Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir pagal atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl už ieškovę įvykdytos prievolės atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir dėl išlaidų, susijusių su vaiko sveikatos problemomis, priteisimo.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Su apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka.

13. Nustatyta, kad nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra N. B. ir G. B.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-10798-796/2009, nutraukus šalių santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko P. B. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina N. B.. Sutarties 2 punktu G. B. įsipareigojo sūnui P. B. mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės. 2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti 2009 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimo netenkino.

14. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

17. Kaip byloje nustatyta, 2009 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuokos nutraukimo byloje patvirtintas 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui. Kasacinis teismas ne vienoje civilinėje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Akivaizdu, kad per 10 metų pasikeitė šalių sūnaus poreikiai, be to, byloje yra įrodymai, kad sūnus turi sveikatos problemų, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo dydį.

18. Apeliantė argumentuoja, kad teismas labiau atsižvelgė į atsakovo interesus, o ne į nepilnamečio vaiko, kuris turi problemų su sveikata, interesus, neteisingai vertino šalių pajamas, nes neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo pagrindinę pajamų dalį sudaro dienpinigiai, kurių dydį nustato Lietuvos Respublikos vyriausybė. Apeliantės argumentai pagrįsti.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Pažymėtina ir tai, kad formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

20. Byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute ieškovė gyvena su nepilnamečiu vaiku. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad ieškovei priklauso kilnojamasis turtas - transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė iš (duomenys neskelbtini) gauna virš 400 Eur darbo užmokesčio; iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė iš (duomenys neskelbtini)gauna apie 150 Eur dydžio darbo užmokesčio, viso ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 600 Eur darbo užmokesčio. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, su tėvais kartu nuomojasi butą. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad atsakovui priklauso kilnojamasis turtas, transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius. Nustatyta, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 11 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kiekvieną mėnesį moka apie 160 Eur paskolą. Iš 2018 m. spalio 12 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovo per mėnesį gaunamas darbo užmokestis yra apie 434 Eur. Be to, ieškovė nurodė, kad pagrindinę atsakovo darbo užmokesčio dalį sudaro komandiruotpinigiai, nes jo bendrovė užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais. Atsakovas dėl šio ieškovės argumento nurodė, kad dienpinigiai yra pinigai, kurie nelaikomi asmens pajamomis, o yra skirti kompensuoti papildomas komandiruočių išlaidas, į juos negali būti nukreiptas joks išieškojimas, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atsakovo pajamomis laikė atlyginimą, o ne dienpinigius.

21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, priverstinai vykdant teismo sprendimą dėl išieškojimo iš darbuotojo, kaip skolininko, pajamų, atsirastų teisinis pagrindas nukreipti į jas išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).

22. Taigi byloje nustačius, kad atsakovo pajamas sudaro ne tik darbo užmokestis, tačiau ir kitos pajamos, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė negu ieškovės. Priešingai, mažai tikėtina, kad gaudamas 434 Eur per mėnesį darbo užmokestį atsakovas kiekvieną mėnesį gali mokėti 160 Eur paskolą, vaiko išlaikymą, iš likusių lėšų pragyventi ir dar sumokėti 2400 Eur vaiko gydymo išlaidų.

23. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

24. Iš bylos duomenų matyti, kad kasdieniu materialiniu šalių vaiko aprūpinimu ir priežiūra rūpinasi ieškovė. Kaip minėta, vaikas turi sveikatos problemų, todėl skirdama daugiau laiko ir energijos nei sveiko vaiko priežiūrai ieškovė turi mažiau galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, taigi akivaizdu, kad atsakovas turi pareigą didesne pinigų suma nei ieškovė prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nors atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau nepateikė duomenų, kad jam dėl šių sveikatos problemų sumažėjo darbingumo lygis. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad 250 eurų dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir vaiko tėvų galimybių pusiausvyra (CPK 178, 185 straipsniai).

25. Pažymėtina ir tai, kad 50 Eur Valstybės skiriama išmoka vaikui nėra skirta kartu su vaiku negyvenantiems tėvams sumažinti reikalingą vaikui išlaikymą.

