- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-108-744/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34762-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. A., S. Š.
- Nukentėjusysis
- A. G., I. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 3 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 6 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 1 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 9 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. A. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, nuspręsta A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną laisvės atėmimo bausmės vienerių metų ir dviejų mėnesių dalį bei nustatyti likusios neatliktos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimo terminą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės dalies atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nuo 23 iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su M. M. ir S. Š.;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, A. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus ir aštuonis mėnesius nuo bausmės dalies vykdymo atidėjimo pradžios solidariai atlyginti padarytą žalą civiliniams ieškovams, tai yra I. G. solidariai atlyginti 15642 Eur žalą, ADB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai atlyginti 11078,27 Eur žalą;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, nuspręsta konfiskuoti 8791,39 Eur, 2022 m. kovo 18 d. paimtus įtariamojo A. A. sulaikymo metu iš A. A., saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 5 d. (8000 Eur voke, kojinėje ir 791,39 Eur piniginėje);
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką, į nedelsiant atliktinos bausmės dalį įskaitytas A. A. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 18 d. 12.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos;
A. A. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos; A. A. paskirtą kardomą priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 3 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 3 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2021 m. gruodžio 1 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 2 metams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2021 m. spalio 6 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2021 m. lapkričio 3 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2021 m. gruodžio 1 d. padaryta veika) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta S. Š. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9, 4, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, S. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal įsiteisėjusį nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 8, 9 punktais, nuspręsta S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktiną šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, bei nustatyti likusios neatliktos dviejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo atidėjimo terminą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės dalies atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nuo 23 iki 6 val., neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendrauti su M. M. ir A. A.;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per vienerius metus ir aštuonis mėnesius nuo bausmės dalies vykdymo atidėjimo pradžios solidariai atlyginti padarytą žalą civiliniams ieškovams, tai yra I. G. solidariai atlyginti 15642 Eur žalą už pagrobtą turtą, taip pat 595 Eur už jos turto sugadinimą, ADB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai atlyginti 11078,27 Eur žalą;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką ir nedelsiant atliktinos bausmės dalį įskaitytas S. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 7 d. 13.45 val. iki 2022 m. gruodžio 9 d. 13.15 val. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 21 d. 7.20 val. iki 2022 m kovo 7 d., taip pat pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktos bausmės laikas;
S. Š. bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus; S. Š. paskirtas kartomąsias priemones – dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje nustatytas sąlygas, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu civilinės ieškovės I. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – solidariai iš A. A. ir S. Š. priteista 15642 Eur turtinės žalos I. G. naudai; iš S. Š. priteista 595 Eur turtinės žalos I. G. naudai;
Akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai – solidariai iš A. A. ir S. Š. priteista 11078,27 Eur turtinės žalos akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ naudai;
Civilinių ieškovų J. D., uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atmesti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. M., L. L. ir K. Š., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu 2022 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi byla išskirta, ir S. Š., įsibraudamas į patalpą įvykdė vagystę, tai yra 2021 m. spalio 6 d. apie 8 val., S. Š. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu 2022 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi byla išskirta, laužtuvu išlaužus rūsio lango rėmą, S. Š., asmuo, kurio atžvilgiu 2022 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi byla išskirta, ir A. A., kartu įsibrovė į patalpą – A. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio, jį bendrais veiksmais apieškoję, pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausantį, didelės – 16642 Eur bendros vertės, turtą, o būtent: juvelyrinius dirbinius, paslėptus slėptuvėje, po grindų plytele, vonios patalpoje: vyrišką auksinį žiedą su brangakmeniais – 3000 Eur vertės; vyrišką auksinį vestuvinį žiedą - 300 Eur vertės; moterišką auksinę apyrankę su baltu auksu – 1800 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę iš kilpučių -700 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę, nešiojamą ant kaklo su baltu auksu – 1400 Eur vertės; moterišką koljė, puoštą baltu auksu – 2800 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką, puoštą baltu auksu – 550 Eur vertės; moterišką, geltono aukso su cirkonio akutėmis pakabuką – 500 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką – 300 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą – 900 Eur vertės; moterišką, auksinį žiedą, geltono-balto aukso – 400 Eur vertės; moterišką, masyvų geltono aukso žiedą su rubino „akimi“ – 500 Eur vertės; moterišką geltono aukso žiedą su Aleksandrito akmeniu – 300 Eur vertės; moterišką geltono aukso žiedą – 300 Eur vertės; vertingas senovines monetas, buvusias nerakintame seife, namo rūsyje: Nikolajaus II 15 rublių aukso monetą – 1250 Eur vertės, 15 vnt. sidabrinių monetų (6 vnt. Vytauto Didžiojo 10 litų nominalo sidabrinių monetų, kurios vienos vertė 70 Eur, bendros 420 Eur vertės; 3 vnt. Antano Smetonos 10 litų nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 300 Eur, bendros 900 Eur vertės; 4 vnt. Jono Basanavičiaus 5 litų nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 30 Eur, bendros 120 Eur vertės; 2 vnt. Nikolajaus Antrojo 10 rublių nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės), „Parkside“ žibintą, 2 Eur vertės.
2. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, ir S. Š., įsibrovęs į patalpą įvykdė vagystę, tai yra 2021 m. lapkričio 3 d. apie 1.50 val., asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, rankomis išlaužus UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), lango apsaugines žaliuzes, A. A. išdaužė lango stiklo paketą, visi trys įlipo – įsibrovė į degalinės vidaus tarnybines patalpas, kur S. Š. pjūklu išpjovus seifą spintoje, visi bendrai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 10150 Eur grynųjų pinigų.
3. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, ir S. Š., tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra 2021 m. lapkričio 3 d. apie 1.50 val., įsibraudami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, rankomis išlaužus 281,93 Eur vertės apsaugines degalinės pastato lango žaliuzes, A. A. laužtuvu išdaužė 97 Eur vertės lango stiklo paketą, asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, degalinės vidaus tarnybinėse patalpose laužtuvu apgadinus 43 Eur vertės spintos dalį, bei S. Š. pjaunant pjūklu sugadinus 500,94 Eur vertės seifą, tyčia, bendrais veiksmais sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 922,87 Eur vertės.
4. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, įsibrovęs į patalpą įvykdė vagystę, tai yra 2021 m. lapkričio 6 d. laikotarpyje nuo 2 val. iki 3.15 val., asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, replėmis sugadinus lauko durų spyną, A. A. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros stotį, esančią (duomenys neskelbtini), iš kurio vidaus tarnybinių kasos patalpų, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, išsinešė bevertį (0,29 Eur likutinės vertės) metalinį seifą, kurį abu perkėlė per tvorą ir nusinešė į netoliese esančią (duomenys neskelbtini) fabriko teritoriją, kur dviese su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, seifą daužė kūju ir laužė laužtuvu, kol jį atidarė, ir iš sugadinto seifo, abu bendrai, pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 316,17 Eur grynųjų pinigų.
5. Be to, A. A. nuteistas už tai, kad jis, bendrininkų grupėje su S. Š. ir M. M., pasikėsino įvykdyti vagystę įsibrovęs į patalpą, tai yra bendrai susitarę vykdyti nusikalstamą veiką, 2021 m. gruodžio 1 d. apie 1 val., A. A. automobiliu „BMW X5“, belgiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) atvežė S. Š. ir M. M. į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir pasiliko atokiau automobilyje laukti, S. Š. laužtuvu nulenkus vaizdo stebėjimo kamerą, buvusią ant stulpo, M. M. išdaužus degalinės lango stiklo paketą, pro išdaužtą langą, S. Š. kartu su M. M. įsibrovus į patalpą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), A. A. su M. M. radijo ryšio stotelių pagalba derinant veiksmus, iš degalinės pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, buvusius seife – 3025 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes per ribotą laiką, suveikus signalizacijai, S. Š. kartu su M. M. degalinės vidaus tarnybinėse patalpose neradus seifo, paslėpto degalinės sienoje, kartu su S. Š. ir M. M., savo vairuojamu automobiliu, skubiai pasišalino iš nusikaltimo vietos.
6. S. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, ir A. A., įsibraudamas į patalpą įvykdė vagystę, tai yra 2021 m. spalio 6 d. apie 8 val., S. Š. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, laužtuvu išlaužė rūsio lango rėmą, po ko S. Š., asmuo, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, ir A. A., kartu įsibrovė į patalpą – A. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio, jį bendrais veiksmais apieškoję, pagrobė svetimą, nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausantį, didelės – 16642 Eur bendros vertės, turtą, o būtent: juvelyrinius dirbinius, paslėptus slėptuvėje, po grindų plytele, vonios patalpoje: vyrišką auksinį žiedą su brangakmeniais – 3000 Eur vertės; vyrišką auksinį vestuvinį žiedą – 300 Eur vertės; moterišką auksinę apyrankę su baltu auksu – 1800 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę iš kilpučių – 700 Eur vertės; moterišką auksinę grandinėlę, nešiojamą ant kaklo su baltu auksu – 1400 Eur vertės; moterišką kolje, puoštą baltu auksu – 2800 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką, puoštą baltu auksu – 550 Eur vertės; moterišką, geltono aukso su cirkonio akutėmis pakabuką – 500 Eur vertės; moterišką auksinį pakabuką – 300 Eur vertės; moterišką auksinį žiedą – 900 Eur vertės; moterišką, auksinį žiedą, geltono-balto aukso – 400 Eur vertės; moterišką, masyvų geltono aukso žiedą su rubino „akimi“ – 500 Eur vertės; moterišką geltono aukso žiedą su Aleksandrito akmeniu – 300 Eur vertės; moterišką geltono aukso žiedą – 300 Eur vertės; vertingas senovines monetas, buvusias nerakintame seife, namo rūsyje: Nikolajaus II 15 rublių aukso monetą – 1250 Eur vertės, 15 vnt. sidabrinių monetų (6 vnt. Vytauto Didžiojo 10 litų nominalo sidabrinių monetų, kurios vienos vertė 70 Eur, bendros 420 Eur vertės; 3 vnt. Antano Smetonos 10 litų nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 300 Eur, bendros 900 Eur vertės; 4 vnt. Jono Basanavičiaus 5 litų nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 30 Eur, bendros 120 Eur vertės; 2 vnt. Nikolajaus Antrojo 10 rublių nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės), „Parkside“ žibintą, 2 Eur vertės.
7. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra 2021 m. spalio 6 d. apie 8 val., įsibraudami į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, laužtuvu išlaužė namo rūsio lango rėmą, taip tyčia, bendrais veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiesiems I. ir A. G. priklausantį turtą – 492 Eur vertės rūsio langą.
8. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, įsibrovęs į patalpą įvykdė vagystę, tai yra 2021 m. lapkričio 3 d. apie 1.50 val., asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, rankomis išlaužus UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), lango apsaugines žaliuzes, A. A. išdaužus lango stiklo paketą, visi trys įlipo – įsibrovė į degalinės vidaus tarnybines patalpas, kur S. Š. pjūklu išpjovė seifą spintoje, iš kurio visi bendrai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 10150 Eur grynųjų pinigų.
9. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su A. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra 2021 m. lapkričio 3 d. apie 1.50 val., įsibraudami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, rankomis išlaužus 281,93 Eur vertės apsaugines degalinės pastato lango žaliuzes, A. A. laužtuvu išdaužus 97 Eur vertės lango stiklo paketą, degalinės vidaus tarnybinėse patalpose asmeniui, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, laužtuvu apgadinus 43 Eur vertės spintos dalį, bei S. Š. pjaunant pjūklu sugadinus 500,94 Eur vertės seifą, tyčia, bendrais veiksmais sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 922,87 Eur vertės.
10. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis, bendrininkų grupėje su A. A. ir M. M., pasikėsino įvykdyti vagystę įsibrovęs į patalpą, tai yra bendrai susitarę vykdyti nusikalstamą veiką, 2021 m. gruodžio 1 d. apie 1.00 val., A. A. automobiliui „BMW X5“, belgiškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) atvežus S. Š. ir M. M. į nusikaltimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir A. A. pasilikus atokiau automobilyje laukti, S. Š. laužtuvu nulenkė vaizdo stebėjimo kamerą, buvusią ant stulpo, M. M. išdaužus degalinės lango stiklo paketą, pro išdaužtą langą, kartu su M. M. įsibrovė į patalpą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), M. M. su A. A. radijo ryšio stotelių pagalba derinant veiksmus, iš degalinės pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, buvusius seife – 3025 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes per ribotą laiką, suveikus signalizacijai, S. Š. kartu su M. M. degalinės vidaus tarnybinėse patalpose nerado seifo, paslėpto degalinės sienoje, todėl kartu su A. A., pastarojo vairuojamu automobiliu, skubiai pasišalino iš nusikaltimo vietos.
11. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. M. tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra 2021 m. gruodžio 1 d. apie 1 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. Š. laužtuvu nulenkė-sugadino 99,30 Eur vertės vaizdo stebėjimo kamerą, buvusią ant stulpo, o M. M., tuo pačiu laužtuvu, išdaužė 300 Eur vertės lango stiklo paketą, taip bendrais veiksmais, tyčia sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, bendros 399,30 Eur vertės.
12. Be to, S. Š. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatyta data ir laiku, galimai 2021 m. lapkričio 22 d., tarpmiestinėje autobusų stotyje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 60 Eur nupirkdamas, neteisėtai, savo reikmėms įgijo, po ko parsigabeno ir iki 2021 m. gruodžio 2 d. 6.30 val. laikė savo kuprinėje, buvusioje statinėje – vagonėlyje, esančiame prie jo tėvo R. Š. ir brolio K. Š. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), narkotinę medžiagą – 6 (šešis) folijos ritinėlius su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 3,978 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 19,0 %, kuomet vykdytos kratos metu, ją pateikė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
13. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. A. gynėjas advokatas E. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti 8791,39 Eur 2022 m. kovo 18 d. paimtus įtariamojo A. A. sulaikymo metu iš A. A., iš šios nuosprendžio dalies pašalinant sprendimą konfiskuoti 8000 Eur ir ją išdėstyti taip: konfiskuoti 791,39 Eur 2022 m. kovo 18 d. paimtus įtariamojo A. A. sulaikymo metu iš A. A., o 8000 Eur paimtus 2022 m. kovo 18 d. įtariamojo A. A. sulaikymo metu iš A. A., grąžinti D. G..
13.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. A. gynėjas advokatas E. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnio 2 dalį), todėl nepagrįstai konfiskavo 8000 Eur, kaip A. A. gautus iš nusikalstamos veikos. Byloje nėra įrodymų, kad 8000 Eur yra A. A. nusikalstamos veikos rezultatas, be to, byloje yra įrodymai, kad ši pinigų suma priklauso D. G..
13.2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki 2022 m. kovo 18 d. (A. A. sulaikymo dienos) praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, kas leidžia daryti išvadą, kad A. A. iš nusikalstamų veikų gautas lėšas sulaikymo dienai buvo išleidęs, nes, kaip teismas ir pažymėjo, jis niekur nedirbo, pajamų neturėjo. Be to, A. A. nurodė, jog iš 8791,39 Eur, 8000 Eur yra D. G., o 791,39 Eur yra jo, iš kurių paprašė padengti civilinius ieškinius.
13.3. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis grindžiamas 1500 Eur (iš 8000 Eur sumos) konfiskavimas gal ir galima būtų laikyti pagrįstomis, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų apie D. G. pajamas, iš kurių ji būtų galėjusi sutaupyti 1500 Eur, o ir ji pati nebuvo apklausta teisme, tačiau negali būti jokių abejonių dėl 6500 Eur, kurie asmeninės nuosavybės teise priklausė D. G. dovanojimo sutarties pagrindu. Visas šias aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. G. bei liudytoja R. G., kuri patvirtino, kad ji padovanojusi anūkei 6500 Eur sumą pagal byloje esančią dovanojimo sutartį, sudarytą kelios dienos iki A. A. sulaikymo.
13.4. Apeliantas pažymi, kad byloje esanti dovanojimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, ji sudaryta įstatyme nustatytos formos, sudaryta kelios dienos iki A. A. sulaikymo, jos sudarymo aplinkybes patvirtino R. G., įrodymų, kurie paneigtų jos parodymus arba galimybę padovanoti tokią pinigų sumą anūkei byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pas A. A. rasti pinigai (6500 Eur) yra ne D. G. iš močiutės kaip dovana gauti pinigai (beje teismas kažkodėl nuosprendyje visur nurodo, kad tarp D. G. ir R. G. buvo sudaryta paskolos, o ne dovanojimo sutartis), todėl be pagrindo juos konfiskavo kaip A. A. gautus iš nusikalstamos veikos. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka tikslinga būtų išsiaiškinti aplinkybes dėl D. G. galimybės uždirbti/sutaupyti 1500 Eur, kaip ji pati buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, ir tik tuomet spręsti, ar pagrįstai šią pinigų sumą pirmosios instancijos teismas konfiskavo kaip A. A. gautus iš nusikalstamos veikos.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo atlikti įrodymų tyrimą, nes pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, ir pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
14.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nagrinėjant bylą padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo, įrodymus vertino šališkai ir neišsamiai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalis), rėmėsi tik sutuoktinių nukentėjusiosios I. G. ir liudininko A. G. duotais paaiškinimais, kurie gali būti nepatikimi, nes jie turi suinteresuotumą bylos baigtimi.
14.2. Nuteistojo S. Š. teigimu, teismo išvados dėl jo veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, teisinio įvertinimo neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Nors jis ir prisipažino dėl vagystės iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (kaip ir kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų), tačiau, turėdamas tik pagrindinį išsilavinimą ir neturėdamas atstovo bylos nagrinėjimo metu, nesuprato jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, pasekmių. Jam nebuvo tinkamai paaiškinta pagal BK 178 straipsnio 3 dalį inkriminuojama nusikalstama veika ir kokias teisines pasekmes sukels civilinės ieškovės pateiktas ieškinys be jokių įrodymų.
14.3. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį dėl jo nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai, nesant tam pakankamų įrodymų, patikėjo tik civilinės ieškovės I. G. ir jos sutuoktinio A. G. pateiktais paaiškinimais apie pagrobtojo turto vertę. Nuteistojo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju civilinio ieškinio dydis, kuris pateiktas baudžiamojoje byloje be jokių įrodymų, turėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirtos bausmės dydžiui, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą privalėjo būti aktyvus ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal byloje esančius įrodymus. Civilinė ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie nurodyto turto vertę, todėl visos aplinkybės turėjo būti aiškinamos jo (nuteistojo) naudai ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, turėjo civilinį ieškinį atmesti arba pripažinti civilinei ieškovei teisę į ieškinio pateikimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis 2 dalis).
