Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-786-640/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-24
Bylos Nr.: e2-786-640/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00541-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“
Atsakovas: J. F., A. D.
Advokatai: Stasys Lileikis, Gediminas Gudeliauskas

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-786-640/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00541-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,sekretoriaujant Eglei Čeponienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui,atsakovų atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansista“ ieškinį atsakovams J. F., A. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – antstolis Robertas Vasiliauskas, notarė Dalia Jungevičienė, AB bankas „Snoras“, „Luminor“ bank AS Lietuvos filialas, V. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansista“ (toliau – ieškovė, išieškotoja) ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo J. F. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po I. S. mirties; 2) nukreipti išieškojimą pagal 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 792V/2011, ieškovės UAB „Finansista“ naudai į atsakovui J. F. tenkantį palikimo turtą, atsiradusį po I. S. mirties, į visą nurodytą turtą: negyvenamąją patalpą - kavinę, bendras plotas 38.39 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); butą, bendras plotas 52.80 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamą namą, bendras plotas 385.28 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastatą - stoginę, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); kitus inžinerinius statinius - šulinį, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); butą, bendras plotas 52.71 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindžia tokiomis aplinkybėmis:

2.1. UAB „Finansista“ naudai yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo J. F. (toliau – ir atsakovas1). I. S. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko J. F. Po I. S. mirties J. F. nepriėmė palikimo, kurį sudaro ir nekilnojamasis turtas, tuo pažeidžiant kreditoriaus interesus. Palikimą priėmė atsakovas A. D. (toliau – ir atsakovas2), kuris turimais duomenimis neįregistravo nuosavybės teisių į palikėjai I. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė nurodo, jog atsakovo1 neveikimas – nepriimti palikimo, atsiradusio po testatoriaus I. S. mirties, pažeidė kreditoriaus interesus, nes palikimo sąskaita atsakovas J. F. turėjo realią galimybę įvykdyti teismo sprendimu, kuris pagal CPK 18 straipsnio nuostatas privalomai vykdytinas, piniginę prievolę ieškovei. Toks neveikimas rodo skolininko (J. F.) nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teisėmis. Atsakovo1 nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievolę pasekmė yra kreditoriaus ginčijamas vienašalis sandoris - atsisakymas nuo palikimo. Dėl to šioje byloje pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo J. F. prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas1 neteisėtai (pažeisdamas kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Tiek teisinis reguliavimas, tiek suformuota teismų praktika patvirtina, jog atsakovo1 valinis sandoris (nesikreipimas priimti palikimo) gali būti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.3. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju atsakovo1 kreditoriaus UAB „Finansista“, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovo2 nuosavybėn. Toks vertinimas atitinka 2007 m. kovo 19 d. kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą šiuo klausimu. Tokios pat nuostatos yra laikomasi ir kitose bylose nagrinėjant panašias bylas, žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 10 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019; Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1038-253/2019.

2.4. Ieškovė nurodo, jog nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pateikti, nes vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 3 d., kai ieškovė susipažino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14880-1097/2021. Ieškovė ankščiau neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes nei asmenų mirtis, nei duomenys apie civilinę bylą Nr. e2YT-14880-1097/2021 nėra vieši, taip pat ieškovė neturi prieigos prie testamentų registro. Ieškovė taip pat prašo tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ji praleido ieškinio senaties terminą, jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių.

2.5. Ieškovė teigia, kad šioje byloje ginčijamas vienašalis ir neatlygintinis sandoris (atsisakymas (nesikreipimas) priimti palikimą), todėl atsakovo2 (A. D.) sąžiningumas ar nesąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl ginčijamo vienašalio ir neatlygintinio sandorio negaliojimo.

2.6. Ieškovė taip pat nurodo, jog jos reikalavimo teisę į atsakovą1 įrodo byloje pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys, antstolio patvarkymai dėl išieškotojo pakeitimo.

3. Atsakovas J. F. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovas nurodo, kad palikimo nepriėmimas ar atsisakymas palikimo yra įpėdinio laisva valia išreiškiama teisė, todėl yra negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Ieškinyje nepagristai teigiama, kad neveikimas - palikimo nepriėmimas yra vienašalis sandoris. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi, sandoris gali būti sudaromas tik aktyviais veiksmais, valią išreiškiant žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išraiškos forma (CK 1.64 straipsnis). Todėl neatlikdamas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų priimti palikimą, jokios valios atsakovas neišreiškė, šis atsakovo elgesys vertintinas ne kaip vienašalis sandoris, o kaip neveikimas, kurio teisiniam vertinimui negali būti taikomi sandorių negaliojimo teisiniai pagrindai. Taigi, neveikimo pripažinti negaliojančiu tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek reiškiant ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nėra teisinės galimybės.

3.2. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, nes ieškovė ieškinį nepateikė praleidusi nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad nėra abejonių, jog tiek duomenys apie civilinę bylą Nr.e2YT-14880-1097/2021, tiek apie asmenų mirtis ir kt. yra vieši duomenys, todėl apie teismo 2021 m birželio 22 d. sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad I. S. palikimą priėmė A. D., pradėjęs turtą faktiškai valdyti, buvo galima sužinoti ne 2023 m. gegužės 3 d. kaip kad teigiama ieškinyje, bet nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino. Pažymėtina, kad ieškovė, sudarydama 2023 m. kovo 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, privalėjo įvertinti galimą senaties termino praleidimo riziką, atsižvelgdama į vykdomojo rašto išdavimo datą, kreditorių prievolėje nevienkartinę kaitą ir kitas aplinkybes, galėjusias turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.

