Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasi T. G. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad klubas (duomenys neskelbtini) jam yra žinomas, vedė ten vaikus plaukti, todėl buvo jo interesas gauti paramą klubui. Pats lankydavo baseiną, sportuodavo. Su R. E. susipažino 2005 metais. R. E. jo paklausė ar negalėtų sudaryti sąlygas plaukioti. Jis supažindino R. E. su Š. Ž.. R. E. po kiek laiko tapo Orkos prezidentu, taip pat jis dirbo ir barmeno drabą. Tuo metu jis dirbo Kauno technikos kolegijoje. Š. M. jo prašė konsultuoti klubą (duomenys neskelbtini)dėl automobilių techninės priežiūros. Už gautą paramą buvo paprašytas nupirkti R. E. automobilį. 2007 m. vasario mėn. buvo pervesti pinigai, jam R. E. išrašė įgaliojimą, nes jis tuo metu sirgo, ir jis S. banke nuėmė per du kartus 29 000 litų. Už vieną dalį pirko automobilį „VW Golf“ už 4,5 tūkstančius eurų. Kai R. E. pasveiko jį įregistravo, tačiau neprisimena kieno vardu. Klubas (duomenys neskelbtini)buvo iš dalies apmokėjęs už automobilį „Mercedes Benz“, kuris priklausė klubui. Vieną vakarą jam paskambino R. E. ir pasakė, kad tą automobilį jis sudaužė, ir paprašė jo automobilį nugabenti iš įvykio vietos. Kai atvažiavo ten jau buvo Š. Ž. ir klubo vadybininkas A. V.. Jie to įvykio nefiksavo, nes R. E. buvo išgėręs, kitą dieną išaiškėjo, kad bagažinėje buvo klubo dokumentai, kurie buvo sugadinti. Bagažinėje buvo atsarginis bakelis su alyva ir antifrizu, kurie išsiliejo ir sugadino klubo finansinius dokumentus. Buvo surašytas aktas, kuris perduotas mokesčių inspekcijai. Taip pat klubas (duomenys neskelbtini)turėjo ir automobilį „Crysler“, kurį taip pat sugadino R. E.. Su S. Š. jis susipažino per savo tėvą. S. Š. klube (duomenys neskelbtini)turėjo atlikinėti staliaus praktiką. Su S. Š. yra dirbę fizinius darbus, klubo (duomenys neskelbtini)trasos įrengimo darbus. Vienu metu S. Š. jam parodė dokumentus, kuriuose jis paminėtas kaip klubo (duomenys neskelbtini)prezidentas. Jis pasakė S. Š., kad tai būti negali ir jam nurodė jokių dokumentų nepasirašinėti ir žadėjo pats viską išsiaiškinti. Vėliau sutarė su D. M., kad jis pakeistų S. Š..

(duomenys neskelbtini) jis buvo įpareigotas rūpintis klubo technikos eksploatacija ir priežiūra. Gaudavo pajamas už kiekvieną dalyvavimą nuo 60 iki 80 litų už sugaištą laiką. (duomenys neskelbtini)naudojosi Kauno plaukimo mokyklos baseinais. Klubas (duomenys neskelbtini)turėjo sutartį su baseinu, kokią tiksliai sutartį, negali pasakyti. Prieš R. E., klubui vadovavo Š. Ž., jis toliau nebedirbo dėl šeimyninių aplinkybių. Jis paprašė Š. Ž., kad padarytų R. E. nemokamą abonentą į baseiną. Š. Ž. ir R. E. derybose jis nedalyvavo. Klubo (duomenys neskelbtini)steigėjas buvo Kauno plaukimo mokykla ir dar keli fiziniai asmenys. Klubas (duomenys neskelbtini) turėjo savo buhalterius, vadybininkus, trenerius, vandensvydžio sekcijoje, buvo apie 20 žmonių, savanoriškai dalyvavo virš 100 žmonių. (duomenys neskelbtini)turėjo dvi stovyklavietes, automobilių, inventoriaus. (duomenys neskelbtini)kaip klubas gyveno iš rėmėjų, jos sąnaudos per mėnesį buvo apie 20 000 litų, nes tai gali pasakyti pagal klubo narių skaičių. (duomenys neskelbtini) buvo vadybininkai, kurie ieškojo rėmėjų. Dažniausiai rėmėjų vaikai sportuodavo (duomenys neskelbtini) baseinuose. (duomenys neskelbtini)turėjo savo administracinį personalą. Parama „(duomenys neskelbtini)i“ buvo teikiama grynais, arba pavedimu. Gautą paramą nuimdavo žmonės turintys įgaliojimą, tam tikrą statusą, tada tai galėjo daryti R. E.. Nežino aplinkybių, kad R. E. nuimtus pinigus perduodavo Š. Ž.. Parama turėjo būti naudojama klubo veiklai, aprangos pirkimui, mašinų, kuro, stovyklaviečių išlaikymui. Užsakydavo įmonėse sportinę aprangą su įmonių reklamomis, pasirašydavo sutartį, sumokėdavo avansą. Atsiskaitoma buvo visaip ir grynais, ir pavedimu. Jis taip pat turėjo įgaliojimą paimti pinigus iš banko. Ateidavo į banką, duodavau čekio lapą, savo asmens dokumentą ir jam duodavo pinigus. Dokumentų pas save archyvuoti jis negalėjo ir visus čekius atiduodavo R. E..

Jis pradėjo dalyvauti klubo (duomenys neskelbtini)veikloje kai pradėjo klubui vadovauti Š. Ž.. G. V. pažįsta, ji buvo praktikantė. B. Z. buvo buhalterė klubo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turėjo savo buhalterę, ji buvo ligota, negalėjo daryti kai kurių veiksmų. Jis sakė B. Z., kad pamokytų G. V., duotų patarimų. Jis pats buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) kubo automobilių techninę priežiūrą. Jie turėjo 4 ar 5 VW automobilius, jais važinėjo pirmininkai: R. E., Š. Ž.. Jis dalyvaudavo klubo susirinkimuose, kur susirinkimų protokolai, nežino. Ar ten dalyvavo trenerė K. S. nepamena. Nuosavo baseino klubas (duomenys neskelbtini)neturėjo. 2006-2008 (duomenys neskelbtini)užsiėmė sportine veikla, plaukimo talentų ieškojimu. S. Š. pas notarą nevežė, su juo važiavo tik kirsti krūmų. G. V. nei į banką, nei pas notarą nevežė. Iš G. V. pinigų nėra gavęs. Klubui (duomenys neskelbtini) rėmėjų jis neieškojo. Su R. E. yra važiavęs į Raseinius, į Ariogalą. R. E. neišlaikė vairavimo egzamino, negavo vairuotojo teisių. Automobilis R. E. buvo nupirktas iš anksto, nors ir dar neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Klube (duomenys neskelbtini)A. V. buvo vadybininku, jo funkcijos buvo ieškoti rėmėjų. Po eismo įvykio, kurį padarė R. E. ir buvo sugadinti klubo (duomenys neskelbtini)dokumentai, reikėjo surašyti aktą dėl dokumentų sugadinimo, paskui pristatyti į mokesčių inspekciją. Kas tą aktą surašė, pasirašė nežino. Jam R. E. sakė, kad jis buvo spaudžiamas 6 tyrėjų, kad jis pasakytų, kad nebuvo jokios klubo (duomenys neskelbtini) veiklos. Jis įkalbinėjo R. E. sakyti tiesą. Klubas (duomenys neskelbtini)turėjo automobilių, su kuriais jie važinėjo, o jis buvo už juos atsakingas.

(duomenys neskelbtini)klubo steigėjas buvo R. B.. Per keletą pokalbių iškilo projektas, kad reikėtų turėti savo trasą. G. M. paminėjo, kad turi pažįstamų, ir G. M. pagalba buvo surastas žemės sklypas. Reikėjo tik surasti pinigų. (duomenys neskelbtini)buvo įkurtas 2007 m. steigėjas R. B., vadybininkas G. M. ir jis, o R. E. – pirmininkas. Tikslas buvo turėti nuosavą trasą, automobilius, skirtus lenktynėms, vystyti keturračių sportą. Jis dirbo Kauno technikos kolegijoje, dalį studentų, kurie norėjo sportuoti, nukreipdavo į (duomenys neskelbtini). Buvo surasti rėmėjai, kurie taip pat norėjo sportuoti, arba jų vaikai sportavo. Per metus buvo įsisavinta apie 1,5 mln. litų. Trasa buvo padaryta 20 procentų. Trasa buvo prie Dubysos, Ariogaloje. Statyba nutrūko, kai prasidėjo krizė.

Jiems kaip (duomenys neskelbtini)atstovams už 300 000 litų pavyko nusipirkti žemės sklypą įmonės Dubysos skardis vardu. (duomenys neskelbtini)turėjo naudotis ta trasa. Paaiškėjo, kad reikia gerokai daugiau pinigų nei jie skaičiavo. Jis, G. M., R. E. darė projektus, darė renginius, kad verslininkai susidomėtų. (duomenys neskelbtini)rėmėjų ieškojo jis ir G. M.. Jis sudaro įmonę (duomenys neskelbtini), ir dar kažką, kurios suteikė paramą. Kas nuimdavo pinigus paramai nežino, jis dalyvavo kai kuriuose pinigų panaudojimo procedūrose. Buvo ruošiamas automobilis „Honda“ raliui, perkami keturračiai, buvo nupirkti kiti automobiliai. Buvo nupirkta 12 keturračių, kurie buvo laikomi Ariogaloje, jie priklausė (duomenys neskelbtini), registruoti jų nereikėjo, jie buvo nupirkti iš Amerikos, 8 buvo naudojami, 4 buvo sugedę. Jis dalyvavo jų paieškoje, derybose. Vienas (duomenys neskelbtini)renginys vyko Ariogaloje, toje trasoje. (duomenys neskelbtini)įsigijo bedrovės Dubysos skardis akcijų.

(duomenys neskelbtini)pirmininku buvo R. E.. Jo buvo prašęs, kad R. E. jam perleistų (duomenys neskelbtini). Jo vaidmuo (duomenys neskelbtini)buvo sportuoti, instruktuoti, rinkti narius, statyti trasą. Automobilis „Honda Civic“ buvo klubo (duomenys neskelbtini) nuosavybė, bet eksploatavo jį (duomenys neskelbtini). Įmonė (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, jis joje dirba. Su (duomenys neskelbtini)įmonė (duomenys neskelbtini) dalyvavo jungtinėje veikloje, teikė paramą automobilio „Honda Civic“ įgijimui. Jis Š. Ž. jokių nurodymų nėra davęs vykti į banką nuimti pinigų. G. V. nėra grasinęs, nėra daręs jokio spaudimo. Į banką jis nevažiuodavo, jeigu buvo pinigų poreikis, jis pats pasiimdavo pinigų, kurie jau būdavo nuimti. Treneriai dirbo klube (duomenys neskelbtini)visuomeniniais pagrindais. Olimpinė rinktinė treniravosi (duomenys neskelbtini) klube. (duomenys neskelbtini)buvo plaukimo ir vandens sporto klubas. Nei vieno trenerio negali įvardinti, asmens su kuriuo buvo sudaryta baseino nuomos sutartis negali pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-10-16 T. G. B. dėl Kauno (duomenys neskelbtini)parodė, kad lankė plaukimo mokyklą, taip ir susipažino su Kauno plaukimo klubo buvusiais vadovais. Su buvusiu Kauno (duomenys neskelbtini)vadovu R. E. susipažino restorane „Delano“, kuriame dirbo ir T. G. B. draugė Gintarė. T. G. B. R. E. supažindino su Š. Ž.. Tai galėjo būti apie 2005 m. Robertui pasakė, kad Š. T. G. B. draugas ir, kad galės padėti gauti abonentą vaikščioti į baseiną. Kiek T. G. B. žino, Š. Ž. norėjo išeiti iš Kauno (duomenys neskelbtini)direktoriaus užimamų pareigų, todėl pasiūlė R. E. užimti Kauno (duomenys neskelbtini)direktoriaus pareigas. Ir toliau su Robertu palaikė draugiškus santykius, T. G. B. pas jį užsukdavo į restoraną (duomenys neskelbtini), kuriame jis tuo metu taip pat dirbo. Į Kauno (duomenys neskelbtini)sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vasario mėn. pervedė 29000 Lt. Kadangi Robertas tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), T. G. B. paprašė Š. M., kad T. G. B. nuimtų pinigus iš banko, kadangi Robertas dirba. T. G. B. nuvažiavo pas Robertą ir jis T. G. B. išrašė įgaliojimą, su kuriuo T. G. B. galėjo nuimti pinigus. Su įgaliojimu T. G. B. du kartus važiavo į „S.“ banką, esantį Laisvės alėjoje, ir nuėmė pinigus iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. Už nuimtus pinigus T. G. B. ir R. E. pirko automobilį VW Golf. Už automobilį mokėjo apie 4500 eurų. Kieno vardu buvo registruotas automobilis, T. G. B. neatsimena. Po R. E. Kauno (duomenys neskelbtini)direktoriumi tapo S. Š.. T. G. B. su Sergejumi susipažino stalių mokykloje, kurioje dirbo T. G. B. tėvas. Sergejus tuo metu baiginėjo mokyklą ir ieškojo darbo, todėl T. G. B. pasiūlė jam tapti klubo prezidentu. Su Sergejumi kartu ėjo pas notarą, kur buvo patvirtintas S. Š. parašas. G. S. išrašė įgaliojimą, su kuriuo G. galėjo nuimti pinigus iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos. S. Š. jokių paramos sutarčių pasirašyti nedavė ir liepė nepasirašinėti jokių finansinių dokumentų, nenorėjo, kad turėtų reikalų su klubo finansiniais reikalais, kadangi jautėsi už jį atsakingas. Su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) turbūt bendravo G. M., bet tiksliai to patvirtinti negali. Pinigus, kuriuos pervesdavo minėtos įmonės į Kauno (duomenys neskelbtini)sąskaitą išimdavo G. V.. Su kuo G. eidavo į banką, ar kas ją atveždavo, T. G. B. nežino. Kam G. atiduodavo nuimtus klubo pinigus nežino. Į finansinius klubo reikalus nesikišo. S. Š. lygiagrečiai dirbo „Senukuose“ (duomenys neskelbtini). apsaugos darbuotoju. T. G. B. jį buvo sutikęs, kai važiavo apsipirkti į „Senukus“. Jokių sutarčių ar kitokių dokumentų jam pasirašyti nevežė. Kartu su Sergejumi ir G. yra važiavę papietauti į kavinę. Kai susitikdavo su Sergejumi, T. G. B. jam duodavo šiek tiek pinigų (nuo 10 iki 50 Lt), bet tiksliai dabar neatsimena. Kartais jis T. G. B. pats paskambindavo ir paprašydavo, kad duotų pinigų (t. 11, b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-10-20 T. G. B. dėl VšĮ Jaunimo sporto centro (duomenys neskelbtini), kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. kalbant su G. M. kartu nusprendė įkurti klubą, kurio veikla būtų motorinės transporto priemonės. 2006-08-19 jie įkūrė VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šiame klube T. G. B. buvo narys, G. M. buvo atsakingas už ūkinę komercinę veiklą, klubo pirmininku buvo R. E. Kadangi VŠĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)neturėjo valstybinio rėmimo, todėl jie ieškojo privačių rėmėjų, kurie paremtų klubą tam, kad galėtų dalyvauti auto ralio varžybose. Už suteiktą paramą rėmėjus per renginius reklamuodavo, ant ralio automobilio klijuodavo reklamas, darydavo reklaminius skydus per renginius, per ralį pavadindavo greičio ruožus paramos davėjo pavadinimu. T. G. B. žino šiuos paramos davėjus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), ši parama buvo panaudota klubo veikloje, piniginių lėšų įmonėms T. G. B. nesugrąžino. T. G. B. VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)banko sąskaitų nevaldė, prie jų prisijungimo neturėjo. Kas valdė klubo finansus nežino. (t.11, b. l. 59-60).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2005-06-01 iki 2006-02-20 buvo išrinktas (duomenys neskelbtini)vadovu. Jį išrinko klubo visuotinis narių susirinkimas. Išvardintų kaltinime įmonių jis nežino, žmonių, kurie teikė paramą klubui jis ir nepažįsta. Kai atsistatydino iš klubo vadovo pareigų, su klubu jokio ryšio neturėjo ir neturi, klube nesilankė. Pinigų iš nieko neėmė, į bankus nieko nevežė. S. Š. nepažįsta, anksčiau jo neteko matyti. R. E. į klubą ateidavo, matydavo jį baseine, pats išrašė jam du nemokamus leidimus, kad galėtų plaukti. Klubas (duomenys neskelbtini)treniravosi trijuose baseinuose, tai yra Vilijampolėje, Šilainiuose ir Dainavos baseinuose. R. E. vadovu pasiūlė Š. M.. G. V. yra matęs kelis kartus, kada R. E. ją pristatė kaip savo draugę, kad ji buvo buhalterė nežinojo. (duomenys neskelbtini)buvo registruota Putvinkio g., bet pagrindinė veika vyko Vilijos baseine. Vyko susitikimai su treneriais, sportininkais, buvo sprendžiama iš kur gauti lėšų, kad nuvažiuoti į varžybas, kad pasirūpinti sporto inventoriumi. Kai jis vadovavo (duomenys neskelbtini), tada dirbo 3 žmonės. Klubo veikla buvo skirta ruošti sportininkams. (duomenys neskelbtini) plaukikai plaukė Kauno plaukimo mokykloje. Jie buvo klubo (duomenys neskelbtini)nariai. Jis minėtu laikotarpiu buvo direktoriumi, kitų pareigų neturėjo. Klube dirbo kasininkas G. ar tai G.. Visiems baseinams vadovavo prieš tai buvęs klubo prezidentas Š. M.. Jis (duomenys neskelbtini) vadovavo po Š. M., po jo vadovu dirbo R. E., kuris buvo išrinktas kaip ir jis. (duomenys neskelbtini)gyvavo iš paramų. Visi rėmėjai buvo likę po Š. M. vadovavimo. Buvo rašomas prašymas, sudaroma sutartis su rėmėjais. Sutarčių šablonai būdavo paruošti iš anksto. (duomenys neskelbtini) prašė kažkokios tai įmonės vadovo, kad paremtų klubą. Jis naujų rėmėjų neieškojo, rėmėjai buvo likę iš anksčiau, po Š. M. vadovavimo. (duomenys neskelbtini) jo atlyginimas buvo minimalus, turėjo kitas pajamas, remontuodavo automobilius, pardarinėjau angliškus automobilius. Kaip kas vyko (duomenys neskelbtini) po jo vadovavimo, jis nežino. Jis kelis kartus R. E. vežė į banką, nes buvo įpareigotas valdybos, kad supažindini kaip tai vyksta, kaip banke nuimama parama. Nepamena ar R. E. laukė prie banko, ar vežė jį atgal su pinigais. R. E. jam nei karto pinigų neperdavė. Nėra matęs, kad kam nors kitam jis grynus pinigus būtų perdavęs. Po jo išėjimo R. E. jam kartais skambindavo pasitarti dėl įvairių klausimų, kurie susiję su klubo veikla. Su G. V. nebendravo, nieko bendro su ja neturėjo. Paramos sąskaitą valdė direktorius. Turi būti patvirtintas direktoriaus parašas, kurį tvirtina registrų centras. Nuimtus pinigus jis dėdavo į klubo kasą pas kasininką. Būdavo pasirašoma, kad priduodami į kasą pinigai. Jam buvo sakoma, kad SEB banke yra dėžutė, kurioje galima paimti grynus pinigus, jeigu jų reikia varžyboms, sportininkams remti. Nuimtus iš banko pinigus paduodavo Vilijos baseine (duomenys neskelbtini). R. G.. Klubas gyvendavo į skolą, gavus paramą pinigus išskirstydavo. Tai darė kasininkas ir jis. Buvo buhalterė, kuri tvarkė apskaitą, jos pavardės nežino. Pagal klubo įstatus visus sprendimus priima visuotinis narių susirinkimas. Siekdami išvengti atsakomybės, gindamiesi kiti kaltinamieji jį apkalba. Nėra su jais susipykęs. Su T. G. B. kartais susitikdavo, jie mokėsi toje pačioje mokykloje, turėjo bendrų draugų, netoli vienas kito gyveno, jokių kitų bendrų reikalų neturėjo. Dėl R. E. priėmimo sprendė visuotinis narių susirinkimas. Jis neiniciavo naujo vadovo kandidatūros, nes pats pareiškė norą pasitraukti dėl skyrybų su žmona. Apie norą išeiti pranešė klubo valdybai. Klubas išsilaikė iš paramos, kai jis atėjo vadovauti, tai klubas jau gaudavo paramą. Jo valdymo laikotarpiu buvo daromi bankiniai pavedimai, bet būdavo atsiskaitoma daugiau grynais. Jis grynais nuimdavo vienu kartu nuo 5 iki 40000 litų. Jis žinojo kai kuriuos rėmėjus, tai buvo Š. M. surasti rėmėjai, kurie rėmė klubą nuo pradžios. Jis žinojo kur dedami pinigai, dokumentai buvo tvarkomi, buvo atsiskaitoma mokesčių inspekcijai. Nežino kodėl R. E. sako, kad jis jį pasiūlė tapti prezidentu, gal jis jį maišo su Š. M.. Po 2006-02-20 klubo veikloje nedalyvavo. Rėmėjų neieškojo, niekieno paramos neprašė. Su R. E. į banką važiavo tik vieną kartą. Iš G. V. pinigų nėra gavęs, jai čekių knygelės neperdavė. Žinojo apie seifą SEB banke iš Š. M. ir kasininko Garbatavičiaus, Kasininkas R. G. ir Š. M. naudojosi tuo seifu. Jis tuo seifu nesinaudojo. Išeidamas visus dokumentus perdavė R. E. ir nesidomėjo daugiau kaip ten kas vyksta. Prisimena eismo įvykį, kada jam paskambino R. E. ir pasakė, kad padarė avariją. Jis atvažiavo į vietą, buvo avarija, stovėjo R. E. su praskelta galva, buvo neblaivus, mašina buvo sudaužyta. Taip pat buvo atvažiavęs T. G. B.. Avarija buvo tada, kai jis nebedirbo (duomenys neskelbtini). Buvo sudaužyta „Mercedes“ C klasės mašina, tamsios spalvos. Apie dokumentus, kurie buvo sugadinti jis nieko nežinojo. Pamatė, kad R. E. sveikas, gyvas, tik galva praskelta ir aš išvažiavo. Iš bylos medžiagos sužinojo, kad automobilyje buvo dokumentai. R. E. vairuojant yra matęs. Klubo (duomenys neskelbtini)išlaidas sudarė: maisto papildų įsigijimas, sporto stovyklos, maitinimas, du kartus per metus, išvykos, klubo reikmėms buvo perkami automobiliai ir kaip atlygis sportininkams už pasiektus rezultatus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-02 Š. Ž., kaltu neprisipažino parodė, kad Kauno (duomenys neskelbtini)prezidentu buvo neilgą laiką, laikotarpio tikslaus neatsimena. Prezidento pareigas su visais buhalterinės apskaitos dokumentais ir Kauno (duomenys neskelbtini)turtu perleido naujam prezidentui R. E.. Tai galimai buvo 2006 m. vasario mėnuo. Perleidęs klubo (duomenys neskelbtini)prezidento pareigas R. E., daugiau į klubo veiklą nesigilino ir ja nesidomėjo. Iš klubo prezidento pareigų nusprendė pasitraukti, kadangi turėjo daug asmeninių problemų. Su R. E. susipažino, kai jis vaikščiojo į „Vilija“ baseiną, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu Š. Ž. buvo klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu. Jis Š. Ž. pasipasakodavo, kad jam yra bėdų su sveikata, su plaučiais, ir kad jam padėtų plaukimas, taip jie ir susipažino. Š. Ž. būnat klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu, visais klubo reikalais rūpinosi Š. Ž. ir klubo valdyba, kurią sudarė klubo steigėjai. Iš valdybos narių Š. Ž. atsimena tik vieną, tai Š. M.. Š. Ž. pats, būdamas Kauno (duomenys neskelbtini)prezidentu, savarankiškai klubui rėmėjų neieškojo. Kas tuo užsiėmė, Š. Ž. neatsimena. Visų aplinkybių, kuriomis R. E. tapo klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu, Š. Ž. neatsimena. Kaip minėjo, tapus klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu R. E., klubo veikla ir reikalais nesirūpino. R. E. 2007-01-24 ir 2007-01-30 į D. B. nevežė, jokių T. G. B. nurodymų niekada nevykdė ir jokių pinigų jam niekada neperdavinėjo, jokių pinigų už tai Š. Ž. niekada negavo. Taip pat niekada į D. B. nevežė nuimti pinigų ir klubo (duomenys neskelbtini)buhalterės Gerdos. Kas nuiminėjo pinigus iš klubo (duomenys neskelbtini)sąskaitos, esančios D. B., Š. Ž. nežino. Gerdos Š. Ž. asmeniškai nepažįsta, o tik kelis kartus yra matęs ją su R. E.. Kauno (duomenys neskelbtini)prezidento S. Š. Š. Ž. nepažįsta. Tomą G. B. Š. Ž. pažįsta nuo vaikystės, kadangi su juo užaugo viename kieme, ėjo į tą pačią mokyklą. Š. Ž. būnant Kauno (duomenys neskelbtini)prezidentu, T. G. B. klubo nariu nebuvo. Š. Ž. pasitraukus iš klubo prezidento pareigų, ar jis tapo klubo nariu nežino. Š. Ž. asmeniškai, tapus klubo prezidentu R. E., klubo nariu nebuvo (t. 11, b. l. 182-183).

