- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-2235-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02837-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- J. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakės R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, pagal ieškovo J. M. (J. M.) patikslintą ieškinį bendraatsakiams O. N.-T., M. Z., A. P. (A. P.), V. R., V. R. (V. R.), R. N. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir areštų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė G. Ž. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės O. N.-T. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S.; grąžinti ieškovės nuosavybėn žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 ieškinį tenkino; nutraukė 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės O. N.-T. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573, patvirtintą Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S.; taikė vienašalę restituciją ir priteisė (grąžino) ieškovei iš atsakovės 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 7573 perleistą (perduotą) nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; priteisė iš atsakovės 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
3. 2020 m. birželio 16 d. teisme gautas pareiškėjo A. N. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė O. N.-T. procese nedalyvavo (nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdžius). Antstolis D. B., pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1-823/2015 vykdydamas išieškojimą iš atsakovės O. N.-T. turto pareiškėjo A. N. naudai, 2015 m. spalio 2 d. areštavo šiai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Iš viešų prieinamų duomenų matyti, jog turtas, kuriam ieškiniu buvo prašoma taikyti restituciją, areštuotas kreditorių naudai, tačiau jie į civilinės bylos Nr. e2-10535-723/2018 neįtraukti. Vienašalė restitucija areštuotam turtui taikyta be kreditorių žinios, tokiu būdu pažeidžiant pastarųjų teises patenkinti iš jo savo reikalavimus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė O. N.-T. pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 priimtas tinkamai išanalizavus byloje esančius duomenis. Atsakovė O. N.-T. dėl vyro sveikatos sutrikimų nevykdė 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573, tuo tarpu brolis J. M. visą laiką gyveno su mama, ją prižiūrėdavo, dėl ko ši priėmė sprendimą grąžinti turtą jos nuosavybėn.
5. Ieškovas J. M. (toliau – ieškovas) pateikė atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas A. N. nepateikė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti kaip jo neįtraukimas į civilinės bylos Nr. e2-10535-723/2018 nagrinėjimą sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 nepasisakyta dėl pareiškėjo A. N. teisių ir pareigų. Net ir tuo atveju, jeigu procese dalyvautų visi atsakovės O. N.-T. kreditoriai bei pareikštų nesutikimus dėl 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 nutraukimo, ši vis tiek būtų nutraukta ginant ieškovės interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-6518-892/2020 pareiškėjo A. N. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 tenkintas ir atnaujintas procesas Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 pagal ieškovės ieškinį atsakovei O. N.-T. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo; pradinė ieškovė pakeista ieškovu; pareiškėjas A. N. į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Šalies argumentai
7. Teismui pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas prašė: 1) palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, kuriuo nutraukta 2011 m. rugsėjo 13 d. tarp ieškovės ir bendraatsakės O. N.-T. sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573; 2) grąžinti (priteisti) ieškovės teisių perėmėjo ieškovo nuosavybėn: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; 3) panaikinti bendraatsakio M. Z. naudai pagal 2016 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo taikomą turto areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkio pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – lauko tualetui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems, Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; 4) panaikinti bendraatsakio A. P. naudai pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo taikomą turto areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkio pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – lauko tualetui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 5) panaikinti bendraatsakės V. R. naudai pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo taikomą turto areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkio pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – lauko tualetui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 6) panaikinti bendraatsakio A. N. naudai pagal 2014 m. birželio 12 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo taikomą turto areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkio pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – lauko tualetui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k.; 7) panaikinti bendraatsakio V. R. naudai pagal 2014 m. vasario 6 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo taikomą turto areštą žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – ūkio pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – lauko tualetui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k.
8. Nurodė, kad po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 sudarymo bendraatsakės O. N.-T. sutuoktiniui atsinaujino kraujo vėžys; atlikta antra kaulų čiulpų transplantacijos operacija. Minėtos aplinkybės turėjo įtaką tiek bendraatsakės O. N.-T. gaunamoms pajamoms, tiek ir galimybei pasirūpinti ieškove pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573. Skyrusi visą dėmesį ir pinigines lėšas vyro gydymui bei reabilitacijai, bendraatsakė O. N.-T. nevykdė pareigos išlaikyti ieškovę, aprūpinti ją drabužiais bei kita apranga, maitinti, prižiūrėti, slaugyti, apmokėti visas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Bendraatsakė O. N.-T. nei vieno karto nesumokėjo žemės mokesčio už žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k.; tuo tarpu už komunalines paslaugas, teikiamas gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam Vilniaus r. sav. (duomenys neskelbtini) k., mokėdavusi pati ieškovė iš gaunamos senatvės pensijos. Ieškovė sunkiai sirgo – nustatyti daugybiniai karcinomos metastazių židiniai plaučiuose, kepenyse, pilvo sienoje, todėl jai buvo reikalinga pagalba, priežiūra bei slauga, kurios bendraatsakė O. N.-T. visiškai neteikė, gyvendama atskirai nuo ieškovės ir kartais ją aplankydavusi bei morališkai palaikydavusi. Faktiškai ieškovę prižiūrėjo bei slaugė jos sūnus – ieškovas, kuris rūpinosi ieškovės kasdiene buitimi, pirko jai drabužius, išlaikė bei maitino, slaugė, vežė į gydymo įstaigas bei apmokėjo visas sveikatos priežiūros paslaugų nekompensuojamas išlaidas. Bendraatsakei O. N.-T. nevykdant 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 7573 prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei tapo gyvybiškai svarbus, buvo pažeisti pastarosios teisėti lūkesčiai ir interesai, prarastas pasitikėjimas bendraatsake O. N.-T.. Taigi bendraatsakei O. N.-T. iš esmės pažeidus 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573, ši Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 pagrįstai nutraukta. Tokiu atveju, nutraukus 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 dėl esminio pažeidimo, turi būti panaikinti grąžintinam nekilnojamajam turtui taikomi areštai.
