Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-20404-894/2017 pagal pareiškėjo V. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolio R. S. 2017 m. birželio 5 d. patvarkymą Nr. S-6022, kuriuo atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio l dalies 10 punkte – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1960-324/2017.Nurodė, kad jo sutuoktinė M. B. 2017 m. kovo 20 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl apsimestinio sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-1960-324/2017). Pateikto ieškinio pagrindas – 2010 m. vasario 16 d. pareiškėjo surašytas skolos raštas Z. P., kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pasiskolino iš Z. P. 209 000,00 Lt, kas atitinka 60 000,00 Eur, skolos grąžinimo data – 2010 m. spalio 16 d., užstatas – 11,20 ha žemės sklypas, esantis Bagotiškių kaime Prienų rajone. Pareiškėjas teigė, kad skolos raštas surašytas dėl to, jog Z. P. grasino V. B. fiziniu smurtu, grasino nužudyti pareiškėjo dukras, sūnus bei žmoną, tačiau pinigų iš Z. P. nesiskolino ir negavo. Šis sandoris buvo apsimestinis, skolos raštas buvo surašytas nežinant sutuoktinei M. B., sandoris sudarytas dėl kitos šalies – Z. P. smurto ir realaus grasinimo. Tuo tarpu antstolis R. S. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo pagal vykdomąjį raštą, išduotą dėl pareiškėjo skolos Z. P., tačiau šis sandoris yra ginčijamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1960-324/2017, kuri dar neišnagrinėta. Šios bylos išnagrinėjimas turės esminės reikšmės atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nuomone, nesustabdžius vykdymo veiksmų, jis patirtų turtinę žalą, tuo atveju, jeigu Kauno apygardos teisme būtų priimtas galimai jo sutuoktinei palankus teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki bus išnagrinėta civilinė byla NR. e2-1960-324/2017, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos bei pateiktos vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdomas Kauno apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1467-153/2015 dėl 32 000,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojo Z. P. naudai. 2017 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje gautas skolininko V. B. prašymas dėl išieškojimo sustabdymo iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1960-324/2017, kuris antstolio 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-6022 buvo atmestas. Skolininkas, nesutikdamas su priimtu antstolio patvarkymu, 2017 m. birželio 28 d. antstolio kontorai, kurios žinioje yra vykdomoji byla, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tuo pačiu, pageidaudamas, jog būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1960-324/2017, vieną skundo egzempliorių pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodyti argumentai iš esmės yra susiję tik su skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paduotas CPK 510 straipsnio 2 dalies tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato procedūrą, taikomą tuo laikotarpiu, kai asmuo pateikia antstoliui skundą dėl jo procesinių veiksmų ar neveikimo ir siekia, jog iki antstolio patvarkymo dėl skundo priėmimo būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas nesutinka su antstolio 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-6022, taip pat buvo pateiktas ir antstoliui.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas, turintis pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškime nurodytus argumentus (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pažymi jog byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo pareiškimą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, be to, tokių aplinkybių pareiškėjas nėra nurodęs ir atskirajame skunde.Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sutampa su pareiškėjo skundo materialiuoju reikalavimu – dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kadangi pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki skundo išnagrinėjimo iš esmės jos sukeltų tokias pačias teisines pasekmes kaip ir skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo patenkinimas. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti procesinio sprendimo įvykdymą, jeigu reikalavimas būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. pareiškimo dalyku. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas patenkintų pareiškėjo reikalavimą dėl antstolio veiksmų – būtų sustabdyta vykdomoji byla, kas, akivaizdu, neturi nieko bendro su pareiškėjui galimai palankaus procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, nenagrinėjamas ginčas iš esmės, nevertintini ir skundo faktiniai bei teisiniai argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau spręstina tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Tuo tarpu, tiek iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir atskirojo skundo turinio matyti, kad juose nurodyti pareiškėjo argumentai iš esmės yra susiję tik su skundo dėl antstolio veiksmų teisėtumu, kurie, kaip minėta, turi būti įvertinti nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad teismuose nėra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, todėl šiuo atveju nėra ir jokio pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.