Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Č. ieškinį atsakovui G. G. dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinius dokumentus, motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės G. G., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra T. Č. ir G. G., tai patvirtina gimimo įrašo išrašas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Byloje kilo ginčas dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo.

10. Teismas, įvertinęs šalių dukros poreikius ir tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad šalių dukros poreikiai gali būti patenkinti, skiriant per mėnesį 824 Eur, iš kurių 387 Eur turėtų skirti vaiko tėvas.

11. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodydamas, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos teikti priteistą išlaikymą, šalių dukros poreikiai yra pertekliniai.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

15. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

16. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme buvo vaiko priežiūros atostogose, užsiima individualia veikla, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 676,97 Eur. Ieškovė Lietuvoje turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Ieškovė nėra sudariusi santuokos su kitu asmeniu, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad Lietuvoje registruotino turto jis neturi, nedirba. Ieškovės teigimu, nors atsakovas neturi registruotino turto, bet yra turtingas, dirba neoficialiai užsienyje, jo pajamos apie 8-12 tūkstančių Eur per mėnesį, ir jos slepiamos. Jai žinoma, kad automobiliai ir gyvenamas plotas registruoti ne jo vardu. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, jo nuomone, įrodančius jo realią turtinę padėtį (CPK 314 straipsnis). Apeliantas teigia, kad gyvendamas Vokietijoje mėgino įsidarbinti oficialiai, bet dėl nepakankamo kalbos mokėjimo darbo nerado, neoficialiai tarpininkaudavo perkant-parduodant automobilius ir jų atsargines dalis, nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų neturėjo. Teigia, kad nuomojasi kambarį nuosavame name, už kurį reikia mokėti 500,00 Eur nuomos mokestį. 2019 m. liepos 15 d. sudarė darbo sutartį pagal savo darbo specifiką - Vokietijoje tarpininkauti perkant / parduodant automobilius ir jų atsargines dalis, pradės dirbti Lietuvos įmonėje „Aptus LT“, kurioje jam nustatytas 1000,00 Eur (neto) darbo užmokestis. Apelianto teigimu, jis nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas sutinka dukrai mokėti po 200 Eur / mėn.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovė, prašydama nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą atsižvelgė į tai, kad ji gauna vaiko išmokas. Ji išmokos dydžiu mažino savo prašymus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų <.... yra skiriama ir mokama bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis per mėnesį (2018 m. ši išmoka sudarė 30 Eur, nuo 2019 m. 50 Eur). Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Klaipėdos apygardos teismas laikosi pozicijos, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1101-538/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1276-1092/2019). Į šią praktiką atsižvelgtina vertinant išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžius.

19. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors apeliantas pats nurodo, kad būtina laikytis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtino 555,00 Eur, neperskaičiavus mokesčių 430,00 Eur minimaliosios mėnesinės algos (MMA) kriterijaus, tačiau apeliaciniame skunde pats jo nesilaiko: nepaisant to, kad MMA perskaičiavus mokesčius sudaro 215 Eur, apeliantas sutinka mokėti tik 200 Eur išlaikymą per mėnesį. Tokia apelianto pozicija prieštarauja pačiai apelianto nurodomai teismų praktikai.

20. Kitas aspektas tas, jog kalbant apie MMA kriterijų kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Taigi, minėta praktika leidžia nukrypti nuo minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijaus bei nustatyti kitą išlaikymo dydį negu yra nustatytas MMA.

21. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo turtinę padėtį vertino atsižvelgdamas į savo iniciatyva surinktus įrodymus bei į ieškovės nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad jokių leistinų rašytinių įrodymų byloje apie atsakovo turimą turtą nebuvo gauta, tik viešų registrų duomenimis buvo nustatyta, kad atsakovas nedirba, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Apeliacinės instancijos teisme gauta daugiau duomenų, kurie leidžia tiksliau nustatyti atsakovo turtinę padėtį, vertinant turimus rašytinius įrodymus ir / ar kitus duomenis. Svarbu pažymėti, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad atsakovas turi neregistruoto turto, gauna neoficialių pajamų, negali būti objektyviai įvertintos, nes jų nepakanka nurodomoms aplinkybėms patvirtinti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, kolegija, vertindama įrodymų sąsajumą, pateiktų įrodymų leistinumą, atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2019 m. liepos 15 d. sudarė darbo sutartį Lietuvos įmonėje „Aptus LT“, kurioje jam nustatytas 1000,00 Eur (neto) darbo užmokestis. Nors atsakovas, norėdamas pagrįsti išlaidas, pateikė Nuomos sutartį, tačiau jos 6.1. p. nurodyta, kad ji sudaryta tik iki 2019 m. rugsėjo 1 d., tai reiškia, jog nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. ši sutartis šiuo metu pasibaigė. Iš rašytinių įrodymų spręstina, kad atsakovo pajamos sudaro įmonėje gaunamas darbo užmokestis.

