- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- e2-113-323/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00799-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- I. V., R. G.
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, Klaipėdos rajono paramos šeimai centro, R. Š.
- Advokatai
- Galina Morozova, Ramunė Kičiatovienė
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. G., I. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos rajono paramos šeimai centras, R. Š., Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo reikalauja: 1) neterminuotai apriboti I. V., gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini); 2) neterminuotai apriboti I. V., gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini); 3) neterminuotai riboti R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš atsakovų - I. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigines lėšas vaiko išlaikymui, įpareigoti tvarkyti uzufrukto teise, laikiną globėją; 5) iš atsakovų priteisti teismo išlaidas valstybei.
Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau - Centras) žinioje nuo 2021-08-12 yra atsakovės I. V. šeima. Atsakovės I. V. šeimai nuo 2018-01-01 iki 2019-04-11 buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga Klaipėdos rajono savivaldybėje. Šeimai persikėlus gyventi į Kauno miestą, nuo 2019-04-23 iki 2019-11-11, ir nuo 2021-01-25 iki 2021-08-03, I. V. šeimai socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga buvo teikiama Kauno miesto savivaldybėje. Atsakovė turi dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2022-07-26 nustatyta laikinoji globa Centre, (duomenys neskelbtini), budinčio globėjo šeimoje, ir sūnų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta Kauno apylinkės teismo 2022-01-14 nutartimi, nustatyta su tėvu R. Š., gyv. (duomenys neskelbtini). Inicijavus atvejo vadybos procesą atsakovės šeimai, nustatytos pagrindinės problemos: nesaikingas alkoholio vartojimas, nedarbas, mažos pajamos, vaikų nepriežiūra, negebėjimas pasirūpinti vaikų ugdymu, auklėjimu, sveikata, stebima kasdienių socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka bei vengimas spręsti iškilusias problemas šeimoje. Teikiant šeimai socialines paslaugas, socialiniai darbuotojai pastebėjo, jog atsakovės dukra G. V. namuose neturėjo pareigų ir atsakomybių, motinai vartojant alkoholį vaiko auklėjimas buvo paliktas savieigai. Socialinei darbuotojai darbui su šeimomis ir jų vaikais D. P. lankantis šeimoje išryškėjo atsakovės dukters G. nepriežiūros atvejai, susiję su ugdymu, fizine ir psichologine vaiko sveikata. G. labai dažnai praleisdavo pamokas mokykloje, buvo pedagogiškai apleista - baigusi dvi klases, negebėjo skaityti, nepažinojo visų raidžių, pasak (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogės J. V., vaiko raida atitiko ikimokyklinį amžių, o akademiniai pasiekimai buvo labai minimalūs. Prasta ir G. fizinė sveikata (mergaitė dažnai skųsdavosi pilvo skausmais, virškinimo sutrikimais, todėl, pasak motinos, praleisdavo pamokas). Dirbant socialinį darbą pastebėta, jog atsakovė visiškai nesirūpina vaiko mityba – G. buvo maitinama pusfabrikačiais ir saldumynais, dėl dienos režimo nebuvimo vaikas į mokyklą ateidavo nepailsėjęs, neišsimiegojęs. Teikiant paslaugas, ne vieną kartą buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Dirbant su šeima, socialinė darbuotoja ir kiti specialistai pastebėjo, kad atsakovė, siekdama kontroliuoti situaciją, dažnai mokydavo dukrą G. meluoti, nepasakoti specialistams ir giminaičiams kas vyksta namuose. Dukrai pasakodavo istorijas, susijusias su jos, kaip suaugusios moters problemomis (pvz. kaip ir kodėl susipyko su sugyventiniu, vaiko močiute ir pan.), tuo darydama žalą vaiko psichikai. Atsakovė vengia dirbti, įsidarbinusi darbo vietą išlaiko tik keletą dienų ar savaičių, nori gyventi laisvą ir įsipareigojimų nevaržomą gyvenimą. Atsakovės pragyvenimo šaltinis - ne tik įvairių sugyventinių teikiama parama, bet ir Centro