Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei, Rolandai Bučmienei, Vilmai Marčiukaitytei, Tomui Žukauskui, Laurai Kiškiūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. ir nukentėjusiojo E. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo E. A. naudai iš M. N. priteista 2651,35 (du tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt vienas euras 35 ct) turtinės žalos, 8000 (aštuoni tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10651,35 eurų) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo bei 920 (devynis šimtus dvidešimt) eurų teisinės pagalbos išlaidų.

Kauno teritorinei ligonių kasai iš M. N. priteista 886,30 (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 30 ct) žalos atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 1472,31 (vienas tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt du eurai, 31 ct) žalos atlyginimo, patvirtinant sutartis dėl žalos mokėjimo dalimis, pagal kurias M. N. 2019 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojo: atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai 886,30 eurų turtinę žalą per 44 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 28 d., kiekvieną mėnesį mokant po 20 eurų; atlyginti 1472,31 eurų turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kiekvieną mėnesį mokant po 40,90 eurų.

Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi nuteistojo M. N. ir nukentėjusiojo E. A. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Pateiktuose nuteistojo M. N. bei nukentėjusiojo E. A. apeliaciniuose skunduose neginčijamas įrodymų vertinimas, ar M. N. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, ar jos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Juolab, jog ir aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, skundžiamu nuosprendžiu, neturi pagrindo abejoti nuteistojo M. N. veiksmų teisiniu vertinimu. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, nuteistasis M. N. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusysis pateiktu apeliaciniu skundu prašo sugriežtinti M. N. paskirtą bausmę, pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliaciniuose skunduose taip pat ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo išspręstas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

16. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojama, jog byloje yra apelianto sutuoktinės G. N. prašymas perduoti kaltininką laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. G. N. nors ir bausta administracine tvarka, tačiau jos padaryti pažeidimai nebegalioja, teista ji nebuvo. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš esmės neturi pagrindo abejoti, jog G. N. yra teigiamai charakterizuojama bei yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. 2019 m. lapkričio 27 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, G. N. neteista (2 t., b. l. 33), nors ir buvo bausta administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos nebegalioja. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu nedirbo, buvo vaiko auginimo atostogose. Visgi, svarbu pažymėti tai, jog būtina nustatyti, ar galimas laiduotojas galės daryti įtaką kaltininkui, ko teisėjų kolegija, konstatuoti nagrinėjamu atveju neturi pagrindo. Teismų praktikoje išaiškinta, jog laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Dėl nuteistajam M. N. paskirtos bausmės.

22. Šio nuosprendžio 11-12 punktuose, sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo galimybės, skundą nagrinėjantis teismas iš esmės pasisakė, jog įvertinus nuteistojo M. N. veiksmus po padarytos nusikalstamos veikos, nėra pagrindo pagrįstai spręsti, jog M. N. išreikštas apgailestavimas išties nuoširdus, dėl ko nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, formaliai nurodė, jog M. N. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau teismas šių išvadų niekaip nemotyvavo. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas vertindamas BK 40 straipsnio egzistuojančias sąlygas sprendė, jog M. N. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti laidavimo, kadangi nebuvo atlyginta ar pašalinta nukentėjusiajam padaryta žala, o būtent šios aplinkybės yra reikšmingos ir vertinant M. N. nuoširdumą pripažįstant savo kaltę. Dėl ko skundžiamo nuosprendžio išvados dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimo yra prieštaringos byloje nustatytoms aplinkybėms, vertinant M. N. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

23. Tam, kad pripažinti asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, neužtenka nustatyti kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, tačiau taip pat būtina nustatyti ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuoširdus gailėjimasis teismų praktikoje aiškinamas kaip vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-211-1073/2019, 2K-87-976/2020, 2K-276-1073/2020 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, M. N. atsiprašė nukentėjusiojo bei nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl neteisėtų smurtinių veiksmų, kuriuos atliko prieš nukentėjusįjį. Visgi, šiame nuosprendyje jau aptartais duomenimis, darytina išvada, jog vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo pagrįstai spręsti dėl išties nuoširdaus M. N. gailesčio. Kaip jau aptarta aukščiau šiame nuosprendyje, M. N. po padarytos nusikalstamos veikos iš esmės nesiėmė jokių veiksmų siekiant palengvinti nukentėjusiojo patiriamus išgyvenimus, per pakankamai ilgą baudžiamosios bylos nagrinėjimą instancine tvarka, nuteistasis atlygino vos 200 Eur nukentėjusiajam patirtos žalos, ir šie pinigai buvo pervesti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Netgi praėjus kiek daugiau nei 5 metams po įvykdytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų siekiant sušvelninti savo neteisėtais veiksmais kilusius padarinius, dėl ko konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

26. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuomet veiką asmuo padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismų praktikoje suformuota, jog šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai, tai yra: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017).

29. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo M. N. paskirti griežtesnę bausmę, t. y. laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant. Nukentėjusiojo manymu, M. N. skirta laisvės apribojimo bausmė nesukelia jokių padarinių. Visgi, teisėjų kolegija, net ir pripažinusi vieną M. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju M. N. skirti griežtesnę bausmę nei paskirta apylinkės teismo, būtų neproporcinga. M. N. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau M. N. neteistas, tai, jog M. N. būtų nuteistas po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, duomenų nėra. Iš byloje esančio 2019 m. spalio 2 d. administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog M. N. baustas administracine tvarka, tačiau padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Iš esmės, aukštesnysis teismas neturi pagrindo M. N. asmenybės vertinti kaip linkusios nusikalsti. Manytina, jog padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, padaryta pakankamai jauno amžiaus, todėl teismo vertinimu, skirti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teisme 2022 m. sausio 18 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimas apie M. N. išregistravimą iš Probacijos tarnybos registro atlikus laisvės apribojimo bausmę. Nagrinėjamoje byloje, skundžiamas nuosprendis priimtas 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi, panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 9 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, bylos nagrinėjimas užsitęsė iš esmės dėl ne nuo nuteistojo valios priklausančių aplinkybių, t. y. atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis apeliaciniu skundu ginčija priteistos turtinės žalos dydį, siekiant ištirti visas reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta ekspertizė, siekiant įvertinti ar visas nurodomas nukentėjusiojo gydymas priežastiniu ryšiu susijęs su M. N. padarytais nusikalstamais veiksmais. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog iš esmės bylos apimtis nėra pernelyg didelė, į užsitęsusį pakankamai ilgą bylos nagrinėjimą instancine tvarka, į tai, jog M. N. šiuo metu jau yra atlikęs skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, skirti nuteistajam griežtesnę bausmę neatitiktų teisingumo bei proporcingumo principų, dėl ko šioje dalyje nukentėjusiojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio

35. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su jam priteista 2651,35 Eur turtine žala. Apeliantas nurodo, jog teismas nemotyvavo, kodėl nepriteisiama visa jo prašomo priteisti 38 643,87 Eur dydžio turtinė žala. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei aukščiau aptartas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išties nevertino nukentėjusiojo būsimų gydymo išlaidų atlyginimo klausimo, tai yra visiškai nevertino byloje pateikto gydymo plano, kuris sudaro 36 257 Eur (1 t., b. l. 35).

37. Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nors nukentėjusysis išlaidų dėl patirtų sužalojimų gydymo, kurio planas buvo sudarytas preziumuojant, kad tai gali kainuoti 36 257 Eur, dar realiai nebuvo patyręs, tačiau įvertinus aukščiau aptartą teismų praktiką, tai nereiškia, jog šios išlaidos nukentėjusiajam negali būti atlygintos. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo pateikti medicininiai dokumentai, kurie patvirtino nukentėjusiojo patirtus sužalojimus. 2019 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1421/2019(02) konstatuota, kad E. A. patyrė dvigubo apatinio žandikaulio lūžį, kuris padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 62). Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, jog šie nukentėjusiojo E. A. patirti sužalojimai yra dėl M. N. neteisėtų veiksmų, dėl to abejonių nekyla ir skundą nagrinėjančiam teismui. Neabejotina, jog nuteistojo M. N. 2019 m. gegužės 19 d. atliktus smurtinius veiksmus ir nukentėjusiojo E. A. patirtus sužalojimus sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Juolab, jog ir apeliaciniuose skunduose nustatytos aplinkybės nėra ginčijamos.

40. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad ekspertizės aktas ar specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, tai yra ekspertizės išvada ar specialisto išvada teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-129-495/2020, 2K-141-697/2021, 2K-7-41-1073/2024).

45. Aptarti duomenys, teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog visgi gydymo plane nurodytos procedūros, susijusios su ortodontiniu gydymu yra susijusios su E. A. padarytu sveikatos sutrikdymu. Tiek byloje esantys duomenys, tiek ir liudytojų parodymai patvirtinta, jog E. A. į stomatologijos kliniką konsultacijai atvyko po žandikaulio operacijos. Nukentėjusysis nuosekliai viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog dėl patirtos traumos, net ir atlikus žandikaulio operaciją, jis toliau juto skausmus, jam sunku buvo išsižioti, negalėjo kramtyti kieto maisto, o ir liudytojais apklausti gydytojai odontologai parodė, jog E. A. konsultacijai atvyko su blogu sąkandžiu, kuris atsirado dėl patirtos traumos. Nors Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad nedidelis dantų pasigrūdimas buvo ir iki traumos, visgi, iš esmės neginčijamų duomenų, jog E. A. būtų buvęs reikalingas ortodontinis gydymas iki traumos, byloje nėra. Priešingai, gydytojai odontologai apklausti liudytojais parodė, jog neabejotina, jog po tokio pobūdžio traumos, gali prireikti ortodontinio gydymo. Juolab, atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusiajam nustatytas dvigubas lūžis apatiniame žandikaulyje 31 ir 48 dantų srityje bei iš medicininių dokumentų matyti, kad E. A. dėl patirtos traumos neteko kelių dantų. Be to, iš byloje esančio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos medicinos dokumento išrašo matyti, jog nurodoma, kad sąkandis pakitęs. Dėl potrauminių įvykių būtina gydytojo ortodonto ir chirurgo konsultacija dėl sąkandžio korekcijos ir defekto apatinio žandikaulio atstatymo (1 t., b. l. 32). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, jog gydymo plane nurodytos ortodontinio gydymo procedūros yra susijusios su E. A. nustatytu sveikatos sutrikdymu, dėl ko šios išlaidos, tai yra keramikinių beligatūrinių breketų siklijavimas (2 vnt. po 900 Eur, viso 1800 Eur), breketų nuėmimas (su retenciniais aparatais) (350 Eur), pakartotiniai apsilankymai pas gyd. ortodontą (15-20 po 100 Eur, viso 2000 Eur) bei 38 danties rovimas (200 Eur), kuris yra susijęs su ortodontiniu gydymu, priteistinos iš M. N. nukentėjusiajam. Juolab, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. A. ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo laikėsi šio gydymo plano bei jam buvo atliktos ortodontinio gydymo procedūros.