3.3. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi teismo precedentu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 išaiškinimais. Iš minėtos kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad toje byloje buvo sprendžiamas palikimo atsisakymo teisinės pasekmės, kada palikimo atsisakęs asmuo turi išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas vienašalio sandorio nesudarė, t. y. jis palikimo neatsisakė, o tik neatliko veiksmų palikimui priimti. Kita vertus, esminį faktinių aplinkybių skirtumą lemia įsiskolinimo pobūdis - išnagrinėtoje byloje jis kilo dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdymo. Būtent ieškovės minimoje nutartyje tai ir konstatavo kasacinis teismas, tenkindamas ieškinį. Šioje byloje reiškiamą reikalavimą ieškovė grindžia turima reikalavimo teise pagal 2023 m. kovo 29 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį su UAB „Intrum Lietuva“. Tačiau atsakovo nuomone, ši sutartis nesuteikia ieškovei reikalavimo teisės ginčyti jo neveikimą. I. S. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės skolininkui, todėl ji, galimai įgijusi reikalavimo teisę į skolininką 2023 m. kovo 29 d., neįgijo teisės ginčyti atsakovo neveikimą prieš galiojančios reikalavimo teisės įgijimą. Kita vertus, ieškovė neįrodė, kad atsakovo ginčijamo neveikimo laikotarpiu UAB „Intrum Lietuva“ buvo įgijusi reikalavimo teisę į jo skolą: byloje esantys trys dokumentai nepatvirtina tokios teisės turėjimo, t. y. jos įgijimo iš UAB „Baltijos kredito sprendimai“, atsakovas negavo reikalavimo pasikeitimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo (CK 6.109 straipsnio 1 d.), UAB „Intrum Lietuva“ skolininku vykdomojoje byloje buvo pripažinta tik 2023 m. balandžio 21 d. antstolio patvarkymu Nr. S-23-170-9198. Ieškovė taip pat privalo įrodyti įgytos reikalavimo teisės realumą ne tik iš UAB „Intrum Lietuva“, bet ir kad šią teisę buvo įgiję buvę kreditoriai.

3.4. Atsakovas nesutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodomu jo tariamu nesąžiningumu nepriimant I. S. palikimo. Nesąžiningumas yra vertinamas pirmiausia per asmenų elgesio atitikimą teisės aktų reikalavimams. Todėl vien tai, kad nėra įstatymo, įpareigojančio privalomai priimti palikimą ir tai yra kiekvieno įpėdinio laisvo apsisprendimo teisė, nesuteikia pagrindo kalbėti apie atsakovo J. F. nesąžiningumą.

4. Atsakovas A. D. atsiliepime su ieškiniu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atsakovas savo atsikirtimus grindžia tokiais argumentais:

4.1. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Šios teisės normos turinys suponuoja neabejotiną išvadą, kad kreditorius turi teisę ginčyti tik realiai egzistuojančius sandorius. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad negaliojančiu galėtų būti pripažintas neveikimas.

4.2. Atsakovo nuomone, ieškinio reikalavimas kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu atsakovo J. F. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po I. S. mirties, negali būti tenkinamas, kadangi tai savaime nesukels jokių teisinių pasekmių. Patenkinus šią ieškinio dalį atsakovas J. F. nuosavybės teisės į I. S. priklausiusį turtą neįgis. Šios ieškinio dalies patenkinimas taip pat nesukurs pagrindo nukreipti išieškojimą į ginčo turtą.

4.3. CPK 624 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra: išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių; išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis; išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų. Taigi, įstatymas aiškiai numato, kad išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir nenumato galimybės išieškoti iš kitam asmeniui priklausančio turto. Pažymėtina, kad atsakovas A. D. yra sąžiningas velionės I. S. turto paveldėtojas. Priimdamas velionės palikimą, jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie J. F. turimas prievoles ieškovui. Taigi, nėra net teorinio pagrindo išreikalauti ginčo turtą iš atsakovo A. D. arba nukreipti į jį išieškojimą pagal atsakovo J. F. prievoles.

4.4. Jeigu teismas spręstų, kad nagrinėjamoje byloje CK 6.66 straipsnis taikytinas, atsakovas A. D. prašo taikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes, t. y. ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovė yra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini), t. y. mirus I. S. Taigi, ieškinio senatis ginčyti atsakovo A. D. palikimo priėmimo teisėtumą baigėsi (duomenys neskelbtini). Nėra abejonių, kad pasibaigus ieškinio senačiai, baigėsi ir tariamai pažeistų ieškovo teisių gynimo laikotarpis (CK 1.124 straipsnis).

4.5. Įvertinus ieškinio turinį, darytina išvada, kad jis esmės yra grindžiamas kasacinio teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika, išdėstyta 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007. Atsakovo A. D. nuomone sprendžiant ginčą šia nutartimi remtis teisinio pagrindo nėra.