9. 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje Nr. 7573 nenurodyta neterminuotos rentos išpirkimo kaina, todėl yra pagrindas spręsti apie šalių valios turinį dėl rentos sutarties nutraukimo teisinių pasekmių taikymo. Taigi pritaikius kitą restitucijos būdą, t. y. priteisus ieškovui ekvivalentą pinigais, jo teisės ir interesai būtų pažeisti, nes bendraatsakės O. N.-T. turtinė padėtis – labai sudėtinga, todėl ieškovas liktų be vienintelės gyvenamosios vietos, o bendraatsakės O. N.-T. įsiskolinimai, kurių ji ir taip ilgą laiką negali padengti, dar padidėtų. Vadovaujantis bendraisiais teisės principais, 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 nutraukus dėl esminio pažeidimo, kreditoriai negali būti laikomi privilegijuotais asmenimis kitos šalies atžvilgiu. Nekilnojamojo turto perleidimas pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 galėtų būti laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu bendraatsakė O. N.-T. būtų vykdžiusi pareigą išlaikyti savo motiną. Todėl šiuo atveju aplinkybė, kad dėl bendraatsakės O. N.-T. skolų ginčo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas, nesudaro pagrindo keisti restitucijos taikymo būdą, įstatyme nesant numatyto draudimo taikyti restituciją natūrą areštuotam nekilnojamajam turtui, vykdant išieškojimą iš skolininko – rentos mokėtojo, jo kreditoriaus reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
Atsiliepimas
10. Bendraatsakė O. N.-T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai nevykdė 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573, nes bendraatsakės O. N.-T. vyrui buvo diagnozuotas kraujo vėžys, du kartus atlikta kaulų čiulpų transplantacija, todėl laikas ir piniginės lėšos skirti jo gydymui ir priežiūrai. Bendraatsakės O. N.-T. brolis (ieškovas) visą laiką gyveno su mama (ieškove), ją prižiūrėjo, todėl bendraatsakė O. N.-T. neturėjusi jokios teisės ginčyti sprendimo.
11. Bendraatsakė V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir bendraatsakės O. N.-T. galimai sudarytas susitarimas, pastarajai ieškinio patenkinimo atveju siekiant išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Iš VĮ „Registrų centro“ Turto arešto aktų registro išrašų matyti, kad sudarant 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 ginčo nekilnojamajam turtui nebuvo taikomi areštai, todėl bendraatsakė O. N.-T. nerizikavo jo prarasti kreditorių reikalavimų tenkinimo atveju pardavus iš varžytynių. Byloje nėra jokių įrodymų apie bendraatsakės O. N.-T. sutuoktinio sveikatos problemas, dėl kurių po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 sudarymo bendraatsakė O. N.-T. būtų turėjusi skirti savo pinigines lėšas, taip pat apie ieškovo turtinę padėtį, t. y., kad jis gavo pakankamas pajamas motinai išlaikyti.
12. Bendraatsakė R. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad patikslintas ieškinys – tai nesąžiningas ieškovo ir bendraatsakės O. N.-T. susitarimas vengti skolinių įsipareigojimų vykdymo kreditorių naudai, bandant sumažinti bendraatsakei O. N.-T. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kad iš jo nebūtų vykdomas išieškojimas, ką patvirtina toliau nurodytos aplinkybės: nagrinėjant bylą 2018 metais, bendraatsakė O. N.-T. joje iš viso nedalyvavo, tokiu būdu siekdama nuslėpti, jog turi kreditorių; byla išnagrinėta neįtraukus kreditorių, vadovaujantis išimtinai ieškovo parodymais ir nepateikus jokių įrodymų, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573 buvo nevykdoma ir / ar pažeista; bendraatsakė O. N.-T. – ieškovės pirmos eilės paveldėtoja, taigi, net ir nutraukus 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573, jai priklausiusi ginčo nekilnojamojo turto dalis, tačiau bendraatsakė O. N.-T. palikimo nepriėmusi. Toks bendraatsakės O. N.-T. elgesys leidžia daryti išvadą, jog ši veikia nesąžiningai ir vengia savo įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad pradine ieškove rūpinosi būtent jos teisių perėmėjas. Taigi ieškovui neįrodžius, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573 iš esmės buvo pažeista, ji negali būti nutraukta. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju taikius kitą ginčo nekilnojamojo turto restitucijos būdą – ekvivalentą pinigais, būtų pažeista jo teisė į gyvenamąją vietą, tačiau byloje kilęs ginčas susijęs išimtinai tik su 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pažeidimo klausimu. Būtent pritaikius restitucijos būdą – ekvivalentą pinigais, būtų apsaugoti kreditorių interesai, kuriuos ieškovo ir bendraatsakės O. N.-T. nesąžiningu susitarimu bandoma apeiti.
13. Bendraatsakis V. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad būsimas teismo sprendimas bendraatsakiui V. R. nesukels jokių teisinių pasekmių, bendraatsakei O. N.-T. su juo atsiskaičius grynaisiais pinigais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-233-892/2021 bendraatsakės R. N. prašymą pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 ir ieškinį atmesti atmetė; panaikino restitucija grąžintam nekilnojamam turtui, t. y. žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – lauko tualetui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantiems Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) k. taikomus areštus: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo taikomą areštą pagal 2016 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo taikomą areštą pagal 2014 m. rugsėjo 12 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Vilniaus apygardos teismo taikomą areštą pagal 2014 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) Vilniaus apygardos teismo taikomą areštą pagal 2014 m. birželio 12 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini); 5) Vilniaus regiono apylinkės teismo taikomą areštą pagal 2014 m. vasario 6 d. turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš bendraatsakių R. N. ir O. N.-T. valstybės naudai po 25,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
15. Teismas nurodė, kad bendraatsakės O. N.-T. paaiškinimai dėl sutuoktinio ligos yra patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl nėra pagrindo netikėti kad dėl to ji negalėjo rūpintis motina.
16. Teismas pažymėjo, jog bendraatsakės O. N.-T. pavieniai veiksmai ir retų (kartą per mėnesį) apsilankymu metu suteikta moralinė pagalba motinai (pradinei ieškovei) negali būti pripažinta tinkamu sutarties vykdymu. Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bendraatsakė O. N.-T. nevykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 5.1 punkte numatytų pareigų, todėl iš esmės pažeidė sutartį.