Dėl vaiko gydymo išlaidų

26. Apeliantė argumentuoja, kad atsakovas turėjo galimybę mokėti už individualaus įgūdžių ugdymą, o ieškovė tokios galimybės neturėjo, savo sutikimo dėl apmokėjimo už paslaugas nedavė. Be to, atsakovas už sūnaus ugdymą sumokėjo tik 2800 Eur, o ne 3600 Eur.

27. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2018 m. vasario 10 d. su (duomenys neskelbtini) sudarė individualaus įgūdžių ugdymo paslaugų sutartį Nr. 97 (toliau ir Sutartis), pagal kurią paslaugų tiekėjas įsipareigojo teikti pagal sutartį neformalaus ugdymo paslaugas P. B., o paslaugų užsakovas įsipareigojo apmokėti už šias paslaugas bei vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 1.1. punktas). Pagal (duomenys neskelbtini) teikiamų paslaugų programų įkainius, minėtos paslaugos kaina – 3600 Eur. Atsakovo patirtas išlaidas pagrindžia rašytiniai įrodymai: bankiniai pavedimai – 470 Eur 2018-05-17; 30 Eur 2018-05-31; 600 Eur 2018-07-09; 600 Eur 2018-08-12; 290 Eur 2018-09-26; 310 Eur 2018-10-11; 200 Eur 2018-12-21; 300 Eur 2019-02-12, matyti, kad už suteiktas paslaugas buvo mokama dalimis ir iki 2019 m. vasario 12 d. sumokėta 2800 Eur suma.

28. Apeliantė nurodo, kad ji su atsakovu niekada nesitarė, kad už ugdymo paslaugas mokės po ½, nes neturi finansinių galimybių. Atsakovas nurodo, kad ieškovė pripažino, jog tokie vaiko ugdymo kursai buvo reikalingi vaikui, kad dėl jų buvo nuvykusios abi šalys.

29. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

30. Pripažintina, kad prie vaiko gydymo/ugdymo išlaidų turi prisidėti ir ieškovė, tačiau kaip minėta, nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo sutarusios už šias vaiko ugdymo paslaugas mokėti lygiomis dalimis, be to, kaip minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri patiria ir nenumatytų išlaidų su vaiko išlaikymu, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės ½ numatytų gydymų išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, į tai, kad ieškovė rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, į tai, kad byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą už gydymą mokėti lygiomis dalimis, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nustatytą priteistinų išlaidų dydį sumažinti ir priteisti iš ieškovės ne ½, o ¼ šių išlaidų, tai yra, 900 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimas keistinas, panaikintina teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, pakeisti 2009 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018 m. rugsėjo 25 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Pakeistina teismo sprendimo dalis dėl gydymo išlaidų priteisimo ir priteista papildomų išlaidų suma iš ieškovės sumažintina nuo 1800 Eur iki 900 Eur, kita teismo sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

33. Byloje nustatyta, kad ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 107,25 Eur, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 756,60 Eur, žyminis mokestis dėl reikalavimo padidinti išlaikymą mokėtinas 28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus skundžiamą teismo sprendimą tenkinta 100 procentų ieškovės reikalavimų, ir 50 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina, iš atsakovo Valstybei priteistina 107,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, 28 Eur žyminio mokesčio, atsakovui iš ieškovės priteistina 378,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

34. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91 Eur, atsakovo 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi iš esmės tenkinta 75 procentai ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo Valstybei priteistina 68,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, 49 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 125 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. B. ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės N. B. ieškinį tenkinti. Pakeisti 2009 m. spalio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2018 m. rugsėjo 25 d.

Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuriuo atsakovo G. B. priešieškinis tenkintas.

Sumažinti iš ieškovės N. B. atsakovui G. B. priteistą vienkartinio vaiko išlaikymo sumą nuo 1800 Eur iki 900 Eur.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti Valstybei iš atsakovo G. B. 107,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą - AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti Valstybei iš atsakovo G. B. 28 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovui G. B. iš ieškovės N. B. 378,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti Valstybei iš atsakovo G. B. 68,25 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą - AB „Citadele“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Luminor Bank“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti Valstybei iš atsakovo G. B. 49 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovui G. B. iš ieškovės N. B. 125 Eur bylinėjimosi išlaidų.