Atsiliepimas
15. Atsiliepimų į nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
16. Teismo posėdžio metu nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas E. J. prašė gynėjo advokato E. J. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas V. S. prašė nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Nukentėjusysis A. G. prašė nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliacinius skundus išspręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliaciniai skundai atmestini.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
18. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas E. J. ir nuteistasis S. Š. apeliaciniais skundais iš esmės neginčija nuteistųjų A. A. ir S. Š. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl A. A. ir S. Š. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas E. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta konfiskuoti 8791,39 Eur 2022 m. kovo 18 d. paimtus įtariamojo A. A. sulaikymo metu iš A. A.. Nuteistasis S. Š. nesutinka su nustatyta pagrobto nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio turto verte ir tuo pačiu su nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (prašo veiką perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį). Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistojo S. Š. apeliacinio skundo
19. Kaip jau minėta, apeliaciniu skundu nuteistasis S. Š. nesutinka su pirmosios instancijos nustatyta pagrobto nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio turto verte ir tuo pačiu su šios veikos kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, mano, kad teismas nepagrįstai, nesant tam pakankamų įrodymų, patikėjo nukentėjusiųjų I. G. ir jos sutuoktinio A. G. pateiktais paaiškinimais apie pagrobtojo turto vertę, kuri turėjo įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirtos bausmės dydžiui. Nuteistasis prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o I. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo - pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016 ir kt.).
21. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nustatė, kad S. Š. bendrininkų grupėje su A. A. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, įsibraudami į A. G. gyvenamąjį namą, pagrobė nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausantį didelės – 16642 Eur bendros vertės turtą – juvelyrinius dirbinius, vertingas senovines monetas, žibintą. Šių daiktų vertė nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiųjų I. ir A. G. parodymais, pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 67-68, 72-73, 79-84, 139-141). Pirmosios instancijos teisme nuteistieji S. Š. ir A. A. prisipažino kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, neginčijo iš I. ir A. G. pagrobtų daiktų rūšies ir kiekio, jų vertės, nukentėjusiesiems I. ir A. G. dėl pagrobtų daiktų padarytos turtinės žalos dydžio (17 t., b. l. 22, 25).
22. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagrobtų daiktų savininkų I. ir A. G. nurodyta turto vertė yra reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikacijai bei nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžiui nustatyti. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti, ar pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta didelė pagrobtų daiktų vertė, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiuosius I.ir A. G., taip pat nuteistuosius S. Š. ir A. A..
23. Nukentėjusioji I. G. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jai labai patinka puoštis juvelyriniais dirbiniais, todėl ji turėjo daug juvelyrinių dirbinių. Jie matyti teismui pateiktose nuotraukose. Apie pagrobtus juvelyrinius dirbinius ji buvo viską nupasakosi tyrėjai. Tikslią kainą juvelyrių dirbinių sunku įvardinti, tačiau jos kartu su tyrėja internete ieškojo ir rašė kainas. Jokių juvelyrinių dirbinių įsigijimo dokumentų ji neturi išsaugojusi, papuošalai jau seniai pirkti, dalį papuošalų yra gavusi dovanų iš vyro. Tarp pagrobtų papuošalų buvo vyriškas auksinis žiedas su brangakmeniais, jis priklausė vyrui. Jis šį žiedą įsigijo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, bet seniai. Šis žiedas buvo masyvus su brangakmeniais, keturkampio formos su deimantais, tačiau koks jo svoris ir praba nežino. Jos visi papuošalai buvo 583 prabos. Vyro vestuvinis žiedas, kurio praba 583, įvertintas 300 Eur, jo dydžio ir svorio nežino. Buvo pagrobta moteriška apyrankė su baltu auksu, ji buvo masyvi. Ši apyrankė užfiksuota teismui pateiktose nuotraukose, tačiau nukentėjusioji negali įvardinti, kokio ji svorio, nes pirkta seniai dar už rublius. Moteriška auksinė kilpinė grandinėlė irgi buvo masyvi. Ją vertino 700 Eur. Ji turėjo jas tris – viena buvo siauresnė, o dvi – masyvios, jų ilgis buvo įvairus. Vieną darė pagal užsakymą, kad galėtų auksinį pakabuką užsidėti. Šių grandinėlių praba 583. Jų kainos įvardintos skirtingos. Jas su tyrėja bendrai analizavo, žiūrėjo ir nustatinėjo jų vertę maždaug. Taip pat buvo pagrobta moteriška auksinė grandinėlė su baltu auksu, 1400 Eur vertės. Kainas labiau žiūrėjo tyrėja ir jos jas įrašė. Pagrobta ir moteriška koljė, puošta baltu auksu, 2800 Eur vertės. Jos irgi nuotraukose nėra fiksuota, jos praba 583, ji buvo masyvi. Moteriškas auksinis pakabukas, puoštas baltu auksu, įvertintas 550 Eur. Ji turėjo tris auksinius pakabukus. Vienas yra fiksuotas nuotraukoje. (duomenys neskelbtini) tuo metu ji buvo juo pasipuošusi, jis yra pailgas. Tai yra smulkiausia grandinėlė, kurią ji turėjo ir minėtas pakabukas, kadangi šis pakabukas ant anų grandinėlių netilpo. Praba visų dirbinių buvo 583. Moteriškas geltono aukso su cirkoniu pakabukas įvertintas 500 Eur, praba 583. Ji savo papuošalus bandė piešti ant popieriaus lapo ir rodė tyrėjai, o ši ieškojo informacijos. Buvo dar vienas auksinis pakabukas, 300 Eur vertės. Jis smulkiausias. Taip pat buvo moteriškas auksinis žiedas, 900 Eur vertės. Labai gražus pailgos formos ir kažkurioje nuotraukoje jis yra užfiksuotas. Vienas žiedas buvo su rubinu, kitas – su aleksandritu, o dar vienas buvo labai išskirtinis. Moteriškas geltonos spalvos auksinis žiedas, 400 Eur vertės, ir moteriškas geltonos spalvos ausinis žiedas su rubino akimi yra užfiksuoti nuotraukoje. Moteriškas geltonos spalvos aukso žiedas su aleksandritu yra fiksuotas nuotraukoje, jo vertė 300 Eur. Moteriškas geltono aukso žiedas, 300 eurų vertės, buvo paprastesnis. Jis su tyrėja suskaičiavo, jog tiksliai tiek dirbinių buvo, abi su tyrėja aprašė juos, analizavo jų vertes. Tyrėja ieškojo informacijos įvairios, ieškojo skelbimų internete, el. parduotuvėse ir pan. Tokių pačių, identiškų juvelyrinių dirbinių nerado, bet maždaug tą vertę nustatinėjo. Su tyrėja dirbo labai ilgai, visą dieną. Tų juvelyrinių dirbinių vertė parinkta vidutinė, nes ji nenorėjo nei savęs nuskriausti, nei pasipelnyti. Visi tie pavogti papuošalai buvo sukaupti per visą jos gyvenimą, maždaug 35 metus juos kaupė. Dėl patirtos neturtinės žalos civilinio ieškinio nereiškė. Apibūdinti dingusias monetas ji taip pat gali. Buvo auksinė Nikolajaus moneta, 15 rublių vertės, 15 sidabrinių monetų, monetų kolekcija priklausė vyrui (17 t., b. l. 176-179).
24. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad namie seife laikė popierinę dėžutę, joje buvo sudėtos jo sidabrinės monetos. Kiekviena iš jų buvo labai gero stovio, kad nesibraižytų jos buvo įdėtos kiekviena į perlenktą popierėlį. Jis monetų turėjo nedaug, tik 15 vnt. Jas rinko, mainydavo, tačiau tik gero stovio monetas rinko. Nikolajaus II 15 rublių nominalo auksinę monetą buvo gavęs iš tėčio. Tai buvo labai reta 15 rublių nominalo „Nikolajus II“ moneta. Jos praba 990 gryno aukso, svoris 11-12 g. Tas monetas jis jau nuo seniai turėjo, nuo studentų laikų pradėjo jas rinkti. Jų namų turtas nebuvo draustas. Sidabrinės monetos buvo seife. Buvo 6 vnt. 10 litų nominalo monetų „Vytautas Didysis“ (1918-1936), 3 vnt. 10 litų nominalo monetos „A. Smetona“ (1936), 4 vnt. 10 litų nominalo monetų „J. Basanavičius“ (1936) ir 2 vnt. Nikolajaus II monetos (1895). Ikiteisminio tyrimo metu su tyrėjais internete jų ieškojo ir jis labai tiksliai apie jas pasisakė. Pačių monetų vertė labai skiriasi nuo jų stovio, kaip metalas ji nėra labai vertinga, tačiau labai svarbus jų nusidėvėjimas, todėl kiekviena jų buvo įdėta į perlenktą popierėlį. Visų monetų kainas, jų vertę lygino internete. Jis stalčiuje turėjo sąrašėlį, jame ir buvo surašyta viskas labai smulkiai - ir monetų metai, ir nominalai ir t. t. Auksinė moneta buvo laikoma prie aukso dirbinių. Ji buvo atskirai įdėta į mažą celofaninį maišelį su spauduku. Iš auksinių dirbinių buvo jo du auksiniai žiedai. Auksinis žiedas su brangakmeniais buvo gaminamas pagal užsakymą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančioje juvelyrinėje dirbtuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Už jį mokėjo apie 3200 litų. Tai buvo aukso žiedas su siaura balto aukso juostele ir joje įdėti du deimantukai. Deimantuko dydis buvo kaip didelės degtuko galvutės siera, jų buvo du. Šis žiedas buvo pagamintas daugiau nei prieš 10 metų. Sutarties išsaugojęs neturi, bet jis buvo gaminamas pagal užsakymą. Yra pateikta nuotrauka, kurioje jis užfiksuotas su tuo žiedu. Žiedo svoris iki 10 g, bet jam gal daugiau kainavo tie brangakmeniai, nors karatų tikrai nežino. Žiedas buvo 22 dydžio. Dar buvo jo vedybinis aukso žiedas. Monetų vertę labai lengva internete patikrinti. Apklausinėjant jį pas tyrėją taip ir darė. Civiliniame ieškinyje nurodytos vertės tai dienai, kai buvo rašomas civilinis ieškinys (17 t., b. l. 179-181).
25. Netikėti šiais nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes kaip matyti, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiųjų parodymai buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Jų parodymus patvirtina apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiųjų pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti jų turėti juvelyriniai dirbiniai, taip pat iš internetinių tinklapių surinkti duomenys apie pagrobtų monetų atvaizdus ir vertes. Nukentėjusieji parodymus apeliacinės instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Duomenų, kad nukentėjusieji norėtų apkalbėti nuteistuosius S. Š. ir A. A. byloje nenustatyta, to taip pat nenurodė ir nuteistieji.
26. Apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. Š. ir A. A. nenurodė, kad nesutiktų su pagrobtų nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančių daiktų kiekiu ir rūšimi. S. Š. deklaratyviai nurodė, kad, jo nuomone, nukentėjusieji negalėjo turėti tokių brangių juvelyrinių dirbinių, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl, jo nuomone, nukentėjusioji nurodė būtent tokias kainas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiųjų parodymus viso proceso metu, kad juvelyrinių dirbinių vertė buvo parinkta vidutinė, dėl patirtos neturtinės žalos civilinio ieškinio nereiškė, namų turtas nebuvo draustas, nesutinka, jog nukentėjusieji, nurodydami labai didelę iš jų pagrobto turto vertę, taip siekė nepagrįstai pasipelnyti.
27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nei S. Š., nei A. A. neginčijo iš nukentėjusiųjų A. ir I. G. pagrobtų daiktų kiekio ir rūšies, įvertinęs nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes apie tai, kokius juvelyrinius dirbinius ir kokias monetas jie turėjo (nukentėjusioji juvelyrinius dirbinius kaupė visą gyvenimą, labai juos mėgo ir turėjo jų daug, nukentėjusysis kolekcionavo monetas), kaip buvo nustatinėjama jų vertė (kartu su tyrėja ieškant internete informacijos apie panašių daiktų vertę), taip pat atsižvelgęs į teismui papildomai pateiktus duomenis (juvelyrinių dirbinių nuotraukas, duomenis apie monetas ir jų vertę), neturi pagrindo abejoti nuteistiesiems kaltinime nurodyto pagrobto nukentėjusiųjų I. ir A. G. turto verte. Taip pat pažymėtina, kad juvelyrinių dirbinių vertė paprastai yra didesnė nei aukso laužo. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistųjų S. Š. ir A. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, todėl keisti pirmosios instancijos nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
28. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas S. Š. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimą 3 metams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, S. Š. už nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrė teisingą savo dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.
29. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. savo kaltę pripažino tik iš dalies, ginčijo pirmosios instancijos nustatytą pagrobto nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio turto vertę ir tuo pačiu su šios veikos kvalifikacija pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau, nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo padėties negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo taikytos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatos S. Š. paskirtai galutinei bausmei nenaikintinos.
30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 16642 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 120). Savo civiliniame ieškinyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. nurodė, kiek ir kokių jos ir jos sutuoktinio A. G. vertybių buvo pavogta, taip pat nurodyta šio turto vertė. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog A. A. ir S. Š. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, į tai, kad nuteistieji nukentėjusiesiems I. ir A. G. padarytos turtinės žalos dydžio neginčijo, taip pat į civilinės ieškovės I. G. 2022 m. lapkričio 21 d. raštą, patvirtinantį, kad A. A. mama perdavė 1000 Eur žalai atlyginti, civilinės ieškovės I. G. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir jos naudai solidariai iš A. A. ir S. Š. pagrįstai priteisė likusią nepadengtą 15642 Eur turtinę žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu civilinio ieškinio išsprendimu.
Dėl nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. apeliacinio skundo
31. Nuteistojo A. A. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl turto – 8791,39 Eur, 2022 m. kovo 18 d. paimtų A. A. sulaikymo metu iš A. A., konfiskavimo, nurodo, kad teismas nepagrįstai konfiskavo 8000 Eur, kaip A. A. gautus iš nusikalstamos veikos, nes ši pinigų suma priklauso D. G.. Todėl apeliaciniu skundu prašoma pakeisti šią nuosprendžio dalį, konfiskuojant 791,39 Eur, o 8000 Eur grąžinti D. G..
32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, kaip nusikalstamų veikų rezultatas, iš A. A. konfiskuota 2022 m. kovo 18 d. sulaikymo metu pas jį rasta 8791,39 Eur suma (8000 Eur voke, kojinėje ir 791,39 Eur piniginėje). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-693/2019 2K-6-489/2019). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
33. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018, 2K-143-976/2019). Uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. BPK nenustatyta specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų, įrodinėjimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-210-942/2015, 2K-189-387/2021). BK 72 straipsnio imperatyvas konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (nusikalstamu būdu gautą turtą ar iš šio turto naujai įgytą ekonominę vertę turintį turtą) suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Nusikalstama turto kilmė turi būti nustatyta, o ne preziumuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, 2K-7-96/2012, 2K-196-788/2017, 2K-65-648/2021).
34. Vienas pagrindinių turto konfiskavimo tikslų taip pat yra ir principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu negali atsirasti teisė) užtikrinimas. Nors šis bendrasis teisės principas labiau plėtojamas civilinėje teisėje, tačiau savo turiniu aktualus ir baudžiamojoje teisėje. Su baudžiamosios teisės paskirtimi ir funkcija nebūtų suderinami atvejai, kai asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, iš to dar galėtų gauti naudos. Nusikalstamos veikos padarymas, kaip jau minėta, negali būti ekonomiškai naudingas kaltininkui, todėl nusikalstamos veikos rezultato (pajamų) konfiskavimo pagrįstumas nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-387/2021).
35. Tik pritaikius turto konfiskavimą gali būti tiek atkurta sąžininga ekonominė pusiausvyra, tiek užtikrinta, kad nusikalstamos veikos padarymas kaltininkui nebūtų naudingas. Priešingu atveju, nekonfiskavus neteisėtu būdu gauto turto, nuteistasis, nors ir būtų nuteistas kriminaline bausme, liktų praturtėjęs dėl savo nusikalstamų veiksmų. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga, sumenkintų baudžiamosios atsakomybės svarbą.
36. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. A., be kita ko, pripažintas kaltu bendrininkų grupėje įvykdęs svetimo turto vagystes, tame tarpe ir didelės vertės svetimo turto vagystę (pavogti grynieji pinigai, juvelyriniai dirbiniai, vertingos senovinės monetos). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuoja BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytas teisinis pagrindas konfiskuoti iš nuteistojo A. A. jo sulaikymo metu turėtus pinigus, kuriuos pripažinti nusikalstamų veikų rezultatu yra faktinis pagrindas.
37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. viso proceso metu teigė, kad pas jį sulaikymo metu rasti 8000 Eur priklauso ne jam, o jo draugei D. G.. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir D. G. nebuvo apklausta dėl šių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, siekdama patikrinti, ar pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konfiskuoti 8000 Eur, 2022 m. kovo 18 d. paimti A. A. sulaikymo metu iš A. A., nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojas D. G. ir R. G..
38. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme apie sulaikymo metu pas A. A. rastus 8000 Eur, liudytoja D. G. nurodė, kad jau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, jog 1500 Eur buvo jos sutaupytos lėšos, o 6500 Eur jai padovanojo močiutė prieš gimtadienį, kad ji nusipirktų automobilį. Tuo metu, kai A. A. sulaikė policija, tie pinigai buvo pas jį. Būnant pas A. bute ji jam padavė voką su visais pinigais. Dėl saugumo jis juos perskirstė – dalį įdėjo į kojinę, dalį paliko voke. Jie tą dieną važiavo į (duomenys neskelbtini) ir ketino pirkti automobilį BMW, tačiau ji nei automobilio, kurį buvo nusižiūrėję, kainos, nei pagaminimo metų nežino. Automobilį rinko A. A.. Ji tuo metu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kebabinėje gamino ir pardavinėjo maistą, į rankas per mėnesį gaudavo apie 700 eurų. Prieš tai 4,5 metų praleido (duomenys neskelbtini), po to, dar 3 mėnesiams buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), todėl turėjo 1500 Eur santaupų, o likusius 6500 Eur jai padovanoti pasiūlė močiutė. Su močiute įformino rašytinę dovanojimo sutartį. Raštu dovaną įformino, kadangi močiutės vyras (jos diedukas) piktnaudžiauja alkoholiu, kad ateityje nekiltų kokių tai pretenzijų ir nelieptų atsiimti tų pinigų. Atsakydamas į prokuroro klausimus, liudytoja nurodė, kad A. A. pinigus padavė iš daiktadėžės, kai jie išvažiavo iš namų. Jis juos paskirstė ir įsidėjo į daiktadėžę. Atvažiavus į kavinę, ji iš daiktadėžės paėmė tuos pinigus ir padavė A., kad mašinoje jie neliktų, ir ėjo į kavinę (17 t., b. l. 173-175). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (10 t., b. l. 27-28).