17. Teismo teigimu, duomenys apie bendraatsakės O. N.-T. atžvilgiu vykdomų išieškojimų dydį sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad taikant restituciją ir priteisiant ekvivalentą pinigais, ji negalės jų išmokėti, todėl ieškovo padėtis nepagrįstai pablogės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu bendraatsakė R. N. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-233-892/2021 ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti arba, netenkinus pirmojo reikalavimo, 2) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-233-892/2021 dalyje dėl restitucijos taikymo ir taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, priteisiant iš bendraatsakės O. N.-T. ieškovo naudai 23 266,91 Eur (80 336,00 Lt) sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas įrodė aplinkybę, kad buvo pažeista 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybę, jog iki bylos inicijavimo 2018 metais, 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573 nebuvo vykdoma ir pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog išvadą dėl 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pažeidimo padarė iš įrodymų visumos, tačiau neįvardino, kokie įrodymai sudarė tokį teismo vidinį įsitikinimą.
18.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, ar bendraatsakė O. N.-T. vykdė kiekvieną iš 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje Nr. 7573 nurodytų pareigų, ar buvo poreikis jas vykdyti, ar buvo rentos gavėjos prašymai, kreipimaisi dėl pareigų pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 vykdymo, kuriuos bendraatsakė O. N.-T. atsisakė vykdyti. Byloje įrodymų, kurie pagrįstų, jog buvo poreikis vykdyti kokias nors konkrečias pareigas pagal 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573, rentos gavėja kreipėsi dėl jų vykdymo į bendraatsakę O. N.-T., tačiau ši jų nevykdė, nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime net nenurodė, kaip konkrečiai buvo pažeista 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573.
18.3. Ieškovė ir po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 sudarymo gyveno perleistame gyvenamajame name. Tai reiškia, kad bendraatsakė O. N.-T. pareigą pasirūpinti rentos gavėjos gyvenamąja vieta įvykdė. Aplinkybių dėl kitų pareigų pažeidimo byloje nėra. Jeigu tam tikru laikotarpiu pati ieškovė apsirūpindavo maistu ar kitomis būtiniausiomis prekėmis, nes tą sugebėjo padaryti, tai nereiškia, kad tuo pačiu buvo pažeista ir 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573.
18.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pažeidimo faktą pagrindžia aplinkybė, jog tuo metu sirgo bendraatsakė O. N.-T. sutuoktinis ir dėl to neva ji negalėjo rūpintis savo motina. Iš bendraatsakės O. N.-T. pateiktų medicininių išrašų matyti, jog jos sutuoktinis sirgo dar iki 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 sudarymo; ši aplinkybė nepasikeitė, todėl savaime ir neįrodo 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pažeidimo.
18.5. 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pažeidimo fakto nepagrindžia ir aplinkybė, jog su rentos gavėja kartu gyveno ieškovas, kuris ja rūpinosi. Pats ieškovas nurodė, kad jis visą gyvenimą gyveno su rentos gavėja, taigi po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 sudarymo tas faktas nepasikeitė, todėl tai neturi įtakos vertinant jos pažeidimo faktą.
18.6. Bendraatsakės O. N.-T. pozicija dėl 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 nevykdymo vertintina kritiškai. Į bylą pateikti duomenys pagrindžia aplinkybę, jog bendraatsakė O. N.-T. turi skolinių įsipareigojimų didesnei nei 200 000,00 Eur sumai, kuriuos vengia padengti dar nuo 2014 metų. Taigi, akivaizdu, jog bendraatsakė O. N.-T. deda pastangas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, šiuo atveju įrodinėdama, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 nevykdė, kad tik išsaugotų ginčo nekilnojamąjį turtą šeimos dispozicijoje. Bendraatsakės O. N.-T. nesąžiningumą pagrindžia ir aplinkybė, jog ji atsisakiusi paveldėti ginčo nekilnojamąjį turtą.
18.7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573 buvo pažeista ir yra pagrindas ją nutraukti, galėjo įgyvendinti socialinį teisingumą parinkdamas tinkamą restitucijos būdą (ekvivalentą pinigais), kuris tenkintų visų šalių interesus, įskaitant kreditorių. Nagrinėjamu atveju taikyti restituciją ekvivalentu pinigais atsisakyta dėl to, kad nepagrįstai pablogėtų ieškovo padėtis. Pažymėtina, jog ieškovas nėra 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 šalimi, todėl sprendžiant restitucijos klausimą neturėtų būti vertinama jo padėtis. Kadangi ieškovė yra mirusi, taikytinas rentos būdas neturės įtakos jos padėčiai. Vertinant šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti ir į kreditorių interesus, tačiau to nepadarė. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bendraatsakė O. N.-T. teismo posėdžio metu teigė, jog turi nekilnojamojo turto ir dės visas pastangas atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu atveju, bendraatsakė O. N.-T. yra pajėgi ieškovui atlyginti ginčo nekilnojamojo turto vertę pinigais. Be kita ko, restitucija ekvivalentu pinigais yra įtvirtinta ir 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje Nr. 7573, visą ginčo nekilnojamąjį turtą įvertinus 80 336,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką taikant restituciją ekvivalentu pinigais remiamasi turto verte, buvusi sutarties sudarymo dieną; šiuo atveju – 80 336,00 Lt.
18.8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pakeisti restitucijos būdą taip pat dėl to, kad bendraatsakė R. N. neva nepateikė atskiro prašymo. Restitucijos taikymas ekvivalentu pinigais buvo vienas iš prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 argumentų; pakartotinai dėl tokio restitucijos būdo bendraatsakė R. N. pasisakė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį; prašymas taikyti tokį restitucijos būdą buvo pareikštas ir teismo posėdžio metu. Taigi bendraatsakė R. N. tinkamai išreiškė savo valią dėl taikytino restitucijos būdo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į bendraatsakės R. N. apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-233-892/2021 palikti nepakeistą ir priteisti ieškovo naudai iš bendraatsakės R. N. bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Ginčo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas nuo 2014 metų; iki 2018 metų ieškovė nesiėmė jokių priemonių 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarčiai Nr. 7573 nutraukti; taigi byla buvo inicijuota ne dėl ginčo nekilnojamojo turto išsaugojimo šeimos dispozicijoje, tačiau dėl to, kad bendraatsakė O. N.-T. visiškai nevykdžiusi 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 7573 prisiimtų pareigų. Apie ginčo nekilnojamajam turtui taikomus areštus ieškovė sužinojusi tik 2018 metais, kreipusis į advokato padėjėją J. Z..