Kaltinamasis R. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kada buvo apklaustas tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo ir nurodė, kad susipažino su Tomu G. B. dirbdamas barmenu, kuriam pasakė, kad jam reikia papildomo darbo. T. G. B. jį supažindino su Š. Ž., kuris pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini) klube. Jam Š. Ž., kuris jo žiniomis buvo klubo narys, nurodė, kad jis turės ieškoti rėmėjų, kurie remtų (duomenys neskelbtini) klubą. Jam Š. Ž. pateikė klubo narių susirinkimo protokolą, kuriame jis buvo paskirtas klubo pirmininku. Priimtas 2006 m. į Kauno plaukimo klubą „(duomenys neskelbtini)“, jis nesurado nė vieno rėmėjo. Rėmėjų ieškoti nebandė, nes net nesuvokė kaip tai daryti. Jis turėjo gauti 400 ar 500 litų atlyginimą per mėnesį. Jokių kitų funkcijų jam nebuvo nurodyta. Š. Ž. pats ieškojo rėmėjų. Š. Ž. nurodymu atidarė banke sąskaitą, į kurią buvo pervedami rėmėjų pinigai, kuriuos Š. Ž. nurodymu nuimdavo banke vienas ir vėliau juos perduodavo į rankas Š. Ž., niekur jam nepasirašant, kad pinigus gavo, nes juo pasitikėjo. Darbo vietos neturėjo. Putvinskio g. buvo klubo registracijos vieta, ten buvo kelis kartus nuvykęs. Klubo vardu buvo perkami automobiliai. Buvo matęs kelis darbuotojus, trenerius, bet ar jie tiksliai dirbo (duomenys neskelbtini) klube nežino. Su materialiniu klubo turtu nebuvo supažindintas, jo žinion nebuvo perduoti jokie klubo dokumentai. Jam atveždavo įvairias sąskaitas, finansinius dokumentus, sutartis ir kt. Š. Ž., kuriuos jis kaip klubo direktorius turėjo pasirašyti. Š. Ž. nurodymu reikėdavo nueiti į banką, nuimti pinigus ir perduoti po to jam. Į banką nuveždavo Š. Ž., tačiau pats į banką nėjo, jo jis laukdavo kol iš banko išeis su pinigais. Kada jis dėl užimtumo kitame darbe negalėjo nuvykti į banką, parašė įgaliojimą, kad pinigus gali nuimti T. G. B.. Dokumentus pasirašyti Š. Ž. jam atveždavo į darbą, arba į namus. Daugiausia buvo paramos sutartys, ten buvo numatyta, kad skirtų paramą klubui. Gali būti, kad pasirašinėjo paramos sutartis, kaip klubo vadovas. Jis atvežtus jam dokumentus, o jis tik pasirašydavo, po to dokumentus Š. Ž. išsiveždavo. Š. Ž. jam sakė, kad klubo veiklai reikia pinigų, o konkrečios (duomenys neskelbtini)klubo veiklos jis nematė. Klubo veikloje nedalyvavo, jokiame klubo rengtame renginyje nėra dalyvavęs, jokių ataskaitų neruošė. Jis tik pasirašinėdavo sutartis ir kartu su Š. Ž. vykdavo į banką. Š. Ž. jam paskambindavo ir sakydavo, kad turės vykti į banką, paduodavo anspaudą, čekių knygelę, pasakydavo kokią sumą reikia nuimti. Kai jis nuimdavo pinigus Š. Ž. jį parveždavo į darbą. Jis buvo paėmęs iš banko generatorių kortelę, kurią perdavė Š. Ž.. Š. Ž. jam pasakydavo, kada reikia važiuoti į banką nuimti paramos. Klubo spaudą ir čekių knygelę Š. Ž. turėdavo su savimi. Nuimtus iš banko pinigus, kuriuos jis perduodavo Š. Ž., pastarasis sakydavo, kad veža į klubą. Jis nekontroliavo pinigų, nesidomėjo kam jie skiriami, kur išleidžiami. Aklai pasitikėjo žmonėmis ir manė, kad yra viskas gerai. Už minėtus veiksmus gaudavo vienkartinius užmokesčius, jam Š. Ž. duodavo po 80, 90, kartais 100 litų. Gavo gal 800-900 Lt. Už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Žino, kad buvo klubo buhalterė, bet pavardės nežino. Buhalterinius dokumentus pasirašinėjo, bet kokius nepamena, skaitydavo juos, bet nepamena ką pasirašinėjo.

S. Š. teko matyti vieną kartą. Jis važiavo kažkur su T. G. B., o jis kalbėjosi su S. Š.. Jam T. G. B. sakė, kad S. Š. bus pirmininku vietoje jo klube „(duomenys neskelbtini)“. Jis nebenorėjo dirbti, ir jam T. G. B. pristatė kaip naują klubo vadovą. S. Š. jokių dokumentų neperdavė, su juo kartu jokių veiksmų neatliko. G. V. matė kelis kartus. Š. Ž. pasakė, kad ji yra (duomenys neskelbtini)buhalterė. Su G. V. kartu vykti į banką neteko. Iš bankomato pinigų neišiminėjo.

Vėliau buvo atidarytas klubas (duomenys neskelbtini), ten susipažino su G. M.. Dėl „Soza sport„ atsimena tiek, kad T. G. B. suvedė jį su G. M., kuris pasakė, kad atidarys klubą ir yra reikalingas pirmininkas, sakė, kad pats negali, nes yra teistas. Jis sutiko, nes įsivaizdavo, kad bus vykdoma veikla susijusi su jaunimo sportu. Buvo nuvažiavęs į banką su G. M.. Paėmė čekių knygelę, kurią perdavė G. M., buvo išimtas antspaudas. Buvo perkami automobiliai, perkamos padangos. G. M. buvo atsakingas už klubo ūkinę veiklą. Jis buvo klubo pirmininkas, bet turėjo būti laikinai, taip buvo sutarta. Su čekių knygele kelis kartus nuėmė pinigus. Kartu su G. M. važiuodavo į banką, kuris atvažiuodavo pas jį į namus, darbą, arba paskambindavo. T. G. B. ir G. M. rodė jam planus, nuotraukas, sakė kas bus daroma. Teko kelis kartus važiuoti pas klubo buhalterę. Buvo pirkta priekaba, 2-3 automobiliai. Jis važiavau registruoti kažkokių automobilių su T. G. B., kieno vardu nežino. Nupirko naują priekabą, kuri buvo skirta keturračiams motociklams vežti. Pirko automobilius „WV Golf“, „Honda“. Mašinos buvo skirtos įmonės reikmėms, jų jis nevairavo, nes neturėjau vairuotojo teisių, jomis naudojosi T. G. B.. Tie automobiliai galėjo būti registruoti (duomenys neskelbtini)klubo vardu. Buvo daromas žemės sklypo projektas, buvo renginys, kuriame buvo susirinkę ralistai, rėmėjai, tai vyko restorane Savanorių pr. Jis to renginio neorganizavo. Buvo suvežti 3-4 sportiniai automobiliai, pritaikyti raliui. Vienas automobilis buvo (duomenys neskelbtini)klubo, su klubo reklamomis. Nupirktų keturračių jis neregistravo, tai galėjo daryti G. M., jis turėjo antspaudą, įgaliojimą, kad gali atlikti tokius veiksmus. Tikslai neatsimena ar jis pasirašė tokį įgaliojimą. Vienas keturratis buvo pas T. G. B. nuosavo namo kieme. Buvo kartu su T. G. B. susitikti su paramos teikėju salone (duomenys neskelbtini). Ten pasirašė sutartį dėl 10000 litų paramos. Kaip bus panaudojama parama jis nežinojo. Žino, kad paramos teikėjui yra mokestinė nauda. Susidarė įspūdis, kad T. G. B. pažįstamas su paramos davėju, salono (duomenys neskelbtini) savininku. Jis nekontroliavo kur bus konkrečiai panaudoti tie paramos pinigai. Paramos teikimo sutartį pasirašė jis ir paramos teikėjas. T. G. B. buvo klubo narys, jis domėjosi, rūpinosi klubo reikalais. Daugiau su nieko nekalbėjo, tai darydavo G. M., kuris jo paprašė, kad išimtų banko kortelę. Jis banko kortelę išėmė ir atidavė G. M., nuo tada jam nebereikėjo su G. M. vykti į banką. Tuo metu dar dirbo barmenu 4 dienas per savaitę po 12-16 val. Norėjo išeiti iš to klubo, ieškojo G. M., bet jau nerado. Gavo iš to darbo gal 500 litų. Jam juos davė G. M., kai gaudavo pinigus niekur nepasirašydavo. Pinigus G. M. jam perduodavo pas R. E. namuose. Paramos teikimo sutartis pasirašyti atveždavo G. M. jam į namus. Reikėdavo patvirtinti dokumentus, kad kopija tikra ir veždavo pas rėmėjus, jas išdalindavo. Jam G. M. atveždavo jau padarytas sutartis. Jis įsivaizdavo, kad nuimti pinigai bus skirti klubo veiklai. Buvo kalba apie žemės sklypo pirkimą. Buvo kažkoks renginys organizuotas su keturračiais. (duomenys neskelbtini)apskaitą vykdė buhalterė Bronytė, pavardės tiksliai nežino. Teko kelis kartus su ja bendrauti, klausė ar netrūksta kokių dokumentų. Buvo tartasi, kad jis dirbs, bet neilgai, todėl labai jis ir nesidomėjo. Jis nuimdavo pinigus, juos perduodavo G. M., o kur jie paskui buvo padėti jis nežino, to nekontroliavo, tiesiog pasitikėjo G. M. ir T. G. B.. Prisipažįsta kaltas, kad nuimtus iš banko klubo pinigus ir juos perduodamas G. M. nesidomėjo, nesigilino kur jie bus panaudoti. Reikėjo domėtis buhalterine apskaita, bet jis galvojo, kad viską gerai padaro buhalterė. Dabar supranta, kad jis turėjo būti atsakingas. Su kaltinimu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo sutinka.

Jis išėmė abiejų klubų čekių knygeles. Išėmęs (duomenys neskelbtini)banko kortelę ją perdavė G. M.. Buvo laiko tarpas kai dingo G. M., nekėlė telefono ragelio, nebuvo galima su juo susisiekti. Norėjo išeiti iš (duomenys neskelbtini)darbo, dėl to bendravo su buhaltere, tačiau klubo anspaudas buvo pas G. M., todėl buhalterė jam pasakė, kad nieko negalima padaryti. Tada jis kreipėsi į T. G. B.. Kai dingo G. M., pagal T. G. B. nurodymą vyko į banką ir iš (duomenys neskelbtini)sąskaitos nuėmė 2000 Lt, iš kurių 1000 Lt pagal susitarimą perdavė T. G. B., o kitą 1000 Lt pasiliko sau kaip atlyginimą. T. G. B. patarė uždaryti sąskaitą, nes G. M. buvo dingęs. Tai buvo gal 2007 m., jis dingo dar prieš ikiteisminio tyrimo pradžią. Dėl ko jis slėpėsi nežino, nežinojo ir T. G. B., kuris jam sakė, kad jeigu bus sąskaitoje pinigų juos jis nuimtų. Jam T. G. B. ar Š. Ž. sakė, kad buvo padaryta avarija ir supilti bagažinėje buvę klubo dokumentai. Sakė, kad reikia vykti į mokesčių inspekciją, surašyti raštą. Kiek atsimena, jis nevyko. Jis toje avarijoje tikrai nedalyvavo, jos nematė, teisių vairuoti neturi. Jis pats buhalterijos (duomenys neskelbtini)netvarkė. G. M. sakė, kad buhalteriją tvarko buhalterė. Su buhaltere buvo susitikęs kelis kartus, ji jam nieko nesakė, ji dagiau bendravo su G. M.. Į darbą buhalterę priėmė G. M.. Pinigus išimdavo tik su čekių kortele. G. M. turėjo banko kortelę, kurią jis išėmė ir perdavė jam. 2000 Lt nuėmė su čekių knygele, kurioje buvo iš anksto uždėti anspaudai. Jis pats nematė, tačiau iš T. G. B. kalbų girdėjo, kad buvo vykdomas projektas Dubysos skardis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose yra nurodyta, ką jis sakė, parodymus perskaitė, pasirašė, parodymai užrašyti teisingi, tik forma gal kitokia. Tyrimo metu suprato, kad klubų veikla nėra teisėta, suprato tada, kai jį išsikvietė apklausai. Jis nematė tokių dokumentų kur panaudojama parama. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, iš esmės su jais sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-10-15 R. E. dėl kubo „(duomenys neskelbtini)“, kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2003 m. dirbo barmenu restorane „Delano“. Kartu su R. E. dirbo T. B. mergina vardu G. Pas G. ateidavo jos draugas T. B., su kuriuo dirbdamas ir susipažino. Praėjus metams R. E. B. supažindino Su Šarūnu, pavardės neatsimena. Maždaug po mėnesio R. E. paklausė B., gal žino, kur galėtų įsidarbinti. Tada R. E. Š. pasiūlė dirbti Kauno (duomenys neskelbtini)pirmininku. R. E. sutiko, kadangi jam tuo metu reikėjo darbo ir 2006 m. vasario 27 d. dieną įsidarbino plaukimo klube „(duomenys neskelbtini)“. Š. R. E. papasakojo, kad bus pirmininkas, ieškos plaukimo klubo rėmėjų, rengs sporto stovyklas. Tapdamas Kauno plaukimo klubo pirmininku, jokių buhalterinės apskaitos dokumentų R. E. neperėmė, o tik pasirašė, kokius dokumentus perima. Jokių perimtų dokumentų R. E. nematė. Visus rėmėjus surasdavo Š., R. E. jokių rėmėjų neieškojo, o tik pasirašydavo sutartis, kurias atveždavo Š.. Š. R. E. paaiškindavo, kad tai yra parama, už kurią reikėjo klubui išsilaikyti. Įsidarbinant Š. pasakė, kad R. E. gaus 400 Lt per mėnesį. Jokio žadėto mėnesinio atlyginimo R. E. negavo. 2006 m. žiemą paprašė, kad jį atleistų, kadangi jokių žadėtų pinigų nemokėjo. Š. žadėdavo, kad pinigai bus vėliau, o duodavo tik 50 Lt. Š. R. E. paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia važiuoti į banką nuimti pinigų. Jis atvažiuodavo pas R. E. ir su juo važiuodavo į „S.“ banką, esantį Laisvės alėjoje ir į „Hansabankas“, kuris yra V. Krėvės pr. Š. R. E. savo automobilyje paduodavo čekių knygelę, kurioje būdavo įrašytas įmonės kodas, o visas kitas tuščias grafas liepdavo užpildyti R. E.. Pasakydavo sumą, kurią R. E. turėdavo paimti iš banko ir R. E. eidavo į banką. Paimtus pinigus R. E. visus juos atiduodavau Šarūnui. Vieną kartą R. E. negalėjo važiuoti nuimti pinigų, tada Š. paskambinęs pasakė, kad jam atveš Bilius surašytą įgaliojimą, kurį R. E. turės tik pasirašyti, su kuriuo Bilius galės paimti iš banko pinigus. Šarūno prašymu, R. E. iš „S.“ banko paėmė (duomenys neskelbtini) sąskaitos kodų generatorių, kurį atidavė Šarūnui. Pasirašydamas paskutines paramos sutartis, R. E. suprato, kad jos yra fiktyvios, kad pervedama parama į Kauno plaukimo klubą (duomenys neskelbtini)yra grąžinama atgal paramą pervedusiai įmonei. R. E. apie tai, jog parama yra fiktyvi suprato, todėl, kad nematė dokumentų, kur būtų panaudota parama. Be to, Š. visada žinodavo, kada yra pervesti pinigai į sąskaitą kaip parama nors jis klube ir nedirbo R. E. supratimu. Sužinojo, kad didžiąją dalį pervestos fiktyvios paramos grąžindavo atgal įmonei, o sau pasilikdavo mažesnę dalį, bet kokia dalis tai būdavo, nežino. Pasakė Šarūnui, kad nenori taip toliau dirbti, kad nori išeiti iš darbo, o jis R. E. paaiškino, kad visi taip daro, visi taip dirba ir kad tai nieko baisaus (t. 11, b.l. 8-9).

2008-10-21 R. E. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją į prokuroro klausimus atsakė, buvo (duomenys neskelbtini)pirmininku. Ten R. E. įdarbino Š.. Apie metus buvo ten pirmininku. Jau veikė klubas. Sąskaitos jau buvo atidarytos. Čekių knygelės buvo pas Šarūną kaip ir antspaudai. Eidavo į banką paimti pinigų, Š. laukdavo automobilyje. Daug kartų nuėmė pinigus. Gaudavo atlyginimą iš pradžių. Apie 2000 Lt gavosi per metus. Mokėjo Š.. Buhalterė ne ta pati. Matė ją vieną kartą. Su Šarūnu važiavo pasirašyti dokumentus, paramos sutartis pasirašinėjo. Įgaliojimai buvo atspausdinti. Š. atvežė įgaliojimą, nes R. E. iš darbo neišleido, negalėjo nuimti pinigų, todėl įgaliojimą parašė B. Klube (duomenys neskelbtini)dirbo daug žmonių. Kai išėjo iš darbo, tada tik iš kalbų suprato, kad sutartys buvo fiktyvios. Tuo pačiu metu nebuvo 2 klubų pirmininkas. Suprato, kad kažkas negerai, kai dirbo „Soza“. Po įvykio, kai išėjo iš (duomenys neskelbtini), su Šarūnu nekalbėjo. Iš (duomenys neskelbtini) išėjo, nes susirado nuolatinį darbą. Š., kuris duodavo pasirašyti dokumentus atrodė taip: nestambus, kvadratiniais akinukais, važinėjo Audi A6 sidabrine. Kiek R. E. žinoma, kitas Š., stambesnis, buvo plaukimo treneris. Atiduodavo pinigus išsiėmęs iš bankomato lieknam Šarūnui su akiniais. Iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos „Hansabanke“ nusiėmęs pinigus perduodavo lieknajam Šarūnui. Dirbdamas “Orkos” pirmininku rašėsi Š. (liekno su akiniais) pateiktą įgaliojimą B. nuimti pinigus nuo sąskaitos, o dirbdamas (duomenys neskelbtini)pirmininku rašėsi įgaliojimą pateiktą G. M., bet nežino kuriam asmeniui tas įgaliojimas nuimti pinigus buvo skirtas – B. ar M., atrodo, kad „S.“ banke (t. 11, b.l. 17-20). 2008-04-15 R. E. įtariamojo papildomos apklausos metu patikslino savo 2008-10-15 duotus parodymus ir parodė, kad ankstesnėje apklausoje minėtas Š. yra ne M., o Š. Ž.. Pastarojo pavardė buvo girdėta anksčiau, bet šiuo metu jos neprisiminė. Prisiminė tik atpažinimo metu (t. 11, b.l. 22). R. E. iš dalies prisipažįsta dėl to, kad visus veiksmus vykdė ne savo iniciatyva, o vykdydamas Š. Ž., G. M., T. G. B. nurodymus (t. 11, b. l. 29-30).