22. Kitas aspektas tas, kad šalių nepilnamečiam vaikui bylą nagrinėjant apeliacijos instancijos teisme yra tik kiek daugiau nei dveji metai. Sutiktina ir suprantama, kad privalu tenkinti ne tik dukros būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai (atsižvelgiant į augančios mergaitės poreikius), sveikatai (vaistams, sergant peršalimo ligomis ir kt.), tačiau skirti išlaidas ir laisvalaikiui ar kitokiam ugdymui.

23. Vertinant vaiko poreikius atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismui pateikė vaiko poreikių lentelę, joje nurodoma, kad be kitko vaikui reikalinga: kuro išlaidos 75 Eur / mėn., atostogos prie jūros Lietuvoje arba užsienyje 65 Eur / mėn., laisvalaikio pramogos – baseinai, teatrai, koncertai, kavinės ekskursijos, knygos 65 Eur / mėn., drabužiai, avalynė 120 Eur / mėn., vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – internetas, televizija, šiukšlių išvežimas, šildymas, vanduo 55 Eur / mėn. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos nurodomus vaiko poreikius, mano, kad ieškovei niekas negali drausti tokia apimtimi tenkinti vaiko poreikius – atostogauti prie jūros Lietuvoje arba užsienyje, vaikui užsakyti interneto paslaugas, vesti į spektaklius, kt., tačiau tokios išlaidos negali būti visa apimtimi kompensuojamos atsakovo, nes manytina, kad dvejų metų vaikui jos per didelės (CPK 185 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais ne iki galo tinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, disponuodamas mažesne įrodymų apimtimi apie atsakovo turtinę padėtį negu apeliacinės instancijos teismas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį iš atsakovo reikia 387 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, nėra leistinų duomenų, pagrindžiančių itin gerą atsakovo turtinę padėtį, konstatuotina, jog juos užtikrina 270 Eur suma per mėnesį, todėl iš apelianto priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 270 Eur / mėn.. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina, kuriai, gyvenant su vaiku, ir taip tenka jo priežiūros išlaidų dalis.

25. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo nuo nurodyto 845 Eur vaiko poreikių dydžio sumos minusuodamas gaunamas išmokas. Pakeitus teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į tai, kad vaiko išmokos suma įsiskolinimo dydžiui neturi įtakos, atitinkamai perskaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Jis sudaro 2970 Eur (270 Eur × 11 mėn.). Kolegija atsakovo už rūbus sumokėtos 500 Eur sumos neatima, nes nėra objektyvių įrodymų apie jų vertę, o abejonės vertinamos vaiko naudai.

26. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta.

27. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą sumažinant iki 270 Eur, o išlaikymo įsiskolinimą iki 2970 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeitė skundžiamą teismo sprendimą, todėl atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui– proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

30. Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio, už reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui turėtų sumokėti 140 Eur (suapvalinus 139,73 EUR ((270 × 12 + 2970) × 0,03 × 0,75) žyminį mokestį. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (70 procentų; t. .y patenkinta 6210 Eur (270 Eur × 12 + 2950 Eur / ieškinio suma 9001 Eur (387 Eur × 12 + 4357 Eur), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 98 EUR (140 X 0,70) žyminis mokestis bei 3,26 Eur pašto išlaidų, iš viso 101,26 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 300 Eur apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas patyrė 67 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

32. Atsižvelgiant į ieškovės tenkintų reikalavimo apimtį (70 procentų), ieškovei iš atsakovo priteistina 560 Eur (800 Eur × 70 proc.) teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 20,10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteistos sumos neįskaitytinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), po 270 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 19 d., iki G. G. pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2950 Eur išlaikymo įsiskolinimą jo dukrai G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 560 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės T. Č. 20,10 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 98 Eur bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos);

grąžinti T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymu, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai;

kitos ieškinio dalies netenkinti.