turimais duomenimis, galimai verčiasi prostitucija, talpindama skelbimus su savo nuogo kūno nuotraukomis internete. Dirbant socialinį darbą su atsakovės šeima išryškėjo ir priklausomybės alkoholiui problema. Atsakovei paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau 2023-01- 12 vykusio atvejo vadybos posėdžio metu pasiteiravus ar vartoja paskirtus gydytojo medikamentus, atsakė, kad nevartoja, nes nemato tam pagrindo. Vaikas po pasimatymo ar telefoninio pokalbio su mama jaučia įtampą, nerimą, liūdi, būna susimąsčiusi, atsisako žaisti su vaikais, nuolat ašaroja. Budinčiai globėjai prireikia daug laiko ir jėgų vaiką emociškai stabilizuoti. Centro psichologas teigia, kad pastaruoju metu pastebėjo G. emocinės būsenos pablogėjimą, nes ji nesijaučia saugi, nerimauja dėl savo ateities. Įvertinus gautą informaciją, 2023-01-12 atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas sutrumpinti G. ir jos mamos susitikimų laiką iki 1 val., ir telefonu bendrauti 2 kartus savaitėje (ketvirtadienį ir šeštadienį) po 1 val. Specialistams bendraujant su G., pokalbio metu išsiaiškinta, kad mergaitė norėtų gyventi su savo krikšto tėvais. Pasak psichologės vaikas jaučiasi dviprasmiškai, t. y. jaučia didelę meilę mamai ir norą grįžti, bet yra ir pyktis, baimės jausmas, nes nežino, ko laukti grįžus pas mamą. Atsakovė I. V. nedirba, gaunamos pajamos išmoka už vaiką bei išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo. Nepaisant to, jog atsakovės sūnaus L. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, priteistas išlaikymas bei nustatyta motinos ir sūnaus bendravimo tvarka, atsakovė susitikimų su sūnumi metu pažeidžia vaiko interesus į saugią ir veiką aplinką. 2022-12-27 atvykusi pas sūnų į Kauną po 8 mėnesių nesimatymo su sūnumi L., buvo agresyviai nusiteikusi vaiko tėvo R. Š. atžvilgiu, jį iškeikė girdint sūnui, dėl to vaikas eiti pas mamą nenorėjo. Atsižvelgiant į atsakovės ilgalaikį negebėjimą užtikrinti vaikui saugios, sveikos ir pastovios gyvenamosios aplinkos, daromą neigiamą įtaką vaiko auklėjimui ir vystymuisi, vaiko nepriežiūrą ir jo poreikių ignoravimą, nuolatinį alkoholio vartojimą yra pagrindas riboti ieškovei motinos valdžią į dukrą ir sūnų. Su vaiko tėvu R. G., atsakovė bendro ūkio neveda, kartu negyvena, ryšių nepalaiko, išlaikymo vaikui tėvas neteikia. Skyriaus žiniomis R. G. gyvenamoji vieta Rietavo sav. Atsakovas visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo, vaiko gyvenime nedalyvauja.
Atsiliepimas
Atsakovė I. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti ieškinį.
Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį ieškovės vadu pateikė jos atstovė V. S.. Ieškinį ji pateikė iš karto po to, kai atsakovė apskundė jos neteisėtus veiksmus, dėl atsakovės asmens duomenų saugumo pažeidimo, ir skundas buvo patenkintas. Dar nagrinėjant teisme bylą dėl teismo leidimo paimti iš jos nepilnametę dukrą G. V., pastebėjo išankstinį V. S. nusistatymą. Vėliau, neturėdama tam teisės ir, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, V. S. atskleidė jos asmens duomenis. Tikiu, kad ši specialistė byloje turi asmeninį suinteresuotumą. Asmeninis suinteresuotumas ir nusistatymas prieš ją neleidžia jai byloje būti objektyvia. Iš tikrųjų situacija su ja šiai dienai nėra tokia baisi ir beviltiška, kaip ieškinyje nurodė specialistė. Turi tinkamas gyvenimo sąlygas, nuolatinį darbą, lanko psichologo ir narkologo konsultacijas. Kiek tai įmanoma, nepaisant trukdymų, bendrauja su dukra, ir su ja palaiko artimus santykius. 2022-11-14 atvejo vadybos posėdžio metu BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos šeimoms padalinio Darbo su šeimomis skyriaus socialinė darbuotoja darbui su šeimomis ir jų vaikais D. P. išsakė nuomonę, kad situacija su ja ženkliai pagerėjo. D. P. pažymėjo, kad atsakovė labai stengiasi, tinkamai bendrauja su dukra, stengiasi laikytis pagalbos plane numatytų priemonių (žiūr. 2022-11-14 posėdžio protokolą) Vienintelė silpna vieta tuo metu buvo bedarbė.
