Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistojo V. A. D. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo, nuteistųjų T. V. (buvusi pavardė K.) ir V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į V. A. D. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. vasario 25 d., t. y. 33 dienos, kas atitinka 66 MGL (8 580 Lt) dydžio baudą, ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis iki 234 MGL (30 420 Lt).

T. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei nuteista:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į T. V. paskirtą bausmę įskaitytas jos laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. vasario 14 d., t. y. 22 dienos, kas atitinka 44 MGL (5 720 Lt) baudą, ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis iki 156 MGL (20 280 Lt).

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu ir 66 straipsniu, į V. B. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2008 m. sausio 23 d. (1 diena), kas atitinka 2 MGL (260 Lt) dydžio baudą, ir šia suma sumažintas paskirtos baudos dydis iki 98 MGL (12 740 Lt).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. A. D. ir T. V. išieškotina konfiskuota iš kiekvieno nuteistojo 510 500 Lt suma, o iš V. B. – 74 500 Lt suma.

Šiuo nuosprendžiu taip pat V. A. D. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „S (duomenys pakeisti)“ 42 000 Lt turto pasisavinimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), baudžiamoji byla dalyje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo 2007 m. gegužės 11 d. ir 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną) dėl T. V. ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento pagaminimo 2007 m. gegužės 11 d., 2007 m. gegužės mėn., 2007 m. rugsėjo mėn. ir 2008 m. sausio mėn. nenustatytomis dienomis) dėl V. B. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nuosprendis dėl šių dalių apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., V. A. D., T. V. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, buvusį V. B. žinioje, o būtent:

laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 V. A. D., būdamas sporto klubo „K (duomenys pakeisti)“ steigėju ir faktiškai valdydamas įmonę (sporto klubo banko sąskaitas ir jose esančias lėšas), pasiūlė Š. M. (dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu) pasisavinti svetimą turtą: surasti įmones, kurios pagal fiktyviai sudarytą paramos sutartį fiktyviai suteiktų paramą sporto klubui “K“, gautas paramos lėšas išgryninti, didesnę dalį (apie 90 procentų) grąžinti fiktyvios paramos davėjui, kitą lėšų dalį pasidalinti tarp jo (V. A. D.), Š. M., T. V..

Š. M. su pasiūlymu sutikus, Š. M. tarpininkavo ir sutarė su UAB “S“ direktoriumi V. B. dėl fiktyvios paramos suteikimo, šis, žinodamas, kad pinigai paramai panaudoti nebus, o didesnė pinigų dalis jam bus sugrąžinta, pasirašė fiktyvias paramos sutartis dėl jos suteikimo, priėmė sprendimą jo žinioje buvusį turtą – UAB “S“ lėšas, pervesti sporto klubui “K“, ir taip per keturis kartus buvo pervesti pinigai iš UAB “S“ sąskaitų į sporto klubo “K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-05-21 iš UAB “S“ atsiskaitomosios AB bankas „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17 500 Lt, 2007-06-29 iš atsiskaitomosios AB bankas „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17 500 Lt, 2007-08-06 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17 500 Lt, 2008-01-18 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 45 000 Lt, iš viso 97 500 Lt.

Po to V. A. D., žinodamas, kad pinigai pervesti kaip fiktyvi parama, turėdamas prieigą prie sporto klubo “K“ banko sąskaitų, elektroninės bankininkystės būdu iš sporto klubo “K“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė šiuos pinigų pervedimus: 2007-06-29 pervedė 17 400 Lt į sporto klubo “K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, 2007-08-06 pervedė 16 000 Lt, 1 500 Lt į sporto klubo “K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, 2008-01-20 pervedė 45 000 Lt sporto klubo “K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, tuo tikslu, kad būtų galimybė pinigus išgryninti, ir nurodė T. V. gautus pinigus išgryninti.

T. V., nuo 2007-04-24 būdama sporto klubo “K“ pirmininke, pasirašiusi fiktyvias paramos sutartis su UAB “S“, žinodama, kad paramos pinigai sporto klubo veikloje panaudoti nebus, banko išduota kortele grynino pinigus iš sporto klubo “K“ sąskaitos ir juos perdavė Š. M., dalį pinigų gavo už atliktus gryninimo darbus. Š. M., kaip tarpininkas, dalį išgrynintų pinigų pasiliko sau, taip pat sau paėmė V. A. D. dalį už skolą, o kitą dalį pinigų atidavė V. B..

Taip V. B., V. A. D., T. V., veikdami bendrininkų grupe ir kartu su Š. M., pasisavino svetimą didelės vertės turtą – UAB “S“ priklausančias 97 500 Lt pinigines lėšas – ir padarė turtinę žalą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., būdamas UAB “S“ direktoriumi, pasirašė fiktyvią paramos sutartį su labdaros ir paramos fondu “P (duomenys pakeisti)“ ir žinodamas, kad paramos lėšos fondo veikloje panaudotos nebus, o didesnė dalis pinigų jam bus sugrąžinta, pasirašė fiktyvią paramos sutartį dėl jos suteikimo, priėmė sprendimą jo žinioje esantį turtą – UAB “S“ lėšas pervesti, ir taip 2007-09-19 iš UAB “S“ atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti kaip parama 45 000 Lt labdaros ir paramos fondui “P“. Po to Š. M. įtikino apie nusikalstamą veiką nežinantį D. M. iš labdaros ir paramos fondo “P“, į.k. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuimti ir perduoti jam UAB “S“ 2007-09-19 pervestas pinigines lėšas. D. M. iš labdaros ir paramos fondo “P“, į.k. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2007-09-21 nuėmė 42 000 Lt ir perdavė Š. M., o šis 42 000 Lt perdavė UAB “S“ direktoriui V. B., taip jis pasisavino jo žinioje esantį svetimą didelės vertės turtą – UAB “S“ priklausančias 42 000 Lt pinigines lėšas – ir padarė turtinę žalą.

V. B. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “S“ turto pasisavinimo).

Tęsdami nusikalstamą veiką, V. A. D. ir T. V., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kuris buvo patikėtas T. V., t. y. laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 V. A. D., būdamas sporto klubo “K“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) steigėju, faktiškai valdydamas įmonę (sporto klubo banko sąskaitas ir jose esančias lėšas) bei bendrai veikdamas bendrininkų grupe kartu su sporto klubo “K“ pirmininke ir kasininke, veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, pasisavino T. V. užimamų pareigų pagrindu patikėtą, sporto klubo “K“ didelės vertės svetimą turtą – pinigines lėšas, kurios pagal sudarytas fiktyvias paramos sutartis įvairių įmonių buvo pervedamos į sporto klubo “K“ sąskaitą AB banke „Snoras“ arba sumokamos grynais į sporto klubo kasą, o būtent: pagal ankstesnį susitarimą su Š. M., kad jis, kaip tarpininkas, ieškos fiktyvių paramos davėjų, T. V. pasirašys fiktyvias paramos sutartis, grynins pinigus ir dalinsis tarp bendrininkų (paramos davėjų ir gavėjų), žinodami, kad UAB “S (duomenys pakeisti)“, UAB “L (duomenys pakeisti)“, UAB “A (duomenys pakeisti)“, UAB “T (duomenys pakeisti)“, LR finansų ministerijos už Kūno kultūros ir sporto departamentą, UAB “L (duomenys pakeisti)“, UAB „F (duomenys pakeisti)“, UAB “I (duomenys pakeisti)“, UAB “R (duomenys pakeisti)“ pervedamos piniginės lėšos, kaip parama sporto klubui “K“, į AB banko „Snoras“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) įmonės veikloje panaudotos nebus, UAB “S“ 2007-04-27 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 20 000 Lt, 2007-12-18 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 29 000 Lt, UAB “L“ 2007-05-21 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 100 000 Lt, UAB “A“ 2007-10-11 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 30 000 Lt, UAB “T“ 2007-10-16 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49 000 Lt, 2007-12-12 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 65 000 Lt, LR finansų ministerijai už Kūno kultūros ir sporto departamentą 2007-10-23 iš atsiskaitomosios Lietuvos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 5 000 Lt, UAB “L“ 2007-12-03 iš atsiskaitomosios AB Ūkio bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49 500 Lt, 2007-12-06 iš atsiskaitomosios AB Ūkio bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49 500 Lt, UAB „F“ 2007-12-06 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50 000 Lt, 2007-12-07 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50 000 Lt, 2007-12-10 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50 000 Lt, 2007-12-12 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50 000 Lt, 2007-12-13 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50 000 Lt, 2007-12-14 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50 000 Lt, UAB “I“ 2007-12-18 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 120 000 Lt, UAB “R“ 2007-12-21 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49 000 Lt, iš viso šioms įmonėms pervedus į AB banko „Snoras“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) 866 000 Lt paramos, gautą paramą V. A. D. pervedė į sporto klubo “K“ AB banko „Snoras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-05-02 – 10 000 Lt, 2007-05-03 – 9 950 Lt, 2007-05-21 – 20 000 Lt, 2007-05-22 – 30 000 Lt, 2007-05-22 – 60 000 Lt, 2007-05-28 – 7 550 Lt, bei pervedė į sporto klubo “K“ AB banko Snoras sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-10-12 – 29 997 Lt, 2007-10-23 – 5 000 Lt 2007-12-06 - 49 150 Lt, 2007-12-07 – 50 000 Lt, 2007-12-11 – 50 000 Lt, 2007-12-12 – 50 000 Lt, 2007-12-13 – 50 000 Lt, 2007-12-14 – 50 000 Lt, 2007-12-15 – 15 000 Lt, 2007-12-19 – 98 800 Lt, 2007-12-19 – 50 000 Lt, 2007-12-21 – 49 200 Lt, kuriuos išgrynino T. V.. Taip pat ji iš sporto klubo “K“ AB banko „Snoras“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išėmė grynaisiais: 2007-10-17 – 48 700 Lt, 2007-12-04 – 49 200 Lt, 2007-12-06 - 50 000 Lt, 2007-12-14 – 49 700 Lt. Taip iš sporto klubo “K“ minėtų banko sąskaitų buvo išimta grynaisiais, kurie buvo pervesti iš minėtų įmonių, ir V. A. D. bei T. V. bendrininkaujant pasisavinta – 866 000 Lt.

