Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1076-413/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-04
Bylos Nr.: e2A-1076-413/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00628-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas
Ieškovas: V. B.

Civilinė byla Nr. e2A-1076-413/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00628-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.5.2; 3.3.1.18.1.

Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-678-1023/2019 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams antstoliui R. S. ir E. G., tretiesiems asmenims antstoliui A. A. ir Z. P., dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 70–75) prašė pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0070/15/0280 nuo jo sudarymo dienos, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo nuosavybėn 11,2000 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį sumokėtus už žemės sklypą pinigus grąžinti atsakovui E. G., taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2018 m. birželio 8 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. S. pardavė E. G. ieškovui nuosavybės teise priklausantį 11,2000 ha žemės sklypą už 35 525 Eur. Anot ieškovo, žemės sklypas parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta pagal CPK 722 straipsnyje numatytą tvarką. Ekspertizės aktas, kuriuo buvo nustatyta pradinė žemės sklypo kaina, buvo parengtas 2017 m. rugsėjo 17 d., tuo tarpu antrosios varžytinės buvo paskelbtos tik 2018 m. balandžio 9 d. Per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo. Ekspertas M. K. nustatė, kad varžytinių dienai parduodamo ginčo žemės sklypo su sodiniais, augalais ir tvenkiniu rinkos vertė yra 73 000 Eur, kuri ženkliai viršija 35 525 Eur sumą, už kurią turtas buvo parduotas.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad ginčo žemės sklypas buvo antstolio įvertintas ir parduotas iš varžytinių laikantis teisės aktų reikalavimų, o ieškovo užsakymu M. K. atliktoje turto vertinimo atskaitoje yra visa eilė prieštaravimų ir neatitikimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. B. 19,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; 770 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo antstolio R. S. naudai ir 1238 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo E. G. naudai.

5. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. išdavė Z. P. vykdomąjį raštą Nr. 2-1467-153/2015 dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies, t. y. dėl S. V. Baltrušaičio įsipareigojimo sumokėti Z. P. 32 000 Eur, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. S.. Antstolis 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu pavedė UAB „Ober-Haus“ atlikti V. B. priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę (VB b. l. 58). UAB „Ober-Haus“ 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktu nustatė žemės sklypo rinkos vertę – 50 000,00 Eur (VB b. l. 82-110). Antstolis R. S., vadovaudamasis atliktos ekspertizės aktu, 2017 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu įkainojo žemės sklypą 50 000 Eur (VB b. l. 111). 2017 m. spalio 11 d. paskelbtos skolininko V. B. turto pirmosios varžytinės už pradinę turto kainą – 40 000 Eur, kurios 2017 m. lapkričio 13 d. paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. Todėl antstolis pasiūlė Z. P. paimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių V. B. turtą natūra. Vykdomoji byla 2017 m. lapkričio 16 d. buvo sustabdyta, o 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu atnaujinta (VB b. l. 120, 137).

6. 2018 m. kovo 12 d. paskelbtos skolininko V. B. turto pirmosios varžytinės už pradinę turto kainą – 40 000 Eur, tačiau gavus ieškovo skundą ir prašant jas atšaukti, antstolis tenkino skundą, atšaukė turto pirmąsias varžytines bei nutarė skelbti antrąsias turto varžytines už pradinę 30 000 Eur kainą, kurios buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 9 d. (VB b. l. 141, 151-157). 2018 m. balandžio 27 d. ieškovo atstovė pateikė skundą dėl antrųjų varžytinių pripažinimo neįvykusiomis, tačiau Kauno apylinkės teismas nutartimi skundą atmetė (VB b. l. 159-184). 2018 m. gegužės 9 d. baigėsi varžytinės, laimėtoju paskelbtas E. G., pasiūlęs maksimalią kainą – 35 525 Eur (VB b. l. 210-212). 2018 m. birželio 8 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas.

7. Teismas pažymėjo, kad CPK 602 straipsnio nuostatų taikymo išimtinumas bei šios normos taikymo teisminė praktika suponuoja poreikį ne tik identifikuoti konkretų įstatymo pažeidimą iš nurodytų pažeidimų sąrašo (pirmoji sąlyga), bet kartu nustatyti juo sukeltą asmens teisių pažeidimą (antroji sąlyga) ir kvalifikuoti jį esminiu (trečioji sąlyga).

8. Iš vykdomosios bylos matyti, kad vykdymo proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu skirtos ekspertizės, neginčijo pačio patvarkymo, parinkto turto vertintojo, nereiškė ekspertui nušalinimų, neginčijo atlikto UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akto, neprašė skirti naujos ekspertizės, nenurodė antstoliui jokių duomenų, keliančių abejones dėl turto vertės, nepateikė antstoliui jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu eksperto nustatyta areštuoto turto kaina. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant, ar antstolis prieš skelbdamas antrąsias varžytines ir neskirdamas pakartotinės/papildomos ekspertizės tinkamai pasinaudojo savo diskrecija, reikia įvertinti tai, kad 2017 m. rugsėjo 19 d. pirmosiose varžytynėse nustačius parduodamo turto kainą pagal UAB „Ober-Haus“ nustatytą turto rinkos vertę, ją sumažinus pagal įstatymą 20 procentų ir nustačius pradinę parduodamo turto kainą 40 000 Eur, varžytynės neįvyko, kadangi neatsirado pirkėjų. Pagal Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005).

9. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog nekilnojamojo turto rinkos kainų tendencijos 2017-2018 metų laikotarpiu buvo tokios, kad jos kito didėjimo linkme, kadangi ieškovo pateiktame turto vertinime kainų tendencijos įvertintos neaktualiame šiai bylai laikotarpyje, o 2016-2017 metais iki ginčo turto rinkos vertės nustatymo pagal antstolio patvarkymu skirtos ir gautos ekspertizės išvadą, juolab nenustatyta, kad šiuo laikotarpiu būtų buvęs didelis nekilnojamojo turto kainų nepastovumas rinkoje, kas būtų suponavę būtinybę antstoliui skirti naują ekspertizę. Tai, kad pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertinimą nustatyta ginčo sklypo rinkos vertė 50 000 Eur ne tik kad atitiko realias rinkos kainas, tačiau galimai jas ir viršijo, patvirtina pačio ieškovo ieškinyje nurodoma aplinkybė, kad jis ieškinio pateikimo metu turi pirkėją, kuris nusipirktų žemės sklypą už 45 000 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad turtas antstolio įkainuotas už 50000 Eur pagal ekspertizės aktą 2017 m. rugsėjo mėn., o ieškinys, su jame nurodoma aplinkybe dėl turimo turto pirkėjo už 45 000 Eur, pateiktas beveik po metų, kas leidžia daryti išvadą, kad per tokį laikotarpį ginčo turto vertė nepakilo, o priešingai – sumažėjo.

10. Nors ieškovas vykdymo procese nepasinaudojo procesine teise prieštarauti ekspertizės rezultatams, tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė teismo eksperto M. K. 2018 m. rugpjūčio mėnesio Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą, kuriuo ginčo žemės sklypo rinkos vertė, kartu įvertinus sodinius bei įrenginius, yra 73 700 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 141-180). Teismų praktikoje nurodyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji kaip rašytinis įrodymas yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnis). Todėl ieškovo pateiktą ekspertizės aktą teismas pripažino rašytiniu, lygiaverčiu kitiems byloje esantiems, įrodymu, kuriuo ieškovas siekia įrodyti, kad turtas iš varžytinių parduotas už esmingai mažesnę kainą.

11. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas M. K., turintis nekilnojamojo turto kvalifikacinį pažymėjimą, galėjo atlikti tik jo kompetencijai priskirtą nekilnojamojo turto vertinimą, o kilnojamuosius daiktus (pvz., medžius, krūmus ir pan.) turėjo atsisakyti vertinti, todėl teismo eksperto išvados, išeinančios už eksperto specialių žinių ribų, neturi įrodomosios reikšmės (CPK 178, 185, 218 straipsniai, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12, 22 straipsniai).

12. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta turto vertinimo išvada jis nesivadovauja dėl prieštaringų jos duomenų, dėl neaiškių lyginamųjų turto pavyzdžių atrinkimo, dėl to, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, dėl pasirinkto vertinamo laikotarpio, dėl to, jog išvada išeina už eksperto specialių žinių ribų ir pateikta dėl ekspertui nepriskirtinų pagal kvalifikaciją klausimų, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (CPK 178, 185, 218 straipsniai, Ekspertizės įstatymo 22 straipsnis). Tuo tarpu UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas ataskaitoje išsamiai pagrindė vertinimo metodų parinkimą, aprašė rinkos vertės nustatymo lyginamuoju metodu procesą ir lyginamųjų objektų atrankos kriterijus, pateikė išsamius turto vertės skaičiavimus. Pažymėjo, kad abejoti šio dokumento, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumu ar įrodomąja reikšme nustatant ginčo turto rinkos kainą, netgi įvertinant minėtus kai kuriuos akto netikslumus, teismas neturi pagrindo.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 59 400 Eur nuo vykdymo procese nustatytosios 50 000 Eur dydžio vertės skiriasi 9400 Eur, t. y. tik 16 procentų. Kadangi turtas parduotas iš antrųjų varžytinių už 35 525 Eur, o pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį nustatyta pradinė turto pardavimo kaina (60 procentų nuo įkainuotos 50 000 Eur vertės) sudarė 30 000 Eur, todėl konstatavo, kad turto pardavimo iš antrųjų varžytinių kaina yra netgi 18 procentų didesnė nei pagal įstatymą nustatyta pradinė pardavimo iš antrųjų varžytinių kaina. Be to, teismas pažymėjo, kad netgi vertinant turto kainą nuo ieškovo nurodytos 73 700 Eur sumos (įskaičius ne tik žemės sklypą, bet ir neregistruotą turtą – tvenkinį, želdinius), pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį antrosiose varžytinėse nustatytina pradinė pardavimo kaina, kuri turėtų būti mažintina 60 procentų, sudarytų 44 220 Eur. Kadangi žemės sklypas E. G. iš antrųjų varžytinių buvo parduotas už 35 525 Eur, todėl kainos skirtumas (19 procentų) nėra esmingai didelis. Atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, ir gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011), teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja esmingai mažesnės pardavimo kainos aplinkybė kaip pagrindas turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas V. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti, prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus bei priteisti iš atsakovų visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Teismas padarė išvadas vienpusiškai ir tendencingai vertindamas bylos medžiagą, nesivadovaudamas kasacinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, nukrypdamas nuo bylos esmės. Ta aplinkybė, jog sprendimas grindžiamas visiškai analogiškais motyvais, kuriuos šioje byloje išdėstė atsakovai, kelia abejonių teismo nešališkumu.