19.2. Kaip ir nurodyta ieškovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškinyje, po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pasirašymo bendraatsakės O. N.-T. vyras susirgo kraujo vėžiu; jam du kartus atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Tai turėjo įtaką bendraatsakės O. N.-T. pajamoms ir galimybei pasirūpinti ieškove, vadovaujantis 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi Nr. 7573. Per visą minėtos sutarties galiojimo laikotarpį bendraatsakė O. N.-T. nevykdė pareigos ieškovę išlaikyti, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, maitinti, prižiūrėti, slaugyti, apmokėti sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų mokėjimų už komunalines paslaugas kvitų matyti, kad už jas mokėjo pati ieškovė iš gaunamos senatvės pensijos; be to, kiek žinoma, bendraatsakė O. N.-T. nemokėjusi jai nuosavybės teise perleisto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k., žemės mokesčio. Ieškovei 2017 metais sunkiai susirgus, bendraatsakė O. N.-T. gyvybiškai reikalingos pagalbos, kasdienės priežiūros bei slaugos dėl nurodytų priežasčių neteikė. Ieškovę slaugė jos sūnus (ieškovas), kuris rūpinosi jos kasdiene buitimi, pirko drabužius, išlaikė, maitino, vežė į gydymo įstaigas bei apmokėjo nekompensuojamas išlaidas sveikatos priežiūrai. Tokiu būdu bendraatsakė O. N.-T. pažeidė 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573.
19.3. Sudarant 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 bendraatsakės O. N.-T. sutuoktiniui buvo sėkmingai atliktos operacijos; nustatyta remisija ir skirtas ambulatorinis gydymas. Tikėdamasi, jog vyro liga – įveikta, bendraatsakė O. N.-T. sutiko pasirašyti 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 ir prisiimti pareigą rūpintis motina. Tačiau po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pasirašymo sutuoktinio liga atsinaujino; būklė – pablogėjo, todėl ji neturėjo nei laiko, nei galimybių fiziškai pasirūpinti ieškove. Žinodama, kad motiną slaugyti bei prižiūrėti gali ieškovas, ji tai paliko jo atsakomybei, o pati slaugė bei rūpinosi savo vyru.
19.4. Ieškovė siekė atgauti ginčo nekilnojamąjį turtą ir perleisti jį savo sūnui, kuris ja faktiškai rūpinosi, tačiau praėjus dvejoms dienoms po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 įsiteisėjimo – mirė. Tiek bendraatsakė O. N.-T., tiek jos sesuo L. S., žinodamos mirusios motinos valią palikti visą savo turtą ieškovui, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Be kita ko, aplinkybė, kad bendraatsakė O. N.-T. nesikreipė dėl palikimo priėmimo neturi byloje teisinės reikšmės, ieškinį pareiškus ieškovei. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu bendraatsakė O. N.-T. priimtų palikimą po motinos mirties, jos paveldėta turto dalis sudarytų ne daugiau kaip 11 700,00 Eur, atsižvelgiant į tai, jog VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, viso paveldimo turto vertė – 23 267,00 Eur; taigi paveldėjusi turto dalį, bendraatsakė O. N.-T. negalėtų patenkinti kreditorių reikalavimų, kurie sudaro apie 200 000,00 Eur.
19.5. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovė, susitarusi su bendraatsake O. N.-T., pateikė aiškiai nepagrįstą reikalavimą, tokiu būdu piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis.
19.6. Pareiškėjas A. N. prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 nenurodęs reikalavimo taikyti restituciją ekvivalentu pinigais; jo teisių perėmėja – bendraatsakė R. N. atsiliepime į patikslintą ieškinį taip pat neteikusi prašymo dėl restitucijos taikymo ekvivalentu pinigais, tokį argumentą nurodydama tik minėto procesinio dokumento turinyje, tačiau nepatikslindama, kokio dydžio ekvivalentas pinigais turi būti išmokamas. Taigi nei pareiškėjo A. N., nei bendraatsakės R. N. reikalavimas taikyti restituciją ekvivalentu pinigais nebuvo pareikštas. Kadangi pirmosios instancijos teismui nenustatyta teisė peržengti ieškinio ribas šios kategorijos bylose, bendraatsakei R. N. nepateikus tokio prašymo procesiniame dokumente, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti reikalavimo taikyti restituciją ekvivalentu pinigais.
19.7. Bendraatsakės skola R. N. sudaro apie 147 000,00 Eur; bendraatsakė O. N.-T. patvirtinusi, kad iš viso kreditoriams yra skolinga apie 200 000,00 Eur. Taigi net ir taikius restituciją ekvivalentu pinigais, bendraatsakė O. N.-T. visiškai nepadengtų skolinių įsipareigojimų, o ieškovo padėtis nepagrįstai pablogėtų. Po ieškovės mirties paveldėtas ginčo nekilnojamasis turtas tiek mirusiajai, tiek ieškovui – vienintelis, todėl jo netekus, ieškovas neturėtų gyvenamosios vietos. Be kita ko, taikant restituciją, bendraatsakės O. N.-T. kreditorių interesai neturi prioriteto prieš sandorio šalių interesus.
20. Atsiliepimu į bendraatsakės R. N. apeliacinį skundą bendraatsakė O. N.-T. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Ieškovė tik 2018 metais sužinojo, kad ginčo nekilnojamajam turtui taikyti areštai ir supykusi ant bendraatsakės O. N.-T., kad ši minėtą informaciją nuslėpusi.
20.2. Bendraatsakė O. N.-T. 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 nevykdė dėl vyro ligos, jo slaugai skirdama visas pinigines lėšas ir laiką. Bylos nagrinėjime 2018 metais bendraatsakė O. N.-T. nedalyvavo, nes buvo gėda prieš motiną; atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, bendraatsakė O. N.-T. buvusi aktyvi dėl kreditorių atsiliepimuose į (patikslintą) ieškinį išdėstytų aplinkybių.