Be to, V. A. D., T. V., žinodami, kad iš UAB “A“, UAB “L“ gautos piniginės lėšos į klubo kasą kaip parama sporto klubo “K“ veikloje panaudotos nebus, UAB “A“ 2007-04-19 grynaisiais pinigais į sporto klubo “K“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 104019 kaip paramą įnešus 30 000 Lt; 2007-04-25 grynaisiais pinigais į sporto klubo “K“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 104021 kaip paramą įnešus 30 000 Lt; UAB “L“ 2007-04-20 grynaisiais pinigais į sporto klubo “K“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 104020 kaip paramą įnešus 30 000 Lt; iš viso grynaisiais pinigais į klubo kasą įmonių vardu įnešus 90 000 Lt paramą, V. A. D., bendrininkaudamas su T. V., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet jos darbo sporto klube laiku iš kasos, be pateisinančių dokumentų išėmė grynaisiais 90 000 Lt sporto klubui “K“ priklausančias pinigines lėšas ir jas pasisavino.

Taip V. A. D. ir T. V. iš viso iš AB banko „Snoras“ sąskaitos bei sporto klubo “K“ kasos grynaisiais išėmė ir nepateikę dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą sporto klubo “K“ veikloje bei jų į klubo kasą ar banko sąskaitas negrąžinę, pasisavino 956 000 (866 000 + 90 000) Lt didelės vertės svetimą, sporto klubui “K“ priklausantį turtą, kuris buvo patikėtas T. V., ir padarė turtinę žalą.

V. A. D. ir T. V. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB “S“ ir sporto klubo „ K“ turto pasisavinimo).

T. V. taip pat nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 būdama sporto klubo “K“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio reikalavimus „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“ būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; pažeisdama 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimus: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“; pažeisdama 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimus: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“, pažeisdama Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13 „Nustatyti, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: Apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas, ir nepateikė tyrimui: 1) kasos knygų, banko registrų, avansinių apyskaitų ir jų registrų, didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų“, nepateikė kasos pajamų orderių: 2005-04-28 (duomenys neskelbtini) 001 grynų išėmimo iš a/s 18 900,00 Lt ; 2005-05-05 (duomenys neskelbtini) 002 grynų išėmimo iš a/s 18 200,00 Lt; 2005-05-05 (duomenys neskelbtini) 003 grynų išėmimo iš a/s 27 300,00 Lt; 2005-05-06 (duomenys neskelbtini) 004 grynų išėmimo iš a/s 22 750,00 Lt; 2005-05-09 (duomenys neskelbtini) 005 grynų išėmimo iš a/s 18 200,00 Lt; 2005-05-12 (duomenys neskelbtini) 006 grynų išėmimo iš a/s 5 000,00 Lt; 2005-05-31 (duomenys neskelbtini) 007 grynų išėmimo iš a/s 37 000,00 Lt; 2005-06-02 (duomenys neskelbtini) 008 grynų išėmimo iš a/s 36 500,00 Lt; 2005-06-06 (duomenys neskelbtini) 009 grynų išėmimo iš a/s 27 500,00 Lt; 2005-06-07 (duomenys neskelbtini) 010 grynų išėmimo iš a/s 36 500,00 Lt; 2005-08-24 (duomenys neskelbtini) 015 grynų išėmimo iš a/s 9 950,00 Lt; 2005-08-24 (duomenys neskelbtini) 016 grynų išėmimo iš a/s 9 950,00 Lt; 2005-08-25 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 14 250,00 Lt; 2005-08-26 (duomenys neskelbtini) 0017 grynų išėmimo iš a/s 9 680,00 Lt; 2005-08-29 (duomenys neskelbtini) 0018 grynų išėmimo iš a/s 11 460,00 Lt; 2005-08-30 (duomenys neskelbtini) 0019 grynų išėmimo iš a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-01 (duomenys neskelbtini) 0020 grynų išėmimo iš a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-06 (duomenys neskelbtini) 0021 grynų išėmimo iš a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-08 (duomenys neskelbtini) 0022 grynų išėmimo iš a/s 19 200,00 Lt; 2005-09-09 (duomenys neskelbtini) 0023 grynų išėmimo iš a/s 9 600,00 Lt; 2005-09-15 (duomenys neskelbtini) 0024 grynų išėmimo iš a/s 28 300,00Lt; 2005-09-16 (duomenys neskelbtini) 0025 grynų išėmimo iš a/s 9 600,00Lt; 2005-09-19 (duomenys neskelbtini) 0026 grynų išėmimo iš a/s 16 000,00Lt; 2005-09-21 (duomenys neskelbtini) 0027 grynų išėmimo iš a/s 7 800,00 Lt; 2005-11-03 (duomenys neskelbtini) 0036 grynų išėmimo iš a/s 9 500,00Lt; 2005-11-10 (duomenys neskelbtini) 0037 grynų išėmimo iš a/s 37 400,00 Lt; 2005-11-11 (duomenys neskelbtini) 0038 grynų išėmimo iš a/s 19 000,00 Lt; 2005-11-15 (duomenys neskelbtini) 0039 grynų išėmimo iš a/s 28 300,00 Lt; 2005-11-24 (duomenys neskelbtini) 0040 grynų išėmimo iš a/s 39 500,00 Lt; 2005-11-25 (duomenys neskelbtini) 0042 grynų išėmimo iš a/s 29 500,00 Lt; 2005-11-28 (duomenys neskelbtini) 0043 grynų išėmimo iš a/s 39 500,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0044 grynų išėmimo iš a/s 39 500,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0045 grynų išėmimo iš a/s 49 700,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0046 grynų išėmimo iš a/s 38 100,00 Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) 0047 grynų išėmimo iš a/s 34 000,00 Lt; 2005-12-29 (duomenys neskelbtini) 0048 grynų išėmimo iš a/s 49 100,00 Lt; 2007-05-02 (duomenys neskelbtini) 003 iš mokėjimo kortelės į kasą 9 965,00 Lt; 2007-05-02 (duomenys neskelbtini) 004 iš mokėjimo kortelės į kasą 9 915,00 Lt; 2007-05-21 (duomenys neskelbtini) 005 iš mokėjimo kortelės į kasą 19 930,00 Lt; 2007-05-22 (duomenys neskelbtini) 006 iš mokėjimo kortelės į kasą 33 800,00 Lt; 2007-05-24 (duomenys neskelbtini) 007 iš mokėjimo kortelės į kasą 32 000,00 Lt; 2007-05-28 (duomenys neskelbtini) 008 iš mokėjimo kortelės į kasą 31 400,00 Lt;

Nepateikė kasos išlaidų orderių: 2005-05-21 KIO 002 Palangos ASK „T (duomenys pakeisti)“ 90,00 Lt; 2005-07-22 KIO 018 UAB „D (duomenys pakeisti)” stabdžių skystis 36,01 Lt; 2005-12-31 KIO 0035 DU už 2005-07-12 1 600,50 Lt; 2006-01-30 KIO 0036 DU už 01 mėn. 266,75 Lt; 2006-04-30 KIO 0040 Sodrai 178,00 Lt; 2006-05-31 KIO 0041 266,75 Lt; 2007-04-18 KIO 001 30,00 Lt;

Nepateikė kasos knygų už laikotarpius: 2005.10.01-2005.10.31; 2006.07.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.06.01-2007.07.12; 2008.01.01-2008.01.31; banko registrų už laikotarpius: 2004.11.01-2004.12.31; 2005.01.01-2005.12.31; 2006.01.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.08.01-2007.08.31; 2008.01.01-2008.01.31; avansinių apyskaitų ir jų registrų už laikotarpį 2005.01.01-2008.02.10; didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų, laikotarpiu nuo 2004-10-15 iki 2008-02-01, bei tyrimui ir VMI-jai nepateikė paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 už 2007 m. kurioje turėjo deklaruoti apie šių įmonių suteiktą paramą per 2007 m. 1003500 Lt: UAB „A“, į.k. (duomenys neskelbtini) (90 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskelbtini) (30 000,00 Lt), UAB “S“, į.k. (duomenys neskelbtini) (49 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskelbtini) (100 000,00 Lt), UAB “S“, į. k. (duomenys neskelbtini) (52 500,00 Lt), UAB “T“, į.k. (duomenys neskelbtini) (114000.00 Lt), UAB “L“ ir ko, į.k. (duomenys neskelbtini) (99 000,00 Lt), UAB „F“, į.k. (duomenys neskelbtini) (300 000,00 Lt), UAB “I“, į. k. (duomenys neskelbtini) (120 000,00 Lt), UAB “R“, į. k. (duomenys neskelbtini) (49 000,00 Lt), todėl laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 nebuvo galima visiškai nustatyti sporto klubas “K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

