- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-671-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00799-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama neterminuotai apriboti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); neterminuotai apriboti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); neterminuotai riboti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų - , gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigines lėšas vaiko išlaikymui įpareigoti tvarkyti uzufrukto teise laikiną globėją; iš atsakovų priteisti teismo išlaidas valstybei.
2. Nurodė, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) žinioje nuo (duomenys neskelbtini) yra atsakovės šeima. Atsakovės šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga Klaipėdos rajono savivaldybėje. Šeimai persikėlus gyventi į Kauno miestą, nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) atsakovės šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaiko ir atkūrimo paslauga buvo teikiama Kauno miesto savivaldybėje. Atsakovė turi dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo (duomens neskelbtini) nustatyta laikinoji globa (duomenys neskelbtini), budinčio globėjo šeimoje, ir sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2022-01-14 nutartimi nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Inicijavus atvejo vadybos procesą atsakovės šeimai, nustatytos pagrindinės problemos: nesaikingas alkoholio vartojimas, nedarbas, mažos pajamos, vaikų nepriežiūra, negebėjimas pasirūpinti vaikų ugdymu, auklėjimu, sveikata, stebima kasdienių socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka bei vengimas spręsti iškilusias problemas šeimoje. Teikiant šeimai socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai pastebėjo, jog atsakovės dukra(duomenys neskelbtini) namuose neturėjo pareigų ir atsakomybių, motinai vartojant alkoholį vaiko auklėjimas buvo paliktas savieigai. Socialinei darbuotojai darbui su šeimomis ir jų vaikais lankantis šeimoje išryškėjo atsakovės dukters (duomenys neskelbtini) nepriežiūros atvejai, susiję su ugdymu, fizine ir psichologine vaiko sveikata. (duomenys neskelbtini) labai dažnai praleisdavo pamokas mokykloje, buvo pedagogiškai apleista - baigusi dvi klases negebėjo skaityti, nepažinojo visų raidžių, pasak (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogės, vaiko raida atitiko ikimokyklinį amžių, o akademiniai pasiekimai buvo labai minimalūs. Prasta ir (duomenys neskelbtini) fizinė sveikata (mergaitė dažnai skųsdavosi pilvo skausmais, virškinimo sutrikimais, todėl, pasak motinos, praleisdavo pamokas). Dirbant socialinį darbą pastebėta, jog atsakovė visiškai nesirūpina vaiko mityba - (duomenys neskelbtini) buvo maitinama pusfabrikačiais ir saldumynais, dėl dienos režimo nebuvimo vaikas į mokyklą ateidavo nepailsėjęs, neišsimiegojęs. Teikiant paslaugas, ne vieną kartą buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Dirbant su šeima, socialinė darbuotoja ir kiti specialistai pastebėjo, kad atsakovė, siekdama kontroliuoti situaciją, dažnai mokydavo dukrą (duomenys neskelbtini) meluoti, nepasakoti specialistams ir giminaičiams kas vyksta namuose. Dukrai pasakodavo istorijas, susijusias su jos, kaip suaugusios moters, problemomis (pvz. kaip ir kodėl susipyko su sugyventiniu, vaiko močiute ir pan.), tuo darydama žalą vaiko psichikai. Atsakovė vengia dirbti, įsidarbinusi darbo vietą išlaiko tik keletą dienų ar savaičių, nori gyventi laisvą ir įsipareigojimų nevaržomą gyvenimą. Atsakovės pragyvenimo šaltinis - ne tik įvairių sugyventinių teikiama parama, bet ir Centro turimais duomenimis, galimai verčiasi prostitucija, talpindama skelbimus su savo nuogo kūno nuotraukomis internete. Dirbant socialinį darbą su atsakovės šeima išryškėjo ir priklausomybės alkoholiui problema. Atsakovei paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau (duomenys neskelbtini) vykusio atvejo vadybos posėdžio metu pasiteiravus ar vartoja paskirtus gydytojo medikamentus, atsakė, kad nevartoja, nes nemato tam pagrindo. Vaikas