Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Arginta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimo ir 2023 m. lapkričio 8 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Arginta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Versina“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės ir jam išspręsti aktualių teisės normų

33. Apeliantė (generalinė rangovė) UAB ,,Arginta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei (subrangovei) UAB ,,Versina“ dėl nuostolių, patirtų netinkamai vykdant subrangos sutartį, atlyginimo. Reikalavimas dėl 295 524,02 Eur nuostolių, kurių dydis siejamas su kitoje civilinėje byloje užsakovei UAB ,,Telšių vandenys“ iš apeliantės priteisto dydžio kompensacija su priteistomis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis už vėlavimą atlikti rangos darbus pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą rangos sutartį, ir 6 393,86 Eur procesinių palūkanų priteisimo yra grindžiamas šalių 2017 m. liepos 20 d. sudarytos statybos subrangos darbų sutarties 28, 49 punktais. Taip pat apeliantė įrodinėja patyrusi ir 126 843,10 Eur nuostolius dėl atsakovės sutartinio įsipareigojimo užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą draudimo bendrovės išduotu laidavimo draudimo raštu ar kredito įstaigos garantija neįvykdymo. Prašymas priteisti iš atsakovės dalį – 36 450 Eur – apeliantės patirtų išlaidų, gaunant užsakovės naudai garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, ir 90 303,10 Eur minimalius nuostolius, patirtus deponavus atitinkamą sumą už atsakovę, yra grindžiamas subrangos sutarties 1 punktu bei darbo žiniaraščio I.1 dalies 1 eilute.

34. Tokiam kilusiam ginčui išspręsti taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsnių ir 6.256 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties šalių civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus. Pagal bendrąją taisyklę civilinė atsakomybė asmeniui taikoma tik tada, jeigu nustatoma keturių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys, atsakingo už žalos atsiradimą asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kita vertus, CK 6.256 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo išimtis – kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta taip vadinamoji objektyvioji (griežtoji) verslininko (įmonės) atsakomybė – atsakomybė be kaltės.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CK 6.256 straipsnio 4 dalies taikymo yra išaiškinęs, kad jeigu į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2012; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023, 47 punktas).

36. Nagrinėjamam ginčui aktualios ir CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, rangovas tampa užsakovu. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą netinkamą įvykdymą.

Dėl nuostolių, susijusių su vėlavimu atlikti subrangos darbus

38. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalys 2017 m. liepos 20 d. sudarė statybos subrangos darbų sutartį (1 t., b. l. 10–16), kurios preambulėje nurodytos tokios jos sudarymo prielaidos: apeliantė, kaip generalinė rangovė, dalyvauja užsakovės UAB ,,Telšių vandenys“ vykdomame viešajame pirkime – atvirame konkurse „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ – ir daliai darbų, t. y. bendriesiems ir specialiesiems darbams, nurodytiems šios subrangos sutarties 1 priede, atlikti įsipareigoja pasitelkti subrangovę, o subrangovė įsipareigoja atlikti sutartus darbus šioje subrangos sutartyje nustatyta tvarka.

39. Subrangos sutarties 1 punkte atsakovė įsipareigojo atlikti tuos darbus, kurie yra nurodyti darbų apimčių ir kainų žiniaraštyje (priedas Nr. 1 „Darbų žiniaraštis“), bei darbus, kurie susiję su leidimų ir licencijų, reikalingų darbų tinkamam vykdymui, gavimu, reikalingos darbų vykdomosios dokumentacijos įforminimu, įskaitant ir visus būtinus bandymus; reikalingi matavimo darbai taip pat yra priskiriami darbams, jei jų būtinumas yra numatytas rangos sutartimi, pirkimo dokumentais ir (ar) imperatyviais teisės aktų reikalavimais ir jie yra susiję su priede Nr. 1 nurodytais darbais. Subrangos sutarties 3, 16 ir 21 punktuose nurodyta, kad darbai, už kuriuos apeliantė atsakovei įsipareigojo sumokėti 7 298 500 Eur su PVM atlyginimą, turi būti atlikti laikantis rangos sutartyje nustatytų terminų, darbai užbaigti ne vėliau generalinės rangovės ir užsakovės rangos sutartyje numatyto visų darbų atlikimo termino.

40. Subrangos sutarties 28 punkte, kuriuo remiasi apeliantė, atsakovė (subrangovė) įsipareigojo atlyginti nuostolius apeliantei (generalinei rangovei) tuo atveju, jei dėl subrangovės įsipareigojimų pagal subrangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo generalinei rangovei pareiškiamas užsakovės reikalavimas dėl defektų šalinimo ir (ar) nuostolių atlyginimo, ir (ar) netesybų sumokėjimo, ir (ar) rangos sutarties kainos sumažinimo ir (ar) užsakovė pateikia mokėjimo reikalavimą pagal generalinės rangovės užsakovei pateiktas rangos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijas ar atsiranda kitos panašaus pobūdžio neigiamos pasekmės dėl subrangovės įsipareigojimų pagal subrangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Sutarties 49 punkte nustatyta, kad kiekviena iš šalių individualiai atsako prieš užsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis už savo atliktų darbų dalį. Šalis, kuri atlygino dėl kitos šalies kaltės atsiradusią žalą, sumokėjo netesybas, kompensaciją ar patyrė kitokių nuostolių, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltąją šalį.

41. Subrangos sutartyje nurodytą konkursą Telšių dumblo apdorojimo įrenginiams statyti apeliantė laimėjo ir 2018 m. balandžio 16 d. su užsakove UAB ,,Telšių vandenys“ pasirašė rangos sutartį (1 t., b. l. 28–29), kurios 6 punkte yra nustatyta iš viso 12 199 000 Eur sutarties vykdymo kaina, o 9 punkte nustatytas 18 mėnesių darbų įvykdymo terminas, kuris galėtų būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ne daugiau kaip vieną kartą atsiradus nenumatytoms, nuo sutarties šalių nepriklausančioms aplinkybėms. Pakeitimo nurodymu Nr. 2 (1 t., b. l. 414–415), 2020 m. rugpjūčio 18 d. pasirašytu FIDI inžinieriaus, užsakovės ir generalinės rangovės atstovų, atsižvelgiant į nenumatytus personalo ir (ar) prekių trūkumus, kuriuos sukėlė COVID epidemija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, terminas darbams pabaigti buvo pratęstas 99 dienomis – iki 2021 m. kovo 8 d.