T. V. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde abejoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl Š. M. pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas teisėtumu ir pagrįstumu. Minėto straipsnio taikymas susijęs su asmens dalyvavimu organizuotoje grupėje, tačiau teismas nenustatė, kad byloje ištirtomis aplinkybėmis veikė organizuota grupė. Š. M. parodymai negalėjo būti besąlygiškai naudojami, kaip pagrindžiantys V. A. D. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Šio liudytojo parodymus paneigė kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, analizuojant Š. M. parodymus, matyti, kad jis siekė sumenkinti savo vaidmenį tirtuose įvykiuose. Byloje nustatyta, kad būtent Š. M. bendravo su bendrovių atstovais, kurie nei pažinojo, nei buvo matę V. A. D., o pinigai buvo pervedami į sporto klubo sąskaitą, nes bendrovių atstovai pažinojo liudytoją, kaip asmenį, susijusį su plaukimo sportu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrindą manyti, jog Š. M. buvo suinteresuotas nurodyti, jog ne jis pasisavino sporto klubo “K“ pinigus, nes priešingu atveju abejotina, ar jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kita vertus, liudytojas vėlesnėse ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo stadijose buvo saistomas anksčiau duotų parodymų bei buvo priklausomas nuo kaltintojo. Š. M. įspėjimas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį negali būti laikoma pakankama garantija, kad liudytojas duos tik teisingus parodymus, nes visais atvejais jis duodavo parodymus apie savo paties padarytas nusikalstamas veikas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prokurorė prašė iš dalies tenkinti prokuroro apeliacinį skundą atmetant apeliacinio skundo dalį dėl T. V. nuteisimo realia laisvės atėmimo bausme pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o nuteistojo V. A. D. gynėjo, nuteistųjų T. V. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistųjų T. V., V. B. ir nuteistojo V. A. D. gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl V. A. D., T. V. ir V. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

V. A. D. gynėjas, T. V. ir V. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad nuteistieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, apygardos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Nuteistojo V. A. D. gynėjas ir nuteistoji T. V., apeliaciniuose skunduose abejodami Š. M. parodymais, kuriais yra grindžiama nuteistųjų kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, visų pirma kelia jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. BK 39¹ straipsnis reglamentuoja vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, t. y. kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, remdamasi byloje surinktais duomenimis, 2009-11-26 patvirtino Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009-11-19 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje byloje dėl Š. M., atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, kuris aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką (t. 12, b.l. 52-54). Procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Š. M. pagal BK 39¹ straipsnį nėra panaikintas, todėl pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas šioje dalyje teisėtai ir pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti priimtu procesiniu sprendimu. Iš BK 39¹ straipsnio turinio matyti, kad šios normos taikymas yra sietinas tik su pavojingesnėmis bendrininkavimo formomis, t. y. kai asmuo dalyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad V. A. D. ir T. V. kartu su V. B. bei Š. M. veikė bendrininkų grupe. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant klausimą dėl Š. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės minėto straipsnio pagrindu, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl dalyvavimo organizuota grupe su V. A. D., T. V., taip pat kitais asmenimis pasisavinant didelės vertės svetimą turtą (t. 11, b.l. 162-163). Taigi, tuo metu buvo viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo, numatyto BK 39¹ straipsnyje, privalomų sąlygų. Todėl vien ta aplinkybė, kad apygardos teismas pripažino V. A. D. ir T. V. veikus su kitais asmenimis mažesnio pavojingumo bendrininkavimo forma, kuria dalyvaujant nėra taikomos BK 39¹ straipsnio nuostatos, neleidžia pripažinti, jog Š. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje pažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek V. A. D., tiek T. V. taip pat buvo įteikti pranešimai apie įtarimą dėl jų galimai padaryto nusikaltimo dalyvaujant organizuota grupe (t. 13, b.l. 133-134, 197-198), be to, jiems buvo pareikštas analogiškas kaltinimas šioje dalyje.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymu, nes BPK nuostatos to nedraudžia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014). T. V. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad remiantis BPK 301 straipsniu, jos kaltė negali būti grindžiama Š. M., kaip asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymais. Šio baudžiamojo proceso įstatymo straipsnio 2 dalyje numatyta, kokiomis įrodymų rūšimis negali būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Į tokių asmenų parodymus nepatenka asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai, todėl pripažintina, kad jais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, o analogijos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Be to, tiek jos, tiek ir V. A. D. kaltę padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą patvirtina ne tik Š. M. parodymai, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai vertinami pagal bendrąsias liudytojo apklausos taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253/2008). Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės parodymai atsargiau vertintini apie jo ir kitų nusikaltimo bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikaltimą, skirtinas didesnis dėmesys įvertinant tokio asmens parodymų savarankiškumą bei objektyvumą, t. y. šiuo atveju įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2006).

Vertindama anksčiau aptartus Š. M. parodymus, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, parodymais, nes juos patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. V. B. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jis, būdamas UAB “S“ direktoriumi, pervesdavo pinigines lėšas, kaip paramą, į sporto klubo “K“ banko sąskaitą ir vėliau atgaudavo didelę jų dalį (t. 13, b.l. 29-31, t. 16, b.l. 95-98). Byloje esančių sporto klubo “K“ banko sąskaitų išrašai įrodo, kad nuosprendyje nurodytos bendrovės pervesdavo pinigines lėšas į sporto klubo “K“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, iš kurios piniginės lėšos buvo pervedamos į kitas šio sporto klubo banko sąskaitas, po to piniginės lėšos būdavo išgryninamos (t. 1, b.l. 12-15, 16-19, 20-27, 86-90, 95-103). T. V. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji pasirašydavo paramos sutartis su bendrovėmis, turėdavo banko mokėjimo kortelę ir vėliau išgrynindavo pinigines lėšas, pervestas sporto klubui (t. 17, b.l. 34). Š. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, yra nurodęs, kad jis buvo pasiėmęs banko mokėjimo kortelę ir bankomate išsigrynindavo sporto klubui priklausančias lėšas, tačiau tokie jo veiksmai nepaneigia V. A. D. ir T. V. veiksmų inkriminuotame nusikaltime, nes jie visi veikė suderintai, siekiant vieno bendro tikslo. Kaip minėta, liudytojo Š. M. parodymais nustatyta, jog po paramos sutarčių pasirašymo jis kreipdavosi į V. A. D. sužinoti, ar piniginės lėšos pervestos. Pastarasis turėjo elektroninės bankininkystės duomenis (t. 11, b.l. 175). AB Bankas „Snoras“ 2008-01-17 raštu Nr. P721 pateikė informaciją apie kompiuterių IP adresus, iš kurio jungtasi prie sporto klubo “K“ banko sąskaitų. Šiame rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2007-12-21 pagrindinis toks IP adresas buvo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l 8-33). AB TEO LT 2008-04-08 raštu Nr. 01-2-93 patvirtino, kad minėtas IP adresas priklauso abonentei R. D., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Kaune, telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 7, b.l. 127). Byloje nustatyta, kad V. A. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs šią gyvenamąją vietą ir kontaktinį telefono numerį (t. 13, b.l. 199). Be to, liudytojas G. M. bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog prisijungimo duomenys prie elektroninės bankininkystės galėjo būti V. A. D. žinioje (t. 17, b.l. 33). Visuma šių įrodymų neleidžia abejoti tuo, kad V. A. D. turėjo elektroninės bankininkystės duomenis, susijusius su sporto klubo “K“ bankų sąskaitomis, ir darė piniginių lėšų pervedimus į kitas bankų sąskaitas. Akivaizdu, kad asmuo, kuris nesusijęs su banko sąskaitos balanso tikrinimu ir piniginių lėšų pervedimu iš vienos banko sąskaitos į kitas bankų sąskaitas, nuolat neprisijungtų prie savo gyvenamojoje vietoje esančio kompiuterio naudodamasis elektroninės bankininkystės duomenimis. T. V. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji turėjo prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, tačiau negalėjo paaiškinti, kiek sąskaitų turėjo sporto klubas “K“ (t. 17, b.l. 34, 36), kas leidžia abejoti jos parodymais, susijusiais su naudojimusi elektronine bankininkyste. Be to, neįtikinama versija, kad bendrovėms pervedus pinigines lėšas į sporto klubo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), T. V. kiekvieną kartą atvykdavo į V. A. D. gyvenamąją vietą ir naudodavosi joje esančiu kompiuteriu prisijungiant prie internetinės bankininkystės bei pervedant pinigines lėšas į kitas banko sąskaitas. V. A. D. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog prie internetinės bankininkystės buvo galima prisijungti ne tik iš V. A. D. buto, bet ir iš greta esančių patalpų, kuriose buvo įsikūręs sporto klubas. Kita vertus, tokią aplinkybę, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs duomenys, nurodė tik V. A. D., todėl ji atmetama kaip nepagrįsta.

Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių piniginės lėšos turėjo būti pervedamos iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas siekiant jas panaudoti sporto klubo “K“ veikloje. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais, pervedus pinigines lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas, po nedidelio laiko tarpo jos būdavo išgryninamos. Prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų pridėtose suvestinėse užfiksuota, kad pokalbių metu T. V., V. A. D. ir Š. M. tarpusavyje bendrauja, vienas su kitu tariasi susitikti, dalis pokalbių vyksta apie piniginių lėšų judėjimus, jų išėmimus (t. 8, b.l. 44-51, 56-80, 81-95, 100-117, 118-127, 132-137). Taigi, darytina išvada, kad V. A. D. ir T. V. inkriminuoti veiksmai buvo atliekami siekiant pinigines lėšas neteisėtai užvaldyti. Tai, kad jiems buvo žinoma, jog piniginės lėšos būdavo pervedamos į sporto klubo “K“ banko sąskaitą siekiant jas vėliau pasisavinti, patvirtina ir procesinės prievartos priemonės - slapto sekimo - protokoluose užfiksuotos aplinkybės. 2008-01-21 slapto sekimo protokole nurodyta, kad Š. M. ir V. A. D. 2008-01-21 buvo susitikę su T. V. prie pastarosios gyvenamosios vietos. Tą pačią dieną nuteistoji išėjo iš savo gyvenamosios vietos, nuėjo į bankomatą ir išgrynino pinigus (t. 8, b.l. 187). 2008-01-22 slapto sekimo protokole užfiksuota, kad T. V. 2008-01-22 atliko analogiškus veiksmus nuėjusi prie bankomato, vėliau tą pačią dieną ji susitiko su atvažiavusiais Š. M. ir V. A. D. (t. 8, b.l. 188). 2008-01-23 slapto sekimo protokole nurodyta, kad Š. M. 2008-01-23 susitiko su V. B., o vėliau ir su T. V., po ko jie buvo sulaikyti (t. 8, b.l. 192). 2008-01-23 asmens kratos protokolas įrodo, kad pas V. B. buvo rasta 38 000 Lt (t. 13, b.l. 41-43). Remiantis V. B. ir Š. M. parodymais, nustatyta, jog ši pinigų suma yra dalis piniginių lėšų, kurios, kaip parama, 2008-01-18 buvo pervestos iš UAB “S“ banko sąskaitos į sporto klubo “K“ banko sąskaitą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad aptariamos piniginės lėšos buvo pervestos iš sporto klubo “K“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kitą banko sąskaitą iš IP adreso, kuris susietas su V. A. D. gyvenamąja vieta (t. 1, b.l. 35, 90). T. V. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji pripažįsta, kad ji 2008-01-21 buvo susitikusi su V. A. M. ir V. A. D., taip pat 2008-01-22 ir 2008-01-23 atlikusi užfiksuotus veiksmus (t. 17, b.l. 37). Taigi, nustatyta, jog V. A. D. kartu su Š. M. atvažiuodavo susitikti su T. V., tokie susitikimai vykdavo neoficialioje aplinkoje ir trukdavo nedidelį laiko tarpą. Tomis pačiomis susitikimų dienomis T. V. eidavo į bankomatą išgryninti pinigines lėšas. Tokia įvykių eiga patvirtina Š. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kad jis kartu su V. A. D. nuvažiavo pas T. V., kuri Š. M. automobilyje padavė juodą maišelį su pinigais, vėliau V. A. D. nurodymu Š. M. perdavė šį maišelį su 38 000 Lt V. B.. Nėra pagrindo abejoti, kad V. A. D., atvažiuodamas tuo pačiu automobiliu kaip ir Š. M. susitikti su T. V., žinojo tokių susitikimų tikslą. Anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su UAB “S“ 2008-01-18 piniginių lėšų pervedimu į sporto klubo “K“ banko sąskaitą, siejant jas su išanalizuotų įrodymų visuma, neleidžia abejoti tuo, jog V. A. D. žinojo apie nuosprendyje nurodytas bendrovių pervestas pinigines lėšas sporto klubui “K“, kurios realiai nebuvo skirtos naudoti šio sporto klubo veikloje, o jas siekta pasisavinti.

Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad sutartys dėl sporto klubo “K“ paramos buvo fiktyvios, nes jomis buvo prisidengiama siekiant neteisėtai užvaldyti pinigines lėšas. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, jog V. A. D. nebuvo šioje byloje kaltinamas dokumentų klastojimu pagal BK 300 straipsnį. Be to, pažymėtina, kad T. V. buvo kaltinama pagaminusi netikrus dokumentus, t. y. pasirašiusi sutartis tarp UAB “S“ ir sporto klubo “K“ dėl paramos, kuri realiai nebus panaudota, suteikimo, tačiau apygardos teismas nutraukė bylą šioje dalyje suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai patvirtina, kad T. V. buvo kaltinama dėl kai kurių tikrovės neatitinkančių paramos sutarčių pasirašymo, tačiau jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas nebuvo sprendžiamas dėl procesinių kliūčių. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas baudžiamosios bylos nutraukimo pagrindas nėra reabilituojantis, o skundžiamame nuosprendyje nebuvo konstatuota, jog šiomis pasirašytomis sutartimis buvo išreikšta tikroji šalių valia. V. A. D. ir T. V. nebuvo kaltinami šioje byloje bendrininkavę su bendrovių atstovais, išskyrus su UAB “S“ direktoriumi V. B., darant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad V. A. D. ir T. V. siekė, jog piniginės lėšos, pervestos į sporto klubo “K“ banko sąskaitą, būtų naudojamos kaip gauta parama sporto klubo veiklai vystyti. Priešingai, nuteistųjų veiksmai rodo, jog jie nesiekė panaudoti gautų piniginių lėšų tokiu tikslu. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo pasisakyti dėl bendrovių atstovų, su kuriais T. V. pasirašė neva paramos sutartis, veiksmų atitikimo baudžiamajam įstatymui. Byloje nustatyta, kad sporto klubui pervedė 5 000 Lt, kaip paramą, ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija per Kūno kultūros ir sporto departamentą. Šiame kontekste pasakytina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog minėta pinigų suma buvo panaudota sporto klubo “K“ veikloje. Priešingai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per Kūno kultūros ir sporto departamentą pervestos lėšos į šio sporto klubo banko sąskaitą vėliau buvo išgrynintos kartu su kitomis bendrovių pervestomis piniginėmis lėšomis. Toks analogiškas nusikaltimo padarymo mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad V. A. D. kartu su T. V. pasisavino Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per Kūno kultūros ir sporto departamentą pervestas pinigines lėšas.

V. A. D. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog liudytojai E. N., A. B., G. A., V. A., K. K. ir N. V., t. y. bendrovių, kurios pervedė pinigines lėšas sporto klubui “K“, atstovai, paneigė, jog jie buvo gavę kokias nors pinigines lėšas iš Š. M., nors šis teigė priešingai. Tai tvirtinama ir T. V. apeliaciniame skunde. Kaip minėta, byloje nenustatyta, jog piniginės lėšos, pervestos kaip parama sporto klubui “K“, buvo realiai naudojamos šio sporto klubo veiklai vystyti, o V. A. D. bei T. V. veiksmų teisiniam kvalifikavimui neturi reikšmės, ar tokios piniginės lėšos buvo naudojamos asmeniniams arba kitų asmenų poreikiams tenkinti. Vien tai, kad šioje dalyje Š. M. parodymai nesutampa su minėtų liudytojų parodymais, nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti Š. M. parodymais nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes, juolab kad bendrovių vadovų veiksmų teisėtumo klausimas buvo vertinamas šioje byloje atliekant ikiteisminį tyrimą ir neatmetama, kad bendrovių vadovams pripažinus, jog jie atgavo dalį piniginių lėšų, pervestų sporto klubui “K“, būtų priimtas kitokio pobūdžio sprendimas užbaigiant ikiteisminį tyrimą dėl šių asmenų, o ne nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę.

V. A. D. gynėjo ir T. V. apeliaciniuose skunduose vertinant Š. M. parodymus teigiama, kad Š. M. teiginio, jog V. A. D. buvo skolingas jam, nepatvirtino nei liudytojai, nei rašytiniai dokumentai. Pabrėžtina, kad Š. M. baudžiamojo proceso metu duotų parodymų teisingumo ir patikimumo vertinimui neturi reikšmės, dėl kokios priežastis jis nusprendė atlikti nuosprendyje nurodytus veiksmus, o byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Š. M. ir V. A. D. tarpusavio turtinių santykių. Be to, byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės patvirtina, kad Š. M. bendravimas su V. A. D. nėra konfliktiškas (t. 7, b.l. 136-200, t. 8, b.l. 1-16, 28-43, 56-80). Nenustatyta, kad Š. M. būtų suinteresuotas apkalbėti V. A. D.. Tiek V. A. D. gynėjas, tiek T. V. apeliaciniuose skunduose vertina Š. M. vaidmenį teigdami, jog pastarasis pasisavino pinigines lėšas, pervestas sporto klubui “K“, o Š. M. duotais parodymais siekė sumenkinti savo vaidmenį. Byloje nustatyta, kad Š. M. veikė kaip tarpininkas bendraujant su bendrovių atstovais dėl paramos suteikimo sporto klubui “K“, tačiau tai nereiškia, jog darant nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nedalyvavo nuteistieji ir jų vaidmuo buvo antraeilis. Vien Š. M. kaltinančių parodymų davimas dėl V. A. D. ir T. V. nusikalstamų veiksmų savaime nepatvirtina, kad Š. M. siekė sumenkinti savo vaidmenį nagrinėjamuose įvykiuose. T. V., abejodama Š. M. parodymais, remiasi jo brolio D. M. parodymais, tačiau pastarojo parodymai niekaip nepaneigia nuteistosios kaltės pasisavinus svetimą turtą skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, nes veikoje dėl UAB “S“ priklausančių 42 000 Lt pasisavinimo T. V. nebuvo pareikštas kaltinimas. Nuteistoji, apeliaciniame skunde pateikdama tik subjektyvų byloje surinktų įrodymų vertinimą, teigia, jog svetimą turtą pasisavino tik Š. M., kas prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl toks jos teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Taip pat niekuo nepagrįstos V. A. D. gynėjo abejonės dėl Š. M. parodymų patikimumo, nes jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra saistomas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei priklausomas nuo kaltintojo. Vadovaujantis tokiais apelianto teiginiais, byloje apskritai nebūtų pagrindo remtis asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais, nors tai, kaip minėta, neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir teismų praktikos. Nagrinėjamu atveju Š. M. parodymus patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl jie laikytini patikimais, kuriais galima remtis nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, apygardos teismas taip pat teisingai nurodė, kad apklausiamas teisiamajame posėdyje Š. M. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

V. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis, gavęs iš Š. M. pinigines lėšas, kurios prieš tai buvo pervestos kaip parama sporto klubui “K“, nepasisavino šių piniginių lėšų, o panaudojo jas UAB “S“ interesais, siekiant suremontuoti geležinkelio atšakos, priklausiusios bendrovei, bėgius. Apygardos teismas įrodymų tyrimo metu užklausė UAB „V“, kuri administruoja UAB “S“ bankroto procedūrą, siekdamas išsiaiškinti, ar UAB “S“ nuo 2006 m. iki 2008 m. pirko geležinkelio bėgių ir pabėgių remonto (renovavimo) paslaugas ar medžiagas šiems darbams atlikti (t. 16, b.l. 87). UAB „V“, atsakydama į paklausimą, nurodė, kad patikrinus UAB “S“ apskaitos dokumentus už minėtą laikotarpį, buvo rasti 2006-05-03, 2006-06-08, 2006-06-09, 2006-06-30 ir 2006-07-24 finansiniai dokumentai, pagrindžiantys geležinkelio bėgių ir pabėgių remonto (renovavimo) paslaugų bei medžiagų pirkimą (t. 16, b.l. 104-113). Pagal skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes V. B., kaip UAB “S“ direktorius, pradėjo pervesti pinigines lėšas į sporto klubo “K“ banko sąskaitą tik nuo 2007-05-21, t.y. praėjus beveik vieneriems metams po nuteistojo apeliaciniame skunde aptariamo 2006-06-07 įvykio, kurio metu nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo prekiniai vagonai. Nuteistasis atgavo dalį pervestų piniginių lėšų dar praėjus didesniam laiko tarpui nuo minėto 2006-06-07 įvykio. Be to, UAB „V“ pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad UAB “S“ priklausančių geležinkelio bėgių ir pabėgių remonto darbai buvo atliekami bei jiems skirtos medžiagos buvo perkamos iš karto po 2006-06-07 atsitikusio įvykio. Todėl pripažintina, kad V. B. inkriminuotos pasisavintos UAB “S“ piniginės lėšos negalėjo būti naudojamos 2006-06-07 atsitikusio įvykio padariniams likviduoti. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2007 m. buvo remontuojami (renovuojami) UAB “S“ priklausę geležinkelio bėgiai (pabėgiai) ar perkamos medžiagos, reikalingoms tokiems darbams atlikti. UAB „V“ nepateikė 2007 m. finansinių dokumentų, susijusių su aptariamu klausimu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojai A. J. ir D. P. teisiamajame posėdyje nepatvirtino, jog dėl prastos geležinkelio bėgių būklės 2007 m. geležinkelio bėgiai buvo remontuojami. Liudytoja A. J., kuri V. B. inkriminuojamu laikotarpiu dirbo UAB “S“ buhaltere, nurodė, kad 2006-2008 m. laikotarpiu buvo pirktos medžiagos, skirtos remontuoti geležinkelį. Ji neatsiminė tikslios datos, tačiau paaiškino, kad medžiagos buvo apskaitytos buhalterijoje. A. J. taip pat negalėjo pasakyti, ar bendrovė samdė kitą bendrovę remontuoti geležinkelio bėgius (t. 16, b.l. 81). Analizuojant tokius liudytojos A. J. parodymus, akivaizdu, kad ši liudytoja nurodė aplinkybes tik dėl 2006 m. pirktų medžiagų, skirtų remontuoti UAB “S“ priklaususius geležinkelio bėgius (pabėgius), nes jų pirkimas yra užfiksuotas finansiniuose dokumentuose. Liudytojo D. P., kuris 2006-2008 dirbo UAB “S“ metalo padalinio vadovu, parodymai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra informatyvūs. Šis liudytojas nurodė, jog jam teko girdėti, kad traukinio sąstatas buvo nuvažiavęs nuo geležinkelio bėgių, tačiau tai įvyko, kuomet jis dar nedirbo. Be to, D. P. abstrakčiai paaiškino, kad žmonės reguliariai „stuksendavo bėgius“, tačiau jis nežino, kas ten ką darė, ar tvarkydavo bėgius (t. 16, b.l. 82). Tokie liudytojo D. P. bendro pobūdžio parodymai nelaikytini kaip patvirtinantys, jog 2007 m. remontuojami UAB “S“ priklausantys geležinkelio bėgiai (pabėgiai). Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog piniginės lėšos, už kurių pasisavinimą nuteistas V. B., buvo panaudotos bendrovės interesais. Todėl tokia nuteistojo versija atmetama kaip nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis panaudojo iš Š. M. gautas pinigines lėšas reprezentuoti bendrovę, skatinti klientus, tačiau neužsiminė, jog jos buvo skirtos geležinkelio bėgiams (pabėgiams) remontuoti ir pirkti medžiagas tokiems darbams atlikti (t. 13, b.l. 29-31). Apeliantas tik bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad gautos piniginės lėšos buvo panaudotos pastariesiems tikslams (t. 16, b.l. 95-98). Taigi, V. B. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus nurodydamas, kokiam tikslui jis panaudojo iš Š. M. gautas pinigines lėšas, kas neleidžia remtis jo parodymais šioje dalyje nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Be to, V. B. bendro pobūdžio teiginys, kad piniginės lėšos buvo panaudotos reprezentuoti bendrovę, skatinti klientus, nėra pakankamas tvirtinti, kad nuteistasis nepasisavino šių lėšų, tuo labiau kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2008-10-08 specialisto išvadoje Nr. 5-2/130 nurodyta, jog V. B. nepateikė gautų piniginių lėšų panaudojimą įrodančių dokumentų (t. 4, b.l. 121-132).

V. A. D. gynėjas, apeliaciniame skunde argumentuodamas savo ginamojo, kaip bendrininko su V. B., nekaltumą, teigia, kad baudžiamojo proceso principai neleidžia įrodinėjimo pareigos perkelti kaltininkui ir pažeisti nekaltumo prezumpcijos principą. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. B., teigdamas, kad jis panaudojo gautas pinigines lėšas UAB “S“ interesais, nepagrindė tokio savo teiginio objektyviais duomenimis, todėl apygardos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo iškeltą versiją. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje akcentuojant, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais; todėl kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis; tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-138/2014).

Bylos medžiagoje yra bankrutuojančios UAB “S“ (toliau – BUAB “S“) administratoriaus UAB „V“ įgalioto asmens 2012-04-17 pažyma, kurioje nurodyta, kad suteikta parama piniginiais mokėjimais pagal paramos sutartis sporto klubui “K“ ir P nebuvo padaryta jokia žala BUAB “S“. Bendrovė dėl to nereiškė ir neturėjo pretenzijų iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam direktoriui V. B.. Bankroto proceso metu BUAB “S“ kreditoriai ir akcininkas taip pat nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų V. B. ar kitiems asmenims dėl šių sutarčių ir jų pagrindu atliktų mokėjimų (t. 15, b.l. 96). Nors šioje pažymoje nurodyta, jog BUAB “S“ akcininkas ir kreditoriai neturi pretenzijų dėl V. B. veiksmų, tačiau priešingai nei tvirtinama nuteistojo apeliaciniame skunde, pretenzijų neturėjimas savaime neįrodo, jog V. B. panaudojo visas gautas ir buhalterijoje neapskaitytas pinigines lėšas bendrovės veiklai vystyti. BUAB “S“ akcininkas turėjo teisę savo nuožiūra reikšti kokias nors pretenzijas V. B., arba ne. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB “S“ realiai patyrė žalą, nes dalis bendrovei priklausančių piniginių lėšų nebuvo panaudotos pagal paskirtį ir jos buvo pasisavintos.

