Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Audronei Stankevičiūtei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui Sauliui Urbonavičiui, kaltinamajam V. A. D., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, kaltinamajai T. K., jos gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje; BK 300 straipsnio 1 dalyje; BK 300 straipsnio 1 dalyje; BK 300 straipsnio 1 dalyje; BK 300 straipsnio 1 dalyje,

V. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, dirba Vilniuje „(duomenys neskelbtini)“, gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kaune, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje; BK 25 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje; BK 183 straipsnio 2 dalyje,

T. V. (buvusi pavardė K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), rusė, ištekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, teista 2005-03-14 pagal LR BK 223 str. 1 d. 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda, teista 2006-11-02 pagal LR BK 203 str. 1 d, BK 223 str. 1 d., 52 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, teistumas išnykęs, nedirba, gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje; BK 183 straipsnio 2 dalyje; BK 222 straipsnio 1 dalyje; BK 300 straipsnio 1 dalyje; BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., V. A. D., T. V. (K.), veikdami bendrininkų grupėje, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, buvusį V. B. žinioje, o būtent laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24,

V. A. D., būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ steigėju ir faktiškai valdydamas įmonę (sporto klubo banko sąskaitas ir jose esančias lėšas), pasiūlė Š. M. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu) pasisavinti svetimą turtą: surasti įmones, kurios pagal fiktyviai sudarytą paramos sutartį fiktyviai suteiktų paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, gautas paramos lėšas išgryninti, didesnę dalį (apie 90 procentų) grąžinti fiktyvios paramos davėjui, kitą lėšų dalį pasidalinti tarp jo (V. A. D.), Š. M., T. V. (K.).

Š. M. su pasiūlymu sutikus, Š. M. tarpininkavo ir sutarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. B. dėl fiktyvios paramos suteikimo, šis, žinodamas, kad pinigai paramai panaudoti nebus, o didesnė pinigų dalis jam bus sugrąžinta, pasirašė fiktyvias paramos sutartis dėl jos suteikimo, priėmė sprendimą jo žinioje buvusį turtą - bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lėšas, pervesti sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, ir taip per keturis kartus buvo pervesti pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-05-21 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios AB bankas „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17500 Lt, 2007-06-29 iš atsiskaitomosios AB bankas „Hansabankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17500 Lt, 2007-08-06 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 17500 Lt, 2008-01-18 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti kaip parama 45000 Lt, iš viso 97500 Lt.

Po to V. A. D., žinodamas, kad pinigai pervesti kaip fiktyvi parama, turėdamas prieigą prie sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, elektroninės bankininkystė būdu, iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padarė šiuos pinigų pervedimus: 2007-06-29 pervedė 17400 Lt į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, 2007-08-06 pervedė 16000 Lt, 1500 Lt į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, 2008-01-20 pervedė 45000 Lt sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Snoras“, tuo tikslu, kad būtų galimybė pinigus išgryninti, ir nurodė T. V. (K.) gautus pinigus išgryninti.

T. V. (K.) nuo 2007-04-24 būdama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke, pasirašiusi fiktyvias paramos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama, kad paramos pinigai sporto klubo veikloje panaudoti nebus, banko išduotos kortelės pagalba grynino pinigus iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos ir juos perdavė Š. M., dalį pinigų gavo už atliktus gryninimo darbus. Š. M. kaip tarpininkas dalį išgrynintų pinigų pasiliko sau, taip pat sau paėmė V. A. D. dalį už skolą, o kitą dalį pinigų atidavė V. B..

Taip V. B., V. A. D., T. V. (K.), veikdami bendrininkų grupėje ir kartu su Š. M., pasisavino svetimą didelės vertės turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 97500 Lt ir padarė turtinę žalą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasirašė fiktyvią paramos sutartį su labdaros ir paramos fondu „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodamas, kad paramos lėšos fondo veikloje panaudotos nebus, o didesnė dalis pinigų jam bus sugrąžinta, pasirašė fiktyvią paramos sutartį dėl jos suteikimo, priėmė sprendimą jo žinioje esantį turtą - bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ lėšas pervesti, ir taip 2007-09-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti kaip parama 45000 Lt labdaros ir paramos fondui „(duomenys neskelbtini)“. Po to Š. M. įtikino apie nusikalstamą veiką nežinantį D. M. iš labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) nuimti ir perduoti jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-09-19 pervestas pinigines lėšas. D. M. iš labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), AB banko „Snoras“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2007-09-21 nuėmė 42000 Lt ir perdavė Š. M., o šis 42000 Lt perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. B., taip jis pasisavino esantį jo žinioje svetimą didelės vertės turtą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas - 42000 Lt ir padarė turtinę žalą.