42. Taigi, iš bylos šalių ir užsakovės pasirašytų sutarčių bei susitarimų turinio matyti, kad apeliantė, pasitelkdama atsakovę, dalyvavo ir laimėjo užsakovės paskelbtą viešąjį pirkimą, kurio bendra kaina 12 199 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo iki 2021 m. kovo 8 d. atlikti dalį darbų, kurių vertė 7 298 500 Eur su PVM. Kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, rangovas tampa užsakovu.

44. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su darbų ginčo objekte atlikimu bei jų (ne)perdavimu iki 2021 m. kovo 8 d., sudarė anksčiau išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme civilinės bylos Nr. e2-1136-653/2022 dalyką, ir su jos išnagrinėjimo rezultatu apeliantė sieja nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl 295 524,025 Eur nuostolių atlyginimo už vėlavimą atlikti darbus. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1136-653/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-802-910/2022 (1 t., b. l. 380–390, 391–410), užsakovei UAB ,,Telšių vandenys“ iš generalinės rangovės UAB ,,Arginta“ buvo priteista 267 168,18 Eur kompensacija už darbų atlikimo termino praleidimą, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 260 Eur pirmosios instancijos teisme ir 2 178 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

45. Nagrinėjant apeliantės ir užsakovės ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1136-653/2022 buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kad pagal rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2021 m. kovo 8 d., tačiau iki sutartyje nurodytos datos darbų dalis, dėl kurių objektas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį, nebuvo atlikta. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad viena iš pagrindinių dumblo apdorojimo įrenginių dalių – dumblo džiovinimo grandis su reikalinga periferine įranga (dumblo džiovyklė, džiovinto dumblo briketavimo įrenginys, oro valymo sistema, džiovinto dumblo saugykla), buvo paleista ir bandymai atlikti tik 2021 m. gegužės 24 d.; kogeneracinė jėgainė išbandyta ir paleista 2021 m. lapkričio 17 d.; personalo technologinės dalies mokymai „Biodujų valymo įrenginys“ įvyko 2021 m. balandžio 27 d., mokymai „Biodujų kaupimas ir panaudojimas“ – 2021 m. gegužės 5 d., automatikos dalies teoriniai mokymai – 2021 m. gegužės 6 d., o praktiniai mokymai – 2021 m. balandžio 27 d., dumblo džiovinimo teoriniai mokymai – 2021 m. gegužės 17 d., o praktiniai mokymai – 2021 m. gegužės 13 d.; statybos dokumentai nebuvo perduoti ir 2021 m. rugpjūčio 6 d.

46. Įvertinęs tokias faktines aplinkybes Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendime konstatavo, kad užsakovės reikalavimas priteisti iš generalinės rangovės 0,05 proc. dydžio delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, kurie skaičiuotini nuo visos sutarties kainos, yra pagrįstas. Tačiau delspinigiai buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. birželio 13 d., o į teismą su ieškiniu užsakovė kreipėsi tik 2021 m. spalio 21 d., todėl Vilniaus apygardos teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimo daliai, kuri apskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. balandžio 21 d., ir kurios suma – 221 800 Eur (10 081 818,18 Eur (be PVM) x 0,05 proc. x 44 dienos), yra suėjęs ieškinio senaties terminas, kurį atsakovė prašo taikyti. Nustatęs pagrindą taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus, Vilniaus apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir iš apeliantės užsakovei priteisė 267 168,18 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki 2021 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-802-910/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

47. Taigi, kitoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1136-653/2022 2022 m. balandžio 8 d. priimtame sprendime, įsiteisėjusiame 2022 m. lapkričio 24 d., įvertinant iš esmės tuos pačius įrodymus jau yra konstatuotas vėlavimo atlikti darbus faktas ir identifikuoti tiek darbai, kuriuos buvo vėluojama atlikti, taip pat nustatytas netesybų dydis už šį konkretų rangos sutarties pažeidimą – rangovės su užsakove sudarytos rangos sutarties vykdymo termino pažeidimą. Taigi, teismų jau yra nustatyta, kad rangos sutartimi sulygti darbai, susiję su dumblo džiovinimo grandies su reikalinga periferine įranga, kogeneracinės jėgainės paleidimu, darbuotojų apmokymu ir statybos dokumentų parengimu ir perdavimu, iki sutartyje numatyto termino (2021 m. kovo 8 d.) nebuvo atlikti.

48. Viena vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjant ankstesnę civilinę bylą Nr. e2-1136-653/2022, kurioje buvo sprendžiamas kompensacijos užsakovei priteisimo klausimas, nustatytos generalinės rangovės (t. y. apeliantės) sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, grindžiamos atitinkamais faktais, neturi prejudicinės galios, nes nagrinėjamos bylos atsakovė (subrangovė) nebuvo tos bylos šalimi ir jokiu kitu procesiniu statusu jos nagrinėjime nedalyvavo.

49. Kita vertus, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodyti argumentai dėl atliktų darbų aktų, gamybinių pasitarimų objekte protokolų, mėnesinių veiklos ataskaitų turinio bei šių dokumentų surašymo ir pasirašymo aplinkybių nesuponuoja išvados, kad darbai buvo atlikti laiku ir vien dėl šios priežasties nėra pagrindo atsakovės sutartinei atsakomybei kilti (nėra jos veiksmų neteisėtumo).

50. Nors skundžiamame teismo sprendime teigiama, kad atliktų darbų aktų pasirašymas ir perdavimas apeliantei negali būti tapatinamas su faktiniu jų atlikimu bei perdavimu, o kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė darbus atliko iki 2021 m. kovo 8 d., tačiau teismas aiškiai neįvardijo, kokie konkretūs įrodymai sudarė pagrindą būtent tokiai išvadai padaryti. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliante, kad jokių įrodymų apie sutarties vykdymo užbaigimą iki 2021 m. kovo 8 d. ir nesama, o pirmosios instancijos teismas į sprendimą vien perkėlė atsakovės deklaratyvius argumentus.