po pasimatymo ar telefoninio pokalbio su mama jaučia įtampą, nerimą, liūdi, būna susimąsčiusi, atsisako žaisti su vaikais, nuolat ašaroja. Budinčiai globėjai prireikia daug laiko ir jėgų vaiką emociškai stabilizuoti. Centro psichologas teigia, kad pastaruoju metu pastebėjo (duomenys neskelbtini) emocinės būsenos pablogėjimą, nes ji nesijaučia saugi, nerimauja dėl savo ateities. Įvertinus gautą informaciją, (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas sutrumpinti (duomenys neskelbtini) ir jos mamos susitikimų laiką iki 1 val. ir telefonu bendrauti 2 kartus savaitėje (ketvirtadienį ir šeštadienį) po 1 val. Specialistams bendraujant su (duomenys neskelbtini), pokalbio metu išsiaiškinta, kad mergaitė norėtų gyventi su savo krikšto tėvais. Pasak psichologės vaikas jaučiasi dviprasmiškai, t. y. jaučia didelę meilę mamai ir norą grįžti, bet yra ir pyktis, baimės jausmas, nes nežino, ko laukti grįžus pas mamą. Atsakovė nedirba, gaunamos pajamos išmoka už vaiką bei išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Nepaisant to, jog atsakovės sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, priteistas išlaikymas bei nustatyta motinos ir sūnaus bendravimo tvarka, atsakovė susitikimų su sūnumi metu pažeidžia vaiko interesus į saugią ir veiką aplinką. (duomenys neskelbtini) atvykusi pas sūnų į (duomenys neskelbtini) po 8 mėnesių nesimatymo su sūnumi (duomenys neskelbtini), buvo agresyviai nusiteikusi vaiko tėvo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jį iškeikė girdint sūnui, dėl to vaikas eiti pas mamą nenorėjo. Atsižvelgiant į atsakovės ilgalaikį negebėjimą užtikrinti vaikui saugios, sveikos ir pastovios gyvenamosios aplinkos, daromą neigiamą įtaką vaiko auklėjimui ir vystymuisi, vaiko nepriežiūrą ir jo poreikių ignoravimą, nuolatinį alkoholio vartojimą yra pagrindas riboti ieškovei motinos valdžią į dukrą ir sūnų. Su vaiko tėvu (duomenys neskelbtini), atsakovė bendro ūkio neveda, kartu negyvena, ryšių nepalaiko, išlaikymo vaikui tėvas neteikia. Skyriaus žiniomis (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, vaiko gyvenime nedalyvauja.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo atsakovei (duomenys skelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apribojo atsakovei (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Neterminuotai apribojo atsakovui (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą (duomenys neskelbtini), gi. (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovės (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė iš atsakovo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dukters (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini), iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskyrė priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę (duomenys neskelbtini) laikiną globėją (duomenys neskelbtini). Sprendimą nurodė vykdyti skubiai. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Atsakovė neįgyvendina visų pagalbos plane esančių rekomendacijų, ignoruoja turimas problemas su alkoholio vartojimu, atsisako dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, nedirba.
3.2. Atsakovė neturi galimybių užtikrinti vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų. Šiuo metu atsakovė gyvena ūkiniame pastate, kuris tik iš dalies pritaikytas gyvenimui. Būstas remontuojamas, jame nėra galimybės pasigaminti maisto, neįvestas šildymas.
3.3. Teismo posėdyje apklausta nepilnametė (duomenys neskelbtini) neišreiškė noro būti sugrąžinta gyventi pas motiną. Nurodė, kad gyvendama su mama nesijautė gerai. Buvo pavargusi, neišsimiegojusi. Mokykloje patyrė patyčias, neturėjo bendrų užsiėmimų su mama ar individualiai. Mama jos akivaizdoje rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus, dažnai jų namuose lankydavosi policija. Gyvendama su globėja jaučiasi geriau, atrado hobių, nebepatiria patyčių mokykloje. Su mama susitikimai vyksta gyvai. Susitikimai ne visada būna sklandūs, kadangi jų metu mama parodo daug negatyvių emocijų. Ir tai ją paveikia, užsisklendžia savyje.
