- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2-1960-324/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00317-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- Z. P.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovui advokatui V. M., atsakovui Z. P., jo atstovei advokatei B. P., trečiajam asmeniui V. B., jo atstovui advokatui V. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui Z. P., trečiajam asmeniui V. B. dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2010 m. vasario 16 d. skolos raštą dėl trečiojo asmens 209 000 Lt skolos atsakovui, taikyti restituciją ir iš atsakovo trečiajam asmeniui priteisti 34 199 Eur.
Reikalavimą grindžia tuo, kad skolos raštą trečiasis asmuo V. B. pasirašė dėl atsakovo grasinimo fiziniu smurtu. Pinigų negavo. Ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovė ir trečiasis asmuo yra sutuoktiniai nuo 1973 m. rugsėjo 15 d. 2010 m. vasario 16 d. trečiasis asmuo S. V. B. (2014 m. rugsėjo 3 d. vardas ir pavardė pakeista į V. B.) pasirašė skolos raštą atsakovui. Jame nurodė, kad trečiasis asmuo pasiskolino iš atsakovo 209 000 Lt (60 530 Eur), tai atitinka 60 000 Eur. Skolos grąžinimo data 2010 m. spalio 16 d. Skolos įvykdymą garantavo trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 11,20 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Šis sandoris pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnį, nes V. B. buvo pasirašytas atsakovui grasinant fiziniu smurtu, nužudyti B. dukras A. ir S., sūnus V. ir M., ieškovę. Trečiojo asmens veiksmai buvo priešingi jo tikrajai valiai, jis nenorėjo skolintis pinigų iš atsakovo, pinigų iš atsakovo negavo. Tarp šalių neatsirado teisinių prievolinių santykių, nes nebuvo perduotas sutarties dalykas – pinigai, todėl trečiajam asmeniui neatsirado pareiga grąžinti 209 000 Lt. Sutartis negali būti pripažinta sudaryta. Atsakovas be teisinio pagrindo siekė nesąžiningai praturtėti kito asmens sąskaita. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 pagal Z. P. ieškinį V. B. dėl skolos priteisimo V. B. taikos sutartį pasirašė bijodamas, kad atsakovas įvykdys savo grasinimus. Ieškovė su sūnumi teismo posėdžiuose ir V. B. pasirašant taikos sutartį buvo tik stebėtojai. Sandorio sudarymo metu V. B. buvo neįgalus, 2006 m. balandžio 11 d. nustatyta II neįgalumo grupė. V. B. anksčiau iš atsakovo skolinosi pinigų, kuriuos dalimis grąžino. Jis buvo priklausomas nuo atsakovo nepagrįstų reikalavimų. 2017 m. gegužės 5 d. jis kreipėsi į policiją. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės teises. Skolindamasis iš atsakovo pinigines lėšas, V. B. turėjo gauti ieškovės kaip sutuoktinės sutikimą pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį. Šio sandorio ieškovė niekada nepatvirtino. Ieškovė apie jį nežinojo (sužinojo, kai antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 pagal 2014 m. sausio 17 d. sprendimą už akių). Nors ieškinio negrindė netinkama sandorio forma, teismo posėdyje nurodė, kad sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai. Pripažinus sandorį negaliojančiu, prašo taikyti restituciją. Atsakovas trečiajam asmeniui turi grąžinti nepagrįstai gautus 34 199 Eur. Prašymą taikyti tokią restituciją motyvuoja sumos pagal taikos sutartį išieškojimu, pridedant vykdymo išlaidas.
Trečiasis asmuo ieškinio reikalavimus palaiko.