Atsakovas R. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad dukra augo su motina I. V., kuria pasitikėjo, teikė išlaikymą dukros G. išlaikymui: 2020 m. - 600 Eur, 2021 m. - 1696 Eur. 2022 m. nutraukė mokėjimą, kadangi dukra buvo paimta iš I. V.. Išlaikymą teikė pagal išgales, nes su žmona I. G. turi penkis vaikus. Jam nėra apribota tėvo valdžia į kitus vaikus, vaikai auga šeimoje. Nusiskundimų ar nepriežiūros faktų dėl kitų vaikų nėra nustatyta. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Atsakovas turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, gauna pajamas, kiti vaikai auga šeimoje. Dėl sunkios materialinės padėties neturi galimybės mokėti vaiko išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, kadangi turi išlaikyti dar penkis vaikus, taip pat turi pragyventi (prisidėti prie būsto išlaidų, prasimaitinti, apsirengti) ir pats, todėl sutinka mokėti po 130 Eur.
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras teismo posėdyje ieškinį palaikė.
Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2022 m. liepos 26 d. nustatyta laikinoji globa budinčio globotojo šeimoje. Atsakovė I. V. taip pat turi sūnų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. Š..
Dėl tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021).
Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).
Pažymėtina, kad dėl netinkamos vaiko priežiūros G. V. 2022 m. liepos 20 d. buvo paimta iš atsakovės I. V. šeimos ir apgyvendinta pas laikiną globėją. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad nuo vaiko paėmimo buvo organizuoti iš viso 5 atvejo vadybos posėdžiai: 2022-08-04, 2022-11-14, 2023-01-12, 2023-10-31, 2024-02-05. 2022-08-04, 2022-11-14 organizuotų atvejo posėdžių metu konstatuoti pozityvūs pasikeitimai atsakovės šeimoje, tačiau jau 2023-10-31 ir vėliau vykusių atvejo posėdžių metu prieita išvados, kad situacija atsakovės šeimoje yra stipriai suprastėjusi. Atsakovė neįgyvendina visų pagalbos plane esančių rekomendacijų, ignoruoja turimas problemas su alkoholio vartojimu, atsisako dalyvauti pozityvios tėvystės mokymuose, nedirba. Be to, atsakovė neturi galimybių užtikrinti vaikui sveikų ir saugių gyvenimo sąlygų. Šiuo metu atsakovė gyvena ūkiniame pastate, kuris tik iš dalies pritaikytas gyvenimui. Būstas remontuojamas, jame nėra galimybės pasigaminti maisto, neįvestas šildymas. Taip pat pabrėžtina, kad teismo posėdyje apklausta nepilnametė G. V. neišreiškė noro būti sugrąžinta gyventi pas motiną. Nurodė, kad gyvendama su mama nesijautė gerai. Buvo pavargusi, neišsimiegojusi. Mokykloje patyrė patyčias, neturėjo bendrų užsiėmimų su mama ar individualiai. Mama jos akivaizdoje rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus, dažnai jų namuose lankydavosi policija. Gyvendama su globėja jaučiasi geriau, atrado hobių, nebepatiria patyčių mokykloje. Su mama susitikimai vyksta gyvai. Susitikimai ne visada būna sklandūs, kadangi jų metu mama parodo daug negatyvių emocijų. Ir tai ją paveikia, užsisklendžia savyje.
Minėta, kad atsakovė turi sūnų L. Š.. L. Š. gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu R. Š., iš atsakovės vaikui priteistas išlaikymas. Bylos duomenimis atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, neteikia ir materialinio išlaikymo vaikui.