39. Liudytoja R. G. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gimtadienio proga anūkei D. padovanojo 6500 Eur, nes anūkė norėjo įsigyti automobilį. Dalį pinigų – 1500 Eur buvo susitaupiusi pati D. Ji uždirba 1200 Eur per mėnesį, septyneri metai yra pensininkė ir 1,5 etato dirba progimnazijoje. Ji ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad progimnazijoje dirba valytoja ir puse etato bibliotekininke, gaudavo senatvės pensijos apie 530 Eur, o atlyginimo 759.37 Eur. Dovanojant pinigus, su anūke surašė rašytinę dovanojimo sutartį, nes tos sutarties reikėjo D. (17 t., b. l. 175-176). Iš esmės tokias pačias aplinkybes liudytoja R. G. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 13-14).
40. Kaip matyti iš aptartų liudytojų D. G. ir R. G. parodymų, nors abi liudytojos vienodai nurodė, kad gimtadienio proga R. G. savo anūkei D. G. dovanojo 6500 Eur, o pati D. buvo susitaupiusi 1500 Eur, todėl pas A. A. sulaikymo metu rasti 8000 Eur priklauso D. G., tačiau svarbios aplinkybės dėl pinigų dovanojimo sutarties surašymo šių dviejų liudytojų nurodomos skirtingai. Liudytoja D. G. nurodė, kad su močiute įformino rašytinę pinigų dovanojimo sutartį, nes senelis (močiutės vyras) piktnaudžiauja alkoholiu ir gali pradėti reikšti kokias nors pretenzijas dėl padovanotų pinigų (17 t., b. l. 173-175), o liudytoja R. G. nurodė, kad nežino, kodėl anūkė jos paprašė pasirašyti pinigų dovanojimo sutartį, paprastai ji duodavo anūkei pinigų, dažnai ją paremdavo, bet nerašydavo jokių sutarčių, tos sutarties reikėjo D., o jai ta sutartis visiškai nebuvo reikalinga (17 t., b. l. 175-176). Teisėjų kolegija pažymi, kad jei dovanojamų pinigų suma didesnė nei 1500 Eur, ji privalo būti rašytinės formos, tačiau dovanojant pinigus artimiems giminaičiams vis dar nėra įprasta surašyti pinigų dovanojimo sutartį, ką patvirtina ir liudytojos R. G. parodymai, kad ji, galimai dovanodama anūkei 6500 Eur, neprašė anūkės rašyti jokios sutarties, to paprašė pati anūkė, kuri nagrinėjamu atveju yra A. A. draugė ir suinteresuota jam padėti. Teisėjų kolegijai abejonių dėl pinigų dovanojimo sutarties tikrumo taip pat kelia ir sutarties surašymo data. Nors liudytojos D. G. ir R. G. nurodė, kad 6500 Eur buvo dovanojami D. jos gimtadienio proga, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, D. G. gimimo diena yra kovo 24 d. (gimusi 1997 m. kovo 24 d.), o pinigų dovanojimo sutartis pasirašyta 2022 m. kovo 12 d., tai yra gerokai anksčiau nei D. G. gimtadienis, nors dovana paprastai teikiama gimimo dieną.
41. D. G. apeliacinės instancijos teisme taip pat nurodė, kad ji nėra vienintelė anūkė savo močiutei, jų iš viso yra penki. Ji kiekvieno gimtadienio proga iš močiutės ir dieduko gauna dovaną pinigais, bet tokios didelės sumos nebuvo gavusi iki to, įprastai močiutė eilinio gimtadienio proga padovanoja 100 eurų, diedukas irgi 100 eurų (17 t., b. l. 175). Liudytoja R. G. parodė, kad ji turi penkis anūkus, tačiau kitiems anūkams dar nėra davusi tokių brangių dovanų, D. yra jos mylimiausia anūkė ir vyriausia, todėl jai ir davė tokią sumą pinigų. Ji ne per kiekvieną gimtadienį tokias dideles dovanas dovanoja, tai buvo pirmas kartas (17 t., b. l. 175-176). Atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus, tokios didelės sumos (6500 Eur) dovanojimas D. G. taip pat kelia abejonių. Atsižvelgus į liudytojos R. G. mėnesinių pajamų dydį (gaunama senatvės pensija ir atlyginimas (10 t., b. l. 18-20)), labai abejotina, ar močiutė, turėdama penkis anūkus, pusę savo metinių pajamų dovanotų vienai anūkei. Tai, kad A. A. sulaikymo metu D. G. dirbo kebabinėje, į rankas per mėnesį gaudavo nedideles pajamas (apie 700 Eur), taip pat nesuteikia pagrindo manyti, kad ji pati galėjo būti sutaupiusi tokią didelę 1500 Eur sumą (17 t., b. l. 168).
42. Liudytojos D. G. parodymai dėl pinigų padavimo A. A. momento yra nenuoseklūs, be to, pinigų perdavimo aplinkybes D. G. ir A. A. nurodo skirtingai. Duodama parodymus apeliaciniame teisme D. G. nurodė, kad savo pinigus A. A. perdavė dar prieš kelionę į (duomenys neskelbtini), būnant pas jį bute, tačiau, atsakydamas į prokuroro klausimus, ji jau nurodė, kad A. A. pinigus padavė iš daiktadėžės automobilyje, kai jie išvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas nuteistasis A. A. nurodė, kad pinigus D. G. jam padavė būnant pas jį kaime, ji suskaičiavo pinigus, perdavė jam, jis sudėjo į vokiuką, jį įdėjo į kojinę ir įdėjo juos į mašiną. Nors tiek liudytojos D. G. ir R. G., tiek nuteistasis A. A. tvirtina, kad minimi 8000 Eur buvo skirti automobilio pirkimui, tačiau pati D. G. nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (10 t., b. l. 27-28), nei apeliacinės instancijos teisme (17 t., b. l. 173-175) negalėjo nurodyti, kokį konkretų automobilį planavo pirkti už tuos 8000 Eur, nurodė tik, kad buvo nužiūrėję pirkti BMW markės automobilį, tačiau nei tikslios automobilio markės, nei pagaminimo metų, nei kainos negalėjo nurodyti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apklaustas A. A. smulkiai nupasakojo, kokius automobilius galimai planavo apžiūrėti – BMW 520, 2010 metų, tamsios spalvos, benzininio variklio, už kurį pardavėjas norėjo gauti 8000 Eur, tačiau jis nuderėjo iki 7000 Eur, ir BMW 530, kurio kainą nuderėjo iki 4000 Eur. Šiuos automobilius jis rado internete. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. A. automobilio galimai ieškojo sau, o ne D. G..