20.3. Aplinkybę, kad motina rūpinosi, slaugė, teikė jai medicininę pagalbą ieškovas, galėjo patvirtinti ne tik liudytojas A. A., bet ir, reikalui esant, kiti Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k. gyventojai.
20.4. Nei bendraatsakė O. N.-T., nei jos sesuo L. S. neslaugusios motinos, negalėjo pretenduoti į jos palikimą.
20.5. Pasirašant 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. 7573 bendraatsakės O. N.-T. sutuoktinis buvo po sėkmingos kaulų čiulpų transplantacijos; nustatyta remisija. Po 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 7573 pasirašymo liga atsinaujino; buvo padaryta antra kaulų čiulpų transplantacija, kuri nebuvo sėkminga, patirtos komplikacijos ir nustatytas neįgalumas (iki senatvės); taip pat diagnozuota lėtinė transplanto prieš šeimininką liga, organizmui nepilnai priimant donorą.
20.6. Dėl sunkios materialinės padėties bendraatsakė O. N.-T. neturi galimybės išmokėti ieškovui piniginės kompensacijos už ginčo nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
22. Remiantis bylos medžiaga, tarp pradinės ieškovės ir bendraatsakės O. N.-T. (toliau – bendraatsakė) sudaryta 2011 m. rugsėjo 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7573 (toliau – sutartis), kuria perdavus bendraatsakės žinion nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – lauko tualetą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) k. (toliau – nekilnojamasis turtas), ši įsipareigojo pradinę ieškovę materialiai išlaikyti iki gyvos galvos, t. y. aprūpinti gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinti, o tuo atveju, jeigu pradinės ieškovės sveikatos būklė reikalauja, ją prižiūrėti, slaugyti sergant, teikti medicininę pagalbą bei apmokėti visas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, įskaitant medikamentų įsigijimo išlaidas, leisti neatlygintinai naudotis perleidžiamu turtu, apmokėti laidojimo išlaidas (sutarties 2.1 punktas, 2.1.1-2.1.4 papunkčiai, 4.1, 5.1 punktai). Sutarties 6.7 punkte numatyta, jog tuo atveju, jeigu bendraatsakė iš esmės pažeidžia sutartį, pradinė ieškovė turi teisę reikalauti iš bendraatsakės, kad ši grąžintų perduotą nekilnojamąjį turtą arba sumokėtų išperkamąją kainą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.454 straipsnyje numatytomis sąlygomis.
23. Pradinė ieškovė kreipėsi į teismą su 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškiniu, prašydama nutraukti sutartį; grąžinti (priteisti) pradinės ieškovės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po sutarties pasirašymo bendraatsakės sutuoktinis J. T. susirgo kraujo vėžiu; du kartus buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija. Tai turėjo įtakos bendraatsakės pajamoms bei galimybei pasirūpinti pradine ieškove, vadovaujantis sutartimi. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį bendraatsakė nevykdė pareigos išlaikyti pradinės ieškovės, aprūpinti drabužiais bei kita apranga, maitinti, prižiūrėti bei slaugyti, taip pat apmokėti visas sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas; už komunalines paslaugas moka pati pradinė ieškovė iš gaunamos senatvės pensijos; bendraatsakė nemoka jai perleisto žemės sklypo žemės mokesčio. Pradinė ieškovė šiuo metu sunkiai serga, jai nustatyti daugybiniai karcinomos metastazių židiniai plaučiuose, kepenyse, pilvo sienoje, todėl reikalinga pagalba, priežiūra ir slauga, kurių bendraatsakė dėl nurodytų priežasčių neteikia. Bendraatsakė gyvena atskirai nuo pradinės ieškovės; kartais ją aplanko ir palaiko morališkai. Faktiškai pradinę ieškovę prižiūri bei slaugo sūnus, kuris rūpinasi jos kasdiene buitimi, perka drabužius, išlaiko, maitina, slaugo, nuveža į gydymo įstaigas, apmoka visas nekompensuojamas išlaidas sveikatos priežiūrai.
24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 ieškinį tenkino; nutraukė sutartį; taikė vienašalę restituciją ir priteisė (grąžino) ieškovei iš bendraatsakės sutartimi perleistą (perduotą) nekilnojamąjį turtą; priteisė iš bendraatsakės 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pradinės ieškovės naudai.
25. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-6518-892/2020 tenkinus pareiškėjo A. N. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, atnaujintas procesas Vilniaus regiono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 pagal pradinės ieškovės ieškinį bendraatsakei dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo; pradinė ieškovė pakeista ieškovu.
26. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nurodęs, kad bendraatsakės paaiškinimai dėl sutuoktinio J. T. ligos patvirtinti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl netikėti bendraatsakės argumentais dėl sutarties nevykdymo aplinkybių nėra pagrindo; bendraatsakės retų (kartą per mėnesį) apsilankymų metu suteikta moralinė pagalba motinai (pradinei ieškovei) negali būti pripažinta tinkamu sutarties vykdymu, todėl laikytina bendraatsakę nevykdžius sutarties 5.1 punkte numatytų pareigų, tokiu būdu sutartį pažeidžiant iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
27. Bendraatsakė R. N. apeliaciniame skunde teigusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas įrodė aplinkybę, kad buvo pažeista sutartis, nesant minėtą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų; taip pat nepasisakė dėl kiekvienos iš sutarties 5.1 punkte nurodytų pareigų, spręsdamas ar buvo poreikis jas vykdyti, ar buvo rentos gavėjos prašymai.
28. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Rentos gavėjo poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į jo poreikius, gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas (CK 6.461 straipsnio 1 dalis).
29. CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant paminėtame straipsnyje nurodytus kriterijus bei atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus.
Žemesnės instancijos teismas
30. Aiškindamas CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, jog sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių liko neįgyvendinti nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012).
31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006). Rentos mokėtojo veiksmai sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu vertintini pagal tai, ar jie maksimaliai atitinka rentos gavėjo būtiniausius poreikius ir ar jie skirti būtent tokiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-611/2016).
Žemesnės instancijos teismas
32. Vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 straipsnio 3 dalis) vertindamas šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies (rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2007).