51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2021 m. birželio 16 d. išrašė apeliantei PVM sąskaitą faktūrą už 2021 m. gegužės mėn. atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 14, 2021 m. rugpjūčio 31 d. – PVM sąskaitą faktūrą už 2021 m. rugpjūčio mėn. atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 15, 2021 m. spalio 26 d. – PVM sąskaitą faktūrą už 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. 16 (1 t., b. l. 418, 420, 422). Iš prie aptartų PVM sąskaitų faktūrų pridėtų atliktų darbų aktų Nr. 14–16 (1 t., b. l. 419, 421, 423) matyti, kad iš viso tuo laikotarpiu atsakovė atliko ir perdavė darbų, susijusių tiek su bendrąja dalimi, tiek ir inžinerine infrastuktūra, dumblo džiovinimo ir energetinio ūkio pastato statyba, o bendra visų perduotų darbų kaina yra 933 977,40 Eur be PVM.

52. Akivaizdu, kad nurodytuose aktuose darbų atlikimo terminas yra vėlesnis, nei 2021 m. kovo 8 d., t. y. šie darbai atlikti praėjus 2–8 mėnesiams po sutarties vykdymo termino pabaigos. Kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aktuose buvo nurodytas ne faktinis darbų atlikimo momentas, o tas, kuris buvo priimtinas užsakovei, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovės ir pirmosios instancijos teismo nurodytuose 4 elektroniniuose laiškuose, kurie išsiųsti 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. balandžio mėn. laikotarpiu (2 t., b. l. 158–161), apeliantės atstovė teigia siunčianti derinimui galutinį akto Nr. 2 projektą (2019 m. rugsėjo 2 d. laiškas) ir nurodo apie jo pasirašymą kitą dieną, 2021 m. sausio 22 d. laiške prašoma atsiųsti planuojamą aktavimą, 2021 m. kovo 4 d. prašoma atsiųsti aktą peržiūrai ir pranešama apie atvykimą kitą dieną, o 2021 m. balandžio 29 d. laiške pažadama peržiūrėti aktą, kai jį peržiūrės kitas asmuo. Tačiau papildomi duomenys, t. y. už kokius konkrečiai ir kuriuo laikotarpiu atliktus darbus buvo derinamas aktų pasirašymas, kartu su šiais elektroniniais laiškais nepateikti. Todėl nėra galimybės nustatyti, ar aktai buvo pasirašomi už praėjusius mėnesius, ar už tuos darbus, kurie nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 14–16 ir PVM sąskaitose faktūrose, kurių vėliausia išrašyta 2021 m. spalio 26 d.

53. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei gamybinių pasitarimų objekte protokolai, nei mėnesinės veiklos ataskaitos negali būti laikomos patikimais įrodymais, todėl ir juose užfiksuotos faktinės aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą.

54. Iš pirkimo dokumentų Konkrečiųjų sąlygų II skyriaus 3 skirsnio 4.21 papunkčio (1 t., b. l. 41) matyti, kad apeliantė, be kita ko, įsipareigojo kas mėnesį parengti darbų eigos ataskaitas ir jas pateikti FIDIC inžinieriui, kiekvienoje ataskaitoje nurodant: išsamią darbų eigą, įskaitant kiekvieną projektavimo etapą, tiekimą, gamybą, montavimą, statybą ir bandymus; bandymų rezultatus ir medžiagų sertifikatus; saugos darbe statistiką; faktines ir planuotos darbų eigos palyginimą; nuotraukas, pagrindžiančias gamybos bei statybvietėje atliktų darbų eigą. Iš į bylą pateiktų 2020 m. gegužės mėn. – 2021 m. kovo mėn. mėnesinės veiklos ataskaitų Nr. 18–28 (5 t. b. l. 132–261), parengtų generalinės rangovės, matyti, kad vykdydama minėtą sutartinę prievolę apeliantė ir rengė ataskaitas, kuriose buvo fiksuojami kiekvieną mėnesį atlikti darbai ne tik juos aprašant, bet ir užfiksuojant nuotraukose. Be to, šias mėnesines veiklos ataskaitas ir visus jų priedus apeliantė siuntė ne tik FIDIC inžinieriui, užsakovei, bet ir atsakovei. Tokią faktinę aplinkybę patvirtina apeliantės atsakovei siųstų elektroninių laiškų kopijos (5 t., b. l. 4, 15–16, 20, 25).

55. Pažymėtina, kad vienoje iš 2021 m. mėnesinės veiklos ataskaitų už kovo mėn. (5 t., b. l. 254–261) yra užfiksuota, jog darbai dar nėra baigti, kitą mėnesį ketinama tęsti šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimo užbaigimo, automatikos sistemos įrengimo užbaigimo ir aplinkos tvarkymo darbus. Nors atsakovė nėra pasirašiusi šių ataskaitų, tačiau, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija jokio pagrindo jomis nesivadovauti neįžvelgia. Mėnesinės veiklos ataskaitos buvo parengtos pagal pirkimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, byloje nėra duomenų, kad FIDIC inžinierius ar užsakovė jų nepriėmė. Be to, šios ataskaitos buvo parengtos Lietuvoje paskelbto nuo 2020 m. lapkričio 7 d. karantino, kuris baigėsi 2021 m. birželio 30 d., laikotarpiu, kas taip pat galėjo turėti įtakos jų formai. Todėl siekiant padaryti išvadą dėl vienų ar kitų faktų buvimo (nebuvimo), šios ataskaitos taip pat turėjo būti vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 202 straipsnis).

56. Neteisinga ir tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mėnesinėse veiklos ataskaitose Nr. 17 ir Nr. 24 (3 t., b. l. 109–119; 5 t., b. l. 217–225) užfiksuotas faktas, jog dumblo džiovinimo ir energetinio ūkio pastatas yra visiškai pastatytas, paneigia apeliantės poziciją, kad ji negalėjo atlikti dumblo džiovinimo grandies su periferine įranga paleidimo ir derinimo darbų. Apeliantė byloje įrodinėjo ne tai, kad nebuvo atlikti dumblo perdirbimo pastatų statybos darbai, o tai, kad juose nebuvo pabaigti įrengti oro vedinimo, elektros tinklai, neparengtos darbuotojų apmokymo instrukcijos ir neatlikti jų mokymai. Taigi, aptariama pirmosios instancijos teismo išvada padaryta faktinių aplinkybių, kurių apeliantė net neįrodinėjo, kontekste.

