Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-163-877/2024 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovo V. B. priešieškinį ieškovei G. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, trečiasis asmuo Swedbank, AB, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24.6. Apeliantas neginčija teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų dėl vaiko daiktų padalijimo, namo remonto faktinių aplinkybių, todėl laikytina, kad su šiomis teismo išvadomis apeliantas sutinka. Kadangi apeliantas sutinka su minėtomis teismo išvadomis, apelianto reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją tokio dydžio, kaip yra nurodyta priešieškinyje, yra netikslus ir vien dėl to negali būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

26. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys santuokos metu įgijo pastatą-ūkinį pastatą adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2019-09-10 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2023 m. rugsėjo 4 d. yra 6 700 Eur, 58/100 dalis pastato-ūkinio pastato adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 2021-02-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2022 m. gruodžio 6 d. yra 35 000 Eur. Teismas sprendė, kad šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dalintinas tarp sutuoktinių natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, nes šalys nesutiko ir neturi galimybės išmokėti kompensacijų viena kitai.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

29. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

30. Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi, tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, tai yra dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog šalys nesutiko ir neturi galimybės išmokėti kompensacijų viena kitai, sprendė, kad kitokios galimybės, kaip santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti natūra, nėra. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilnojamąjį turtą padalijus natūra, ieškovė su tokiu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, teismo sprendimo motyvais visiškai sutinka, atsiliepime nurodo, kad jis yra teisingas, atitinkantis jos interesus, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, į šalių interesus, pageidavimus buvo tinkamai atsižvelgta.

32. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai ypatingai konfliktiški ir sprendžiami tik policijos ikiteisminių tyrimų dėka, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfliktiški buvusių sutuoktinių santykiai savaime nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015). Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, nesutariant dėl nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos, apeliantas turi teisę kreiptis į teismą dėl turto naudojimo tvarkos nustatymo ar dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

33. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tais atvejais, kai teismas sprendžia, jog yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).

34. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog šalims priklausančio nekilnojamojo turto padalijimas natūra negalimas. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė neturi galimybės išmokėti kompensacijos atsakovui. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė ginčo nekilnojamąjį turtą gali parduoti, įkeisti ir išmokėti atsakovui jam priklausančią turto dalį, stokoja pagrįstumo. Šiuo aspektu, kaip teisingai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas santuokoje įgyto turto realizacijos tikslu jam išmokėti piniginę kompensaciją pareigą perkelia ieškovei, nors ir pats apeliantas turi teisę ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti, įkeisti ir išmokėti ieškovei jai priklausančią kompensaciją. Tačiau bylą nagrinėjant teisme su ieškovės siūlymu atsakovui turtą po santuokos nutraukimo padalinti apeliantui šį turtą priteisiant asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei išmokant piniginę kompensaciją, apeliantas nesutiko. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, kitoks, nei prioritetinis nekilnojamojo turto padalijimo natūra būdas, patenkintų tik išimtinai apelianto interesus ir nepagrįstai pažeistų ieškovės interesus. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad tenkinus apelianto reikalavimą dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, priteisiant iš ieškovės apeliantui kompensaciją ir ieškovei neturint galimybių jo įvykdyti, galima situacija, jog teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka ir turtas parduodamas iš varžytinių už mažesnę nei rinkos vertė kainą, kas neatitiktų protingumo ir proporcingumo principų bei nebūtų naudinga šalims.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių turtinę padėtį, spręsdamas klausimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra būdo, atsižvelgiant į tai konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje nesudaro pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

Dėl namų apyvokos daiktų padalinimo ir turto pagerinimo išlaidų kompensavimo

37. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, šiuo atveju apelianto galimai ateityje patiriami nepatogumai dėl naudojimosi jam priteistais baldais, buitine technika ir kitais daiktais, yra nulemti turto sukurto šeimos poreikių tenkinimui individualių savybių, todėl tiek apeliantui, tiek ieškovei tenka prisiimti naudojimosi padalintų namų apyvokos daiktų nepatogumų naštą, t. y. turto pritaikymo naudoti pagal individualius buvusių sutuoktinių poreikius po santuokos nutraukimo.

38. Apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti priešieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą – buities apyvokos daiktus už 97 101 Eur sumą, o atsakovui iš ieškovės priteisti 48 550 Eur kompensaciją už kilnojamąjį turtą – buities apyvokos daiktus, pinigus sumokant per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nesutiko, kad santuokoje įgytas turtas būtų padalintas atsakovo prašomu būdu, nurodė, jog neturi galimybės mokėti kompensacijos. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą apelianto priešieškinio reikalavimą, bei tai, kad ieškovė nesutiko, jog santuokoje įgytas turtas būtų padalintas atsakovo prašomu būdu, nes neturi galimybės mokėti kompensacijos, sprendžia, kad būtų neteisinga ir nesąžininga visus santuokos metu įgytus namų apyvokos daiktus priteisti vienam iš sutuoktinių, nustatant jam prievolę mokėti kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį, nes CK 3.127 straipsnio 3 dalyje prioritetas suteiktas turto padalijimui natūra, kadangi būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Ta aplinkybė, jog atsakovas patirs nepatogumų dėl naudojimosi jam priteistais kilnojamaisiais daiktais, savaime nepaneigia teismo pareigos dalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra, kaip to reikalauja įstatymas.

40. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su aukščiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, apelianto apeliaciniame skunde nurodytos liudytojos G. G. parodymai dėl iki ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo ieškovės turėto turto ir gyvent santuokoje su atsakovu įgyto turto, teisėjų kolegijos vertintini kaip subjektyvūs liudytojos vertinimai, todėl nėra pagrindo šios liudytojos parodymų vertinti kaip objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių visas jos nurodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojų parodymai ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tam tikrais atvejais antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti daiktai savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti užfiksuotų daiktų įsigijimo laikotarpio, t. y ar minėtame protokole užfiksuoti daiktai buvo įgyti šalims gyvenant santuokoje, ar iki santuokos sudarymo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neturėjo pagrindo minėtą įrodymą laikyti kaip patvirtinantį visas atsakovo nurodomas aplinkybes.

42. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas sprendimą dėl kilnojamojo turto padalinimo grindė visų byloje surinktų įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų T. S., L. G. (buvusio ieškovės sutuoktinio), A. K., I. M., G. G. (ieškovės dukra), A. N. parodymų, į bylą pateiktų daiktų įsigijimo sąskaitų, kasos kvitų, garantinio talono šaknelės, garantijos liudijimo, internetiniame portale skelbiu.lt esančios informacijos, kitų rašytinių įrodymų) kompleksine analize ir įvertinimu, nesuteikdamas liudytos G. G. (ieškovės dukros) parodymams ir antstolio V. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui lemiamos įrodomosios reikšmės.

43. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Apeliantas teisiniais argumentais taip pat nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs ginčui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliantas nenurodo, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas priimdamas sprendimą dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio argumentus, teismo nebuvo įvertinti.

44. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde nepateikia jokių konkrečių nesutikimo argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų: 1) kompiuteris „Playstation ps4 slim“ yra vaiko asmeninis daiktas, kompiuteris „xbox one s“ ir garso sistema „Samsung“ yra ieškovės dukros G. G. daiktai, paskolinti ieškovei naudojimui, todėl į dalintino turto balansą neįtrauktini; 2) nepilnamečio vaiko poreikiams skirti daiktai į dalintino turto balansą neįtraukiami (CK 3.120 straipsnis); 3) dviračiai yra kiekvieno iš šalių bei vaiko asmeniniams poreikiams skirti daiktai, todėl į dalintino turto balansą neįtrauktini; 4) tvoros, servituto vartai įrengti kaimynų lėšomis ir darbu, todėl nedalintini, ieškovės vaikų telefonai yra vaikų asmeniniams poreikiams skirti daiktai, laikrodis „Apple Watch“ yra ieškovės asmeninis daiktas; 5) dalis patikslintame priešieškinyje išvardintų namų apyvokos daiktų yra ieškovės asmeninė nuosavybė, nes jie yra įgyti iki šalių santuokos sudarymo; 6) neturint šalių duomenų apie konkrečius daiktus, jie į dalintino turto sąrašą neįtraukiami (priešieškinyje nurodytą dalintiną turtą: indus, įrankius, puodus, keptuves, pagalves, patalynę, lauko augalus, baseiną, turistavimo įrangą, šašlykinę, kėdes, stalus, palapines, čiužinius, žaliuzes); 7) atsakovo nurodyti gyvenamojo namo remonto darbai ir tam panaudotos medžiagos į dalintino turto balansą neįtraukiami. Apeliantui nepateikus konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu ir (ar) teisine jų kvalifikacija, nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl kilnojamojo turto padalinimo neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Teisėjų kolegija, be kita ko, akcentuoja, jog CPK 306 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs reikalavimai apeliaciniam skundui, be kita ko, jame privalo būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu. Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas tikrina ne bylos išsprendimo teisingumą, bet atlieka pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip procesinio dokumento, kontrolę. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Apeliaciniame skunde pateikiami apelianto argumentai turi būti susiję ne su bylos išsprendimo teisingumu, bet su konkrečiais pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumais. Šiuo atveju apeliantas tokių trūkumų dėl sprendimo dalies, kuria šalims padalintas kilnojamasis turtas (daiktai), nenurodo. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad apeliantas siekia pakartotinio tų pačių nustatytų aplinkybių kitokio įvertinimo, negu jį padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau nepateikia jokių kitokio vertinimo būtinybę pagrindžiančių argumentų.

45. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad 2015-02-26 ji su UAB „Paulimatas“ pasirašė prašymą - sutartį dėl gyvenamojo namo matavimų, kurie buvo pagrindu rekonstrukcijos darbams įregistruoti, ir už šiuos darbus sumokėjo 2 000 Eur, kuriuos šiuo tikslu paskolino ieškovės mama R. S. (2015-02-13 – 1 100 Eur ir 2015-02-14 – 900 Eur). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu sutiko su ieškovės pozicija, kad iš ieškovės mamos gautos piniginės lėšos ieškovės asmeniniam turtui tvarkyti, nepriskiriamos santuokos metu dalintinam turtui, kadangi R. S. ieškovei pervestos artimu sutarties sudarymui laikotarpiu lėšos įvardijamos kaip paskola, bendra suma atitinka sutarties sumą, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai tikėtina, kad minėtos lėšos buvo panaudotos ieškovės asmeniniam turtui tvarkyti ir į santuokoje dalintino turto balansą neįtraukiamos. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog atsakovas kitų dalintinų daiktų vertę nurodė didesnę, negu šalių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie realias daiktų kainas, sprendė, kad ieškovės verslui buvo panaudotos ieškovei motinos R. S. 2018-05-28 dovanotos lėšos (10 000 Eur), šių lėšų kliniką įrengti pakako, įrodymų, kad šiuo verslu vertėsi abu sutuoktiniai, byloje nėra, todėl šis turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir į dalintino turto balansą neįtraukiamas.

46. Apeliantas, nesutikdamas su aukščiau nurodytais teismo sprendimo motyvais, apeliaciniame skunde teigia, kad 2018-05-28 ieškovei jos mamos R. S. pervesti pinigai nebuvo panaudoti veterinarijos klinikai, veterinarinė klinika veiklą pradėjo tik 2019 m. gruodžio mėnesį. Veterinarinėje klinikoje dirbo kartu, visa įranga ir įrankiai buvo pirkti už santuokines ir V. B. asmenines lėšas. Bendra įrengimo ir įrangos suma – 11 390 Eur. Atsakovas niekada nežinojo apie dovanojamus pinigus, o juolab jų panaudojimą gyvenant kartu su ieškove. Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1 500 Eur suma, turi būti rašytinės formos. Jokių dovanojimo sutarčių teismui nebuvo pateikta.

