Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) prašymą dėl turto konfiskavimo pakeitimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 80 MGL, tai yra 4 000 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, V. L. paskirta subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio, tai yra 6 000 eurų bauda, į bausmę įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą. Į bausmę įskaityta V. L. laikino sulaikymo laikas (viena diena) ir nustatyta galutinė bausmė – 118 MGL dydžio, tai yra 5 900 eurų bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, V. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams ir jam priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktas vykdyti dėl transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) A. B. siūlė VMI prašymą tenkinti. Nurodė, kad V. L. buvo nuteistas už du atskirus analogiškus, nusikaltimus, jam abiem atvejais taikytas to paties automobilio (turto) konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės nėra bendrinamos kartu su bausme. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jau konfiskuotas pagal Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą dėl V. L. kito padaryto nusikaltimo, taigi dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vykdyti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu V. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. L. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Iš pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog (duomenys neskelbtini) m. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, analogiško kaip ir V. L., rinkos vertė Lietuvoje yra 19 830 eurų. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas ir prevenciniais tikslais tam, kad kiti asmenys nedarytų panašių ar analogiškų nusikalstamų veikų. Prašo teikimą tenkinti ir pakeisti Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtą baudžiamąją poveikio priemonę iš turto (automobilio) konfiskavimo į konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.

Nuteistojo V. L. gynėjas advokatas E. M. teismo posėdžio metu teigė, jog baudžiamojo poveikio priemonė skirta tam, kad apsaugotų visuomenę, pažeistus visuomenės interesus tam tikrose srityse nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paprastai turto konfiskavimas teismų praktikoje taikomas siekiant susigrąžinti arba pašalinti nusikalstamu būdu nuteistojo įgytą turtą, kad tokiu būdu nebūtų daromi nusikaltimai. V. L. du kartus nubaustas pinigine bauda už nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnyje, jam abiem atvejais taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. L. automobilis buvo konfiskuotas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad nuo tada V. L. nebeturi nusikaltimo padarymo priemonės. VMI prašoma ir prokurorės palaikoma baudžiamojo poveikio priemonė faktiškai būtų bauda ir dar tokio dydžio, jog trimis ar keturiais kartais viršytų kitas V. L. paskirtas baudas. Tai jau būtų bausmė, o du kartus baustas už tą pačią veiką V. L. negali būti. Automobilis nebuvo sunaikintas, net jei ir buvo sugadintas, jis vis tiek turėjo savo vertę ir būtų buvęs remontuotinas. Šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – ne pralobti valstybei, o konfiskuoti turtą. Jokių kardomųjų priemonių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. dėl disponavimo automobiliu nepažeidė, turtas nebuvo perleistas, nors ir buvo apgadintas, tačiau nuosavybės teisė nebuvo prarasta. Prevencinis tikslas jau yra pasiektas, nes transporto priemonė yra konfiskuota ir paimta, šiuo atveju jos būklė nesvarbi, ji jau nebus naudojama galimiems nusikalstamiems veiksmams. VMI prašymą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Pažymėtina, kad konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, vienas iš jų – kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų.

Baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. atžvilgiu buvo (duomenys neskelbtini) priimtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra kai jam (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Dėl šios nusikalstamos veikos jis nubaustas 80 MGL dydžio, tai yra 4 000 eurų bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrinta bausmė – 120 MGL dydžio, tai yra 6 000 eurų bauda. Į bausmę įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą. Į bausmę įskaitytas V. L. laikino sulaikymo laikas (viena diena) ir nustatyta, jog galutinė bausmė yra 118 MGL dydžio, tai yra 5 900 eurų bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams bei, konstatavus, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurį neblaivus vairavo V. L., buvo tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatomis, paskirtas šio automobilio konfiskavimas (3 t., b. l. 45 – 59). Siekiant užtikrinti galimą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimą, (duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo skirtas laikinas visiškas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) uždraudžiant juo disponuoti (1 t., b. l. 89 – 92). Iš (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo matyti, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui V. L., kuris pasižadėjo saugoti minėtą automobilį, jis įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą (1 t., b. l. 94 – 97). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi pakeistas (duomenys neskelbtini) N. K. (duomenys neskelbtini) nutarimas dalyje dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygų, nustatant draudimą valdyti ir disponuoti (1 t., 127 – 131).

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, V. L. nusikaltimą, dėl kurio jis nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, padarė iki jo atžvilgiu Kauno apylinkės teismui priimant (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis taip pat nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini), todėl, kaip jau minėta, paskirtos bausmės Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo subendrintos, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) faktinio konfiskavimo įvykdymo (3 t., b. l. 45 – 59).

Tiek iš Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – EŽTT), tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, jog spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-719/2022, 2K-7-196-303/2022). Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – turto (automobilio) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės – konfiskavimas, skirtos už dvi atskiras nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laikotarpiu, tačiau ta pačia priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Todėl kalbėti apie dvigubo baudimo draudimą šiuo atveju nėra teisinio pagrindo ir gynėjo argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo atmetamas kaip deklaratyvus. Paskirtos bausmės buvo subendrintos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, tačiau pagal BK 73 straipsnio 2 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir jos turi būti vykdomos pagal kiekvieną įsiteisėjusį teismo sprendimą atskirai.