1.2. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas antstolio įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais ir teisės normomis, o bylą išnagrinėjo tokiu būdu, jog paneigė antstolio esmines pareigas vykdymo procese veikti teisėtai, tinkamai įkainoti iš varžytinių parduodamą turtą, kilus abejonėms dėl jo kainos ar pasikeitus turto vertei jį perkainoti, užtikrinti, kad turto įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus.

1.3. Siekiant nustatyti, ar turto pardavimo iš varžytynių metu (2018-06-08) žemės sklypo rinkos kaina buvo nustatyta teisingai, teismui kilo pareiga įvertinti byloje pateiktus ekspertizės aktus, kuriais nors ir buvo vertinamas tas pats žemės sklypas, tačiau vertinimo kainos esmingai skyrėsi. Vienas ekspertizės aktas atliktas antstolio patvarkymo pagrindu, t. y. 2017 m. rugsėjo 17 d. „Ober haus“ ekspertizės aktas, kuriuo buvo nustatyta pradinė 11,2 ha žemės sklypo rinkos kaina – 50 000 Eur, akte nurodant, kad vertinamas žemės sklypas apaugęs žole. Tuo tarpu kitas ieškovo užsakymu ekspertinis tyrimas atliktas 2018 m. rugpjūčio 2 d teismo eksperto M. K., nustačius to paties žemės sklypo vertę 2018 m. birželio 8 dienai 73 700 Eur ir įvertinus žemės sklypą ne kaip apaugusį žole, tačiau atsižvelgus į jame augančius sodinius (medžius, vaismedžius) ir įrenginius (vandens telkinį).

1.4. Nei antstolis, nei bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad vien ta aplinkybė, jog 2017 m. rugsėjo 17 d. „Ober haus“ ekspertizės aktu žemės sklypas įvertintas beveik prieš septynis mėnesius nuo realaus žemės sklypo pardavimo iš varžytinių momento, t. y. 2018 m. gegužės 9 d., arba bent jau nuo antrųjų varžytinių paskelbimo (2018 m. balandžio 9 d.), buvo pakankamas pagrindas antstoliui suabejoti parduodamo turto verte bei perkainoti žemės sklypą. Juo labiau, kad 2017 ir 2018 metais nekilnojamojo turto kainos sparčiai augo, kas neabejotinai sudarė pagrindą antstoliui perkainoti turtą pagal realią rinkos kainą, o ne buvusią prieš 7 mėnesius.

1.5. Teismui nesutinkant su visuotine nekilnojamojo turto kainų augimo tendencija 2017 m. - 2018 m., su apeliaciniu skundu apeliantas teikia duomenis, patvirtinančius šias aplinkybes–straipsnį iš tinklalapio www.delfi.lt, kuriame Kauno rajojo ūkininkų sąjungos tarybos narė A. J. patvirtino, jog Kauno rajone žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos 2018 metais augo, ką patvirtino straipsnyje esančios VĮ „Registrų centras“ duomenimis sudarytos statistinės lentelės. Ieškovo užsakymu eksperto M. K. parengtu 2018 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizės aktu buvo nustatyta reali žemės sklypo kaina 2018 m. birželio 8 d. stoviui, t. y. turto pardavimo iš varžytinių momentui.

1.6. 2017 m. rugsėjo 17 d. „Ober–haus“ ekspertizės akte nustatyta turto vertė neatitiko realios žemės sklypo vertės, nes rengiant ekspertizę nebuvo įvertinta, kad žemės sklype yra daugiau nei du šimtai sodinių, kurie vertinami kaip biologinis turtas, taip pat yra iškastas vandens telkinys, kuris didina žemės sklypo vertę. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad šių ekonomiškai vertingų sodinių ir vandens telkinio egzistavimas nėra pažymėtas, todėl jų reikšmė nustatant bendrą žemės sklypo vertę nebuvo įvertinta.