4.6. Nurodo, kad teismas privalo vertinti ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Kritiškai vertinamas ieškovės argumentas, kad ieškovei laiku sužinoti apie atsakovo J. F. neveikimą neva sukliudė negalėjimas naudotis registrų duomenimis bei paties atsakovo J. F. elgesys. Iš byloje esančio antstolio Roberto Vasiliausko 2023 m. kovo 13 d. patvarkymo matyti, kad vykdymo procese buvo pakeistas išieškotojas – iš BAB banko „Snoras“ juo tapo UAB „Intrum Lietuva“. Tačiau BAB bankas „Snoras“ dar 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teises buvo perleidusi UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o ši 2018 m. rugsėjo 6 d. – UAB „Intrum Lietuva“. Taigi akivaizdu, kad šios dvi bendrovės realiai vykdymo procese net nedalyvavo, nesinaudojo išieškotojams suteiktomis teisėmis, t. y. visiškai nesirūpino savo galimai pažeistų teisių gynyba. Toks kreditorių elgesys, ypač įvertinant šių bendrovių veiklos specifiką (skolų išieškojimą) negali būti laikomas tinkamu vykdant prievolę laiku sužinoti apie atsakovo J. F. neveikimą ir į tai tinkamai reaguoti. Be to, antstoliui yra prieinama visa informacija iš viešų registrų. Todėl jeigu buvę kreditoriai būtų tinkamai ir rūpestingai naudojęsi išieškotojo teisėmis vykdymo procese, tokią informaciją jų prašymu būtų gavęs priverstinį skolos išieškojimą vykdantis antstolis. Šiame kontekste pažymėtina, kad dar 2017 m. gruodžio 11 d. antstolis Donatas Kisielius buvo areštavęs atsakovo J. F. turtines paveldėjimo teises po jo motinos R. F. mirties. Tai leidžia spręsti, kad tuo metu priverstinį skolos išieškojimą vykdęs antstolis turėjo informaciją apie atsakovo J. F. mamos mirtį, kas neabejotinai leido tikslinti šią informaciją.

4.7. Ieškovė turėtų įrodyti, kad ji turi reikalavimo teisę, pateikdama šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus. Priešingu atveju ieškinys neturėtų būti tenkinamas, nes ieškovė neįrodė reikalavimo teisės turėjimo. Kita vertus, sutartyje numatytos ir realiai sumokėtos reikalavimo perleidimo kainos dydžio nustatymas yra reikšmingas ir bylos faktinių aplinkybių vertinimui teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu (pvz.: vargu ar atitiktų šiuos principus situacija, jeigu ieškovas, įgijęs reikalavimo teisę už ženkliai mažesnę kainą, reiškia keleriopai didesnį reikalavimą). Be to, atsakovas mano, kad siekiant patvirtinti reikalavimo teisių turėjimą, ieškovė taip pat privalo įrodyti, kad prieš tai buvę kreditoriai – UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ realiai turėjo reikalavimo teisę į atsakovo J. F. skolą. Tai, kad buvę kreditoriai reikalavimo teisės nebuvo įgiję ir todėl negalėjo jo perleisti patvirtina tas faktas, jog sudarant 2018 m. rugsėjo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį tarp UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Baltijos verslo sprendimai“ pardavėją atstovavo pagal įgaliojimą veikiantys pirkėjo darbuotojai Š. N. ir V. Č. Tai leidžia pagrįstai abejoti, kad ieškovė įgijo realiai turėtą reikalavimo teisę iš skolininko reikalauti grąžinti skolą.

5. Antstolis Robertas Vasiliauskas atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu sutinka. Antstolis paaiškino, kad toliau tęsia išieškojimą iš skolininko J. F. ieškovės naudai. Skolininko J. F. vardu nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo/kilnojamo ar kito turto, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą, nėra (1/2 dalis buto, u/n (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 52.80 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), yra įkeista), skolininko darbovietė UAB „OREJ“ (skolininkas yra vienintelis įmonės akcininkas) išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio neatlieka, skolininkas pats skolos nemoka, greitu laiku skolos išieškoti neįmanoma. Skolininkas yra nepajėgus gražinti skolas savo kreditoriams. Remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendras skolininko atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų skaičius ir išieškomų skolų suma yra: 6 (skolų be vykdymo išlaidų suma 410563,58 Eur). Seniausia skola išieškoma nuo 2012 metų. Antstolis mano, kad skolininkui piktybiškai nepriėmus palikimo, buvo pažeistos skolininkės kreditoriaus UAB „Finansista“ teisės, kadangi skolininkui esant nepakankamai mokiam, kreditorius neteko realios galimybės nukreipti skolos išieškojimą į skolininko paveldėtiną turtą. Toks skolininko veiksmų palikimo priėmimo klausimu neatlikimas pažeidžia kreditoriaus teises, todėl yra pagrindas teismui pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo J. F. palikimo, atsiradusio po I. S. mirties, nepriėmimą ir leisti nukreipti skolų išieškojimą į paveldėtiną turtą. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant antstoliui Robertui Vasiliauskui ir ieškinį tenkinti.

6. Notarė Dalia Jungevičienė nurodo, kad nėra suinteresuota bylos baigtimi, todėl prašo teismo bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėti teismo nuožiūra.

7. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepimu prašo palikti nenagrinėtu ieškovės UAB „Finansita“ ieškinį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamasis turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą, o netenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškovės UAB „Finansita“ ieškinį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamasis turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė, pareikšdama reikalavimą dėl išieškojimo veiksmų nukreipimo į hipoteka užtikrintą turtą, nesilaikė CPK 747 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo. Banko vertinimu, toks ieškinys gali būti pareikštas tik po to, kai kita šalis (Bankas) atsisako duoti sutikimą pradėti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir/ar antstolis būtų kreipęsi ne teismo tvarka į Banką dėl išieškojimo veiksmų inicijavimo iš hipoteka įkeisto turto. Todėl šis ieškinio reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį informuota tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo AB bankas „Snoras“ atsiliepimu informuoja, jog 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (į.k. 303939377) naudai visas turėtas reikalavimo teises į skolininkus (atsakovus), įskaitant, bet neapsiribojant skolą, netesybas, palūkanas, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, todėl BAB bankas „SNORAS“ neturi jokio suinteresuotumo šios bylos atžvilgiu. Turimais duomenimis 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties išrašas jau yra pateiktas byloje, todėl pakartotinai neteikiamas. BAB bankas „Snoras“ prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismo posėdyje ieškovės UAB „Finansista“ atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

11. Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje nustatyta, jog 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas išdavė AB bankas Snoras naudai vykdomąjį raštą Nr. 792V/2011 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl J. F. ir V. L. įsiskolinimo AB bankas Snoras, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui. 2015 m. liepos 31 d. AB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB bankas Snoras perleido, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė visas AB bankas Snoras reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal Vykdomąjį raštą. 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido, o UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal Vykdomąjį raštą. 2023 m. kovo 29 d. tarp UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Finansista“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Intrum Lietuva“ perleido, o UAB „Finansista“ perėmė visas UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal Vykdomąjį raštą.