Pradėjus (duomenys neskelbtini) nuosprendžio vykdymą, VMI nustatė, jog automobilis po V. L. (duomenys neskelbtini) sukeltos avarijos buvo visiškai sudaužytas ir yra nerealizuotinas dėl savo techninės būklės. VMI (duomenys neskelbtini) surašytas sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės neapskaitymo. Konstatuota, kad turtas iš esmės prarado savo vertę, todėl VMI perimti į apskaitą automobilį, konfiskuotą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendį, neturi galimybių (3 t., b. l. 75 – 76).

BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Sutiktina su nuteistojo gynėjo argumentais, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas nėra valstybės praturtėjimas iš konfiskuoto turto realizavimo, nes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas iš esmės yra atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Todėl, nesant galimybės konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, turėtų būti konfiskuojama jos vertę atitinkanti pinigų suma, tokiu būdu užtikrinant prevencinius tikslus, tai yra, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-191-719/2023). Šiuo atveju, vykdant nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, visiškai nesvarbu, kad konfiskuotinas turtas nebeturi materialios vertės ar jo vertė lyginant su tokio turto rinkos verte yra sumažėjusi, esmė yra tai, ar galima jį konfiskuoti natūra, ar ne.

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu ir, pradėjus šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymą, jau perduotas valstybės nuosavybėn. Taigi, nustatyta, kad automobilis, kurį nuspręsta konfiskuoti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, yra jau konfiskuotas ir valstybės nuosavybėn paimtas, vykdant Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą. Akivaizdu, jog dar kartą paimti šį turtą natūra, šį kartą jau vykdant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtą minėto automobilio konfiskavimą, nėra galimybės, nes nusikaltimo padarymo priemone nebedisponuojama. Būtent dėl to taikytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdžio metu akcentavo, jog VMI prašoma baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo natūra pakeitimas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu faktiškai būtų bauda, nes ji trimis ar keturiais kartais viršytų kitas V. L. paskirtas baudas, taigi jau būtų bausmė. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek EŽTT praktikoje laikomasi nuostatos, jog, taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-495/2020), tai yra turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-489/2018, 2K-72-489/2020), visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes - atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad, kaip jau minėta, V. L. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą (3 t., b. l. 45 – 59), baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jis (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas už netgi to paties automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairavimą esant vidutinio girtumo laipsnio (1,97 promilės) (1 t., b. l. 74 – 78, 3 t., 14 – 21, 22 – 23, 24, 25), be to, po nusikaltimo, Alytaus apylinkės teismo nagrinėto baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), padarymo V. L., vairuodamas tą patį automobilį, padarė ir dar vieną analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl kurio jis Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu (3 t., b. l. 87 – 89). Tai rodo, kad V. L. akivaizdžiai linkęs vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, nei administracinė nuobauda, nei pradėtas ikiteisminis tyrimas jam nedarė jokio poveikio, nuo analogiško nusikalstamo elgesio jo nesulaikė.

Visų pirmiau aptartų duomenų kontekste teismas sprendžia, jog, nuteistojo atžvilgiu taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tikslinga konfiskuoti visą transporto priemonės vertę, kuri buvo nusikaltimo padarymo metu – (duomenys neskelbtini) mėnesį, atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tačiau konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė, ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Teismo vertinimu, šioje situacijoje, aplinkybių, leidžiančių taikyti išimtį, tai yra dalinį transporto priemonės vertės konfiskavimą, nėra. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas V. L. asmenybę charakterizuojančias bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma, remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Todėl konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti, taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

VMI pateikė (duomenys neskelbtini) duomenis, kad (duomenys neskelbtini) mėnesio duomenimis, analogiškos transporto priemonės kaina Lietuvoje buvo 19 830 eurų (3 t., b. l. 90), tačiau iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu – (duomenys neskelbtini) mėnesį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės vidutinė kaina su PVM buvo 17 700 eurų (1 t., b. l. 84). Ir nors VMI bei prokurorė nurodė, jog turėtų būti konfiskuojama transporto priemonės vertė – 19 830 eurų (3 t., b. l. 75 – 76, 119 – 122), teismo vertinimu, tikslinga konfiskuoti ir išieškoti iš nuteistojo V. L. 17 700 eurų, kadangi tokia buvo analogiškos automobiliui ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vidutinė rinkos vertė nusikaltimo padarymo metu ((duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog VMI prašymas iš esmės yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš V. L. valstybės naudai išieškotina (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta konfiskuoto turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę nusikaltimo padarymo metu atitinkanti pinigų suma su PVM – 17 700 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

tenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu V. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančios transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą pakeisti į šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ir išieškoti iš V. L. valstybės naudai 17 700 (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų) eurų sumą.

Patvirtintą šios nutarties nuorašą išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nuteistajam V. L. ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.