Vertinant V. A. D., T. V. ir V. B. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, visų pirma pasakytina, kad byloje nustatyta, jog V. A. D. pasiūlė Š. M. nusikaltimo planą, t. y. surasti rėmėjų, kurie galėtų paremti sporto klubą “K“, vėliau dalį piniginių lėšų pasidalinti tarpusavyje ir su T. V., o dalį piniginių lėšų grąžinti rėmėjams. Š. M., veikdamas kaip tarpininkas, susisiekė su V. B., kuris, būdamas UAB “S“ direktoriumi, sutiko su pasiūlytu nusikaltimo planu. Byloje nustatyta, kad UAB “S“ turtas buvo V. B. žinioje, pastarasis, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, pasirašydavo paramos sutartis su sporto klubo “K“ atstove T. V., po to piniginės lėšos buvo pervedamos į šio sporto klubo banko sąskaitą. V. A. D. pervedus gautas pinigines lėšas iš vienos sporto klubo “K“ banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas, jos vėliau būdavo išgryninamos ir pasidalinamos tarp bendrininkų. Akivaizdu, kad V. B., atgavęs dalį piniginių lėšų, kurios būdavo UAB “S“ skiriamos sporto klubui “K“, negrąžinęs jų bendrovei ir nepanaudojęs jos interesais, pasisavino tokias pinigines lėšas. V. A. D. ir T. V. turėjo vieningą tyčią kartu su V. B. padaryti BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, jų veiksmai buvo reikšmingi siekiant bendro tikslo. Taigi, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad V. A. D., T. V. ir V. B. veikė kaip bendrininkai darant inkriminuotą nusikaltimą. Šiuo atveju V. A. D. veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikšminga ta aplinkybė, kad, pasak nuteistojo, jis nepažinojo V. B., o pagrindinis bendravimas vyko tarp V. B. ir Š. M.. BK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-245/2006). Analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo abejoti tuo, kad V. A. D. žinojo, jog nusikaltime dalyvauja ir bendrovės atstovas, kuris siekia pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Šios aplinkybės pakanka konstatuoti, jog V. A. D. dalyvavo darant nusikaltimą kartu su kitais asmenimis. Tokios išvados nepaneigia tai, jog veikoje dėl UAB “S“ turto pasisavinimo V. B. pervedus pinigines lėšas paramos fondui “P“, V. A. D. buvo išteisintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad dalį piniginių lėšų, priklausančių UAB “S“ gavo V. A. D. ir T. V.. Pastaroji apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji negavo jokios naudos atlikus minėtus veiksmus, tačiau toks jos teiginys neatitinka Š. M. parodymų. Be to, nėra įtikinama T. V. versija, kad ji negaudavo jokių pinigų už nevienkartinių veiksmų atlikimą, t. y. paramos sutarčių pasirašymą bei ne tik UAB “S“, bet ir kitų bendrovių pervestų piniginių lėšų išgryninimą, nes toks asmens elgesys yra nelogiškas. Todėl T. V. parodymai šioje dalyje vertintini kaip bandymas sumenkinti savo vaidmenį darant nusikaltimą. Nors apygardos teismas tiksliai nenustatė, kokią pinigų dalį pasilikdavo su sporto klubo “K“ veikla susiję asmenys, tačiau pabrėžtina, kad ši aplinkybė neturi reikšmės nuteistųjų nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui, nes jie turėjo tyčią bendrais veiksmais pasisavinti visas UAB “S“ pervestas pinigines lėšas minėtam sporto klubui, kas ir yra šio nusikaltimo dalykas. Pasak V. A. D. gynėjo, V. B. išgryninti bendrovės pinigus ir vėliau juos naudoti bendrovės veikloje padėję asmenys pasiliko dalį pervestų pinigų dėl to, kad taip padaryti leido asmuo, galėjęs disponuoti bendrovės lėšomis. V. B., kaip UAB “S“ direktorius, sutikęs pervesti paramą sporto klubui “K“, neturėjo teisės neoficialiai atgauti dalį piniginių lėšų ir leisti dalį jų pasilikti kitiems asmenims. Akivaizdu, kad dalis pervestų piniginių lėšų buvo pasilikta ir pasidalinta tarp asmenų, susijusių su sporto klubu “K“, būtent kaip atlygis už neteisėtų veiksmų atlikimą grąžinant dalį pervestų piniginių lėšų.

Dėl kitų bendrovių piniginių lėšų, kaip paramos, pervedimo sporto klubui “K“ apygardos teismas nustatė, kad T. V. inkriminuotu laikotarpiu buvo sporto klubo “K“ pirmininkė ir kasininkė. Šiam klubui priklausančios lėšos buvo nuteistosios žinioje. Prie piniginių lėšų priėjimą turėjo ir V. A. D., nes jis tiesiogiai pervesdavo sporto klubui “K“ priklausančias pinigines lėšas iš vienos banko sąskaitos į kitas banko sąskaitas. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad piniginės lėšos buvo realiai naudojamos sporto klubo “K“ veikloje. Priešingai, šios piniginės lėšos tiesiog buvo išgryninamos. Tiek V. A. D., tiek T. V. savo bendrais veiksmais prisidėjo prie to, kad piniginės lėšos nebūtų panaudojamos minėto sporto klubo veikloje. Pasak V. A. D. gynėjo, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad V. A. D. būtų iš anksto susitaręs su T. V. kartu pasisavinti sporto klubui pervestus pinigus, tačiau tokį teiginį visų pirma paneigia Š. M. parodymai, jog V. A. D. pasiūlė nusikaltimo mechanizmą, į kurį buvo įtrauktas ir T. V. vaidmuo. Be to, nuteistųjų suderintų veiksmų atlikimas parodo, kad jie veikė turėdami bendrą tyčią pasisavinti sporto klubui “K“ pervestas pinigines lėšas. Pabrėžtina, kad byloje esančioje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, jog V. A. D. 2007-12-12 kartu su T. V. išgrynina iš bankomato pinigus, kurie, remiantis rašytiniais įrodymais, prieš tai buvo pervesti kaip parama sporto klubui “K“. V. A. D. elgesys, kai jis eina prie bankomato su sporto klubo pirmininke išgryninti pinigų, leidžia daryti išvadą, jog jis suprato apie atliekamus neteisėtus veiksmus ir siekė, kad neteisėti veiksmai būtų atlikti. Be to, byloje yra kasos pajamų orderiai su V. A. D. ir T. V. parašais, kas patvirtina, jog V. A. D. žinojo apie gaunamas pinigines lėšos iš bendrovių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. A. D. ir T. V. elgėsi su sporto klubui “K“ pervestomis piniginėmis lėšomis kaip su nuosavomis, o byloje nesant dokumentų, patvirtinančių sporto klubui “K“ pervestų piniginių lėšų panaudojimą, pripažintina, kad šios piniginės lėšos buvo pasisavintos bendrais V. A. D. ir T. V. veiksmais. V. A. D. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginamasis netvarkė šio sporto klubo buhalterinės apskaitos ir nebuvo kasininkas, tačiau V. A. D. nebuvo inkriminuotos tokio pobūdžio pareigos. Be to, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. A. D. žinojo, kad sporto klubui “K“ pervestos lėšos nebuvo naudojamos pagal paskirtį. Byloje yra 2013-10-14 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įvairių daiktų, tarp jų ir sportinės įrangos (t. 25-29). Kaip teisingai pastebėjo apygardos teismas, byloje nėra duomenų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kam šis turtas priklauso ir už kokias lėšas jis buvo pirktas. Be to, nėra žinoma, kada tokia sportinė įranga buvo įsigyta. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota sportinė įranga priklauso sporto klubui “K“ ir ji buvo pirkta V. A. D. bei T. V. nusikalstamų veikų inkriminuojamu laikotarpiu. Taigi, apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog V. A. D. ir T. V. bendrais veiksmais pasisavino 956 000 Lt, priklausančių sporto klubui “K“. Nagrinėjamu atveju nusikaltimo padarymo dalykas yra visos bendrovių pervestos piniginės lėšos, kaip sporto klubui “K“ skirta parama, todėl tai, jog skundžiamame nuosprendyje nenustatytas tikslus nuteistųjų gautų piniginių lėšų dydis, neturi reikšmės jų atliktų veiksmų teisiniam vertinimui.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad V. A. D., T. V. ir V. B., atlikdami nuosprendyje nurodytus veiksmus, pasisavino svetimą turtą. Nuteistieji savo bendrais veiksmais realizavo šio nusikaltimo sudėtį, todėl jų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigia V. B., apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais pasisavino UAB “S“ priklausančius 45 000 Lt. Tai, kad V. B. buvo sulaikytas 2008-01-23, o atlikus kratą pas jį buvo rasta 38 000 Lt, nepaneigia, jog neteisėtai įgytas svetimas turtas buvo nuteistojo žinioje ir jis turėjo realią galimybę disponuoti šiuo turtu. V. B. inkriminuoto nusikaltimo baigtumui neturi reikšmės, kad jis nepanaudojo šių piniginių lėšų išleisdamas jas ar atlikdamas kokius nors kitus veiksmus.

Dėl T. V. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

Pasak T. V., ji aplaidžiai tvarkė sporto klubo “K“ buhalterinę apskaitą, todėl jos veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į 223 straipsnio 1 dalį.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. T. V. nuteista už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).