3.4. Iki vaiko paėmimo iš atsakovės šeimos, tėvas su vaiku ryšių visai nepalaikė, o po laikinosios globos vaikui nustatymo su vaiku matėsi tik 4 kartus. Teismo posėdyje apklausta (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad pirmas atsakovo susitikimas su dukra įvyko (duomenys neskelbtini), o antras – (duomenys neskelbtini). Nebuvo panašu, kad atsakovui šių susitikimų metu pavyko užmegzti ryšį su vaiku. Po susitikimų atsakovas nedėjo pastangų palaikyti kontakto su dukterimi. Iniciatyvos daug rodė tam pats vaikas, dažnai skambindavo tėvui, tačiau tėvas neretai į jos skambučius neatsakydavo. Pokalbio metu pastebėjo, kad atsakovo suvokimas dėl vaiko priežiūros apsiriboja tik būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu, tai yra pastogės, maisto ir rūbų suteikimu. Paties atsakovo nurodymu, jo sutuoktinė yra prieš (duomenys neskelbtini) apgyvendinimą pas atsakovą. Atsakovo šeimoje yra (duomenys neskelbtini) vaikai. Šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, yra taikoma atvejo vadyba.
3.5. Atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo pat (duomenys neskelbtini) gimimo yra nusišalinęs nuo jos priežiūros. Atsakovės atveju problemos dėl kurių (duomenys neskelbtini) buvo paimta iš jos šeimos nėra išnykusios, nėra jokių prielaidų, jog situacija gali pasikeisti ateityje. Sūnaus (duomenys neskelbtini) atveju atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros auklėjimo, materialinio išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2024-03-18 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-113-323/2024 dalį, kuria teismas nutarė neterminuotai apriboti atsakovės (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į nepilnamečius vaikus (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) dukters (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas apribodamas motinos valdžią iš esmės rėmėsi ieškovės argumentais, nevertino pokyčių šeimoje. Pokyčiai šeimoje vyko, gal ne taip greitai kaip norėjosi, tačiau ji stengėsi, kad dukra galėtų grįžti į šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Dėl alkoholio vartojimo lankėsi pas konsultantę, stengėsi susirasti darbą, gerinti gyvenimo sąlygas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji nedirba, neturi galimybių užtikrinti vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų, nes ji intensyviai ieškojo darbo, (duomenys neskelbtini) buvo priimta į (duomenys neskelbtini).
4.3. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme gyvenimo sąlygos nebuvo visapusiškai įvertintos, gyvenamoji vieta nebuvo apžiūrėta, įvertinti jos pokyčiai. Nors gyvenamosios patalpos yra ūkiniame pastate, tačiau jos yra po remonto ir pilnai pritaikytos gyvenimui. Patalpose yra virtuvė, gyvenamasis kambarys, tualetas, gyvenamajame būste yra visi būtini baldai - lova, televizorius, svetainės baldų komplektas.
4.4. Akivaizdu, kad teismo posėdžio metu dukra (duomenys neskelbtini) buvo susijaudinusi, todėl ir savo nuomonę dėl grįžimo į šeimą galėjo išsakyti neaiškiai.
4.5. Mano, kad iš tėvų negali būti priteisiamas didesnis išlaikymas nei leidžia tėvų galimybės. Atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, dukros (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš jos turėjo būti priteistas 130 Eur išlaikymas.
4.6. Prašo priimti į bylą naujus įrodymus - darbo sutartį ir fotonuotraukas, nes jų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo. Iš teismo sprendimo matyti, kad nebuvo objektyviai įvertintos jos gyvenimo sąlygos. Fotonuotraukos patvirtina, kad jos gyvenamasis būstas yra tinkamas gyventi ne tik jai, bet ir vaikams.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, įrodymų į bylą apie teigiamus pokyčius šeimoje apeliantė nepateikė.
5.2. Pateiktos fotonuotraukos neįrodo, jog tai apeliantės nurodyta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šios nuotraukos nepagrindžia nurodytų aplinkybių, jog apeliantė pagerino savo gyvenimo sąlygas, siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą.
5.3. Duomenų į bylą apie lankymąsi pas konsultantę dėl alkoholio vartojimo į bylą nepateikė, o jeigu ir lankėsi, konsultacijos teigiamų rezultatų nedavė.
5.4. Netikėti vaiko paaiškinimais nėra pagrindo, tuo labiau, jog ir specialistai, dirbantys su šeima, pagalbos šeimai planuose užfiksavo vaiko nepriežiūrą, pedagoginį apleistumą bei vaiko sveikatos problemas. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane Centro socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) nurodo, jog per tris pastaruosius mėnesius apeliantės šeimoje nėra pokyčių, pagalbos plane numatytos priemonės neįgyvendintos.
5.5. Byloje pateikti duomenys apie amoralų apeliantės elgesį vaiko akivaizdoje, svetimų vyrų nuolatinį lankymąsi namuose, vaiko mamos sugyventinio smurtą, triukšmą namuose, alkoholio vartojimą, intymių paslaugų teikimą vyrams, dėl ko vaikas negalėdavo naktimis išsimiegoti ir į mokyklą eidavo pavargęs arba visai neidavo.
