Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Savinijaus Katausko ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Č. ir E. O. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

E. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (11 veikų), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), ir jam paskirtos bausmes:

1) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. L. priklausančio automobilio „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš A. G. priklausančio automobilio „VW Golf 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš R. M. priklausančio automobilio „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš Š. U. priklausančio automobilio „Hyundai IF35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 6 dalies taisyklėmis, bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d., 16 val. 55 min., iki 2021 m. birželio 11 d., 10 val. 07 min. (15 (penkiolika) parų). Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio E. O. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl A. P. apeliacinio skundo negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. O. ir A. Č. nuteisti už tai, kad įsibrovę į automobilius pagrobė svetimą turtą, o būtent: veikdami bendrai, 2021 m. balandžio 11 d., laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 15.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino R. L. priklausantį automobilį „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė R. L. priklausančią planšetę „Samsung TAB 10“ 200 eurų vertės, pinigus - 65 eurus bei D. L. priklausančią planšetę „Samsung TAB 10“ 200 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – R. L. ir D. L. priklausantį turtą 465 eurų vertės.

2. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. balandžio 11 d., laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 15.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino A. G. priklausantį automobilį „VW Golf 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį fotoaparatą CANON EOS 5D Mark III su objektyvų CANON 24-70 F2 8L II USM, Nr. 5255000102 ir SD kortele, bendros 4 000 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 4 000 eurų vertės.

3. Be to, E. O. ir A. Č. veikdami bendrai, 2021 m. balandžio 11 d., laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 18.20 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino R. M. priklausantį automobilį „KIA SPORTAGE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė R. M. priklausančią odinę rankinę 50 eurų vertės, rankinėje buvusius pinigus – 2 500 eurų, regos akinius „Hugo Boss“ 256 eurų vertės, tušinuką „Parker“ 145 eurų vertės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį spaudą 20 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – R. M. priklausantį turtą 2 550 eurų vertės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 20 eurų vertės.

4. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. balandžio 18 d. apie 12.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino Š. U. priklausantį automobilį „Hyundai IF35“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį „HUAWEI MATEBOOK X PRO“ 992,03 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą už 992,03 eurus.

5. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. balandžio 18 d. laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 15.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) parką, po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino I. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė I. K. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Apple Macbook Pro 15“, 700 eurų vertės, fotoaparatą „Fuji Film XT-10“ su objektyvu „Fuji-35 MM 1.4“, bendros 300 eurų vertės ir kuprinę su logotipu „YNOT MEDIA“ 5 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – I. K. priklausantį turtą 1 005 eurų vertės.

6. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. balandžio 21 d. apie 20.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandora“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino R. L. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pasikėsino pagrobti automobilyje buvusius, G. S. priklausančiu daiktus, t. y. rankinę 10 eurų vertės, piniginę 5 eurų vertės, pinigus - 200 eurų, fotoaparatą „Sony Next7“ 250 eurų vertės ir du objektyvus „Sony“, bendros 600 eurų vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes daiktų nerado. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pasikėsino pagrobti svetimą- G. S. priklausantį turtą.

7. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 10 d. laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 17.00 val., Palangos mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, po to, kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandora“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė Ž. K. priklausantį elektrinį paspirtuką „Mi Electric Scooter Pro“, 519,99 eurų vertės ir vaikišką šalmą 31,99 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – Ž. K. priklausantį turtą, 551,98 eurų vertės.

8. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 10 d. laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 10.35 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė E. P. priklausančią elektroninę cigaretę „IQOS“99 eurų vertės, kompiuterio dėklą 20 eurų vertės ir pinigus – 50 eurų bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį ,,LENOVO" 879,75 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – E. P. priklausantį turtą, 169 eurų vertės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 879,75 eurų vertės.

9. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 16 d. laikotarpyje nuo 14.40 val. iki 15.40 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino G. R. priklausantį automobilį „Honda Accord“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė G. R. priklausantį elektrinį paspirtuką „Xiaomi Mi M365“, 344,73 eurų vertės, „Xiaomi 70mai Pro“ vaizdo registratorių su SD kortele, bendros 77,39 eurų vertės, atlenkiamą juodos spalvos peilį 4 eurų vertės bei iš piniginės pagrobė pinigus – 10 eurų. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – G. R. priklausantį turtą, 436,12 eurų vertės.

10. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 16 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 15.30 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino E. G. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė M. G. priklausančią kuprinę „Rains“ 100 eurų vertės, nešiojamą kompiuterį „Macbook air“ 1 000 eurų vertės, kompiuterio pakrovėją 100 eurų vertės, telefono „Iphone“ pakrovėją 30 eurų vertės, moteriškus kvepalus „Oud of gratnes“, 50 ml. talpos, 50 eurų vertės, pinigaus – 65 eurus. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – M. G. priklausantį turtą, 1 345 eurų vertės.

11. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 21 d., laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 14.20 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino I. M.- P. priklausantį automobilį „Volkswagen Beetle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė advokatų kontorai „Motieka ir Audzevičius“ priklausantį kompiuterį „Apple Macbook Pro“ 1 283,05 eurų vertės ir kompiuterio dėklą 70 eurų vertės. Tokiu būdu E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – advokatų kontorai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 1 353,05 eurų vertės.

12. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 28 d. apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandora“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino A. S. priklausantį automobilį „Citroen CB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pasikėsino pagrobti piniginę su joje buvusiais pinigais – 100 eurų, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kurio vertė 30 eurų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes daiktų nerado. Tokiu būdu E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, pasikėsino pagrobti svetimą – G. A. priklausantį turtą.

13. Be to, E. O. ir A. Č., veikdami bendrai, 2021 m. gegužės 28 d. apie 16.50 val., Melnragės automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), po to kai E. O. panaudojęs įrenginį „Pandorą“, skirtą atrakinti/užrakinti automobilius neturint originalaus automobilio nuotolinio užrakto pultelio, atrakino A. Ž. priklausantį automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), A. Č. į jį įsibrovė ir pagrobė A. Ž. priklausantį elektrinį laivo inkarą „Minkota“, 1800 eurų vertės. Tokiu būdu, E. O. ir A. Č. pagrobė svetimą – A. Ž. priklausantį turtą, 1 800 eurų vertės.

14. Be to, E. O. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė nedidelį kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: E. O., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė 5 vnt. grybų, t. y. nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų – glotniagalvių (psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalis, turinčias psilocino, ir šių grybų sporas, grybieną, kurių masė 2,017 g. bei nedidelį kiekį narkotinių medžiagų- kanapių (antžemines dalis), kurių masė 0,013 g., iki 2021 m. gegužės 28 d., 19.00 val., kol jas atliekant kartą bute (duomenys neskelbtini) surado ir išėmė policijos pareigūnai.

15. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautoju, o būtent: A. Č., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. 16.50 val., apie 300 metrų nuo automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pranešimą atvykusiam (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui V. J. išsiaiškinti aplinkybes dėl vagystės iš automobilio ir A. Č. pareikalavus sustoti, jis (A. Č.) bandydamas išvengti sulaikymo išsitraukė peilį, kurį nukreipė į (duomenys neskelbtini) vyresnįjį tyrėją V. J. ir ėmė juo mojuoti, po ko (duomenys neskelbtini) vyresnysis tyrėjas V. J. atsitraukė. Tokiais veiksmais A. Č. pasipriešino valstybės tarnautojui (duomenys neskelbtini) vyresniajam tyrėjui V. J..

16. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: A. Č., 2021 m. birželio 5 d. apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) areštinės kameroje Nr. 11, panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. paėmęs tušinuką grasino nudurti (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį postinį N. E. ir (duomenys neskelbtini) specialistą V. Š., po ko bandant išvesti iš kameros, jis (A. Č.) stumdėsi, nevykdė teisėtų reikalavimų ir (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui N. E. grumtynių metu viena kartą ranka sudavė į pakaušį, įkando į nugarą, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairio peties užpakaliniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio kelio priekiniame vidiniame paviršiuje, pertrauktos išilginės juostos formos odos nubrozdinimą dešinės blauzdos apatinio trečdalio priekiniame- vidiniame paviršiuje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Grumtynių metu (duomenys neskelbtini) specialistui V. Š., nenustatytą kiekį kartų ranka smūgiavo į įvairias kūno vietas bei įkando į dešinės rankos žastą, taip padarydamas ovalios formos poodinę kraujosruvą su kastine žaizda ir linijiniais odos nubrozdinimais dešinio žasto vidinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dešinės rankos 1 delninio piršto sąnario patempimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais A. Č. pasipriešino valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) vyriausiajam postiniui N. E. ir (duomenys neskelbtini) specialistui V. Š..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

17.5. Be to, pažymima, kad perkvalifikavus nusikalstamas veikas į tęstines nusikalstamas veikas turi būti sprendžiama dėl bausmių skyrimo ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodoma, kad veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį kaip padėjėjo ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 58 straipsnio 1 dalimi, paskirtina mažesnė bausmė. Be to apeliantas pažymi, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai neakcentavo to, kad savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ne tik paaiškino nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau ir padėjo jas atskleisti. Nurodoma, kad nori atlyginti žalą nukentėjusiesiems, tačiau teismas nenurodė kaip ir kokiu būdu galėtų atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems. Nurodoma, kad vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-l94-628/2019). Teigiama, kad yra stengiamasi pasitaisyti, naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų nedaro, sportuoja, treniruoja vaikus. Tai rodo, jog asmenybės pavojingumas mažėja ir yra linkęs pasitaisyti bei ateityje nebedaryti nusikalstamų veikų, o ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė niekaip nepadėtų to pasiekti, bet kaip tik neigiamai paveiktų jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, itin sureikšmino ankstesnius teistumus, tačiau skiriant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas teistam asmeniui. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį.

18. Apeliaciniu skundu A. Č. prašo pakeisti ar panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba sušvelninti paskirtą bausmę.

20. Atsiliepimo dėl nuteistojo E. O. apeliacinio skundo negauta.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. birželio 15 d. pažymą Nr. APD-2022-07065 ir 2022 m. rugsėjo 14 d. pažymą (patikslintą) Nr. APD-2022-09295 kuriomis prašoma priteisti valstybei iš A. Č. 173,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Dianos Vaitkevičienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

22. Teismo posėdyje nuteistasis A. Č. prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyse dėl bausmės ir žalos atlyginimo.

23. Teismo posėdyje nuteistojo A. Č. gynėja advokatė Diana Vaitkevičienė prašė skirti švelnesnę bausmę, sumažinti civilinius ieškinius ir nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

24. Teismo posėdyje nuteistojo E. O. gynėjas advokatas Marius Venckus prašė apeliacinį skundą tenkinti, perkvalifikuoti nusikalstamas veikas į tęstinę veiką, jo veiksmus kvalifikuoti kaip padėjėjo, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir bausmės vykdymą atidėti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

26. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo E. O. apeliacinio skundo

27. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas į tęstinę veiką, jo veiksmus kvalifikuoti kaip padėjėjo, taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir bausmės vykdymą atidėti.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl E. O. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymu vertinimu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Dėl veikų kvalifikavimo kaip tęstinės nusikalstamos veikos

29. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vagystės epizodai, inkriminuoti E. O. kaip atskiros savarankiškos nusikalstamos veikos padarytos tą pačią dieną, turėjo būti pripažinti viena tęstine nusikalstama veika, nes vagystės įvykdytos padarytos esant vieningai tyčiai, siekiant to paties tikslo, analogišku būdu ir analogiškomis aplinkybėmis, o pats nuteistasis visas šias vagystes suvokė kaip vieną vientisą nusikalstamą veiką, šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

30. Pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad nuteistasis įvykdė vienuolika vagysčių ir pasikėsino padaryti dvi vagystes. Nuteistojo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Be to, nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija.

31. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-196-489/2021 ir kt.).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog pagal baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nuteistajam E. O. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtyse yra vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymiai, atitinka tik formaliai. Negalima daryti neginčijamos išvados, jog E. O. veiksmuose, vykdant nusikalstamas veikas, yra tęstinei veikai privalomas subjektyvusis požymis – bendra, vieninga tyčia.

33. Iš byloje esančių duomenų, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistųjų E. O. ir A. Č. sumanymas įsibraunant į automobilį pagrobti svetimą turtą kiekvieną kartą kildavo iš naujo. E. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilių atrakinimo įrenginiu „Pandora“ galima atrakinti ne visus automobilius, nes priklauso nuo signalizacijos, o jo principas yra toks, kad tuo metu, kai asmuo rakina savo automobilį, įrenginys nuskaito signalizacijos duomenis, ir po to galima tuo įrenginiu automobilį atrakinti (t. 16, b. l. 61-64). Nuteistiesiems E. O. ir A. Č. sumanymas daryti vagystes kildavo atsitiktinai, nuteistieji nebuvo iš anksto numatę transporto priemonių, į kurias bandys įsibrauti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistieji veikė vieninga tyčia. 2021 m. balandžio 11 d. pavykus pirmajai vagystei, susidarius palankioms aplinkybėms, kitą, vagystę padarė spontaniškai, todėl nuteistųjų tyčia dėl kiekvienos vagystės formavosi atskirai, ji nebuvo bendra. 2021 m. balandžio 11 d. įvykdytas vagystes pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus. Analogiška situacija yra ir su 2021 m. balandžio 18 d., 2021 m. gegužės 10 d., 2021 m. gegužės 16 d. bei 2021 m. gegužės 28 d. įvykdytomis vagystėmis. Darytina išvada, kad E. O. ir A. Č. kiekvienu atveju veikė iš naujo susiformavusia, savarankiška tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo E. O. veiksmus ne kaip tęstinius nusikaltimus, o kvalifikavo pagal atskirus BK straipsnius kaip pavienes nusikalstamas veikas.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistųjų neteisėtais veiksmais (įsibrovus į automobilius) nukentėjusiesiems priklausantis turtas buvo pagrobtas per vienuolika kartų, įvykdžius vienuolika atskirų vagysčių. Todėl E. O. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vienuolika atskirų vagysčių įsibraunant į automobilius.

Dėl bendrininkavimo

36. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką.

Dėl bausmės ir jos vykdymo atidėjimo

38. Teismų praktikoje pažymima, kad bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014, 2K-7-5-895/2018). Teisinga ir tinkamai individualizuota laikoma bausmė, kuri yra ne tik ne per griežta, tačiau ir ne per švelni kaltininkui. Skiriant bausmę turi būti siekiama visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų. Įstatymas nė vienam iš jų nesuteikia prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia ne tik teisingumo, bet ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-172/2008).

39. Kaip matyti, skirdamas bausmę E. O. teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vienuolika tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei ir pasikėsino padaryti du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininku grupe. Įvertino tai, kad apeliantas yra gana jauno amžiaus, tačiau anksčiau teistas jau devynis kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, nedirba, nusikaltimais padarytą žalą pripažino, tačiau jos nėra atlyginęs. E. O. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad E. O. elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nusikalsti, o švelnesnio pobūdžio jam paskirtos bausmės nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. O. charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausias padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės rūšis. Taigi teismas tinkamai individualizavo bausmes pagal atskirus straipsnius bei paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Laikyti, kad nuteistajam E. O. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra jokio pagrindo. Bausmių bendrinimo taikymo klaidų taip pat nenustatyta.