13. UAB „Finansista“ kreipėsi į antstolį Robertą Vasiliauską dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. 2023 m. balandžio 21 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-9198 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomoje byloje, kuriuo nutarė vykdomoje byloje Nr. Nr. 0179/23/09022 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ į naująjį UAB „Finansista“. Tokiu būdu antstolis Robertas Vasiliauskas UAB „Finansista“ naudai vykdo išieškojimą iš skolininko J. F., kurio reikalavimas kyla iš 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismo išduoto AB bankas Snoras naudai vykdomojo rašto Nr. 792V/2011 (byloje pateikta vykdomoji byla Nr. 0179/23/09022).

14. (Duomenys neskelbtini) mirė J. F. motina R. F. Atsakovo J. F. motinai R. F. priklausė turtas: Negyvenamoji patalpa - kavinė, bendras plotas 38.39 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Butas, bendras plotas 52.80 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatas - gyvenamas namas, bendras plotas 385.28 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatas - stoginė, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Ūkio pastatas, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai - šulinys, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

15. Remiantis testamentų registro duomenimis, nustatyta, kad notarės S. Š., Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure po R. F. mirties užvesta paveldėjimo byla. Pagal testamentų registrą 2017 m. birželio 6 d. palikimą priėmė I. S. Taigi nuo 2017 m. birželio 6 d. visas aukščiau nurodytas turtas priklausė I. S. 2023 m. balandžio 26 d. duomenimis, nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą turtą tebėra registruotos mirusiosios R. F. vardu, ką patvirtina 2023 m. balandžio 26 d. VĮ Registrų centras NTR duomenų bazės išrašas. Darytina išvada, kad R. F. palikimą 2017 m. birželio 6 d. priėmusi I. S. neįregistravo nuosavybės teisių į priimto palikimo turtą.

16. Iš civilinės bylos Nr. e2YT-14880-1097/2021 nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. I. S. buvo sudariusi testamentą Nr. 10944, kuriuo visą turtą paliko J. F. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14880-1097/2021 išnagrinėdamas A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje VĮ Turto bankas, J. F. nusprendė: pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. po I. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo A. D. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14880-1097/2021 konstatavo, kad bylos duomenys – 2021 m. sausio 20 d. Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro kvietimas atvykti į testamento paskelbimą Nr. 12, Testamentų registro išrašas, 2019 m. lapkričio 15 d. testamentas Nr. 10944 – patvirtinta, kad I. S. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko J. F. Suinteresuotas asmuo J. F. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis buvo informuotas apie sudarytą testamentą, tačiau nesiėmė veiksmų palikimui priimti ir sutinka, kad palikimą priimtų įpėdinis pagal įstatymą – pareiškėjas, kuris palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.

17. I. S. priklausė turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bei ankščiau išvardytas neregistruotas jos vardu turtas: Negyvenamoji patalpa - kavinė, bendras plotas 38.39 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Butas, bendras plotas 52.80 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatas - gyvenamas namas, bendras plotas 385.28 kv. m, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Pastatas - stoginė, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Ūkio pastatas, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); Kiti inžineriniai statiniai - šulinys, u. n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau-Turtas). 2023 m. balandžio 20 d. duomenimis, nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) tebėra registruotos mirusiosios I. S. vardu, ką patvirtina 2023 m. balandžio 20 d. VĮ Registrų centras NTR duomenų bazės išrašas. Taigi I. S. palikimą 2021 m. kovo 23 d. priėmęs A. D. neįregistravo nuosavybės teisių į priimto palikimo turtą.

Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį ir ginčyti palikimo nepriėmimą

18. Atsakovai nurodo, jog ieškovė negali ginti savo teisių prašomu reikalavimu ir neturi teisinio pagrindo ginčyti palikimo nepriėmimo, nes nagrinėjamu atveju atsakovas1 neatliko jokių veiksmų ir neišreiškė valios, todėl ir ginčyti nėra ko. Taip pat atsakovai savo atsikirtimus grindžia tuo, jog ieškovė nepagrįstai vadovaujasi teismo precedentu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 išaiškinimais. Iš minėtos kasacinio teismo nutarties turinio matyti, kad toje byloje buvo sprendžiamas palikimo atsisakymo teisinės pasekmės, kada palikimo atsisakęs asmuo turi išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams. Tuo tarpu šioje byloje atsakovas vienašalio sandorio nesudarė, t. y. jis palikimo neatsisakė, o tik neatliko veiksmų palikimui priimti. Kita vertus, esminį faktinių aplinkybių skirtumą lemia įsiskolinimo pobūdis - išnagrinėtoje byloje jis kilo dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nevykdymo.

19. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo. CK 5.50 straipsnis nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.60 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Todėl konstatuotina, kad palikimo atsisakymas ir jokių veiksmų neatlikimas, o tai reiškia palikimo nepriėmimas, sukuria vienodas teisines pasekmes – įpėdinis neįgyja nuosavybės teisės į palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, net jei tam tikra teisės aiškinimo taisyklė yra pateikta byloje, kurios aplinkybės nėra esmingai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę šią taisyklę pritaikyti ir toje nagrinėjamoje byloje, jei pagrįstai mano, kad ši taisyklė nagrinėjamoje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes taip pat gali ir turi būti taikoma.

21. Ieškovės nurodomojoje kasacinio teismo praktikoje, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 98/2007).

22. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija atsakovo1 vienašalį sandorį – palikimo nepriėmimą neveikimu, todėl konstatuotina, kad šioje byloje yra pagrindas vadovautis ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika. Pabrėžtina, jog minėtoje kasacinio teismo nutartyje nėra nurodyta ir akcentuota, jog teisės taikymo aiškinimas yra pateiktas tik išskirtinai tėvų ir vaikų išlaikymo teisinius santykius reglamentuojančiais atvejais.

23. Be to, 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje Nr. 29 buvo konstatuota, kad kreditoriaus teisė susigrąžinti skolą gali būti pažeista skolininkui atsisakius palikimo – sudarius vienašalį sandorį – atsisakymą nuo palikimo. Todėl teismų praktika yra susiformavusi ir nuosekli šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 87 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 pateikti išaiškinimai nėra visiškai analogiškomis aplinkybėmis kaip nagrinėjamoje byloje, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai šioje byloje yra taikomi tiek, kiek yra sprendžiama dėl palikimo nepriėmimo kaip sandorio. Todėl nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi ne tik 2007 m. kovo 19 d. kasacinio teismo nutartimi, bet ir kitais teismų sprendimai, kuriose palikimo nepriėmimas buvo prilygintas tokiam pat sandoriui kaip ir palikimo atsisakymas (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-518-524/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-586-343/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2129-340/2023).

24. Palikimo nepriėmimas po asmens, kuris testamentu visa turtą buvo palikęs atsakovui1, mirties nagrinėjamu atveju yra laikytinas sandoriu, nes atsakovas1 tokiu savo neveikimu sąmoningai ir valingai siekė tokių pačių teisinių pasekmių kaip ir padavus pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Pažymėtina, kad CK 5.60 straipsnio 2 dalyje yra tiesiogiai įtvirtinta, jog palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju palikimo nepriėmimas pasireiškęs neveikimu yra prilyginamas palikimo atsisakymui pareiškimu, t. y. palikimo nepriėmimas savo esme yra vienašalis sandoris, kuriuo asmuo atsisako savo teisės paveldėti palikėjo turtą, kai tokia teisė jam suteikta įstatymo ar testamento pagrindu.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas1 neatlikdamas veiksmų, t. y. nepriimdamas jam testamentu palikto turto, valingai ir sąmoningai atliko vienašalį sandorį, kurį suinteresuoti asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę ginčyti.

26. Ieškovė nurodo, jog atsakovas1 nepriėmė I. S. palikimo, todėl neįgijo nuosavybės teisių į palikimą sudarantį turtą ir tokiu būdu pažeidė jos kaip kreditorės teises, todėl konstatuotina, kad ji įgijo teisę ginčyti atsakovo1 palikimo po I. S. mirties nepriėmimą pripažinti negaliojančiu bei leisti nukreipti reikalavimų išieškojimą ieškovės naudai į ginčo turtą.

Dėl actio Pauliana sąlygų buvimo

27. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę: ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktą).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

28. Atsakovai nesutinka, jog ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą1 ir ginčija, jog ieškovė yra kreditorė.

29. Tokie argumentai yra atmestini. Iš bylos matyti, jog ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą1 yra kildinamos iš 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 792V/2011, kuris ir patvirtina ieškovės, kaip kreditorės neabejotiną ir galiojantį reikalavimą.

30. Byloje nustatyta, jog 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas išdavė AB bankas Snoras naudai vykdomąjį raštą Nr. 792V/2011 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl J. F. ir V. L. įsiskolinimo AB bankas Snoras, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui. 2015 m. liepos 31 d. AB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB bankas Snoras perleido, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė visas AB bankas Snoras reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal Vykdomąjį raštą. 2018 m. rugsėjo 6 d. UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir UAB „Intrum Lietuva“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perleido, o UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal Vykdomąjį raštą. 2023 m. kovo 29 d. tarp UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Finansista“ buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Intrum Lietuva“ perleido, o UAB „Finansista“ perėmė visas UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises į J. F. ir V. L. skolą pagal Vykdomąjį raštą.

31. UAB „Finansista“ kreipėsi į antstolį Robertą Vasiliauską dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. 2023 m. balandžio 21 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-9198 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomoje byloje, kuriuo nutarė vykdomoje byloje Nr. 0179/23/09022 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ į naująjį UAB „Finansista“. Tokiu būdu antstolis Robertas Vasiliauskas UAB „Finansista“ naudai vykdo išieškojimą iš skolininko J. F., kurio reikalavimas kyla iš 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduoto AB bankas Snoras naudai vykdomojo rašto Nr. 792V/2011 (byloje pateikta vykdomoji byla Nr. 0179/23/09022).