2008-10-21 R. E. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbiami)primininkas. Realiai šiam klubui nevadovavo, šio klubo pirmininku tapti R. E. paprašė G. M.. Iki šio pasiūlymo G. M. jau pažinojo, jau buvo pažįstamas, susipažino atsitiktinai. Sutiko būti pirmininku, nors klubo steigėjai buvo R. B., kiek R. E. žinoma G. M. pažįstamas. Pradžioje buvo su G. M. kalbama, kad to klubo pirmininku bus pusę metų. Dar prieš R. E. tampant klubo pirmininku, G. M. paaiškino, kad į R. E. funkcijas įeis sąskaitų atidarymas, pinigų paėmimas iš banko. Kokiomis sumomis bus nuimami pinigai ir kam reikės paduoti – nesakė. Su G. M. buvo sutarta, kad R. E. mokės 400 Lt per mėnesį. Įkūrimo klubo procese su G. M. važinėjo pas notarus. Kiek R. E. žinoma iš G. M., kad dar į kitą įstaigą važinėjo R. B.. Kai G. M. parodė dokumentus apie 2006-08-19, suprato, kad klubas jau įkurtas. Iki klubo įsteigimo buvo pažįstamas su T. G. B., kuris jei reikėdavo ir kai paprašydavo, nuveždavo pas notarus ir panašiai. Iš nuotraukų R. E. buvo žinoma, kad G. M. su T. G. B. buvo pažįstami. Jam nežinoma, ar T. G. B. kokius nors konkrečius klubo įkūrimo veiksmus atliko. Įsteigus klubą G. M. tapo vadybininku, o su T. G. B. buvo sutarta, kad kai reikės draugiškai padės, bet oficialiai įdarbintas nebus. Žinojo, kad įkūrus klubą bus įrengta lenktynių trasa, bus perkami automobiliai, organizuojamos lenktynės. Dokumentus atnešdavo G. M. ir liepdavo pasirašyti. Tai vyko, kai jau buvo įkurtas klubas. Matė, kad ten „Sodros“ dokumentai, įvairūs kiti dokumentai. Atidaryti sąskaitą į „Snoro“, „S.“ bankus ėjo kartu su G. M.. Banke į kokius skyrius eiti, visur nurodydavo G. M.. R. E. ėjo kartu. „Snoro“ banke atidarė sąskaitą, išėmė čekių knygelę, atidarė kortelę. Prisijungimo prie „Snoro“ sąskaitos R. E. neturėjo. Čekių knygelę, banko kortelę ir klubo spaudą atidavė G. M.. Nuo klubo įsteigimo maždaug per pusmetį „Snoro“ banke nuėmė 5-6 kartus su čekių knygelę. Suprato, kad pinigines lėšas į sąskaitas perveda įvairios organizacijos: UAB (duomenys neskelbtini) ir pan. Kelias prisimena. Dar pamena UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai viename banke nuimdavo po 20 000 Lt. G. M. laukdavo ir nuėmęs R. E. jam paduodavo pinigus. Visus dokumentus ir spaudą, būtinus pinigų nuėmimui paduodavo G. M.. G. M. minėjo, kad tie UAB pervesdavo pinigus kaip paramą klubo veiklai. G. M. sakė, kad tie pinigai bus panaudoti degalams, automobiliams, trasai. Konkrečiai nesakė, kiek grąžins ir ar grąžins pinigus pervedusiems asmenims. R. E. manė, tačiau konkrečiai informacijos neturėjo. Manė, kad pinigines lėšas G. M. grąžindavo anksčiau minėtoms bendrovėms, o dalį pinigų pasilikdavo sau. O „S.“ banke analogiškai atidarė banko sąskaitą, išėmė čekių knygelę, išėmė kortelę ir vėl viską atidavė G. M.. „S.“ banke buvo 3-4 kartus, nuėmė apie 60 000 Lt ir gautus pinigus atidavė G. M.. Kokių organizacijų lėšos buvo pervestos į „S.“ banko sąskaitą, nepamena. Sakė M., kad iš šių pinigų bus rengiama trasa. Ar tie pinigai pateko į įmonės kasą, nežino. Bent G. M. teigė, kad įnešė į klubo sąskaitą, bet tiksliai nežino. Klubo buhalterė buvo B. Z.. Per R. E. pirmininkavimo laikotarpį G. M. jam pateikė apie 10 paramos sutarčių. Bet mano, kad sutarčių galėjo būti daugiau, nes pas buhalterę matė ant stalo sutarčių, ant kurių parašai buvo panašūs į R. E., bet tikrai ne jo. Mano, kad kažkas klastojo R. E. parašus, bet nežino kas. Pamatė tuos dokumentus (paramos sutartis) su galimai R. E. suklastotu parašu, kai jau G. M. buvo dingęs t.y. su juo nebendravo. G. M. dingo nuo pavasario šių metų. Dingo nieko nesakęs. Viena kartą T. G. B. išrašė įgaliojimą, kad jis paimtų pinigus, G. M. prašymu. Apie 2008 m. pavasarį iš FNTT gavo raštą, kuriame buvo klausiama ir prašoma pristatyti į tarnybą dokumentus. „Snoro“ banke uždarė sąskaitą, paėmė 2000 Lt, norėjo perduoti G. M., bet jo nesutiko. Klubo patalpos buvo (duomenys neskelbiami). Vieną kartą yra ten buvęs. Neturėjo rakto nuo patalpų. Su buhaltere susitiko (duomenys neskelbtini). Vieną ar du kartus yra ten buvęs, o su buhalterę įvairiuose vietose susitikdavo. Darbo reikalais yra susitikęs 2 kartus. Buhalterė paduodavo dokumentus. Darbo reikalais 3 kartus yra susitikęs ir kartu visada buvo G. M.. 2 milijonų R. E. nenuėmė. Tą sumą galėjo paimti tik G. M., nes pas jį buvo kortelė. R. E. sau nepasiliko pinigų. R. E. pinigus paduodavo G. M.. 400 Lt per mėnesį. Atlyginimo iš viso yra gavęs 1500-1600 Lt. G. M. paduodavo algalapį. Gaudamas algą iš G. M. ant nieko nepasirašinėjo. R. B. kartą yra matęs renginyje. Jis buvo kaip svečias. T. G. B. paveždavo kur reikėdavo, jis buvo G. M. draugas. Kai dirbo barmenu (duomenys neskelbtini) ir ten bedirbdamas jau buvo įformintas pirmininku. Jau reiškė norą atsistatydinti. G. M. siūlė jam perrašyti. Buvo girdėjęs apie 7 % to pokalbio metu, bet grojo muzika, negirdėjo tiksliai, atstumas nemažas. Per T. G. B. susipažino su Š. M.. Susipažino su Š.- „Šaru“. Bičiuliavosi. Nežino, kuo jis užsiėmė. Yra matęs Š. su G. M., nes buvo bendra kompanija. Dėl (duomenys neskelbiami)įgaliojimo, arba G. M. arba T. B. rašė įgaliojimą. Gediminas padavė pasirašyti įgaliojimą. Buvo išimta kortelė G. M.. Jis „Snoro“ banke nuiminėjo pinigus kortele. Dirbo, nes aplinkybės vertė dirbti, tėvai neįgalūs. Iš pradžių dirbo tuose klubuose nesuprasdamas. Tik kai gavo iš FNTT laišką, suprato, kad G. M. užsiima neteisėta veikla. Neatsimena ar pasirašydavo ant algalapių pas buhalterę (t. 11, b. l. 17-20; 29-30).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad mokėsi statybininkų mokykloje, kur susipažino su T. G. B.. Jam reikėjo rasti kur atlikti praktiką ir T. G. B. pasiūlė atlikti praktiką klube „(duomenys neskelbtini)“, jį pasiūlė įdarbinti staliumi ir jis sutiko. Jam atvežė kažkokius dokumentus, kuriuos jis pasirašė, kas atvežė neprisimena. Vėliau jam jaunas vaikinas su akiniai, mano, kad tai galėjo būti Š. Ž., atvežė dokumentus pasirašyti. Galvojo, kad priimtas dirbti staliumi. Vėliau paskaitė dokumentus ir suprato, kad jis yra klubo (duomenys neskelbtini) direktorius. Jis iš pradžių išsigando, tačiau jam T. G. B. pasakė, kad čia viskas legalu, kad nebijotų. Jis pagalvojo kaip dirbs direktoriumi, bet T. G. B. paaiškino, kad bus kam dirbti. Jis T. G. B. paklausė ar tai legalu, ir T. G. B. sakė, kad viskas bus gerai. Jis pasitikėjo T. G. B.. Jam atveždavo kažkokius dokumentus, kurie buvo lietuvių kalba, juos lietuviškai skaitė sunkiai, tačiau suprato. Jam sakė, kad viskas bus gerai, sakė nepergyventi. Paskui suprato, kad ten kažkas negerai, bet nežinojo kur kreiptis, todėl išvažiavo į Vilnių, kad jo nerastų. Dokumentus atveždavo pasirašyti T. G. B. ir G. V.. Kokie tai dokumentai nežino, nes nelabai juos skaitė. Pas notarą buvo, kažkokį susitarimą pasirašė, bet esmės nesuprato kas tai. Pinigų duodavo T. G. B. cigaretėms, taip pat jam jis mokėjo už krūmų kirtimą, tačiau kalbos apie ralio trasą nebuvo, bei kai paprašydavo ir duodavo jam T. G. B. pinigų. Staliumi jis nedribo. Kiek iš viso gavo iš T. G. B. pinigų neatsimena, bet galėjo gauti apie 400 litų. Su T. G. B. ir G. V. teko važiuoti į banką. Apie pinigų nuėmimą nieko nežino. Jie ten kažką darė, o jis stovėjo atskirai, paskui jį pakvietė, ir jis pasirašė, davė pasą. Jie kažką iš banko gavo. Lietuviškai jis supranta, jeigu nekalbama terminais. Su T. G. B. ir G. V. susikalbėdavo lietuviškai ir rusiškai. G. V. su juo kalbėjo lietuviškai. Iš pradžių nežinojo kuo jis dirba, paskui T. G. B. jam pasakė, kad jis yra klubo (duomenys neskelbtini)direktorius, bet pažadėjo, kad viskas bus gerai. Apie gaunamą paramą klubui nieko nežino. Buvo kažkokios kalbos, bet jis nežino. Dabar mato, kad ne viskas gerai buvo. Viskas buvo daroma jam nežinant, kas ką darė jam niekas nieko nesakė. Jis nesuprato to darbo, jam sakė, kad yra žmogus, kuris viską daro. Kokios buvo direktoriaus funkcijos jis nežino. Į banką važiuodavo su G. V. ir T. B.. Jis banke kažką pasirašė, o kas tai buvo, nežino. Kažką jie pasiėmė, o jis tik pasirašė. Jis nežino kas vadovavo procesui pokalbyje su banko darbuotoju. Jis nežinojo ko važiuoja į banką. Nei G. V., nei T. G. B. nesakė ko jie važiuoja į banką. Kad reikia važiuoti į banką jam sakė T. G. B.. Jeigu jis pasirašė įgaliojimą G. V., tai jis nežinojo kas tai yra, nesuprato jo turinio. Jis manė, kad tai viskas legalu. Jis supranta kas yra direktorius. Banko čekių knygelės nėra matęs. Jis pasirašė kažkokius dokumentus, bet ką, nežino. Niekas kitas jo į banką nevežė, tik T. G. B. ir G. V.. Nepamena, kad jį kas nors būtų supažindinęs su R. E., senai viskas buvo, neatsimena. Jokių tuščių blankų pasirašyti jam niekas nedavė. Į banką ir pas notarą važiavo su automobiliu „Golf“, paskui „Crysler“. Jis banke pinigų nenuiminėjo, prie jo taip pat niekas pinigų nenuiminėjo. G. V. buvo kelis kartus atvažiavusi pas jį į darbą, su ja visada kartu buvo T. G. B., viena ji nebuvo niekada atvažiavusi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-10-14 apklaustas S. Š. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad 2006 m. mokėsi Kauno statybininkų mokykloje, kurioje susipažino su A. B., kuris mokykloje dirbo naktiniu auklėtoju. Į mokyklą ateidavo A. B. sūnus T. G. B., su kuriuo susipažino ir pastarasis S. Š. pasiūlė įsidarbinti Kauno plaukimo klube (duomenys neskelbtini)staliumi. Po pasiūlymo praėjo dvi ar trys dienos ir pas S. Š. atvažiavo vaikinas, kurio nei vardo nei pavardės neatsimena, ir padavė dokumentus, kuriuos S. Š. pasirašė. Kokie tai buvo dokumentai, S. Š. nežino, nes pasirašė neperskaitęs. Vaikinas pateikęs dokumentus atrodė taip: apie 28-30 m, amžiaus, apie 170-175 cm. ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų, apsirengęs tvarkingais rūbais, kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba, ūsų bei barzdos neturėjo, akinių nenešiojo, kitų ypatingų požymių neturėjo. Jį parodžius gyvai S. Š. atpažintų iš veido bruožų. Pasirašydamas dokumentus S. Š. manė, kad pasirašo prašymą priimti į Kauno plaukimo klubą (duomenys neskelbtini)dirbti staliumi. Už dokumentų pasirašymą S. Š. davė 10 ar 20 Lt. Po maždaug dviejų savaičių atvažiavo tas pats vaikinas, kuris atvežė dokumentus. Vienas iš dokumentų buvo, kad S. Š. tampa Kauno (duomenys neskelbtini)direktoriumi, o kitas, kad atleidžia kažkokius darbuotojus iš (duomenys neskelbtini), bet kokie tai buvo darbuotojai, S. Š. nežiūrėjo. Pasirašydamas minėtus dokumentus, S. Š. dar nesuprato, kad yra Kauno (duomenys neskelbtini)direktorius. Už minėtų dokumentų pasirašymą S. Š. gavo pinigų iš T. G. B., bet kiek, neatsimena. Jokių Kauno (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentų prieš tai buvęs direktorius S. Š. neperdavė. Pas S. Š. ankščiau minėtas vaikinukas atvažiuodavo ir toliau, atveždavo pasirašyti įvairius dokumentus, už kurių pasirašymą S. Š. gaudavo įvairias pinigų sumas, bet tai būdavo nuo 10 iki 50 Lt. Vieną dieną atvažiavo T. G. B. su mergina, vardu G., ir dar kažkokiu žmogumi, kaip S. Š. suprato, jis buvo teisininkas ir atstovavo, kad nebūtų pažeidžiamos S. Š. teisės. Su minėtais asmenimis S. Š. važiavo pas notarę. Į kurią vietą neatsimena. Kol laukė eilėje pas notarą, G. su B. kalbėjo apie kažkokį banką ir vėliau išėjo į banką su kažkokiais dokumentais. Kokie tai buvo dokumentai S. Š. nematė. Kol jie buvo banke, S. Š. laukė pas notarę eilėje. Pas notarę S. Š. pasirašė kažkokius dokumentus, bet kokius, neatsimena, nes pasirašydamas nesuprasdavo jų esmės. Tarp S. Š. pasirašytų dokumentų galėjo būti įgaliojimas. Po apsilankymo pas notarą T. G. B. su G., pasiėmę dokumentus, vėl kažkur išėjo, o S. Š. liko mašinoje laukti. Kur jie ėjo, S. Š. nežino ir jie jam nesakė. Po kelių dienų S. Š. su T. G. B. ir su G. važiavo pas Gerdą į namus. Tikslaus adreso nežino. S. Š. liko sėdėti mašinoje ir jam G. atnešė faktūras, kurios buvo tuščios. G. paklausė B., ar tiks tokios faktūros, o B. palyginęs su kita faktūra, pasakė, kad tiks ir, kad niekas neatskirs. Minėtose tuščiose faktūrose S. Š. nepasirašinėjo. Gerdos atneštas faktūras B. susidėjo į segtuvą. Kitą dieną su T. G. B. ir G. vėl važiavo pas kitą notarę, bet tikslios vietos neatsimena. Pas notarę buvo kalbėta apie kažkokią paramą, bet apie kokią ir kaip ji bus teikiama, S. Š. nepasakojo. S. Š. pasirašė pateiktuose dokumentuose, nes B. paaiškino, kad tai yra legalu. Vėliau kavinėje kalbėjo apie kažkokį sklypą. B. pasakojo, kad tą sklypą turi atvažiuoti apžiūrėti žmogus iš Rusijos ir S. Š. turės pasakyti, kad viskas yra gerai, kad viskas sutvarkyta, bet daugiau nieko nepaaiškino. Ar buvo atvažiavęs pilietis iš Rusijos, S. Š. nežino, nes jam neteko su juo bendrauti. Maždaug po dviejų savaičių, B. su G. keletą kartų atvažiavo pas S. Š. į „Senukų“ prekybos centrą, esantį Kaune, Jonavos g., kur jis tuo metu dirbo apsaugos darbuotoju – stažuotoju, ir vėl atvežė pasirašyti kažkokius dokumentus. S. Š. pasirašė pateiktuose dokumentuose, bet kas buvo juose parašyta nesuprato, kadangi B. niekada iki galo neleisdavo perskaityti, kas parašyta dokumentuose ir nieko neaiškindavo, o tik pasakydavo, kad tai viskas legalu. Po kiekvieno susitikimo ir dokumentų pasirašymo B. duodavo nuo 10 iki 50 Lt. Iš viso iš B. gavo apie 400 Lt, bet gali būti ir daugiau. Po paskutinio susitikimo su B. ir G. S. Š. kilo įtarimas, kad jį apgaudinėja ir S. Š. nusprendė išvažiuoti į Vilnių, kad jo nerastų. Išvažiavęs į Vilnių, daugiau nei B., nei G. nematė ir su jais nekalbėjo (t. 10, b.l. 128).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. V. parodė, kad kalta neprisipažįsta, ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) klube darbą susirado per T. G. B. draugą T. S.. Klube turėjo dirbti administratore, tačiau jai paaiškino, kad turės dirbti buhaltere. Nors ji nurodė, kad neturi išsilavinimo, nes buvo studentė, tačiau jai buvo paaiškinta, kad buhalterė yra, o jai tik reikės pasirašinėti dokumentus ir iš banko nuiminėti pinigus – tokios jai buvo nurodytos pareigos. Darbo sutartis buvo pasirašyta, sutartas 400 Lt atlyginimas, kurį gaudavo grynais į rankas ir niekur nepasirašydavo. Bankinių pavedimų nevykdė. Dėl kaltinime nurodytų sumų tvirtina, kad jas nuėmė. Pinigų nuėmimą iš bankų organizuodavo T. G. B.. Jis paskambindavo ir nuveždavo ją į banką į Akropolį. Kartasi važiuodavo tik su T. G. B., kartais ir su Š. Ž.. Paskutinius tris kaltinime nurodytus kartus T. G. B. nurodymu į banką vyko vien su Š. Ž., kuriam po to perdavė iš banko nuimtus pinigus. Kavinėje ji savo ranka užpildydavo čekių knygelę, kokias sumas reikia nuimti jai pasakydavo T. G. B. arba Š. Ž.. Jie jos laukdavo kavinėje, patys į banką nėjo. Kadangi ji iš banko nuiminėdavo dideles pinigų sumas, suprato, kad T. G. B. ir Š. Ž. ją nuveždavo dėl saugumo, nors pati jokių galimybių į banką nuvykti neturėjo, nes čekių knygelė būdavo pas T. G. B. ar Š. Ž.. Kaltinime nurodytos įmonėms prašymus rašė T. G. B. nurodymu. Realiai buhalteriavimo nesuprato. T. G. B. ją buvo nuvežęs pas buhalterę B. Z. kažkokiu klausimu, dėl deklaracijos pildymo ar kitu klausimu. Ji įsivaizdavo, kad T. G. B. ir Š. Ž. yra klubo nariai. (duomenys neskelbtini) oficialių dokumentų nematė. S. Š. buvo į (duomenys neskelbtini)įdarbintas direktoriumi. Ją su S. Š. T. G. B. vežė pas notarę ir į banką, kad būtų parašytas įgaliojimas nuimti pinigus ir patvirtinti parašai. Tada į banką vyko ir pats T. G. B.. Su S. Š. darbinais klausimais net nebendraudavo, su juo kalbėdavo lietuvių kalba, o T. G. B., Š. Ž. su juo kalbėdavo lietuviškai ir rusiškai. (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų neturėjo. Ji buvo tokia buhalterė, kad kažkas tvarkydavo, o ji tik pasirašydavo reikiamus dokumentus. Pamena, kad buvo užpildyta deklaracija į Sodrą, o ji tik ją pasirašė, kad būtų pildžiusi mokesčių dokumentų, nepamena. Visus dokumentus jai pateikdavo T. G. B.. „(duomenys neskelbtini)“, kaip supranta, gaudavo paramas, rėmėjai rėmė plaukimo varžybas, nes tai žino pagal išrašytus prašymus. Pati jokių varžybų nematė, baseinuose nebuvo. Į jokias varžybas kviesta nebuvo, jų nematė, prizų ar kažko panašaus nematė. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) klubo išėjo, nes T. G. B. pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini) direktore ir žadėjo didesnį, tai yra 1000 Lt atlyginimą. Toje įmonėje ji nieko nedarė, nors ir buvo direktorė, kaip supranta ji buvo įdarbinta fiktyviai. (duomenys neskelbiami)įmonės dokumentai jai nebuvo pateikti, turėjo įmonės antspaudą. Antspaudo nenaudojo, jį laikė namie, nes nežino kur jį dėti. Jį jai davė ofise gal direktorius, kurio net pavardės nežino. Į ofisą ją atvežė T. G. B., dalyvavo buvęs direktorius, bet jo pavardės nežino. Pasirašė dokumentų perėmimo aktą, kad gauna dokumentus, tačiau nieko negavo, dokumentų neprašė, nereikalavo. Galvojo, kad dokumentai buvo ofise. Pasirašiusi materialinių vertybių negavo, jokio direktorės darbo nedirbo. Su R. E. matydavosi, kaip kur nors juos kartu veždavo T. G. B.. R. E. pinigų nėra perdavusi. Apie savo darbą (duomenys neskelbtini) kalbėjo su mama, kuri dirba buhaltere, ji pasakė jai, kur tu papuolei, kad pareigos atsakingos, kad turi būti išlaidų orderiai, tada pati kreipėsi Sodrą, kada būtų atleista iš darbo, rašė prašymą akcininkam atleisti ją iš darbo, bet jai buvo viskas grąžinta atgal. Akcininkų nepažinojo. Tiesiog viskas pasibaigė, niekas jos neieškojo, neklausė. Tik kai teisme atsirado byla, pas ją į darbą atvyko T. S. prašė pakeisti parodymus, kitokiu atveju jie viską sakys, kad ji kalta. T. S. atvyko pirmas, po to buvo atėjęs T. G. B. ir Š. Ž. pas ją į darbą. Suprato jų prašymą pakeisti parodymus kaip nemalonumą, ji susinervino, jiems sakė, kad nemeluos, parodymų nekeis. Ji jų kalbas suprato kaip prašymą pakeisti aprodymus, tačiau jiems ji pasakė, kad parodymų nekeis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslias pinigų nuėmimo datas, sumas, nes buvo banko išrašai, iš kurių patvirtino tuos faktus, savo parodymus patvirtino ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

