Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. A. ir pareiškėjos D. V. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos/ kreditorės B. V. (S.) prašymą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2YT-4532-1142/2020 pagal pareiškėjų N. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, suinteresuoti asmenys byloje B. V. (S.), R. A., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, „Ramirent Baltic“ AS, uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, uždaroji akcinė bendrovė „MogoLT“, „PlusPlus Capital“ AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-1142/2020, nutraukta pareiškėjų N. V. ir D. V. (toliau – ir pareiškėjai) santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 29 d.

2. 2021 m. birželio 15 d. teisme gautas pareiškėjos/kreditorės B. V. atstovės prašymas atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-1142/2020, įpareigoti pareiškėjus patikslinti prašymą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tinkamai informuoti kreditorius. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-110-1068/2022 atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-1142/2020 pagal pareiškėjų N. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išnagrinėtoje įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Pasiūlyta N. V. ir D. V. pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turi būti nurodyti visi kreditoriai, aptarti turto pasidalijimo klausimai. Pareiškėjai teismo prašė suteikti papildomo laiko sutarčiai sudaryti, tačiau tarpusavyje taip ir nesusitarė, naujos, patikslintos sutarties dėl kreditorinių įpareigojimų pasidalinimo, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byla priskirtina ypatingosios teisenos bylų kategorijai, kurias nagrinėjant teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, pareiškėjams nepateikus naujos, patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui duomenis apie visus jų santuokos metu turėtus kreditorius. Šio įpareigojimo pareiškėjai irgi neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

12. Nustatyta, jog Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų N. V. ir D. V. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sprendimas yra įsiteisėjęs 2021 m. sausio 29 d. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. birželio 15 d. Plungės apylinkės teisme gautas pareiškėjos/kreditorės B. V. atstovės prašymas atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-1142/2020, įpareigoti pareiškėjus patikslinti prašymą ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tinkamai informuoti kreditorius. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-110-1068/2022 atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-1142/2020 pagal pareiškėjų N. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išnagrinėtoje įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu, dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimu buvo išspręstas šalių ginčas dėl skolinių įsipareigojimų kreditoriams padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas šį ginčą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose pareikštų reikalavimų ribų.

Dėl suinteresuoto asmens apeliacinio skundo

13. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino N. V. asmenine skoline prievole kreditoriui R. A., pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2985-1068/2021 ir pagal notaro vykdomuosius įrašus: 2021 m. liepos 28 d. Nr. 4980, 2021 m. liepos 15 d. Nr. 4514, 2021 m. liepos 28 d. Nr. 4976, 2021 m. liepos 15 d. Nr. 4518, 2021 m. liepos 28 d. Nr. 4978, 2021 m. liepos 15 d. Nr. 4515, 2021 m. liepos 13 d. Nr. 4429, 2021 m. liepos 13 d. Nr. 4431, 2021 m. liepos 13 d. Nr. 4433, 2021 m. liepos 15 d. Nr. 4518.

14. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo atstovo į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, t. y. elektroniniu paštu gautą A. K. elektroninį laišką, kuris atskleidžia tikruosius N. ir D. V. ketinimus. Teigia, kad minėtas elektroninis laiškas, patvirtina dėl kokių priežasčių teikdami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismui N. ir D. V. sąmoningai neįtraukė visų kreditorių. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo civilinėje byloje esančių įrodymų vertinimas kelia pagristų abejonių. 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje pareiškėjas N. V. paaiškino, kad 918,00 Eur skola kreditoriui „Reminet Baltic“ AS yra jo asmeninė, nes buvo skolintasi dar iki santuokos sudarymo ir tai buvo įrankiams, tačiau teismas priimtu sprendimu nusprendė, kad minėtas skolinis įsipareigojimas yra pripažįstamas kaip solidarus, o šiuo atveju apeliantui, kaip asmeninis N. V. įsipareigojimas. Nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas galimai neįvertino pareiškėjų nesąžiningų veiksmų kreditorių atžvilgiu.

15. Pirmos instancijos teismui pateiktame apelianto 2022 m. balandžio 5 d. atsilepime nurodyta, jog apie tai, kad N. V. pinigus skolino iš apelianto žinojo ir N. V. sutuoktinė D. V.. Apelianto teigimu, minėtas faktines aplinkybes patvirtina 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu gautas A. K. (pareiškėjo N. V. sesuo) elektroninis laiškas, kuriame ji teigia, kad N. V. siekdamas išvengti turimų skolinių įsipareigojimų, suprasdamas ir turėdamas tikslą nuslėpti turtą ir taip išvengti grąžinti skolą, fiktyviai sudarė santuokos nutraukimo sutartį. 2022 m. gegužės 30 d. pirmos instancijos teismo posėdžio metu apelianto atstovas nurodė, kad A. K. atsitiktinai kreipėsi konsultacijos į tą pačią advokatų kontorą. A. K. buvo užduoti keli kontroliniai klausimai į kuriuos atsakydama ji nurodė, kad turtas perrašytas N. V. sutuoktinei siekiant nuslėpti kreditorinius įsipareigojimus.

16. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

17. Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apelianto nurodomo netinkamo įrodymų vertinimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus nenustatė. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tiek šalių pateikti rašytiniai įrodymai, tiek duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Nustatyta, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi apelianto pateiktais rašytinais įrodymais (elektroninio laiško kopija), darydamas išvadą, jog pareiškėjams sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo siekta apsaugoti turtą nuo finansinių įsipareigojimų, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje buvo netinkamas. Kiekviena pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo įrodymų įvertinimas bei jų pagrindu padarytos išvados neatitinka apelianto laukto rezultato, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą ir juos apeliacinės instancijos teisme įvertinti kitaip. Apibendrinant išdėstytus motyvus spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, t. y. vadovaudamasis CPK įtvirtintomis bei kasacinio teismo suformuluotomis taisyklėmis, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

18. Apeliantas teigia, jog pareiškėjai neginčija, kad apelianto paskolintos lėšos suteikė galimybę N. V. gauti pajamų, t. y. iš pasiskolintų lėšų įsigytu ekskavatoriumi jis dirbo ir už tai gaudavo pajamas, kurios buvo skiriamos šeimos poreikiams tenkinti. Apelianto manymu, skolos Norvegijoje susidarė galimai dėl to, kad N. V. iš gautų pajamų nemokėjo privalomų mokesčių, pajamas išleido šeimos poreikiams tenkinti, o dalį pasiskolintų iš apelianto lėšų skyrė šių susidariusių skolų dengimui. Mano, jog pirmos instancijos teismas formaliai įvertino, kad vekseliai apelianto išrašyti N. V. ir tik jo atžvilgiu nukreipti išieškojimui pagal notaro vykdomuosius įrašus ir teismo išduotą vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį preliminarų sprendimą. Reikšdamas ieškinį dokumentinio proceso tvarka, apeliantas D. V. į procesą nebuvo įtraukęs, nes šis vykdymo procesas yra reglamentuotas, be to apie tai, kad tarp N. V. ir D. V. yra nutraukta santuoka, bei N. V. iki santuokos įgytas turtas yra perleistas, apeliantas sužinojo tik gavęs procesinius dokumentus.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pasirašydamas vienam ir tam pačiam asmeniui per trumpą laiką net 14 vekselių, N. V. sutuoktinės D. V. sutikimo neturėjo, jo nepaprašė ir apeliantas, kuris negavęs apmokėjimo pagal pirmesnius vekselius, vis tiek išduodavo naujus, tokiu būdu prisiimdamas riziką dėl jų apmokėjimo. Vekseliai apelianto R. A. išrašyti N. V. ir tik jo atžvilgiu nukreipti išieškojimui pagal notaro vykdomuosius įrašus ir teismo išduotą vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį preliminarų sprendimą. Reikšdamas ieškinį dokumentinio proceso tvarka, apeliantas D. V. į procesą nebuvo įtraukęs. N. V. įrodymų, kad D. V. žinojo apie jo pasirašomus ar pasirašytus vekselius, nepateikė. Vekselių bendra suma yra itin didelė 41 750,00 Eur, gauta per trumpą laiką, jos panaudojimo įrodymų nei N. V., nei apeliantas į bylą nepateikė.

20. Pagal bendrąsias prievolių teisės normas, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių nustatyta CK 3.92 straipsnio 3 dalyje ir 3.109 straipsnio 2 dalyje, kuriomis reglamentuojama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės valdymas ir atsakomybė už vieno iš sutuoktinių sudarytus sandorius. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus šeimos poreikiams tenkinti, ir už prievoles, kylančias iš tokių sandorių sutuoktiniai atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sandorius, tačiau teisės normoje nustatyta tokiam sandoriui sąlyga, kad jis būtinas šeimos poreikiams tenkinti, yra vertinamojo pobūdžio ir priklauso nuo daugelio aplinkybių: šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje N. Š. v. K. J., T. O., V. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB ,,Gabuva“ ir kt. , bylos Nr. 3K-7-149/2008).

21. Tai reiškia, kad kilus ginčui, tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams tenkinti ir tik nuo vertinimo išvados priklauso, kas bus atsakingas už prievoles, kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar sutuoktiniai solidariai. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Be to, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes kreditorius dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms galima spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą).

22. Tokiu atveju apeliantas, siekdamas, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog skolinti pinigai pagal vekselius buvo panaudoti šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Apelianto atstovo į bylą pateikta elektroninio laiško kopija patvirtina apie nesąžiningus N. ir D. V. veiksmus, siekiant apsaugoti vienintelį bendrą vertingą turtą – namą, tačiau jokiu būdu neįrodo, jog apelianto paskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams tenkinti, ką patvirtina ir D. V. banko išrašas, kad paskolinti pinigai į jos banko sąskaitą nebuvo įnešti. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog apelianto atstovo paaiškinimai, kad lėšos buvo panaudos šeimai, jos poreikiams, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

23. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų aplinkybių kontekste pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo skolą pagal vekselius pripažinti bendra prievole, kadangi byloje nepateikta įrodymų, jog vekseliai panaudoti šeimos interesams.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo

24. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino N. V. ir D. V. prievoles kreditoriams: Ramirent Baltic AS, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-40554-807/2020; UAB „Legal Balance“, pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-600-1068/2021 ir pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1382-1142/2021; B. S., pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-605-944/2021 solidariomis pareiškėjų prievolėmis.

25. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme iniciatoriumi buvo N. V.. Apeliantė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryme nedalyvavo, pati teisinės pagalbos dėl lėšų stokos nesikreipė, sutartį pasirašė N. V. ją pateikus. Apie tai, kad N. V. turi daugiau kreditorių, nei nurodė teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, apeliantė sužinojo tik gavusi iš teismo procesinius dokumentus dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo. Pažymi, jog kitas sutuoktinis iš už kito sutuoktinio veiklos kylančias prievoles atsako tik tuomet, kai tai yra šeimos verslas, veikloje naudojamas ne tik bendras turtas, bet ir sutuoktinių fizinis ir intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dirba įmonėje. Teigia, kad šis faktas nėra preziumuojamas, jį turi įrodyti kreditoriai.

26. Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

27. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

29. Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies.

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų N. V. ir D. V. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustatyta, kad į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo įtraukta prievolė kreditorei B. S., todėl ji pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-114220/20. Plungės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-4532-1142/2020 pagal pareiškėjų N. V. ir D. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, pasiūlė buvusiems sutuoktiniams pateikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nustatyta, kad teismui buvę sutuoktiniai patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepateikė.

31. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad N. V. ir D. V. Plungės apylinkės teismui pateiktame prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nurodyti kreditoriai: B. V. (S.), R. A., UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, „Ramirent Baltic“ AS, UAB „Legal Balance“, pareiškėjai nepranešė šiems kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą ir nagrinėjimą. Pažymėjo, kad pareiškėjų teismui pateiktoje sutartyje nebuvo aptarti kreditorinių įsipareigojimų B. V. (S.), R. A., UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, „Ramirent Baltic“ AS, UAB „Legal Balance“ padalijimo klausimas buvusiems sutuoktiniams.

32. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką apeliacinis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju sutuoktiniams pasidalijus turtą, tačiau neišsprendus pačios prievolės pobūdžio (bendra sutuoktinių ar vieno jų asmeninė) bei rūšies (solidarioji ar dalinė), buvo teisinis pagrindas konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą ir atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.

33. Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atnaujintos bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pagrindai, pagal kuriuos išnagrinėta byla buvo atnaujinta, – pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Atnaujinus procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2006). Nagrinėjamos bylos faktinį proceso atnaujinimo pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su kreditorių teise būti įtrauktiems į santuokos nutraukimo bylą bei prievolės pobūdžio (bendroji sutuoktinių ar asmeninė vieno iš jų) nustatymu, todėl pirmos instancijos teismas atnaujintą bylą nagrinėjo būtent pagal šiuos pagrindus.

34. Nagrinėjamoje byloje apeliantė iš esmės nekvestionuoja pagrindo atnaujinti procesą buvimo, tačiau kelia klausimą, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas, nustatydamas sutuoktinių solidariąsias prievoles kreditoriams nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, nevisapusiškai ir neobjektyviai tyrė faktines bylos aplinkybes, todėl neteisingai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas dėl ko priėmė iš dalies neteisingą sprendimą.

35. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui, arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. V. ir D. V. santuoka nutraukta 2020 m. gruodžio 29 d. teismo sprendimu, kuriame nenurodyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo – 2020 m. gruodžio 17 d. (CK 3.67 straipsnis). Šioje byloje, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, pateiktų rašytinių įrodymų pakako daryti išvadą, kad N. V. ir D. V. prievoles kreditoriams: „Ramirent Baltic“ AS, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-40554-807/2020; UAB „Legal Balance“, pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-600-1068/2021 ir pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1382-1142/2021; B. S., pagal Plungės apylinkės teismo 2021 m. sausio 25 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-605-944/2021 yra solidarios, nes gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti (pirkti maistui, mokėti būsto paskolą) (CPK 178 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, dėl kurio byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir jų visumą, sprendimą grindė įrodymų visumos analize, turimais faktiniais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėja apeliaciniame skunde argumentus dėl prievolių padalijimo aplinkybių grindė paaiškinimais, kad ji apie N. V. gautus pinigus nieko nežinojo, kad gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, tačiau šiuos argumentus apeliantė grindė tik paaiškinimais ir prielaidomis, nepatvirtintomis jokiais įrodymais.

40. Taigi pirmos instancijos teismo išvados, padarytos vadovaujantis CPK 185 straipsniu, sudaro pagrindą pripažinti, kad kreditoriai įrodė, jog N. V. gauti pinigai buvo panaudoti jo ir D. V. šeimos interesais. Tokia pirmos instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Kiti trečiojo asmens ir pareiškėjos apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

44. Atmetus suinteresuoto asmens ir pareiškėjos apeliacinius skundus jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.