46. Liudytoju apklaustas gydytojas odontologas J. M. bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka parodė, kad jis atliko nukentėjusiajam gydymo plane numatytą procedūrą: laikino vainikėlio uždėjimą. Laikinų vainikėlių uždėjimas šiuo atveju buvo tikslingas siekiant atstatyti pirminę estetiką po traumos. Liudytojas nurodė, jog tolimesnėje gydymo eigoje buvo numatyti vainikėliai sukandimo korekcijai, kadangi buvo numatytas ortodontinis gydymas, dėl ko turėjo keistis dantų padėtys, išsidėstymas. Nukentėjusiajam po traumos ir po chirurginių procedūrų deformavosi sukandimas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į pateiktus gydytojo odontologo paaiškinimus, jog laikini vainikėliai buvo būtini dėl ortodontinio gydymo, gydymo plane nurodytos išlaidos susijusios su laikinu vainikėliu (32 vnt., po 89 Eur, viso 2848 Eur) priteistinos nukentėjusiajam iš nuteistojo M. N.. Be to, iš gydymo plano matyti, jog yra nurodomas būtinosios procedūros: dantų revizija ir atstatymas (18 vnt. po 179 Eur, viso 3222 Eur), pavaškavimas (28 vnt., po 29 Eur, viso 812 Eur), gidai (4 vnt. po 59 Eur, viso 236 Eur), maketavimas (2 vnt., po 69 Eur, viso 138 Eur), šlifavimas (28 vnt. po 29 Eur, viso 812 Eur), laikinos atramos (4 vnt., po 79 Eur, viso 316 Eur), silikoninis atspaudas (6 vnt. po 69 Eur, viso 414 Eur), cementavimas (28 vnt. po 29 Eur, viso 812 Eur), alginatinis atspaudas (8 vnt. po 29 Eur, viso 232 Eur), individualus šaukštas (2 vnt. po 29 Eur, viso 58 Eur), gijimo galvutė (31 dantis, 1 vnt. 60 Eur) bei kiti darbai, tai yra MRT, 2 sedacijos, kurios sudaro 600 Eur. Gydymo planą sudarę gydytojai odontologai, kurie buvo apklausti liudytojais bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, iš esmės patvirtino, jog visos šios gydymo plane nurodytos procedūros buvo būtinos siekiant atstatyti tiek estetiką, tiek ir funkcijas kas susiję su sąkandžio atstatymu po patirtos traumos bei atliktos žandikaulio chirurginės operacijos. Kaip matyti iš gydymo plano, nukentėjusiajam numatytas sudėtingas ir ilgas gydymo procesas, atliekamos įvairios procedūros, tarp kurių būtina atlikti ir šias nurodytas procedūras. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios aptartos gydymo plane nurodytos procedūros susijusios su E. A. padarytu sveikatos sutrikdymu, dėl to šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajam E. A. iš nuteistojo M. N..

47. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, ekspertizės akto išvadas, liudytojų parodymus bei apklausto specialisto bei eksperto parodymus, konstatuoja, jog ne visos (duomenys neskelbtini) Klinikos 2019 m. birželio 28 d. sudarytame gydymo plane numatytos procedūros yra susijusios su E. A. padarytu sveikatos sutrikdymu bei nėra būtinosios siekiant atstatyti siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius. Nors gydymo planą sudarę gydytojai odontologai nurodė, jog visos numatytos procedūros buvo būtinos, tačiau tai paneigta atliktu ekspertiniu vertinimu. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, jog su E. A. padarytu sveikatos sutrikdymu nesusijusios šios gydymo procedūros: dantų balinimas, 46 danties gydymas, sąnario stabilizavimas bei dantų restauracijos.

48. Neturint pagrindo abejoti atliktu ekspertiniu vertinimu, svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju išties byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog gydymo plane nurodyta procedūra – balinimas kapomis, kas sudaro viso 138 Eur yra būtina siekiant atstatyti nukentėjusiojo sveikatos padėtį iki traumos. Iš esmės, byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo manyti, jog dantų balinimas galėtų įtakoti fiziologinį sąkandžio atstatymą. Juolab, jog ir kartu su pateiktu civiliniu ieškiniu nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šios procedūros būtinumą bei tiesioginį ryšį su nukentėjusiajam nustatytu sveikatos sutrikdymu.

49. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodoma, jog 46 danties gydymas nėra susijęs su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje konstatuota, kad iš 2019 m. gegužės 23 d. rentgenologinio tyrimo vaizdo matyti, kad jau traumos metu 46 dantis buvo periapikaliniu židiniu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog E. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra dvigubo žandikaulio lūžis buvo padarytas 2019 m. gegužės 19 d., apie 05.40 val. 2019 m. gegužės 23 d. nukentėjusiajam buvo atliktas rentgenologinis tyrimas, iš kurio nustatyta, jog 46 dantis buvo su periapikaliniu židiniu. Specialisto pateikta išvada leidžia pagrįstai spręsti, jog įprastai periapikalinis židinys staiga neišsivysto, netgi ir po patirtos traumos, kaip šiuo atveju žandikaulio lūžis. Taigi, esant manymui, jog jau traumos metu 46 dantis buvo su periapikaliniu židiniu, civiliniu ieškiniu prašomos priteisti išlaidos, už gydymo plane nurodytas procedūras – kanalų pergydymą (46 dantis), danties atstatymą po kaiščio cementavimo (46 dantis), stiklo pluošto kaištį (46 dantis) yra nepagrįstos, todėl nukentėjusiajam iš nuteistojo M. N. nepriteistinos.

50. Toliau Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 15 d. Radiologinio tyrimo vertinime pateikta išvada: „dešiniame TM sąnaryje anterolateralinė grįžtama disko subliukcija. Kairiame TM sąnaryje pakitimų nematyti“. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės akto išvadoje konstatuota, jog sąnario stabilizavimas nesusijęs su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo abejoti šiomis ekspertiniame tyrime nustatytomis aplinkybėmis. Minėtas radiologinis tyrimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., tai yra praėjus beveik dviem mėnesiams nuo patirto sužalojimo aptariamo įvykio metu. Iš minėto tyrimo išvados matyti, jog didelių pakitimų dėl sąnario išnirimo nenustatyta, tai yra kairiame TM sąnaryje pakitimų nematyti, o dešiniajame TM sąnaryje iš esmės didelių pakitimų nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartus medicininius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog gydymo plane nurodyta procedūra – sąnario stabilizavimas buvo būtina siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius bei ši procedūra yra susijusi su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu.