2009-01-22 G. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad plaukimo klube (duomenys neskelbtini)pradėjo dirbti 2007-01-15 buhaltere. Į šį klubą įsidarbinti G. V. padėjo pažįstamas T. S., kuris supažindino su Tomu G. B.. Buvo sutartas 400 Lt per mėnesį atlyginimas. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo S. Š.. Bet vėliau suprato, kad šio klubo visai veiklai vadovavo šio klubo narys T. G. B.. Pirmus du mėnesius atlikdavo nereikšmingus B. pavedimus, dažniausiai spausdindavo visokius prašymus paramai gauti, G. V. T. G. B. paaiškino, kad jos pareigos bus tik apskaitos dokumentų pasirašymas, nes yra kita buhalterė, kuri tvarko viską. Maždaug 2007 m. kovo mėn. G. V. T. G. B. pasakė, kad direktorius Š. parašo jai įgaliojimą paimti pinigus „S.“ banke iš klubo sąskaitos. Paaiškino, kad tų paramų, pervestų iš bankų, paėmimas grynais pinigais, įeis į G. V. pareigas. G. V. su S. Š. nuėjo į „Akropolyje“ esantį „S.“ banko filialą, ten jis pateikė G. V. parašo pavyzdį ir pristatė G. V. įgaliojimą. G. V. T. G. B. pasakydavo kada pinigai pervesti į klubo sąskaitą. 2007-08-07 vykdė T. G. B. nurodymą, nuvyko į tą patį banką. Paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) pervestą paramą 14 700 Lt. Į bankus G. V. vežiodavo T. G. B.. G. V. imant pinigus iš banko T. G. B. laukdavo „Akropolyje“ esančioje kavinėje 2 aukšte ten jam ir perduodavo tuos paimtus pinigus, o jis sakė, kad pinigus padės į seifą. G. V. nesidomėjo kur tie pinigai bus panaudoti ir ar čia teisėtos finansinės operacijos. G. V. juo pasitikėjo, pinigus bankas išduodavo be problemų. Perduodant T. G. B. pinigus nei jie, nei G. V. niekur nepasirašinėdavo. Kiekvienu atveju einant į banką, T. G. B. duodavo čekių knygelę, parodydavo kaip ir kiek užpildyti ir jis nurodydavo sumą, kurią reikia įrašyti. Pagal tokį patį mechanizmą iš „S.“ banko pinigus ėmė: 2007-08-16 9 500 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-09-06 31 500 Lt paimta iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-10-12 20 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-10- 13 19 100 Lt ir 9 600 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-11-13 32 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-12-18 29 400 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-12-19 29 500 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-12-20 29 500 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), 2007-12-21 29 500 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini). 2007-12-22 T. G. B. nurodymu važiavo pinigų su klubo nariu Š. Ž. ir paėmė 29 700 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini). Tuos pinigus padavė Š. Ž., kuris laukė toje pačioje kavinėje kaip ir T. G. B.. 2007-12-27 vėl vyko T. G. B. nurodymu su Š. į tą patį banką ir paėmė 29 700 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) ir atidavė Š. 2007-12-28 paėmė 19 800 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) ir vėl atidavė Š.. Iš tų pinigų G. V. neduodavo jokio procento, ji dirbo tik už atlyginimą. 2007 m. rugsėjo mėn. T. G. B. pasakė, kad G. V. perveda dirbti į UAB (duomenys neskelbiami)direktore. G. V. viskuo tikėjo ir darydavo viską ką jai liepdavo, vykdydavo B. nurodymus ir neįtarė, kad čia nusikaltimai daromi. Paskui papasakojo mamai ir iš pažįstamų sužinojo kas čia vyksta, G. V. sakė žiūrėti kur ji dirba ir liepė nedirbti su tais žmonėmis. Ji tai suprato kaip įspėjimą. Mama liepė išeiti iš ten. G. V. mama dirba buhaltere. Ir G. V., ir mama pažinojo gerai tą T. S., jos juo pasitikėjo ir negalvojo, kad jis gali taip padaryti. T. G. B. jai mokėjo 400 Lt algą kas mėnesį, su juo ir tarėsi dėl algos. Nei vienu atveju iš T. G. B. parašo neimdavo perduodant pinigus. Važiuodavo tik dviese paimti pinigų pašalinių nebūdavo. Po pinigų perdavimo T. G. B. ir Š. Ž. kiekvienu atveju G. V. niekam to nepasakojo. G. V. baigusi tik vidurinę ir iki to laiko ir baigė finansų specialybės tik pirmą kursą. G. V. nežino kas ir kur tuos pinigus panaudojo. Ji neklausė kodėl pats direktorius neina į banką paimti pinigų ir pati to nesuprato (t. 11, b. l. 103-104).

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo pažįstamas su T. G. B.. Dar po kurio laiko T. G. B. jį supažindino su R. E.. Jis, T. G. B., R. E. ir R. B., kuris buvo sporto meistras, kurį jie pakvietė, įsteigė klubą (duomenys neskelbtini). Prasidėjo bendra veikla. Buvo planai pastatyti lenktynių trasą. Klubo veiklos esmė buvo renginių organizavimas, trasos statyba, švietėjiška veikla. (duomenys neskelbtini)steigėjas buvo R. B., vadovas R. E., jis vadybininkas, T. G. B. rūpinosi technikos reikalais. Dirbo visi bendrai. Kas ruošė klubo steigimo dokumentus pasakyti negali. Faktinė klubo registracijos vieta buvo (duomenys neskelbiami). ir finansininkės ofisas (duomenys neskelbiami)Tai buvo dviejų kambarių butas. (duomenys neskelbiami). nėra buvęs, gali būti, kad butas, kuriame registruotas klubas, priklausė buhalterei B. Z.. Klubui ieškojo rėmėjų visi bendrai, tai yra jis, R. E. ir T. B.. Buvo padarę prašymus, kuriuos nuveždavo įmonėms, jos suteikdavo arba nesuteikdavo paramą. Jis yra suradęs rėmėjų, pvz. įmonę Jotvainis, kuris per kelis kartus suteikė klubui paramą nuo 10 iki 40 000 litų. Prašymą nuvežė jis pats, o kur buvo pasirašyta sutartis neatsimena. Rėmėjai domėjosi kur bus panaudotos lėšos. Jie patys buvo tuo suinteresuoti, nes turi mokestines lengvatas. Rėmėjams nurodydavo, kad statys lenktynių trasą. Iš rėmėjų lėšų pirko akcijas nutarė investuoti į karjerą. Klube buvo įdarbinta buhalterė, su ja susitikdavo Ašigalio g., ten buvo jos ofisas. Klubas jokio ofiso neturėjo. Gavus paramą iš įmonių, lėšos buvo nuimamos. Paramą nuiminėjo R. E. ir jis. Buvo išimta Snoro banke mokėjimo kortelė. R. E. dirbo dar kitame darbe, kai neturėdavo pats laiko, jam perduodavo mokėjimo kortelę, kad jis nuimtų pinigų einamoms išlaidoms. Pinigų reikėjo trasos statybai, technikos samdymui. Rėmėjų ieškojo visi. Iš pradžių nuveždavo prašymus, jeigu įmonės sutikdavo remti, tada buvo paruošiamos sutartys, kurias pasirašyti į įmones nuveždavo jis, arba R. E.. Sutartys buvo šabloninės, jie koreguodavo, jeigu kas netikdavo. Viską ką jis pirko, pagrindė dokumentais. Banko kortelę jam perdavė R. E., kuris jis buvo (duomenys neskelbtini)vadovas. Lėšas jis nuimdavo klubo veiklai, jos buvo panaudotos pagal paskirtį. Rėmėjams atgal lėšos negrįždavo. Rėmėjams buvo daromi renginiai, rašomos ataskaitos, buvo pasamdyta grupė, daromos skrajutės, marškinėliai su rėmėjų reklama. Mano, kad visos rėmėjų lėšos turėjo būti panaudotos pagal paskirtį. Klubas veiklą vykdė. Klubo finansininkė buvo B. Z., kuriai nuveždavo sąskaitas, apie lėšų panaudojimą, klubo dokumentus. Gal B. Z. ir buvo kažką sakiusi apie trūkstamus dokumentus, bet tai į jo pareigas neįėjo. Būdavo taip, kad R. E. pasirašydavo reikalinguose dokumentuose, kuriuos jis vėliau nuveždavo buhalterei, nes E. dirbo kitur ir ne visada galėjo pats atvažiuoti. Kur jis pinigus panaudojo jis žino, apie kitus pinigų srautus jis negali komentuoti. B. Z. jam nesakė, kad gauti paramos pinigai yra grąžinami paramos davėjams. G. V. nepažįsta, jos į banką nevežė. Gali būti, kad R. E. teko vežti į banką. R. E. parodymų nesuvokia, nežino dėl kokių priežasčių jis taip kalba. Negali pasakyti ar yra matęs R. E. vairuojant. Visų rėmėjų pavardžių ir pavadinimų neatsimena. V. D. pažįsta, neatsimena, kad jis būtų jį supažindinęs su B. Z.. R. E. kaip klubo vadovas, nurodydavo kokius darbus reikia atlikti. Buvo trasos sąmata ir projektas, kas jį padarė negali pasakyti, nežino. Už darbus ir medžiagas teko atsiskaityti ir jam, buvo daromi pavedimai ir mokama grynais. Kas rūpinosi sąmatomis ir projektais nežino, neatsimena. Būdavo daromi pavedimai iš įmonės į klubo banko sąskaitą. Jis arba R. E. iš banko paimdavo pinigus, kuriuos jis paimdavo su mokėjimo kortele, kurią jam paduodavo R. E.. Nuimtais paramos pinigais sumokėdavo už atliktus darbus, būdavo išrašomos sąskaitos-faktūros, kurias pateikdavo buhalterei. Gal ji ir sakydavo, kad trūksta kokių dokumentų. Gal ir būdavo mokami kam pinigai, o neišrašomos sąskaitos, pvz. už krūmų kirtimą. Kur išleisdavo pinigus jis nurodydavo, pateikdavo dokumentus buhalterei. Lėšų trūkdavo, todėl su tiekėjais kartais nelabai laiku atsiskaitydavo. Jis R. E. veždavo dokumentus pasirašyti jam į darbą, jeigu jis pats negalėdavo atvažiuoti, kokie ten buvo dokumentai negali pasakyti. Būdavo, kad sutartis dėl rėmimo važiuodavo pasirašyti R. E., kartais jis R. E. vardu. S. Š. nepažįsta, nematė jo kertant krūmus. R. B. klubo veikloje nedalyvavo. Jeigu jam reikėjo atsiskaityti su kažkuo, sakydavo apie tai R. E.. T. G. B. padėjo projektuoti trasą, prisidėdavo su technika, studentais, ieškojo rėmėjų. T. G. B. surado įmonę (duomenys neskelbtini), dar kažką, kurios rėmė klubą. Įmonę (duomenys neskelbtini) išgirdo tik teisme. R. E. veiklos funkcijų apibrėžti tiksliai negali. Jokio susitarimo nebuvo, kad suburs organizuotą grupę, kuri vykdys nusikaltimus. R. E. nebuvo fiktyvus vadovas, jis turėjo entuziazmo, jis surado tą karjerą, trasą, buvo sudaręs preliminarią sutartį dėl pirkimo. R. E. darė sąmatas, ruošė projektus. Jis nežinojo su kokiomis firmomis T. G. B. ruošėsi kalbėtis dėl paramos. Jis nurodymų R. E. neduodavo kiek jis turi nuimti pinigų iš sąskaitos banke. R. E. jam nesakydavo, kad ketina vykti į banką, nesakydavo kiek nori nuimti pinigų. R. E. jam nuimtų pinigų iš banko neperdavė. Kiek nuimti ir kur panaudoti pinigus sprendė klubo (duomenys neskelbtini)vadovas R. E.. Ataskaitą rėmėjams rengė R. E. su buhaltere. Ataskaita buvo paremta tikrais faktais. Toje trasoje buvo atlikta daug darbų, darbai buvo atlikti iš (duomenys neskelbtini)rėmėjų lėšų. Už tuos darbus, kuriuos jis kuravo, už jų atlikimą, buvo sumokėta. Buvo daroma ūkinio pastato, buitinių patalpų renovacija, sankasos supylimas, smėlio išvežimas, žvyro atvežimas, drenažas daromas. Darbus atlikinėjo įvairios organizacijos. Dirbo aplinkinių kaimų žmonės. Kaip buvo randamos įmonės, kurios atliko darbus nežino. Su R. E. žinia iš kasos buvo išimti pinigai nekilnojamajam turtui įsigyti. Iš viso jis galėjo būti nuėmęs apie 100 000 Lt. Buvo ketinama pirkti pastatą, kuris buvo to karjero centre, bet jis buvo per brangus, tada buvo nuspręsta, kad bus perkamos Dubysos skardis akcijos ir bus investuojama į projektą. Buvo organizuojamos varžybos Kačerginės trasoje, Jonavos g., toje pačioje trasoje kur įrenginėjo, ten vyko keturračių lenktynės. Visoms toms varžyboms organizuoti reikėjo lėšų, tos lėšos buvo (duomenys neskelbtini)rėmėjų. Iš Susisiekimo ministerijos gavo paramą. Jaunimas buvo mokomas saugaus eismo, buvo vykdoma ugdymo veikla, vedami pokalbiai, prie to prisidėjo T. G. B.. Buvo daug įmonių, kurioms buvo atliekami mokėjimai už atliktus darbus. Kai nuimdavau pinigus, mokėjimo kortelę grąžindavo R. E.. Jis iš anksto žinodavo sumą pinigų kurios jam reikia, tokią ir nuimdavo. Sąskaitos likučio jis nežinojo. Buhalterei teikdavo tik tas sąskaitas-faktūras, kurias turėjo savo žinioje. Vienas aš sprendimų dėl pirkimų nepriiminėjo. Jis sakydavo vadovui, kad reikia tam tikros sumos konkrečiam daiktui ar darbui atlikti. (duomenys neskelbtini)spaudas buvo pas buhalterę, ar pas R. E.. Jis gaudavo atlyginimą apie 2000 Lt. Buhalterė duodavo algalapį pasirašyti, pinigus paduodavo ji arba R. E.. Sutartyse pasirašydavo (duomenys neskelbtini)vadovas R. E.. Būdavo, kad jis pats važiuodavo pas paramos teikėjus pasirašyti sutartį. Klubas turėjo automobilius „Honda Civic“, „Lotus“, buvo dar viena „Honda“, kurie buvo paruošti varžyboms. Jie buvo rengiami iš (duomenys neskelbtini)lėšų. Priekaba ir keturračiai buvo įsigyti iš (duomenys neskelbtini)lėšų. Kas pirko keturračius nežino, nes su technika užsiiminėjo T. G. B.. Iš šio darbo išėjo parašęs prašymą, kurį perdavė buhalterei, kadangi susirado kitą darbą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2008-11-17 G. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2006 m. kalbant su T. G. B. ir R. E. nusprendė įsteigti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2006-08-19 įsteigė šį klubą, G. M. tapo klubo vadybininku, R. E. tapo klubo pirminiu, o T. G. B. padėdavo klubo veikloje, tačiau klube įdarbintas nebuvo. G. M. asmeniškai surado šiuos klubo rėmėjus: UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Šios įmonės klubą parėmė įvairiomis sumomis, mokėdami pinigines lėšas per banką, bei įnešdami pinigines lėšas į klubo kasą. Kur buvo panaudojamos gautos šios piniginės lėšos nežino, tai galėtų paaiškinti R. E., nes jis tvarkė klubo finansus. Kad piniginės lėšos buvo grąžinamos atgal paramos davėjams, to nežino, pats piniginių lėšų negrąžindavo. Žino, kad T. G. B. surado klubo rėmėją UAB (duomenys neskelbtini), kad šiai įmonei būtų sugrąžintos piniginės lėšos, to nežino. Kokios dar įmonės rėmė klubą nežino. R. E. nurodymu kokius 5 kartus, tiksliai to nurodyti negali, buvo nuėjęs į Snoro bankomatus, iš kur nuiminėdavo pinigines lėšas, priklausančias VŠĮ Jaunimo sporto klubui (duomenys neskelbtini). Išgrynintas pinigines lėšas G. M. atiduodavo R. E.. Banko kortelę G. M. duodavo R. E., nuėmus pinigines lėšas, banko kortelę G. M. jam atiduodavo. Mano, kad iš bankomato R. E. nurodymu galėjo nuimti apie 100 000 litų. Pagrinde G. M. nuiminėjo pinigines lėšas iš bankomatų, esančių Šiaurės pr., prie parduotuvės Topolis ir Savas, esančių Kauno m. Per visą VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbiami)darbą kas mėnesį G. M. gaudavo nuo 2000 litų iki 3000 litų atlyginimo, šiuos pinigus G. M. duodavo R. E.. VŠĮ Jaunimo sporto klube (duomenys neskelbiami)G. M. pagrindinis darbas buvo ieškoti klubo rėmėjų, daryti paramos davėjams reklamą, t.y. daryti įvairius lankstinukus, rūbus, ruošti reklamas ant lenktyninių automobilių, keturračių (t. 11, b. l. 138-139).

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo Kauno plaukimo klube (duomenys neskelbtini)vadybininku. Vadybininko darbą klube (duomenys neskelbtini)pasiūlė T. B., kuris sakė, kad jis turės ieškoti klubui (duomenys neskelbtini)rėmėjų. Rėmėjų ieškojo telefonu, buvo susitikęs su įmonės (duomenys neskelbtini)atstove, prašė jos paramos, bet paramos negavo. Jo atlyginimą turėjo gauti už surastus rėmėjus, kadangi rėmėjų nerado, atlyginimo negaudavo. Konkrečios klubo veiklos nežinojo, jokiame ofise nebuvo. Kas buvo klubo vadovas nežino, su direktoriumi susitikęs nebuvo, įdarbinimo klausimu bendravo tik su T. G. B.. Bendravo su G., o kiek žino T. G. B. buvo idėjinis vadas, nes jis klube (duomenys neskelbtini), jokių pareigų neturėjo. Žino, kad buvo prapuolę dokumentai, lyg kažkokioje avarijoje buvo supilti su tepalu. Iš darbo išeidamas rašė pareiškimą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad vieną kartą buvo nuvažiavęs prašyti klubui (duomenys neskelbtini)paramos. Kadangi iš UAB (duomenys neskelbtini)paramos negavo, po šio karto daugiau į jokią įmonę nevažiavo prašyti klubui paramos, nes suprato, kad tai beprasmis reikalas ir, kad niekas paramos tikrai neskirs. Apie tai pasakė T. B., bet jis sakė, kad A. V. bandytų toliau ieškoti įmonių, kurios galėtų suteikti paramą, bet jis to nedarė. Kokią veiklą (duomenys neskelbtini)vykdė, nežino, kadangi klubas neturėjo patalpų, kuriose A. V. galėtų dirbti vadybininku. A. V. T. B. paskambindavo ir susitardavo susitikti. Susitikimų metu pasikalbėdavo apie klubo finansinę padėtį, apie tai, kad klubui (duomenys neskelbtini)reikalingi pinigai, kad galėtų normaliai vykdyti veiklą. Apie kokią klubo veiklą T. B. kalbėjo, A. V. nesigilino, kadangi nebenorėjo toliau dirbti. Kiek žmonių tuo metu dirbo klube nežino. Realiai A. V. klube (duomenys neskelbtini)nedirbo ir kaip minėjo, jokių rėmėjų, išskyrus UAB (duomenys neskelbtini)neieškojo ir jokių klubo dokumentų nepasirašinėjo. Ant A. V. pateikto 2007-03-26 Kauno (duomenys neskelbtini)akto yra ne A. V. parašas. A. V. jokio akto dėl 2007-03-26 autoįvykio metu apgadintų ir dyzeliniais degalais sulietų dokumentų įvertinimo nepasirašinėjo ir jokių klubo (duomenys neskelbtini)dokumentų niekada nėra matęs. Apie autoįvykį ir sulietus dokumentus A. V. nieko nežino. Dirbant (duomenys neskelbtini) nuo 2007-03-02 iki 2007-08-14 jokio atlyginimo negavo. T. B. tik žadėdavo, kad kai bus geresni laikai ir kai klubas turės pinigų, tada galės mokėti atlyginimą. Kas tuo metu buvo klubo (duomenys neskelbtini)prezidentas A. V. nežino. Vieno susitikimo metu pasakė T. B., kad nebenori dirbti klube (duomenys neskelbtini)ir, kad nemato jokios perspektyvos. T. B. neprieštaravo ir A. V. nuo 2007-08-14 klube nebedirbo. Apie klubo veiklą A. V. nieko nežino (t. 9, b. l. 153-154).