57. Pagal subrangos sutartį jos šalys, be kita ko, susitarė, kad darbų atlikimo metu vyksta susirinkimai, kurių metu sprendžiami aktualūs klausimai ir kuriuose kiekvienos iš šalių dalyvavimas visuomet privalomas (subrangos sutarties 13 punktas). Be to, subrangos sutartimi jos šalys įsipareigojo vykdyti jų susirinkimų protokoluose užfiksuotus įsipareigojimus (subrangos sutarties 50 punktas).

58. Iš į bylą pateiktų 2021 m. kovo 18 d. – 2021 m. gegužės 26 d. gamybinių pasitarimų objekte protokolų Nr. 27–30 (1 t., b. l. 432–456), kuriuose užfiksuota, kad objekte nėra įjungta elektra, nepakankama jos galia, neįjungtas vandens tiekimas, trūksta darbo projekto dalių, įrangos dokumentų ir kt., matyti, jog šie protokolai pasirašyti tik apeliantės statybos vadovo R. P.. Tačiau juose aiškiai nurodyta, kad pasitarimuose dalyvavo ir atsakovės atstovai, į protokolus yra įrašytos atsakovės pastabos dėl šių darbų atlikimo, be to, patys protokolai atsakovei buvo siunčiami elektroniniu paštu (4 t., b. l. 85–88), o tai reiškia, kad atsakovė neabejotinai buvo susipažinusi su jų turiniu. Pažymėtina, kad dalis šių pasitarimų vyko nuotoliniu būdu. Todėl vien tokia aplinkybė, kad protokolų nėra pasirašę atsakovės atstovai, nesudaro prielaidų juose užfiksuotos informacijos, susijusios su neatliktais darbais, vertinti kaip nepagrįstos ar neteisingos (CPK 202 straipsnis). Juo labiau kad atsakovė, gavusi protokolus, turėjo galimybę iš karto pateikti savo pastabas dėl jų turinio, o tokių įrodymų į bylą nepateikta. Todėl ir atsakovės pozicija, kad darbai buvo atlikti laiku, grindžiama gamybinių pasitarimų protokolų turinio bei formos kritika, nesavalaikė ir nepaneigianti juose užfiksuotų faktų dėl neatliktų darbų.

59. Teisėjų kolegija sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad 2021 m. kovo 29 d., t. y. pasibaigus sutarties vykdymo terminui, apeliantės parengtas lydraštis dėl dokumentų perdavimo užsakovei (2 t., b. l. 155–157) taip pat savaime nepatvirtina, kad atsakovė buvo įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus pagal subrangos sutartį, susijusius su statybos dokumentų parengimu ir perdavimu apeliantei. Teigdama, kad ji apeliantei perdavė visus dokumentus, perdavimo veiksmą patvirtinančių konkrečių įrodymų (dokumentų priėmimo–perdavimo akto, pasirašyto jos vienos ar abiejų šalių ar pan.), atsakovė į bylą nėra pateikusi. Todėl apeliantės pozicijos, kad 2021 m. kovo 29 d. rašte nurodyti dokumentai buvo renkami ir gauti pačios apeliantės, o ne atsakovės, nėra galimybės paneigti.

60. Kaip nurodyta pirmiau, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1136-653/2022, vertinant 2021 m. kovo 29 d. lydraščio turinį, taip pat jau yra konstatuotas toks faktas, kad apeliantė visų rangos sutartyje numatytų dokumentų užsakovei laiku neperdavė. Kitokią teisinę reikšmę šiam lydraščiui suteikęs ir jo pagrindu padaręs priešingą išvadą, t. y. kad visi dokumentai užsakovei buvo perduoti laiku, pirmosios instancijos teismas jokiais svariais argumentais tokios savo pozicijos nemotyvavo, o tai reiškia, kad atitinkamą išvada padarė remdamasis vien tokio lydraščio surašymo faktu, o ne bylos įrodymų visuma.

61. Apibendrindama argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iki sulygto termino, t. y. 2021 m. kovo 8 d., visi rangos darbai, susiję su Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statybomis, nebuvo atlikti ir perduoti užsakovei UAB ,,Telšių vandenys“. Įrodymų, kurie leistų pripažinti tokio fakto buvimą, t. y. darbų atlikimą ir jų perdavimą užsakovei laiku, juo labiau kitoje byloje nustačius priešingai, nagrinėjamoje byloje nepakanka.

Dėl subrangovės neatliktų darbų dalies ir atsakomybės ribų

62. Pripažinus, kad byloje yra įrodytas vėlavimo atlikti darbus faktas, toliau yra svarbu nustatyti, kokius konkrečiai darbus turėjo atlikti generalinė rangovė ir subrangovė, kokia apimtimi jie buvo atlikti ar neatlikti ir kokią reikšmę tai turėjo darbų perdavimo termino praleidimui, dėl kurio užsakovė taikė generalinei rangovei sutartines netesybas, ir kurių, kaip savo nuostolių atlyginimo, generalinė rangovė (apeliantė) reikalauja iš subrangovės (atsakovės).

63. Konkrečios darbų, kuriuos atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti, pozicijos yra aptartos subrangos sutarties priede Nr. 1 – darbų žiniaraštyje (1 t., b. l. 17–27). Pagal darbų žiniaraščio pozicijos ,,Dumblo džiovinimo grandis su reikalinga periferine įranga“ (eilės Nr. 2.10) įrašus, t. y. pliuso ženklus prie konkrečių darbų, matyti, kad apeliantė įsipareigojo nupirkti, pristatyti ir sumontuoti, paleisti bei suderinti visus dumblo džiovinimo grandies įrenginius, t. y. juostinę džiovyklę, oras-oras šilumokaitį, automatines drėgmės kondensato, gesinimo sistemas, džiovinto dumblo konvejerių sistemas, padavimo siurblius, slėgio jutiklius, cheminio valymo grandis, chemikalų cirkuliacinius siurblius, chemikalų ūkį, vamzdžius ir sklendes, o atsakovė įsipareigojo įrengti kėlimo mechanizmus, taip pat būtent atsakovė buvo įsipareigojusi pastatyti pačius pastatus su visomis inžinerinėmis sistemomis, kuriuose tie įrenginiai turėjo būti sumontuoti bei paleisti.

