Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (atsakovės) I. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinė Klaipėdos ligoninė ieškinį atsakovei I. G. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja (atsakovė) nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjai (atsakovei) buvo pripažintas pranešėjos statusas. Pranešėjos statusas jai suteiktas dėl mobingo apraiškų, psichosocialinių darbo sąlygų VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. 2023 m. spalio 12 d. Generalinė prokuratūra pareiškėją informavo, kad, prokurorui priėmus sprendimą Nr. BV-103 pripažinti ją pranešėja, pareiškėjos pranešimas apie pažeidimą 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. SP-163 persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. 2021 m. rugsėjo 6 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro raštas, kuriame nurodyta, kad ministerija, atlikusi gautos informacijos vertinimą bei gavusi informaciją iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), nematė pagrindo pradėti tyrimo dėl įmonės direktoriaus galimo darbo teisės pažeidimo, tačiau ministerija įsipareigojo toliau stebėti VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės vidaus procesus dėl galimo mobingo apraiškų bei siūlo ligoninės administracijai dėl didesnio bendradarbiavimo ir vidinės komunikacijos tarp darbuotojų ir vadovų gerinti psichosocialines darbo sąlygas.

2023 m. lapkričio 16 d. pareiškėjos (atsakovės) atstovui gavus nutarimus administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_P-2165-2021, tapo žinomos naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo tirtos nagrinėtose bylose. VDI vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. gruodžio 29 d. surašė D. S. administracinio nusižengimo protokolą dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodoma, jog D. S., būdamas VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė vadovu, pažeidė darbo santykius, darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas: tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d. VDI surašytas reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R11066-0024 nustatytais terminais nėra įvykdytas, t. y. įstaigoje neatlikta psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus psichosocialiniams rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos ir skyriaus vadovų, elgesiui) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais, nenumatytos ir (ar) neįgyvendintos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti. Nutarime nurodyta, jog pažeista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Atsakomybė už šį nusižengimą numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad įstaiga neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose. Taip pažeistas Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalis bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

VDI vyriausioji darbo inspektorė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., 2022 m. sausio 19 d. priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR_n-48-2022, kuriuo, nenustačius D. S. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 240 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda. Nutarimas motyvuojamas tuo, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – VDI Klaipėdos teritorinis skyrius nustatė, kad VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. spalio 6 d. surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, kuriuo reikalauta, pasireiškus psichosocialiniams rizikos veiksniams (konfliktams, psichologiniam smurtui darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (ligoninės administracijos ir skyrių vadovu (-ais), atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimą, t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimą, nustatyti rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (pakankamas) prevencines priemones nustatytai rizikai pašalinti ar sumažinti. Reikalavimo įvykdymo terminas 2021 m. gruodžio 6 d. Patikrinimo metu nustatyta, jog darbuotojai (pareiškėjai) įstaigos administracija nurodė atvykti atlikti Covid-19 PGR testą į įstaigą jos poilsio dienomis, pvz.: 2020 m. lapkričio 13 d., 2021 m. sausio 9 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 26 d., 2021 m kovo 7 d., ir neapmokėjo išlaidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose dėl to, kad patenka į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tuo pažeidžiant žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Be to, nutarime nurodomos kitos aplinkybės, t .y. pastebima, kad įstaigoje pakartotinai pasireiškė įvairūs psichosocialiniai rizikos veiksniai (konfliktai, psichologinis smurtas darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais (įmonės administracijos vadovu (-ais) bei skyrių vadovais), t. y. VDI nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m, gruodžio 6 d. buvo nagrinėjamas ne vienas įstaigos darbuotojų skundas dėl to, kad darbuotojai darbe patiria jų atžvilgiu taikomą psichologinį poveikį, pasireiškiantį įvairiomis formomis. Iki šiol įstaigoje taikytos psichosocialinių profesinės rizikos pasireiškimo šalinimo ir (ar) mažinimo prevencinės priemonės buvo neefektyvios ar nepakankamos. Kadangi reikalavime nurodyta tirti tik vieną psichosocialinės rizikos aspektą – darbuotojų santykius su darbdavio administracijos pareigūnais, konstatuotina, kad reikalavime duotas dviejų mėnesių terminas yra pakankamas reikalavimui įvykdyti bei nesudaro didelės finansinės naštos įstaigai dėl reikalavime nurodytos vertinimo apimties.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-183-718/2022 buvo išnagrinėtas įmonės vadovo D. S. skundas, kuriuo dalis VDI sprendimo dalis buvo pakeista.

VDI vyriausiosios darbo inspektorės 2022 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas Nr. VDI-ANR_n-48-2022, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarimas, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis iš esmės paneigia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu nustatytas aplinkybes, kad pareiškėja (atsakovė) padarė darbo pareigų pažeidimą Covid-19 ligos valdymo srityje ir VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 4.90-P-299, kuriuo atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojo pareigų (0,5 etato) atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, yra neteisėtas ir naikintinas.

Pareiškėjos (atsakovės) manymu, prašyme aptarti teismų sprendimai buvo priimti po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo. Taigi tai suponuoja faktą, kad prašomoje atnaujinti byloje faktinės aplinkybės egzistavo, tačiau jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai ir atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkte keliamus reikalavimus. Visuma šių išdėstytų naujai paaiškėjusių aplinkybių ir argumentų sudaro pagrindą spręsti, kad nurodomų aplinkybių nežinojimas sukliudė teismams teisingai išspręsti tarp šalių iškilusį ginčą, todėl procesas atnaujintinas ir ginčas spręstinas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022, kurioje prašoma atnaujinti procesą, ieškovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė kreipėsi į teismą, prašydama išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti, kad darbo sutartis su atsakove I. G. buvo nutraukta teisėtai. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022 ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai ir pripažinta, kad VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. (4.9)-P-299, kuriuo atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 0,5 etato krūviu atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje, priimtas teisėtai ir pagrįstai ir jo naikinti pagrindo nėra. Šiame teismo sprendime taip pat konstatuota, kad ieškovė su atsakove yra atsiskaičiusi ir atsakovė neturi teisės į 3 664,64 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. birželio 14 d., po 1 374,24 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį nuo 2021 m. birželio 15 d. iki Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, 8 245,44 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą apeliacine tvarka peržiūrėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-642-513/2022 pakeitė apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kita apylinkės teismo sprendimo dalis palikta nepakeista. Taigi dėl tarp šalių kilusio darbo ginčo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja (atsakovė) buvo atleista teisėtai ir jai nepriklauso kokios nors su darbo santykiais susijusios išmokos.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt.

Kaip minėta, proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja (atsakovė) nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Įvertinus pareiškėjos (atsakovės) prašymo atnaujinti procesą turinį matyti, kad naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis ji laiko aplinkybes, susijusias su administracinės atsakomybės taikymu ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi pareiškėja (atsakovė), siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.

Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

Pareiškėjos (atsakovės) argumentų kontekste teismas pažymi, kad, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-48-2022 VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį bei pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apygardos teismui 2022 m. birželio 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-360/2022 pakeitus Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-183-718/2022, minėtas Valstybinės darbo inspekcijos nutarimas liko nepakeistas.

Pažymėtina, kad, kaip matyti iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų teismų procesinių sprendimų, administracinė atsakomybė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriui pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį pritaikyta, nustačius, kad 2021 m. spalio 6 d. Valstybinės darbo inspekcijos surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 nustatytais terminais nėra įvykdytas. Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 6 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1 1066-0024 užfiksuoto pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimą nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo ir (ar) nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigūnais psichosocialinių rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos skyrių vadovų, elgesiui), dėl kurio gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei įstaigoje: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos ir (ar) neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikai šalinti ir (ar) mažinti.

Iš prie prašymo atnaujinti procesą pridėtų teismų procesinių sprendimų matyti ir tai, kad administracinė atsakomybė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriui pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį pritaikyta už tai, kad darbdavė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, nurodydama I. G. atvykti atlikti tyrimus jos poilsio laiku bei nekompensuodama šio laiko, elgėsi neteisėtai ir pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas.

Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas, visų pirma, pažymi, kad civilinėje byloje dėl pareiškėjos (atsakovės) atleidimo iš darbo priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės padarytais darbo pareigų pažeidimais Covid infekcijos valdymo srityje, o ne su pareiškėjos (atsakovės) darbdaviu buvusioje VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje susiklosčiusia psichosocialine darbo aplinka ir jos rizikomis. Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ieškovės vadovo padarytas administracinis nusižengimas, įstaigoje vertinant psichosocialinius rizikos veiksnius ir šalinant jų keliamas rizikas, galėtų turėti kokią nors įtaką aptariamoje civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinei kvalifikacijai, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvadai. Taigi ši pareiškėjos (atsakovės) nurodoma aplinkybė neatitinka vieno iš būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžiamos aplinkybės požymių, t. y. neturi esminės reikšmės bylai, nes nėra pagrindo teigti, kad, jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas.

Keliamo klausimo kontekste teismas taip pat pažymi, kad, kaip minėta, civilinėje byloje dėl pareiškėjos (atsakovės) atleidimo iš darbo priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su atsakovės padarytais darbo pareigų pažeidimais Covid infekcijos valdymo srityje. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad teismų sprendimų išvadoms galėtų būti turėjusios įtaką aplinkybės dėl to, ar yra kompensuojama už Covid infekcijos valdymo priemones, t. y. tyrimus, kuriuos pareiškėja (atsakovė) turėjo atlikti poilsio laiku. Taigi šios aplinkybės taip pat neatitinka vieno iš būtinųjų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžiamos aplinkybės požymių, t. y. neturi esminės reikšmės bylai, nes nėra pagrindo teigti, kad, jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Be to, nors pareiškėjai (atsakovei) galėjo nebūti žinoma apie ieškovės vadovui taikytą administracinę atsakomybę, tačiau ta faktinė aplinkybė, kad už tyrimus nebuvo kompensuojama, neabejotinai buvo žinoma pareiškėjai (atsakovei) civilinės bylos dėl jos atleidimo nagrinėjimo metu. Vadinasi, ši aplinkybė neatitinka ir kito būtinojo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto požymio – nebūti žinoma bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjos prašyme šio termino skaičiavimo pradžia yra, be kita ko, siejama su pareiškėjai pateiktu Generalinės prokuratūros 2023 m. spalio 12 d. raštu, tačiau šiame rašte nėra užfiksuota jokios informacijos, kuri sudarytų pagrindą proceso atnaujinimui. Taip pat iš šio rašto matyti, kad jame užfiksuota informacija, susijusi su Sveikatos ministerijos atliktu patikrinimu, pareiškėjai yra teikiama pakartotinai, t. y. ji apie tai jau buvo informuota 2021 m. rugsėjo 30 d. Įvertinus kitą su prašymu pateiktą medžiagą matyti, kad teismų procesinius sprendimus dėl administracinių nusižengimų, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, atsakovė gavo 2023 m. lapkričio mėn., todėl teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad būtų praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, nenustačius vienos iš privalomų proceso atnaujinimo sąlygų – proceso atnaujinimo pagrindo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-341-980/2022 ir pakartoti bylos nagrinėjimą iš naujo teisinių prielaidų nėra, todėl pareiškėjos (atsakovės) prašymas netenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 653,40 Eur (180 + 270 +90 + 113,40 (PVM)) bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjos (atsakovės) prašymas atmestas, ieškovei priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į prašymą atnaujinti parengimą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos (atsakovės) prašymo atnaujinti procesą.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Respublikinė Klaipėdos ligoninė iš pareiškėjos (atsakovės) I. G. 653,40 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir keturiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.