Vertinant atsakovo elgseną nepilnametės dukters G. V. atžvilgiu pastebėtina, kad iki vaiko paėmimo iš atsakovės šeimos, tėvas su vaiku ryšių visai nepalaikė, o po laikinosios globos vaikui nustatymo su vaiku matėsi tik 4 kartus. Teismo posėdyje apklausta I. V. paaiškino, kad pirmas atsakovo susitikimas su dukra įvyko 2023 m. birželio mėnesį, o antras – liepos mėn. Nebuvo panašu, kad atsakovui šių susitikimų metu pavyko užmegzti ryšį su vaiku. Po susitikimų atsakovas nedėjo pastangų palaikyti kontaktą su dukterimi. Iniciatyvos daug rodė tam pats vaikas, dažnai skambindavo tėvui, tačiau tėvas neretai į jos skambučius neatsakydavo. Be to, iš institucijos pusės buvo bandyta suderinti vaiko svečiavimosi galimybę pas atsakovą, tačiau atsakovas nesitvarkė reikiamos dokumentacijos šituo klausimu. Dar du susitikimai atsakovo ir G. V. vyko 2023 m. gruodžio mėn., tačiau ir šie nebuvo sėkmingi. Atsakovui sunkiai sekasi užmegzti kontaktą su vaiku. Po to ji turėjo individualų pokalbį su atsakovu, kurio metu buvo kalbėtasi su atsakovu apie G. V. poreikius. Pokalbio metu pastebėjo, kad atsakovo suvokimas dėl vaiko priežiūros apsiriboja tik būtinųjų vaiko poreikių patenkinimu, tai yra pastogės, maisto ir rūbų suteikimu. Paties atsakovo nurodymu, jo sutuoktinė yra prieš G. V. apgyvendinimą pas atsakovą. Atsakovo šeimoje yra 5 vaikai. Šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos, yra taikoma atvejo vadyba.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovų elgesys atitinka tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. nesirūpinimą vaiku, vengimą atlikti pareigą auklėti vaiką (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymu. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuo pat G. V. gimimo yra nusišalinęs nuo jos priežiūros. Atsakovės atveju problemos dėl kurių G. V. buvo paimta iš jos šeimos nėra išnykusios, nėra jokių prielaidų, jog situacija gali pasikeisti ateityje. Tuo tarpu sūnaus L. Š. atveju atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros auklėjimo, materialinio išlaikymo. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnamečių vaikų L. Š. ir G. V. atžvilgiu, o atsakovo – G. V. atžvilgiu.
Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovams motinos (tėvo) valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Teismas pažymi, kad motinos (tėvo) valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl motinos (tėvo) valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovams išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Apribojus atsakovams tėvų valdžią nepilnamečio vaiko G. V. atžvilgiu, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovė prašo priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus. Atsakovė šiuo metu nedirba, turi dar vieną išlaikytinį sūnų L. Š.. Atsakovė neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas turi penkis išlaikytinius. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovė I. V. gali skirti nepilnamečio vaiko G. V. išlaikymui 200,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį. Tačiau įvertinus tą faktą, jog atsakovas be G. V. turi dar 5 išlaikytinius iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis mažintinas iki 130,00 Eur. Atsakovas sutinka tokio dydžio išlaikymą teikti nepilnamečiui vaikui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovės I. V. priteistinas išlaikymas nepilnametei G. V. mokant po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tuo tarpu iš atsakovo R. G. priteistinas išlaikymas nepilnametei G. V. mokant po 130,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
G. V. laikina globėja skirtina priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.275 straipsnis).
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjamu atveju abiem atsakovams yra teikiama antrinė teisinė pagalba, abu atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų valstybei mokėtinų sumų, todėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos atstovaujant atsakovus neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovei I. V., gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti atsakovei I. V., gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią į sūnų L. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Neterminuotai apriboti atsakovui R. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą G. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės I. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra 2023-02-13, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo R. G., gim. (duomenys neskelbtini), dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 130,00 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra 2023-02-13, iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisę G. V. laikiną globėją D. T..
Sprendimą vykdyti skubiai.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.