64. Kaip byloje nustatyta, iki darbų pabaigos termino nebuvo atlikti visi su elektros inžinerinių tinklų įrengimu susiję darbai. Todėl nėra abejonių, kad dėl šios priežasties negalėjo būti prijungti ir dumblo džiovinimo grandies įrenginiai, kuriuos buvo įsipareigojusi pristatyti ir prijungti apeliantė. Priešingai nei nurodė atsakovė bei jos pozicijai pritaręs pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, kad įranga negalėjo būti prijungta, nes apeliantė faktiškai jos dar nebuvo nupirkusi ir pristačiusi į objektą.

65. Iš 2019 m. lapkričio mėn. ataskaitos Nr. 12 (5 t., b. l. 48–60) nustatyta, kad į objektą buvo pristatyta džiovykla su visa periferine įranga; iš 2019 m. gruodžio mėn. ataskaitos Nr. 13 ir prie jos pridėtų nuotraukų matyti, kad į objektą buvo pristatytas degiklis, kogeneracinė jėgainė su periferine įranga, siurbliai (5 t., b. l. 68–81); iš 2020 m. vasario mėn. ataskaitos Nr. 15 matyti, kad buvo pristatyti ir sausinto dumblo siurbliai (5 t. b. l. 100–108). Vadinasi, apeliantė savo įsipareigojimų pagal subrangos sutartį dalį, kiek tai buvo susiję su dumblo džiovyklės ir kogeneracinės jėgainės įrenginių pristatymu, įvykdė.

66. Tai, kad atsakovės pateiktame į bylą 2021 m. spalio 15 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (2 t., b. l. 30–124), be kita ko, nurodyta ir tokia aplinkybė, kad tam numatytoje vietoje (patalpoje) nėra kogeneracinio įrenginio, nepaneigia, kad šis įrenginys, kurio pristatymas buvo užfiksuotas pirmiau aptartose ataskaitose, iki 2021 m. kovo 8 d. buvo pristatytas ir sandėliuojamas kitose patalpose, iki kol nebus atlikti visi inžinerinių tinklų įrengimo darbai. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent atsakovės laiku neatlikti inžinerinių tinklų įrengimo darbai ir lėmė situaciją, kad įrenginiai negalėjo būti prijungti. Tokiu atveju dėl to apeliantės patirtus nuostolius (sumokėtas užsakovei netesybas), vadovaujantis subrangos sutarties 28, 49 punktais, pareiga atlyginti tenka atsakovei.

67. Sprendžiant dėl atsakovės įsipareigojimų, susijusių su statybos dokumentų paruošimu ir jų perdavimu, personalo mokymų dokumentų paruošimu ir jų apmokymu, įvykdymo vėlavimo, visų pirma būtina pažymėti, kad dalį su statyba bei personalo apmokymu susijusių dokumentų pagal darbų žiniaraštį buvo įsipareigojusi parengti pati apeliantė. Kaip matyti iš darbų žiniaraščio bendrosios dalies, kurioje yra detalizuoti atsakovės (kaip rangovės) apeliantei (kaip užsakovei) atliktini pagal sutartį darbai už bendrą 7 298 500 Eur sumą su PVM (1 t., b. l. 17–20), atsakovė įsipareigojo parengti tokius su statinio projektavimu susijusius dokumentus („I. Bendroji dalis“, eilės Nr. 1–3): geologijos patikslinimas pagal projektą; objekto apsauga; ekspertizė; techninis projektas (bendras); atnaujinta (patikslinta) topografinė nuotrauka; galutinė darbo projekto versija su žyma ,,Taip pastatyta“ (išpildomieji brėžiniai) ir kadastriniai matavimai; darbo projektas; kadastriniai matavimai ir išpildomieji brėžiniai; stendai, žymėjimai, atminimo lentos (1 t., b. l. 20). Apeliantės darbų dalis, susijusi su statinio projektavimu – techninio projekto parengimas (technologijos, PVA ir šilumos gamybos dalis) („I. Bendroji dalis“, eil. Nr. 1). Abi sutarties šalys taip pat pasidalino atsakomybę už eksploatavimo ir priežiūros instrukcijas, atvežtos įrangos dokumentacijos vertimus, įrangos instrukcijų paruošimą, apmokymus pagal tiektą įrangą („I. Bendroji dalis“, eil. Nr. 1–2; 1 t., b. l. 20). Todėl šioje ginčo dalyje abiejų sutarties šalių veiksmai lėmė apeliantės įrodinėjamų nuostolių, susijusių su savalaikiu dokumentų neperengimu, neperdavimu ir personalo neapmokymu, atsiradimą.

68. Tokiu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė yra atsakinga už nuostolius, susijusius su įrenginių neprijungimu, t. y. jos atsakomybė šioje dalyje yra visiška ir sudaro 100 proc. Kadangi tiek statybos dokumentų parengimo ir perdavimo, tiek personalo apmokymo darbus įsipareigojo atlikti abi bylos šalys ir iš byloje esančių įrodymų neįmanoma identifikuoti, kokius konkrečiai iš tų dokumentų kiekviena iš šalių parengė ar, priešingai, neparengė, teisėjų kolegija pripažįsta abiejų sutarties šalių vienodą atsakomybę už atitinkamus nuostolius, t. y. 50 proc. dėl statybos dokumentų neperdavimo ir 50 proc. dėl personalo mokymo laiku neatlikimo. Atitinkamai, atsakovei tenka atsakomybė tik už dalį, sudarančią 66,66 proc. (100 proc. + 50 proc. + 50 proc. / 3), apeliantės nuostolių, susijusių su vėlavimu atlikti aptartus darbus. Vadovaujantis būtent tokia nustatyta atsakovės atsakomybės dalimi, nustatytinas ir apeliantės patirtų nuostolių, kuriuos jai turėtų atlyginti atsakovė, dydis.