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Jų įmonė užsiima transporto krovinių gabenimais ir sunkvežimių detalių gamyba. Metinis pelnas tada buvo apie 7 mln., labdarai skirdavo apie 300 000 Lt per metus. Klubams (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)skyrė paramą. Prieš tai tikrino, kad būtų legali organizacija. Už paramą jie siūlė reklamą baseine. Ataskaitos, kur pinigai yra išlaidauti, jiems neteikiamos. Jie kvietė juos į renginį, sakė, kad autostradoje bus stulpas su reklama, reklamos centruose. Kur juos kvietė, nepamena. Gal plaukimo renginys buvo, bet jis nedalyvavo. Į jokias varžybas kviestas nebuvo. Jis pats jokių jo firmos reklamų taip ir nematė, gal ir buvo, bet jis jų nematė. (duomenys neskelbtini)- tai automobilių sportas, planų pas juos buvo labai daug, o juos domino reklama. Nepamena, kas prašė paramos. Tyrimo metu, ką įvardino, tą patvirtina, gali būti, kad kreipėsi G. M., bet jis jo nepažįsta, nebuvo su juo susitikęs. Kiek (duomenys neskelbtini)suteikė paramos, nepamena, gali būti, kad apie 300 000 Lt. Šiandien tiek neskirtų, bet tada buvo geri laikai, verslas klestėjo, tais metais išaugo, daug skyrė reklamai, labdarai. G. M. yra matęs yra kai rėmė (duomenys neskelbtini), jis buvo atvežęs padėką. Matė automobilį, apklijuotą logotipais, buvo kviečiamas į kažkokias varžybas, bet nevažiavo. Patikėjo, kad yra taip kaip jie ir žada, planavo juos reklamuoti autostrados stende, o tai yra didelė reklama, todėl pinigų nebuvo gaila. Jam negrįžo atgal pervestos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)paramos dalis.

Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra plaukimo klube (duomenys neskelbtini)dirbusi plaukimo trenere. Dirbo oficialiai. Pusę metų dirbo (duomenys neskelbtini), atsirado trenerio vieta, perėjo į tą darbą. Jos treneris buvo Š. M., kuris buvo šio klubo prezidentas. (duomenys neskelbtini) dirbo gal 1997 metais. Baseinas buvo Šilainiuose Baltų prospekte, dirbo tik ten kaip trenerė, treniravo 1-3 klasių moksleivius. Tyrėja jai rodė dokumentą su jos parašu, lygtai tai buvo posėdžio protokolas. Jame buvo parašas, panašus į jos, tik parašas, gal atspausdinta pavardė. (duomenys neskelbtini) visuotinių narių susirinkime nėra dalyvavusi, į juos jos nekvietė. Iš matymo pažįsta vieną kaltinamąjį Š. Ž.. Dirbo metodininke nuo 2003 metų ir tais metais direktorius perdavinėjo savo klubą kažkam kitam ir ji atsimena, kad tas žmogus ateidavo į kabinetą. Dėl ko Š. M. perdavinėjo, nežino. Iki kada vyko klubo veikla, nežino. Išėjo iš darbo klube, nes išvažiavo mokytis į Kanadą. Su Š. Ž. dalykinių reikalų neturėjo, jį tik matė ateinantį į kabinetą. Jai nieko nėra nežinoma apie klubo rėmimą.

Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1996-12-01 iki 1997-05-31 dirbo Kauno plaukimo klube „(duomenys neskelbtini)“, plaukimo trenere. Nuo to laiko klubo veikloje nedalyvavo. T. G. B., Š. Ž., S. Š., G. V., R. E. nepažįsta. Kokiomis aplinkybėmis pasirašė 2006-02-09 Kauno (duomenys neskelbtini)posėdžio protokole Nr. 1 ir 2006-02-09 (duomenys neskelbtini)visuotinio narių susirinkimo sąraše, ji neprisimena. Šiose dokumentuose ties K. S. vardu ir pavarde yra jos parašas. Kas, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis jai pateikė pasirašyti 2006-02-09 Kauno (duomenys neskelbtini)posėdžio protokolą Nr. 1 ir 2006-02-09 (duomenys neskelbtini)visuotinio narių susirinkimo sąrašą neprisimena. Šiame posėdyje K. S. nedalyvavo ir kaip nurodyta posėdžio protokole Nr. 1, šio posėdžio sekretore nebuvo. Jai nėra žinoma apie posėdžio metu priimtus sprendimus ir daugiau nieko paaiškinti apie šį posėdį ji negali (t. 9, b. l. 171-172).

Liudytojas Š. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta Š. Ž., kitų kaltinamųjų nepažįsta. T. G. B. sūnus pas jį plaukė baseine. Jis buvo (duomenys neskelbtini) prezidentas nuo 1991 m. iki 2004 metų, tikslai datų nepamena. Klubas buvo įkurtas, kad padėti jauniems plaukikams. Užsiiminėjo plaukimo plėtra, veždavo jaunimą į stovyklas, ruošdavo čempionatams. Klubas veikė iš rėmėjų pinigų, užpajamuodavo, formindavo išlaidas, vedė dokumentaciją. Buvo prezidentas, treneriai, atsakingi darbuotojai. Klubas užsiiminėjo plaukimo plėtra. Baseinų nestatė, bet finansuodavo sportininkus. Pajamas gaudavo iš rėmėjų, įmonių, firmų. Juos tikrino VMI, nieko blogo nerado. Š. Ž. iš jo perėmė klubą. Jis buvęs plaukikas, dalyvavo klubo veikloje. 2004 ar 2005 metais Š. Ž. klubą perėmė. Buvo klubo perdavimas, trūkumų nebuvo. Jis buvo plaukimo direktorius ir klubo direktorius, nenorėjo viename asmenyje vadovauti. Iš kur atsirado idėja, kad Š. Ž. jį pakeitė, nežino. Kokią veiklą (duomenys neskelbtini)vykdė toliau, jam išėjus iš klubo, nežino. Kaip mokyklos direktorius atstovavo tris baseinus D., D. g. ir Š., tie baseinai su (duomenys neskelbtini)nesusiję. (duomenys neskelbtini)plaukikus finansuodavo tarptautinėms varžyboms. Jis toliau vadovavo baseinui Demokratų g. Po jo išėjimo (duomenys neskelbtini) nariai toliau treniravosi, 2005 metais dalyvavo pasaulio čempionate. 2006-2007 metais apie (duomenys neskelbtini) veiklą nieko pasakyti negali. K. S. pažįsta kaip savo auklėtinę ir darbuotoją. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) instruktore. Apie jos veiklą klubo perdavimo Š. Ž. metu, nežino. Ar K. S. buvo klubo nare, negali pasakyti. Neprisimena, ar ji dalyvavo kokiuose susirinkimuose. Ji dirbo ir klube, ir mokykloje. Kai buvo vadovas, klubą remdavo rėmėjai įvairiomis sumomis, būdavo ir po 20000 Lt. Rašydavo raštus, prašymus rėmėjams. Kas rėmė klubą nepamena. (duomenys neskelbtini)disponavo automobiliais, kokiais, nepamena. (duomenys neskelbtini) nariai turėjo plaukti Vilijampolės ir kt. baseinuose, jeigu jie buvo nariai. Per varžybas reklaminių skydų nepamena. Klubo buhalteriją tvarkė buhalterė. Pinigai buvo laikomi banke, kasos gal nebuvo, neprisimena. Išlaidų, pajamų orderius tikriausi pasirašinėdavo. Iš banko pinigus išsiimdavo jis pats. Banke buvo jam atrodo saugykla, ten dėdavo pinigus. Saugykla disponavo jis. Saugykla buvo klubo vardu Vilniaus banke, šiuo metu - SEB. Saugykloje buvo laikomi pinigai, kiek laiko, nepamena, gal iki 2005 metų. Sumų neprisimena. Perduodant prezidento įgaliojimus Š. Ž., saugykloje turėjo būti pinigų, sumų nepamena. Kodą ir raktą perdavė Š. Ž.. Banke buvo sąskaita, imdavo grynais ir padėdavo į saugyklą banke. Klubo pinigai buvo laikomi saugykloje. Rėmėjai pinigus nešdavo ir grynais, tada rašydavo kasos pajamų orderį. Grynus pinigus padėdavo į saugyklą, kai reikėdavo iš jos pasiimdavo grynais. Rėmėjai pinigus pervesdavo į sąskaitą. Į Sodrą turėjo būti daromi bankiniai pavedimai, kitais atvejais pavedimų nedarydavo, tais laikais daugiausia atsiskaitydavo grynais pinigais. Į stovyklas užsienyje veždavo už grynus pinigus. Varžybas organizuodavo, buvo vaikų varžybos, todėl turėjo būti prizai iš rėmėjų lėšų. (duomenys neskelbtini)gyvavo tik iš rėmėjų lėšų. Baseine matė T. G. B. sūnų, jis treniravosi povandeninį sportą. 2000 metų olimpinė rinktinė atstovavo (duomenys neskelbtini). Skatindavo sportininkus, stovyklų metu išrašydavo dienpinigius, pirkdavo automobilius iš rėmėjų pinigų, įformindavo juos (duomenys neskelbtini) vardu. Klubas mokamų paslaugų neteikdavo. 2006-2007 metais, kad duotų R. E. pinigų automobilio pirkimui, neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Š. M. užfiksuoti parodymai (t. 9, b. l. 174-175).

Liudytojas A. J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su (duomenys neskelbtini)nėra susijęs, nėra klube buvęs, žmonių ten nepažįsta, reikalų neturėjo, išskyrus tai, kad vienas iš jos darbuotojų pas juos remontavo automobilį. Mašinos priėmimą vykdė meistras priėmėjas, jis tik iš darbuotojų girdėjo, kad tai (duomenys neskelbtini) mašina. Jo įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Darbininkai kalbėjo, kad jų vaikai treniruojasi (duomenys neskelbtini) baseinuose. Išėjo kalba, ar negali paremti baseiną. Pasakė meistrui, kad pateiktų dokumentus ir svarstys. Po savaitės ar kiek, atnešė jam dokumentus, jie buvo palikti pas darbuotoją, o jis pateikė juos akcininkams, nes vienasmeniškai jokių pinigų niekam neskiria. Yra trys akcininkai. Buvo pateikti dokumentai pagal nustatytą tvarką ir įstatus: registracijos pažymėjimas, motyvuotas prašymas dėl ko reikia paramos. Kadangi darbininkų vaikai treniravosi, nutarė paremti. Rėmė 2-3 kartus po 35, 34 tūkstančius litų. Iš viso pervedė virš 90 000 litų. Tai buvo 2006-2007 metais. Tuo metu grynasis pelnas jų buvo virš 300 000 Lt. Trečdalį skyrė paramai. Jiems pinigai atgal negrįžo. R. E. nepažįsta. Ar jis buvo direktorius, nežino. Buvo trys ar 4 asmenys, kurie buvo atvykę, jis asmeniškai nepriėmė dokumentų. Gal su R. E. ir bendravo, nepamena jo. Antra sutartis dėl paramos suteikimo buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) atstovo D. M.. Ataskaitos apie pinigų panaudojimą jiems nepateikė, nes ir neprašė. Baseinuose nėra buvęs. Parėmė, kad buvo taikoma darbininkų vaikams lengvata, reikėjo jiems įrangos baseinams, ruošti rinktinę varžyboms. Ir įstatuose, ir jų prašyme buvo parašyta, kad (duomenys neskelbtini)užsiima plaukimu. Jam nežinoma, ar jų parama buvo panaudota pagal paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. S. užfiksuoti parodymai (t. 10, b. l. 95-96, 99-100).

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2005-2006 metais dirbo įmonėje „Baltic Transline Transport“ direktoriumi, yra ir šios bendrovės akcininkas. Klubui (duomenys neskelbtini)suteikė paramą. Visas aplinkybes nurodė per apklausą ikiteisminio tyrimo metu, dabar jų tiesiog neprisimena. Paramos sumos nepamena.

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas yra nuo 2001 m. sausio mėn. Vaikščiojo į Šilainių baseiną paplaukioti, kuriame 2005 ar 2006 metais susipažino su Šarūnu, pavardės nežino. Į baseiną vaikščiodavo mažiausiai 3 kartus per savaitę. Su Šarūnu eidavo į baseine esančią pirtį, pasišnekėdavo apie darbinius reikalus. Š. pasakodavo, kad ruošia plaukikus varžyboms, organizuojamos stovyklos, todėl reikia Kauno (duomenys neskelbtini)pinigų. Kadangi tuo metu verslas sekėsi neblogai, M. V. nusprendė skirti 200 000 Lt paramą klubui. Jokio susitarimo ar įsipareigojimų tarp Šarūno ir M. V. nebuvo, kad už skirtą paramą bus iškabintos baseine UAB (duomenys neskelbtini) reklamos. Susitarimo, kad skyrus paramą, bus padaryti abonentai į baseiną, su kuriais galės vaikščioti įmonės (duomenys neskelbtini)darbuotojai, taip pat nebuvo. 2007-04-06 M. V. su S. Š. ėjo pas notarą įforminti paramos sutartį, kadangi taip M. V. norėjo. Su Sergejumi pasirašius sutartį daugiau nebendravo. Sutartimi įsipareigojo skirti 200 000 Lt paramą iki 2007-12-31. Kokiomis dalimis bus pervedama parama nei su Šarūnu, nei su S. Š., nederino. Kaip buvo panaudota pervesta parama, kaip sekasi Kauno (duomenys neskelbtini)atstovaujantiems sportininkams, M. V. Šarūno niekada neklausė. Gali būti, kad 2008 m. pradžioje buvo išsiųstas raštas plaukimo klubui, kuriame buvo domimasi paramos panaudojimu. Su Šarūnu dabar nebendrauja, paskutinį kartą buvo susitikę 2007 metų pradžioje, bet tikslios datos dabar neatsimena (t. 10, b. l. 86-87, 89-90). Suteiktos paramos neatsiėmė. Tuo metu manė, kad S. Š. yra vadovas, nes su juo sudarė sutartį. Kokia kalba su juo kalbėjo, negali dabar pasakyti, nes tai buvo pakankamai senai. Šarūno salėje nėra.

Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2005-2008 dirbo pagal verslo liudijimą auto šaltkalviu. Iš salėje sėdinčių žmonių pažįsta T. B. ir G.. Įsidarbino direktoriumi (duomenys neskelbtini). Jam T. G. B. pasiūlė darbą, supažindino su G.. Pabendravo pas notarą, pasirašė darbo sutartį. Dirbdamas tariamu direktoriumi, nors faktiškai jokiu direktoriumi nedirbo, nes kabineto neturėjo, atlyginimo negavo. Direktoriumi vadinosi, kol Sodra viską panaikino, prabuvo juo 3-4 mėnesius. Atlyginimo negavo. Gavo iš Sodros raštą, kad nemokamos įmokos, aiškinosi, sakė, kad panaikintų viską ir panaikino. Darbą pasiūlė T. G. B., anksčiau su juo sportavo vandensvydį, automobilių sportą. Tuo metu buvo bedarbis, todėl ir sutiko dirbti. T. G. B. jam sasakė, kad bus direktoriumi, nieko neaiškino, o jis nežinojo, kuo ten reikėjo užsiimti, gal dėl plaukimo. Jis tik vieną kartą matė juos, daugiau ir nesimatė. Buvo viena sutartis dėl rėmėjų paieškos. Ją jam pateikė G.. Dar pasirašė pajamų ar kasos orderį, ant poros dokumentų dar pasirašė, jie buvo tušti, be sumų. Į banką neteko važiuoti. Paramą teikė (duomenys neskelbtini). Galvojo, kad bus ofisas, pradės normaliai dirbti. Ką jam kaip direktoriui dirbti jis nežinojo. Klube (duomenys neskelbtini)nebuvo. Su G. matėsi du kartus, su ja jį supažindino T. G. B.. Kas jis buvo (duomenys neskelbtini), nežino. Jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai kaip direktoriui. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad nuo 1994 metų pažįsta Tomą G. B.. Kartu su juo yra dalyvavęs ralio varžybose. 2007 metų rugsėjo mėnesį, datos tiksliai neatsimena, pas D. M. į namus, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), atvažiavo T. G. B.. Pastarasis paklausė, ar reikia darbo. Kadangi tuo metu niekur nedirbo, atsakė, kad reikia. T. G. B. sakė, kad yra plaukimo klubas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame D. M. bus įdarbintas direktoriumi. D. M. atsakė, kad nėra dirbęs tokio pobūdžio darbo. Į tai T. G. B. pasakė, kad yra pavaduotojai, kurie organizuos plaukimo klubo veiklą, o D. M. vaidmuo bus daugiau simbolinis. D. M. sutiko dirbti plaukimo klube „(duomenys neskelbtini)“. T. G. B. nesakė kokios jo pareigos yra plaukimo klube „(duomenys neskelbtini)“, o D. M. pats suprato, kad jis yra plaukimo klubo valdybos narys, t.y. vadovas, kadangi eilinis darbuotojas nesiūlys direktoriaus darbo. Tą pačią dieną T. G. B. automobiliu nuvyko į Kaune, (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nurodyti negali, kur T. G. B. paėmė D. M. pasą ir socialinio draudimo pažymėjimą. Sakė, kad jam reikalingos šių dokumentų kopijos tam, kad jis sutvarkytų visus reikalingus dokumentus oficialiam įdarbinimui plaukimo klube (duomenys neskelbtini). Padaręs šių dokumentų kopijas T. G. B. dokumentus grąžino ir D. M. parvežė namo. T. G. B. žadėjo kitą dieną atvažiuoti ir supažindinti D. M. su (duomenys neskelbtini)buhaltere. Praėjus dviem dienom pas D. M. į namus atvyko T. G. B. su mergina. T. G. B. šią merginą pristatė kaip (duomenys neskelbtini)buhalterę G. V.. T. G. B. pasakė, kad kartu su G. V. vyktų į notarų biurą, kad patvirtinti kažkokią sutartį, tiksliai kokį dokumentą neatsimena. Kartu su G. V. nuvyko į notarų biurą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso neatsimena, kur notarė, pavardės neatsimena, D. M. ir G. V. pateikė pasirašyti kažkokį dokumentą, kokį tiksliai neatsimena. Visi trys šį dokumentą pasirašė. D. M. priklausančio egzemplioriaus negavo, jį pasiėmė G. V.. Praėjus kuriam laikui, galimai apie vienam mėnesiui, datos tiksliai neatsimena, pas D. M. atvažiavo G. V., kuri pateikė pasirašyti kažkokius dokumentus, kuriose buvo minima bendrovė (duomenys neskelbtini). Kokie tiksliai buvo pateikti dokumentai nežino, galimai 2007-10-03 prašymas dėl paramos suteikimo skirtas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, 2007-10-03 Paramos sutartis. D. M. pasirašė G. V. pateiktuose dokumentuose. G. V. pažadėjo D. M. kitą dieną atvežti atlyginimą, tačiau daugiau T. G. B., G. V. D. M. nematė ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. Ar pasirašė 2007-10-10 prašyme dėl paramos suteikimo UAB (duomenys neskelbtini)vadovui, 2007-10-10 Paramos sutartyje neatsimena. Kas galėjo D. M. pateikti šiuos dokumentus ar juose pasirašyti už D. M. nežino. Realiai į jokias įmones neėjo ir jokios paramos (duomenys neskelbtini)neprašė, klubo veikloje nedalyvavo. Jokia pinigų suma kaip (duomenys neskelbtini)atstovui D. M. išmokėta nebuvo (t. 9, b. l. 169-170).

