Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo V. Č. gynėjo advokato J. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria iš nuteistojo V. Č. konfiskuota iš nusikalstamos veikos gauto turto vertę atitinkanti suma,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad pagal baudžiamosios bylos medžiagą 2008 m. birželio 27 d. patikrinimo metu kuro talpyklos buvo užplombuotos kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 92 straipsnio 3 ir 4 dalimis, perduotos Vilniaus rajono policijos komisariatui. Policijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad policijos pareigūnai privalo užtikrinti savo žinioje esančių daiktinių įrodymų apsaugą nuo jų praradimo ar bet kokio neteisėto poveikio. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis V. Č. nebuvo paskirtas užplombuotų talpų su kuru saugotoju, jis nėra atsakingas už tai, kad šis turtas nerastas ir nėra galimybės jį konfiskuoti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų egzistavimą, t. y. kad nuteistasis paslėpė, suvartojo ar prarado konfiskuotiną turtą. Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju turto konfiskavimas negali būti įvykdytas dėl objektyvių, nuo nuteistojo V. Č. valios nepriklausančių priežasčių. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas šių aplinkybių nenagrinėjo bei į jas neatsižvelgė.

Nuteistojo gynėjas pažymi, kad 2011 m. gruodžio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams atvykus į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, Faktų fiksavimo pažymoje nenustatyta, jog ant kuro talpyklų uždėtos plombos būtų pažeistos. Be to, 2012 m. gegužės 10 d. Generalinė prokuratūra pavedė Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokurorui patikslinti duomenis dėl konfiskuoto kuro kiekio neatitikimo bei trūkumo ir spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ši aplinkybė nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartyje Nr. 1SA-16-172-2012. Vilniaus apygardos prokuratūros vyr. prokuroras neinformavo nuteistojo V. Č. apie priimtą procesinį sprendimą, nors buvo įpareigotas tą padaryti. Todėl nuteistojo gynėjas prašo išreikalauti medžiagą apie Vilniaus apygardos prokuratūros atliktą patikrinimą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. gynėjo advokato J. B. skundas atmetamas.

BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šia turto konfiskavimo nuostata visų pirmą siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo V. Č. konfiskavo iš nusikalstamos veikos gautų 3 900 litrų ir 14 344,94 litrų dyzelinių degalų vertę atitinkančią 15 846,16 Eur sumą.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 27 d. atlikus ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, buvo rastas kuras, kuris užplombavus talpyklas buvo paliktas saugoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Antstolis D. Kisielius pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. kovo 23 d. išieškojimo negalimumo aktą kartu su patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu konfiskuotas turtas – 3 900 litrų benzino ir 14 344,94 litrų dyzelinių degalų – jo saugojimo vietoje, t. y. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nerastas.

Skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V. Č. nėra atsakingas už tai, kad turto konfiskavimas negali būti įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konfiskuotinas turtas – 3 900 litrų benzino ir 14 344,94 litrų dyzelinių degalų – buvo saugomas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra nuteistasis V. Č.. Be to, nuteistasis pasirašė tiek Naftos produktų inventorizavimo aprašą, tiek Plombavimo (antspaudavimo) aktą. Tokiu būdu nuteistasis įsipareigojo išsaugoti Naftos produktų inventorizavimo apraše išvardintą turtą bei buvo įspėtas dėl atsakomybės už tyčinį antspaudo (plombos) pažeidimą arba nuplėšimą (1 t., 16, 17 b. l.). Todėl skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl skundo argumentų apie kuro kiekį pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-1180-12 dėl galimos kuro vagystės iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos buvo sustabdytas, nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens. Todėl ši aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Č. gynėjo advokato J. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.