33. Kadangi rentos gavėjo būtiniausių poreikių tenkinimas priklauso nuo tinkamo sutarties vykdymo, todėl griežtas sutarties sąlygų laikymasis yra labai svarbus. Esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2006).
34. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, sutikdama su bendraatsake R. N., pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad bendraatsakė nevykdė sutarties 5.1 punkte nustatytų pareigų, tokiu būdu ją iš esmės pažeisdama, tokią išvadą darė neįvertinęs kiekvienos bendraatsakės, kaip rentos mokėtojos, pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo bei visų jam reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, vadovaudamasis iš esmės tik subjektyviu ieškovo ir bendraatsakės, susijusių artimais giminystės ryšiais, supratimu. Reikėtų pažymėti, jog Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien rentos gavėjo, šiuo atveju, pradinės ieškovės, reikalavimas, pareikštas teisme, nutraukti sutartį nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad sutartis yra nevykdoma arba vykdoma netinkamai ir neatitinka to asmens interesų (žr., pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-8-777/2016); taigi, šiuo atveju siekiant konstatuoti, kad rentos mokėtoja, t. y. bendraatsakė iš esmės pažeidė sutartį, į bylą turėjo būti pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, taip pat kviesti liudytojai, kurių parodymais remiantis minėta aplinkybė galėtų būti nustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradinė ieškovė kartu su 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškiniu pateikusi popierinės atsiskaitymo knygelės už elektrą duomenis ir mokėjimų Perlo terminale kvitus. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš minėtų popierinės atsiskaitymo knygelės už elektrą duomenų ir mokėjimų Perlo terminale kvitų negalima spręsti nei kas šiuos duomenis į popierinę atsiskaitymo knygelę už elektrą surašęs, nei kas pagal juos atsiskaitęs, mokėjimus išimtinai atlikus tik grynaisiais pinigais. Pagal sutarties 6.9 punktą bendraatsakė įsipareigojusi per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo kreiptis į elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo-pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis; rentos mokėtoja subsidiariai (papildomai) atsakovo už rentos gavėjos prievolę atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, jei tarp elektros energijos tiekėjo ir rentos gavėjo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nėra nutraukta ar tarp elektros energijos tiekėjo ir rentos mokėtojos jos vardu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo perleidžiamam šia sutartimi turtui. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad šalys būtų kreipęsi į teismą su prašymu išreikalauti rašytinius įrodymus iš elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų tiekėjų bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ar bendraatsakė sudarė su elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų tiekėjais bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjais savo vardu pirkimo-pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis; ar už minėtas paslaugas nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. (kada buvo sudaryta sutartis) iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. (kada buvo parengtas ieškinys) buvo atsiskaitoma; kas mokėjimus už elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų bei kitas komunalines paslaugas atlikdavęs; ar už elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų bei kitas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. (kada buvo sudaryta sutartis) iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. (kada buvo parengtas ieškinys) buvo susidaręs įsiskolinimas, jeigu taip kada ir kokio mokėtojo jis padengtas. Atsižvelgiant į tai, jog sutarties 6.9 punkte buvo numatyta pradinės ieškovės subsidiarioji atsakomybė ir tik pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, jeigu ši nėra sudaryta bendraatsakės vardu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo būti nustatytos aplinkybės dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo, atitinkamai patvirtinant arba paneigiant, kad mokėjimai už visas ar dalį komunalinių paslaugų (pirminiame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje pasisakyta tik dėl elektros energijos apmokėjimo) buvo atliekami iš pradinės ieškovės senatvės pensijos. Taip pat vertintinas ir pradinės ieškovės 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirminiame ieškinyje bei ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas argumentas, kuris pirmosios instancijos teismo nekvestionuotas atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018, kad bendraatsakė nemokėjo jai perleisto žemės sklypo žemės mokesčio, vėlgi, jokių jį patvirtinančių rašytinių įrodymų, kaip ir prašymo tokius įrodymus išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nepateikus.
35. Be kita ko, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pasisakant dėl kiekvienos rentos mokėtojo, šiuo atveju, bendraatsakės, pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo, turėjo būti vertinami sandorio šalies (rentos gavėjo) – pradinės ieškovės – poreikiai ir būtent tokių poreikių tenkinimas, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) – bendraatsakės elgesys ir realios galimybės vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos išrašai, iš kurių matyti, jog 2017 m. birželio 15 d. pradinė ieškovė hospitalizuota planine tvarka operaciniam gydymui, pagrindinė diagnozė – tiesiosos žarnos piktybinis navikas, metastazės kepenyse (6 vnt.); 2017 m. birželio 16 d. atlikta operacija, kurios metu rasta karcinomatozė (radikali operacija neindikuotina), karcinomos plitimas / metastazė pilvaplėvėje, tikėtina pirminė naviko lokalizacija / histogenezė: kiaušidės (kiaušidžių serozinė karcinoma, galimai aukšto piktybiškumo), tikslingas gydymas chemoterapija karboplatina