32. Taigi, ieškovės reikalavimo teisė yra atsiradusi ženkliai anksčiau nei atsirado skolininko atsakovo1 teisė į palikimą, nes paveldėjimo teisę jis įgijo (duomenys neskelbtini), po I. S. mirties. Šiuo metu atsakovo1 skola ieškovei yra 136255,40 Eur. Pažymėtina, jog atsakovas1 neginčijo dydžio ir mokėjimo pareigos, tačiau nurodė, jog galimai reikalavimo teisė nėra perleista ir priklauso pradiniam kreditoriui bankrutuojančiam bankui AB „Snoras“. Byloje dalyvaujantis bankrutuojantis bankas AB „Snoras“ atsiliepime patvirtino, jog perleido visas turėtas reikalavimo teises į skolininką J. F., įskaitant, bet neapsiribojant skolą, netesybas, palūkanas, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas, todėl BAB bankas „SNORAS“ neturi jokio reikalavimo bei suinteresuotumo nagrinėjama byla. Taip pat byloje yra pateiktas UAB „Intrum Lietuva“ paaiškinimas, kuriuo patvirtinta, kad UAB „Intrum Lietuva“ yra perleidusi ieškovei visą turėtą reikalavimą į skolininką. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d. antstolis Robertas Vasiliauskas priėmė patvarkymą Nr. S-23-179-9198 dėl išieškotojo pakeitimo vykdomoje byloje, kuriuo nutarė vykdomoje byloje Nr. Nr. 0179/23/09022 pakeisti pradinį išieškotoją UAB „Intrum Lietuva“ į naująjį UAB „Finansista“. Atsakovas1 neginčijo minėto patvarkymo, taip pat nepareiškė reikalavimo nuginčyti reikalavimo perleidimo sutartis. Todėl darytina išvada, jog ieškovė turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą1.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

33. CK 6.66 str. 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo1 neveikimą, t. y. po I. S. mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą.

34. Byloje nustatyta, kad atsakovas1, turėdamas skolinių įsipareigojimų kreditoriui, įgijo teisę į I. S. palikimą pagal 2019 m. lapkričio 15 testamentą Nr. 10944, šios savo teisės jis neįgyvendino ir dėl to akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo1 kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą. Atsakovas1 žinodamas apie savo nuo 2012 metų turimą neįvykdytą prievolę, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, savo neveikimu sukėlė teisines pasekmes, tokiais veiksmais pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditoriaus (šiuo atveju ieškovės) interesus. Byloje nenustatyta ir atsakovas1 neįrodinėjo, jog buvo aplinkybės, kurios objektyviai pateisintų būtinumą atsakovui1 nepriimti atsiradusio palikimo po I. S. mirties. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas1 palikimo nepriėmė tik tam, kad išvengtų įsipareigojimų ieškovei, kaip kreditorei, vykdymo ir išieškojimo nukreipimo į palikimo objektu esantį turtą. Tuo atsakovas1 sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį ir pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

35. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, tik jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str. 1 d.). Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinio teismo suformuota praktika aiškiai nurodo, kad esant tokiai situacijai, kai asmuo turi nevykdomų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, jo pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais.

36. Byloje nėra duomenų ir atsakovai neįrodinėja, kad atsakovas1 privalėjo nepriimti palikimo. Atsakovas laisva valia pasirinko nepriimti palikimo. Atsakovai nurodo, jog joks teisės aktas neįpareigoja priimti mirusio asmens palikimo, todėl atsakovas1 negali būti priverstas tai padaryti. Nagrinėjamu atveju tokie atsakovų argumentai nepagrindžia atsakovo1 elgesio nepriimant palikimo teisėtumo.

37. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Tačiau pažymėtina, kad įstatymas suteikdamas asmenims teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis bei tuo pačiu įpareigoja savo teises įgyvendinti ir pareigas vykdyti laikantis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Taip pat yra draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas1 pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovas1 nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas1 žinojo apie savo neįvykdytus skolinius įsipareigojimus kreditorei, atsiradusius dar 2012 metais, taip pat jam buvo žinoma, kad kito turto, lėšų į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, jis neturi ir dėl to nėra galimybės padengti įsiskolinimo kreditorei, todėl sąmoningai nepriimdamas palikimo, jis išvengė įsipareigojimų ieškovei, kaip kreditorei, vykdymo ir išieškojimo nukreipimo į palikimo objektu esantį turtą. Todėl tokia faktinė padėtis, kai asmuo turi nevykdomų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, suponuoja asmens pareigą priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu, nes tokiu atveju jo pareiga kreditoriui yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais.

Dėl skolininko nesąžiningumo

39. Nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės, nes ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis bei vienašalis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovo1 nesąžiningumas yra akivaizdus – atsakovas1, nepriimdamas palikimo, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą kreditoriui bei suvokė, kad nepriimdamas palikimo, bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas jis neturi. Vertinant atsakovo1 palikimo nepriėmimą pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, galima teigti, jog nepriimdamas testamentu jam palikto palikimo, jis buvo nesąžiningas, nes bet kuris protingas ir apdairus asmuo priimtų palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, nes tuo yra gerinama palikimą priėmusio asmens (įpėdinio) turtinė padėtis.

Dėl ieškinio senaties

40. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

41. Ieškovė nurodo, jog jai tapo žinoma apie atsakovo1 atsisakymą (nesikreipimą) dėl palikimo priėmimo po I. S. mirties, 2023 m. gegužės 3 d. susipažinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14880-1097/2021. Todėl ieškovė nurodo, jog ji nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, nes terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gegužės 3 d., o ieškinį ji padavė 2023 m. gegužės 10 d. Tuo pačiu ieškovė prašo terminą atnaujinti, jei būtų nustatyta, jog ji jį praleido, nes ieškovė negalėjo ankščiau sužinoti apie palikimo atsiradimo faktą ir atsakovo1 palikimo nepriėmimą, kadangi duomenys apie tai nėra vieši.