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. buvo sulaikytas 2022 m. kovo 18 d. (14 t., b. l. 28), o D. G. prašymą grąžinti 8000 Eur, paimtus A. A. sulaikymo metu iš A. A., prokurorui pateikė tik 2022 m. balandžio 1 d., tai yra po dviejų savaičių nuo A. A. sulaikymo (10 t., b. l. 34). Kartu su prašymu D. G. pateikė 2022 m. kovo 12 d. jos ir R. G. pasirašytą pinigų dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad R. G. dovanoja 6500 Eur D. G. automobilio pirkimui.
44. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme A. A. nurodė, kad sulaikymo metu jis sakė pareigūnams, jog jie parašytų, kad 790 Eur, rasti piniginėje yra jo, o kiti pinigai, esantys voke, yra ne jo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nei pasirašydamas laikino sulaikymo protokole (14 t., b. l. 28), nei į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole (9 t., b. l. 95), nei 2022 m. kovo 19 d., 2022 m. kovo 25 d. apklausiamas įtariamuoju (14 t., b. l. 41-42, 70-71, 85) A. A. neužsiminė, kad sulaikymo metu pas jį rasti 8000 Eur yra ne jo, o priklauso D. G.. Apie tai, kad 8000 Eur, paimti iš jo sulaikymo metu, priklauso D. G., A. A. pirmą kartą nurodė tik 2022 m. balandžio 11 d. savo prašyme, kuriuo prokuroro prašė pinigus, rastus pas jį voke (8000 Eur), grąžinti D. G. (14 t., 157).
45. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis A. A. įvykdė turto vagystes, tame tarpe ir didelės vertės turto vagystę, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nuo 2020 m. spalio 28 d. niekur nedirbo (15 t., b. l. 59), todėl akivaizdu, kad jo pajamos (sulaikymo metu pas jį rasti pinigai) buvo gautos būtent dėl nusikalstamų veikų padarymo. Sulaikymo metu pinigai buvo rasti būtent pas A. A., o ne pas jo draugę D. G., byloje nėra objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad sulaikymo metu rasti ir paimti 8000 Eur priklausė D. G., todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl turi būti konfiskuoti.
46. Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių pripažinti, kad nuteistajam A. A. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taikytas turto konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju neprieštarauja teisinių poveikio priemonių tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytų veikų prevenciją, nepažeidžia baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principų. Taigi tarp būtinumo užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiam tikslui pasiekti šiuo atveju egzistuoja teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas konfiskuoti nurodytą turtą, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas A. A. turto konfiskavimą, teisės taikymo klaidos nepadarė.
Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant A. A. ir S. Š. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio didelės vertės turto pagrobimo (BK 178 straipsnio 3 dalis) faktines aplinkybes, nurodyta, kad nuteistieji įsibrovė į A. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji A. ir I. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant neteisingą nusikalstamos veikos padarymo vietos adresą, laiko technine klaida. Kadangi ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, todėl ji ištaisytina šia nutartimi.
48. Taip pat skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant A. A. ir S. Š. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio didelės vertės turto pagrobimo (BK 178 straipsnio 3 dalis) faktines aplinkybes, nurodyta, kad nuteistieji su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla, išskirta, įsibrovę į A. G. gyvenamąjį namą, be kito nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio didelės vertės turto, pagrobė ir 2 vnt. Nikolajaus Antrojo 10 rublių nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės. Tačiau apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis A. G. nurodė, kad kaltinime neteisingai nurodyta iš jo pagrobtų 2 vnt. Nikolajaus Antrojo sidabrinių monetų nominalo vertė. Nukentėjusiojo teigimu, iš jo pagrobtų 2 vnt. Nikolajaus Antrojo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 100 Eur, nominalo vertė buvo 1 rublio, o ne 10 rublių, kaip nurodyta nuteistiesiems pateiktuose kaltinimuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, keistinos A. A. ir S. Š. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio didelės vertės turto pagrobimo (BK 178 straipsnio 3 dalis) faktinės aplinkybės, nurodant, kad A. A. ir S. Š. su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, įsibrovę į A. G. gyvenamąjį namą, be kito nurodyto turto pagrobė 2 vnt. Nikolajaus Antrojo 1 rublio nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės. Toks nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas apeliacinės instancijos teisme galimas, kadangi apie tokį faktinių aplinkybių pakeitimą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyviams buvo pranešta nustatyta tvarka (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 ir 3 dalys), taip užtikrinant nuteistųjų A. A. ir S. Š. teisę žinoti apie galimą faktinių aplinkybių pakeitimą teisme. Teisėjų kolegija taip pat išsiaiškino, ar nuteistiesiems A. A., S. Š. ir jų gynėjams reikalinga pertrauka pasirengti gynybai dėl galimo faktinių aplinkybių pakeitimo (BPK 256 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
49. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.
50. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nuteistajam S. Š. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. S. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. kovo 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.1.3 ir 11 punktais, prašoma iš S. Š. valstybės naudai priteisti 433.33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
51. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliacinius skundus. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šiuos apeliacinius skundus, laikydama juos nepagrįstais. Gynėjas nuteistajam S. Š. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam S. Š. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis S. Š. iki nusikalstamų veikų padarymo užsiėmė individualia veikla ir dirbo (14 t., b. l. 16), yra jauno amžiaus darbingas asmuo, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta, adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo S. Š. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. A. gynėjo advokato E. J. ir nuteistojo S. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti:
pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatant, kad A. A. ir S. Š. su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, įsibrovę į A. G. gyvenamąjį namą, be kito nuosprendyje nurodyto turto, pagrobė 2 vnt. Nikolajaus Antrojo 1 rublio nominalo sidabrinių monetų, kurių vienos vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės;
ištaisyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant A. A. ir S. Š. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos dėl nukentėjusiesiems A. ir I. G. priklausančio didelės vertės turto pagrobimo faktines aplinkybes, padarytą rašymo apsirikimą, nustatant, kad A. A. ir S. Š. su asmeniu, kurio atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi byla išskirta, įsibrovė į A. G. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);
kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išieškoti iš S. Š. valstybės naudai 433.33 Eur (keturis šimtus trisdešimt tris eurus ir 33 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.