Taip V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini) turto pasisavinimas).

Tęsdami nusikalstamą veiką, V. A. D. ir T. V. (K.), veikdami bendrininkų grupėje, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, kuris buvo patikėtas T. V. (K.), taip laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24, V. A. D., būdamas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) steigėju, faktiškai valdydamas įmonę (sporto klubo banko sąskaitas ir jose esančias lėšas) bei bendrai veikdamas bendrininkų grupėje kartu su sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke ir kasininke, veikdami vieninga tyčia ir turėdami vieningą nusikalstamą tikslą, pasisavino T. V. (K.) užimamų pareigų pagrindu patikėtą, sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės svetimą turtą - pinigines lėšas, kurios pagal sudarytas fiktyvias paramos sutartis įvairių įmonių buvo pervedamos į sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB banke „Snoras“ arba sumokamos grynais į sporto klubo kasą: o būtent, pagal ankstesnį susitarimą su Š. M., kad jis kaip tarpininkas ieškos fiktyvių paramos davėjų, T. V. (K.) pasirašys fiktyvias paramos sutartis, grynins pinigus ir dalinsis tarp bendrininkų (paramos davėjų ir gavėjų), žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedamos piniginės lėšos kaip parama sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ į AB banko „Snoras“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmonės veikloje panaudotos nebus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-27 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 20000 Lt, 2007-12-18 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. LT(duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 29000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-05-21 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 100000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-11 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 30000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-10-16 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49000 Lt, 2007-12-12 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 65000 Lt, (duomenys neskelbtini) 2007-10-23 iš atsiskaitomosios Lietuvos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 5000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-03 iš atsiskaitomosios AB Ūkio bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49500 Lt, 2007-12-06 iš atsiskaitomosios AB Ūkio bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49500 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-06 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50000 Lt, 2007-12-07 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50000 Lt, 2007-12-10 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50000 Lt, 2007-12-12 iš atsiskaitomosios AB Hansa bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50000 Lt, 2007-12-13 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50000 Lt, 2007-12-14 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 50000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-18 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 120000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-12-21 iš atsiskaitomosios AB SEB bankas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus kaip paramą 49000 Lt, iš viso šioms įmonėms pervedus į AB banko „Snoras“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) paramos 866000 Lt, gautą paramą V. A. D. pervedė į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ AB banko „Snoras“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-05-02 - 10000 Lt, 2007-05-03 - 9950 Lt, 2007-05-21 - 20000 Lt, 2007-05-22 - 30000 Lt, 2007-05-22 - 60000 Lt, 2007-05-28 - 7550 Lt, bei pervedė į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ AB banko Snoras sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini): 2007-10-12 – 29997 Lt, 2007-10-23 - 5000 Lt 2007-12-06 - 49 150 Lt, 2007-12-07 - 50000 Lt, 2007-12-11 - 50000 Lt, 2007-12-12 - 50000 Lt, 2007-12-13 - 50000 Lt, 2007-12-14 - 50000 Lt, 2007-12-15 - 15000 Lt, 2007-12-19 - 98800 Lt, 2007-12-19 - 50000 Lt, 2007-12-21 - 49200 Lt, kuriuos išgrynino T. V. (K.). Taip pat ji iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ AB banko „Snoras“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išėmė grynaisiais: 2007-10-17 - 48700 Lt, 2007-12-04 - 49200 Lt, 2007-12-06 - 50000 Lt, 2007-12-14 - 49700 Lt. Taip iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ minėtų banko sąskaitų buvo išimta grynaisiais, kurie buvo pervesti minėtų įmonių, ir V. A. D. bei T. K. bendrininkaujant pasisavinta - 866000 Lt.

Be to, V. A. D., T. V. (K.), žinodami, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos piniginės lėšos į klubo kasą kaip parama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje panaudotos nebus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-19 grynaisiais pinigais į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą įnešus 30000 Lt; 2007-04-25 grynaisiais pinigais į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. KPO (duomenys neskelbtini) kaip paramą įnešus 30000 Lt; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-04-20 grynaisiais pinigais į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) kaip paramą įnešus 30000 Lt; iš viso grynaisiais pinigais į klubo kasą įmonių vardu įnešus 90000 Lt paramą, V. A. D., bendrininkaudamas su T. V. (K.), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet jos darbo sporto klube laiku iš kasos, be pateisinančių dokumentų išėmė grynaisiais 90000 Lt sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas ir jas pasisavino.