1.7. Antstolis R. S., organizuodamas varžytines ir jas skelbdamas internetinėje svetainėje pateikė klaidinga informaciją bei nuotraukas, kad parduodamas žemės sklypas apaugęs žole, kai tuo tarpu reali žemės sklypo padėtis buvo ir yra visai kitokia, t. y. jame yra didžiulis sodas, daugiau nei 200 vienetu vertingų vaismedžių, kitų medžių, vaiskrūmių, vandens telkinys. Šių aplinkybių nurodymas varžytinių skelbime buvo itin reikšmingas.

1.8. Ta aplinkybė, kad ieškovas surado pirkėją, kuris žemės sklypą nupirktų net 10 000 Eur didesne kaina nei jis buvo parduotas iš varžytinių, negali būti prilyginama realios žemės sklypo rinkos vertės nustatymui jo pardavimo iš varžytinių metu, ir juo labiau negali patvirtinti ar paneigti 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akto teisingumo bei jo pagrįstumo. Priešingai, tai, kad kitas asmuo yra pasirengęs nupirkti žemės sklypą net 10 000 Eur didesne kaina nei jis buvo realiai parduotas, patvirtina, kad antstolis žemės sklypą pardavė už neproporcingai mažą kainą.

Šalies argumentai

1.9. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo eksperto M. K. ekspertizės aktas neturi įrodomosios reikšmės. Eksperto nustatyta 59 400 Eur žemės sklypo vertė bei 14 300 Eur vertė už žemės sklype esančius sodinius ir įrenginius yra teisinga ir aiški, nes būtent šis vertinimas atliktas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. retroperspektyviai nustatant realią žemės sklypo vertę jo pardavimo iš varžytinių metu, įvertinus jame esančius sodinius ir įrenginius.

1.10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklype augantys daugiau nei 200 vienetų medžių, vaismedžių, krūmų ir vandens telkinys yra kilnojamieji daiktai. Apelianto nuomone, tai yra nekilnojamieji daiktai pagal savo prigimtį ir turėtų būti vertinami kaip su žemės sklypu susiję daiktai, nes jų neįmanoma perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus vertės. Medžiai ar kiti krūmynai galėtų būti perkelti iš esmės tik juos nupjovus, tačiau tokiu atveju pasikeistų jų paskirtis, nes jie taptų mediena, tai yra statybinei ar kitai paskirčiai tinkama naudoti medžiaga, ir tik tuo atveju būtų galima vertinti kaip kilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu perkelti vandens telkinio nepakeitus jo paskirties, apskritai neįmanoma. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kad teismo ekspertas M. K., atlikdamas 2018 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizę, išėjo už savo specialiųjų žinių ribų, kad medžiai ir vandens telkinys laikyti kilnojamaisiais daiktais, yra nepagrįsti.

1.11. Priešingai nei nurodė teismas, byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, jog pirmųjų varžytinių paskelbimas neįvykusiomis buvo konstatuotas 2017 m. lapkričio 13 d. patvarkymu, minėta vykdomoji byla buvo sustabdyta 2017 m. lapkričio 16 d., t. y. po 3 dienų nuo pirmųjų žemės sklypo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis. Vykdomosios bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas 2018 m. kovo 12 d., o antrosios varžytinės buvo paskelbtos tik 2018 m. balandžio 9 d., t. y. po 32 dienų nuo pirmųjų žemės sklypo varžytinių paskelbimo neįvykusiomis momento (atskaičius vykdomosios bylos sustabdymo terminą). Teismas nurodo, kad CPK 721 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio terminas, per kurį buvo privaloma paskelbti antrąsias varžytines, nebuvo pažeistas, kadangi terminas pasibaigė savaitgalį, o ir 2018 m. kovo mėn. turėjo ne 30, bet 31 dieną. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, jog pirmosios varžytinės neįvyko ne 2018 m. kovo mėn., o 2017 m. lapkričio mėn., kuris turėjo 30 kalendorinių dienų, o ne 31 kalendorinę dieną, ir jeigu vykdomoji byla nebūtų sustabdyta, tai CPK 721 straipsnyje nustatytas terminas antrųjų varžytinių paskelbimui būtų pasibaigęs 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. paprastą darbo dieną, po trisdešimties kalendorinių dienų). Todėl antstolis R. S. antrųjų varžytinių paskelbimui turėjo 30, o ne 32 dienas ir terminas laikytinas praleistu.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

2.1. Antstolis neturi pareigos nustatyti tikslios ginčo turto vertės, o tai, kad antstolio R. S. nustatyta kaina yra nepagrįsta, privalo įrodyti apeliantas. Šiuo tikslu apeliantas pateikė jo užsakymu atliktą žemės sklypo vertinimą, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra prieštaringas bei netikslus, todėl negali patvirtinti ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad žemės sklypo vertė yra būtent 59 400 Eur, o antstolio nustatyta turto vertė yra esmingai per maža.