Liudytoja B. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini)dirbo buhaltere. Kokius dokumentus jai pateikdavo, sutvarkydavo juos, laiku pristatydavo deklaracijas, žiūrėjo, kad laiku būtų sumokėti mokesčiai. Į darbą ją priėmė direktorius, nors su juo susitikusi nebuvo, bet buvo įdarbinta neoficialiai, nes buvo laisvai samdoma. Tuo metu direktoriumi buvo R. E.. T. G. B. pažįsta kaip G. M. draugą, nes kartais atvažiuodavo, kiek supranta su firma jis neturėjo jokių reikalų. (duomenys neskelbtini)reikalais su T. G. B. nėra kalbėjusi. Visus dokumentus dėl įmonės jai atveždavo G. M., juos paruošdavo, ir prašydavo G. M., kad vežtų direktoriui pasirašyti. Direktorių taip pat matė tik kelis kartus. Plaukimo klubas (duomenys neskelbtini)jai tik girdėtas. Iš „K. B.“ girdėjo apie (duomenys neskelbtini), kas joje tvarkė buhalteriją, nežino. Vienai merginai patarinėjo buhalteriniais klausimais. Jeigu atsimena tai yra mergina, esanti teismo salėje, vardas - G., pavardės nežino. Ją atvežė T. G. B., jis prašė pamokyti ją buhalterijos, ji jai maždaug eilinius dalykus susakė. Kokios įmonės ar klubo ji buvo nežino, ji ruošėsi tapti buhaltere gal (duomenys neskelbtini). Ji turėjo būti buhaltere, tik nepamena, ar konkrečiai (duomenys neskelbtini). G. į ją su jokiais dokumentais nesikreipė, kalbėdavo su ja grynai teoriniais klausimais, kai prašydavo, paaiškindavo kaip užpildyti kokį dokumentą. Koks T. G. B. vaidmuo klube, nežino. (duomenys neskelbtini)gaudavo paramą, bet kuo jie užsiėmė, nežino. Matydavo, kad gauna paramą iš firmų, sumos įvairios - 5, 4 gal ir 10 tūkstančių, 20 tūkstančių. Matydavo iš banko sąskaitų išrašų, kokia forma teikiama parama. Jie gaudavo paramą bankiniu pavedimu, matydavo išrašus, ir išlaidas, G. M. jai tai pateikdavo. Pateikdavo sąskaitas faktūras, matydavo kas pirkta. Jie lyg ruošėsi kažką statyti. Kasininku paprastai būna direktorius. Grynais pinigais gal ir buvo gauta iš vienos firmos, nepamena. Atnešdavo jai dokumentus, kad kažkas pirkta, ji tada rašydavo orderį, tai yra, ką jai pateikdavo, tą ji tvarkydavo. Buhalteriškai „galai jai nelabai susieidavo“. Tyrėjai pas ją atliko kratą, išėmė visus (duomenys neskelbtini)dokumentus, jos kompiuterius. Po kratos iš jos daugiau jokių dokumentų prašoma nebuvo. Kaltinamieji jokių dokumentų pas ją neieškojo, sakė, kad nieko neturi, kad viską išsivežė. Visi popieriai, kiek turėjo, būdavo pas ją. Po kratos viską atidavė tyrėjams. Jai trūkdavo duomenų, kur yra išlaidos. Kiek atsimena „nesueidavo galai“, nes buvo per daug pajamų, išlaidų mažai, o aktuodavo, kad atliko renginius, kokias nors varžybas ir pan. Ji jokiame renginyje nedalyvavo. Gali būti, kad trūko virš milijono, kaip ir nurodyta kaltinime. Ji prašydavo G. M. ne vieną kartą, kad jai pateiktų dokumentus. R. E. buvo direktorius, G. M. - vadybininkas. T. G. B. suprato, kad klube nedirbo, kad jis G. M. draugas. Su T. G. B. absoliučiai nebendravo. Išlaidavimai buvo statybos darbams, jie užmiestyje kažkur statė lyg prieplauką, lyg sporto bazę žadėjo statyti - buvo tokia kalba, o iš tikro tai niekas nevyko. Ji nematė, kad buvo vykdoma kokia veikla. Ji tvarkydavo tik popierius, tai juos tik ir matydavo. Ji matydavo tik sutartį, kas ir kiek perveda pinigų, pateikdavo gautus paramai pinigus ir išlaidas, suvesdavo galus, likutį perkeldavo į kitus metus. Pinigų dokumentuose netrūkdavo, pajamų buvo daugiau nei išlaidų, bet kur tie pinigai buvo, ji nežino, ji jų nematė. Ji jiems sakė, kad vieną kartą čia liūdnai baigsis. Tuo metu sakė, kad vyrai, konkrečiai G. M., čia kažkas ne taip, nes jai kilo mintis, kad kažkas negerai, sakė jiems, kad baigsis liūdnai. R. E. praktiškai jokiais klausimais į ją nesikreipdavo, jai jis reikalingas buvo tik dėl parašų. Mano, kad paramos davimas yra pinigų plovimas. Kokią suma paramos davėjas duoda, atsispindi dokumentuose, bet firma jų visų negauna - dalis pinigų grįžta davėjui. Dėl darbo sąlygų tiesiogiai su R. E. nekalbėjo. Pagal susitarimą tvarkė (duomenys neskelbtini)apskaitą, jokių balansų nepasirašinėjo, už buhalterį pasirašinėjo direktorius. Pajamų išlaidų orderius išrašydavo, suvesdavo viską, kas priklauso, nes buvo vienintelis buhalteris įmonėje.

Liudytoja B. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 metų pradžios, datos tiksliai neatsimena, dirbo UAB (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Tuo metu jos pažįstamas V. D. supažindino su G. M.. V. D. sakė, kad G. M. steigia VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)ir jam reikalinga buhalterė. Kadangi moka vesti buhalterinę apskaitą, 2007 metų pradžioje, datos tiksliai neatsimena, susitiko su G. M. ir sutiko vesti VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą. Tuo metu B. Z. dukra E. C. norėjo išmokti vesti buhalterinę apskaitą. Ketino išmokyti ją būtent vesdama VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą. Apie tai informavo G. M., kuris sutiko, kad oficialiai buhaltere bus įdarbinta B. Z. dukra E. C., o B. Z. padės jai vesti buhalterinę apskaitą. G. M. B. Z. perdavė kai kuriuos VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)dokumentus, tame tarpe įstatus, akcininkų susirinkimo protokolus, kitų tiksliai neatsimena. Vedant apskaitą B. Z. pagrinde bendravo su G. M., taip pat pastarasis supažindino ją su R. E., kuris buvo oficialus VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)direktorius. B. Z. supratimu G. M. realiai vadovavo VšĮ Jaunimo sporto klubui (duomenys neskelbtini), taip pat jis pristatydavo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)dokumentus. Jeigu reikėdavo direktoriaus parašų ant VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentų apie tai informuodavo G. M.. Pastarasis atvažiuodavo kartu su R. E. arba pasiimdavo reikalingus pasirašyti dokumentus, o vėliau juos grąžindavo su R. E. parašais. Apie pinigų išėmimą iš VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)sąskaitos nieko parodyti negali, nes jai G. M. tik pristatydavo banko sąskaitos išrašus. Į apskaitą buvo įtraukiami visi B. Z. pateikiami dokumentai. Daliai išlaidų pateisinantys dokumentai nebuvo pateikti. G. M. sakydavo, kad šiuos dokumentus pateiks vėliau. 2008-01-23 B. Z. namuose atliktos kratos metu buvo rasti VŠĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)dokumentai. Kelis kartus su G. M. pas B. Z. buvo atvažiavęs ir T. G. B.. Koks juo vaidmuo buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)veikloje nežino, žino tiek, kad oficialiai įdarbintas jis nebuvo. 2007 metais, tiksliau neatsimena, T. G. B. pas ją atvažiavo kartu su mergina, vardu G., pavardės nežino. T. G. B. sakė, kad ši mergina yra buhalterė ir vedą plaukimo klubo, tikslaus pavadinimo neatsimena, buhalterinę apskaitą ir paprašė B. Z., kad pamokytų ją vesti buhalterinę apskaitą. B. Z. sutiko ir pasakė G.i, kad jei kils kokių nors klausimų dėl apskaitos vedimo, gali kreiptis. Kelis kartus G. yra skambinusi ir konsultavusi. Kaip buvo panaudojami pinigai, kuriems nebuvo pateikiami pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai B. Z. nežino, kadangi tik vedė buhalterinę apskaitą (t. 9, b. l. 151-152).

Liudytoja E. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos mama B. Z. dirbo buhaltere įmonėse. Mama ją bandė apmokinti buhalterijos apskaitos pagrindų. Suprato, kad buvo įdarbinta. Kur ir kuom, nežino. Jokio darbo nedirbo. Tik apklausoje sužinojo, kad neva jos parašai kažkur yra uždėti, bet tai yra ne jos parašai. Tuo metu jos pavardė buvo ta pati, ji nedirbo, nesimokė, augino vaiką. Ar prieš gimdymą dirbo, neatsimena. Realiai ji niekur nesidarbino. Tuo metu mano, kad nedirbo. Iki tol niekur nedirbo, buvo išlaikoma artimųjų. (duomenys neskelbtini)girdėjo tik iš apklausų. Nežino, ar mama dirbo tame klube. Apie (duomenys neskelbtini)nieko pasakyti negali, dokumentų ji nepasirašinėjo, nieko nedarė. Jos asmens duomenys (duomenys neskelbtini)galėjo būti žinomi per jos mamą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. C. užfiksuoti parodymai (t. 9, b. l. 159-160).

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo paprašytas tapti (duomenys neskelbtini)steigėju. Dalyvaudavo su klubu kasmet lenktynėse. Komandoje buvo kai kurie kaltinamieji. Pokalbio metu paprašė tapti įmonės steigėju, supažindino su projektu. Sakė, kad patys negali, nes vienas dirba kitoje įmonėje, kad jis yra žinomas sportininkas, kas naudinga steigimui dėl jaunimo ir rėmėjų pritraukimo. Jis sutiko. Pasiūlymą jam teikė G. M., su juo daugiausia apie tai kalbėjo. G. M. pasakė, kad turi kitą darbą, nenusiteikęs dalyvauti klubo veikloje, nes yra užsiėmęs, atsakė, kad problemų dėl to nėra, tik nors pabūtų steigėju. Projekte buvo numatyta pirkti žemės ir daryti specialią sporto trasą. Po metų buvo klubo pristatymas, dalyvavo kavinėje, buvo daug svečių, žinomų žmonių verslininkų, atrodė, kad užsiimta rimta veikla. Sužinojo, kad įsigytas sklypas ar karjeras trasai padaryti, paskui gandai nurimo ir jau nieko negirdėjo. Jam buvo pristatyta, kad direktoriumi bus R. E., jis yra tarp kaltinamųjų, jį pristatė G. M.. T. G. B. pažįsta iš sporto srities, nuolat susitinka varžybose daug metų. Steigiant (duomenys neskelbtini), jį pažinojo, pokalbiuose jis nedalyvavo, nors komandoje jis buvo. (duomenys neskelbtini)pristatė du automobilius „Honda“. Autoralio klubą žino, turėjo juodos spalvos „Honda“ automobilį, dar iki (duomenys neskelbtini) steigimo. Jis yra registruotas komandos nariu Autoralyje, ar šios įmonės veikloje dalyvauja T. G. B., nežino. Iš pirminio projekto buvo sakoma, kad pinigai bus pritraukiami iš rėmėjų. Kiek (duomenys neskelbiami)turėjo direktorių, jam nežinoma. Apie įmonės vidinę veiklą nieko nežino, iš kokių pajamų gyvavo, nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. B. užfiksuoti parodymai (t. 9, b. l. 161-163).

Liudytojas J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)direktorius nuo 2005 metų. UAB (duomenys neskelbtini)skyrė 49 000 Lt paramą (duomenys neskelbtini), pagal direktoriaus, kurio neprisimena, pateiktą prašymą. Įmonės veikla susieta su elektros automatikos diegimu, projektavimu, metinis pelnas tais metais buvo apie 300 000 Lt. Paramos tikslas buvo paremti klubą, kad jie reklamuotų jų įmonę per varžybas. Klubas veiklą vykdė Kaune, kur detaliai, nepamena. Klube nėra buvęs. Varžybų vietos, kur galima buvo reklama, nematė, jose nėra buvęs. Nepamena, kur (duomenys neskelbtini)vykdė veiklą. Paramos dalis jam atgal negrįžo.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB „K.“ direktoriumi ir skyrė paramą sporto klubui, apie tai jau yra davęs parodymus. Jų įmonė statė katilines, metinė apyvarta tais metais, kai teikė paramą buvo 10 mln., pelnas apie 10-15 procentų. Su paramos prašytojais bendraudavo telefonu. G. M. buvo atnešęs projektus. Dalyvavo sportinio automobilio pristatyme, kur buvo sudėtos jų įmonės reklamos. Paramų yra skyrę ir daugiau, kaip sporto klubui, rėmė regbį, muzikantus. Automobilių sportas jam buvo priimtinesnis, nes jo sūnus automobilistas. Turėjo minčių, kad su tuo sportiniu automobiliu važiuos jo sūnus, nes klubas pirko naują automobilį. Parama buvo daroma pavedimais, šiuo metu nepamena, kokią sumą skyrė paramai. Paaukotos sumos jiems atgal negrįždavo. Auto sporto atstovai apie panaudotų pinigų išlaidavimą duomenų jiems neteikdavo, o jie ir neprašydavo, jiems labiau rūpėjo jų reklama. Kiek, kur, kas, išleido paramos pinigus neturėjo tikslo rūpintis.

Liudytojas J. K., apklaustas pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš viso UAB (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) per tris kartus parėmė 110 000 Lt suma, ralio organizavimui, naujo automobilio pirkimui, autodromo statybai. Formaliai šis autodromas įkurtas nebuvo, klubas įmonei nepateikė ataskaitų kur buvo panaudotos piniginės lėšos. Visa suma buvo panaudota klubo veikloje, piniginių lėšų J. K. iš klubo nesusigrąžino (t. 9, b. l.178-179).

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rašė FNTT pasiaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini). 2007 metais sudarė paramos sutartį remti klubą. Sutartis buvo tarp jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir klubo. Užsiėmė didmenine maisto prekyba. Tais metais apyvarta buvo apie 10 mln. litų, pelnas nelabai ženklus, bet buvo apie 100 000 litų. Nuo 2007 metų iki 2008 vidurio parėmė klubą 59 000 litų, rėmė kiekvieną mėnesį po mažą dalį. Atrodo 2007 metais rėmė tik vienintelį šį klubą, nors remdavo ir kitus. Rėmė dalimis kiekvieną mėnesį pagal sutartį. Dėl paramos kreipėsi, mano, kad direktorius, ar įgaliotas asmuo, pristatė savo programą. Neatsimena niekio iš kaltinamųjų. Tyrimo metu asmens pavardę įvardino pagal sutartyje įrašytą pavardę, o dabar tos pavardės neatsimena. Buvo susitikę su tuo žmogumi, jis buvo atėjęs, pristatė programą. Atsimena, kad pagal dokumentus buvo R. E., bet jo dabar negalėtų atpažinti. Su dokumentais ir prašymais lyg ėjo vienas ir tas pats žmogus. Pinigus pervesdavo bankiniais pavedimais. Buvo pristatytos nuotraukos, planai, nors pats renginiuose nedalyvavo. Atrodo, kad jie buvo susiję su motosportu, planavo klubą atidaryti. Pinigai reikalingi buvo sporto vystymui, o ar jie konkretizavo kam tiksliai reikalingi pinigai, neatsimena. Kam buvo naudojama parama jis domėjosi, žino, kokie buvo renginiai, nors jis asmeniškai juose nedalyvavo. Iš pervestos paramos nieko neatgavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. K., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 9., b. l. 182-184).

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba „A. ir Ko“ direktoriumi beveik penkiolika metų, prekiavo šviestuvais. Pažįsta kaltinamąjį G. M., bendravo su juo, kuris kreipėsi dėl paramos. G. M. pasirašinėjo dokumentus, turėjo antspaudą. Kiti žmonės dėl paramos nebuvo atvykę. Parėmė (duomenys neskelbtini). Skyrė per 4-5 kartus paramą. Vienais metais apie 20-30 000 Lt, kitais apie 80 000 Lt. Visus dokumentus pristatė FNTT. Įmonės metinė apyvarta buvo 3-4 mln., gryno pelno apie 400-500 tūkst. Paramą (duomenys neskelbtini)skyrė per du metus. Tai pat yra ir kitas įmones, ir žmones parėmę mažesnėmis sumomis. Paramos skyrimo nuostatų neturėjo. Automobilių sportas yra brangus sportas, gal dėl to skirtos sumos buvo didesnės. Iš duotos paramos įmonei pinigai negrįžo. Išlaidavimo ataskaita jam buvo pateikta. Buvo kviestas į ralį, į kažkokį vakarą Kaune, bet nedalyvavo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. S., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 9., b. l. 187-188).

Liudytojas G. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas, kuri užsiima automobilių detalių didmenine prekyba. Sudarė paramos sutartį su (duomenys neskelbtini)prieš 5 ar 6 metus, vienkartinei 10 000 litų paramai. Įmonės metinė apyvarta tais metais buvo virš pusės milijono, pelnas 70-80 tūkstančių litų. Paramą skyrė, nes užsiima mašinų detalėmis. Dėl paramos į jį kreipės R. E. ir dar vienas, nepamena kas ir neatpažįsta kas iš kaltinamųjų. Jie buvo atėję pas jį į ofisą. Pasiūlė, kad varžybų metu reklamuos jo įmonę, jį tai sudomino, ir buvo pasirašyti dokumentai dėl paramos. Sutartyje buvo R. E. parašai. Telefonu daugiau su niekuo neteko bendrauti. Sakė, paskambins po poros mėnesių, bet taip ir nepakvietė, reklamų nematė, nuotraukų nepateikė, jo vežamų produktų pusė sumos nebuvo padengta, kaip buvo sutarta. (duomenys neskelbtini) klubo nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. T., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 9., b. l. 195-196).

Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra įmonės „T.G. lt“ direktorius 5 metai. Pažįsta T. G. B. ir R. E.. Jie teikė paramą už reklamą, kiek pamena, per tris metus maždaug po 1,5 tūkstančio į mėnesį. Už tai ant jų mašinų buvo užklijuoti jų įmonės lipdukai, gavo marškinėlių su logotipais, prie salono kelias dienas stovėjo jų mašina su jų firmos logotipais, buvo reklama ant tentų varžybų metu, jis buvo mokomas važiuoti su mašinomis ir keturračiais. Reklamai skiria maždaug kas mėnesį apie 3000 Lt. Kitoms įmonėms paramos neskyrė, todėl per du kartus šią sumą skyrė (duomenys neskelbtini). Turbūt sudarė paramos sutartį, ją supranta kaip reklamą. Mano, kad reklama ir parama tos pačios sąvokos. (duomenys neskelbiami)paramai išleido apie 50 000 Lt per tris metus. Koks buvo metinis grynasis pelnas nepamena, gal 100 000 Lt ar daugiau į metus. Pinigai atgal jiems negrįžo. Skirtumo tarp paramos teikimo ir reklamos teikimo, jei už paramą gauna reklamą, nemato, tai, mano yra kaip ir tas pats. Paramos teikimas neapmokestinamas. Reklamą reikia pirkti. Paramą suformino, nes įmonei taip naudingiau. Dėl paramos kreipėsi gal T. G. B., kuris pasiūlė išmokyti važiuoti slalomo mašinomis ir keturračiais, kas tais laikais buvo naujiena, mainais už tą sumą ir plius reklama. T. G. B. buvo atėjęs su R. E. su sutartimi, su antspaudais. T. G. B. jį treniravo, o kas jis buvo jam nelabai rūpėjo, o R. E. pasirašinėjo sutartis, dėjo parašus kaip direktorius. Keturračių važiavimo trasos buvo daugiau miškuose, iki 20 km nuo Kauno atstumu. Važiavo kokius aštuonis kartus, o automobiliais kokį 20 kartų aplink Kauną link D.forto, J.g. galo aikštelėje. Dalyvavo Savanorių pr. bare mašinų pristatyme, kur buvo sportininkų iš Latvijos, kuriems teikė gėles, mano, kad renginyje dalyvavo koks 100 žmonių, aikštelėje buvo du keturračiai ir gal mažiausiai du automobiliai. Su R. E. bendravo tik tada, kai pasirašė sutartis, o paskui buhalterijoje.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. M., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 10, b. l. 34-36).

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Įmonė užsiima pašarų, grūdų pirkimu pardavimu, prekyba, nekilnojamojo turto plėtra. Nieko iš kaltinamųjų nepažįsta, jų nėra nematęs. Buvo apklaustas tyrimo metu dėl paramos suteikimo, įmonės pavadinimo neprisiminė. Paramos sutartis buvo pasirašyta jo nesant direktoriui. Įmonės apyvarta per metus buvo apie 20 mln., grynojo pelno - nuo 800 000 iki milijono litų. Paremdavo daug ką, atsiminti konkrečios įmonės negali. 20-40 000 Lt nebuvo reikšmingos sumos, skirdavo ir po daugiau. Jų įmonė pervedė (duomenys neskelbtini)per vieną kartą gal ir 100 000 Lt, jeigu tai matosi dokumentuose. Reiškias jis suklydo sakydamas, kad apie 30-40 tūkstančių litų. Konkretaus asmens, kuris kreipėsi į juos nepamena, prašymai buvo paliekami direktoriui V. N., bet jo matyt nebuvo, todėl pasirašė jis. Sprendimą skirti priimdavo abipusiu susitarimu su V. N.. Kokiu tikslu 2006 metais buvo skirti paramai 100 000 Lt, jis dabar neatsimena. Paramas skiria, nes jie gerai uždirba ir dalinasi su kitais. Paramos dalis jiems negrįžo. R. E. pavardė jam nieko nesako.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. S., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 10, b. l. 30-31).

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Teikė paramą sporto klubui (duomenys neskelbtini). Kada ir kokiomis sumomis, nepamena, gal prieš septynis metus. Per vieną kartą parėmė gal 20 000 Lt, bet tikras nėra, byloje yra sutartis. Tai vienintelė jų teikta parama. Suteikė, nes reikėjo padėti jo dėdės G. M. sporto klubui, su juos bendraujant, išėjo kalba apie paramos reikalingumą. Tai buvo vienintelis kartas kada rėmė. Pinigai buvo panaudoti, ataskaitų nematė, kur panaudoti, nežino, sutarties sąlygų nepamena. Jam nesiūlė grąžinti dalį pinigų, o jie ir nebuvo grąžinti. Su R. E. bendrauti neteko.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. K., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 10, b. l. 44-45).

Liudytojas G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Autoralio klubo pirmininkas ir vadovas. Tai automobilių sporto klubas. Jie su (duomenys neskelbtini)buvo sudarę sutartį, jų klubas įsigijo automobilį, kurį padarė sportinį. (duomenys neskelbtini)užsiėmė reklama, vadyba, jie pervesdavo pinigų. „S. s.“ ant to sportinio automobilio buvo duota reklamos teisė, už tai iš (duomenys neskelbtini)gaudavo remontui pinigų. Jie dirbo su rėmėjais, o jis į tai nesikišo. 2005 metais Autoralis beveik jokių lėšų neturėjo, apyvartos kaip ir nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma, nes jie reklamavosi ant to „Honda Civic“ automobilio, kuris priklauso Autoraliui. Už automobilį mokėjo 69 000 Lt, padarė iš jo sportinį automobilį, jį daugiausia vairavo T. G. B.. Į klubo sąskaitą buvo pervestas iš rėmėjo UAB (duomenys neskelbtini) 70 000 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) rėmėją turbūt rado T. G. B.. Autoralis turėjo vieną automobilį 2005 m.. 2006-2007 metais pradėjo dirbti su rėmėjais, atsirado daugiau važiuotojų. Jau antri metai yra Lietuvos ralio čempionai. Jis pats ieškojo rėmėjų ir kiekvienas sportininkas ieško, kiekvienas turi savo rėmėjų ratą, iš kurių jie sportuoja. „Jungtis“ ir daug kitų įmonių rėmė. Reklama ant automobilio buvo lipdukai ant jo. (duomenys neskelbtini)pervedė iki 10 000 lt kaip ir už teisę reklamuotis. Ar jie turėjo savo automobilius, nežino. Apie trasą kažkokias kalbas girdėjo. G. M. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini)vadybininką, kuris organizavo Nemuno žiede šventę. Jį pažįsta kaip organizatorių. Kartu darė slalomą. G. M. sąsajos su (duomenys neskelbtini)jam žinomos, jis ten dirbo. G. pažįsta, pavardės nežino, ją yra matęs, kai buvo užėjusi su Robertu į ofisą Vytauto parke, pasirašinėjo tada ir sutartį, kai jie buvo atėję. Kur dirbo G., neklausė, ją įvardina kaip iš matymo pažįstamą žmogų, kiek žino, jie buvo draugai su R. E., kuris buvo (duomenys neskelbtini)direktorius, su juo pasirašė sutartį. T. G. B. bendravo su R. E. ir G. M. kartu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo G. Š. užfiksuoti parodymai (t. 9, b. l. 164-165).

Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2005-2008 metais turėjo UAB (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) klubą pamena, nes parėmė šį klubą, kuris susijęs su raliu. Parėmė apie 30 000 Lt, turėjo būti pasirašytos sutartys. Kažko iki galo tas klubas neįvykdė, taip ir nutrūko jų bendravimas. Vardų ir pavardžių, susijusių su paramos gavėjais, nepamena. Iš kaltinamųjų nieko neatpažįsta, nes viskas buvo labai seniai. Parama jiems atgal negrįžo. Jie, kaip buvo žadėta, pasigedo reklaminės, jiems skirtos, medžiagos. Paramą teikė grynais, pinigus perdavinėjo buhalterė. Už suteiktą paramą jiems skirtos reklamos nematė, jos negavo kaip buvo žadėta, todėl ir nutrūko jų bendravimas. Buvo žadėti plakatai, marškinėliai ir dar kažkas. Plakatai turėjo būti pateikti, marškinėliai, reklama turėjo būti renginiuose, tai turėjo būti įrašyta sutartyje. Buhalterė V. Z. tvarkė šituos klausimus, tačiau ji yra mirusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo E. V., apklausto pagal BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d., parodymai užfiksuoti (t. 9, b. l. 191-192).

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007 metais buvo teikta parama sporto klubui, pavadinimo nepamena. Du kartus bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, davė parodymus, nieko naujo negali nepasakyti, nes nelabai ką ir prisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2006-03 mėn. iki 2007-09 mėn. tikslios dienos neprisimena buvo UAB (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Kauno (duomenys neskelbtini)pavadinimo neprisimena, tiksliai pasakyti, kad buvo pervesta parama kaip nurodyta pranešime apie įtarimą neprisimena. Tokio asmens kaip S. Š., D. V. neprisimena ir neprisimena ar buvo sudaryta paramos sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir Kauno (duomenys neskelbtini). T. B. pažįsta, kadangi jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas, o D. V. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. G. V. yra matęs tik vieną kartą, kuomet D. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius perdavė buhalterinius apskaitos dokumentus naujai paskirtai UAB (duomenys neskelbtini) direktorei G. V.. Dokumentai G. V. buvo perduoti 2007 m. rugsėjo mėn., surašant dokumentų perdavimo aktą. Dokumentų perdavimo aktą pateiks vėliau. D. V. jokie pinigai kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui už fiktyviai suteiktą paramą niekada negrįžo. Kokiam banke UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sąskaitą D. V. neprisimena. Pas D. V. jokių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių apskaitos dokumentų nėra pasilikę (t. 10, b. l. 52-53, 56-57).

Liudytojas G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, pažįstu T. B., G. M., Š. Ž.. Geriau pažįsta T. B., su kuriu susiskambino, susitiko, jis pasiūlė darbą, pasiūlė būti direktoriumi įmonėje (duomenys neskelbtini). T. B. pasakė, kad niekada nedirbo tokio darbo, nieko nežino, bet buvo priimtas 2008 m. rugsėjo mėn., įgaliojimus sustabdė lapkričio mėn., o gruodžio 14 d. jau atleido. Dirbo 3 mėnesius. Jis veždavo dokumentus į Europos pr. esančią mokesčių inspekciją. Dokumentų trūkdavo. Dokumentus jam perdavė T. B., kad nuvežtų į mokesčių inspekciją. T. B. jį į mokesčių inspekciją nuveždavo jį su „Lexus“ automobiliu, dokumentai būdavo pas jį mašinoje. G. M., Š. Ž. yra matęs, kai važinėdavom su T. B., kartais kartu pietaudavo. Jis pats į darbą nieko nepriėmė, darbuotojų nematė, finansinių dokumentų nematė. Jam su klientais bendrauti neteko, pasirašinėti sandorių taip pat neteko. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tuos parodymus tvirtina, papildomai paaiškinti nieko neturi. Kai atsisakė dirbti, jam atsiuntė įgaliojimų sustabdymą, po akcininkų susirinkimo, buvo atlestas. Dirbo puse etato, atlyginimą gaudavo, virš 300 litų į mėnesį. Tai vyko 2008 m. rugsėjo, gali būti, kad 2007 m., nes gali klysti. Iš pradžių buvo įdarbintas pavaduotoju, po kiek laiko pervedė į direktorius. Jis yra nuteistas už įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų klastojimą, jam paskirta bauda, kurią sumokėjo. Buvo dokumentų perdavimo aktas, o jis klausė T. B. ar ten viskas gerai, jis sakė, kad gerai, o jis ir pasirašė. Dokumentai buvo pas T. B. mašinoje. Skambindavo iš mokesčių inspekcijos ir sakydavo, kad reikia atvežti įvairius dokumentus. Su T. B. susidėdavo reikiamus dokumentus ir veždavo. Mokesčių inspekcija duodavo raštą kokių dokumentų reikia. Pasiimdavo reikiamus dokumentus iš T. B. mašinos bagažinės ir vėl veždavo. Su T. B. apie jokius piniginius reikalus nesikalbėjo. Jis nepasirašė dėl pusantro milijono litų pervedimo, nei dėl paramos. Yra matęs keturračius, trasą prie Dubysos, buvo vakaronė, buvo rodoma „Honda“, keturračiai. Kas organizavo vakaronę nežino. Jam teko dalyvauti toje vakaronėje. Jį į vakaronę pakvietė T. B.. Š. Ž. ir G. M. matė kai važinėdavo su T. B., teko kartu pietauti, suprato, kad jie T. B. pažįstami. T. B. (duomenys neskelbtini) buvo kaip vadybininkas, jis naudojosi automobiliu „Lexus“ ir jis juo naudojosi. Jam teko susitikti su akcininku V. B.. Kalbėjosi dėl keturračių, dėl žuvies mainų. Jis pavedimų nedarė, sutarčių nesudarinėjo. Gal ir yra pasirašęs kokius dokumentus, nepamena. Jis su pinigais jokių reikalų neturėjo. Banke savo parašą patvirtino, kad gauti elektroninius prisijungimus, kuriuos juos atidavė T. B.. Pats jis nieko nedarė. (duomenys neskelbtini) adresas buvo Neries kr. 16, bet jis ten niekada nebuvo. Pinigų į kasą jis niekada neįnešė. Kam priklausė trasa prie Dubysos nežino. T. B. sakė, kad ten bus statomi namukai, jis ten buvo tik vieną kartą. Ten turėjo būti poilsiavietė. Ten buvo tik išlyginta žemė, daugiau nieko nebuvo. Šalia stovėjo namas.

Kaltinamieji T. G. B. ir Š. Ž. nors ir neigia organizavę didelės vertės Kauno (duomenys neskelbtini)priklausančio turto iššvaistymą, o kaltinamieji G. V., R. E. bei S. Š. neigia iššvaistę R. E. bei S. Š. žinioje buvusį svetimą turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininkų prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis.

T. G. B. nurodė, kad R. E. supažindino su Š. Ž., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) vadovas ir R. E. galėjo parūpinti nemokamą leidimą patekti į baseiną. T. G. B. žinojo, kad dėl asmeninių problemų Š. Ž. norėjo išeiti iš (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, todėl jis R. E. pasiūlė užimti jo pareigas. Tačiau Š. Ž. teisme nurodė, kad jį su R. E. supažindino Š. M., buvęs (duomenys neskelbtini) vadovas, o ne T. G. B., nors ikiteisminio tyrimo metu Š. Ž. nurodė dar kitas aplinkybes, kad su R. E. susipažino pats „Vilijos“ baseine. T. G. B. parodė, kad R. E. tapus (duomenys neskelbtini) direktoriumi, su juo ir toliau palaikė draugiškus santykius. T. G. B. paaiškino, kad neprisimena kaip susipažino su G. V., kuri buvo praktikantė ir prašė buhalterės B. Z. pamokyti G. V. buhalterinio darbo. Pasak kaltinamojo T. G. B. su S. Š. jis susipažino stalių mokykloje, kurioje tuo metu dirbo jo tėvas, ir S. Š. jis pasiūlė klube (duomenys neskelbtini)atlikti staliaus praktiką, tačiau kiek vėliau sužinojo, pamatęs jo turimus dokumentus, kad S. Š. patapo klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu. Tai sužinojęs T. G. B., pasak jo, būdamas suinteresuotas klubo (duomenys neskelbtini)veikla, rūpinosi, kad S. Š. būtų pakeistas, ir jis tada (duomenys neskelbtini) prezidentu pasiūlė būti D. M., kuris pats tvarkėsi su klubo dokumentais ir jo pas notarą jis nevežė. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu T. G. B. nurodė kitokias S. Š. klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu tapimo aplinkybes, kad S. Š. tuo metu baiginėjo mokyklą ir ieškojo darbo, todėl būtent jis pasiūlė pastarajam tapti klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu. Nors T. G. B. teisme nurodė, kad buvo suinteresuotas klubo (duomenys neskelbtini)veikla ir nors jame jokių pareigų neužėmė, tačiau buvo atsakingas už klubo (duomenys neskelbtini)automobilių eksploataciją ir priežiūrą, klubui rėmėjų neieškojo ir klubo finansais nesirūpino, nors žino, kad klubas (duomenys neskelbtini)gyvavo iš rėmėjų lėšų ir jos mėnesinės sąnaudos buvo 20 000 Lt. Jis nurodė, kad žino klubo narius, kurių buvo virš 100, kad klube dirbo vadybininkai, kurie ieškojo rėmėjų paramos, dirbo buhalteriai, treneriai. Klubas užsiminėjo plaukimo sportine veikla, nors klubas nuosavo baseino neturėjo. Nė vieno trenerio, dirbančio (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, su kuriuo baseinu (duomenys neskelbtini)galėjo būti sudariusi nuomos sutartį nežino. Nežino kur buvo laikomi (duomenys neskelbtini) dokumentai, nors žino, kad dalis (duomenys neskelbtini) dokumentų buvo pas R. E. automobilio bagažinėje, kurie tariamo eismo įvykio metu, kurį padarė R. E., neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, buvo supilti alyva ir antifryzu. T. G. B. R. E., S. Š. ir G. V. parodymus neigė ir nurodė, kad jų nei pas notarą nei į banką nuimti iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pinigų nevežė ir jokių pinigų iš jų negavo, kodėl jie taip kalba jis nežino. Pasak T. G. B., jis Š. Ž. jokių nurodymų vykti į banką ir nuimti iš sąskaitos pinigų davęs nėra. T. G. B. tik pripažino, kad R. E. būnant (duomenys neskelbtini) prezidentu ir tuo pat metu jam dirbant kavinėje bei negalint nuvykti į banką ir nuimti (duomenys neskelbtini) sąskaitos pinigų, jo tą padaryti paprašė (duomenys neskelbtini) buvęs prezidentas Š. M., ir jis iš banko, turėdamas įgaliojimą, nuėmė 28 600 Lt, už kuriuos kartu su R. E. pirko automobilį, tačiau neprisimena kieno vardu jis buvo užregistruotas. Š. M. aplinkybę, kad nebūdamas klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu prašė jam nepažįstamo T. G. B. su R. E. įgaliojimu nuimti iš banko sąskaitos pinigus, kategoriškai paneigė, nurodydamas, kad po jo prezidentu tapus Š. Ž., jis klubo (duomenys neskelbtini)veikloje visiškai nebedalyvavo, klubui rėmėjų neieškojo ir apie klubo veiklą nieko paaiškinti negali. T. G. B. nuimti iš banko (duomenys neskelbtini) klubui skirtą paramą tikrai nėra prašęs, o tyrimo metu nurodė, kad T. G. B. net nepažįsta kaip ir R. E..

Š. Ž. taip pat nurodė, kad tapus klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu R. E., kurį jam pasiūlė Š. M., ką pastarasis paneigė, klubo veikla ir reikalais nesirūpino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. E. į banką nevežė, jokių T. G. B. nurodymų niekada nevykdė ir jokių pinigų jam niekada neperdavinėjo, jokių pinigų už tai Š. Ž. niekada negavo. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu Š. Ž. jau davė kitokius paaiškinimus ir jau neneigė, kad vieną kartą R. E. į banką vežė, kad parodyti kaip banke iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos reikia išimti iš rėmėjų gautas lėšas, tačiau jam R. E. nuimtų iš sąskaitos pinigų neperdavė. Taip pat niekada į banką nevežė nuimti pinigų ir klubo (duomenys neskelbtini)buhalterės G. V., jos asmeniškai nepažįsta. Kas nuiminėjo pinigus iš klubo (duomenys neskelbtini)sąskaitos nežino. Klubo (duomenys neskelbtini)prezidento S. Š. nepažįsta. T. G. B. pažįsta nuo vaikystės, kadangi su juo užaugo viename kieme, ėjo į tą pačią mokyklą. Š. Ž. būnant klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu, T. G. B. klubo nariu nebuvo. Klubo prezidentu tapus R. E., kuris buvo išrinktas klubo narių susirinkime kaip ir jis pats, Š. Ž. klubo nariu nebuvo. R. E. nurodė priešingai, kad jokiame klubo narių susirinkime, posėdyje dėl jo išrinkimo klubo prezidentu, niekada nedalyvavo, o 2006-02-15 posėdžio protokole Nr. 2 nurodyta pasirašiusi posėdžių sekretorė K. S., kuri klube (duomenys neskelbtini)dirbo nuo 1996-12-01 iki 1997-05-31 (t. 1, b. l. 63), byloje buvo apklausta liudytoja taip pat neigė, kad tokiame posėdyje dalyvavo, nurodė, kad posėdžio sekretore nebuvo ir jai nėra žinoma apie posėdžio metu priimtus sprendimus.

Š. Ž. parodymus, kad jis nebūdamas klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu neieškojo klubui rėmėjų paneigė ir liudytojas M. V., kuris nurodė, kad Š. prašymu 2007 m. klubui skyrė apie 200 000 Lt paramą, dėl kurios skyrimo sutartį pas notarą pasirašė su klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu S. Š.. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. V. iš kaltinamųjų neatpažino Š. Ž., kaip asmens, su kuriuo tarėsi dėl paramos „(duomenys neskelbtini)i“, nurodydamas, kad jo pavardės neprisimena ir ji galėjo būti M., tačiau, liudytojas Š. M. kategoriškai paneigė, kad nebūdamas klubo prezidentu, paramos „(duomenys neskelbtini)i“ neieškojo ir su niekuo dėl jos nesitarė, o kito asmens, kurio vardas būtų Š., klube (duomenys neskelbtini)niekada nedirbo ir duomenų, kad kas kitas (duomenys neskelbtini) interesais būtų veikęs, byloje nėra (t. 1, b. l. 63). Todėl laikytina, kad M. V. teisiamojo posėdžio metu galimai norėdamas palengvinti Š. Ž. teisinę padėtį nurodė, kad jo neatpažįsta, nors iš ikiteisminio tyrimo metu duotų jo parodymų galima daryti išvadą, kad jis dėl paramos klubui (duomenys neskelbtini)tarėsi būtent su Š. Ž..

Kaltinamasis S. Š. nurodė, kad jis dėl įsidarbinimo į klubą (duomenys neskelbtini)tarėsi tik su T. G. B., kuris jį kartu su G. V. vežė pas notarą ir į banką, o jo, kaip suprato, įdarbinimo į klubą (duomenys neskelbtini)dokumentus ir kitus su klubo veikla susijusius dokumentus atveždavo vaikinas, kuris pagal kūno sudėjimą, išvaizdą, yra tarp kitų kaltinamųjų, posėdžio metu parodydamas į Š. Ž.. Iš jo už dokumentų pasirašymą gaudavo įvairias pinigų sumas nuo 10 iki 50 Lt. Kad susitikimuose dalyvaudavo S. Š., G. V., T. B. ir Š. Ž. patvirtino ir G. V.. Nors S. Š. tikėjosi būti įdarbintas (duomenys neskelbtini) staliumi, tačiau pamatęs, kad yra įdarbintas direktoriumi ir turi pasirašinėti įvairius dokumentus išsigando, tačiau T. G. B. susitikimo metu jį ramindavo, kad viskas yra gerai ir viskas yra teisėta bei legalu. Už dokumentų pasirašymą, susitikimo metu gaudavo iš T. G. B. pinigų S. Š. apie paramą „(duomenys neskelbtini)i“ nieko nežino, jokio konkretaus direktoriaus darbo nedirbo, nors supranta, kokios direktoriaus yra funkcijos, pasirašinėjo būdamas direktorius su klubo (duomenys neskelbtini)veikla susijusius dokumentus, įgaliojimą G. V. (t. 1, b. l. 85, t. 2, b. l. 22). Su T. G. B. ir G. V. kalbėjo ir susikalbėjo tiek lietuviškai, tiek rusiškai, nes lietuviškai jis supranta, tik nesupranta kai kurių terminų. Nors pasirašydamas dokumentus neva nesuprato jų esmės, bet juos vis tiek pasirašinėdavo į juos nesigilindamas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad S. Š. būdamas įdarbintas klubo (duomenys neskelbtini)direktoriumi neatsakingai vykdė savo kaip direktoriaus pareigas, galėdamas suprasti, perskaityti, įsigilinti į pasirašomų dokumentų esmę, tačiau to sąmoningai nedarė, ir dėl jo kaltų veiksmų buvo iššvaistytos jo, kaip direktoriaus žinioje buvusios didelės vertės piniginės lėšos, priklausiusios klubui (duomenys neskelbtini).

Tačiau tiek Š. Ž., tiek T. G. B. nenuoseklius ir prieštaraujančius parodymus, kuriuos teismas vertina kaip jų gynybinę versiją, kategoriškai paneigė ir kaltinamieji R. E., G. V..

R. E. nurodė, kad jam susipažinus su T. G. B. po metų, pastarasis supažindino jį su Š. Ž.. Jis tuo barmenu ir ieškojo papildomo darbo, todėl T. G. B. paklausė gal žino kur galėtų įsidarbinti. Š. Ž. jam tada pasiūlė dirbti klubo (duomenys neskelbtini)vadovu, mokant jam 400 Lt per mėnesį atlyginimą, ir jam sutikus, jis buvo įdarbintas. Jokiame klubo narių susirinkime dėl jo išrinkimo klubo prezidentu, nedalyvavo. Š. Ž. jam nurodė, kad bus pirmininkas, ieškos plaukimo klubo rėmėjų, rengs sporto stovyklas. Tapdamas klubo pirmininku, R. E. jokių buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė, o tik pasirašė, kokius dokumentus perima. Visus rėmėjus surasdavo Š. Ž., R. E. jokių rėmėjų neieškojo, o tik pasirašydavo sutartis, kurias atveždavo jam Š. Ž.. R. E. paskambindavo Š. Ž. ir pasakydavo, kad reikia važiuoti į banką nuimti iš klubo sąskaitos gautą paramą. Jis atvažiuodavo pas R. E. ir su juo važiuodavo į bankus. Š. Ž. jam savo automobilyje paduodavo čekių knygelę, kurioje būdavo įrašytas įmonės kodas, o visas kitas tuščias grafas liepdavo užpildyti R. E.. Š. Ž. pasakydavo sumą, kurią R. E. turėdavo paimti iš banko ir R. E. eidavo į banką. Paimtus iš banko visus pinigus R. E. atiduodavo Š. Ž.. Kai vieną kartą R. E. negalėjo važiuoti nuimti pinigų, tada Š. Ž. paskambinęs pasakė, kad jam atveš T. G. B. surašytą įgaliojimą, kurį R. E. turės tik pasirašyti, su kuriuo T. G. B. galės paimti iš banko pinigus. Š. Ž. prašymu, R. E. iš „S.“ banko paėmė (duomenys neskelbtini) sąskaitos kodų generatorių, kurį atidavė Š. Ž.. Paaiškino, kad klubo (duomenys neskelbtini)automobiliais naudojosi ir važinėjo T. G. B..

Kaltinamoji G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad susipažino su Tomu G. B., su kuriuo sutarė 400 Lt per mėnesį atlyginimą (duomenys neskelbtini) klube. Darbo pradžioje atlikdavo nereikšmingus T. G. B. pavedimus, dažniausiai spausdindavo visokius prašymus paramai gauti, vėliau jai T. G. B. paaiškino, kad jos pareigos bus tik apskaitos dokumentų pasirašymas. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo S. Š., nors ji suprato, kad šio klubo visai veiklai vadovavo T. G. B., kuris jai pasakė, kad direktorius S. Š. parašys jai įgaliojimą paimti pinigus banke iš klubo sąskaitos. T. G. B. jai paaiškino, kad paramų, pervestų iš bankų, paėmimas grynais pinigais, įeis į G. V. pareigas. G. V. su S. Š. nuėjo į banką kur buvo pateiktas G. V. parašo pavyzdys ir pristatytas įgaliojimas G. V.. Šias aplinkybes, kaip minėta, patvirtino ir S. Š.. G. V. T. G. B. pasakydavo kada pinigai pervesti į klubo sąskaitą. Į bankus G. V. nuveždavo T. G. B.. G. V. imant pinigus iš banko T. G. B. laukdavo „Akropolyje“ esančioje kavinėje 2 aukšte, kur jam ir perduodavo tuos paimtus pinigus, nurodytus kaltinime. G. V. nesidomėjo kur tie pinigai bus panaudoti ir ar čia teisėtos finansinės operacijos. Jai perduodant T. G. B. pinigus nei jis, nei G. V. niekur nepasirašinėdavo. Kiekvienu atveju einant į banką, T. G. B. duodavo čekių knygelę, parodydavo kaip ir kiek užpildyti ir jis nurodydavo sumą, kurią reikia įrašyti. Kad T. G. B. žodžiai ir jo galimybės spręsti klubo (duomenys neskelbtini)veiklos klausimus, buvo realūs, patvirtina ir atlikti veiksmai ir įvykę faktą, nes ką T. G. B. nurodydavo, tą ji su S. Š. ir turėdavo padaryti ir tai atliko, tai yra jie vyko pas notarą, į banką, nuimdavo iš sąskaitos pinigus, turėdami klubo (duomenys neskelbtini)dokumentus, kuriuos jiems pateikdavo T. G. B.. Tai rodo, kad T. G. B. turėjo realią ir faktinę galimybę organizuoti ir spręsti klubo (duomenys neskelbtini)ne tik administracinius ir organizacinius klausimus, tačiau ir finansinius, susijusius su klubui skirtų pinigų neėmimu iš bankų. Paskutinius tris kaltinime nurodytus atvejus T. G. B. nurodymu G. V. važiavo nuimti pinigų į banką su Š. Ž. ir per tris kartus paėmusi kaltinime nurodytas pinigų sumas, pinigus padavė Š. Ž., kuris laukė jos toje pačioje kavinėje kaip ir jos laukdavo T. G. B.. Iš to matyti, jog nors pinigų nuėmimo procese ir nedalyvaujant T. G. B., tačiau jo ir Š. Ž. veiksmai buvo suderinti, koordinuojami, jie veikė su vienas kito žinia, ir nuimtus pinigus iš G. V. gaudavo toje pačioje vietoje, tai yra „Akropolio“ kavinėje 2 aukšte. Iš nuimtų pinigų G. V. nei T. G. B., nei Š. Ž., neduodavo jokio procento, ji dirbo tik už atlyginimą.