51. (duomenys neskelbtini) klinikos sudarytame gydymo plane taip pat numatytos procedūros susijusios su dantų restauracija (laikinos restauracijos armavimas; šoninio danties dažyta bemet. K. restauracija; priek. D. sluoks. Beme. K. Rest. Darant daugiau nei 1 d.; priek. D. sluoksn. Bemet. K. rest. Ant implanto (darant 1 d.)). Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto gydymo plano nėra aišku, kuriems būtent dantims yra reikalingos minėtos restauracijos procedūros. Be to, gydymo plane tam tikros nurodytos procedūros yra neaiškiai aprašytos, kadangi pateikti žodžių sutrumpinimai, kaip pavyzdžiui „priek. D. sluoks. Beme. K. Rest. Darant daugiau nei 1 d.“. Iš esmės nėra aišku kokia tiksli procedūra yra numatyta gydymo plane. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių apie šių procedūrų būtinumą ar tai, kad jos yra susijusios su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu. Juolab, jog ir Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad nei dantų recesijos, nei daugybinės defektinės restauracijos, nei generalizuotas dantų kramtomųjų paviršių/kandamųjų kraštų nudilimas, nuskilimai, kurie nustatyti 2019 m. birželio 17 d. gydytojo odontologo J. M. konsultacijos metu, negalėjo atsirasti per 1 mėn. po traumos. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog ir šių numatytų išlaidų už gydymo plane nurodytas procedūras, nagrinėjamu atveju priteisti nukentėjusiojo atžvilgiu, nėra pagrindo.

52. Kaip jau minėta, visos šios procedūros, kurios nurodytos (duomenys neskelbtini) Klinikos 2019 m. birželio 28 d. sudarytame gydymo plane, kuris buvo pateiktas kartu su civiliniu ieškiniu, pirmosios instancijos teismo nebuvo vertintos. Teisėjų kolegijos manymu, aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog gydymo plane nurodytos tam tikros procedūros bei su gydymu susijusios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su M. N. nukentėjusiajam E. A. padarytu sveikatos sutrikdymu bei šios procedūros yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius. Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, jog iš esmės siekiant atstatyti E. A. sveikatos būklę į buvusią prieš traumą, gydymo taktika buvo teisinga. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, nukentėjusysis viso apeliacinio proceso metu teikė mokėjimo kvitus, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis sistemingai lankėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. Nustatyta, jog iki 2025 m. kovo 12 d. E. A. minėtoje klinikoje lankėsi viso 37 kartus, kas iš esmės patvirtina, jog nukentėjusiajam yra taikomas sudarytas gydymo planas. Iš pateiktų mokėjimo kvitų bei gydytojų išrašų matyti, jog E. A. po nuosprendžio priėmimo buvo atlikta dantų revizija ir atstatymas (10 vnt.) (3 t., b. l. 34), kas ir yra numatyta gydymo plane, taip pat atliekamas ortodontinis gydymas (3 t., b. l. 36, 41, 44), apsilankymų metu nukentėjusiajam pakeistos vielos (3 t., b. l. 65), perklijuotas breketas (3 t., b. l. 67), perklijuotas lankas (3 t., b. l. 70), atlikta 33 danties implantacija (3 t., b. l. 82) ir kt. procedūros. Visos šios procedūros yra gydymo plano dalis, kas iš esmės patvirtina, jog nukentėjusiojo gydymas vyksta pagal sudarytą planą.

53. Taigi, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) klinikos sudarytame gydymo plane dalis numatytų procedūrų yra susijusios su nukentėjusiojo patirtais sužalojimais dėl neteisėtų M. N. smurtinių veiksmų. Apklaustas specialistas D. M. nurodė, jog tam tikros gydymo plane nurodytos procedūros galėjo būti susijusios ne su pačia trauma, o dėl atliekamų operacijų kilusios pasekmės. Visgi, šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusiajam žandikaulio operacijos buvo atliktos būtent dėl smurtinių M. N. veiksmų, ko pasekoje, po žandikaulio lūžio nukentėjusiajam kilo ir kitų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui kaip netinkamas sąkandis, kuris turėjo būti atstatytas ortodontiniu gydymu. Nors nukentėjusysis bei jo atstovė nesutinka su atlikta Ekspertizės išvada, kadangi ją pasirašęs ekspertas Ž. M. parodė, jog niekaip nėra susijęs su dantų gydymu bei to neišmano, visgi, svarbu įvertinti tai, jog atliekant ekspertinį tyrimą dalyvavo specialistas-konsultantas D. M., kuris yra (duomenys neskelbtini) klinikos gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas. Vertinant minėtą ekspertizės aktą svarbu atsižvelgti į tai, kad byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, jog specialistas būtų suinteresuotas teikti melagingą išvadą. Minėtas gydytojas buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) klinikos direktoriaus pavaduotojos, po to, kuomet su prašymu deleguoti specialistą teismo medicinos kompleksinei ekspertizei atlikti, kreipėsi Kauno apygardos teismas. (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktame atsakyme nurodoma, jog D. M. yra gydytojas veido ir žandikaulių chirurgas, taip pat turi ir gydytojo burnos chirurgo licenciją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto gydytojo D. M. pateiktomis išvadomis ekspertiniame vertiniame.

54. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apylinkės teismas nesprendė klausimo dėl būsimų išlaidų konstatavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo svarbu nustatyti ir nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį, nes būsimos žalos atlyginimo priteisimas sveikatos sutrikdymo atvejų iš esmės galimas tik tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl savo sunkios turtinės padėties negali savo lėšomis apmokėti šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022). Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad gydymo plane nurodyta išlaidų suma yra pakankamai didelė. Nukentėjusysis yra jauno amžiaus, be to, kaip matyti sudarytas gydymo planas vis dar yra vykdomas ir šiai dienai, kas patvirtina, jog tai reikalauja pakankamai didelių finansinių resursų. Įvertinus šiuos duomenis, aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nevertindamas nukentėjusiojo būsimų išlaidų, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatytas nuostatas.

55. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus duomenis sprendžia, jog (duomenys neskelbtini) klinikos gydymo plane (1 t., b. l. 35) tiesiogiai su nukentėjusiojo E. A. patirtais sužalojimais susijusios yra šios procedūros: kaulo augmentacija kartu su dantenų pastorinimu 33-32 dantis (1300 Eur), Implantacija 33 danties (800 Eur), 1 vnt. burnos higiena (70 Eur), keramikinių beligatūrinių breketų suklijavimas (2 vnt. po 900 Eur, viso 1800 Eur), breketų nuėmimas (su retenciniais aparatais) (350 Eur), pakartotiniai apsilankymai pas gyd. ortodontą (15-20 po 100 Eur, viso 2000 Eur), 38 danties rovimas (200 Eur), laikinas vainikėlis (32 vnt. po 89 Eur, viso 2848 Eur), dantų revizija ir atstatymas (18 vnt. po 179 Eur, viso 3222 Eur), pavaškavimas (28 vnt., po 29 Eur, viso 812 Eur), gidai (4 vnt. po 59 Eur, viso 236 Eur), maketavimas (2 vnt., po 69 Eur, viso 138 Eur), šlifavimas (28 vnt. po 29 Eur, viso 812 Eur), laikinos atramos (4 vnt., po 79 Eur, viso 316 Eur), silikoninis atspaudas (6 vnt. po 69 Eur, viso 414 Eur), cementavimas (28 vnt. po 29 Eur, viso 812 Eur), alginatinis atspaudas (8 vnt. po 29 Eur, viso 232 Eur), individualus šaukštas (2 vnt. po 29 Eur, viso 58 Eur), gijimo galvutė (31 dantis, 1 vnt. 60 Eur) bei kiti darbai, tai yra MRT, 2 sedacijos, kurios sudaro 600 Eur, todėl ši gydymo plane nurodyta dalis piniginių lėšų suma (17 080 Eur) priteistina nukentėjusiajam iš nuteistojo.

56. Nukentėjusysis E. A. pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti būsimas išlaidas susijusias su rando, kuris liko po žandikaulio operacijos, šalinimu. Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusiajam po operacijų kaklo srityje liko 6.5 cm pooperacinis randas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus atliekama rando rezekcija, kurios kaina 1000 Eur. Kaip jau minėta, byloje neginčijamai nustatyta, jog dėl M. N. atliktų neteisėtų smurtinių veiksmų, nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog E. A. atlikus žandikaulio operaciją, atliktas pjūvis dešinėje pažandžio srityje. Pasliuoksniui susiųsta vikrilu, oda susiūta prolenu (1 t., b. l. 31). Tai, kad nukentėjusiajam buvo atliktas pjūvis patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka (1 t., b. l. 49–50). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo V. K. informacinė pažyma, iš kurios matyti, kad E. A. 2019 m. birželio 3 d. klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo konsultuojamas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo V. K. dėl turimo rando po patirtų sužalojimų. Rekomenduojama po patirtų sužalojimų naudoti priemones randų mažinimui (pleistrai ir tepalai). Kontrolė po 1 metų. Planuojama rando ekcizija. Operacijos kaina 500-1000 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis sprendžia, jog nukentėjusiojo reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas. Neabejotinai nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų, E. A. buvo atliekama žandikaulio operacija, po kurios liko randas dešinėje pažandėje. Pagrįstai manytina, jog šios būsimos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su M. N. atliktais neteisėtais smurtiniais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo minėtos apžiūros atlikimo yra praėję kiek daugiau nei 5 metai, todėl civiliniu ieškiniu prašoma 1000 Eur turtinė žala už rando rezekciją yra teisinga ir proporcinga, todėl ši suma priteistina iš nuteistojo M. N. nukentėjusiajam E. A..

57. Nukentėjusysis E. A. dar ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 966,87 Eur (civilinio ieškinio 49 punktas) turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos už medikamentus, apsilankymą pas specialistus, tyrimų atlikimas, nuotraukos. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje detaliai įvardijama būtent kokia turtinė žala nukentėjusiajam yra atlyginama, tačiau iš byloje esančių kvitų, sąskaitų faktų, akivaizdu, jog ši suma (966,87 Eur) apylinkės teismo buvo priteista. Šioje dalyje skundo nėra, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su šia priteista ieškinio dalimi, juolab, jog iš pateiktų čekių bei sąskaitų faktūrų matyti, jog pirkti vaistai yra susiję su odontologiniu gydymu, tam tikri daiktai kaip kokteilinė taip pat buvo reikalingi po patirtos traumos kasdieniams poreikiams įgyvendinti, kadangi gydymo metu nukentėjusysis negalėjo valgyti jokio kieto maisto. Tai, kad nukentėjusiajam buvo reikalinga kineziterapijos procedūros patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Taigi, iš esmės teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės žalos dydžiu.

58. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijose teisme, dar iki įrodymų tyrimo pradžios nukentėjusysis pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius apie patirtą turtinę žalą, tai yra 949 Eur vertės sąskaitą faktūrą už sąnario stabilizavimo kapą (2 t., b. l. 15–16), 105,48 Eur už Irigatorių (2 t., b. l. 17), du apsilankymai (duomenys neskelbtini) klinikoje (75 Eur, 25 Eur) (2 t., b. l. 18), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra 50 Eur vertės už galvos priekinę radiogramą, kineziterapeuto konsultaciją (2 t., b. l. 19), dvi sąskaitos faktūros už kineziterapijos procedūras po 30 Eur. Taigi, bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu, nukentėjusysis papildomai pateikė dokumentus dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 1264,48 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apylinkės teismas šioje dalyje civilinį ieškinį tenkino. Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis pateikė sąskaitą faktūrą už sąnario stabilizavimo kapą, tai yra už 949 Eur. Būtent ši procedūra buvo numatyta (duomenys neskelbtini) Klinikos sudarytame gydymo plane. Visgi, kaip jau aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, nustatyta, jog sąnario stabilizavimas nesusijęs su nukentėjusiajam padarytu sveikatos sutrikdymu, dėl ko šioje dalyje priteista 949 Eur suma yra nepagrįsta.