iki 6 kursų; nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pravesti 6 ciklai paliatyvios chemoterapijos Carbopaltin schema, Ca 125 dinamikoje sumažėjęs, specifinis gydymas baigimas, tolimesniu etapu numatomas pacientės stebėjimas ir kontroliniai tyrimai; 2018 m. sausio 17 d. atlikus diagnostinį tyrimą nustatyta, jog dinamikoje matyti ligos progresavimas: metastazių židiniai plaučiuose padidėjo apie 53,00 procentus, S9 atsirado vienas naujas smulkus židinys, kepenyse metastazių židiniai padidėjo apie 15,00 procentų, tiesiosios žarnos navikinė infiltracija išlieka be ženklesnės dinamikos, sumažėjo kalcifikuotos taukinės infiltracija, visa kita be pakitimų dinamikoje; 2018 m. vasario 6 d. pradinei ieškovei nustatyti daugybiniai metastazių židiniai plaučiuose, emfizemos požymiai, fibroziniai plaučių pakitimai, nedidelis kiekis skysčio pleuros ertmėse. Iš gyvenimo anamnezės santraukos matyti, jog pradinei ieškovei jau 2000 metais buvo diagnozuota gimdos kaklelio karcinoma II AB st., skirtas chemospindulinis gydymas. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kokia pradinės ieškovės būklė buvusi po 2000 metais diagnozuotos gimdos kaklelio karcinomos II AB st., skyrus chemospindulinį gydymą, kiek laiko jis buvo tęsiamas; ar iki 2017 metų buvo atsinaujinęs piktybinis navikas, ar nustatytos metastazės; ar iki 2017 metų pradinei ieškovei buvo skirtas gydymas / atliktos kitos planinės operacijos. Taigi, šiuo atveju negalima konkrečiai nustatyti ar pradinės ieškovės poreikių gauti reikiamą materialinę paramą, slaugą, medicininę pagalbą ir priežiūrą tenkinimas neegzistavo tiek iki sutarties sudarymo / tiek ir jos sudarymo momentu. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jog bendraatsakės sutuoktinis J. T., remiantis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų apsilankymų išrašų duomenimis, 2017 m. birželio 28 d. buvo hospitalizuotas; kaip jau minėta, 2017 m. birželio 15 d. pradinė ieškovė hospitalizuota planine tvarka operaciniam gydymui, tačiau iš bylos medžiagos nėra žinoma, kokį laikotarpį pradinė ieškovė gulėjusi po 2017 m. birželio 16 d. atliktos operacijos, esant tik vėlesniems duomenims, kad nuo 2017 m. liepos 18 d. iki 2017 m. spalio 31 d. pravesti 6 ciklai paliatyvios chemoterapijos Carbopaltin schema; taigi, neatmestina tikimybė, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose tuo pačiu metu kurį laiką galėjusi gulėti tiek pradinė ieškovė, tiek bendraatsakės sutuoktinis J. T.. Minėtai prielaidai pasitvirtinus, būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog bendraatsakė pradinę ieškovę lankiusi ir prižiūrėjusi. Iš pradinės ieškovės pateiktos VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų epikrizės matyti, kad pradinė ieškovė paliatyviam chemoterapijos gydymui (6 ciklai) buvo hospitalizuota 2017 m. liepos 18 d. ir išrašyta 2017 m. spalio 31 d.; per nurodytą laikotarpį pagal bendraatsakės sutuoktinio J. T. apsilankymų duomenis, jis atvykęs į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas 2017 m. spalio 10 d. ir 2017 m. spalio 31 d. Kadangi pradinė ieškovė, jos teisių perėmėjas – ieškovas ir bendraatsakė teigę, kad pastaroji visa savo laiką, dėmesį ir pinigines lėšas skyrusi sutuoktinio J. T. gydymui, slaugai, priežiūrai, tikėtina, jog ji vykusi su juo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, taigi, ir turėjusi galimybę aplankyti pradinę ieškovę bei ja rūpintis. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nevertintos. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės vienareikšmiškai konstatuoti nei, kad bendraatsakė pareigas teikti reikiamą materialinę paramą, slaugą, medicininę pagalbą ir priežiūrą iš esmės pažeidė, nei kad ji jas pažeidė pradinės ieškovės sveikatai pablogėjus 2017 metais, nežinant, kokia jos sveikatos būklė buvo iki nurodyto momento.
36. Pasisakydama dėl bendraatsakės realių galimybių vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek pradinė ieškovė, tiek ir atitinkamai ieškovas pabrėžę, kad po sutarties pasirašymo bendraatsakės sutuoktinis J. T. susirgo kraujo vėžiu ir jam du kartus buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija; tai turėjo įtaką bendraatsakės pajamoms ir galimybei pasirūpinti pradine ieškove. Tik teikiant atsiliepimus į apeliacinį skundą, ieškovas ir bendraatsakė patikslinę, kad sutarties sudarymo metu bendraatsakės sutuoktiniui J. T. jau buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, nustatyta remisija ir skirtas ambulatorinis gydymas; po sutarties pasirašymo liga atsinaujino; padaryta antra kaulų čiulpų transplantacija, kuri nebuvo sėkminga, patirtos komplikacijos ir nustatytas neįgalumas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gegužės 19 d. darbingumo lygio pažyma Serija DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini) bendraatsakės sutuoktiniui J. T. nustatytas 30,00 procentų darbingumo lygis nuo 2011 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., taigi, iki sutarties su pradine ieškove sudarymo momento. Bendraatsakės sutuoktinio J. T. apsilankymų VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose istorija pateikta tik nuo 2012 m. gegužės 25 d., tačiau nėra duomenų nei apie apsilankymų istoriją iki 2012 m. gegužės 25 d., nei išrašų iš ligos istorijos (epikrizės), iš kurių būtų galima nustatyti, kokia jo būklė buvusi iki sutarties sudarymo (atsižvelgiant į tai, jog darbingumo lygis nuo 2011 m. balandžio 2 d. – tik 30,00 procentų), taip pat ar bendraatsakės sutuoktinis J. T. iki sutarties sudarymo lankydavęsis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir kokiu dažnumu. Tik turint šiuos duomenis galima būtų teigti, kad bendraatsakės sutuoktinio J. T. liga, kuri atsinaujino būtent po sutarties pasirašymo, galimai turėjusi įtakos sutarties vykdymui (taip pat įvertinus, kada buvo atlikta antroji kaulų čiulpų transplantacija, koks laiko tarpas iki jos, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo, praėjęs).
