Kauno apygardos teismo nutartis

2024-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-526-954/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-18
Bylos Nr.
1S-526-954/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19358-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
V. L.
Advokatai
Egidijus Milašius
Kategorijos
Byla Nr. 1S-526-954/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19358-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.1.9.13; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 40 MGL dydžio (2 000 eurų) bauda, kurią nustatyta sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; konfiskuotas automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. kovo 21 d.

1.1. V. L. taip pat nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 80 MGL, tai yra 4 000 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir V. L. paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio, tai yra 6 000 eurų bauda, į bausmę įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą. Į bausmę įskaityta V. L. laikino sulaikymo laikas (viena diena) ir nustatyta galutinė bausmė – 118 MGL dydžio, tai yra 5 900 eurų bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, V. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir jam priklausančios transporto priemonės „Toyota Land Cruiser“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. liepos 18 d., 2024 m. liepos 19 d. pateiktas vykdyti dėl transporto priemonės konfiskavimo.

2. Apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymas dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Prašyme nurodyta, jog automobilis „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas ir perduotas valstybės nuosavybėn vykdant Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą Nr. e1-1295-946/2024. Konfiskuotinas automobilis yra neišsaugotas, jo negalima paimti iš kaltininko, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi būti sprendžiamas klausimas dėl minėtos transporto priemonės konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą –19 830 eurų.

3. Skundžiama apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi VMI prašymas tenkintas. Nutarta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Land Cruiser“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ir išieškoti iš V. L. valstybės naudai 17 700 (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų) eurų sumą. Teismas nurodė, kad automobilis, kurį nuspręsta konfiskuoti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, jau yra konfiskuotas ir valstybės nuosavybėn paimtas vykdant Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Dar kartą paimti šį turtą natūra nėra galimybės, nes nusikaltimo padarymo priemone nebedisponuojama, dėl to taikytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su priimta nutartimi, nuteistojo V. L. gynėjas advokatas Egidijus Milašius kreipėsi į Kauno apygardos teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį byloje Nr. T-348-878/2024 ir priimti naują nutartį, kuria atmesti VMI 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašymą automobilio „Toyota Land Cruiser“, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto konfiskavimą pakeisti į jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-878/2024 iš nuteistojo V. L..

4.1. Skunde nurodo, kad teismas nutartyje aprašė abiejų nuteistojo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje veikų, padarytų atitinkamai 2023 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. sausio 22 d. aplinkybes, iš kurių aišku, nors teismas neapibendrino, kad abiejų nusikalstamų veikų padarymo priemonė yra transporto priemonė „Toyota Land Cruiser“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šios situacijos paradoksas slypi aplinkybėse, kad už antrą padarytą nusikalstamą veiką V. L. buvo nuteistas pirmiau, nei už pirmą padarytą nusikaltimą. Už abi nusikalstamas veikas nuteistajam buvo pritaikyta ta pati baudžiamojo poveikio priemonė, nukreipta į nusikalstamų veikų priemonę (transporto priemonę).

4.2. Gynėjas pažymi, kad šioje teikimo byloje teismas 2024 m. birželio 27 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-878/2024 vietoje transporto priemonės konfiskavimo išieškoti konfiskuotino turto vertę galėjo tik jeigu transporto priemonės negalima paimti dėl kitų priežasčių. Tačiau transporto priemonė jau paimta VMI.

4.3. Skunde nurodoma, kad Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos duomenimis aptariamo automobilio SDK V. L. vardu buvo panaikintas 2024 m. kovo 28 d. gavus pranešimą iš VMI dėl „Valstybei perduotų transporto priemonių, kurioms turi būti panaikintas buvusio savininko SDK“, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo trečiojo skirsnio „SDK suteikimas ir panaikinimas“ 24.2 papunkčiu – kai iš Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos gaunamas pranešimas apie transporto priemonės konfiskavimą ar įregistravimą atitinkamoje valstybėje. Taigi automobilis buvo VMI (Lietuvos Respublikos) konfiskuotas. Jeigu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas pagrindas, kai transporto priemonės negalima paimti dėl kitų priežasčių, nes ji jau konfiskuota, taikytinas, tai reiškia, kad Lietuvos Respublika per VMI nori išsireikalauti iš nuteistojo mažiausiai 17 700,00 Eur sumą.

