Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) I. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties, kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjos I. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022 pagal ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei I. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kaip ne kartą buvo pažymėta, kad šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

22. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis ji laiko aplinkybes, susijusias su administracinės atsakomybės taikymu ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui.

23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar ieškovės nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

24. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika, 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

25. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekiantis asmuo turi ne tik nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą ir motyvus, bet ir pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus, pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

26. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia būtina pažymėti tai, kad pareiškėja Įstaigos direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 25 d. iš (duomenys neskelbtini)bendrosios praktikos slaugytojo pareigų 0,5 etato darbo krūviu buvo atleista Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė sprendimą dėl pareiškėjos atleidimo iš (duomenys neskelbtini)bendrosios praktikos slaugytojo pareigų priėmė vertindama, jog pareiškėja padarė tris darbo pareigų pažeidimus COVID-19 ligos valdymo srityje: 2021 m. sausio 29 d. neatliko tyrimo dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo, 2021 m. vasario 27 d. vykdydama profesinės veiklos funkcijas (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtinta COVID-19 liga, nedėvėjo privalomų III saugumo lygio asmens apsaugos priemonių, 2021 m. vasario 27 d. vykdydama profesinės veiklos funkcijas (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtinta COVID-19 liga, nuolat lankėsi urologijos profilio pacientų palatoje, taip maišydama srautus tarp pacientų grupės, galbūt turėjusios didelės arba mažos rizikos sąlytį su COVID-19 ligos atveju ir tokio sąlyčio neturėjusios.

29. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad civilinėje byloje dėl pareiškėjos (atsakovės) atleidimo iš darbo priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės padarytais darbo pareigų pažeidimais COVID-19 infekcijos valdymo srityje. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartyje konstatavo, kad „ieškovė ligoninė įrodė atsakovės padarytus darbo pareigų pažeidimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo iš darbo pagrindą – per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą“. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės sprendimas atleisti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini)bendrosios praktikos slaugytojo pareigų buvo pareiškėjos realiai padarytų darbo pareigų pažeidimų COVID-19 ligos valdymo srityje pasekmė.

30. Kaip matyti iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų teismų procesinių sprendimų, administracinė atsakomybė VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį pritaikyta, nustačius, kad 2021 m. spalio 6 d. Valstybinės darbo inspekcijos surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 nustatytais terminais nėra įvykdytas. Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 6 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 užfiksuoto pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimą nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo ir (ar) nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigūnais psichosocialinių rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos skyrių vadovų, elgesiui), dėl kurio gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įstaigoje: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos ir (ar) neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikai šalinti ir (ar) mažinti. Administracinė atsakomybė VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį pritaikyta ir už tai, kad darbdavė VšĮ (duomenys neskelbtini), nurodydama I. G. atvykti atlikti tyrimus jos poilsio laiku bei nekompensuodama šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas.

31. Taigi, priešingai nei civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėtas atsakovės (pareiškėjos) darbo pareigų pažeidimo klausimas, administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl administracinės atsakomybės VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) susiklosčiusios psichosocialinės darbo aplinkos ir jos rizikų. Pareiškėjos minimuose nutarimuose ir nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl Įstaigos vadovo atsakomybės už dvi veikas: dėl VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės 2021 m. spalio 6 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 neįvykdymo iki 2021 m. gruodžio 6 d.; dėl pareiškėjos laiko, sugaišto tyrimams dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo atlikti poilsio dienomis, neapmokėjimo. Pareiškėjos darbo pareigų pažeidimų padarymo faktas, jų pobūdis, pareiškėjos kaltė dėl padarytų darbo pareigų pažeidimų bei DK 58 straipsnyje numatytų procedūrinių reikalavimų laikymasis, t. y. aplinkybės, nagrinėtos civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022, pareiškėjos minimuose nutarimuose ir nutartyje nagrinėti nebuvo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad ieškovės vadovo padarytas administracinis nusižengimas, įstaigoje vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius ir šalinant jų keliamas rizikas, galėtų turėti kokią nors įtaką aptariamoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinei kvalifikacijai, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai.

32. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės nurodytą aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartyje, kuria Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas buvo pakeistas, pažymėta, kad darbdavys, nurodydamas I. G. atvykti atlikti tyrimus jos poilsio laiku (už ką vėliau buvo atleista iš darbo) ir nekompensuodamas šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia civilinėje byloje dėl pareiškėjos (atsakovės) atleidimo iš darbo priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose padarytų išvadų, kad pareiškėja padarė darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir faktinę susiklosčiusią situaciją, sutiko su atsakovės teiginiais, kad ligoninė siekia ją atleisti iš darbo bet kokiu įmanomu būdu, tačiau visų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, jog „tiek tarp šalių kilęs konfliktas, tiek ligoninei nepalankus 2021 m. vasario 1 d. teismo sprendimas, tiek atsakovės nenušalinimas nuo darbo, kol ji atliks tyrimą ir gaus neigiamą rezultatą, tiek kitų planinių ir neplaninių tyrimų atlikimas ir jų neigiami rezultatai nepaneigia atsakovės padaryto pažeidimo.“ Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi konstatuodamas, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atleidimas iš pareigų nėra perteklinė ar neproporcinga priemonė, atsižvelgė tiek į tarp atsakovės ir įstaigos susiklosčiusią konfliktinę situaciją, tiek neigiamus planinių ir neplaninių tyrimų rezultatus.

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė, kad VDI nutarimas, teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas ir teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis iš esmės paneigia Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022 ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 21 d. nutartį. Pareiškėjos minimi nutarimai ir nutartis neturi esminės reikšmės civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022 nustatytoms ir nagrinėtoms, galutinį sprendimą byloje lėmusioms, aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos (atsakovės) nurodomos aplinkybės (tiek ieškovės vadovo padarytas administracinis nusižengimas, įstaigoje vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius ir šalinant jų keliamas rizikas, tiek nekompensavimas poilsio laiko, įgyvendinant COVID-19 infekcijos valdymo priemones) neatitinka vieno iš būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžiamos aplinkybės požymių, t. y. neturi esminės reikšmės bylai, nes nėra pagrindo teigti, kad, jeigu šios aplinkybės būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos nurodomų aplinkybių nevertina kaip esminių naujų aplinkybių, kurių pobūdis galėtų būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo. Kadangi pareiškėja neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, atitikties būtinų kriterijų visumai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme atnaujinti procesą išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Šiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007).

35. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsiliepimą į ieškinį, pareiškėjai šio procesinio sprendimo net nesiuntė ir nesudarė galimybių pateikti atsikirtimus, nors atsiliepimo argumentais teismas rėmėsi priimdamas apskundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, CPK nenumato dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų atsiliepimų į prašymą atnaujinti procesą kopijų išsiuntimo šalims. Taip pat CPK nenumatyta galimybė pateikti atsiliepimą į dalyvaujančio byloje asmens pateiktą atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 370 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi, informavo ieškovę apie jos teisę iki 2024 m. vasario 12 d. numatyto teismo posėdžio dienos pateikti teismui atsiliepimą į prašymą. Ieškovė, nepraleisdama nustatyto termino, 2024 m. vasario 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į prašymą. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovei (pareiškėjai) nesiųsdamas ieškovės pateikto atsiliepimo į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepažeidė CPK nustatytų proceso teisės normų.

36. Be to, pažymėtina tai, kad tiek pati pareiškėja, tiek jos atstovas turėjo galimybę prieš 2024 m. vasario 12 d. numatytą civilinės bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka susipažinti su ieškovės bylai pateiktu atsiliepimu į pareiškėjos prašymą.

37. Nesutikdama su skundžiama nutartimi priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, apeliantė pažymi, kad byloje buvo pateiktos bylinėjimosi išlaidos, su kuriomis pareiškėja nebuvo supažindinta, be to, apeliantės teigimu, PVM mokesčiai negali būti įskaičiuojami į atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad CPK nenumato bylos šalies prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų kopijų išsiuntimo kitoms bylos šalims, be to, pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas, sąskaita už teisines paslaugas, PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas), kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.). Taigi šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovei įgyvendinus jai CPK 98 straipsnio 1 dalimi numatytą teisę, t. y. teismui pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjos (atsakovės).

38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad procesas civilinėje byloje pareiškėjos prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkto pagrindu negali būti atnaujinamas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Šiuo atveju atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl, įvertinus tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė įstatymų normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

41. Ieškovė VšĮ (duomenys neskelbtini) teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas 833,09 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus. Ieškovei iš pareiškėjos (atsakovės) priteistinos 833,09 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos (atsakovės) I. G. ieškovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) 833,09 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus devynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.