Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamojo žodžiais, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (ruošiasi gyventi (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vaisių ir daržovių skyriuje, teistas (teistumas išnykęs):

1) 2021 m. lapkričio 11 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – baudą (58 MGL) 2400 Eur, baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą. 2024 m. spalio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro.

2) 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę – areštą 39 parų, baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir turto konfiskavimą. 2022 m. kovo 1 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą. 2022 m. birželio 13 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno Tardymo izoliatoriaus,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

jis, žinodamas, kad 2022 m. vasario 22 d. įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones ketverius metus, taip pat 2022 m. kovo 10 d. supažindintas teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, gresiančia už vengimą, vengė šią priemonę atlikti, nes 2025 m. gegužės 21 d., apie 18.00 val., Vilniaus r., Paberžės k., Vilniaus gatvėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojantis transporto priemonę lengvąjį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai. Paaiškino, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 15:00 val., jis vartojo alkoholinius gėrimus pas savo kaimyną I., (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. Jis suvartojo maždaug pusę butelio degtinės. Bevartojant alkoholinius gėrimus, kaimynas paprašė jo, kad jis jį nuvežtų iki parduotuvės, priduoti taros. Jie iš kaimyno kiemo nuėjo iki jo kiemo, kur stovėjo jam priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis atsisėdo už vairo, kaimynas atsisėdo į keleivio vietą ir jie nuvyko iki parduotuvės. Kai iš parduotuvės vyko link jo namų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis pareigūnams iš karto prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai ir nori paaiškinti, kad raštiškai buvo supažindintas su 2022 m. vasario 22 d. įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones keturis metus. Vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes kai tik pavartoja alkoholinių gėrimų, tuomet visiškai nemąsto, ką daro ir tada atsisėda už automobilio vairo, negalvodamas apie pasekmes. Labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (b. l. 78-81).

Motyvuojamoji dalis

- 2025 m. gegužės 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-tojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Evelinos Tumaitytės-Plotnikovienės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 001-1-17716-25 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu nustatyta, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 18:00 val., Vilniaus gatvėje, Paberžės k., Paberžės sen., Vilniaus r. buvo sustabdytas automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. L., gim. (duomenys neskelbtini). Panaudojus alkotesterį „Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0736, pirmu pūtimu asmeniui, 18:04 val., buvo nustatytas 2,63 prom. girtumas, antru pūtimu, 18:19 val., nustatytas 2,76 prom. girtumas. Patikrinus J. L. duomenis Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre (ĮKNR), matyti, kad 2022 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu J. L. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, asmeniui taikyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus. Kadangi 2025 m. gegužės 21 d., apie 18:00 val., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. L. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį (b. l. 69);

- Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus raštu dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius nuo 2022 m. kovo 1 d. vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį (baudžiamosios bylos Nr. 1-136-298/2022), pagal kurį J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones 4 (ketverius) metus. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2025 m. gruodžio 23 d. J. L. su baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už vengimą vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę buvo supažindintas raštiškai (b. l. 42; 48-54);

- 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu, iš kurio matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-298/2022 J. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 39 parų arešto bausmė, bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas bei uždraudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 15 d. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d. todėl yra vykdytinas (b. l. 43-47);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (2,63 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nebuvo, toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad J. L., nesilaikydamas 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, demonstruoja nepagarbą teismo sprendimams bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptarti įrodymai yra pakankami J. L. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad J. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengė atlikti 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu, jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. gegužės 21 d., 18.21 val., tikrinimo metu jo kraujyje nustatė 2,63 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

Nagrinėjamu atveju J. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į J. L. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas, be kita ko už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 96 – 99), nebaustas administracine tvarka (b. l. 100), psichiatrinėje įskaitoje įrašytas, yra gydytas psichiatrijos ligoninėje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, ir tvirtina, kad jo netinkamą elgesį lėmė priklausomybė alkoholiui, kurią nori gydytis. Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant 9 mėnesiams, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, jos trukmę nustatant 30 parų, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, ir skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir kaltinamajam J. L. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, teismo prašė taikyti BK 75 straipsnį ir J. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad teismo posėdžio metu J. L. visgi pripažino turintis problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, dėl ko ir nusikalto. Teisme kaltinamasis nurodė, jog gydysis nuo priklausomybės alkoholiui, todėl spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui, o parinkti įpareigojimai ir draudimai pastūmėtų spręsti alkoholio vartojimo problemą ir socializuotis. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, J. L. gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – bausmės atidėjimo vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, o praradus – užsiregistruoti per mėnesį Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis priklausomybės ligas bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, o tiksliau tuomet, kai ji jam atimta, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Pažymėtina, kad padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas ir pavyko išvengti kitų skaudžių pasekmių, vertintina tik kaip laimingas atsitiktinumas, kadangi kaltinamojo vairuojamą automobilį pastebėjo kitas vairuotojas ir apie jį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kaip jau minėta, kaltinamasis nebe pirmą kartą padaro analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kai vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus. Toks kaltinamojo elgesys, naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo J. L. neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią, visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog J. L., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, važiavo būdamas ne vienas automobilyje, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad jam teisė vairuoti yra atimta, taip pat, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnio 2 dalyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 2 d.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. L. nusikalstamas veikas padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamų veikų padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso pačiam kaltinamajam (b. l. 57). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, t. y. į tai, jog, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kita ko, praeityje jau yra teistas už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam, konstatuoja, kad kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio neteisėtumo nepadarė, be to pats išreiškė norą gydytis priklausomybę nuo alkoholio, tad dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose yra skirtinas, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi J. L., priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 26 d. – paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 117 – 118).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 82 – 86) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. L. (J. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę J. L. (J. L.) paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. L. (J. L.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 3, 5, 7, 10 punktais J. L. (J. L.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant J. L. (J. L.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą, o praradus – užsiregistruoti per mėnesį Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis priklausomybės ligas bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalimi, J. L. (J. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 6 (šešerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti iš J. L. (J. L.) nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, J. L. (J. L.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant tai padaryti per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą J. L. (J. L.) priklausančiam automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.