Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens H. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6851-902/2016 pagal pareiškėjos A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotiems asmenims H. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria tarp ieškovo H. P. ir atsakovės A. M. buvo patvirtinta taikos sutartis.Nurodė, kad nėra vykdomi taikos sutarties 1 ir 2 punktai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, nutarė išduoti pareiškėjai A. M. vykdomąjį raštą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą civilinėje byloje Nr. 2-156-956/2016 dėl trukdymų pašalinimo, kitoje dalyje prašymo netenkino.Nurodė, jog yra pagrindo manyti, kad H. P. tinkamai nevykdė 2016-03-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto nuostatų, kuriomis jis įsipareigojo nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016-08-01.Kitoje dalyje teismas prašymo netenkino, kadangi nepateikta duomenų, jog A. M. pažeidė taikos sutarties 1 punkto sąlygas, dėl to punkto H. P. teismui prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepateikė, be to, taikos sutartimi šalys nenumatė, iki kurios datos rekonstrukcija turės būti įteisinta, pakoreguotas projektas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo H. P. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti.Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai vertino įrodymus, dėl ko padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas bei išėjo už taikos sutarties 2 punkto ribų. Todėl prašo skundą nagrinėti žodine tvarka. Teigia, kad išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjos prašymą pagrindo nėra. Teismą prieš posėdį informavo, jog dėl lėšų stygiaus taikos sutarties 2 punktas – nugriauti stoginę, pabaigtas vykdyti tik 2016-08-21. Nors ir pavėluotai taikos sutarties 2 punktas įvykdytas – stoginė išardyta, A. M. namo dalies rytinė siena atlaisvinta. Nurodo, kad teismas išėjo už civilinės bylos Nr. 2-156-956/2015 ribų – įpareigojo nugriauti gyvenamosios patalpos sieną, nenurodydamas kurią. Kai tuo tarpu taikos sutartimi įtvirtintas leidimas atliktą rekonstrukciją įteisinti pagal 2014-04-04 M. D. rekonstrukcijos projektą. Pažymi, kad siena, kurią teismas įpareigojo nugriauti – pažymėta plane indeksais 1-9, niekada nebuvo ir nėra stoginės siena, o yra gyvenamojo namo dalies virtuvės siena. Ji neužstoja A. M. patalpos 1-8 rytinės sienos ir nebuvo taikos sutarties derybų objektas, netrukdė ir netrukdo A. M. atlikti dujų įvedimo darbus per patalpos 1-8 rytinę sieną.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens H. P. atskirąjį skundą pareiškėja A. M. prašo skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, kad jis nors ir pavėluotai taikos sutarties 2 punkto reikalavimus įvykdė neatitinka tikrovės. Šalių pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šiai dienai yra nuardytas tik stoginės patalpos stogas, o ne išardyta visa stoginė, kaip H. P. įsipareigojo šalių pasirašytos sutarties 2 punkte.Pažymi, kad suinteresuoto asmens argumentai nenuoseklūs ir prieštaringi, kas patvirtina nenorą taikiu būdu spręsti susidariusią situaciją ir vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-03-22 įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-828/2013 dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.Nurodo, kad šalių pasirašytos taikos sutarties 2 punktas yra aiškus ir suprantamas, planuose, pridėtuose prie taikos sutarties aiškiai pažymėta pastato dalis, kuri turėjo būti nugriauta iki 2016-08-01. Todėl apelianto argumentas, kad jis nesupranta, kurią sieną reikia griauti nepagrįstas.Mano, kad prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas, kadangi ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne dėl ginčo, kurį šalys išsprendė taikiai, esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo dalyką – klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su taikos sutarties patvirtinimo klausimu, tinkamai taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 646 str. 3 d.), todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 str. 5 p.). CK 6.985 straipsnyje nurodyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.CPK 646 straipsnyje nustatyta vykdomojo rašto išdavimo tvarka, kurio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Byloje yra nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, 2016-03-23 sudaryta tarp H. P. ir A. M.. Taikos sutarties 2 punktu H. P. įsipareigojo nugriauti stoginę, nurodytą pakoreguoto projekto rytinio fasado plane (lapas Nr. 1) bei pirmo aukšto plane (lapas Nr. 2), ir atlaisvinti A. M. namo rytinės dalies lauko sieną iki 2016-08-01.Tarp šalių kilo ginčas dėl taikos sutarties 2 punkto vykdymo. Apeliantas teigia, kad įsipareigojimas nugriauti stoginę įvykdytas 2016-08-21, pareiškėja su tuo nesutinka, teigia, kad yra nuardytas tik stoginės patalpos stogas, o ne išardyta visa stoginė. Pareiškėja savo reikalavimą ir apeliantas savo atsikirtimus grindžia analogiškomis fotonuotraukomis, jas aiškindami skirtingai. Klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjant pirmos instancijos teisme apeliantas pripažino, kad stoginės stogą nuardė, sienos griovimo darbų neatliko. Papildomų įrodymų, kad taikos sutarties 2 punktas įvykdytas, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 314, 338 str.). Apelianto pateikti įrodymai (fotonuotraukos) nėra pakankami išvadai, kad taikos sutarties 2 punktas yra pilnai įvykdytas, kadangi terminas jo vykdymui yra pasibaigęs. Kilus ginčui dėl taikos sutarties sąlygos tinkamo įvykdymo, ar stoginės stogo nuardymas atitinka planus, pateiktus su taikos sutartimi, bus galima išsiaiškinti vykdymo proceso metu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-24 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014). Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą išėjo už civilinės bylos Nr. 2-156-956/2015 ribų, neatskleidė bylos esmės. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas įvertina įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas nevertina šalių pasirašytos ir teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties teisėtumo, įmanomumo ją įvykdyti, aiškumo ir pan. Minėtos aplinkybės buvo įvertintos teismo, kuomet jis tvirtino šalių pateiktą taikos sutartį. Tai, kad šalių pateikti įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei bylos neatskleidimo, nei nutarties nepagrįstumo.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai taikė procesines normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimo tvarką, todėl pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai. Pirmos instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.