Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir pagal atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei N. B. dėl už ieškovę įvykdytos prievolės atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (sumažinimo), taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį, taip pat svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie yra esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5, 3.3 straipsniais). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 d. dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra N. B. ir G. B.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-10798-796/2009, nutraukus (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko P. B. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina N. B.. Sutarties 2 punktu G. B. įsipareigojo sūnui P. B. mokėti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

2018 m. rugsėjo 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo G. B. jo nepilnamečio sūnaus P. B. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki sūnus sulauks pilnametystės.

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti esminį savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių padidėjimą.

Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad augant infliacijai, atsakovo teikiamas išlaikymo dydis nebegali patenkinti net minimaliausių vaiko poreikių. Nepilnamečiui vaikui reikalinga vaikų ir paauglių psichiatro priežiūra ir ambulatorinis gydymas, reikalingi papildomi vaistai, ilgalaikė reguliari psichologinė psichoterapinė pagalba. Tam reikalingos papildomos lėšos. Į bylą ieškovė pateikė 2017 m. liepos 28 d. nepilnamečio vaiko medicinos dokumento išrašą/siuntimą bei 2018 m. liepos 3 d. medicinos dokumento išrašą/siuntimą. Iš byloje esančios epikrizės Nr. 17DV/2 nustatyta, kad nepilnamečiui vaikui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 557 Eur suma. Taigi teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko sveikatos priežiūrai reikalinga suma – 40 Eur (apie 14 Eur specialūs vaistai, 20 Eur apsilankymams pas psichologus (2 kartai per mėnesį po 10 Eur), komunaliniams mokesčiams – 68 Eur, maistui per mėnesį reikalinga skirti po 200 Eur ir papildomai – po 44 Eur pietums mokykloje, drabužiams, avalynei – po 50 Eur, 30-40 Eur užklasiniam užsiėmimui, 20-25 Eur higienos priemonėms, 20 Eur kirpyklai, 20 Eur telefonui, 50 Eur laisvalaikiui.

Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

Teismo vertinimu, ieškovės teismo posėdžio metu nurodoma 557 Eur suma, reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti, nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad nepilnamečiui šalių sūnui per mėnesį reikia skirti 557 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad sūnui per mėnesį reikia apie 40 Eur sveikatos priežiūrai, kas sudaro apie 14 Eur vaistams ir 20 Eur apsilankymui pas psichologus, tačiau teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė teismui pagrindžiančių įrodymų neteikė, kadangi jai „neduoda mokėjimo čekio“, o pati mokėjimo čekio „niekada neprašė“. Ieškovė teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių patiriamas išlaidas už komunalinius mokesčius, maisto išlaidas, išlaidas rūbams, avalynei, užklasiniam užsiėmimui, laisvalaikiui, higienos priemonėms, telefonui ir kt. pragyvenimo išlaidas. Taigi, teismo vertinimu nurodytiems būtiniesiems šalių vaiko poreikiams patenkinti visiškai pakankama apie 400 Eur per mėnesį suma. Atkreiptinas dėmesys, kad iš tokios sumos visą mėnesį pragyvena ir savo vaikus išlaiko nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Teismo vertinimu ši suma, yra tikrai pakankama būtiniesiems vieno vaiko poreikiams patenkinti.

Kaip jau minėta, CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006).

Vertinant šalių turtinę padėtį šiuo metu, iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute ieškovė gyvena su nepilnamečiu vaiku. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad ieškovei priklauso kilnojamasis turtas - transporto priemonė – automobilis AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna virš 400 Eur darbo užmokesčio; iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad ieškovė iš (duomenys neskelbtini) gauna apie 150 Eur dydžio darbo užmokesčio, viso ieškovės pajamas per mėnesį sudaro apie 600 Eur darbo užmokesčio. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, su tėvais kartu nuomojasi butą. Iš VĮ „Regitra“ pažymos apie transporto priemones nustatyta, kad atsakovui priklauso kilnojamasis turtas, transporto priemonė – automobilis CHRYSLER GRAND, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro nustatyta, kad atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius. Iš 2018 m. spalio 12 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad atsakovo per mėnesį gaunamas darbo užmokestis yra apie 434 Eur. Nustatyta, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 11 d. sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kiekvieną mėnesį moka apie 160 Eur paskolą. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų – patyrė insultą. Atsakovas kaip įrodymą apie jo sveikatos būklė pateikė medicininius išrašus (2018 m. kovo 23 d., 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. gegužės 28 d.), iš kurių nustatyta, kad atsakovui diagnozuota - Aneurysma arteria communicans anterior ruptum. Haemorrhagia subarachnoidale (liet. priekinės jungiančiosios arterijos aneurizmos plyšimas su subarachnoidiniu pakraujavimu). Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, vertintinos aplinkybės esančios bylos nagrinėjimo metu. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013). Rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovo. Ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi automobilius. Gaunamas darbo užmokestis abiejų šalių yra panašus. Atsakovas turi sveikatos problemų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti jog pasikeitė – pablogėjo ieškovės turtinė padėtis (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu atsakovo teikiamas 172 Eur (Nr.6 indeksacija, 2019-02-01, indeksas 101,9, 169 Eur x 101,9 :100 = 172 Eur) išlaikymas nepilnamečiui vaikui užtikrina jo būtinuosius minimalius vaiko poreikius. Pažymėtina, kad be šios iš atsakovo priteistos sumos šalių sūnus kas mėnesį gauna 50 Eur dydžio išmoką vaikui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovės ieškinio tenkinti.

Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1800,00 Eur atlyginti už ieškovę įvykdytai prievolei.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2018 m. vasario 10 d. su intelektinio lavinimo centru „Brain Gym“ sudarė individualaus įgūdžių ugdymo paslaugų sutartį Nr. 97 (toliau ir Sutartis), pagal kurią paslaugų tiekėjas įsipareigojo teikti pagal sutartį neformalaus ugdymo paslaugas P. B., o paslaugų užsakovas įsipareigojo apmokėti už šias paslaugas bei vykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 1.1. punktas). Pagal intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ teikiamų paslaugų programų įkainius, minėtos paslaugos kaina – 3600 Eur. Atsakovo patirtas išlaidas pagrindžia rašytiniai įrodymai: bankiniai pavedimai – 470 Eur 2018-05-17; 30 Eur 2018-05-31; 600 Eur 2018-07-09; 600 Eur 2018-08-12; 290 Eur 2018-09-26; 310 Eur 2018-10-11; 200 Eur 2018-12-21; 300 Eur 2019-02-12, matyti, kad už suteiktas paslaugas buvo mokama dalimis ir iki 2019 m. vasario 12 d. sumokėta 2800 Eur suma. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį gydymą surado ieškovė, jam paaiškino, kad šis gydymas yra reikalingas nepilnamečiui vaikui, todėl sutiko sumokėti už gydymą. Nurodė, kad kartu su ieškove jis nuvyko pasirašyti Sutarties. Ieškovė teismo posėdžio metu atsakovo nurodytų aplinkybių neneigė, tačiau nurodė, kad jai ši gydymo kaina buvo per brangi.

Abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), taigi ši įstatymo nuostata numato galimybę, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteisti vaiko gydymo išlaidas. Tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobūdžio, nekasdienės gydymo išlaidos, kurios vaikui pagijus, nebebus patiriamos, be to, jos būtinos dabar, o ne kada nors ateityje. Periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už sūnaus gydymą sumokėjo 2800 Eur, tai pagrindžia rašytiniais įrodymais. Iš intelekto lavinimo centro „Brain Gym“ teikiamų paslaugų programų įkainio bei atsakovui išrašytų sąskaitų (2018-05-04 – 1800 Eur; 2018-09-10 – 600 Eur; 2018-10-16 – 1200 Eur) nustatyta, kad bendra mokėjimo suma už paslaugas yra 3600 Eur - iš esmės ieškovė šių duomenų bei įrodymų nenuginčijo, juos paneigiančių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistinų gydymo išlaidų dydžio, teismas įvertinęs, jog atsakovas už gydymą yra sumokėjęs mažesnę sumą, o numatyta 3600 Eur suma turi būti sumokėta, gydymas vaikui jau taikytas, daro išvadą, kad atsakovo prašymas priteisti iš ieškovės 1800 Eur vienkartinę išmoką sūnaus gydymui, sudaro 50 procentų viso sūnaus gydymo kainos, todėl šis atsakovo reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1691-15792 yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 ir 9 p., prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7568, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 107,25 Eur, kurie visi skirti advokato užmokesčiui antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės valstybei priteistinos ieškovės advokato užmokesčio 53,63 Eur (107,25 Eur - 50 proc).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teisinės pagalbos išlaidas sudaro 700 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 41 Eur žyminio mokesčio, 2,03 Eur už paiešką nekilnojamojo turto registro bazėje ir nekilnojamojo turto registro išrašą, 9,27 Eur už juridinių asmenų registro išrašą, 4,30 Eur už VĮ „Regitra“ išrašą, viso atsakovas patyrė 756,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovo priešieškinis tenkintinas visiškai, iš ieškovės ieškovo naudai priteistinos 756,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 – 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1800,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų 00 ct) už nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), gydymą.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 53,63 Eur (penkiasdešimt tris eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą - AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „SEB“ bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš ieškovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 756,60 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.