Dėl nuostolių, susijusių su vėlavimu atlikti darbus, dydžio ir palūkanų

69. Apeliantės pašomus priteisti 295 524,02 Eur nuostolius sudaro 2022 m. balandžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1136-653/2022 iš jos užsakovei priteista 267 168,18 Eur kompensacija už darbų atlikimo termino praleidimą, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos, kurių suma yra 19 917,84 Eur, ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priteistos iš viso 8 438 Eur bylinėjimosi išlaidos.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, išlaidos, susijusios su palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimu, buvo patirtos išimtinai dėl pačios apeliantės pasirinktos procesinės pozicijos, t. y. nesutikimo su užsakovės ieškiniu, ginčą nagrinėjant dviejų instancijų teismuose. Atsakovė tos civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo ir savo pozicijos dėl pareikštų apeliantei reikalavimų nebuvo suformulavusi, jos veikimas ir (ar) neveikimas tokių apeliantės išlaidų atsiradimui jokios įtakos neturėjo. Todėl 19 917,84 Eur ir viso 8 438 Eur apeliantės patirtos išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės pareigos atlikti darbus nustatytais terminais pažeidimu. Tokiu atveju reikalavimas dėl būtent šių sumų priteisimo iš atsakovės atmestinas kaip nepagrįstas.

71. Likusi apeliantės išlaidų dalis – 267 168,18 Eur – susidarė ir dėl atsakovės veiksmų bei kaltės, laiku neatlikus dalies įsipareigojimų pagal subrangos sutartį, dėl ko užsakovė skaičiavo netesybas. Pagal subrangos sutartį atsakovė buvo įsipareigojusi atlyginti nuostolius apeliantei tuo atveju, jei dėl jos įsipareigojimų pagal subrangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo apeliantei būtų pareikštas užsakovės reikalavimas dėl netesybų sumokėjimo. Todėl nustačius, kad atsakovė yra atsakinga dėl 66,66 proc. apeliantės įrodinėtų nuostolių, iš atsakovės apeliantei priteistina 178 094,31 Eur (267 168,18 Eur x 66,66 proc.) nuostoliams atlyginti.

72. Pagal CK 6.210 straipsnio nuostatas terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio; kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina tai, kad CK 6.210 straipsnis yra bendroji norma, taikoma tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė yra kilusi iš sutarties, tiek kai yra atsiradusi kitais pagrindais, taip pat ir iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-687/2015).

73. Nagrinėjamu atveju apeliantė, vadovaudamasi CPK 6.210 straipsnio 2 dalimi, prašo iš atsakovės priteisti 6 393,86 Eur palūkanas už delsimą kompensuoti jos įrodinėjamus nuostolius. Nustačius, kad apeliantė įrodė dalies, t. y. 178 094,31 Eur, nuostolių faktą, patenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

74. Apeliantė 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 555–556), nurodydama, kad 294 666,75 Eur nuostolių atlyginimą prašo sumokėti per 7 dienas, t. y. iki 2023 m. sausio 10 d. Kadangi atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gegužės 23 d.) reikalavimo neįvykdė, apeliantė ieškinyje prašė iš jos priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už vėlavimą sumokėti 294 666,75 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. gegužės 23 d., t. y. už 132 dienas.

75. Pripažinus, kad tik dalis apeliantės 2023 m. sausio 3 d. rašte nurodytų nuostolių yra pagrįsti ir turi būti atlyginti, atitinkamai, mažintinas ir jai priteistinų kompensuojamųjų palūkanų dydis, kuris, atsižvelgiant į priteistų nuostolių dydį, šiuo atvejui yra 3 864,40 Eur (178 094,31 Eur x 6 proc. : 365 d. x 132 d.).

76. Tenkintinas ir apeliantės prašymas priteisti jai iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos už priteistą 178 094,31 Eur nuostolių ir 3 864,40 Eur palūkanų bendrą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77. Tokiu atveju apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamas teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, patenkinant dalį ieškinio reikalavimų ir apeliantei iš atsakovės priteisiant 178 094,31 Eur nuostolių atlyginimą, 3 864,40 Eur palūkanas ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (181 958,71 Eur) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl nuostolių, susijusių su garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimu, atlyginimo

78. Apeliantė apeliaciniame skunde kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl 126 843,10 Eur nuostolių atlyginimo, o šių nuostolių atsiradimą apeliantė siejo su pareigos užtikrinti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pažeidimu. Šios skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas neteisingu šalių sudarytos subrangos sutarties, Statybos įstatymo nuostatų įvertinimu, nukrypimu nuo teismų praktikoje pateikiamų išaiškinimų. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

79. Pagal šalių sudarytos subrangos sutarties 1 punktą darbai, kuriuos atsakovė įsipareigojo atliki pagal tą sutartį, yra aptarti darbų apimčių ir kainų žiniaraštyje (priedas Nr. 1 prie subrangos sutarties). Darbų žiniaraščio bendroje dalyje, detalizuojant šalių įsipareigojimų pagal subrangos sutartį apimtis, nurodyta ir tokia darbų pozicija – ,,Garantijos/laidavimai“ (1 t., b. l. 20). Ties abiem bylos šalimis toje darbų pozicijoje įrašyti pliuso ženklai. Kita vertus, subrangos sutarties nuostatų, teisinio reguliavimo ir šalių elgesio, vykdant sutartį, visuma nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovei kilo pareiga kartu su apeliante išduoti užsakovei garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą ar kad atsakovė turi atlyginti apeliantei su tuo susijusius jos kaštus kaip nuostolius.

80. Apeliantės cituojamoje Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Šis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui). Defektų šalinimo užtikrinimo suma statinio garantiniu 3 metų laikotarpiu turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statinio statybos kainos. Šis reikalavimas netaikomas griaunant statinius ir statant nesudėtinguosius statinius. Dokumentas, užtikrinantis garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą pagal pasirašytą rangos sutartį, taip pat turi būti privalomai pateikiamas, kai norima gauti statybos užbaigimo aktą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą.

