- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1276-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10784-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo K. J. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. J. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę J. T., bei priteisti iš atsakovo K. J. ieškovės J. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu yra nepilnamečio sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. Ieškovė ir atsakovas kurį laiką gyveno bei vedė bendrą ūkį kartu, tačiau nesusiklosčius tarpusavio santykiams, ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi atskirai. Nepilnametis vaikas liko gyventi su ieškove. Atsakovas kiekvieną mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria po 115 Eur, tačiau atsakovo skiriama išlaikymo suma nepilnamečiui vaikui nepakankama.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė savo reikalavimą sumažino iki 250 Eur, atsakovas sutiko mokėti 150 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 700 Eur, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kreditorių neturi, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur, turi nekilnojamojo turto, turi kreditorinių įsipareigojimų, yra sukūręs šeimą, turi dar vieną nepilnametį vaiką. Nustatytų aplinkybių pagrindu, įvertinus Civilinio kodekso nuostatas, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas nepilnamečio sūnaus poreikius, teikdami išlaikymą, turi tenkinti lygiomis dalimis.
6. Teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams 430 Eur suma per mėnesį yra pakankamo dydžio. Nuo 2019 m. sausio 1 d. yra mokama kasmėnesinė išmoka vaikui, išmokos dydis yra 50 Eur. Atsižvelgiant į tai, vienam tėvui tenkanti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis sudaro 190 Eur (430 Eur – 50 Eur = 380 Eur; 380 Eur / 2 tėvų = 190 Eur).
7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į būtinus sūnaus poreikius, šalių turtinę padėtį, teismas ieškovės ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo patenkino iš dalies, šalių sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteisė po 190 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovė J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų aplinkybių, dėl kurių kilo abejonių, vaiko interesų naudai. Teismas neįvertino, kad šalių sūnaus poreikius užtikrina tik ieškovė ir kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Ieškovė užtikrina vaikui gyvenamąjį būstą, kurį turi prižiūrėti ir išlaikyti, kad vaikas turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
8.2. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad iš teismo nustatytos vaiko išlaikymui skirtos sumos privalo būti išminusuota 50 Eur suma, kuri yra mokama valstybės. Remiantis šiuo argumentu, atsakovas bet kada, padidėjus valstybės skiriamai kasmėnesinei išmokai, turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo.
8.3. Teismas neįvertino tokių aplinkybių, kad kartais tas tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, patiria papildomų išlaidų, kurios negali būti suplanuotos iš anksto (pvz., vaikas peršąla ir būtinas gydymas vaistais). Teismas sprendime tik pasisakė lakoniškai, jog vaikas šiuo metu sveikas ir tai leidžia daryti išvadą, kad neva nebūna tokių dienų, kai vaikas suserga, peršąla ar susiduria su kitokiomis sveikatos ar kitomis problemomis.
8.4. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, kad 70 Eur suma mėnesiui vaiko maitinimui yra per didelė. Padalinus šią sumą iš 22 darbo dienų (gegužės mėn.), suma gaunasi 3,18 Eur, ši suma yra protinga, kadangi šalių sūnus mokykloje valgo tiek priešpiečius, tiek pietus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
9.1. Ieškovė nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 775 eurų, šias išlaidas detalizavo. Tačiau, atsakovo manymu, dalies nurodytų išlaidų ieškovė sąmoningai nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nes šios išlaidos buvo nurodytos nepagrįstai didelės.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė neva deda daugiau pastangų, siekdama užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, nes užtikrina vaikui gyvenamą būstą, kurį reikia prižiūrėti ir išlaikyti. Ieškovė nurodė, kad vaiko dalis už nuomojamą būstą ir komunalinius patarnavimus viso sudaro 175 eurų. Teismas skundžiamame sprendime šias išlaidas įvertino ir paaiškino, kad šios nurodytos išlaidos yra žiemos sezonu, todėl pagrįstai mažino. Taigi, atsakovas prie nepilnamečio sūnaus poreikio būstui prisideda tokia pačia dalimi, kaip ir ieškovė.
9.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo metu nustatyta minimali mėnesio alga – 555 eurų – yra orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Atkreipia teismo ir ieškovės dėmesį, kad nurodyta 555 eurų suma yra minimalus mėnesinis bruto darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių). Atsakovo įsitikinimu, orientacinis kriterijus turėtų būti skaičiuojamas nuo minimalaus mėnesinio neto darbo užmokesčio („į rankas“), kuris šiuo metu yra apie 400 eurų.
9.4. Valstybės skiriamos 50 eurų išmokos vaikui paskirtis – padėti tenkinti vaiko poreikius ir palengvinti šią naštą tėvams. Kadangi skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad vaiko poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį reikia 430 eurų, todėl akivaizdu, kad tėvams prie vaiko išlaikymo viso tenka prisidėti bendra 380 eurų dydžio suma kiekvieną mėnesį. Ieškovė siekia viena asmeniškai pasinaudoti valstybės teikiama subsidija ir taip nepagrįstai perkelti didesnę išlaikymo naštą ant atsakovo pečių.
