Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo į konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

II. Skundo argumentai

1.2. Skunde pažymima, kad VMI negali apskaityti ir perimti valstybės nuosavybėn Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu konfiskuoto vilkiko, nes šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo perduotas UAB „T.“ ir nebuvo išsaugotas, jo buvimo vieta nėra žinoma. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kada konfiskuota transporto priemonė buvo prarasta, taigi, nėra žinoma, ar ji dar egzistavo nuosprendžio įsiteisėjimo metu, t. y. tuo momentu, kai valstybė įgijo nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą, kas apsunkina ar net padaro iš esmės neįmanomą žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka.

1.3. Skunde, vadovaujantis BK 67 ir 72 straipsnių nuostatomis, nurodoma, kad turto konfiskavimas ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra ta pati baudžiamojo poveikio priemonė, kas reiškia, kad išieškant turto vertę atitinkančią pinigų sumą baudžiamojo poveikio priemonės rūšis nekeičiama, o keičiamas tik jos turinys. Cituojant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-173-318/2021, skunde pažymima, kad vykdymo metu nustačius, jog konfiskuotino turto nebėra, būtent teismas turi pašalinti neaiškumus ir išaiškinti, kad išieškojimas turi būti nukreiptas į konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks sprendimas nuosprendžio esmės nekeičia. Teismas negali atsisakyti pakeisti turto konfiskavimo į jo vertę atitinkančią pinigų sumą, kai yra nustatoma, kad konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, todėl VMI prašymas turėjo būti išspręstas iš esmės ir tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

6. Teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, priimti papildomus sprendimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalyje, pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo (BPK 361 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

7. Kaip matyti iš skundo turinio, VMI siekia, kad nagrinėjamu atveju nuosprendžio vykdymo metu būtų konfiskuojamas ne konkretus turtas, teismo pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, o iš nuteistųjų išieškoma šio turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pažymėtina, kad turto konfiskavimo klausimas buvo vienas esminių klausimų šioje baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo R. G. valstybės naudai nusprendė išieškoti konfiskuotino turto – vilkiko DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikino ir, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, konfiskavo patį vilkiką DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažindamas, kad UAB „T.“ atsakingi asmenys M. J. ir L. J. žinojo, kad įmonei priklausanti transporto priemonė bus naudojama darant baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką. Būtent dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi, buvo pranešta Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei, kad M. J. ir L. J. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė turto konfiskavimo klausimu, nuspręsdamas, kad jo vertės išieškojimas iš nuteistojo yra nepagrįstas, ir iš turto savininko, žinojusio, kam tas turtas bus naudojamas, turi būti konfiskuota pati nusikaltimo padarymo priemonė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir BPK 362 straipsnio tvarka negali būti keičiamas. Tenkinus VMI prašymą, šiuo konkrečiu atveju būtų keičiama nuosprendžio esmė – keistųsi ne tik baudžiamojo poveikio priemonės turinys, bet ir subjektas, kuriam ji yra taikoma.

8. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu krovininis automobilis DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentai ir raktai 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo grąžinti UAB „T.“ įgaliotam atstovui L. J.. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio turinio matyti, kad nuosprendžio priėmimo metu vilkikas DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas kitoje byloje, jo saugotoju paskiriant UAB „T.“. Įmonės direktorius L. J. 2022 m. sausio 12 d. nurodė, kad ši transporto priemonė yra parduota, tačiau negalėjo nurodyti nei tokio sandorio sudarymo datos, nei pirkėjo anketinių duomenų, taip pat negalėjo pateikti ir pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi tokia sutartis, jo teigimu, sudaryta nebuvo. VĮ „Regitra“ duomenimis, 2022 m. balandžio 22 d. vilkikas DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar priklausė UAB „T.“. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2022 m. vasario 14 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų liudytojo L. J. parodymų matyti, kad 2021 m. pavasarį vilkikas buvo nepataisomai sugadintas eismo įvykio metu, o vėliau parduotas, L. J. neatsisako atlyginti valstybei padarytos žalos dėl vilkiko praradimo. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su VMI skundo argumentais, kad šiuo metu vilkiko DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta nėra žinoma, UAB „T.“ jai priklausančio turto neišsaugojo, tačiau, įvertinus visas baudžiamojo proceso metu paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su UAB „T.“ atsakingų asmenų elgesiu, tai nėra pagrindas keisti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, atsakomybę už neišsaugotą turtą perkeliant nuteistiesiems.

9. Nors skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartimi Nr. 1S-173-318/2021 nuosprendžio vykdymo metu buvo išaiškinta, kad paskirtas turto konfiskavimas turi būti vykdomas iš nuteistojo išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, vis dėlto šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamu atveju susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties turinio, šioje baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu iš nuteistojo buvo konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – piniginės lėšos, o antstoliui nuosprendžio vykdymo metu nustačius, kad šio turto nebėra, aukštesnysis teismas išaiškino, jog tokiu atveju iš nuteistojo turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi, akivaizdu, kad šioje byloje nuosprendžio esmė keičiama nebuvo – nesikeitė nei turto pobūdis (piniginės lėšos), nei subjektas, iš kurio jos konfiskuojamos (nuteistasis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, tenkinus VMI prašymą, keistųsi ir turto pobūdis (vietoje transporto priemonės būtų išieškomos piniginės lėšos), ir, svarbiausia, subjektas (vietoje nusikaltimo padarymo priemonės savininko būtų išieškoma iš nuteistųjų), kas neabejotinai keistų nuosprendžio esmę.

10. Sutiktina su skundo argumentais, kad žemesnysis teismas nepagrįstai nepasisakė dėl prašyme keliamo klausimo esmės ir jį atmetė, nustatęs tik procesines kliūtis šio prašymo nagrinėjimui. Tai, kad šiuo metu vyksta baudžiamasis procesas dėl UAB „T.“ atsakingų asmenų M. J. ir L. J. galimai neteisėtų veiksmų, neturi jokios įtakos šios bylos nagrinėjimo dalykui. Vilkiko DAF FT 95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, todėl pakartotinai kitoje byloje negalės būti sprendžiamas. Nepaisant to, netinkami skundžiamos nutarties motyvai savaime nereiškia, kad yra priimtas neteisingas sprendimas. VMI prašymas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo pakeitimo konfiskuotino turto vertės išieškojimu yra pagrįstai atmestas aukštesniojo teismo išsamiai išdėstytais argumentais. BPK 361 straipsnis nėra skirtas abejonėms ir neaiškumams, kuriais yra keičiama nuosprendžio esmė, šalinti, todėl VMI skundas yra atmetamas, paliekant galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.