Paaiškino, kad su atsakovu susipažino apie 2000 metus per Kauno m. Savanorių prospekte esančią paskolų firmą. Jam reikėjo pinigų investavimui į nekilnojamąjį turtą, t.y. pirkimo pardavimo sandoriams, nes dirbo nekilnojamojo turto srityje UAB „Šaltinija“ „popieriniu“ direktoriumi (realiai šiai įmonei vadovavo kitos darbuotojos). UAB „Šaltijoje“ gaudavo minimalią algą plius tiek, kiek uždirbdavo parduodamas nekilnojamąjį turtą. Iki ginčo sandorio kelis kartus skolinosi nedideles sumas, skolos rašteliai dėl jų nebuvo pasirašyti. Ginčo sandorio pasirašymo metu atsakovui buvo skolingas apie 50 000 Lt. Atsakovas pasikvietė į butą Kaune, Ašigalio gatvėje, aptarti paskolintų pinigų. Virtuvėje pasakė, kad V. B. turi rašyti tai, ką atsakovas pasakys, priešingu atveju yra vyrukai, kurie susidoros, o V. B. turįs šeimą. Kitame kambaryje girdėjosi vyriškai balsai, todėl suprato, jog grasinimas realus. 2010 m. vasario 16 d. bijodamas rašė tai, ką liepė atsakovas. Parašęs blogai pasijuto, norėjo nubraukti (tai patvirtina skolos raštelis), nubraukti neišėjo, atsakovas atnešė atsigerti vandens. Pasirašė norėdamas apsaugoti šeimą, raštelio originalą pasiliko atsakovas. 209 000 Lt nėra gavęs, maksimum 8000 (valiutos įvardinti negalėjo). Po raštelio pasirašymo ėmė greituosius kreditus ir atsakovui grąžino virš 30 000 Lt. Dėl to atsakovas pakvitavimo nepasirašė, o V. B. jo bijojo. Atsakovas sakė skolą nubrauksiantis, todėl juo pasitikėjo. Ginčo sandorio sudarymo metu buvo neįgalus dėl aukšto kraujospūdžio, turi II neįgalumo grupę. Dėl atsakovo psichologinio spaudimo 2015 m. liepos 6 d. patyrė insultą. Sutartis negali būti pripažinta sudaryta, nes pinigų iš atsakovo negavo. Skolintis nenorėjo. Atsakovas žinojo, kad skolininkas susituokęs, tačiau sutuoktinės sutikimo skolintis iš 209 000 Lt nėra gavęs. Sutuoktinei nesakė, kad skolinasi, apie tai ji sužinojo iš antstolio. Sutuoktinė niekada nepatvirtino šio sandorio. Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 taikos sutartį pasirašė bijodamas, kad atsakovas įvykdys savo grasinimus – nežinojo, kas jo laukia už durų. Iš baimės nesikreipė ir į policiją.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas šią poziciją palaikė papildomai nurodydamas, kad 2010 m. vasario 16 d. V. B. galėjo būti paveiktas psichotropinių medžiagų, kurių atsakovas, būdamas mediku, galėjo įpilti į skolininkui atsigerti atneštą vandenį.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka.
Atsiliepime į ieškinį atsakovas ir jo atstovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 patvirtino taikos sutartį dėl skolos nesumokėjimo pagal 2010 m. vasario 16 d. skolos raštą, pagal kurią, be kita ko, V. B. įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti 32 000 Eur Z. P.. Nutartis yra įsiteisėjusi. Trečiasis asmuo taikos sutarties galėjo nepasirašyti. Taikiai išspręsti ginčą įstatymas neįpareigoja, taikos sutartis yra šalių laisvos valios aktas. Kauno apygardos teismo nutartis turi res judicata galią nagrinėjamoje byloje. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų dėl sandorio negaliojimo CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Argumentai dėl naudoto fizinio smurto melagingi. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 trečiasis asmuo šių aplinkybių neįrodinėjo. Jokio apsimestinio sandorio, smurto ir grasinimų trečiojo asmens ir jo šeimos atžvilgiu iš atsakovo nebuvo. Atsakovas nepažįsta ieškovės šeimos. Ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio dėl apsimestinio sandorio nuginčijimo ir restitucijos, nes nėra sandorio šalis ir negalėjo būti apgauta. Kreiptis į teismą galima siekiant apginti asmens subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Ieškovė neįrodė, kad jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti. Ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia išvengti privalomo teismo nutarties vykdymo, užvilkinti skolos išieškojimą. Teisiniai prievoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo kaip paskolos teikėjo ir kreditoriaus bei trečiojo asmens kaip paskolos gavėjo ir skolininko. Ieškovė neįgijo teisių ar pareigų. Restitucija kaip ieškovės teisių gynimo būdas negalima (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Atsakovui skola iki šiol negrąžinta, nesuprantamas prašymas taikyti pageidaujamą restitucijos būdą.
Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad su V. B. susipažino prieš 15-16 metų per paskolų firmą, nes turėjo įmonę, kurios veiklos sritis buvo ir paskolų teikimas. Iki ginčo sandorio sudarymo 2-3 metus atsakovas jam pasirašytinai skolino pinigus, tikslių paskolos sumų neprisimena. V. B. prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateiktame civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015, aplinkybės dėl tų paskolų nurodytos ne visai tiksliai. Tas skolas V. B. ginčo sandorio sudarymo metu buvo grąžinęs. Kai skolą grąžindavo, atsakovas jam atiduodavo paskolos raštelį. 2010 m. V. B. telefonu vėl paprašė paskolos, sakė, jog per firmą turi problemų. Susitiko V. B. automobilyje, šiam atvykus į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie parduotuvės. Paklausė, ar apie prašymą žino žmona, nes turėjo įtarimų, jog paskolinamų pinigų V. B. sutuoktinė nematė. V. B. prisipažino, jog pinigų reikia jam asmeniškai dėl nepavykusio biznio – nekilnojamąjį turtą pirko brangiau, negu pardavė, sakė turintis grąžinti skolas. Paskolos raštelį surašė pats, lapą pasidėjęs ant padėkliuko. Pasiskolinamą sumą V. B. nurodė pridėdamas palūkanas savo paties apskaičiavimu, realiai atsakovas litais jam padavė sumą, kuri tada buvo lygi 30 000 Eur (tikslios litų sumos neprisimena). V. B. dėl palūkanų dydžio pasakė, kad taip turi būti. Jokio brūkšnio (perbraukimo) raštelyje nėra. Skolos grąžinimo užtikrinimui skolininkas nurodė 11,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (atsakovas turėjo 2005 m. gegužės 26 d. skolininko pasirašytą įgaliojimą atstovauti jį parduodant paskolos raštelyje nurodytą 11,2 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau šis žemės sklypas jau buvo įkeistas kitiems dviems kreditoriams, įgaliojamas baigėsi 2010 m. gegužės 26 d. ). Raštelyje nurodytu laiku 2010 m. spalio 16 d. V. B. skolos negrąžino, telefonu neatsiliepė. Jį susiradęs kitu telefonu, siūlęs skolos grąžinimo variantus, tačiau skolininkas vėl dingo. Dėl to kreipėsi į teismą. Taikos sutartis skolos grąžinimo byloje buvo pasiūlyta skolininko, teismas susitarimui paskyrė 17 dienų. Taikos sutartį parengė skolininko advokatas savo kontoroje, kur visi buvo susitikę tris kartus. Atsakovas norėjo susitarti dėl 35000 Eur (30 000 Eur skola su palūkanomis) grąžinimo, susitarė dėl 32 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl sandorio negaliojimo pagrindų
Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų, nagrinėjamoje byloje bei Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1464-153/2015 pagal Z. P. ieškinį V. B. dėl skolos grąžinimo esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010 m. vasario 16 d. trečiasis asmuo surašė skolos raštą, kuriame nurodė, jog pasiskolino iš atsakovo 209 000 litų, kas atitinka 60 000 eurų. Grąžinimo datą nurodė 2010 m. spalio 16 d., užstatą – 11,20 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), raštelį pasirašė nurodydamas savo vardą ir pavardę.
Dėl šios skolos grąžinimo kreditorius 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikė ieškinį, Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla (paskutinis Nr. 2-1467-153/2015). 2014 m. sausio 17 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteista 209 000 Lt skolos, 31 000 Lt palūkanų ir 5 procentai procesinių palūkanų nuo priteistos sumos 240 000 Lt. 2014 m. vasario 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį iš skolininko išieškota 1195,95 Lt (399,41 Lt vykdymo išlaidų išieškotojui, 731 Lt skolos dengimui, 65,54 Lt vykdymo išlaidų antstoliui), vykdomasis raštas į bylą grąžintas 2015 m. kovo 25 d. 2015 m. kovo 12 d. nutartimi teismas sprendimą panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, o 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria jos susitarė dėl ieškovo ieškinio piniginio reikalavimo atsakovui. Atsakovas įsipareigojo iki 2015 m. spalio 1 d. sumokėti 32 000,00 Eur (trisdešimt du tūkstančius eurų), kas atitinkamai sudaro 110 489,6 Lt, ieškovui Z. P.. 2015 m. spalio 30 d. priimta nutartis išduoti vykdomąjį raštą. Duomenų apie išieškojimą pagal taikos sutartį nėra.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008 A. N. v. R. R.).
Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalyse nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, sprendžiant, ar 2010 m. vasario 16 d. realiai buvo sudaryta 209 000 Lt paskolos sutartis, išanalizuotini jos šalių (nagrinėjamos bylos atsakovo ir trečiojo asmens) nurodyti faktai dėl atsakovą ir trečiąjį asmenį siejusių paskolinių santykių ir skolos raštelio pasirašymo aplinkybių.
Abi sandorio šalys pripažino, jog iki ginčo rašto pasirašymo atsakovas keletą kartų paskolino trečiajam asmeniui po kelis ir keliolika tūkstančių litų. Atsakovas tų sumų tiksliai negalėjo įvardinti dėl, jo teigimu, paskolos sutarčių sugrąžinimo trečiajam asmeniui po jų įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo, motyvuodamas dėl sveikatos būklės sutrikusia atmintimi, teigė negalintis nurodyti visų jį ir atsakovą siejusių aplinkybių, todėl vadovautinasi 2015 m. sausio 9 d. jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais faktais (civilinė byla Nr. 2-1467-153/2015). Tame pareiškime V. B. patvirtino, jog 2004 m. gegužės 26 d. iš atsakovo pasiskolino 10 000 Lt, 2004 m. spalio 14 d. – 5000 Lt, 2005 m. liepos 10 d. – 7000 Lt, 2005 m. lapkričio 9 d. – 11000 Lt, 2006 m. vasario 8 d. – 10000 Lt, 2004 m. gegužės 26 d. – dar 10 000 Lt, tuo būdu nurodytu laikotarpiu iš viso pasiskolindamas 53 000 Lt. Šios sumos negrąžinus, 2010 m. pradžioje atsakovas ėmė grasinti fiziniu susidorojimu su juo ir jo šeimos nariais, todėl pasirašė ginčo paskolos raštą.
Tokiu būdu trečiasis asmuo pripažįsta, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovui buvo skolingas 53 000 Lt (15 349,86 Eur), o atsakovas pripažįsta, kad 2010 m. vasario 16 d. trečiajam asmeniui paskolino ne 209 000 Lt, kurios atitikmuo eurais sutartyje įvardintas 60 000, o pusę šios sumos (103 385,81 Lt), kurios atitikmuo eurais pagal sutartį yra 30 000 Eur.
Įvertinti, ar trečiasis asmuo atsakovui yra sugrąžinęs pagal kitas paskolos sutartis pasiskolintas sumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai pripažįsta atsakovas, teigiantis apie minėtų skolų sugrąžinimą grynais pinigais ir tuo pagrįstą paskolos raštelių sugrąžinimą skolininkui (pažymėtina, kad jo teiginys yra pakankamas įrodymas tokio fakto patvirtinimui; kita vertus, neįmanoma rašytiniais įrodymais patvirtinti skolų negrąžinimo, kai trečiasis asmuo laikosi rašytinių sutarčių nebuvimo ir skolų negrąžinimo pozicijos). Pagal byloje pareikšto ieškinio pagrindus ir dalyką svarbu nustatyti, ar trečiasis asmuo, 60 000 Eur gavimo faktą patvirtinęs savo parašu, šiuos pinigus gavo.
Teismas konstatuoja, jog ieškovė ir jos pusėje esantis trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų apie 2010 m. vasario 16 d. skolos rašto pasirašymą dėl atsakovo fizinio ar psichologinio smurto (CPK 178 straipsnis).
Apžiūrėjus skolos rašto originalą nustatyta, kad jame perbraukimo nėra. Nėra įrodymų, jog pasirašymo metu trečiasis asmuo buvo neadekvačiai paveikiamas dėl neįgalumo. Iš jo medicinos dokumentų išrašo matyti, kad intracerebrinė kraujosruva galvos smegenų pusrutulio požievyje jam nustatyta 2015 m. liepos 6 d., blogai pasijutus karvių melžimo metu.