81. Taigi, tokio dokumento paskirtis bei jo gavimo tikslas yra apsaugoti užsakovės teisę į garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų šalinimo išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu rangovas bankrutuoja ar tampa nemokus. Nagrinėjamu atveju viešojo pirkimo būdu statybos darbų sutartį su užsakove UAB ,,Telšių vanduo“ yra sudariusi tik apeliantė. Atsakovė nėra apeliantės ir užsakovės pasirašytos sutarties šalimi ir jokių tiesioginių įsipareigojimų užsakovei jai šios sutarties pagrindu ar pagal Statybos įstatymą jai neatsiranda.

82. Aptariamų aplinkybių kontekste aktualus yra ir CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą.

83. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, yra suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, o kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 44 punktas).

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį aiškinimą lemia ir sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Atitinkamai, tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

85. Taigi, priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valia įtvirtintą rangos sutartinių santykių tarpusavio atsiskaitymo prievolių schemą, Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies norma negali būti aiškinama taip, kad subrangovui kartu su generaliniu rangovu kyla prievolė užsakovui pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Todėl vien aplinkybė, kad apeliantė, kaip generalinė rangovė, įsipareigojo užsakovei pateikti atitinkamą garantiją, savaime nereiškia, kad tokią pareigą turi ir subrangovė, su kuria užsakovė nėra sudariusi jokios sutarties.

86. Apeliacinio skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs kitokią Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, kuri yra aktuali ir turi būti taikoma nagrinėjant šios bylos šalių ginčą, stokoja pagrįstumo. Apeliantės nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-223-516/2021 buvo sprendžiamas generalinės rangovės ir subrangovės ginčas dėl atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisėtumo, skolos už atliktus darbus priteisimo. Toje byloje buvo sprendžiamas generalinės rangovės sulaikytų sumų išmokėjimo subrangovei klausimas, kartu atsižvelgiant į tai, kad tos bylos šalių sudarytoje subrangos sutartyje buvo numatyta subrangovės pareiga pateikti generalinei rangovei (o ne užsakovei) garantinio laikotarpio užtikrinimą. Todėl ir toje byloje pateikti išaiškinimai nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualūs, nes apeliantė siekė įrodyti atsakovės pareigos kartu su ja pateikti atitinkamą garantiją užsakovei buvimo faktą.

87. Kaip šioje ginčo dalyje teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos subrangos sutarties nuostatų visuma nesudaro pagrindo padaryti išvadą apie tokios atsakovės sutartinės prievolės užsakovei buvimą, t. y. kad atsakovė įsipareigojo kartu su apeliante pateikti užsakovei garantinio laikotarpio prievolių vykdymo užtikrinimą. Priešingai, šalių sudarytos subrangos sutarties 28 punkte nurodyta, kad subrangovė įsipareigoja atlyginti nuostolius generalinei rangovei tuo atveju, jei dėl subrangovės įsipareigojimų pagal subrangos sutartį nevykdymo ar netinkamo vykdymo užsakovė pateikia mokėjimo reikalavimą pagal generalinės rangovės užsakovei pateiktas rangos sutarties vykdymo užtikrinimo garantijas. Taigi, būtent generalinei rangovei ir kyla pareiga užsakovei pateikti garantiją, juolab kad subrangos sutartyje nėra tiesioginės nuorodos atsakovei (subrangovei) kartu su apeliante pateikti užsakovei garantiją. Tokiu atveju dėl garantijos užsakovei suteikimo apeliantės patirtos išlaidos objektyviai negali būti pripažintos dėl atsakovės neveikimo patirtais nuostoliais.

88. Be to, apeliantė pripažįsta, kad atsakovė jai pateikė 2019 m. sausio 15 d. laidavimo sutartį (3 t., b. l. 45), t. y. sutarties vykdymo metu ji buvo prisiėmusi kartu su ja atsakomybę prieš kreditorių Ergo Insurance SE Lietuvos filialą. Apeliantės nurodytas Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 2023 m. liepos 17 d. raštas dėl paskesnio – garantinio – laikotarpio laidavimo draudimo rašto (3 t., b. l. 44), kuriame ši draudimo bendrovė nurodė, kad tuo atveju, jeigu apeliantė būtų pateikusi savo subrangovės garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą, apeliantei įmoka būtų buvusi mažesnė, taip pat negali sukurti nei atitinkamos atsakovės pareigos darbų užsakovei, nei patvirtina tokių apeliantės nuostolių atsiradimo dėl atsakovės neveikimo faktą. Kaip minėta, būtent tokia pareiga atsakovei subrangos sutartyje tiesiogiai nebuvo numatyta, be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, apeliantė buvo pasitelkusi ir kitas subrangoves, kurių atliekamų darbų dalis šiame rašte nebuvo įvertinta.

89. Aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovės 126 843,10 Eur nuostolių atlyginimą buvo atmestas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią ginčo dalį pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

90. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

91. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai).

92. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra patenkinta 42 proc. visų ieškinio reikalavimų (181 958,71 Eur x 100 : 428 760,98 Eur), o atmesta 58 proc. ieškinio.

93. Apeliantės prašomos priteisti 5 626,50 Eur ieškinio ir 3 448,50 Eur dubliko parengimo išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatyto 8.2 ir 8.3 papunkčiuose, ir neatitinka jų apskaičiavimo kriterijų. Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į teisinių paslaugų apmokėjimo momentą, už ieškinio parengimą yra 4 899,75 Eur (1 959,90 Eur x 2,5), o už dubliko – 2 939,85 Eur (1 959,90 Eur x 1,5). Pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijų teisėjų kolegija nenustatė, todėl pagrįstomis pripažintinos rekomenduotinų dydžių neviršijančios išlaidos, t. y. 4 899,75 Eur už ieškinio ir 2 939,85 Eur už dubliko parengimą.

94. Kitos apeliantės išlaidos, t. y. 181,50 Eur prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo parengimo ir 1 452 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, neviršija Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl pripažįstamos pagrįstomis. Taigi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, apeliantei atlygintina 3 978,70 Eur ([4 899,75 Eur + 2 939,85 Eur + 181,50 Eur + 1 452 Eur] x 42 proc.) teisinės pagalbos išlaidų.

95. Apeliantei taip pat priteistinas už patenkintą ieškinio dalį sumokėtas 2 340 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi, iš viso apeliantei atlygintina 6 318,70 Eur (3 978,70 Eur + 2 340 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

97. Kadangi apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl atsakovės išlaidų, susijusių su prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą, baigiamosios kalbos parengimu ir pridėtinių išlaidų, realumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl to pirmiausia ir pasisako.

98. Kitaip nei yra įsitikinusi apeliantė, vien aplinkybė, kad atsakovės prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą bei priimti taikos sutartį buvo atmestas, nesudaro pagrindo neatlyginti jai bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant tokį prašymą. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos šalims ne pagal tarpinių procesinių prašymų išnagrinėjimo rezultatą, o atsižvelgiant į bylos baigtį, t. y. ar pareikštas materialusis reikalavimas buvo patenkintas ar ne, vadovaujantis principu ,,pralaimėjęs moka“. Kadangi dalis ieškinio buvo atmesta, atsakovei turi būti atlyginta atmestų reikalavimų daliai proporcinga jos išlaidų suma, nepriklausomai nuo tarpinio procesinio prašymo išnagrinėjimo rezultato.

99. Būtinomis teisėjų kolegija pripažįsta ir apeliantės išlaidas, patirtas rengiant baigiamąją kalbą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2023 m. rugsėjo 11 d. protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismo teisėjas iš žodinio bylos nagrinėjimo perėjo į rašytinį ir nustatė apeliantei 5 darbo dienų terminą rašytinei baigiamajai kalbai pateikti, o atsakovei, atitinkamai, po to, kai bus gauta apeliantės baigiamoji kalba, tą patį 5 darbo dienų terminą savo baigiamajai kalbai pateikti. Taigi, rašytinės baigiamosios kalbos parengimas buvo būtinos, o šios patirtos išlaidos – pagrįstos ir atlygintinos pagal tą pačią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją.

100. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad atsakovė nėra nurodžiusi, kas sudaro 299,48 Eur pridėtines išlaidas, dėl ko neįmanoma patikrinti jų būtinumo ir pagrįstumo. Todėl šios išlaidos jai neatlyginamos.

101. Taigi, atsakovės prašomos atlyginti 3 847,80 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimo, 871,20 Eur pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdyje išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčiuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl jos laikytinos pagrįstomis. Kitos išlaidos – viršija, kadangi pagal Rekomendacijų 8.3, 8.16 punktus maksimalus atlyginimas už tripliko parengimą yra 2 939,85 Eur (1 959,90 Eur x 1,5), už prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą – 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4), už baigiamosios kalbos parengimą – 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4). Tokiu atveju pagrįstomis pripažintinos 9 226,77 Eur (3 847,80 Eur + 871,20 Eur + 2 939,85 Eur + 783,96 Eur + 783,96 Eur) atsakovės išlaidos. Atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją, atsakovei atlygintina 5 351,53 Eur (9 226,77 Eur x 58 proc.) šių išlaidų.

102. Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiama 967,17 Eur (6 318,70 Eur – 5 351,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

103. Pakeitus teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas 2023 m. spalio 20 d. sprendimu nepriteistų bylinėjimosi išlaidų klausimas, panaikinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

104. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas 4 537,50 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidas ir 4 191 Eur žyminio mokesčio išlaidas, o atsakovė prašo priteisti patirtas 4 101,90 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą, 290,40 Eur prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimo ir 130,79 Eur pridėtines išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų teikimu.

105. Apeliantės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijų 8.10 papunktyje nustatytą maksimalų dydį. Pagrįstomis pripažintinos rekomenduotino dydžio neviršijančios 3 430,94 Eur jos išlaidos (2 018,20 Eur x 1,7). Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 42 proc. apeliacinio skundo, apeliantei atlygintinos 1 440,99 Eur (3 430,94 Eur x 42 proc.) išlaidos. Taip pat apeliantei iš atsakovės priteistinas ir už patenkintą apeliacinio skundo dalį sumokėtas 2 340 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Taigi, iš viso apeliantei atlygintina 3 780,99 Eur (1 440,99 Eur + 2 340 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

107. Atlikus apeliantės ir atsakovės bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš atsakovės apeliantei priteisiama 2 090,84 Eur (3 780,99 Eur – 1 690,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą proceso teisėmis skyrimo prielaidų

108. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. vasario 9 d. buvo gautas apeliantės prašymas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos sumokant apeliantei. Šį savo prašymą apeliantė grindžia tuo, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė faktines aplinkybes, susijusias su 2023 m. liepos 28 d. apeliantės ir atsakovės sudaryta taikos sutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-620-912/2023, nors pirmosios instancijos teismas šios atsakovės teiktos taikos sutarties į bylą nepriėmė, taigi ji nebuvo tiriama ir vertinama priimant skundžiamą teismo sprendimą, o Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimtas jau po šios bylos išnagrinėjimo. Taip pat teigia, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas aplinkybėmis, kurios net nebuvo nustatytos kitoje byloje. Apeliantės vertinimu, atsakovė, nurodydama neteisingus faktus, siekia suklaidinti teismą, t. y. sąmoningai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą.

109. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra numatytos atitinkamos teisinės pasekmės. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

110. Tačiau tam, kad būtų paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnį, turi būti nustatytos jos skyrimo sąlygos – šalies nesąžiningumas ir ieškinio, apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą nepagrįstumas, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-943/2023, 35 punktas).

111. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame nurodydama, jos manymu, bylai reikšmingas aplinkybes, piktnaudžiavo teise ar veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Vien tai, kad atsakovė kitaip supranta ir interpretuoja atitinkamas faktines aplinkybes, susijusias su darbų atlikimo momentu, ar siekė į bylą pateikti teismų procesinius dokumentus, kurie teismams prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir kurias teismai, kilus tokiam būtinumui, galėtų remtis ir be atskiro šalių prašymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nesudaro prielaidų pripažinti ja nesąžininga. Todėl apeliantės prašymas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, 178 094,31 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus ir 31 centą) nuostolių atlyginimo, 3 864,40 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 40 centų) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (181 958,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, 967,17 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 17 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Versina“, juridinio asmens kodas 180346182, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Arginta“, juridinio asmens kodas 120930752, 2 090,84 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų ir 84 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.