42. Atsakovai nurodo, kad ieškovė yra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas1 nurodė, jog ieškinio senaties termino pradžia reiktų laikyti (duomenys neskelbtini), t. y. kitą dieną kai baigėsi terminas I. S. palikimui priimti. Atsakovas2 nurodo, kad ieškinio senatis ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą baigėsi (duomenys neskelbtini), nes dar 2017 m. gruodžio 11 d. antstolis Donatas Kisielius buvo areštavęs atsakovo1 turtines paveldėjimo teises po jo motinos R. F. mirties ir tai leidžia spręsti, kad tuo metu priverstinį skolos išieškojimą vykdęs antstolis turėjo informaciją apie atsakovo1 mamos mirtį, kas neabejotinai leido tikslinti šią informaciją. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad ieškinio pradžia laikytina 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-14880-1097/2021.

43. Atmestini atsakovų argumentai, kad apie palikimo atsiradimą ir jo nepriėmimą bei savo teisių pažeidimą ieškovė turėjo sužinoti (duomenys neskelbtini), t. y. kitą dieną kai baigėsi terminas I. S. palikimui priimti. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog duomenys apie palikėjos mirtį nėra vieši. Pažymėtina, kad tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius, panašiai kaip kad yra sureguliuotas skolininko piniginių sąskaitų fiksavimas Piniginių lėšų automatine informacine sistema (PLAIS), nėra nustatyta. Taip pat sutiktina, jog ieškovė neturi galimybės gauti duomenų iš testamentų registro, nes pagal Testamentų registre kaupiamų duomenų teikimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinti Testamentų registro nuostatai, nepatenka į subjektų, galinčių gauti tokius duomenis, ratą (Nuostatų 66 punktas). Be to, pagal Testamentų registre kaupiamų duomenų teikimo tvarkos nuostatų 70 punktą, paieška šiame registre nei pagal palikimą priėmusio, nei atsisakiusio asmens vardą, pavardę, asmens kodą, negalima. Todėl ieškovė neturėjo galimybės savarankiškai pasitikrinti registre ir/ar gauti duomenis reikalingus sandorio nuginčijimui. Be to, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos nei antstoliui, nei kreditoriui nuolat tikrinti informaciją apie skolininko paveldimą turtą. Pažymėtina, kad kaip matyti iš vykdomosios bylos antstolis Donatas Kisielius 2022 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-22-174-879 atsakovą1 buvo įpareigojęs per 5 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui Donatui Kisieliui išsamius duomenis apie visas turimas turtines teises (iš trečiųjų asmenų gautas(-inas) lėšas ar turtą) ar vertybinius popierius (akcijas, vekselius, čekius, obligacijas, taupymo lakštus ir kt.), taip pat įvykdytas, prisiimtas ir vykdytinas prievoles ir kitus duomenis. Tačiau kaip matyti vykdomojoje byloje tokių duomenų atsakovas1 nepateikė ir savo pareigos neįvykdė.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas2 neregistravo jokio turto savo vardu po R. F. palikimo priėmimo, to nebuvo padariusi ir I. S. vardu. Įvertinus faktinę situaciją dėl atsakovo1 įsiskolinimo buvimo, tikėtina, kad registracija nebuvo atliekama siekiant nuslėpti duomenis apie įvykusius įvykius turėjusius įtakos turto savininkų pasikeitimui bei tikėtina taip apsunkinti nustatant aplinkybes dėl ginčijamo sandorio. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas1 būtų informavęs kreditorių ir/ar antstolį apie atsiradusį palikimą bei paveldėjimo teises.

45. Tačiau teismas nesutinka ir su ieškovės pozicija, jog ieškinio senaties termino eiga prasidėjo tik nuo 2023 m. gegužės 3 d., kuomet ieškovė susipažino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14880-1097/2021.

46. Kaip matyti iš vykdomosios bylos 2022 m. gegužės 24 d. antstolis tuo metu buvusiam išieškotojui BAB „Snoras” pranešė ir nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovo1 palikimo atsiradimu ir jo nepriėmimu bei pasiūlė imtis priemonių. Tokiu būdu konstatuotina, kad atsakovo1 pradiniam kreditoriui BAB „Snoras” tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą atsakovui1 nepriėmus palikimo ir vienerių metų ieškinio senaties terminas yra skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 24 d. Tokiu būdu jau nuo minėto momento kreditorius BAB „Snoras” turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl sandorio nuginčijo. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2023 m. gegužės 24 d. Ieškovė ieškinį teismui pareiškė 2023 m. gegužės 10 d., t. y. nepraleidusi termino.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipiamo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti

47. Taip pat egzistuoja ir kita actio Paulina taikymo sąlyga - kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nustatyta, kad atsakovo1 skola ieškovei pagal vykdomosios bylos dokumentus yra 136 225,40 Eur. Bendra turto į kurį siekiama nukreipti išieškojimą vertė yra 148 175 Eur. Vertė yra nustatyta pagal viešus registro duomenis. Atsakovai šios vertės neginčijo. Todėl įvertinus tai, jog į vykdomosios bylos duomenimis nurodytą skolos sumą neįeina dar palūkanos ir būsimos bylinėjimosi išlaidos, darytina išvada, jog sąlyga, kad kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, yra nustatyta.

Dėl kreditoriaus reikalavimų vykdymo nukreipimo į nepriimto palikimo turtą

48. Įvertinus ankščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos actio Pauliana sąlygos pripažinti atsakovo1 palikimo, atsiradusio po I. S. mirties, nepriėmimą neteisėtu ir negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

49. Nagrinėjamu atveju vienašalio sandorio (palikimo nepriėmimo) negaliojimo pasekmės yra tokios, kad išieškojimas turi būti nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito atsakovo2 nuosavybėn. Pažymėtina, kad turtas perėjo atsakovo2 nuosavybėn nuo to momento, kai atsakovas1 nutraukė paveldėjimo teisinius santykius, t. y. įpėdinis neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, o teismų praktikoje ir paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo ir paveldėjimo santykiai nutrūko.