Ieškovė ir trečiasis asmuo neįvardijo (nekonkretizavo) jokių nenaudingų sąlygų, dėl kurių trečiasis asmuo buvo priverstas sudaryti ginčo sandorį. Priešingai, trečiasis asmuo patvirtino, jog paskolos buvo reikalingos dėl nuostolingo darbo nekilnojamojo turto srityje, kuomet jį pirko pabrangimo metu, taigi jo valia gauti paskolą buvo. Siekiant konkrečias aplinkybes išsiaiškinti teismo posėdžio metu, jų nenurodė motyvuodami prasta sveikata.
Ieškinys nebuvo grindžiamas tuo, kad skolos raštą trečiasis asmuo pasirašė dėl psichotropinio poveikio (pažymėtina, kad trečiasis asmuo nurodė atsakovo atnešto vandens atsigėręs po rašto surašymo ir pasirašymo).
Trečiasis asmuo yra įgijęs aukštą inžinerinį išsilavinimą, dirbo nekilnojamojo turto įmonės vadovu. Atsakovas turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, nėra duomenų apie tokią jo veiklą, dėl kurios šio asmens būtų galima bijoti trečiojo asmens nurodytu pagrindu, todėl teismas netiki trečiojo asmens paaiškinimais apie realų pagrindą baimei kreiptis į policiją po skolos raštelio pasirašymo (CPK 185 straipsnis). Tokius paaiškinimus paneigia nesikreipimas pagalbos byloje Nr. 2-1467-153/2015, nors 2015 m. sausio mėnesį trečiasis asmuo tvirtino skolos raštelį pasirašęs dėl atsakovo grasinimo fiziniu susidorojimu, tačiau į policiją jis nebijojo kreiptis inicijuojant nagrinėjamos bylos iškėlimą. Pastarąją aplinkybę teismas vertina kaip sąmoningą siekį gauti įrodymą nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindui patvirtinti (pažymėtina, jog įrodymų apie atsakovo naudotą fizinį ar psichologinį smurtą ieškovė iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK atliekamo tyrimo medžiagos nepateikė).
Sandorio sudarymą dėl atsakovo smurto paneigia ir bylos dėl skolos gražinimo baigtis. Minėta, kad ginčo sandoriu, o ne kitomis paskolomis, atsakovas pagrindė savo ieškinį trečiajam asmeniui dėl skolos priteisimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015. Skolininkas nepareiškė priešieškinio dėl ieškinio pagrindu esančio sandorio nuginčijimo ir 2015 m. balandžio 20 d. byloje sudaryta taikos sutartimi sandorio šalys konstatavo, jog pagal ieškovo ieškinį ginčo dėl skolos dydžio nebėra, jis sudaro 32 000 Eur (taikos sutarties 1.4 punktas). Tai iš esmės atitinka atsakovo teiginį apie tikrąją paskolintų pinigų sumą ir sutartas 2000 Eur palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais penkerius metus. Dėl taikos sutarties sudarymo šalys tris kartus buvo susitikę V. B. advokato kontoroje, V. B. dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuos stebėjo ir ieškovė su sūnumi, toje byloje neteigė apie tai, kad taikos sutartį sudarė tik bijodamas kreditoriaus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje M.O. v. T.M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Neprotinga būtų manyti, jog ir tokiomis sąlygomis trečiasis asmuo turėjo pagrindą bijoti, kad už teismo durų su juo ar jo šeima bus fiziškai susidorota (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis).
Atmestini ieškovės ir trečiojo asmens argumentai, jog pinigų negavimą įrodo įrašo apie jų perdavimą–priėmimą nebuvimas. Paskolos raštelis yra pripažįstamas tinkamu ir leistinu paskolinių santykių atsiradimo įrodymu. Paskolos raštelyje ar sutartyje panaudoti terminai ,,pasiskolinau” patvirtina pinigų perdavimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-659/2003).
Ginčo sandorio notarinis patvirtinimas nebuvo būtinas. Jo sudarymo metu CK 1.73, 1.74 straipsniai tokios sutarties notarinės formos nereikalavo.
Pagal CK 3.92 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Rašytinio sutikimo būtinumo ieškovė įstatymais nepagrindė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad CK 3.92 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-186/2010 R.A v. A.A.). Tuo remiantis atmestini ieškovės teiginiai apie jos teisių pažeidimą, nesant sutikimo ginčo sandorio sudarymui. Tarp jo šalių nėra ginčo dėl to, kad 2010 m. vasario 16 d. skolos rašteliu trečiasis asmuo prisiėmė asmeninę prievolę.