4.4. Gynėjas pažymi, kad teismo paskirtas konfiskavimo pakeitimas į transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą iš asmens valstybės naudai viršija paskirtą teismo subendrintą bausmę 3 kartus. Tai reiškia, kad konfiskavus nuteistojo automobilį, baudžiamojo poveikio priemonę pakeitęs turto konfiskavimas 3 kartais daugiau padeda įgyvendinti pagrindinę bausmę. Tai jau ne baudžiamojo poveikio priemonė, o bauda, kurios bendras dydis sudaro 23 600 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad teismas pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, nes neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo, ir BK 67 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslą bei BK 72 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių nuostatas.

4.5. Taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-719/2022 ir 2K-7-196-303/2022, nes jose nebuvo vertinamos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismas faktiškai pažeidė non bis in idem principą, nes transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą iš nuteistojo pritaikė kaip bausmę, ką patvirtino šio išieškotinos pinigų sumos dydis lyginant su subendrinta bauda.

4.6. Gynėjas nurodo, kad nors nutartyje Nr. 2K-191-719/2023 LAT teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat kaip ir bausmė, yra skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tai reiškia, kad teismas turėjo paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą, kartu nurodydamas konkrečios nusikalstamos veikos metu buvusią automobilio vertę. Tokia LAT praktika prieštarauja šio skundo motyvams dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjo skundą VMI atstovė prašo apelianto V. L. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T-348-878/2024 nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė aktualias procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. L. gynėjo skundas atmetamas.

7. Kaip matyti iš skundžiamos Alytaus apylinkės teismo nutarties turinio, VMI teikimu prašė nuosprendžio vykdymo metu pakeisti transporto priemonės, teismo pripažintos nusikaltimo padarymo priemone, konfiskavimą į šio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi konfiskavimas natūra nebegalimas. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi teikimas tenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam priklausančios minėtos transporto priemonės konfiskavimas pakeistas į šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą nustačius, kad nusikaltimo padarymo priemone nebedisponuojama, kadangi automobilis konfiskuotas vykdant ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą. Su tokiu procesiniu sprendimu nuteistojo gynėjas nesutinka, laikydamas nutartį neteisėta ir nepagrįsta, be to, pažeidžiančia proporcingumo principą, tačiau su šiais skundo argumentais pagrindų sutikti nėra.

8. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

9. Nustatyta, kad padarydamas tiek 2023 m. gegužės 28 d. nusikalstamą veiką, tiek 2024 m. sausio 22 d. nusikalstamą veiką, V. L. panaudojo tą pačią, nusikalstamų veikų padarymo metu jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę „Toyota Land Cruiser“, kurios valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais šis automobilis pripažintas dviejų skirtingų nusikaltimų padarymo priemone, todėl turi būti konfiskuotas. Įstatymas tiesiogiai nenumato baudžiamojo poveikio priemonių bendrinimo, todėl atitinkamos priemonės, paskirtos už kiekvieną nusikaltimą, turi būti vykdomos atskirai, o bendrinant sudedamos visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-719/2023). Kadangi BK konfiskuotino turto paėmimą valstybės nuosavybėn numato ne kaip galimybę, o kaip privalomai teismo taikomą baudžiamojo poveikio priemonę, paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vykdoma visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

10. Byloje susiklostė situacija, kad automobilis faktiškai buvo konfiskuotas vykdant ankstesnį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, todėl tą patį automobilį konfiskuoti natūra antrą kartą, vykdant vėlesnį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, VMI nėra galimybės.