Taip V. A. D. ir T. V. (K.) iš viso iš minėtų AB banko „Snoras“ sąskaitos bei sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ kasos grynaisiais išėmė ir nepateikę dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje bei jų į klubo kasą ar banko sąskaitas negrąžinę, pasisavino 956000 (866 000+90000) Lt didelės vertės svetimą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kuris buvo patikėtas T. V. (K.), ir padarė turtinę žalą.

Taip V. A. D. ir T. V. (K.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas).

T. V. (K.) laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24, būdama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) pirmininke ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, pažeisdama 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; pažeisdama 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimus: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“; pažeisdama 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimus: „1. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“, pažeisdama Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13. Nustatyti, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: Apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas, ir nepateikė tyrimui: 1) kasos knygų, banko registrų, avansinių apyskaitų ir jų registrų, didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų. Nepateikė kasos pajamų orderių: 2005-04-28 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 18900.00 Lt ; 2005-05-05 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 18200.00 Lt; 2005-05-05 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 27300.00 Lt; 2005-05-06 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 22750.00 Lt; 2005-05-09 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 18200.00 Lt; 2005-05-12 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 5000.00 Lt; 2005-05-31 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 37000.00 Lt; 2005-06-02 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 36500.00 Lt; 2005-06-06 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 27500.00 Lt; 2005-06-07 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 36500.00 Lt; 2005-08-24 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9950.00 Lt; 2005-08-24 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9950.00 Lt; 2005-08-25 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 14250.00 Lt; 2005-08-26 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9680.00 Lt; 2005-08-29 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 11460.00 Lt; 2005-08-30 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt; 2005-09-01 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt; 2005-09-06 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt; 2005-09-08 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 19200.00 Lt; 2005-09-09 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt; 2005-09-15 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 28300.00Lt; 2005-09-16 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9600.00Lt; 2005-09-19 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 16000.00Lt; 2005-09-21 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 7800.00Lt; 2005-11-03 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9500.00Lt; 2005-11-10 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 37400.00Lt; 2005-11-11 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 19000.00Lt; 2005-11-15 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 28300.00Lt; 2005-11-24 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 39500.00Lt; 2005-11-25 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 29500.00Lt; 2005-11-28 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 39500.00Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 39500.00Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 49700.00Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 38100.00Lt; 2005-12 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 34000.00Lt; 2005-12-29 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 49100.00Lt; 2007-05-02 (duomenys neskelbtini) iš mokėjimo kortelės į kasą 9965.00Lt; 2007-05-02 (duomenys neskelbtini) iš mokėjimo kortelės į kasą 9915.00Lt; 2007-05-21 (duomenys neskelbtini) iš mokėjimo kortelės į kasą 19930.00Lt; 2007-05-22 (duomenys neskelbtini) iš mokėjimo kortelės į kasą 33800.00Lt; 2007-05-24 (duomenys neskelbtini) iš mokėjimo kortelės į kasą 32000.00Lt; 2007-05-28 (duomenys neskelbtini) iš mokėjimo kortelės į kasą 31400.00Lt.

Nepateikė kasos išlaidų orderių: 2005-05-21 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 90.00 Lt; 2005-07-22 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” stabdžių skystis 36.01 Lt; 2005-12-31 (duomenys neskelbtini) DU už 2005-07-12 1600.50 Lt; 2006-01-30 (duomenys neskelbtini) DU už 01 mėn. 266.75 Lt; 2006-04-30 (duomenys neskelbtini) Sodrai 178.00 Lt; 2006-05-31 (duomenys neskelbtini) 266.75 Lt; 2007-04-18 (duomenys neskelbtini) 30.00 Lt.