Nėra pagrindo pripažinti, jog sandoris negalioja dėl jame nurodytos pinigų grąžinimo datos. Teismo vertinimu, asmeniui, besiverčiančiam nekilnojamojo turto prekyba, septynių mėnesių skolos grąžinimo data nėra nereali. Pastarajai aplinkybei pagrįsti ieškovė ir trečiasis asmuo jokių įrodymų nepateikė (pvz., duomenų apie trečiojo asmens vykdytus pardavimus UAB „Šaltinija“, ten gautą uždarbį, įmonės bei savo tuometinę finansinę padėtį, duomenų apie resursus, iš kurių buvo vykdoma prekyba nekilnojamuoju turtu, konkrečius sandorius ir pan.).
Atsakovui pripažinus, jog trečiajam asmeniui perdavė ne 60 000 Eur, o 30 000 Eur, sandorio dalis dėl likusios pinigų sumos (30 000 Eur) pripažintina negaliojančia kaip neatitinkanti CK 6.870 straipsnio 1 dalies reikalavimų (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Teismas sutinka su ieškove, jog pagrindas jos teisei ginti yra bendrosios nuosavybės sumažėjimas sutuoktiniui priklausančia dalimi, šiam atsiskaitant su kreditoriumi pagal paskolos raštą. Ieškovė neįrodė kitų ieškinio pagrindų, todėl atsakovo pripažinimas perdavus ne visą ginčo sandoryje nurodytą sumą nesudaro pagrindo spręsti apie kitos sandorio dalies negaliojimą. Trečiasis asmuo neįrodė, kad skolos raštelį surašė priverstas ar dėl kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių.
Dėl restitucijos
Ieškovės prašymas taikyti restituciją atmestinas kaip nepagrįstas.
Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). 30 000 Eur pagal ginčo sandorį gavo ne atsakovas, o trečiasis asmuo, taikos sutartimi įsipareigojęs grąžinti kreditoriui 32 000 Eur.
Ieškovė nepateikė įrodymų, jog iš trečiojo asmens atsakovui buvo išieškota pinigų suma, viršijanti taikos sutartyje sutartą sumą, t.y. kad iš trečiojo asmens išieškotus pinigus atsakovas gavo be pagrindo, todėl jos pageidaujama restitucija negali būti taikoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009).
Priimant ieškinį 2017 m. kovo 27 d. nutartimi buvo nustatyta, kad turtinio reikalavimo suma yra 34199 Eur (restitucijos suma). Ieškovė byloje sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, minima nutartimi 699 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.
Išnagrinėjęs bylą teismas konstatuoja, kad turtinio ieškinio kaina yra 34199 Eur, nuo jos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 738 Eur, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, apmokėtinas 75 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis). Iš dalies patenkinus neturtinį reikalavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio, valstybei iš atsakovo – 6,50 Eur žyminio mokesčio ir, įvertinus jo pripažintą skolos dydžio faktą, 7,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Bendra iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 14,24 Eur. Iš ieškovės valstybei priteistina 738 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1-3 dalys).
Trečiasis asmuo patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidų, atsakovas – 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčą dėl skolos dydžio pagal 2010 m. vasario 16 d. paskolos raštą šie bylos dalyviai savanoriškai sureguliavo civilinėje byloje Nr. 2-1467-153/2015 pasirašyta taikos sutartimi, taip pat įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (nepagrįstą reikalavimą panaikinti sandorio dalį, dėl kurios įvykdymo buvo susitarta taikiai), į atsakovo pripažintą faktą dėl faktinės skolos sumos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bylos dalyvių turėtos advokato pagalbos išlaidos tarpusavyje nepaskirstytinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia trečiojo asmens V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 16 d. pasirašyto skolos rašto dalį, pagal kurią jis iš atsakovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pasiskolino vieną antrąją dalį šiame rašte nurodytos 209000 (dviejų šimtų devynių tūkstančių) litų, šio sandorio šalių susitarimu atitinkančios 60000 (šešiasdešimt tūkstančių) eurų, sumos.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 738 (septynis šimtus trisdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš atsakovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), – 14,24 (keturiolika Eur 24 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31 (trisdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.