11. Iš teismų praktikos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo procese matyti, kad situacija, kuomet vykdymo procese nustačius, jog nuosprendyje nurodyto turto konfiskuoti natūra neįmanoma, tai laikoma neaiškumais ir abejonėmis BPK 361 straipsnio prasme, kurie gali būti pašalinami pakeičiant šios baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. nesant konfiskuotino turto natūra, išieškojimas turi būti nukreipiamas į jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje laikoma, kad toks sprendimas (esant tam pačiam subjektui į kurį nukreiptas konfiskavimas) nuosprendžio esmės nekeičia, kadangi ir turto konfiskavimas, ir konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra viena ir ta pati baudžiamojo poveikio priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis Nr. 1S-171-851/2021, 2022 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 1S-186-449/2022, 2021 m. liepos 12 d. nutartis Nr. 1S-173-318/2021, 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 1S-279-202/2016, 2016 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 1S-205-177/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-155-381/2021 (120 punktas)).

12. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo keičiamas baudžiamojo poveikio priemonės turinys (vietoje transporto priemonės išieškomos piniginės lėšos), tačiau subjektas, iš kurio konfiskuojama, išliko tas pats, t. y. tiek automobilio konfiskavimas, tiek automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų vykdomas iš to paties nuteistojo V. L.. Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje skundžiama nutartimi nuosprendžio esmė keičiama nebuvo. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog pakeisdamas automobilio konfiskavimą į jo vertę atitinkančią sumą, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė.

13. Skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo klausimas, įvertinus nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydį – 120 MGL, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų baudą.

14. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. gegužės mėnesį) automobilio „Toyota Land Cruiser“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės vidutinė kaina su PVM buvo 17 700 eurų (1 t., b. l. 84). Šią sumą ir nutarta išieškoti skundžiama nutartimi.

15. Atsižvelgiant į skundo argumentus reikia pažymėti, jog teismų praktikoje nurodoma, kad paskirtos bausmės rūšis ir dydis taip pat yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-53-1073/2019, 2K-143-976/2019). Bausmė ir kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti vertinamos kaip visuma, kurios paskirtis yra ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, t. y. paskirta bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemone turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-1073/2019, 2K-143-976/2019). Kartu pažymėtina, kad sprendžiant, koks konfiskuotino turto vertės dydis laikytinas proporcingu, didelę reikšmę turi ir tai, kiek analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų asmuo padarė, be kita ko, ir naudodamas tą pačią priemonę.

16. Byloje nustatyta, kad V. L. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam. Po pirmosios 2023 m. gegužės 28 d. nusikalstamos veikos padarymo, kai paskyrus transporto priemonei laikiną nuosavybės teisių apribojimą, jam automobilis buvo grąžintas tik kaip saugotojui, be to, nepaisydamas jam 2023 m. gegužės 29 d. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo, jis 2024 m. sausio 22 d. padarė analogišką nusikalstamą veiką. Abi veikos padarytos panaudojant tą pačią transporto priemonę. Įvertinus nuteistojo neatsakingą elgesį ir itin atsainų požiūrį į jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą bei taikytas baudžiamojo poveikio priemones, teismas konstatuoja, jog pagrįstai apylinkės teismas pripažino nesant pagrindų nagrinėjamu atveju taikyti išimtį, t. y. dalinį transporto priemonės vertės konfiskavimą.

17. Taip pat reikia pažymėti, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčių padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-183-942/2018, 2K-67-942/2019). Taigi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto ar jo vertės konfiskavimas turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja kaltininkui paskirtos bausmės. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

18. Nuteistasis V. L. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nesunkaus tyčinio nusikaltimo, kurio priemone pripažintas jo konfiskuotas automobilis, padarymą nubaustas galutine 120 MGL, t. y. 6 000 (šešių tūkstančių) eurų baudos bausme, t. y. neženkliai didesne nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

19. Be konfiskuoto automobilio panaudojimo nuteistasis nebūtų galėjęs įvykdyti nusikalstamų veikų, o tai, kad automobilio vertė yra ganėtinai didelė ir viršija teismo nuosprendžiu paskirtą galutinę baudos bausmę, savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad jo ar jo vertės konfiskavimas yra neadekvati (neproporcinga) priemonė. Gynėjui pažymėtina, kad teismų praktikoje paprastai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausančios (visiškai ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise) nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su gynėjo teiginiais, kad nuteistajam priklausiusio automobilio vertės konfiskavimas šiuo atveju yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. L. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Giedraitis