50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.

51. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

52. Atsakovo1 nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievoles – išraiška ir yra kreditoriaus ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio – atsisakymo nuo palikimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo1 prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas1 neteisėtai (pažeisdamas kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuotina, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus – šios bylos atveju atsakovo1 kreditoriaus (ieškovės), pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo kito asmens valdymui ir nuosavybėn. Dėl to ieškovei neįvykdytos atsakovo1 prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

53. Įvertinus ankščiau nurodytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, konstatuotina, kad yra pagrindas atsakovo1 vienašalį sandorį pripažinti negaliojančiu bei nukreipti išieškojimą į atsakovui1 tenkantį palikimo turtą po I. S. mirties, kurį priėmė atsakovas2.

Dėl išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeistą turtą

54. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Bankas) nurodo, kad antstolis nesikreipė Civilinio proceso tvarka (toliau – CPK) 747 straipsnio numatyta tvarka į Banką dėl leidimo leisti išieškoti iš hipoteka Bankui įkeisto turto, todėl prašo palikti nenagrinėtu ieškovės ieškinį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamasis turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą. Netenkinus minėto reikalavimo, prašo atmesti ieškovo UAB „Finansita“ ieškinį dalyje dėl leidimo nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamasis turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą.

55. Tokie Banko argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. CPK 747 straipsnyje, reglamentuojančiame išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus, nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.

56. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu patenkinus actio Pauliana ieškinį ir nukreipus išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas1, tokiam išieškojimui yra taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, įskaitant nustatančios pareigą kreiptis dėl hipotekos kreditoriaus sutikimo (CPK 747 straipsnis). Šie veiksmai yra priverstinio vykdymo proceso dalykas, o ne šios bylos dalykas, todėl tai, kad Bankas šioje civilinėje byloje nėra išreiškęs savo sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto ginčo buto, savaime nesudaro prielaidų atmesti ieškovės reikalavimo dėl išieškojimo nukreipimo į butą.

57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017). Taigi, nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama, jei vykdymo procese, remiantis jį reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, toks sutikimas nebus gautas. Be to, kreditoriai gali ginti savo teises ir kitais būdais, kaip antai, prašydami pripažinti hipoteką pasibaigusia.

58. Tokiu būdu daikto įkeitimas hipoteka nereiškia absoliutaus negalimumo nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal kitų kreditorių (ne hipotekos kreditoriaus) reikalavimus. Nors išieškojimas iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka, tačiau šiuo atveju, leidus nukreipti išieškojimą į hipoteką įkeistą turtą, hipotekos kreditoriaus teisės ir interesai bus užtikrinami, taikant vykdymo procesą reglamentuojančiose nuostatose numatytas hipotekos kreditoriaus teisių garantijas. Todėl ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą ir į hipoteką įkeistą turtą yra tenkinamas.

Dėl bylos procesinės baigties

59. Įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė įrodė visų actio Pauliana sąlygų buvimą ir yra pagrindas atsakovo1 palikimo nepriėmimą pripažinti negaliojančiu bei leisti nukreipti išieškojimą į atsakovui1 tenkantį palikimo turtą po I. S. mirties, kurį priėmė atsakovas2.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Šiuo atveju, ieškinį tenkinus visiškai ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu atsakovų patirtos išlaidos jiems neatlyginamos.

61. Ieškovė byloje sumokėjo 2141 Eur žyminį mokestį bei patyrė 4029,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už procesinių dokumentų rengimą (ieškinio, dubliko) ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2023 m. lapkričio 15 d., 2024 m. sausio 17 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. balandžio 4 d.), rašytinių paaiškinimų rengimą bei baigiamųjų kalbų raštu rengimą). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar protingumo, teisingumo principus ir yra pagrįstos buhalteriniais dokumentais, todėl priteistinos visa apimtimi. Ieškinį tenkinant visiškai ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 6 170,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (2141 + 4029,30), t. y. po 3085,15 Eur iš kiekvieno (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

62. Teismas byloje patyrė 68,29 Eur pašto išlaidų. Tokiu būdu ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 68,30 Eur pašto išlaidų, t. y. po 24,15 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

63. 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo J. F. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nukreipti išieškojimą pagal 2012 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 792V/2011, ieškovo UAB „Finansista“ (į.k. 303114371) naudai į atsakovui J. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkantį palikimo turtą, atsiradusį po I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, į visą žemiau nurodytą turtą: negyvenamąją patalpą - kavinę, bendras plotas 38.39 kv. m, u.n. (duomenys neskelbtini),adresas: (duomenys neskelbtini); butą, bendras plotas 52.80 kv. m, u.n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastatą - gyvenamą namą, bendras plotas 385.28 kv. m, u.n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); pastatą - stoginę, u.n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, u.n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - šulinį, u.n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini); butą, bendras plotas 52.71 kv. m, u.n. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansista“, j.a.k. 303114371, lygiomis dalimis iš atsakovų J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 6 170,30 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 3085,15 Eur (tris tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus 15 ct) iš kiekvieno.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų J. F., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a.k. (duomenys neskelbtini), 68,30 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 30 ct) pašto išlaidų, t. y. po 24,15 Eur (dvidešimt keturis eurus 15 ct) iš kiekvieno.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, apie priimtą sprendimą informuoti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė