Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės ieškinį atsakovei I. G., trečiajam asmeniui „BTA Baltic Insurance Company“ dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

13. Argumentuoja, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis). Taip pat darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad darbuotojas savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; kad darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais buvo padaręs vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

18. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad VšĮ Respublikinėje ligoninėje nėra patvirtinta jokia darbuotojų informavimo apie poreikį testuotis tvarka, nėra nurodyta, kaip testavimo laikas gali būti derinamas, kaip darbuotojai kviečiami testuotis jų poilsio dienų metu, kokių veiksmų privalo imtis atsakingi asmenys, jei informacija nepasiekia adresato. Pažymi, kad liudytojai patvirtino, jog jokios rašytinės tvarkos nėra. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ji atsisakė testuotis, nėra jokių duomenų, kad ji būtų prieštaravusi dėl nurodymų testuotis, juo labiau kad visus kitus tiek planinius, tiek neplaninius testus atliko, išskyrus vieną 2021 m. sausio 29 d. Taip pat pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad ji savo veiksmais trukdė infekcijos valdymui skyriuje, kad jos elgesys būtų vertintinas kaip neatidus, nerūpestingas ir nekvalifikuotas. Nurodo, kad planinį testą atliko 2021 m. vasario 3 d., jo rezultatas buvo neigiamas, taigi jokios ligos išplitimo rizikos ji nesukėlė.

19. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino svarbios aplinkybės, kad galimų darbo pareigų pažeidimų tyrimas pradėtas Klaipėdos apylinkės teismui priėmus 2021 m. vasario l d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-643-965/2021, kuriuo konstatuota, kad ji buvo neteisėtai atleista iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų, o VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė įpareigota grąžinti ją į pareigas ir išmokėti kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Pažymi, jog teismus šiame sprendime konstatavo, kad jai buvo daromas neleistinas poveikis siekiant paveikti darbuotojo valią pateikti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Iš karto po 2021 m. vasario l d. ligoninei nepalankaus teismo sprendimo yra siekiama bet kokiomis priemonėmis atleisti ją iš darbo.

20. Mano, kad buvo pažeistos CPK 192 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi liudytojai V. G. teismas prisijungimo prie nuotolinio teismo posėdžio duomenis siuntė liudytojos elektroniniu paštu, o visos kitos liudytojos jungėsi per ligoninės direktoriaus pavaduotojos elektroninį paštą ir teikė parodymus bei buvo apklausiamos iš vadovo kabineto. Teigia, jog dėl to liudytojų parodymai galėjo būti neobjektyvūs ir nebuvo užtikrintos procesinės garantijos ir teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.

21. Nurodo, kad iš jos ligoninei priteistas 5 354,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokatės ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo kodekso nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visas ieškovės išlaidas, nevertino aplinkybės, kad byla jau buvo nagrinėta Darbo ginčų komisijoje, kurioje ir buvo pateikti visi pagrindiniai įrodymai. Be to, ieškovė yra viešasis juridinis asmuo ir savo administracijoje turi teisininką, kuriam pagal vykdomas funkcijas priklauso dalyvauti sprendžiant darbo ginčus ir atstovauti teisme, be to, ieškovei byloje atstovavo du atstovai – advokatė ir advokato padėjėja, o tai taip pat turėjo įtakos teisinės pagalbos išlaidų dydžiui. Mano, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

23. Argumentuoja, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas ne objektyviais duomenimis, tačiau subjektyvia atsakovės nuomone, savaip interpretuojant arba visai nutylint civilinei bylai itin reikšmingas faktines aplinkybes, atsakomybę už savo netinkamą ir su atidžiu bei rūpestingu (duomenys neskelbtini) pareigų vykdymu prasilenkiantį elgesį bandant perkelti kitiems asmenims.

24. Nurodo, kad byloje liudytojų apklausa buvo vykdoma išimtinai ieškovės iniciatyva, o atsakovė, nors ir atstovaujama dviejų profesionalių teisininkių, jokio prašymo dėl liudytojų apklausos neteikė, jokio prieštaravimo ir (ar) nesutikimo dėl ieškovės prašomų apklausti liudytojų neišreiškė. Kiekviena bylos šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis). Atsakovė turėjo teisę teikti teismui prašymą dėl liudytojų apklausos, bet šia savo teise bylos nagrinėjimo teisme metu nepasinaudojo. Taigi, šalies teisių neįgyvendinimas ar aplaidus teisių ir teisėtų interesų gynimas negali sukelti abejonių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumu. Mano, kad atsakovės pozicija tik patvirtina jos nesąžiningumą ir polinkį bet kokiu būdu vengti atsakomybės už savo pačios elgesį bei veiksmus (neveikimą). Pažymi, jog kartu su atsakove 2021 m. vasario 27 d. dirbusių darbuotojų ((duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) M. R., (duomenys neskelbtini) T. A. ir A. J., (duomenys neskelbtini) G. L., (duomenys neskelbtini) V. M.) rašytiniuose paaiškinimuose jokių prieštaravimų nebuvo nustatyta, todėl nebuvo jokio pagrindo jais abejoti. Nurodo, jog V. G., ėjusi (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ginčui aktualiu laikotarpiu, teismo posėdžio metu tik patvirtino savo 2021 m. kovo 17 d. VšĮ Respublikinės ligoninės direktoriui teiktame paaiškinime dėl darbo vietų pasiskirstymo pamainos metu nurodytą aplinkybę dėl atsakovės pastovaus piktybiško reikalavimo taisyklingai dėvėti asmens apsaugos priemones nesilaikymo. Mano, kad ši aplinkybė ypač svarbi, nes sprendžiant dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo padaryto pažeidimo turi būti įvertinamas ir darbuotojo elgesys iki šio pažeidimo padarymo (DK 58 straipsnio 5 dalis).

25. Taip pat mano, kad atsakovė nesąžiningai iškraipo faktines aplinkybes dėl T. A. tarnybinio pranešimo. Atkreipia dėmesį, kad tyrimas dėl atsakovės galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų netinkamai dėvint asmens apsaugos priemones ir maišant srautus buvo pradėtas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) T. A. 2021 m. kovo 2 d. tarnybinio pranešimo dėl vidaus tvarkos nesilaikymo pagrindu. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 5 d. raštu Nr. (4.5)-S-25 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ atsakovei nurodyta pateikti paaiškinimą, jį gavus ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-69 buvo sudaryta Galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisija (toliau – Komisija), kuriai buvo pavesta įvertinti 2021 m. kovo 2 d. T. A. tarnybiniame pranešime ir 2021 m. kovo 12 d. atsakovės paaiškinime išdėstytas faktines aplinkybes. Siekiant tinkamai ir išsamiai ištirti galimus atsakovės darbo pareigų pažeidimus tyrimo metu buvo apklausti darbuotojai, kurie būtent 2021 m. vasario 27 d. dirbo kartu su atsakove. Tyrimas baigtas 2021 m. kovo 19 d. Komisijos aktu Nr. (4.15)-TP-46, darbo pareigų pažeidimas konstatuotas ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299. Taigi, akivaizdu, kad būtent 2021 m. kovo 9 d. atsakovės tarnybinis pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) T. A. elgesio su pacientais, priešingai, nei nurodo atsakovė, buvo pateiktas po T. A. 2021 m. kovo 2 d. tarnybinio pranešimo, o ne atvirkščiai. Mano, kad ši aplinkybė tik patvirtina faktą, jog reali situacija buvo visiškai kitokia, nei ją apeliaciniu skundu klaidingai bando pateikti atsakovė. Taip pat mano, kad 2021 m. kovo 9 d. teikdama tarnybinį pranešimą būtent atsakovė bandė apsiginti, todėl jos paaiškinimų, o ne T. A. parodymų objektyvumu reikėtų abejoti.

26. Pažymi, jog tyrimas pagal T. A. 2021 m. kovo 2 d. tarnybinį pranešimą pradėtas dėl atsakovės galbūt padarytų darbo pareigų pažeidimų netinkamai dėvint asmens apsaugos priemones ir maišant srautus, o 2021 m. kovo 9 d. atsakovės tarnybinis pranešimas dėl T. A. elgesio yra niekaip nesusijęs su nagrinėjama civiline byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovės tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių.

27. Nurodo, kad neigiamas tyrimo dėl COVID-19 ligos atsakymas taip pat nepaneigia fakto, kad atsakovė, vykdydama profesinės veiklos funkcijas (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtintas COVID-19 ligos protrūkis, privalėjo dėvėti III saugumo lygio asmens apsaugos priemones. Ginčo dėl to, kad atsakovei VšĮ Respublikinėje ligoninėje nustatyta asmens apsaugos priemonių dėvėjimo tvarka buvo žinoma, ji jai buvo aiški ir suprantama, taip pat dėl to, kad 2021 m vasario 27 d. ji privalėjo dėvėti III saugumo lygio asmens apsaugos priemones, nėra. COVID-19 ligos inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo 1 iki 14 dienų, taigi neigiamas tyrimo atsakymas negali paneigti tinkamo asmens apsaugos priemonių dėvėjimo svarbos, o ypatingai antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje įkarštyje, kai buvo fiksuojamas sergančiųjų COVID-19 liga bei mirusiųjų nuo jos skaičiaus augimas. Šiuo laikotarpiu buvo ypatingai svarbu laikytis visų VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje / valstybėje nustatytų COVID-19 ligos valdymo priemonių. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas reikšmės civilinei bylai turinčias aplinkybes ir visiškai pagrįstai, nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, padarė išvadą, kad ieškovė, kaip darbdavė, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2021 m. vasario 27 d. nedėvėdama privalomų dėvėti III saugumo lygio asmens apsaugos priemonių profesinės veiklos funkcijas vykdant (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtintas COVID-19 ligos protrūkis, padarė darbo pareigų pažeidimą.

29. Pažymi, jog atsakovė ligoninėje ilgą laiką ėjo ne tik (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), bet ir šio skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl itin gerai išmanė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimą ir jį vykdė, įskaitant procesus, susijusius su COVID-19 ligos valdymu. Tai reiškia, jog atsakovė puikiai suvokė, kad antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje įkarštyje, kai buvo fiksuojamas sergančiųjų COVID-19 liga bei mirusiųjų nuo jos skaičiaus augimas ir rizika užsikrėsti buvo ypatingai didelė, pagrindinis palatų skirstymo tikslas buvo ne efektyvaus ir kokybiško pacientų aptarnavimo užtikrinimas (kaip esant normaliai, ne epideminei situacijai), o būtent srautų tarp pacientų grupių nemaišymas. Palatų skirstymas COVID-19 ligos metu buvo ne darbo ligoninėje organizavimo būdas, bet visuotinai nustatyta COVID-19 ligos valdymo priemonė, kurios įgyvendinimas buvo gyvybiškai svarbus. Pažymi, kad rūpinimasis visais skyriuje esančiais pacientais, nesilaikant srautų valdymo tvarkos, COVID-19 ligos įkarštyje niekaip negali būti laikomas elgesiu, atitinkančiu gydytojams ir jiems prilygintiems asmenims keliamą aukštesnį nei kitiems asmenims atidumo ir rūpestingumo standartą. Pažymi, kad kiekviena palata turėjo konkrečiai jai priskirtą (duomenys neskelbtini), ne išimtis buvo ir (duomenys neskelbtini) palata, tačiau atsakovė, puikiai suprasdama, kad 16 palata jai nepriklauso, sąmoningai joje lankėsi mažiausiai 20 kartų, kaip pati nurodė, būtent dėl to, kad (duomenys neskelbtini) palatos pacientas buvo jos pažįstamas. Atsakovės prisidegimas būtinąja pagalba ir bendraisiais medicininės pagalbos principais laikytinas ne kuo kitu, kaip tik dar vienu iš bandymų išvengti pasekmių dėl itin šiurkščių jos, kaip sveikatos priežiūros specialistės, darbo pareigų pažeidimų.

31. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ 1.8 papunkčiu buvo numatyta darbuotojų planinius tyrimus dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikti ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per 14 (keturiolika) dienų. Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai. Neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Būtent atsižvelgiant į šią ligoninėje nustatytą tvarką, esant nepalankiai epidemiologinei situacijai – 2021 m. sausio 28 d. nustačius teigiamą COVID-19 ligos testą VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), atsakovė nedelsiant, t. y. 2021 m. sausio 29 d., buvo registruota tyrimui dėl COVID-19 ligos nustatymo. (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina, kad tiek atsakovė, tiek (duomenys neskelbtini), užsikrėtusi COVID-19 liga, L. S. 2021 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo. Mano, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir 2022 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu V. G., tuo metu laikinai ėjusios (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas, teikti paaiškinimai neginčytinai patvirtina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie jos registraciją tyrimui dėl COVID-19. Atsakovė tyrimo neatliko, neatsiliepė į skambučius, neperskambino, neinformavo atsakingų darbuotojų dėl atsisakymo tyrimą atlikti, Infekcijų kontrolės specialistės, turinčios teisę nurodyti darbuotojui atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos nustatymo neatidėliotinai, nurodymas tokį tyrimą atlikti nebuvo įvykdytas. Pažymi, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog testavimosi tvarka atsakovei buvo aiški ir suprantama. Darbuotojai, negalintys ir (ar) nesutinkantys tyrimui dėl COVID-19 ligos nustatymo atvykti į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę jos siūlomu laiku, susisiekdavo ir paskirto tyrimo atlikimo laikas ir (ar) data būdavo pakeičiami į jiems tinkamus.

33. Argumentuoja, kad sprendimas atleisti atsakovę iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų priimtas konstatavus net tris atsakovės darbo pareigų pažeidimus COVID-19 ligos valdymo srityje, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto antrojo karantino laikotarpiu. Antrasis karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d., atsakovė tyrimo dėl COVID-19 ligos nustatymo neatliko 2021 m. sausio 29 d., privalomų dėvėti asmens apsaugos priemonių nedėvėjo ir srautus maišė 2021 m. vasario 27 d. Atsakovės darbas buvo susijęs su tiesioginiu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) profilių pacientų, kurie yra itin pažeidžiami, linkę lengviau ir greičiau užsikrėsti infekcijomis, o jomis užsikrėtę, lėčiau ir sunkiau sveikti, aptarnavimu. Asmenims, sergantiems gretutinėmis ligomis, COVID-19 liga kelia didžiausias grėsmes, todėl jų apsaugai keliami aukštesni reikalavimai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų prioritetas – maksimalus rūpestingumas ir atsakingumas pacientų sveikatos ir saugumo srityje. Atsakovė, kaip sveikatos priežiūros specialistė, antrosios COVID-19 bangos Lietuvoje įkarštyje sąmoningai ir lengvabūdiškai pažeisdama ligoninėje nustatytą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl COVID-19 ligos tvarką, sukėlė realią COVID-19 ligos išplitimo riziką tiek tarp pacientų, tiek tarp darbuotojų. Prasidėjęs ligos protrūkis galėjo išvesti iš pusiausvyros viso skyriaus darbą, dar platesniu požiūriu, tai pasekmės tiek visai sveikatos priežiūros sistemai, tiek visai visuomenei. Pažymi, jog atsakovė savo veiksmų (neveikimo) iš viso nevertina kaip pažeidimo, neįžvelgia rizikos sukėlimo, visiškai nesigaili, formaliai dėl visko kaltina ieškovę, kaip darbdavę, ir nurodo, kad kolegos meluoja. Atsakovės pareiškimai, kad byloje nėra nustatyta jokių jos neatidaus, nerūpestingo ir nekvalifikuoto elgesio faktų, visiškai nesuvokiami ir tik patvirtina atsakovės siekį išvengti atsakomybės.

34. Pažymi, jog nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ligoninei nepalankaus teismo sprendimo, kuriuo jos atleidimas pripažintas neteisėtu ir ji grąžinta į pareigas. Nurodo, kad teismo sprendimas nesusijęs su nagrinėjama byla, visi atsakovės darbo pareigų pažeidimai buvo konstatuoti tarnybinių pranešimų pagrindu.

35. Nurodo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui jokių abejonių dėl 2022 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausiamų liudytojų objektyvumo, jiems galbūt daromo neteisėto poveikio nekilo. Vien tai, kad VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės darbuotojos, siekdamos užtikrinti savo darbo funkcijų vykdymo tęstinumą (nes apklausa vyko jų darbo metu), 2022 m. kovo 1 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo iš savo darbovietės, nesudaro pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ar teigti, kad nebuvo užtikrinta atsakovės teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.

36. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija, jas apskaičiuojant buvo atsižvelgta į bylos nagrinėjimo metu ieškovei suteiktų teisinių paslaugų skaičių ir sugaištą laiką, todėl jos neturi būti mažinamos. Laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos siekiant apginti pažeistą teisę, o aplinkybė, kad ieškovė turi savo teisininką, jokiu būdu neatima teisės naudotis advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalba ir vėliau prašyti išlaidų, patirtų jų pagalbai apmokėti, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

37. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

39. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė ieškiniu prašė teismo išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir pripažinti, kad darbo sutartis su atsakove I. G. buvo nutraukta teisėtai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

40. Nustatyta, kad atsakovė I. G. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 0,5 etato krūviu nuo 1972 m. sausio 28 d. darbo sutarties Nr. 179 pagrindu. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-299 atsakovė nuo 2021 m. kovo 25 d. iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų (0,5 etato krūvis) atleista DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už per paskutinius dvylika mėnesių padarytą antrą darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje.

41. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2021 m. birželio 14 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-8044/2021 pripažino, kad I. G. ir VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 1972 m. sausio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 179 nutraukta neteisėtai, konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2021 m. liepos 14 d., nusprendė išieškoti I. G. naudai 3 664,64 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2021 m. kovo 26 d. iki Komisijos sprendimo priėmimo dienos 2021 m. birželio 14 d., nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos 2021 m. birželio 15 d. iki Komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, išieškoti po 1 374,24 Eur (neatskaičius mokesčių) ieškovės vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną priverstinės pravaikštos mėnesį ir 8 245,44 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją pripažinus I. G. atleidimą neteisėtu, o I. G. reikalavimą dėl l 000 Eur neturinės žalos atlyginimo išieškojimo atmetė.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 231 straipsnio 3, 4 ir 7 dalių nuostatas darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas; pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Taigi, šioje byloje nerevizuojamas nurodyto Darbo ginčų komisijos 2021 m. birželio 14 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

43. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis).

44. CPK 410–418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), viršyti ieškinio dalyką, modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, būdingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naštos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu būdu apginti galbūt pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiškusiam atitinkamą materialųjį subjektinį reikalavimą (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, net pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris siekia apginti savo galbūt pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-684/2019, kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, darbuotojui teismine tvarka ginčijant darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodinėti, kad: 1) darbuotojas savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais buvo padaręs bent jau vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

45. Nustatyta, kad atsakovė atleista už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra labai svarbi tuo metu valstybėje ir pasaulyje buvusi epidemiologinė situacija, kurios kontekste vertintini atsakovės veiksmai (neveikimas). Dėl COVID-19 ligos plitimo 2020 m. kovo 30 d. paskelbta pasaulinė ekstremalioji situacija, o 2020 m. kovo 11 d. ir pasaulinė pandemija; COVID-19 liga Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-389 įtraukta į Ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą; dėl COVID-19 plitimo grėsmės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, nutarimas neteko galios tik 2022 m. gegužės 1 d.; nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., taip pat nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovės veiksmus (neveikimą) šių aplinkybių kontekste, taip pat pagrįstai nurodė, jog itin svarbi aplinkybė yra ir tai, kad atsakovė daugiau nei 40 metų dirbo medicinos srityje VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje ir, be pareigų, iš kurių ji atleista šioje byloje ginčijamu įsakymu, t. y. (duomenys neskelbtini), ji taip pat ėjo ir (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl, esant pasaulinei pandemijai ir karantinui, atsakovei, kaip medicinos srities darbuotojai, keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo standartai.

46. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-185 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo“ užfiksuotas pirmasis atsakovės darbo pareigų pažeidimas COVID-19 ligos valdymo srityje ir konstatuota, kad atsakovė, esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, 2021 m. sausio 29 d. buvo registruota tyrimui dėl SARS-CoV-2 viruso nustatymo, tačiau nustatytu laiku tyrimo neatliko, nepasitikrino, ar neserga COVID-19 liga, kuri yra įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamų ligų sąrašą, neatsiliepė į skambučius, neinformavo atsakingų įstaigos darbuotojų dėl atsisakymo atlikti testą ir nenusišalinusi nuo darbo 2021 m. sausio 30 d. į jį atvyko, taip sukeldama COVID-19 ligos išplitimo tiek tarp įstaigos darbuotojų, tiek tarp pacientų riziką. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės vertinimu sutinka.

47. Pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (ginčo teisinių santykių metu galiojusi redakcija nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2021 m. kovo 26 d.) 18 straipsnio 1 dalį darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašą, tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 1145 patvirtinto Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo 2.2 ir 2.3 punktus sveikatos priežiūros veiklai ir darbams priskiriama reanimacijos, intensyviosios terapijos, chirurginė ir odontologinė pagalba, kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu. Tuo pačiu nutarimu patvirtintos Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkos 2 punkte įtvirtinta, kad darbuotojai, nurodyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše, privalo prieš pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatą, ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei būtinybei; 3 punkte įtvirtinta, kad darbuotojams, dirbantiems sąraše nurodytus darbus, sveikata gali būti tikrinama papildomai (atliekamas neeilinis tikrinimas), jeigu yra epidemiologinė būtinybė – užkrečiamųjų ligų protrūkis ir epidemija. Pagal Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.), nuostatas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) pripažinta ypač pavojinga užkrečiamąja liga, o dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai. Pagal VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-235 ,,Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ 1.8 punktą nurodyta darbuotojų planinius tyrimus dėl SARS-Co-V-2 viruso nustatymo atlikti ne rečiau kaip 1 kartą per 14 dienų, o esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai ir neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Visas šias nuostatas atsakovė kaltinama pažeidusi ligoninės direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-185.

48. Nustatyta, kad ligoninėje 2021 m. sausio 28 d. buvo nustatytas teigiamas SARS-CoV-2 viruso testas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), dėl to atsakovė 2021 m. sausio 29 d. 9.55 val. buvo registruota tyrimui. Nors pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus darbo grafiką atsakovei nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. turėjo būti laisvadieniai ir atsakovė teigė, kad kontakto su susirgusia (duomenys neskelbtini) neturėjo, tačiau iš to paties skyriaus 2021 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad atsakovė 2021 m. sausio 24 d. ir 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Pačios atsakovės pozicija nėra nuosekli, ji tvirtino, kad pagal grafiką jai buvo laisvadieniai, tą patį nurodė ir 2021 m. vasario 19 d. teiktame paaiškinime darbdaviui, o apeliaciniame skunde nurodo, kad 2021 m. sausio 24 d. ir 25 d. dirbo faktines valandas (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2021 m. sausio 28 d. buvo nustatytas teigiamas SARS-CoV-2 viruso testas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. S., su kuria, remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, atsakovė kartu dirbo 2021 m. sausio 25 d., dėl to kilo poreikis testuotis kartu su šia (duomenys neskelbtini) dirbusiems asmenims, taigi, ir atsakovei, kaip ir nurodyta ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-235 1.8 punkte.

49. Nors apeliantė teigia, kad jokio pranešimo apie tai, kad yra užregistruota tyrimui, negavo, bylos duomenys patvirtina priešingai. Apie registraciją ir poreikį testuotis I. G. buvo informuota įprasta tvarka, t. y. per ESIS sistemą, tą patvirtina byloje esantis registracijos išrašas, pažymėta būsena „registracija (informuota SMS)“, nurodytas atsakovės telefono numeris, taip pat byloje esančiame ESIS išraše nurodyta, kad SMS žinutė išsiųsta 2021 m. sausio 28 d. 15.24 val. ir pacientas ją gavo, nurodytas atsakovės telefono numeris ir žinutės turinys, t. y. „I. G. esate užregistruotas atlikti COVID“, taip pat 2021 m. sausio 29 d. 9.08 val. atsakovei buvo išsiųsta žinutė telefonu su priminimu, jog 9.55 val. turi testuotis dėl COVID. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ligoninės darbuotojai skambino atsakovei telefonu siekdami informuoti apie poreikį testuotis, tačiau su atsakove susisiekti telefonu nepavyko.

50. Nors apeliantė argumentuoja, kad VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje nėra patvirtinta jokia rašytinė darbuotojų informavimo apie poreikį testuotis tvarka, nėra nurodyta, kaip testavimo laikas gali būti derinamas, kaip darbuotojai kviečiami testuotis jų poilsio dienų metu, kokių veiksmų privalo imtis atsakingi asmenys, jei informacija nepasiekia adresato ir pan., teisėjų kolegija vertina, kad, situacijai dėl COVID-19 ligos tęsiantis jau nuo 2020 m. kovo 16 d., ieškovei, dirbančiai sveikatos apsaugos srityje ne vienerius metus, turėjo būti žinomi reikalavimai COVID-19 ligos valdymo srityje, todėl ji privalėjo būti itin atidi ir rūpestinga. Pažymėtina, jog pati atsakovė dar nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje patvirtino, kad ligoninės konkretaus skyriaus darbuotojų testavimas būdavo atliekamas tada, kai skyriuje būdavo nustatomas COVID-19 atvejis, ir visuomet informaciją apie testavimo laiką ir vietą ji gaudavo telefonu. Apie tai, kad darbuotojai apie poreikį testuotis būdavo informuojami telefonu, parodė ir pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai ligoninės darbuotojai, kurie taip pat pažymėjo, jog būdavo galima derinti tyrimo laiką, jeigu jis darbuotojui būdavo nepatogus, o testavimas vyko pačioje darbovietėje, t. y. ligoninės patalpose. 2021 m. vasario 19 d. paaiškinime dėl darbo pareigų pažeidimo atsakovė nurodė tik tai, kad pagal patvirtintą grafiką jai nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. sausio 29 d. buvo laisvadieniai, laiką ji naudojo asmeniniams poreikiams, todėl laisvu metu neturi vykdyti jokių darbdavio nurodymų, darbe yra persekiojama, o darbdavys be jos sutikimo neteisėtai naudoja jos asmeninio telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir pan. Paaiškinime darbdaviui I. G. neužsimena negavusi pranešimo, nurodo tik: „Apie sukurtą įvykį sužinojau 2021 m. vasario 18 d.“ Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra kilęs įsisenėjęs, ilgai besitęsiantis konfliktas, todėl atsakovės teiginius apie negautą pranešimą dėl registracijos testui atlikti 2021 m. sausio 29 d. vertina kaip atsakovės gynybos versiją, juo labiau kad apie registraciją atsakovei pranešta tokiu pačiu būdu, kaip ir visiems Lietuvos Respublikos gyventojams COVID-19 pandemijos ir valstybėje paskelbto karantino metu.

51. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog, jai neatlikus COVID-19 ligos tyrimo 2021 m. sausio 29 d., ieškovė turėjo nušalinti atsakovę nuo darbo, o ne leisti jai dirbti visą pamainą. Taip pat esant įsisenėjusiam šalių konfliktui yra pagrindo apeliantės teiginiams, jog pažeidimai pradėti fiksuoti 2021 m. vasario 1 d., po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas priėmė ligoninei nepalankų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-643-965/2021, kuriuo I. G. atleidimas iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų (1,0 etato krūvis) pripažintas neteisėtu, panaikinti 2020 m. birželio 10 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ ir 2020 m. birželio 12 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-551 „Dėl 2020 m. birželio 10 d. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ pakeitimo“ dalis, kuria I. G. atleista iš (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigų (1,0 etato krūvis) nuo 2020 m. birželio 12 d. ir ji grąžinta į pareigas, priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, tarnybinis pranešimas dėl galimo atsakovės padaryto darbo pareigų pažeidimo neatlikus 2021 m. sausio 29 d. tyrimo surašytas taip pat 2021 m. vasario 1 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir faktinė susiklosčiusi situacija patvirtina atsakovės teiginius, kad ligoninė siekia ją atleisti iš darbo bet kokiu įmanomu būdu. Tačiau visų šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog tiek tarp šalių kilęs konfliktas, tiek ligoninei nepalankus 2021 m. vasario 1 d. teismo sprendimas, tiek atsakovės nenušalinimas nuo darbo, kol ji atliks tyrimą ir gaus neigiamą rezultatą, tiek kitų planinių ir neplaninių tyrimų atlikimas ir jų neigiami rezultatai nepaneigia atsakovės padaryto pažeidimo.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2021 m. sausio 29 d. neatvykusi atlikti tyrimo dėl SARS-CoV-2 viruso atsakovė padarė ligoninės direktoriaus 2021 m. vasario 22 d. įsakyme Nr. (4.9)-P-185 nurodytų teisės aktų pažeidimus ir padarė darbo pareigų pažeidimą COVID-19 ligos valdymo srityje.

53. VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2021 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. (4.9)-P-299 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ nurodyta, kad atsakovė 2021 m. vasario 27 d. pamainos (duomenys neskelbtini) T. A. pavedimu vykdydama profesinės veiklos funkcijas (teikdama (duomenys neskelbtini) paslaugas pacientams) (duomenys neskelbtini) skyriuje, kurio pacientams buvo patvirtintas COVID-19 ligos protrūkis, nedėvėjo privalomų III saugumo lygio asmens apsaugos priemonių: rankų apsaugos – vienkartinių medicininių pirštinių, kūno (darbo rūbų) apsaugos – vienkartinio chalato, veido (akių) apsaugos – veido skydo ar priglundančių prie veido akinių, vienkartinės chirurginės kepurės, netinkamai dėvėjo vienkartinę medicininę (chirurginę kaukę), kuri nevisiškai dengė burną ir nosį, nepaisė reikalavimo, kad pacientai įstaigoje turi dėvėti vienkartinę medicininę (chirurginę) kaukę arba respiratorių be iškvėpimo vožtuvo, ir neužtikrino, kad pacientas šios tvarkos laikytųsi. Tokiais veiksmais (neveikimu) pažeidė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ 1.9.2 punkto nuostatas, pagal kurias teikiant paslaugas pacientams, kuriems neatliktas SARS-Co-V-2 viruso tyrimas arba tyrimas atliktas ir rezultatas nežinomas, personalui būtina naudoti III saugos lygio asmens apsaugos priemones: respiratorių arba chirurginę kaukę, veido skydą arba apsauginius akinius, vienkartinį chalatą su neperšlampama prijuoste arba neperšlampamą chalatą, vienkartinę chirurginę kepurę ir pirštines liečiant pacientą ar jo aplinką. Taip pat pažeidė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-171 ,,Dėl 2020 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-145 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ pakeitimo“ 13.8 ir 18 punktus. Pagal 13.8 punktą, kol negautas SARS-Co-V-2 viruso tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymas ir pacientui yra pasireiškęs nors vienas COVID-19 būdingas simptomas arba dėl sveikatos būklės negalima nustatyti, ar yra pasireiškę COVID-19 būdingi simptomai, arba atvejis atitinka epidemiologinius kriterijus, personalas naudoja ne žemesnio kaip III saugumo lygio asmens apsaugos priemones; o pagal 18 punktą pacientai viso buvimo įstaigoje metu turi dėvėti vienkartinę medicininę (chirurginę) kaukę arba respiratorių be iškvėpimo vožtuvo.

54. Įsakyme taip pat nurodyta, kad, ligoninėje esant griežtai suskirstytoms personalo komandoms ir pamainoms atskirai (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir atskirai (duomenys neskelbtini) profilio pacientams, pamainos metu nuolat maišė srautus tarp dviejų skirtingų profilių pacientų – (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – grupių, kai tuo metu (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientams buvo nustatytas didelės rizikos sąlytis su COVID-19 liga ir patvirtinta COVID-19 liga, taip sukeldama didelę COVID-19 ligos pernešimo riziką, neužtikrindama saugaus (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo pacientams, ir pažeidė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-171 ,,Dėl 2020 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-145 ,,Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ pakeitimo“ 13.5 ir 13.6 punktus, pagal kuriuos stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas turi būti organizuojamas užtikrinant, kad pacientų, kuriems pasireiškė bent vienas COVID-19 būdingas simptomas, tačiau SARS-Co-V-2 neigiamas, grupės ir pacientų, neturinčių COVID-19 simptomų, grupės turi būti atskirtos (pagal palatas ar skyrius). Esant galimybei priskiriamos atskiros personalo komandos (gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai, pagalbiniai medicinos darbuotojai ir kt.); esant galimybei turi būti suformuotos įstaigoje personalo pamainos, užtikrinant, kad tai pačiai pacientų grupei paslaugas teiktų tik tos pačios personalo komandos. Vienoje pamainoje turi dirbti tos pačios personalo komandos.

55. Atsakovė 2021 m. kovo 10 d. paaiškinime nurodė, jog 2021 m. vasario 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, dėvėjo III lygio asmens apsaugos priemones, todėl jokio pavojaus dėl maišomų srautų sukelti negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme duodama paaiškinimus pripažino, jog daug kartų lankėsi (duomenys neskelbtini) profilio pacientų (duomenys neskelbtini) palatoje, kurioje buvo hospitalizuotas jai asmeniškai pažįstamas pacientas, taip pat kad suprato ir žinojo, jog ši palata buvo priskirta ne jai, o (duomenys neskelbtini) T. A.. Pažymėtina, kad tą pačią dieną atsakovė pateikė paaiškinimą ir dėl darbo pareigų pažeidimo, nes buvo kaltinama ir 2021 m. vasario 27 d. dirbtos pamainos metu neužpildžiusi (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientų medicininių dokumentų. Taigi, atsakovei buvo paskirta dirbti su (duomenys neskelbtini) profilio pacientais. Nors, apeliantės teigimu, ligoninėje yra neaiškiai reglamentuota palatų paskirstymo tvarka, nes tame pačiame skyriuje gydomi ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) profilio pacientai, bendros patalpos yra tos pačios, nes iš esmės skyrius yra tas pats, todėl srautų nemaišymas yra neaiškus ir neapibrėžtas darbuotojams, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pati daugybę metų yra dirbusi (duomenys neskelbtini) ir organizavusi pamainos slaugytojų darbą, todėl jai neabejotinai buvo žinoma pacientų priskyrimo slaugytojoms tvarka. Iš laikinai pareigas ėjusios (duomenys neskelbtini) V. G. 2021 m. kovo 17 d. paaiškinimo ir bylos duomenų nustatyta, kad darbo vietas pamainos metu paskirsto vyresnioji slaugytoja, slaugytojos pasidalija palatomis stengdamosi, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimo tęstinumas tiems patiems pacientas. Teisėjų kolegija pažymi, kad COVID-19 pandemijos ir karantino metu toks pasiskirstymas itin svarbus siekiant kuo labiau apriboti ir sumažinti kontaktų skaičių.

56. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus palatose buvo hospitalizuojami (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyrių pacientai, atskirtos (duomenys neskelbtini) profilio ir (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) profilio pacientų grupės atskirose palatose. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 25 d. buvo patvirtinti du COVID-19 ligos atvejai (duomenys neskelbtini) profilio pacientų grupėje, taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai buvo būtina imtis ypatingų atsargumo ir saugumo priemonių siekiant apsaugoti (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) profilio pacientus ir personalą, dėl to pagrįstai buvo ribojamas pacientų lankymas, vizitacijos, taip pat ir slaugytojų darbas su ne konkrečiai slaugytojais priskirtais konkrečiais pacientais. Tuo tarpu pati atsakovė pripažįsta, kad šių ribojimų nesilaikė, pamainos metu nuolat ėjo į pažįstamo jai nepaskirto paciento palatą. Nors, apeliantės teigimu, į šią palatą nuolat ėjo dėl objektyvios būtinybės, tačiau, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) V. M. paaiškinimo, būtent ji (duomenys neskelbtini) palatoje rado pacientą be sąmonės. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtina ir pačios atsakovės 2021 m. kovo 9 d. rašytame tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės. Taigi, atsižvelgiant į pandeminę situaciją ir atsakovės darbo patirtį, tai, kad ji pati daugybę metų buvo (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakinga už pamainos slaugytojų darbo organizavimą, atsakovei turėjo ir galėjo būti žinoma ir suprantama slaugytojų darbo ir pacientų priskyrimo tvarka, juo labiau kad ji pati apeliaciniame skunde pripažįsta žinanti, jog pamainos slaugytojų darbą organizuoja pamainos vyresnioji slaugytoja.

57. Pažymėtina, kad ligoninės direktoriaus 2020 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-109 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo karantino metu tvarkos 1.1.7 punkte nurodyta, kad tai pačiai pacientų grupei paslaugas teikia tik tos pačios personalo komandos, o pagal 1.1.8 punktą ribojamas tos pačios pamainos personalo komandų darbuotojų judėjimas ir tiesioginis ne tos pačios personalo komandos darbuotojų tarpusavio kontaktas; vienoje pamainoje visada turi dirbti tos pačios personalo komandos. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir direktoriaus 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. (1.6)-Į-112 patvirtinto Planinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų atnaujinimo ir teikimo karantino metu plano 2.7 ir 2.8 punktuose. Taip pat Plano 5.1 punkte nurodyta, jog komandos formuojamos taip, kad kiekvienai pacientų grupei priskiriamas tik tą grupę aptarnaujantis personalas (personalo komanda). Taigi, personalas, dirbantis su paskirtomis tomis pačiomis pacientų grupėmis, negalėjo migruoti tarp skirtingų pacientų grupių, kadangi, esant patvirtintiems COVID-19 ligos atvejams (duomenys neskelbtini) pacientų grupėje, COVID-19 ligos pernešimo rizika buvo ypač didelė, juo labiau, kaip nurodo pati apeliantė, (duomenys neskelbtini) poskyris yra (duomenys neskelbtini) skyriuje, tame pačiame aukšte. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai turėjo būti imamasi ypatingų saugumo priemonių, tačiau atsakovė 2021 m. vasario 27 d., pamainos vyresniosios slaugytojos pavedimu vykdydama funkcijas ir teikdama (duomenys neskelbtini) paslaugas (duomenys neskelbtini) skyriaus pacientams, nuolat lankėsi (duomenys neskelbtini) profilio pacientų (duomenys neskelbtini) palatoje, t. y. maišė nustatytus srautus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė sukėlė didelę COVID-19 ligos pernešimo riziką, neužtikrino saugaus (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo pacientams ir padarė jai inkriminuojamą darbo pareigų pažeidimą.

58. Esant patvirtintiems dviem COVID-19 ligos atvejams (duomenys neskelbtini) profilio pacientų, su kuriais dirbo atsakovė, grupėje, pagal anksčiau aptartus teisės aktus atsakovė privalėjo dėvėti III saugos lygio asmens apsaugos priemones. Su atsakove 2021 m. vasario 27 d. dirbusių T. A., A. J., G. L. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nedėvėjo visų privalomų apsaugos priemonių, o medicininę veido kaukę dėvėjo netaisyklingai. Nors atsakovė teigia, kad tarp jos ir T. A. yra kilęs konfliktas ir bylos duomenys iš tiesų patvirtina šią aplinkybę, tačiau pažymėtina, jog pažeidimas nustatytas remiantis ne tik T. A., bet ir kitų kartu su atsakove 2021 m. vasario 27 d. dirbusių darbuotojų paaiškinimais, o iš laikinai (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusios V. G. paaiškinimų matyti, kad I. G. nuolat nesilaikė taisyklingo asmens apsaugos priemonių dėvėjimo. Tuo tarpu atsakovė niekaip nepaneigė šių aplinkybių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai aprašė darbuotojų, atsakovės kolegų tarnybiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir plačiau jų nekartodama teisėjų kolegija vertina, kad teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė, nedėvėdama arba netinkamai dėvėdama III saugos lygio asmens apsaugos priemones, padarė 2021 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. (4.9)-P-299 nurodytus ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (1.6)-Į-235 1.9.2 punkto ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-171 ,,Dėl 2020 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. (l.6)-Į-145 13.8 ir 18 punktų pažeidimus.

59. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė ligoninė įrodė atsakovės padarytus darbo pareigų pažeidimus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą atleidimo iš darbo pagrindą – per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytą antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.

60. Pagal DK 58 straipsnio 5 dalį sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Tai reiškia, jog darbdavys turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į valstybėje ir pasaulyje buvusią epidemiologinę situaciją ir karantiną dėl COVID-19 ligos, mirtingumą nuo jos ir sukeliamas sunkias pasekmes, aplinkybę, kad pati atsakovė yra ilgametė medicinos srities darbuotoja, (duomenys neskelbtini), kurios pareiga buvo užtikrinti ypač pavojingos ligos valdymą ir savo veiksmais nekelti grėsmės ir rizikos jos plitimui tarp ligoninės pacientų ir personalo, tai, kad atsakovė savo padarytų pažeidimų nevertina kritiškai ir kaltina darbdavį nebuvus rašytinių tvarkų, tačiau neneigia, kad galiojusios tvarkos, kurių pažeidimu yra kaltinama, jai buvo aiškios ir žinomos, tai, kad atsakovei, kaip medicinos srities darbuotojai, nagrinėjamu atveju buvo keliami didesni rūpestingumo ir atsakingumo standartai, konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovės atleidimas iš pareigų nėra perteklinė ar neproporcinga priemonė.

62. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ligoninei priteisė 5 354,79 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokatės ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Apeliantė argumentuoja, kad iš jos priteistas pernelyg didelis išlaidų dydis. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais sutinka.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalimi darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, todėl ieškovė neturi teisės į darbo ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje patirtas išlaidas, kurios, ieškovės pateiktais duomenimis, sudaro apie 2 000 Eur.

64. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Ieškinys patenkintas, t. y. sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos formaliai Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių neviršija, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas negali toleruoti šalių nepagrįsto ir pernelyg didelio išlaidavimo, išlaidų dydis turi būti protingas. Tai, kad ieškovė realiai patyrė visas išlaidas, savaime nereiškia, kad jos bus priteistos.

65. Nors ieškovė teigia, kad apskaičiuojant išlaidų dydį buvo atsižvelgta į bylos nagrinėjimo metu ieškovei suteiktų teisinių paslaugų skaičių ir sugaištą laiką, iš pateiktų detalizacijų matyti, jog išlaidos apskaičiuotos ne tik už procesinių dokumentų, prašymų rengimą, atstovavimą teisme, tačiau ir už lydraščių rengimą, skambučius, elektroninius laiškus, strategijų kūrimą ir aptarimą, susipažinimą su dokumentais ir jų vertinimą, prašymo dėl ginčo perdavimo mediacijai, prašymų dėl išlaidų priteisimo parengimą ir pan. Teismų praktikoje laikoma, kad ieškinio parengimas be susipažinimo su kliento pateiktais dokumentais, jų analizės, strategijos kūrimo, argumentų aptarimo nėra įmanomas, todėl ieškinio parengimas apima susipažinimą su dokumentais, jų analizę, argumentų aptarimą ir pan. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisinės paslaugos dalis. Dėl to ieškovė nepagrįstai prašo atskirai priteisti bylinėjimosi išlaidas už nurodytus veiksmus. Procesinio dokumento pildymas, tikslinimas taip pat apima procesinio dokumento parengimo paslaugą ir nėra pagrindo dubliuoti priteistinų išlaidų už iš esmės tą patį procesinį dokumentą.

66. Įvertinus ieškinio ir ieškovės teiktų kitų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, kilusio ginčo pobūdį, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, tai, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nagrinėta Darbo ginčų komisijoje, kur, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pateikta didžioji dalis įrodymų, nereikalauja specialių žinių, joje nekeliami nauji teismų praktikoje nesuformuluoti klausimai, tai ne pirmas iš esmės analogiško pobūdžio (dėl atleidimo iš darbo) tarp ieškovės ir atsakovės kilęs ginčas, bylos nagrinėjimas teisme iš viso truko apie 9 valandas, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, ieškovė yra darbdavys, turintis savo administracinę struktūrą, kurioje yra ir teisininkas, tačiau neneigiant ieškovės teisės turėti advokatą byloje, įvertinus tai, kad atsakovei teikta 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba procesuose, susijusiuose su pareiškėjo interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei užtikrinant, kad bylinėjimosi išlaidos netaptų papildomu darbuotojo finansiniu nubaudimu už savo teisių ir interesų gynimą, mažintinas ieškovei pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų dydis iki pagrįsto ir protingo, t. y. ieškovei iš atsakovės priteistinas 2 000 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

68. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliantei I. G. teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba procesuose, susijusiuose su pareiškėjo interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą, ir ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Tarnybos 2022 m. birželio 28 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliantei sudarė 335 Eur.

70. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies proporcingai valstybės naudai iš ieškovės priteistinas išlaidų atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės ginčas yra išspręstas apeliantės nenaudai, o patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų kaip procesinis reikalavimas yra neatskiriamai susijusi su pagrindiniu materialiuoju teisiniu reikalavimu, laikytina, kad patenkinta apeliacinio skundo dalis sudaro 10 proc. Dėl to iš ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės valstybės naudai priteistina 33,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

71. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė iš esmės teisingai, aplinkybė, kad sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeista, neturi įtakos sprendžiant dėl už apeliacinį skundą sumokėto (ar mokėtino) žyminio mokesčio paskirstymo, nes apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis, 321 straipsnio 3 dalis). Dėl to valstybės naudai iš ieškovės žyminis mokestis nepriteistinas.

72. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė ligoninė sumokėjo 1 395,66 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pažymėtina, kad išlaidas detalizuojančiuose dokumentuose nurodyta, jog 86,15 Eur sudaro priimto sprendimo teisinis vertinimas, kliento informavimas telefonu ir tolesnių veiksmų aptarimas. Kaip nurodyta šios nutarties 65 punkte, tokie veiksmai nesudaro atskirų teisinių paslaugų, o atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas apima nurodytus veiksmus, todėl konstatuotina, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos sudarė 1 309,51 Eur.

73. Ieškovės nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, patirtos realiai ir pripažintinos pagrįstomis. Konstatavus, kad patenkinta 10 proc. apeliacinio skundo, ieškovės naudai iš apeliantės priteistina 90 proc. patirtų išlaidų, t. y. 1 178,56 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš atsakovės I. G. priteisti 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei iš I. G. priteisti 1 178,56 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 56 centus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės 33,50 Eur (trisdešimt tris eurus 50 centų) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą atsakovei I. G.. Priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).