59. Nukentėjusysis E. A. pateikdamas civilinį ieškinį, dalyje dėl turtinės žalos padarymo nurodė ir 420 Eur dydžio sumą už teisines išlaidas patirtas ikiteisminiame tyrime iki civilinio ieškinio pateikimo (civilinio ieškinio 52 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam iš nuteistojo M. N. priteisė 2651,35 Eur turtinei žalai atlyginti (966,87 Eur +1264,48 Eur + 420 Eur), darytina pagrįsta išvada, jog teisinės išlaidos buvo prilygintos turtinei žalai. Iš byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 12 d. sąskaitos faktūros matyti, jog už suteiktas teisines paslaugas pagal 2019 m. gegužės 20 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) E. A. patyrė 420 Eur išlaidų (1 t., b. l. 48). 2019 m. rugpjūčio 29 d. ši pinigų suma bankiniu pavedimu pervesta advokato padėjėjui M. V. (2 t., b. l. 24). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikta 500 Eur 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas pagal 2019 m. gegužės 20 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – pasirengimą ir atstovavimą baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 42) bei mokėjimo patvirtinimas (2 t., b. l. 41). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas konstatavo, kad į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 48, 2 t., b. l. 42), pagrindžia, jog E. A. už atstovavimą sumokėjo 920 Eur, todėl apylinkės teismas nusprendė priteisti nukentėjusiojo E. A. naudai iš M. N. 920 Eur advokato teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Taigi, aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog dalis nukentėjusiojo patirtų išlaidų už teisinę pagalbą (420 Eur), apylinkės teismo buvo priteista du kartus, tai yra tiek tenkinant pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos, tiek ir tenkinant prašymą dėl nukentėjusiojo patirtų proceso išlaidų. Tai, kad iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, nukentėjusysis viso patyrė 920 Eur proceso išlaidų (420 Eur + 500 Eur) patvirtino ir pats nukentėjusysis teikdamas teismui turtinės žalos lentelę. Taigi, atsižvelgiant į teisingumo bei proporcingumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė 2651,35 Eur turtinės žalos dydį.

60. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, be mokėjimo kvitų už (duomenys neskelbtini) klinikos suteiktas odontologines paslaugas, kas patvirtina apie gydymo plano laikymąsi, nukentėjusysis E. A. taip pat pateikė ir papildomus mokėjimo kvitus už vaistus. Nukentėjusysis nurodo, jog 2021 m. gruodžio 21 d. patyrė 13,49 Eur žalą, 2021 m. gruodžio 22 d. 15,41 Eur žalą, 2023 m. spalio 25 d. 7,26 Eur žalą, 2023 m. spalio 25 d. 3,42 Eur žalą bei už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą gydymą (burnos higiena) 69 Eur. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal BPK apeliantas neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-422/2014). Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka pateikti aptarti kvitai už medikamentų įsigijimą, kurių bendra suma yra 39,58 Eur bei už burnos higieną (69 Eur) nebuvo pateikti kartu su civiliniu ieškiniu, dėl jų reikalavimai nebuvo pareikšti ir apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija dėl šių nukentėjusiojo nurodomo patirtų išlaidų nepasisako bei jų nevertina.

61. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino nukentėjusiojo pateiktų duomenų apie sudarytą gydymo planą bei netinkamai išsprendė civilinį ieškinį dalyje dėl pareikštos turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo E. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš nuteistojo M. N. priteisiant 19 362,35 Eur turtinei žalai atlyginti.

62. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat prašė pripažinti jam teisę dėl papildomai atsiradusios turtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad CK 6.283 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusiojo asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečiai vienkartine pinigų suma. Taigi, atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, nukentėjusiajam nėra apribota teisė ir po šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, jei paaiškėja, jog po sprendimo dėl žalos atlyginimo, pablogėjo nukentėjusiojo sveikata.

63. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis E. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš nusikaltimą padariusio asmens, tai yra M. N. priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, jog M. N. smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, neturėdamas jokios priežasties. Nurodoma, jog dėl patirtų sužalojimų, tai yra dėl apatinio žandikaulio dviejų vietų lūžio, nukentėjusysis net 8 dienas buvo stacionarizuotas LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje. Nukentėjusysis patyrė didžiulius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Iki pat šios dienos patirtą skausmą primena 6.5 cm pooperacinis randas kaklo srityje bei laikini implantai bei skausmas galvos srityje. Nukentėjusysis dėl patirto streso ir bendro išsekimo ligoninėje vos galėjo pajudėti, dėl sužalojimų negalėjo kalbėti, netgi gerti buvo skausminga. Dėl atliekamų operacijų ir patiriamo skausmo, nukentėjusiajam tris kartus per dieną buvo leidžiami nuskausminamieji. Per praleistą laiką stacionare nukentėjusysis neteko net 8 kg svorio. Išleistas gydytis namo, nukentėjusysis dėl patiriamo skausmo ir bendro išsekimo savarankiškai apsitarnauti negalėjo. Visą žandikaulio gydymo laikotarpį, tai yra nemažiau kaip tris metus, nukentėjusysis privalės valgyti maistą, kuris būtų lengvai sukramtomas (nekietas) ir nepadarytų žalos. Nukentėjusiojo laukia intensyvus gydymas ir operacijos, sumažėjo galimybė bendrauti, dirbti. Nukentėjusiojo sveikata nėra atstatyta, todėl tai paliko itin skaudžius tęstinius ir greičiausiai nepašalinamus pėdsakus visam gyvenimui, dvasines kančias ir pergyvenimus, kasdieninį taikstymąsi su savo fiziniu ir emociniu sužalojimu (1 t., b. l. 27–30).

64. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog visos nukentėjusiojo dėl patirtos neturtinės žalos nurodytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala išties didelė. Apylinkės teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam E. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, ne vieną operaciją, stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes, numatytas tolimesnis jo gydymas, įvykio metu patirti tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl teismas nustatė 8000 Eur neturtinės žalos dydį. Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam E. A. atmesta. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, o nukentėjusysis E. A. prašo neturtinės žalos dydį padidinti iki 20 000 Eur.

65. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismai vadovaujasi CK 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi, kitomis CK normomis, atsižvelgdami į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgiama į konkrečios bylos faktines aplinkybes, taip pat ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinės padėtis ir kt.), žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir kitos aplinkybės.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai taikė įstatymą ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Šiuo atveju, nėra pagrindo spręsti, jog nustatant 8000 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydį nebuvo atsižvelgta į byloje esančias faktines aplinkybes, ar padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo bei proporcingumo principus, dėl ko nėra pagrindo nustatytą neturtinės žalos dydį mažinti ar didinti.

67. Nagrinėjamu atveju, vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatantis neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir neigiamą įtaką. Byloje neginčijamai nustatyta, jog M. N. kumščiu trenkus nukentėjusiajam E. A. į dešinės pusės žandikaulio sritį, buvo padarytas dvigubo apatinio žandikaulio lūžis. Neabejotina, jog dėl patirtų sužalojimų, nukentėjusysis E. A. ilgą laiką gydėsi tiek gydymo įstaigoje, tiek ir išleistas į namus, o šio sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo atliktos kelios operacijos, kurių pooperacinis laikotarpis išties skausmingas bei neabejojama, jog gijimas yra sudėtingas. Svarbu pažymėti tai, jog po atliktų operacijų, nukentėjusysis negalėjo valgyti kieto maisto, netgi skysčių gėrimas tapo sudėtingas. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiajam po atliktų operacijų liko randas, yra būtinas dantų atstatymas, kurių dėl patirtų sužalojimų neteko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis po įvykio jautė emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą dėl padarytų sužalojimų, patyrė ilgą bei skausmingą gydymą, pooperacinį laikotarpį, nepatogumus dėl negalėjimo įprastai valgyti, kurį laiką buvo nedarbingas. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog nukentėjusysis dėl savo šypsenos patyrė diskomfortą bendraudamas su kitais asmenimis. Ne ką mažiau svarbu įvertinti ir tai, jog nuteistasis M. N. nukentėjusiajam E. A. smūgiavo iš esmės neturėdamas jokios priežasties, tai yra nukentėjusiajam visiškai nesitikint, neturėjus jokio konflikto su nuteistuoju, kuris viešoje vietoje, priėjęs prie E. A. ir nieko šiam nesakęs, kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą. Taigi, neabejotina, jog nukentėjusysis dėl neteisėtų M. N. veiksmų patyrė emocinį išgyvenimą bei išgąstį.

68. Nukentėjusysis E. A. nurodo, jog priteistos neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Atsakant į šį skundo argumentą svarbu pažymėti tai, jog tam tikri teismų nustatyti žalos dydžiai panašaus pobūdžio bylose negali būti laikomi išimtine teisine taisykle. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti pačios nusikalstamos veikos aplinkybes, šiuo atveju sužalojimo mąstą, liekamasis pasekmes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Visgi, šiuo atveju išanalizavus teismų praktiką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas esmingai nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose. Kaip ir teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-238/2014, Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-P-135-648/2016, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-255-697/2022). Išanalizavus paskutiniu metu teismų praktiką matyti, jog 4500 Eur suma neturinei žalai atlyginti priteista už apatinio žandikaulio lūžį, kairio kampo srityje bei kairėje priekyje tarp I ir II dantų, kraujosruva dešiniame žaste, kraujosruvą pilvo kairėje pusėje (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje 1A-324-954/2024), 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteista už apatinio žandikaulio kairės pusės ir dešinės pusės žandikaulio šakos lūžius (Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-923/2025), 8000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteista už apatinio žandikaulio lūžį ir dešinės pusės VI-X šonkaulių lūžį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-249-875/2024). Įprastai, didesnio dydžio neturtinė žala priteisiama už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymą, tai yra padarius sunkų sveikatos sutrikdymą ir šis dydis svyruoja nuo 1449 Eur iki 23 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-222/2016, 2K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Visgi, iš aptartos teismų praktikos matyti, jog didžiausia neturtinė žala, dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ir stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aplinkybių visumą, t. y., nuteistojo atliktus neteisėtus smurtinius veiksmus, nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizines kančias, sprendžia, jog apylinkės teismo priteista 8000 Eur dydžio neturtinė žala yra tinkama kompensacija E. A. patirtiems išgyvenimams.

69. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis neturi pagrindo abejoti, jog dėl abipusio žandikaulio lūžimo nukentėjusysis patyrė tiek fizinius, tiek ir dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajam E. A. buvo atlikta ne viena operacija, kas neabejotinai sukelia neigiamus išgyvenimus, pasikeitusią gyvenimo kokybę. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas žandikaulio dviejų vietų lūžis, dvigubas lūžis apatiniame žandikaulyje 31 ir 48 dantų srityje. E. A. po padarytų sužalojimų gydėsi stacionare, t. y. 8 dienas buvo stacionarizuotas LSMU Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, viso nukentėjusiajam buvo atliktos trys chirurginės operacijos, dėl padaryto sužalojimo buvo apribota valgymo galimybė, netgi skysčių vartojimas tapo sudėtingas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog dėl patirto sužalojimo, pakito nukentėjusiojo sąkandis, dėl ko yra reikalingas ortodontinis gydymas. Atkreiptinas dėmesys, jog net ir po įvykio praėjus beveik 6 metams, nukentėjusysis vis dar jaučia sužalojimo pasekmes, t. y. ir toliau yra vykdomas gydymo planas, siekiant atstatyti žandikaulio bei dantų būklę kiek įmanoma į pirminę, tai yra, prieš patirtą sužalojimą. Taigi, šios aplinkybės leidžia manyti, jog dėl suduoto smūgio į veido sritį išliko liekamieji reiškiniai, tai yra, nukentėjusiojo patirti sveikatos sutrikimai yra iš esmės ilgalaikiai. Neabejotina, jog nukentėjusysis patyrė tiek fizinius, tiek ir dvasinius skausmus ne tik nusikaltimo padarymo metu, tačiau ir po patirtų sužalojimų. Kaip nurodo nukentėjusysis, patirtos traumos įtakoje elementarūs būtini veiksniai, tai yra valgymas ar netgi gėrimas kėlė didelį diskomfortą. Taigi, šios aplinkybės leidžia manyti, jog dėl suduoto smūgio į veidą išliko liekamieji reiškiniai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