47. Pažymėtina, kad 2015-02-13 1 100 Eur ieškovės mamos R. S. pervestas pinigines lėšas ieškovei ir 2015-02-14 900 Eur ieškovės mamos pervestas pinigines lėšas ieškovei teismas vertino kaip pinigines lėšas, skirtas ieškovės asmeniniam turtui tvarkyti, kurios negali būti priskiriamos santuokos metu dalintinam turtui, kadangi R. S. ieškovei pervestos artimu sutarties sudarymui laikotarpiu (2015-02-26) lėšos įvardijamos kaip paskola, bendra suma atitinka sutarties sumą (2 000 Eur) mamos dovanotoms lėšoms. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Taigi, šiuo atveju rašytinės formos reikalavimus atitiko R. S. piniginių lėšų pavedimuose nurodyta pervedamų lėšų paskirtis – paskola. Apeliantas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniu skundu neįrodinėjo ir neteigė, jog buvo sudarytas kitoks sandoris, kuris lemtų 2015-02-13 ir 2015-02-14 pervestų ieškovei piniginių lėšų priskyrimą ne ieškovės asmenine, o bendrąja jungtine nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtos lėšos buvo panaudotos ieškovės asmeniniam turtui tvarkyti ir į santuokoje dalintino turto balansą negali būti įtraukiamos.

48. CK 6.469 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1 500 Eur suma, turi būti rašytinės formos. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis).

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės iš jos mamos dovanų gavimas šiuo atveju gali būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą apie realiai gautus pinigus (pvz., mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t. y. įrodymais, susijusiais su įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis, kurie gali patvirtinti ar paneigianti tiesioginių įrodymų pagrindu formuluojamas išvadas (pavyzdžiui: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iš kurio galėjo būti gautos pajamos; banko sąskaitų išrašai, įrodymai apie lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas, kuomet ieškovės mama dovanojo ieškovei didesnę nei 1 500 Eur sumą, tokios dovanojimo sutarties nagrinėjamu atveju nedaro negaliojančia, kadangi ieškovė pateikė tiesioginius rašytinius įrodymus – R. S. 2018-05-25 10 000 Eur piniginių lėšų pervedimą ieškovei, kuriame nurodyta: „Pinigų dovanojimas dukrai“, kurie patvirtina tarp ieškovės ir jos mamos R. S. dovanojimo sutarties sudarymą. Aplinkybę, kad minėtos lėšos buvo dovanojamos ieškovei, o ne ieškovės ir atsakovo bendriems šeimos poreikiams tenkinti, patvirtina ir tai, jog pats apeliantas teigia, kad niekada nežinojo apie dovanojamus pinigus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės mamos pervestos piniginės lėšos ieškovės buvo įgytos dovanojimo sandorio pagrindu asmeninių ieškovės poreikių tenkinimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių lėšų neįtraukė į santuokoje dalintino turto balansą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl piniginių lėšų

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Dodge Charger GT buvo parduotas 2022-06-07 už 24000 Eur. Tuo metu ginčo šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Iš 24 000 Eur 15 000 Eur buvo pervesta atsakovui, kad šis nupirktų naują automobilį šeimai, tačiau, anot ieškovės, atsakovas šiuos pinigus iššvaistė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo pusės šios sumos dydžio kompensaciją – 8 089,50 Eur. Tuo tarpu atsakovas prašė teismo priteisti jam 12 000 Eur kompensaciją už parduotą automobilį Dodge Charger GT.

52. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš VW Kaefer, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo deklaracijos matyti, kad pagal 2022-07-25 pirkimo - pardavimo sutartį už šį automobilį sumokėta 2 000 Eur grynaisiais pinigais, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, jog atsakovas jo įsigijimui išleido didesnę nei 2 000 Eur sumą. Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis V. G., v/n (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu registruotas 2022-06-28, duomenų apie jo įsigijimo kainą šalys į bylą nepateikė, tačiau byloje nėra ginčo, kad jo vertė - 1 600 Eur. Šie įrodymai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad iš ieškovės pervestų į atsakovo sąskaitą 15 000 Eur, 3 600 Eur buvo panaudota automobilių įsigijimui, o 1 179 Eur telefono įsigijimui, kurį, atsakovo teigimu, naudoja jis pats.

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgusi į byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įrodė, jog automobiliai buvo įsigyti iš ieškovės pervestų lėšų ir tam tikslui panaudota 3 600 Eur, todėl tik ši suma pripažintina atsakovo panaudota šeimos reikmėms, ieškovei priteisiant 5 700 Eur (½ x (15 000 – 3 600)) kompensaciją. Taip pat sutiktina su teismo vertinimu, kad atsakovas neįrodinėjo, jog bent dalį šios sumos būtų panaudojęs šeimos reikmėms.

54. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad visi pinigai (15 000 Eur), kurie buvo iš ieškovės sąskaitos pervesti į atsakovo sąskaitą, buvo išleisti šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir atostogoms. Jokių rašytinių įrodymų šalys neturi, tačiau dėl šių aplinkybių niekada iki santuokos nutraukimo pretenzijų nereiškė. Teismo argumentas, kad atsakovas neįrodinėjo, jog bent dalį – 5 700 Eur sumos - būtų panaudojęs šeimos reikmėms, yra neteisingas ir neįrodytas.

55. Teisėjų kolegija, atmesdama nurodytus argumentus, pažymi, jog ginčo s?aliu? rungimosi principo esme? yra ta, kad būtent de?l įrodine?jamų aplinkybių? nustatymo suinteresuotoms šalims tenka i?rodine?jimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant i?rodymus. Kiekviena s?alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu? ir atsikirtimu? pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kuriu? nereikia įrodine?ti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018). Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad pervedė atsakovui 15000 Eur, jog šis nupirktų naują automobilį šeimai, tuo tarpu atsakovas įrodė, kad buvo įsigyti du automobiliai iš ieškovės pervestų lėšų ir tam tikslui panaudota 3 600 Eur. Tačiau apeliantas nepateikė absoliučiai jokių faktinių duomenų ir įrodymų, liudijančių, kad bent dalį likusios 11 400 Eur sumos jis būtų panaudojęs šeimos poreikiams tenkinti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad visos ieškovės pervestos 15 000 Eur lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir atostogoms, atmetamos kaip deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytos, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių kažkokių kitų pirkinių ar paslaugų, skirtų šeimos poreikiams tenkinti, įsigijimą. Be to, tai, kad ieškovė iki santuokos nutraukimo nereiškė atsakovui pretenzijų dėl pervestų lėšų panaudojimo, nepaneigia atsakovo pareigos esant ieškovės teisme pareikštam reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo įrodyti iš ieškovės gautų lėšų panaudojimą šeimos poreikiams.

56. Kaip jau minėta, atsakovas priešieškiniu prašė teismo priteisti jam 12 000 Eur kompensaciją iš ieškovės už parduotą automobilį Dodge Charger GT. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, išanalizavęs ieškovės banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31, sprendė, kad pardavus automobilį, sumokėjus valstybei pajamų mokestį bei atsakovui pervedus 15 000 Eur, ieškovės sąskaitoje likę 6 440 Eur buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės ½ dalį nuo 24 000 Eur, gautų už transporto priemonės pardavimą, atmetė kaip nepagrįstą.

57. Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai neanalizavo atsakovo turėtų pajamų (banko išrašai) ir panaudotų šeimos reikmėms, bei pajamų, kurios buvo gautos atsakovui dirbant ir remontuojant automobilius. Tai, jog atsakovas remontavo ir pardavinėjo automobilius, patvirtino ieškovės dukra G. G. ir liudytojas A. N.. Pasak atsakovo, jo banko sąskaitos išrašuose už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2022-12-04 matosi pervedimai ieškovei. Teisėjų kolegija, atmesdama minėtus apelianto argumentus, pažymi, kad apeliantas nepagrindžia, kaip jo banko sąskaitų išrašų analizavimas galėtų būti susijęs nagrinėjant jo reikalavimą dėl 12 000 Eur kompensacijos už parduotą automobilį Dodge Charger GT priteisimo iš ieškovės. Nagrinėdamas atsakovo reikalavimą dėl 12 000 Eur kompensacijos priteisimo, remdamasis ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su tuo, kaip ieškovė panaudojo už automobilį gautas 24 0000 Eur lėšas. Tuo tarpu atsakovo banko sąskaitų išrašų nagrinėjimas nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu dėl 12 000 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovės už 2022 metų birželio mėnesį parduotą automobilį. Apeliantas niekaip nepagrindžia, kokias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas dėl atsakovo reikalavimo priteisti kompensaciją iš ieškovės, gali paneigti jo banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2022-12-04, iš kurių matosi pervedimai ieškovei. Juolab, akcentuotina ir tai, kad šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl lėšų panaudojimo yra aktualūs duomenys apie lėšų panaudojimą nuo automobilio pardavimo momento (2022 metų birželio mėnesio), todėl atsakovo banko sąskaitos išrašai už ankstesnį laikotarpį yra visiškai nesusiję su nagrinėjamu klausimu.

58. Kita vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad atsakovo banko sąskaitų išrašų vertinimas galėtų būti aktualus sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo kompensaciją, kitaip tariant, atsakovas, remdamasis šiais įrodymais, turėjo teisę įrodinėti, kad 5 700 Eur dalis (1/2 nuo likusių 11400 Eur) iš ieškovės pervestų 15 000 Eur lėšų, buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti (pvz., įrodinėti, kad banko sąskaitų išrašai patvirtina tam tikrų prekių ar paslaugų, kurios buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, pirkimą), tačiau šia savo teise bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepasinaudojo. Remiantis rungimosi ir dispozityvumo principais, pareiga laiku ir tinkamai įvardinti savo procesinę poziciją ir laiku pateikti įrodymus šiai pozicijai pagrįsti tenka šalims (CPK 12, 13, 178 straipsniai). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad nepalankią bylos baigtį gali nulemti ir proceso dalyvio procesinis elgesys, kuomet laiku neteikiami sprendimui įtakos galintys turėti argumentai ir įrodymai, dėl ko jų vertinimas nepatenka į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas.

Dėl įrodinėjimo pareigos

59. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų priešieškinio reikalavimus dalinant turtą ir turto buvimo bei kainų faktą.

60. Pažymėtina, kad rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

61. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., norėdamas teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

62. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, nagrinėjamu atveju būtent atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo priešieškinio reikalavimus. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti kvalifikuojama kaip netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė ieškinyje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų priešieškinio reikalavimus dėl dalintino turto, įskaitant jo kainų faktą, tačiau pažymėtina, jog apeliantas, nesutikdamas su dalintinu turtu, įrodinėdamas, kad ieškovės nurodomas dalintinas turtas ir jo kaina yra neteisinga, laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, turėjo teisę teikti daiktų įsigijimo kvitus, banko sąskaitų išrašus už įgytus daiktus jų įsigijimo laikotarpiu ar prašyti skirti ekspertizę kilnojamųjų daiktų vertėms nustatyti, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, teismas bylos nagrinėjimo metu šalims išaiškino pareigą pateikti konkrečius santuokoje dalintinus daiktus ir leistinus įrodymus apie jų vertę, todėl atsakovo pateiktos internetinės nuorodos apie daiktų kainas nelaikomos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje (CPK 177 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė, į bylą pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija ekspertizės metu nustatytos nekilnojamojo turto vertės. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino minėtą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą ir šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šalių dalintiną turtą ir turto vertę, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

64. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur išlaidas. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.