5.6. Centro motyvuotame siūlyme dėl motinos valdžios ribojimo apeliantei nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) namuose neturėjo pareigų ir atsakomybių, motinai vartojant alkoholį vaiko auklėjimas buvo paliktas savieigai. Socialinei darbuotojai darbui su šeimomis ir jų vaikais lankantis šeimoje išryškėjo atsakovės dukters (duomenys neskelbtini) nepriežiūros atvejai, susiję su ugdymu, fizine ir psichologine vaiko sveikata.
5.7. Amoralus elgesys, vaiko nepriežiūra, netinkamas motinos pareigų vykdymas, teismo buvo įvertinos, atsižvelgiant į bylos duomenis, liudytojų parodymus bei pačios apeliantės paaiškinimus ir priimtas sprendimas dėl motinos valdžios ribojimo į abu apeliantės vaikus.
5.8. Atsižvelgiant į tai, jog minimalus darbo užmokestis yra orientacinis kriterijus nustatant vaiko poreikius, teismas atsižvelgdamas į apeliantės turtinę padėtį, priteisė mažesnį, nei pusė minimalaus darbo užmokesčio išlaikymo dydį.
5.9. Apeliantė neigia savo problemas, jų nepripažįsta, nesuvokia savo, kaip motinos pareigų ir iš esmės dėl savo tyčinių veiksmų nekeičia gyvenimo būdo, nevertina savęs kritiškai, todėl negali užtikrinti vaikams saugių ir sveikų gyvenimo sąlygų. Situacija šeimoje nuo vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos nepasikeitė ir nėra požymių, jog ateityje pasikeis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantė pateikė naujus įrodymus.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
12. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės aplinkybės
13. Nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa budinčio globotojo šeimoje (duomenys neskelbtini) taip pat turi sūnų (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo
14. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės ieškinys dėl neterminuoto atsakovės motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas apribodamas motinos valdžią iš esmės rėmėsi ieškovės argumentais ir nevertino pokyčių jos šeimoje. Apeliantės argumentai atmestini.
16. Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis.
17. Lietuvos A. T. praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
18. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apeliantės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaruota (duomenys neskelbtini) Apeliantė išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) ir išvyko gyventi adresu - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Specialistams lankantis šeimoje, buvo konstatuota, jog apeliantė gyvena ūkiniame pastate, kuris tik iš dalies pritaikytas gyvenimui, jame nėra įvestas šildymas, nėra galimybės pasigaminti maisto, maistą gamintis apeliantei leidžiama namo savininkų virtuvėje, esančioje pagrindiniame name. Šias aplinkybes posėdžio metu patvirtino socialinė darbuotoja, apklausta kaip liudytoja, šių aplinkybių nepaneigė ir apeliantė. Nors apeliantė į bylą su apeliaciniu skundu pateikė foto nuotraukas, nurodydama, jog jose fiksuota jos gyvenamoji vieta, tačiau kaip minėta, ši gyvenamoji vieta nėra tinkama augti ir vystytis nepilnamečiams vaikams, taip pat apeliantės nurodyti baldai nėra pakankami tinkamam gyvenimo sąlygų vaikams sudarymu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje jos nepilnamečiams vaikams gyventi gyvenimo sąlygos yra tinkamos. (duomenys neskelbtini) pagalbos šeimai plane nurodyta, jog apeliantės šeimoje fiksuojami neigiami pokyčiai, apeliantei nustatyta diagnozė konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) apeliantė du kartus atvyko į pasimatymą su dukra galimai neblaivi, paprašius pasitikrinti alkotesteriu, apeliantė atsisakė. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus specialistė nurodo, jog (duomenys neskelbtini) į pasimatymą su dukra ateina su alkoholio kvapu. Iš byloje esančių VSDFV duomenų matyti, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), darbo sutartis pasibaigė dar iki apeliacinio skundo teismui padavimo (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo, kad pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo patikrinti duomenys (duomenys neskelbtini) sistemoje, iš kurių matyti, kad apeliantė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau šioje įmonėje dirbo tik iki (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis apeliantė niekur nedirba, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nors ir susiranda pastovų darbą, tačiau nededa pastangų jį išlaikyti, po 3 savaičių apeliantės darbo santykiai įprastai baigiasi.