T. V. nuo 2007-04-17 buvo išrinkta sporto klubo “K“ vadove-pirmininke (t. 2, b.l. 45). Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šio sporto klubo buhalterinei apskaitai tvarkyti buvo pasamdyta buhalterė. Vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas. 2008-07-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 užfiksuota, kad atlikus sporto klubo “K“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinį tyrimą, nustatyta, jog T. V. užimamų pareigų laikotarpiu nebuvo pateikti kasos pajamų orderiai: 1) 2007-05-02 (duomenys neskeltini) 003 iš mokėjimo kortelės į kasą 9 965,00 Lt; 2) 2007-05-02 (duomenys neskeltini) 004 iš mokėjimo kortelės į kasą 9 915,00 Lt; 3) 2007-05-21 (duomenys neskeltini) 005 iš mokėjimo kortelės į kasą 19 930,00 Lt; 4) 2007-05-22 (duomenys neskeltini) 006 iš mokėjimo kortelės į kasą 33 800,00 Lt; 4) 2007-05-24 (duomenys neskeltini) 007 iš mokėjimo kortelės į kasą 32 000,00 Lt; 5) 2007-05-28 (duomenys neskeltini) 008 iš mokėjimo kortelės į kasą 31 400,00 Lt; kasos išlaidų orderis 2007-04-18 (duomenys neskeltini) 001 30,00 Lt; kasos knygos už laikotarpius nuo 2007.06.01-2007.07.12; 2008.01.01-2008.01.31; banko registrai už laikotarpius nuo 2007.08.01-2007.08.31; 2008.01.01-2008.01.24; avansinės apyskaitos ir jų registrai už laikotarpį 2007.04.17 - 2008.01.24; didžioji knyga, bendrieji žurnalai, darbo laiko dokumentai, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinės, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentai už laikotarpį nuo 2007.04.17 iki 2008.01.24, bei tyrimui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikta paramos gavimo ir panaudojimo metinė ataskaita FR0478 už 2007 m., kurioje turėjo būti deklaruota apie šių įmonių suteiktą paramą per 2007 m. 100 3500 Lt: UAB „A“, į.k. (duomenys neskeltini) (90 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskeltini) (30 000,00 Lt), UAB “S“, į.k. (duomenys neskeltini) (49 000,00 Lt), UAB “L“, į.k. (duomenys neskeltini) (100 000,00 Lt), UAB “S“, į. k. (duomenys neskeltini) (52 500,00 Lt), UAB “T“, į.k. (duomenys neskeltini) (114000.00 Lt), UAB “L“ ir ko, į.k. (duomenys neskeltini) (99 000,00 Lt), UAB „F“, į.k. (duomenys neskeltini) (300 000,00 Lt), UAB “I“, į. k. (duomenys neskeltini) (120 000,00 Lt), UAB “R“, į. k. (duomenys neskeltini) (49 000,00 Lt) (t. 1, b.l. 136-200, t. 2, b.l. 1-5). Byloje nustatyta, kad T. V., užimdama sporto klubo “K“ vadovės-pirmininkės pareigas, veikdama kartu su nuosprendyje nurodytais asmenimis, pasisavino svetimą turtą. Nagrinėjamu atveju įvertinus anksčiau aptartus T. V. nusikalstamus veiksmus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, trūkstamų finansinių dokumentų pobūdį ir jų skaičių, nėra abejonių, kad sporto klubo “K“ buhalterija buvo tvarkoma netinkamai ne atsitiktinai, o sąmoningai, siekiant, jog nebūtų galima nustatyti sporto klubo “K“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi, nuteistosios netinkamas minėto sporto klubo buhalterinės apskaitos vedimas pagrįstai pripažintas kaip tyčinis, t. y. apgaulingas, todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Nustačius šias faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo T. V. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš BK 222 straipsnio 1 dalies į BK 223 straipsnio 1 dalį. T. V. apeliacinio skundo teiginiai, kad Š. M. jai aiškino, jog sporto klube yra buhalterė, kuri sutvarko buhalterinius dokumentus, ir žadėjo pateikti tokius dokumentus, tačiau nepadarė to, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos įrodymais, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad T. V. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir už tą laikotarpį, kai ji nebuvo sporto klubo “K“ vadove-pirmininke, t. y. iki 2007-04-17, bei kai ji nuo 2008-01-23 buvo sulaikyta kaip įtariamoji šioje byloje galimai padariusi nusikaltimą. Minėtais laikotarpiais nuteistoji negalėjo tvarkyti sporto klubo “K“ buhalterinės apskaitos. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad negauti šio sporto klubo finansiniai dokumentai yra susiję su BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, kas leidžia daryti išvadą, jog T. V. neturėjo tyčios apgaulingai tvarkyti finansinius dokumentus iki 2007-04-17 ir nuo 2008-01-23. Todėl skundžiamas nuosprendis atitinkamai keičiamas, pašalinant iš nuosprendžio aprašomosios dalies apgaulingos apskaitos tvarkymą už minėtus laikotarpius (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Nors T. V. mažintina inkriminuoto kaltinimo apimtis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo mažinti jai paskirtos baudos dydį.

Dėl procesinių pažeidimų

Priešingai nei teigia T. V., Š. M. parodymai nuosprendyje išdėstyti pakankamai išsamiai. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kad nuosprendyje proceso dalyvio parodymai būtų aprašyti pažodžiui, kaip užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole. Kaip teisingai pastebi V. B. apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje neaprašyti liudytojo D. P. parodymai ir neaptartas liudytojos A. J. parodymų vertinimas, tačiau tokie netikslumai nepripažintini esminiais, sudarančiais pagrindą naikinti priimtą procesinį sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Kaip minėta, liudytojo D. P. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, yra abstraktūs ir jais negalima nustatyti kokių nors bylai reikšmingų aplinkybių, o liudytojos A. J. parodymai nepatvirtina V. B. versijos dėl UAB “S“ geležinkelio bėgių (pabėgių) remonto ar medžiagų pirkimo tokiems darbams atlikti 2007 m. Apygardos teismas detaliai nepasisakė dėl iš UAB „V“ gautų dokumentų, tačiau nurodė, jog V. B. paaiškinimu, kad gautus ir susigrąžintus pinigus jis ne pasisavino, o panaudojo bendrovės reikmėms, nėra pagrindo tikėti, nes V. B. nepateikė dokumentų, įrodančių piniginių lėšų panaudojimą (nuosprendžio devynioliktas lapas). Toks teiginys įrodo, kad apygardos teismas įvertino visus įrodymų tyrimo metu išreikalautus dokumentus ir patikrino nuteistojo iškeltą versiją. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo padaryti esminiai BPK 20 ar 305 straipsnio pažeidimai.

T. V. apeliaciniame skunde sieja ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus su tam tikrų procesinių veiksmų neatlikimu ar netinkamu atlikimu, pavyzdžiui, teigia, kad: neatliktos akistatos tarp Š. M. ir bendrovių, kurios pervedė pinigines lėšas, kaip paramą sporto klubui “K“, vadovų, neatlikti procesiniai veiksmai Š. M. parodymams patikrinti, be to, dėl bendrovių vadovų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pastebėtina, kad pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį, ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje. Taigi, būtent prokuroras sprendžia, kokios ikiteisminiam tyrimui reikšmingos aplinkybės turi būti išsiaiškintos, kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami. Todėl ta aplinkybė, kad tam tikri procesiniai veiksmai nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu, savaime nepatvirtina, kad apygardos teismas neišsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas. Be to, nagrinėjamu atveju Š. M. ir bendrovių, pervedusių pinigines lėšas, kaip paramą sporto klubui “K“, vadovai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios teisme, todėl nėra pagrindo manyti, kad atliekant akistatas tarp jų, būtų pašalinti prieštaravimai jų parodymuose. Š. M. parodymus patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma, todėl juos papildomai tikrinti BPK nustatyta tvarka nėra būtina. Prokuroro nutarimais ikiteisminis tyrimas dėl minėtų bendrovių vadovų buvo nutrauktas, šie procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, todėl pripažintini kaip teisėti ir pagrįsti. Taigi, dėl anksčiau aptartų argumentų nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminiame tyrime buvo padaryti kokie nors esminiai procesiniai pažeidimai, kurie būtų paveikę teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą, o T. V. nurodytos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina skundžiamo nuosprendžio prieštaringumo ir nepagrįstumo.

Dėl V. A. D., T. V. ir V. B. paskirtų bausmių pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo paskirtomis bausmėmis V. A. D., T. V. ir V. B. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje padarymą. Šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, apygardos teismas paskyrė nuteistiesiems su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje aiškinama, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011 ir kt.). Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

V. A. D., T. V. ir V. B. padarė baigtą nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra susijęs su savanaudiškais tikslais, siekiant pasisavinti svetimas pinigines lėšas, kita vertus, pritartina apygardos teismui, jog atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, turto pasisavinimas yra mažiau pavojingas nei smurtiniai nusikaltimai ar nusikaltimai visuomenės saugumui. V. A. D., T. V. ir V. B., darydami nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems parinkdamas bausmės rūšį, apygardos teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo mechanizmą, nuteistųjų vaidmenį darant nusikaltimą, atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį ir gautą turtinę naudą. V. A. D. praeityje nėra teistas (t. 14, b.l. 90), byloje nėra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka, be to, jis dirba. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateikti dokumentai, kuriuose V. A. D. teigiamai charakterizuojamas. T. V. praeityje buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jos teistumas išnykęs, byloje nėra duomenų, kad ji bausta administracine tvarka. Nuteistoji nedirba, ji turi šeimą ir yra paskirta savo vyro A. V. rūpintoja (t. 17, b.l. 123). Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateikta Kauno I teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos kopija, iš kurios matyti, jog T. V. motinai J. M. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. V. B. praeityje nėra teistas (t. 13, b.l. 105), byloje nėra duomenų, kad jis baustas administracine tvarka. Nuteistasis dirba, turi šeimą, mažamečių vaikų. Byloje nėra duomenų, kad po nuteistųjų padaryto nusikaltimo buvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų dėl jų galimai neteisėtų veiksmų. Taigi, nenustatyta, kad V. A. D., T. V. ir V. B. asmenybės būtų neigiamai charakterizuojamos. Apygardos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmės rūšį, pagrįstai atsižvelgė į visumą minėtų aplinkybių. Pasak prokuroro, nuteistieji neprisipažino dėl padaryto nusikaltimo, taip apsunkindami galimybę ikiteisminiame tyrime ir teisme atskleisti tiesą apie padarytus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kita vertus, vien tai, kad nuteistieji neprisipažino padarę BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, negali būti pagrindu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. To nereglamentuoja baudžiamasis įstatymas. Be to, baudžiamajame procese kaltinimo funkcija yra priskirta prokurorui, todėl jo pareiga įrodyti asmens kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą, net jei šis ir neprisipažįsta kaltu.

Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atsižvelgė ne tik į V. A. D., T. V. ir V. B. asmenybes, bet ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu, taip pat teisingai įvertino baudžiamojo proceso ilgą trukmę byloje. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008-01-08 (t. 1, b.l. 1), o byla kartu su kaltinamuoju aktu perduota į teismą beveik po penkerių metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios – 2012-11-16 (t. 15, b.l. 124). Apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį 2014-02-03. Taigi, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme praėjo daugiau nei šešeri metai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad T. V. ir V. B. įteikti pranešimai apie įtarimą 2008-01-23 (t. 13, b.l. 27-28, 133-134), o V. A. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą 2008-01-24 (t. 13, b.l. 197-198), kas patvirtina, kad jie turėjo įtariamojo (kaltinamojo) procesinį statusą taip pat daugiau nei šešerius metus iki nuosprendžio paskelbimo. Taigi, akivaizdu, kad procesas šioje byloje užsitęsė. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismu, kad byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo ilgo laiko ikiteisminiam tyrimui atlikti akcentuodamas byloje surinktų duomenų apimtį. Iš tikrųjų byloje buvo surinkta duomenų apie keliolikos bendrovių piniginių lėšų pervedimą į sporto klubo “K“ banko sąskaitą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad dauguma bendrovių pervedė pinigines lėšas, kaip paramą, tam pačiam sporto klubui nuo vieno iki poros kartų, o tik kelios bendrovės pervedė šiek tiek daugiau kartų pinigines lėšas. Nustatyti daugkartiniai piniginių lėšų paėmimai iš sporto klubo “K“ banko sąskaitų ir kasos tik parodo, jog nusikaltimo mechanizmas buvo pasikartojantis, tačiau nepatvirtina itin didelio jo sudėtingumo. Prokuroras deklaratyviai nurodo, kad byloje taip pat buvo surinkta daug kitų duomenų bei atlikta ikiteisminio tyrimo veiksmų. Nenustatyta, kad byloje buvo atlikti kokie nors itin sudėtingi ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu atlikti specialūs tyrimai, susiję su sporto klubo “K“ ir kitų bendrovių veikla, tačiau jų atlikimo trukmė nebuvo itin ilga. Pasak prokuroro, nors ikiteisminis tyrimas byloje užtruko, tačiau nenustatyta duomenų, jog jis buvo vilkinamas, be to, nė vienas iš nuteistųjų nebuvo pateikęs skundo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. BPK 215 straipsnis suteikia įtariamajam, jo atstovui ar gynėjui teisę, bet ne pareigą paduoti skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Tai, kad nė vienas iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nepadavė skundo BPK 215 straipsnyje nustatyta tvarka, nepaneigia anksčiau padarytos išvados, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė šioje byloje. Be to, apygardos teismas nekonstatavo ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Apeliaciniame skunde akcentuojamas bylos tomų skaičius perdavimo į teismą metu. Visų pirma pasakytina, kad bylos tomų skaičius savaime neįrodo, kad byla yra sudėtinga. Bylos medžiagoje yra nemažai duomenų, susijusių su bendrovių atstovų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmais pervedant pinigines lėšas sporto klubui “K“, prie surašytų specialistų išvadų yra pridėta daug priedų, be to, nemažą bylos dalį sudaro dokumentai, susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu (pratęsimu). Šiuo atveju bylos tomų skaičius savaime neįrodo, kad byla yra itin sudėtinga.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog apygardos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirdamas V. A. D., T. V. ir V. B. bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka teisingumo principą. Todėl tenkinti prokuroro apeliacinio skundo paskiriant V. A. D., T. V. ir V. B. realias laisvės atėmimo bausmes nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė teismo posėdyje prašė netinkinti prokuroro apeliacinio skundo dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo T. V..

Priešingai nei teigia T. V. apeliaciniame skunde, nuteistajai paskirta bauda nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajai baudos dydžius už kiekvieną nusikaltimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių teisėjų kolegija jau pasisakė ir nebekartoja. T. V. teigia, kad ji neturi jokio turto, dėl ko negalės sumokėti paskirtą baudą. Byloje yra Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2013-11-11 raštas, kad nuteistoji nuo 2007 iki 2013 m. neturėjo ir neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. 17, b.l. 72), tačiau toks raštas nepatvirtina, jog nuteistoji neturi kitokio pobūdžio turto. Vien rūpinimasis neįgaliais sutuoktiniu ir senyvo amžiaus motina, dėl ko nuteistoji nedirba, nepripažintinas aplinkybe, kuri leistų mažinti paskirtų baudų dydžius. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog kaltininko asmenybė yra tik viena iš aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, o pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-568/2013). Įvertinus ne tik T. V. asmenybę, bet ir kitas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, pripažintina, kad apygardos teismas, parinkdamas T. V. baudos dydžius už kiekvieną nusikaltimą, nepažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatų ir mažinti jų nėra teisinio pagrindo, juolab kad nuteistajai, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta švelnesnė bausmės rūšis nei įtvirtinta BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje. T. V. galutinė bausmė subendrinta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl jos mažinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl T. V. ir V. B. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su turto konfiskavimu

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 redakcija Nr. VIII-1968) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialą vertę turintys daiktai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-138/2014).

T. V. pripažintina kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pasisavinusi kartu su V. A. D. ir V. B. UAB “S“ priklausantį 97 500 Lt turtą, o pasisavinusi su V. A. D. sporto klubui “K“ priklausantį 956 000 Lt turtą. Be to, V. B. pripažintas kaltu pasisavinęs UAB “S“ 42 000 Lt priklausantį turtą.

T. V. apeliaciniame skunde deklaratyviai, nepateikdama jokių argumentų nurodo, kad apygardos teismas formaliai konfiskavo iš jos 510 500 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu nuteistosios teiginiu. Apygardos teismas pagrindė konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos apskaičiavimo būdą. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti konkrečios pinigų sumos, kurią kiekvienas atskirai nuteistasis gavo iš nusikalstamos veikos, todėl iš kiekvieno nuteistojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma vienodomis dalimis nuo pasisavintos sumos. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo padarytomis išvadomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino turto vertę apskaičiuotinos pinigų sumos nustatymas yra formalus.

Kaip minėta, V. B. neteisus teigdamas, kad kratos metu pas jį rasti 38 000 Lt nebuvo pasisavinti. Kita vertus, apygardos teismas, vadovaudamasis BK 94 straipsnio nuostatomis, grąžino minėtą pinigų sumą UAB “S“. Taigi, nusikalstamu būdu užvaldytas turtas buvo grąžintas bendrovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad V. B. ir kiti nuteistieji neteisėtai praturtėjo šia pinigų suma ar iš jos gavo papildomos naudos. Tuo tarpu apygardos teismas konfiskavo iš visų nuteistųjų UAB “S“ 97 500 Lt priklausančio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, į kurią įeina ir 38 000 Lt suma. Toks sprendimas laikytinas nepagrįstu, kadangi skundžiamu nuosprendžiu buvo pasunkinta nuteistųjų teisinė padėtis. Taigi, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl iš nuteistiesiems konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos šalintina 38 000 Lt suma ir dėl kiekvieno iš nuteistųjų iš naujo perskaičiuojama konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nutaria:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. A. D. ir T. V. konfiskuota iš kiekvieno nuteistojo 510 500 Lt suma, o iš V. B. – 74 500 Lt suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. A. D. ir T. V. konfiskuoti po 497 833,33 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt tris litus ir trisdešimt tris centus), o iš V. B. konfiskuoti 61 833,33 Lt (šešiasdešimt vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt tris litus ir trisdešimt tris centus) konfiskuotiną turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nustatytas T. V. (buvusi pavardė K.) nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, kad ji, laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 17 d. iki 2008 m. sausio 24 d. būdama sporto klubo “K“ pirmininke, nepateikė:

kasos pajamų orderių, išvardintų nuo 2005 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) 001 grynų išėmimo iš a/s 18 900,00 Lt iki 2005 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskeltini) 0048 grynų išėmimo iš a/s 49 100,00 Lt;

kasos išlaidų orderių, išvardintų nuo 2005 m. gegužės 21 d. (duomenys neskeltini) 002 Palangos ASK „T“ 90,00 Lt iki 2006 m. gegužės 31 d. (duomenys neskeltini) 0041 266,75 Lt;

kasos knygų už laikotarpius 2005 m. spalio 1-31 d., 2006 m. liepos 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d.;

banko registrų už laikotarpius 2004 m. lapkričio 1 d. – 2004 m. gruodžio 31 d., 2005 m. sausio 1 d. – 2005 m. gruodžio 31 d., 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. kovo 31 d.;

avansinių apyskaitų ir jų registrų už laikotarpius 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. balandžio 17 d., 2008 m. sausio 24 d. – 2008 m. vasario 10 d.;

didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų už laikotarpius 2004 m. spalio 15 d. – 2007 m. balandžio 17 d., 2008 m. sausio 24 d. – 2008 m. vasario 10 d.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.