9.5. Atsakovas laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 70 eurų suma mėnesiui, skiriama vaiko maitinimui mokykloje, yra per didelė. Pirma, ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad sūnus valgo mokykloje ir priešpiečius, ir pietus, o atsakovas su tokiomis aplinkybėmis iš dalies nesutinka. Kai šalių sūnus ateidavo aplankyti tėvo po mokyklos, dažnai būdavo nevalgęs apskritai, arba valgęs tik bandelę. Todėl tokių duomenų, ar apskritai atsakovė skiria dienpinigių sūnui, nėra. Antra, pati ieškovė nurodė, kad vaikui į mokyklą duoda po 3 eurus pietums, kas sudaro 60 – 66 eurų per mėnesį. Trečia, vaikas mokyklos nelanko visus metus, o tik 9 mėnesius, todėl šios išlaidos taip pat turėtų būti padalintos (60 eurų per mėnesį x 9 mėnesiai, kuriuos sūnus lanko mokyklą = 540 eurų per metus / 12 mėnesių = 45 eurai vidutiniškai skiriama kiekvieną mėnesį sūnaus pietums mokykloje). Todėl atsakovas laiko, kad teismas pagrįstai ir teisingai suskaičiavo vaiko poreikius pietums mokykloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
12. Ieškovė J. T. 2019 m. birželio 7 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, pavadintus dubliku, dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skunde nurodytų faktinių aplinkybių.
13. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus rašytinius paaiškinimus (dubliką), sprendžia, kad jais iš esmės nėra keičiamas (pildomas) ieškovės pateiktas apeliacinis skundas. Rašytiniais paaiškinimais ieškovė tik reagavo į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Be to, kadangi byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, minėti rašytiniai paaiškinimai gali būti reikšmingi siekiant priimti visapusiškai pagrįstą teismo sprendimą.
15. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, į tai, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, teisėjų kolegija nusprendžia 2019 m. birželio 7 d. rašytinius paaiškinimus (dubliką) priimti ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl ginčo esmės
16. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriuo jos ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui buvo patenkintas iš dalies – iš atsakovo K. J. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
17. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateiktą paaiškinimą, matyti, kad byloje kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį sumažino valstybės skiriama 50 Eur išmoka vaikui, taip pat ar pagrįstai sumažino sumą, skiriamą vaiko maitinimui mokykloje.
Dėl išmokos vaikui
18. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Aiškinant tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus laikomasi pozicijos, kad ji yra prigimtinė ir absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Šios prievolės tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2014).
Žemesnės instancijos teismas
19. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.
20. Išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Vadinasi, šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį. Juolab kad, kaip minėta, tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
21. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad, kaip minėta, aptariama išmoka yra skirta suteikti papildomą finansinę paramą vaikams ir juos auginantiems tėvams. Todėl jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
22. Apibendrindama tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Juolab kad tokios praktikos Klaipėdos apygardos teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1101-538/2019). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymo dydį sumažino 50 Eur.
Dėl vaiko maitinimo mokykloje išlaidų
23. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad 70 Eur per mėnesį vaiko maitinimui mokykloje yra per didelė suma. Nurodo, kad šalių sūnus mokykloje valgo priešpiečius ir pietus ir vienai dienai tenkanti suma gaunasi 3,18 Eur. Be to, 10 Eur suma, kuria teismas sumažino vaiko maistui skiriamą sumą, galėtų būti panaudota ligos atveju.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko mokslo metai netrunka visus metus, todėl pinigai maitinimui mokykloje negali būti skaičiuojami už visus 12 mėnesių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 70 Eur suma maitinimui mokykloje yra per didelė, todėl pagrįstai buvo sumažinta. Savo ruožtu ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko sveikatai užtikrinti reikia 5 Eur per mėnesį, pirmosios instancijos teismas šių išlaidų reikalingumo nepaneigė, vadinasi, jas įvertino nustatydamas bendrą vaiko išlaikymui reikalingą sumą (430 Eur).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl vaiko maitinimo mokykloje išlaidų dydžio. Kitų reikšmingų ir įtikinamų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė vaiko poreikiams reikalingą sumą (430 Eur), byloje nepateikta, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu ir jų nekartoja. Juolab kad atsakovas susilaukė dar vieno vaiko, į ką taip pat turi būti atsižvelgta. Tačiau teisėjų kolegija sutiko su ieškovės argumentais, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus negali būti mažinama valstybės skiriama išmoka vaikui. Vadinasi, iš atsakovo priteistina suma yra didintina iki 215 Eur (430 Eur / 2)
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
26. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
27. Ieškovės reikalavimai patenkinti 86 proc. (215 Eur (priteista suma) / 250 Eur (ieškinio suma). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė patyrė 595 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijama. Vadinasi, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma didinama iki 511,70 Eur (595 x 0,86).
28. Atsakovo teisinės pagalbos išlaidas sudarė 300 Eur. Vadinasi, iš ieškovės atsakovui priteistina suma mažinama iki 42 Eur (300 x 14 proc. (kiek bylos laimėjo atsakovas).
29. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus iš dalies (86 procentais) iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 58,05 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir 4,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. J. T. už apeliacinį skundą sumokėjo 20 Eur žyminio mokesčio, nors vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuo žyminio mokesčio ji buvo atleista. Dėl šios priežasties minėtas žyminis mokestis jai grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (83,33 proc. (50 Eur / 60 Eur), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 16,67 Eur žyminio mokesčio (20 Eur x 0,8333).
31. Atsakovas pateikė 200 Eur kvitą už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 83,33 proc., atmestas 16,67 proc., vadinasi, iš ieškovės atsakovui priteisiama 33,34 Eur (200 x 0,1667) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo K. J. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtą ir penktą pastraipas ir jas išdėstyti taip:
„Priteisti valstybei iš atsakovo K. J. 58,05 Eur žyminio mokesčio ir 4,43 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-938-824/2019, įmokos kodas – 5660.
Priteisti ieškovei J. T. iš atsakovo K. J. 511,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui K. J. iš ieškovės J. T. 42 Eur bylinėjimosi išlaidų.“
Grąžinti ieškovei J. T. 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2019 m. gegužės 14 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu Nr. 126.
Priteisti atsakovui K. J. iš ieškovės J. T. 33,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovo K. J. 16,67 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.