2.2. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pats savaime septynių mėnesių laikotarpis nuo turto įvertinimo iki jo pardavimo iš varžytinių, priešingai nei teigia apeliantas, automatiškai nereiškia, jog žemės sklypo vertė išaugo tiek, kad atsirado pagrindas žemės sklypą perkainoti. Tam, kad konkretus turtas prieš antrąsias varžytines būtų perkainotas, reikia svaraus pagrindo, kadangi turto perkainojimas neabejotinai vilkina procesą ir taip pažeidžia kreditorių interesus. Tai, kad turto perkainojimui turi būti svarių priežasčių, o praėjęs tam tikras laikotarpis nuo turto įkainojimo iki pardavimo iš varžytinių automatiškai tokia priežastimi nėra, patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015.

2.3. Teismas pagrįstai sprendė, jog želdiniai bei vandens telkinys negali būti nuo žemės sklypo vertinami atsietai ir taip nepagrįstai išdidinti žemės sklypo kainą. Apeliantas klaidingai teigia, jog žemės sklype esantis tvenkinys yra didelės ekonominės vertės. Visų pirma, apeliantas neatsižvelgia į tai, kad žemės sklype esančio tvenkinio nauda bei vertė išimtinai priklauso nuo žemės sklypo savininko poreikių ir tai, kokiems tikslams žemės sklypas yra naudojamas. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie apelianto minimų želdinių kokybę bei kitus želdinių vertei nustatyti svarbius kriterijus – amžių, dydį, vaisingumą, ligotumą ir pan. Trečia, atskiras želdinių verčių nustatymas yra nesuderinamas su nekilnojamojo turto vertinimu, kadangi želdiniai taipogi yra neatsiejamai susiję su žemės sklypu.

2.4. Niekuo nepagrįstos apelianto abejonės, kad „Ober haus“ ekspertas nebuvo nuvykęs į turto buvimo vietą. Be to, šio eksperto išvada, kaip nurodyta akte, yra pagrįsta eksperto žiniomis, moksline literatūra, parengta taikant mokslinę metodiką, todėl abejoti ekspertizės išvada apelianto nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

2.5. Apeliantas pats nurodo, jog turi pirkėją, kuris sutiktų žemės sklypą nupirkti už 45 000 Eur. Tokiu būdu apeliantas patvirtina, kad 50 000 Eur suma, kuria žemės sklypą įkainojo „Ober haus“, yra reali rinkos kaina, o paties apelianto atliktas žemės sklypo vertinimas yra gerokai viršijantis realią žemės sklypo rinkos kainą. Taigi, apeliantas prieštarauja pats sau.

2.6. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog viena ar dvejomis dienomis praleistas terminas antrųjų varžytinių paskelbimui galėjo turėti esminės reikšmės žemės sklypo vertei. Akivaizdu, kad toks trumpas laikotarpis jokios įtakos žemės sklypo vertei neturėjo ir negalėjo turėti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, net jeigu darytume prielaidą, jog terminas paskelbti varžytines buvo viena ar dvejomis dienomis praleistas, tai neturi jokios įtakos pardavimo iš varžytinių akto negaliojimui pagal CPK 602 straipsnio nuostatas.

2.7. Taikant restituciją žemės sklypas turėtų būti grąžintas ieškovui, o antstolis turėtų būti įpareigotas pirkėjui grąžinti jo sumokėtą pinigų sumą už žemės sklypą (35 525 Eur). Atsakovo nuomone, tai padaryti neįmanoma, kadangi minėta pinigų suma antstolis jau nebedisponuoja, šios lėšos jau yra paskirstyta ieškovo kreditoriams.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Teismas pažymėjo, kad net vadovaujantis ieškovo pateiktu įvertinimu, negalima daryti išvados, kad parduoto turto kaina buvo esmingai mažesnė, nes skirtumas tarp kainos sudarytų tik 16 procentų. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados būtent atitinka kasacinio teismo praktiką, kad esmingu pažeidimu yra laikoma tokia situacija, kai turtas antstolio yra įkainuojamas 30-50 proc. mažesne verte, negu yra rinkos kaina.

3.2. Priimdamas sprendimą, teismas vertino ne tik „Ober-Haus“ ekspertizės aktą, bet ir ieškovo pateiktą rašytinį įrodymą, taip pat ir kitas faktines aplinkybes, kurias nurodė ieškovas apie galimą žemės sklypo pirkėją, sutikusį nupirkti jį už 45 000 Eur. Mano, kad teismas, vertindamas byloje surinktus faktinius duomenis, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, išskyrus savo atstovės paaiškinimus, kad per 7 mėnesius kainos pakilo, nors, sutinkamai su CPK 178 straipsniu, įrodyti šią aplinkybę turėjo ieškovas. Prie apeliacinio skundo pateiktas Delfi straipsnis negali būti laikomas tinkamu įrodymu.

3.4. „Ober-Haus“ vertinimas atliktas 2017 m. rugsėjo 27 d., t. y. apimant ir įvertinant akte nurodyto laikotarpio kainų kilimą. Ieškovo pateiktame ekspertiniame tyrime nėra pateikti nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai už 2017-2018 metus.

3.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad sodiniai, želdiniai, medžiai ir tvenkinys didina žemės sklypo vertę. Atsakovo nuomone, eksperto nurodoma atskirai vandens telkinio vertė, kuria jis didina vertinamo žemės sklypo kainą, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo apelianto pateiktu rašytiniu įrodymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodyta praktika).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo prijungti prie bylos straipsnį iš internetinės svetainės „www.delfi.lt“, kuriame pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie žemės sklypų kainų pokyčius aktualiu 2017–2018 metu laikotarpiu, kadangi teismo sprendimu buvo paneigtos visuotinai žinomos aplinkybės apie nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijas nurodytu laikotarpiu ir ši aplinkybė iki teismo sprendimo priėmimo ieškovui negalėjo būti žinoma.

21. Atsižvelgdama į nutarties 19 punkte aptartus kasacinio teismo išaiškinimus ir teismo pareigą ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, taip pat į tai, kad su minėtais įrodymais susipažino (galėjo susipažinti) kiti dalyvaujantys asmenys ir pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepimuose į apeliacinį skundą), kad prašomi prijungti prie bylos įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija sprendžia prijungti prie bylos ieškovo prašomus duomenis ir vertinti juos byloje surinktų įrodymų viseto kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015, pagrindu, kuria buvo patvirtinta ieškovo (kreditoriaus) Z. P. ir atsakovo (skolininko) S. V. B. taikos sutartis, ir kuria remiantis skolininkas įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti kreditoriui 32 000 Eur, tas pats teismas dėl minėtos skolos išieškojimo 2015 m. lapkričio 9 d. išdavė Z. P. vykdomąjį raštą Nr. 2-1467-153/2015, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. S.. Antstolis 2015 m. lapkričio 12 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiuntė V. B. raginimą įvykdyti teismo sprendimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos ir sumokėti 32 000 Eur skolą bei 411,00 Eur vykdymo išlaidas. 2015 m. lapkričio 13 d. patvarkymu antstolis areštavo V. B. nekilnojamąjį turtą – 11,2000 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas turto arešto mastą – 32 411,00 Eur. 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu antstolis pavedė UAB „Ober-Haus“ atlikti V. B. priklausančio žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę. UAB „Ober-Haus“ 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės aktu nustatė žemės sklypo rinkos vertę – 50 000 Eur. Vadovaudamasis atliktos ekspertizės aktu, antstolis 2017 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu įkainojo žemės sklypą 50 000 Eur ir 2017 m. spalio 11 d. paskelbė V. B. turto pirmąsias varžytines už pradinę turto pardavimo kainą – 40 000 Eur ir informavo apie tai skolininką. 2017 m. lapkričio 13 d. antstolio patvarkymu Nr. S-11134 varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis. Dėl skolininko teismuose inicijuotų bylų, kuriose buvo skundžiami antstolio veiksmai (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2SP-20404-894/2017; Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-2157-555/2017), vykdomoji byla 2017 m. lapkričio 16 d. antstolio patvarkymu buvo sustabdyta, o 2018 m. kovo 12 d. patvarkymu atnaujinta. 2018 m. kovo 12 d. paskelbtos skolininko V. B. turto pirmosios varžytinės už pradinę turto kainą – 40 000 Eur, tačiau gavus ieškovo skundą ir prašant jas atšaukti, antstolis tenkino skundą, atšaukė turto pirmąsias varžytines bei nutarė skelbti antrąsias turto varžytines už pradinę 30 000 Eur kainą, kurios buvo paskelbtos 2018 m. balandžio 9 d. 2018 m. balandžio 27 d. ieškovo atstovė pateikė skundą dėl antrųjų varžytinių pripažinimo neįvykusiomis, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-14765-944/2018) skundą atmetė, nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 4 d., apeliacinės instancijos teismui palikus minėtą nutartį nepakeistą (civilinė byla Nr. 2S-1443-264/2018). 2018 m. gegužės 9 d. varžytinės baigėsi, jų laimėtoju paskelbtas šios bylos atsakovas E. G., pasiūlęs už ginčo žemės sklypą maksimalią kainą – 35 525 Eur. 2018 m. birželio 8 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas.

Dėl parduodamo iš varžytinių turto įkainojimo ir jo perkainojimo

23. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (2 dalis). Pagal CPK 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 722 straipsnyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (1 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstoliui skiriant ekspertizę jis turėjo prieštaringus duomenis apie ginčo turtą, t. y. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas buvo įvertintas 5722 Eur verte, 2014 m. lapkričio 27 d. turto vertintojo UAB „Lituka“ duomenimis – 122 000 Lt (35 333 Eur) verte. Todėl antstolis 2017 m. gegužės 5 d. patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo pagrįstai nurodė, kad įvertinti nekilnojamojo turto rinkos pokyčius ir nustatyti tikrąją areštuoto turto rinkos vertę antstoliui yra sudėtinga, dėl ko jis pagrįstai paskyrė vykdomojoje byloje ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Ekspertizę atliko kvalifikuotas turto vertintojas, turintis ilgametę patirtį, savo išvadoje nurodydamas, kad 11,200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. rugsėjo 17 d. yra 50 000 Eur. Aptariamam kontekste, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtina pažymėti, kad nei skolininkas, nei išieškotojas nepateikė prieštaravimų dėl antstolio patvarkymu skirtos ekspertizės, neginčijo pačio patvarkymo, parinkto turto vertintojo, nereiškė ekspertui nušalinimų, neginčijo atlikto UAB „Ober-Haus“ ekspertizės akto išvadų, neprašė skirti naujos ekspertizės, nenurodė antstoliui jokių duomenų, keliančių abejones dėl turto vertės nustatymo, nepateikė antstoliui jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti eksperto nustatyta areštuoto turto kaina. Vadinasi, su ekspertize ir turto įvertinimu jie sutiko.

25. Apelianto nuomone, prieš skelbdamas antrąsias varžytinės antstolis turėjo turtą perkainoti, kadangi įvyko esminiai nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai ir žemės sklypų kainos per laikotarpį nuo pirmųjų varžytinių iki antrųjų varžytinių ženkliai padidėjo. Šie argumentai grindžiami apeliacinės instancijos teismui naujai pateiktais įrodymais, eksperto M. K. 2018 m. rugpjūčio mėn. Rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu, kitais įrodymais, kurių, anot apelianto, teismas tinkamai neįvertino.

26. Su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais; teismas turi įvertinti, ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises; teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pavyzdžiui, CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra); teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga; turto įkainojimas turi atitikti realias rinkos kainas; įkainodamas areštuotą turtą antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus; nustatęs, kad turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje b yloje Nr. 3K-3-251/2011; kt.).

28. Kaip nurodyta nutarties 22 punkte, pirmosiose varžytinėse turtas už 40 000 Eur nebuvo parduotas, kadangi neatsirado nė vieno pirkėjo. Todėl, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir protingumo kriterijumi yra pagrindas išvadai, kad pirmosiose varžytinėse buvo nustatyta per aukšta turto kaina, kuri nesudomino nei vieno rinkos dalyvio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005). Antra, priešingai nei teigia apeliantas, naujai pateiktas įrodymas – straipsnis iš internetinės svetainės „www.delfi.lt“, kuriame pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys apie žemės sklypų kainų pokyčius aktualiu 2017–2018 metu laikotarpiu, žymaus, o tuo labiau esminio žemės sklypų kainų pokyčio neatspindi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1 ha kaina galėjo padidėti mažiau nei 200 Eur. Be to, VĮ „Registrų centras“ pateiktoje lentelėje nurodytos kainos yra mažesnės už abiejų ekspertų nurodytą ginčo turto rinkos vertę, straipsnyje pateikiama fizinio asmens (ne eksperto) nuomonė apie žemės ūkio paskirties žemės kainas Kauno rajone, kai ginčo žemės sklypas yra Prienų raj., t. y. apelianto įrodinėjama aplinkybė prieštarauja įrodymų sąsajumo taisyklei. Trečia, sutiktina su teismo išvada, kad ieškovo nurodoma aplinkybė apie turto pirkėją, kuris sutiktų įsigyti turtą už 45000 Eur, nepatvirtina fakto, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta ir buvo nustatyta pagal įstatymą. Be to, kaip minėta, turtas buvo įvertintas didesne už nurodomą 45000 Eur kainą verte (50 000 Eur). Kita vertus, apeliantas turėjo teisę šį pirkėją nurodyti dar iki varžytinių (CPK 704 straipsnio 1 dalis), tačiau nei vykdymo procese, nei nagrinėjant bylą teisme apelianto nurodytų teiginių pagrįstumas nepasitvirtino.

29. Kitą apeliacinio skundo argumentų grupę sudaro ieškovo teiginiai dėl netinkamų teismo išvadų vertinant eksperto M. K. atliktą ginčo turto ekspertinį tyrimą.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatęs esminius prieštaravimus ieškovo pateiktame įrodyme (ekspertizės akte), pirmosios instancijos teismas, išskyrus jo argumentus, kad M. K. pagal kompetenciją neturėjo teisės atlikti dalies turto (želdinių ir tvenkinio) vertinimą, padarė pagrįstą išvadą, jog teismui pateiktame dokumente esantys neatitikimai sudaro pagrindą abejoti šio dokumento patikimumu ir įrodomąja galia, t. y. pripažino, kad ieškovo pateiktas įrodymas nepagrindžia ieškinio (CPK 185, 197 straipsniai). Aptariamam kontekste pastebėtina, kad, teisėjų kolegijos nuomone, ekspertas M. K., priešingai nei UAB „Ober-Haus“ turto vertintojas 2017 m. rugsėjo 17 d. ekspertizės akte, be pagrindo taikė du turto vertinimo metodus – lyginamąjį metodą (atskirai žemės sklypui) ir išlaidų (kaštų) metodą (atskirai žemės sklype esančių sodinių ir vandens telkinio), taip padidindamas turto vertę 14 300 Eur suma, kadangi išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant tik specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Nei želdiniai, nei tvenkiniai nėra reti ar specialūs rinkoje parduodami daiktai, jie glaudžiai susiję su pagrindiniu daiktu – žemės sklypu, todėl taikyti šį turto vertinimo metodą nebuvo pagrindo. Kita vertus, sutiktina su atsakovo E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad šiuo atveju želdiniai ir tvenkinys ne padidina jo vertę, bet priešingai, trukdo naudotis juo, nes sumažina dirbamos žemės plotą, žemę sunkiau apsėti ir suarti.

32. Teisėjų kolegija sutinka su minėto atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais ir tuo pagrindu atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad želdinių ir tvenkinio įvertinimui pagal analogiją taikytinas Žemės įstatymo 47 straipsnis, reglamentuojantis žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kai žemės sklypo savininkui atlyginama ir želdinių vertė. Pažymėtina, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams ir jo pardavimas iš varžytinių reguliuojami skirtingu teisės institutų, skiriasi jų tikslai ir įgyvendinimo būdai, todėl taikyti įstatymo analogiją šiems teisiniams santykiams nėra pagrindo (CK 1.8 straipsnis).

33. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta žemės sklypo rinkos vertė 59 400 Eur nuo vykdymo procese nustatytosios vertės 50 000 Eur skiriasi 9 400 Eur, t. y. tik 16 procentų. Turtas parduotas iš antrųjų varžytinių už 35 525 Eur, o nustatyta pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį pradinė pardavimo kaina - 60 procentų nuo įkainuotos vertės (50 000 Eur) sudarė 30 000 Eur, taigi turto pardavimo iš antrųjų varžytinių kaina yra 18 procentų didesnė nei pagal įstatymą nustatyta pradinė pardavimo iš antrųjų varžytinių kaina. Netgi skaičiuojant nuo ieškovo nurodytos visos 73 700 Eur sumos (įskaičius ne tik žemės sklypą, bet ir neregistruotą turtą – tvenkinį, želdinius), pagal CPK 722 straipsnio 1 dalį, antrosiose varžytinėse nustatytina 60 procentų pradinė pardavimo kaina sudarytų 44 220 Eur. Kadangi žemės sklypas E. G. iš antrųjų varžytinių buvo parduotas už 35 525 Eur, todėl kainos skirtumas (19 procentų) nėra esmingai didelis. Kaip teisingai pažymėjo teismas, teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažįstamas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą ir gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl praleisto vieno mėnesio termino varžytinėms paskelbti, pritaria apylinkės teismo argumentams, kad net ir laikant, kad vieno mėnesio terminas praleistas nežymiai (1, 2 dienos), tai būtų mažareikšmis, neesminis formalumas ir visiškai jokios įtakos antstolio veiksmų teisėtumui neturėtų, juolab kad ieškovas teismui nenurodė, kokios jo teisės dėl aptarto antrųjų varžytinių paskelbimo termino pažeidimo buvo pažeistos arba nepagrįstai apribotos, kokie padariniai dėl to kilo ar galėjo atsirasti. Šiuo konkrečiu atveju jeigu ir būtų konstatuotas toks pažeidimas – tai nesudarytų pakankamo pagrindo CPK 602 straipsnyje nurodytam varžytynių akto negaliojimo institutui taikyti.

35. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovo pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir padarė išvadą, kad perkainoti ieškovui priklausančio turto, pardavinėjamo iš antrųjų varžytinių, vertę ieškovo nurodytais motyvais nebuvo pagrindo (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

36. Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kiti apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai šios bylos išnagrinėjimo procesiniam rezultatui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako, nes, kaip žinoma, konstatavus, kad yra atskleista bylos esmė, o kilęs ginčas išnagrinėtas teisingai, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai, ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Atsakovo antstolio R. S. apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 800 Eur, atsakovo E. G. – 750 Eur. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalių atlygintinų paslaugų dydžių, todėl teisėjų kolegijai nusprendus ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui antstoliui R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kęstučio g.67-2, Kaunas) iš ieškovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisArvydas Žibas