70. Visgi, didinti priteistą neturtinės žalos dydį, kaip to prašoma nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, aukštesnysis teismas taip pat neįžvelgia pagrindo. Kaip jau minėta, neabejojama, jog E. A. dėl neteisėtų M. N. atliktų smurtinių veiksmų patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, visgi, svarbu įvertinti tai, jog nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilę pavojus gyvybei, iš esmės nebuvo esmingai apribotas ir nukentėjusiojo judėjimas. Svarbu pažymėti tai, jog byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam būtų nustatytas mažesnis nedarbingumo lygis, o liekamieji reiškiniai esmingai trukdytų atlikti kasdieninius dalykus, dirbti ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, todėl keisti, tai yra didinti ar mažinti, apylinkės teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, aukštesnysis teismas neįžvelgia pagrindo.

71. Teismai, nagrinėdami civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose, nuosprendžiu tenkindami civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tačiau nuo momento, kuris negali ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo iš nuteistojo M. N. priteisti nukentėjusiajam E. A. 5 procentų metines palūkas nuo priteistos sumos, dėl ko aukštesnysis teismas šioje dalyje nuosprendžio dalies nekeičia. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu keistina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio dydžio, kuris padidinamas iki 19 362,35 Eur, todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos už šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytą turtinę žalą (19 362,35 Eur) ir pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinę žalą (8000 Eur).

72. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo E. A. naudai iš M. N. priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (10651,35 Eur) nuo nuosprendžio, įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovė advokatė Violeta Savickienė pateikė prašymą iš nuteistojo asmens priteisti nukentėjusiajam 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį kuomet buvo įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog skundžiamas nuosprendis buvo įsiteisėjęs 2021 m. kovo 9 d., kuomet baudžiamoji byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka nuosprendžio vykdymas nebuvo sustabdytas, iš esmės per šį laikotarpį nuo 2021 m. kovo 9 d. iki kasacinio teismo nutarties priėmimo (2022 m. kovo 29 d.), kuomet baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendis buvo vykdomas, per šį laikotarpį nuteistasis įvykdė ir jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, 5 procentų metinės palūkanos apylinkės teismo priteistos nuo 10651,35 Eur, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat turėjo būti vykdomos, dėl ko už šį laikotarpį, tai yra vienerius metus (nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2022 m. kovo 29 d.) nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina 5 procentų metinių palūkanų suma (10651,35 x 5 proc.), tai yra 532,57 Eur.

Dėl proceso išlaidų

73. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo 4000 Eur patirtų išlaidų apeliacinio proceso tvarka. Prašyme nurodoma, jog atstovavimo išlaidas sudaro apeliacinio skundo paruošimas bei atstovavimas apeliacinėje instancijoje Kauno apygardos teisme. Kartu su prašymu pateiktas 2025 m. sausio 2 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad E. A. advokatei Violetai Savickienei sumokėjo 4000 Eur.

74. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieko skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Šiuo atveju apeliaciniais skundai buvo nagrinėjami pagal nuteistojo bei pagal nukentėjusiojo skundus. Pažymėtina, jog nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o nukentėjusiojo tenkinamas iš dalies.

75. Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl prašomų priteisti sumų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo, atsižvelgiama ir įvertinama bylos apimtis, jos sudėtingumas, proceso ilgumas. Šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka buvo sprendžiamas sudėtingas civilinio ieškinio klausimas, ką patvirtina byloje skirta ekspertizė. Baudžiamoji byla su apeliaciniais skundais Kauno apygardos teisme pirmą kartą gauta 2020 m. vasario 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartis panaikinta ir apeliaciniai skundai perduoti nagrinėti iš naujo. 2022 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teisme gauta iš naujo apeliacine tvarka nagrinėti baudžiamoji byla. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nuo to laiko kuomet byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, apeliacinis procesas truko kiek daugiau nei trejus metus. Per šį laikotarpį viso įvyko 10 teisiamųjų posėdžių, iš jų 8 teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo nukentėjusįjį atstovaujanti advokatė Violeta Savickienė. Atsižvelgiant į tai, kad viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat apeliacinio skundo surašymas, atsižvelgiant į byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, ilgą apeliacinį bylos procesą, pagrįstai manytina, jog prašoma 4000 Eur suma neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymui Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“, todėl ši suma priteistina iš nuteistojo M. N. nukentėjusiojo E. A. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti M. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tai yra, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Pripažinti M. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai yra, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 10 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio nustatymo:

Nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Iš nuteistojo M. N. priteisti nukentėjusiajam E. A. turtinei žalai atlyginti 19 362,35 Eur.

Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos dydžio atmesti. Nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo M. N. priteisti nukentėjusiajam E. A. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 362,35 Eur + 8000 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo M. N. E. A. 5 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2022 m. kovo 29 d. kas sudaro 532,57 Eur bei 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis įsigalioja jo paskelbimo dieną.