37. Bendraatsakė R. N. apeliaciniame skunde pažymi, jog sutarties pažeidimo fakto nepagrindžia ir aplinkybė, jog su rentos gavėja kartu gyveno ieškovas, kuris ja rūpinosi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su bendraatsake R. N., nurodydama, jog pagal ieškovo duotus parodymus, jis visą gyvenimą gyveno su pradine ieškove. Taigi bendraatsakei tiek iki sutarties sudarymo, tiek ir po jo gyvenus atskirai nuo pradinės ieškovės, jos teises perėmęs ieškovas visą tą laiką (kaip nuolatinai gyvendamas su pradine ieškove asmuo) tikėtinai teikė pradinei ieškovei kasdienę priežiūrą, ja rūpinosi ir slaugė, atsižvelgiant į tai, kad jau 2000 metais pradinei ieškovei buvo diagnozuotos gimdos kaklelio karcinomos II AB st. ir skirtas chemospindulinis gydymas. Teisėjų kolegija nurodo, jog sutartyje nenumatyta, kad išlaikymą sudarančias pareigas (maitinimą, drabužių ir vaistų nupirkimą, kt.) bendraatsakė įsipareigoja vykdyti išimtinai asmeniškai; tokio įpareigojimo nenumato ir CK normos, reglamentuojančios išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo ir vykdymo principus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog rentos davėjas, negalėdamas tiesiogiai pasirūpinti rentos gavėju, turi imtis tinkamų priemonių, kad juo pasirūpintų kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018, 28 punktas). Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodinėjamos aplinkybės, kad bendraatsakei pačiai asmeniškai negalint pasirūpinti pradine ieškove, tokius veiksmus atlikdavo jos brolis. Taigi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodoma aplinkybė, kad pradinę ieškovę slaugė jos sūnus (ieškovas), kuris rūpinosi jos kasdiene buitimi, pirko drabužius, išlaikė, maitino, vežė į gydymo įstaigas bei apmokėjo nekompensuojamas išlaidas sveikatos priežiūrai, turėjo būti vertinama, atsižvelgus į tai, kad ieškovas visą gyvenimą gyveno su pradine ieškove, taigi, tikėtinai, visą gyvenimą teikdamas jai kasdienę priežiūra ir ja rūpindamasis. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo remtis pakankamų duomenų visetu, iš kurio būtų galima nustatyti, kad po sutarties sudarymo bendraatsakė visiškai arba itin reikšminga dalimi jos nevykdė, savaime negalint tvirtinti, kad sutarties vykdymas buvo netinkamas.
38. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog bendraatsakė R. N. jokiame procesiniame dokumente nepateikė prašymo taikyti restituciją ekvivalentu pinigais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bendraatsake R. N., jog restitucijos taikymas ekvivalentu pinigais buvo vienas iš prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-10535-723/2018 argumentų; pakartotinai dėl tokio restitucijos būdo bendraatsakė R. N. pasisakė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį; prašymas taikyti tokį restitucijos būdą buvo pareikštas ir teismo posėdžio metu. Remiantis kasacinio teismo praktika, vien aplinkybės, kad atitinkami prašymai ar pareiškimai nesuformuluoti rezoliucinėje dalyje, savaime nesudaro teisinio pagrindo netenkinti bylos šalies prašymo ar pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021). Taigi pirmosios instancijos teismas turėjęs nagrinėti bendraatsakės R. N. prašymą taikyti restituciją ekvivalentu pinigais, įvertindamas ir nustatydamas realią bendraatsakės turtinę padėtį.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
40. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
41. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
42. Teisėjų kolegija padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti nustatyta: 1) kiekviena bendraatsakės, kaip rentos mokėtojos, pareiga, sudaranti išlaikymo turinį, vertinant jų vykdymą, taip pat vykdymui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus; 2) asmuo (-ys), surašęs (-ę) į popierinės atsiskaitymo knygelės už elektrą duomenis ir atlikęs (-ę) mokėjimus Perlo terminale; 3) ar bendraatsakė sudarė su elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų tiekėjai bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjais savo vardu pirkimo-pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis; ar už minėtas paslaugas nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. (kada buvo sudaryta sutartis) iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. (kada buvo parengtas ieškinys) buvo atsiskaitoma; kas mokėjimus už elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų bei kitas komunalines paslaugas atlikdavęs; ar už elektros energijos, šilumos energijos, vandens, dujų bei kitas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. (kada buvo sudaryta sutartis) iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. (kada buvo parengtas ieškinys) buvo susidaręs įsiskolinimas, jeigu taip kada ir kokio mokėtojo jis padengtas; 4) aplinkybės ar mokėjimai už visas ar dalį komunalinių paslaugų (pirminiame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje pasisakyta tik dėl elektros energijos apmokėjimo) buvo atliekami iš pradinės ieškovės senatvės pensijos; 5) ar bendraatsakė nemokėjo jai perleisto žemės sklypo žemės mokesčio; 6) kokia pradinės ieškovės būklė buvusi po 2000 metais diagnozuotos gimdos kaklelio karcinomos II AB st., skyrus chemospindulinį gydymą, kiek laiko jis buvo tęsiamas; ar iki 2017 metų buvo atsinaujinęs piktybinis navikas, ar nustatytos metastazės; ar iki 2017 metų pradinei ieškovei buvo skirtas gydymas / atliktos kitos planinės operacijos; 7) ar pradinės ieškovės poreikių gauti reikiamą materialinę paramą, slaugą, medicininę pagalbą ir priežiūrą tenkinimas neegzistavo tiek iki sutarties sudarymo / tiek ir jos sudarymo momentu; 8) kokį laikotarpį pradinė ieškovė gulėjusi po 2017 m. birželio 16 d. atliktos operacijos; 9) ar bendraatsakė vykdavusi su sutuoktiniu J. T. į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas; 10) kokia bendraatsakės sutuoktinio J. T. būklė buvusi iki sutarties sudarymo (atsižvelgiant į tai, jog darbingumo lygis nuo 2011 m. balandžio 2 d. – tik 30,00 procentų), taip pat ar bendraatsakės sutuoktinis J. T. iki sutarties sudarymo lankydavęsis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir kokiu dažnumu; 11) ar bendraatsakės sutuoktinio J. T. liga, kuri atsinaujino būtent po sutarties pasirašymo, galimai turėjusi įtakos sutarties vykdymui (taip pat įvertinus, kada buvo atlikta antroji kaulų čiulpų transplantacija, koks laiko tarpas iki jos, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo, praėjęs); 12) po sutarties sudarymo bendraatsakė visiškai arba itin reikšminga dalimi jos nevykdė, įvertinus aplinkybę, kad ieškovas visą gyvenimą gyveno su pradine ieškove, taigi, tikėtinai, visą gyvenimą teikė jai kasdienę priežiūra ir ja rūpinosi; 13) bendraatsakės galimybės įvykdyti restituciją ekvivalentu pinigais, įvertinus ir nustačius realią jos turtinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eA2-233-892/2021 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.