Liudytojas A. V. taip pat patvirtino T. G. B. faktines galimybes dalyvauti klubo (duomenys neskelbtini)veikloje sprendžiant jos veiklos klausimus, kadangi T. G. B. jam pasiūlė vadybininko darbą klube (duomenys neskelbtini)ir jam sakė, kad jis turės ieškoti klubui (duomenys neskelbtini)rėmėjų. Rėmėjų jis ieškojo, bet nerado, atlyginimo negavo. Nors buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), tačiau nežino, kas buvo klubo vadovas, su direktoriumi susitikęs nebuvo, įdarbinimo klausimu bendravo tik su T. G. B.. Taip pat bendravo su G. V., o T. G. B. nors klube „(duomenys neskelbtini)“, jokių pareigų neturėjo, jis buvo idėjinis vadas. Žino, kad buvo prapuolę dokumentai, lyg kažkokioje avarijoje buvo supilti su tepalu, nors ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai nurodė, kad jokio akto dėl 2007-03-26 autoįvykio metu apgadintų ir dyzeliniais degalais sulietų dokumentų įvertinimo nepasirašinėjo (t. 1, b. l. 84), ir jokių klubo (duomenys neskelbtini)dokumentų niekada nėra matęs. Apie autoįvykį ir sulietus dokumentus A. V. nieko nežino. Todėl A. V. abstraktus nurodymas teisme, kad jam neva yra žinoma apie eismo įvykį ir sugadintus (duomenys neskelbtini) dokumentus, atmestinas ir laikytinas kaip siekis padėti kaltinamųjų T. G. B. ir Š. Ž. pagrįsti iškeltai versijai, kad tariamo eismo įvykio metu, automobilį vairuojant neblaiviam R. E., buvo nepataisomai sugadinti buhalteriniai klubo (duomenys neskelbtini)dokumentai. Šią versijai kategoriškai prieštaravo ir kaltinamasis R. E., nuosekliai nurodymas, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjo, o automobilių visai nevairavo, jokio eismo įvykio ir dar būdamas neblaivus nepadarė, už jokius kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebuvo baustas, tai patvirtina duomenys apie jam paskirtas administracines nuobaudas (t. 11, b. l. 42). Šios versijos apie dokumentų tariamą dingimą nepavirtina jokie ir kiti bylos duomenys. Tariamas eismo įvykis užfiksuotas policijoje nebuvo, o šią versiją iškėlė kaltinamieji T. G. B. ir Š. Ž., nors pasak jų, jokio ryšio jie su (duomenys neskelbtini)neturėjo, tačiau neva kažkodėl žino apie eismo įvykį, neva automobilio bagažinėje buvusius klubo (duomenys neskelbtini)buhalterinius dokumentus, jų nepataisomą sugadinimą ir akto surašymą, kuriame neva yra pasirašęs liudytojas, buvęs (duomenys neskelbtini) vadybininkas A. V., kuris ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai nurodė, kad nieko apie jokį eismo įvykį nežino, jokio akto nepasirašinėjo, jokių (duomenys neskelbtini) dokumentų iš viso niekada nėra matęs. Šios versijos iškėlimas priešingai negu teigia kaltinamieji T. G. B. ir Š. Ž. rodo jų suinteresuotumą finansine klubo (duomenys neskelbtini)padėtimi ir noru bei bandymu pateisinti byloje nustatytą faktą, kad nebuvo galimybės nustatyti kaip piniginės lėšos buvo apskaitomos klubo (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje ir kaip jos buvo panaudotos, nes tyrimui nebuvo pateikti jokie klubo (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai.

Liudytojai B. Z. ir D. M. taip pat patvirtino faktą, kad T. G. B. veikė klubo (duomenys neskelbtini)vardu, buvo suinteresuotas jos veikla, ieškodamas įdarbinimui į klubą (duomenys neskelbtini)darbuotojų ir jų mokymu, kaip įdarbino į (duomenys neskelbtini)G. V. tariama buhaltere, D. M. – direktoriumi. Įdarbinti į klubą (duomenys neskelbtini)G. V. ir D. M. suprato, kad T. G. B. yra faktinis klubo (duomenys neskelbtini)vadovas, nors joje ir jokių oficialių pareigų neturėjo, kadangi nebūdamas autoritetu, įtakingu asmeniu, galinčiu spręsti klubo direktoriaus, buhalterės, vadybininkų priėmimo, jų kaitos klausimus, to būtų negalėjęs atlikti, o šiuo atveju sėkmingai ir be jokių trukdžių sprendė šiuos darbuotojų faktinius priėmimo ir atleidimo klausimus. Byloje apklausti liudytojai A. V., D. M., o taip pat ir kaltinamieji G. V. bei S. Š. dėl įdarbinimo į klubą (duomenys neskelbtini)bendravo tik su T. G. B., o R. E. nurodė, kad jį į direktoriaus pareigas be T. G. B. iniciatyvos faktiškai įdarbino Š. Ž., kuris nurodė, kad R. E. buvo išrinktas klubo prezidentu klubo narių susirinkime, apie kurį nei pats R. E., nei protokole nurodyta sekretore K. S., nieko nežino (t. 2, b. l. 45). R. E. taip pat paneigė jo dalyvavimą ir 2007-01-15 klubo (duomenys neskelbtini)narių susirinkime, kurio protokole (t. 2, b. l. 46) nurodyta, kad jis jame dalyvavo, teikė pasiūlymus, atsistatydino ir kuriame buvo išrinktas naujas prezidentas S. Š., kuris taip pat paneigė faktą, kad yra dalyvavęs kokiame nors klubo (duomenys neskelbtini)narių susirinkime.

Kad klubui (duomenys neskelbtini)buvo skiriama parama ir nežinoma kaip ir kur ji buvo panaudota, patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai R. V., D. V., M. V., A. J. S., J. M..

2009-06-10 specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad įplaukos į Kauno (duomenys neskelbtini)sąskaitą buvo išgryninamos išimant grynus pinigus pagal piniginius čekius iš viso 399 100,00 Lt. Ar šios piniginės lėšos buvo apskaitytos Kauno (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos registruose, kasoje tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kadangi tyrimui Kauno plaukimo klubas (duomenys neskelbtini)jokių buhalterinės apskaitos dokumentų – registrų, kasos knygų už tiriamąjį laikotarpį nepateikė. Piniginių lėšų išgryninimą atliko: T. B. - 28600,00 Lt, G. V. – 350 350,00 Lt, R. E. – 20 150,00 Lt. Kur T. G. B., G. V., R. E. panaudojo išgrynintas pinigines lėšas tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kadangi klubo (duomenys neskelbtini)dokumentai tyrimui nepateikti. Kaip piniginės lėšos buvo apskaitomos Kauno (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje ir kaip jos buvo naudojamos tyrimo metu nėra galimybės nustatyti kadangi tyrimui nepateikti jokie klubo (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentai, buhalteriniai registrai, todėl laikytina, kad Kauno (duomenys neskelbtini)iš viso 399 100 Lt buvo iššvaistyta. Vadovaujantis LR 2000 m. lapkričio 4 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nustatyta tvarka atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą tenka ūkio subjekto vadovui (t. 5, b. l. 182).

Nors kaltinamieji T. G. B., Š. Ž. ir teigė, kad klubas (duomenys neskelbtini)vykdė jų nurodytą veiklą, susijusia su plaukimo organizavimu, tačiau tokius jų žodžius patvirtinančių duomenų byloje nėra ir tyrimo bei byloje nagrinėjimo teisme metu jokie įrodymai pateikti nebuvo.

Pagal 2000 m. BK 24 str. 4 d. organizatoriumi yra asmuo, kuris: 1) subūrė organizuotą grupę; 2) sukūrė nusikalstamą susivienijimą; 3) vadovavo organizuotai grupei; 4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui; 5) koordinavo organizuotos grupės veiklą; 6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą; 7) parengė nusikalstamą veiką; 8) vadovavo nusikalstamai veiklai. Tai reiškia, kad BK 24 str. 4 d. iš tikrųjų yra išvardintas baigtas sąrašas alternatyvių veikų ir atlikęs bent vieną iš šių veikų asmuo yra laikomas nusikalstamos veikos organizatoriumi.

Byloje iš ištirtų įrodymų viseto nustatyta, kad T. G. B. ir Š. Ž., tiek abu kartu, tiek atskirai, tarpusavyje derindami savo veiksmus ir turėdami realią galimybę įtakoti fiktyviai įdarbintų į klubą (duomenys neskelbtini)R. E., G. V. ir S. Š. veiksmus, numatė nusikaltimo objektą – svetimas pinigines lėšas, surinktas iš paramos teikėjų, ir organizavo R. E., S. Š. žinioje buvusių, o G. V. patikėtų piniginių lėšų iššvaistymą. T. G. B., Š. Ž. nurodymu, ir jiems žinant apie atliktinus veiksmus, kada buvo iš bankų nuimamos piniginės lėšos, R. E., G. V. ir S. Š. iššvaistė svetimą turtą. BK 24 str. 4 d. nurodyta, kad organizatoriumi laikomas ir asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs, o iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. G. B. ir Š. Ž., kaip organizatorių, veika pasireiškė nusikalstamos veikos parengimu ir vadovavimu tai nusikalstamai veikai.

Iš byloje nustatytų aplinkybių, kada po pokalbio su T. G. B. ar Š. Ž. asmenys būdavo įdarbinami, jų nurodymų kaltinamieji R. E., G. V. ir S. Š. vykdavo į bankus, pas notarą, kur kiekvienas pagal gautą nurodymą atlikdavo tam tikrus, byloje nustatytus veiksmus, kurių pasekoje iš banko sąskaitos buvo išimamos didelės sumos pinigų, kurios be jokio pagrindo buvo tiesiog atiduodamas ar T. G. B., ar Š. Ž., rodo, kad pastarieji turėjo didelę įtaką, autoritetą ir realią galimybę įtakoti kitų kaltinamųjų veiksmus, ir kaip nurodyta, jie numatė nusikaltimo objekto - svetimas pinigines lėšas, surinktas iš rėmėjų ir organizavo šių piniginių lėšų iššvaistymą, duodami nurodymus atitinkamiems šios nusikalstamos veikos vykdytojams. Tokiu būdu T. G. B. ir Š. Ž. parengė nusikalstamą veiką ir jai vadovavo. T. G. B. ar Š. Ž. nurodymai, kurie dėl jų sudaryto įvaizdžio, autoriteto ir įtakos, šios nusikalstamos veikos vykdytojams, kurie atliko nusikaltimo švaistant turtą objektyviosios pusės veiksmus, buvo tiesiog privalomi.

Todėl kaltinamųjų T. G. B. ir Š. Ž. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 184 str. 2 d.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto prievartavimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 14 p. išaiškinta, kad tais atvejais, kai svetimo turto pasisavinimą arba iššvaistymą grupėje iš anksto susitarusių asmenų padaro ir asmenys, kuriems turtas nebuvo patikėtas ir nebuvo jų žinioje, jų veika kvalifikuojama taikant 1961 m. BK 18 str. (atitinkamai 2000 m. BK 24 str.). Kaltinamiesiems T. G. B. ir Š. Ž., turtas, kurį kaip nusikaltimo vykdytojai R. E., S. Š. ir G. V. iššvaistė, nebuvo nei patikėtas, nei buvo jų žinioje. Tačiau iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų viseto matyti, kad, T. G. B. ir Š. Ž. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, iššvaistant didelės vertės Kauno (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą, būdami kaip nusikaltimo vykdytojų bendrininkai, šios nusikalstamos veikos organizatoriai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-198/2012).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad kaltinamieji T. G. B. su Š. Ž. duodami nurodymus R. E., G. V., S. Š., derindami, koordinuodami ir žinodami vienas kito tarpusavio veiksmus, organizavo R. E., S. Š. žinioje buvusių ir G. V. patikėto, didelės vertės, tai yra 399 100 Lt, Kauno (duomenys neskelbtini)priklausančio turto iššvaistymą.

Kaltinamasis R. E. būdamas klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu, būdamas atsakingas už klubo veiklą, jo tikslų įgyvendinimą, kurie nurodyti klubo (duomenys neskelbtini)įstatuose (t. 2, b. l. 43), taip pat už buhalterinės apskaitos organizavimą, iš klubo banko sąskaitos nuimdamas 20 150 Lt, T. G. B. žinant, ir be jokio juridinio pagrindo juos perdavęs Š. Ž., bei be jokio pagrindo suteikęs T. G. B. teisę išimti iš klubo (duomenys neskelbtini)sąskaitos pinigus ir T. G. B. iš klubo sąskaitos per du kartus išėmus 28 600 Lt (t. 6, b. l. 116, 117), iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės 48 750 Lt Kauno (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą.

Kaltinamasis S. Š. būdamas klubo (duomenys neskelbtini)prezidentu, būdamas atsakingas už klubo veiklą, jo tikslų įgyvendinimą, kurie nurodyti klubo (duomenys neskelbtini)įstatuose (t. 2, b. l. 43), taip pat už buhalterinės apskaitos organizavimą, pasirašydamas įgaliojimą G. V., kurio pagrindu ji iš klubo sąskaitos galėjo paimti pinigines lėšas (t. 2, b. l. 22), Š. Ž. žinant, vykdydamas T. G. B. nurodymą kartu su G. V. banke pateikė duomenis, kad jis yra Kauno (duomenys neskelbtini)prezidentas, o G. V. buhalterė, pateikė savo parašo pavyzdžius ir išėmė čekių knygelę su čekiais, kurią perdavė G. V., o ši čekių knygelę perdavė T. G. B.. Klubo buhalterei G. V. vykdant T. G. B. nurodymus, Š. Ž. žinant, ji nuėmė 271 150 Lt, kuriuos perdavė be jokio teisėto pagrindo T. G. B., bei T. G. B. nurodžius G. V. vykti į banką kartu su Š. Ž. ir nuimti iš viso 79 200 Lt, kuriuos ji be jokio teisėto pagrindo perdavė Š. Ž., tokiu būdu S. Š. ir G. V. iššvaistė svetimą, klubo prezidento S. Š. žinioje buvusį ir buhalteriai G. V. patikėtą, didelės vertės 350 350 Lt Kauno (duomenys neskelbtini)priklausantį turtą.

Atsižvelgiant į tai laikytina, kad kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos byloje kvalifikuotos teisingai ir yra įrodytos byloje esančių bei teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma.

Minėtos piniginės lėšos laikytina, kad buvo iššvaistytos ir nepanaudotos pagal jų paskirtį klubo veiklai, nesant byloje duomenų, kad didelės vertės svetimas turtas buvo pasisavintas, kadangi pagal 2009-06-10 specialisto išvadą kur buvo panaudotos išgrynintos pinigines lėšos nėra galimybės nustatyti, kadangi jokie klubo (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos dokumentai, buhalteriniai registrai nebuvo pateikti.

Turto iššvaistymo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, tiek netiesioginė, kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis Nr. 2K- 202/2006).

Byloje nustatyta, kad kiekvienas kaltinamasis, atliko tam tikrą vaidmenį nusikaltime ir iššvaistant klubo (duomenys neskelbtini)pinigines lėšas. Pinigai buvo iššvaistyti kiekvienam iš kaltinamųjų atliekant tam tikrus veiksmus. Iš objektyvių nusikaltimo požymių nustatyta, kad gauta parama klubo veikloje nebuvo panaudota, po pinigų pervedimo jie iš karto buvo išgryninami, paimami, neapskaitomi ir neparindžiami jokiais apskaitos dokumentais. Visi kaltinamieji atlikdami nustatytus veiksmus suvokė, savo nusikalstamos veikos pobūdį, kad nuimant iš sąskaitos pinigus ir jų nepanaudojant pagal paramos tikslinę paskirtį, tokiu būdu pinigai bus iššvaistyti, ir bus pažeisti teisėto turto valdytojo interesai bei padaryta jam žala, ir to kaltinamieji T. G. B. ir Š. Ž. norėjo, todėl jie veikė tiesiogine tyčia, o kaltinamieji R. E., G. V., S. Š., nors ir nenorėjo, kad klubo pinigai būtų iššvaistyti ir taip būtų padaryta klubui žala, tačiau sąmoningai leido atsirasti šiems padariniams, todėl jie šią nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, kadangi jie su didelės vertės svetimu turtu elgėsi abejingai ir neatsakingai, didelės vertės pinigines lėšas nepateisindami jokiais juridinę reikšmę ar apskaitos dokumentais, perdavė kitiems kaltinamiesiems T. G. B. ir Š. Ž.. Taigi BK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikaldamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nors kaltinamieji R. E., G. V., S. Š. ir neigia kaltinime nurodytu būdu iššvaistę svetimą turtą, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininkų prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais anksčiau aptartais bylos duomenimis. Šių aplinkybių visuma, o taip pat kaltininkus apibūdinantys duomenys, kad kaltinamieji R. E., G. V., S. Š. subrendę, kiekvienas turintis atitinkamą išsilavinimą, dirbantys ar turėję atitinkamos veiklos praktikos, turintys sukaupę tam tikros gyvenimiškos patirties, būdami veiksnūs ir savarankiški jauni žmonės, leidžia pagrįstai teigti, kad pastarieji suprato, jog pažeidžia turto savininko interesus, daro jam materialinę žalą, ir nors savo veika nesiekė žalingų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji R. E., G. V., S. Š. šį nusikaltimą padarė esant netiesioginei tyčiai. Iššvaistytas turtas yra didelės vertės, nes jis viršija 250 MGL dydžio sumą.

Šiame kaltinime T. G. B., Š. Ž., R. E., G. V., S. Š. buvo nurodyta, T. G. B. su Š. Ž. iš S. Š., R. E., G. V. subūrė organizuotą grupę, be to T. G. B., Š. Ž. pasiliko sau iš anksto sutartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų dalį, o likusią dalį pagal iš anksto paruoštą planą perdavė suburtos organizuotos grupės nariams S. Š., R. E., G. V. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims pasidalinimui tarpusavyje.

Tačiau aplinkybės dėl pinigų dalies sau pasilikimo ir likusios pinigų dalies perdavimo pasidalinimui tarpusavyje bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, nes kaltinamiesiems nebuvo inkriminuota didelės vertės svetimo turto pasisavinimo veika, o byloje nėra duomenų, kad nuimtas pinigines lėšas kaltinamieji pasiliko sau ar pasidalino tarpusavyje, todėl jos šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, nusikalstama veika papildomai kvalifikuojama tuomet, kai nusikaltimas padarytas „organizuotoje grupėje“. BK 25 straipsnio 3 dalis numato, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Byloje T. G. B., Š. Ž., ar R. E., G. V., S. Š. nors ir nebuvo kaltinime inkriminuota BK 25 straipsnio 3 dalis, tačiau, iš kaltinime buvo nurodyta, kad T. G. B., kad kartu su Š. Ž. iš S. Š., R. E., G. V. subūrė organizuotą grupę.

Šiuo atveju organizuotos grupės nustatymas būtų tik formalus ir nepakankamas, neatspindintis tikrosios organizuotos grupės sampratos esmės. Akivaizdu, jog konstatuojant organizuotos grupės buvimą būtina nustatyti ir gerokai sudėtingesnį bei aukštesnį organizuotumo lygį, nei paprastoje bendrininkų grupėje. Organizuotai grupei kaip bendrininkavimo formai būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti ne laikinas, o nuolatinio pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Kiti organizuotai grupei būdingi požymiai – tai nusikalstamos veiklos planavimas, veiklos sistemiškumas, bendri susirinkimai ir pan. Nusikalstamų veiksmų ir tikslų bendrumas, nusikalstamų veiksmų intensyvumas patvirtina organizuotos grupės narių apsisprendimą ir susitarimą bendrai daryti nusikalstamą veiką, tarp bendrininkų susiformavusius tvirtus, besitęsiančius ryšius.

Šioje byloje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad aptariamos nusikalstamos veikos padarytos, veikiant organizuotoje grupėje. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog kaltinamuosius siejo nuolatiniai, ilgesni ir glaudesni nusikalstami ryšiai. Iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti kategoriškos išvados, kad jie iš anksto buvo aptarę, suderinę svarbiausius nusikaltimo padarymo momentus: parengę nusikaltimo padarymo planą, susitarę dėl kiekvieno iš jų daromų veiksmų turinio bei pobūdžio, dėl šių veiksmų padarymo laiko ir pan. Taip pat nėra duomenų, kad visi kaltinamieji tarpusavyje sistemingai, intensyviai bendravo ar aptarinėjo nusikalstamos veikos vykdymo planus, vykdė bendrus susitikimus, susirinkimus, tarpusavyje aptarė ir skirstė vaidmenis, tarpusavyje planavo nusikaltimų padarymą.