40. Apeliaciniu skundu prašoma atidėti bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, E. O. pripažintas kaltu dėl vienuolikos tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei, pasikėsinimo padaryti du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei ir vieno baudžiamojo nusižengimo.

41. Ankstesniais teismo nuosprendžiais E. O. skirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam, nagrinėjamu atveju, nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ankstesnis E. O. teistumas ir aplinkybės, susijusios su asmenybe, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo paskirtos bausmės ir nustatyta jų trukmė. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas svarstė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau konstatavo, jog, nagrinėjamu atveju, minėto instituto taikyti nėra pagrindo. Atitinkamai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog nuteistojo E. O. atžvilgiu taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra jokio pagrindo.

Dėl kitų baudžiamojo proceso klausimų

42. Nuteistasis E. O. teigia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jam turėjo būti paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją.

43. Gynybos interesų prieštaravimas – tai nesuderinami pozicijų skirtumai ginantis nuo kaltinimo, kuriuos paprastai lemia kaltinimo pobūdis, apimtis, gynybos versijos ir pan. Tokie prieštaravimai konstatuotini, kai, pavyzdžiui, vienas iš bendrakaltinamųjų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o kitas ginčija kaltinimo pagrįstumą; vieno iš bendrakaltinamųjų gynyba grindžiama argumentais, kad nusikalstamą veiką padarė ne jis, o kitas byloje esantis įtariamasis (kaltinamasis) ir pan. Gynybos interesų prieštaravimai turi būti pagrįsti realiais argumentais, o ne prielaidomis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217/2013). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo prieštaravimai tarp bendrakaltinamųjų gynybos interesų byloje.

44. Be to, pažymėtina, kad E. O. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją. Šiuos duomenis patvirtina teisių įtariamajam išaiškinimo protokolas, kurių teisėtumą patvirtina E. O. parašas (t. 16, b. l. 1-5). Nėra pagrindo teigti, jog galimai buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai neužtikrinant nuteistojo teisės į gynybą.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. O. veiksmus pagrįstai kvalifikavo ne kaip tęstinę veiką, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, tačiau kaip atskiras nusikalstamas veikas, kurias padarė būdamas bendravykdytoju. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso esminių pažeidimų nepadarė, tinkamai individualizavo bausmę. Tenkinti E. O. apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo

46. Nuteistasis A. Č. neginčija kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau prašo sušvelninti paskirtą bausmę, atidėti jos vykdymą ir sumažinti priteistos žalos dydį.

47. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė paskirta tinkamai, mažinti priteistos turtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo

48. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

49. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. padarė du nesunkius nusikaltimus prieš valstybės tarnautojus, vienuolika tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei bei pasikėsino padaryti du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimai padaryti veikiant bendrininku grupe. Nustatė A. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai pripažino savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog A. Č. yra gana jauno amžiaus tačiau anksčiau teistas jau aštuonis kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. nevedęs, nedirba, pripažino, kad nusikalto, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, padarytą žalą pripažino, tačiau jos neatlygino. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. Č. elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs nusikalsti, o švelnesnio pobūdžio paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausias padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimo bausmes, nesiekiančias sankcijose numatytų bausmės vidurkių, bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant ir prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrinant bausmes, pridedamos minimalaus dydžio bausmės. Kadangi A. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

50. Byloje nėra duomenų, kad A. Č. būtų nustatytas psichikos sutrikimas, todėl nėra pagrindo spręsti klausimą dėl nuteistojo nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo nuteistajam. Nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis A. Č. nesuvokė savo elgesio pasekmių. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. A. Č. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes. Jam jau anksčiau buvo taikytas terminuotas laivės atėmimas, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

51. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šių baudžiamojo įstatymo numatytų sąlygų konkrečiu atveju nėra. Nors nuteistasis A. Č. proceso metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Aptariamoje byloje nėra nė vienos ir iš paminėtų sąlygų. Taigi, nagrinėjamu atveju pagrindo paskirti švelnesnes bausmes nuteistajam A. Č. nėra pagrindo.

52. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-77/2007, Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-19/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018). Taigi remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-126-693/2018).

53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas, A. Č. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje taip pat nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 286 straipsnio sankcijoje nurodytų bausmių paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. A. Č. paskirtos bausmės atitinka jo atliktų veiksmų pavojingumą, asmenybę, bausmei keliamą paskirtį ir yra teisingos.

54. Kitokios išvados neleidžia daryti ir skunde akcentuojamos aplinkybės, kad A. Č. kritiškai vertina savo elgesį, supranta, kad elgėsi negerai, dėl to gailisi, nori įsidarbinti ir atlyginti žalą, nurodo, jog serga epilepsija. Šios aplinkybės yra svarbios, tačiau šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes, bausmes. Tam neprieštarauja teismų formuojamoje praktikoje pateikti išaiškinimai, kad į kaltininko asmenybę teismas atsižvelgia skirdamas bausmę ir nustatydamas jos rūšį bei dydį, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro teisinių prielaidų spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

55. Apeliaciniu skundu prašoma bausmės vykdymą atidėti. Kaip minėta, A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už du nesunkius nusikaltimus prieš valstybės tarnautojus, vienuolika tyčinių apysunkių nusikaltimų nuosavybei ir pasikėsinimą padaryti du tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei. Šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, padariusiems daugiau nei kelis apysunkius nusikaltimus.

56. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. Č.. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, savo gyvenimo būdo nekeičia, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė nesiekiantį sankcijose numatytų bausmės vidurkių. Be to, buvo taikytos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo A. Č. paskirtos bausmės laikyti aiškiai prieštaraujančia teisingumo principui.

Dėl civilinio ieškinio

57. Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. Č. ir jo gynėja advokatė Diana Vaitkevičienė prašė sumažinti priteistos žalos dydį. Tačiau apygardos teismo vertinimu, mažinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžių nėra pagrindo.

58. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, 2K-70-942/2022 ir kt.).

59. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. Č. ir E. O. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų BK 178 straipsnio 2 dalyje, tarp jų bendrų nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, pagrįstai nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino visiškai ir iš nuteistųjų solidariai priteisė turtinę žalą. Pažymėtina, kad A. Č., savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų neginčija. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo mažinti priteistos turtinės žalos dydį.

60. Be to, apylinkės teismas tenkino nukentėjusiojo V. Š. prašymą ir priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš A. Č..

61. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

62. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis V. Š. dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalotas darbo vietoje, eidamas savo pareigas, bei matant kitiems asmenims, kolegoms. Apygardos teismas sutinka su tokiu vertinimu. Nukentėjusiojo sužalojimus patvirtina 2021 m. birželio 8 d. specialisto išvada Nr. G721/2021 (03). Iš jos nustatyta, kad V. Š. padaryti sužalojimai (ovalios formos poodinė kraujosruva su kastine žaizda ir linijiniais odos nubrozdinimais dešinio žasto vidutinio trečiojo priekiniame paviršiuje, dešinės rankos I delninio piršti sąnario patempimas) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 6, b. l. 118-119).

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, priteistos neturtinės žalos atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, yra tinkamas siekiant kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepažeidžia nukentėjusiųjų ir nuteistųjų interesų pusiausvyros bei atitinka teismų praktikoje už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas priteisiamos neturtinės žalos dydį.

Dėl proceso išlaidų

64. Klaipėdos apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 14 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-09295 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 173,33 Eur už A. Č. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

65. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi nuteistajam A. Č.buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėja – advokatė Diana Vaitkevičienė.

66. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022 ir kt.).

67. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, todėl kolegija sprendžia, kad būtų netikslinga iš nuteistojo A. Č. priteisti prašomas išlaidas. Teismo vertinimu, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. Č.už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. O. ir A. Č. apeliacinus skundus atmesti.