19. Apeliantė teigia, jog jai kelia abejonių dukters apklausa teisme, nes jos nuomone dukra buvo susijaudinusi ir galėjo kalbėti neaiškiai, pasakyti, jog nenori grįžti pas mamą, nes iki vaiko apklausos teisme, jos ir dukters santykiai buvo šilti. Apeliantės argumentai atmestini.
20. Pažymėtina, kad vaiko apklausoje dalyvavo teismo psichologė, skyriaus teisininkė ir vaiko globėja. Apeliantės dukra kalbėjo aiškiai, į klausimus atsakinėjo logiškai, klausimus apie gyvenimą šeimoje su mama formulavo psichologė bei teisininkė. Apeliantės dukra patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie gyvenimo su mama sąlygas. Su vaiko paaiškinimais teismas supažindino apeliantę po vaiko apklausos sugrįžusią į salę. Netikėti vaiko paaiškinimais nėra pagrindo, juolab, kad ir kitos bylos aplinkybės patvirtina apeliantės netinkamą elgesį su dukra. Byloje pateikti duomenys apie amoralų apeliantės elgesį vaiko akivaizdoje, svetimų vyrų nuolatinį lankymąsi namuose, vaiko mamos sugyventinio smurtą, triukšmą namuose, alkoholio vartojimą, intymių paslaugų teikimą vyrams, dėl ko vaikas negalėdavo naktimis išsimiegoti ir į mokyklą eidavo pavargęs arba visai neidavo, dėl vaiko nepriežiūros (duomenys neskelbtini) būdamas trečioje klasėje nemokėjo nei skaityti nei rašyti. Ieškovės teigimu, pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) prieš atvykstant į Centrą susitikti su mama būna liūdna, pikta, savo kūno kalba parodo, kad ji nėra laiminga. Siekiant išsiaiškinti vaiko elgesio priežastį, teirautasi budinčios globėjos apie mergaitės emocinę būseną po susitikimų ar telefoninių pokalbių su atsakove, gauta informacija, jog vaikas po pasimatymo ar telefoninio pokalbio su mama jaučia įtampą, nerimą, liūdi, būna susimąsčiusi, atsisako žaisti su vaikais, nuolat ašaroja. Budinčiai globėjai prireikė daug laiko ir jėgų vaiką emociškai stabilizuoti. Centro psichologas teigia, kad pastaruoju metu pastebėjo (duomenys neskelbtini) emocinės būsenos pablogėjimą, nes ji nesijaučia saugi, nerimauja dėl savo ateities.
21. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantė daro žalingą įtaką savo nepilnametei dukrai savo amoraliu elgesiu, tinkamai nesirūpina dukra, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad motinos valdžia neterminuotai į nepilnametę dukrą apeliantei apribota pagrįstai.
22. Apeliantė nesutinka ir su motinos valdžios ribojimu į sūnų (duomenys neskelbtini) ir teigia, kad aplinkybės, jog su sūnumi nebendrauja ir neteikia jam išlaikymo, jos nuomone, nėra svarbios.
23. Kaip minėta, tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
24. Byloje nustatyta, kad apeliantė nedalyvauja sūnaus gyvenime, nebendrauja su savo sūnumi (duomenys neskelbtini), gyvenančiu su tėvu, neteikia jam išlaikymo, šios aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad apeliantė vengia atlikti savo pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, todėl motinos valdžia į sūnų apeliantei neterminuotai apribota pagrįstai.
25. Apeliantė teigia, kad neturi galimybės dukros išlaikymui skirti 200 Eur. Apeliantės argumentai atmestini.
26. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).
27. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
29. Pažymėtina, kad šiuo metu minimalus darbo užmokestis siekia 924 Eur, į rankas sudaro 709 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į apeliantės turtinę padėtį, priteisė mažesnį, nei pusė minimalaus darbo užmokesčio išlaikymo dydį, t. y. 200 Eur dukters išlaikymui, apeliantė yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga, turi daug laisvo laiko, nepatiria jokių nepatogumų ar naštos, tai yra, nesprendžia vaikų sveikatos, ugdymo/ugdymosi ir priežiūros problemų, nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, taigi gali įgyti profesiją ir susirasti pastovų, geriau apmokamą darbą, todėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo mažinti nėra pagrindo.
30. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Dėl kitų argumentų
31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.