Nepateikė kasos knygų už laikotarpius: 2005.10.01-2005.10.31; 2006.07.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.06.01-2007.07.12; 2008.01.01-2008.01.31; banko registrų už laikotarpius: 2004.11.01-2004.12.31; 2005.01.01-2005.12.31; 2006.01.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.08.01-2007.08.31; 2008.01.01-2008.01.31; avansinių apyskaitų ir jų registrų už laikotarpį 2005.01.01-2008.02.10; didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų, laikotarpiu nuo 2004-10-15 iki 2008-02-01, bei tyrimui ir VMI-jai nepateikė paramos gavimo ir panaudojimo metinės ataskaitos FR0478 už 2007 m. kurioje turėjo deklaruoti apie šių įmonių suteiktą paramą per 2007 m. 1003500 Lt: UAB „(duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (90000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (30000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (49000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (100000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (52500.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (114000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ko, į. k. (duomenys neskelbtini) (99000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (300000.00 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (120000.00 Lt), UAB "(duomenys neskelbtini)", į. k. (duomenys neskelbtini) (49000.00 Lt), todėl laikotarpiu nuo 2007-04-17 iki 2008-01-24 nebuvo galima visiškai nustatyti sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip T. V. (K.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad nuo 2006 m. gegužės 15 d. jis dirbo direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2006 m. birželio 7 d. buvo apgadintas geležinkelio ruožas, jį remontavo, tam išleido 40000 – 45000 Lt. Po to 2007 m. balandžio mėnesį vėl įvyko avarija, reikėjo pinigų – 70000 Lt geležinkelio atšakos remontui. Š. M. pasiūlius, sutarė su juo, kad jis (V. B.) sudarys paramos sutartį, perves pinigus kaip paramą sporto klubui, o gavęs pinigus Š. M. jam sugrąžins dalį pinigų. Š. M. perdavė jam duomenis apie tai, kam pervesti pinigus. Taip 2007-2008 metais keturis kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė pinigus – 97500 Lt į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ir vieną kartą į fondo „(duomenys neskelbtini)“ –45000 Lt sąskaitą. Po to dalis pinigų jam buvo sugrąžinta, pinigus gavo per kelis kartus 2007 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Sugrąžintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, 70000 litų sumokėjo už geležinkelio remontą, o 8000 Lt išleido vaišėms, reprezentacijai asmenims, kurie tiekė žaliavas. Neformino, neturi patvirtinančių dokumentų apie atliktus darbus ir sumokėtas sumas. Įmonės veikloje geležinkelio remonto darbai apskaityti nebuvo. 2008 m. sausio mėn. bendrovė dirbo pelningai, norėjo paskatinti darbuotojus ir jiems sumokėti grynais pinigais. Todėl pervedus į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 45000 Lt , iš jų jam buvo sugrąžinti 38000 Lt, su šiais pinigais buvo sulaikytas. Pinigus grąžino Š. M.. T. K. matė du kartus, tai yra tuomet, kai ji, Š. M., jis (V. B.) vyko pas notarą pasirašyti paramos sutartį, ir tą dieną, kai paskutinį kartą atsiėmė pinigus iš Š. M. ir po to vyko pas T. K., nes reikėjo pasirašyti sutartį. Teigia, kad sugrąžintų pinigų sau nepasiliko, jais nepasinaudojo, jų nepasisavino, o V. A. D. nepažinojo. Nežino, kaip ir kur buvo panaudoti likusieji pinigai, kuriuos jis pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir fondo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Taip pat nežino, kokiu būdu pinigai buvo gryninami. Tvirtina, kad su V. A. D. ir T. K. nesitarė daryti nusikaltimus.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. A. D. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų nepadarė, svetimo turto nepasisavino, organizuotos grupės nesubūrė ir nedalyvavo jos veikloje. Paaiškino, kad V. B. nepažinojo, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo žinoma. Taip pat nepažinojo ir kitų kaltinime minimų bendrovių vadovų, sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo ir jų nepasisavino. Jam nežinoma apie tai, kad į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pinigus pervedė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Su šių bendrovių vadovais nebendravo, jų neprašė pervesti pinigų kaip paramos. Taip pat nežino, kur sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo pinigus, kuriuos pervedė minėtos bendrovės kaip paramą. Nepamena fakto, kad Š. M. telefonu jį būtų informavęs apie gautus pinigus ir nurodęs toliau kalbėti su T. K.. Nežino, kiek banke buvo atidaryta sąskaitų sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jokių pavedimų iš šio klubo sąskaitos į kortelinę sąskaitą nedarė.

Teigia, kad Š. M. pažinojo nuo 1985 metų, kartu studijavo Kūno kultūros akademijoje, sutarė gerai, nekonfliktavo. Pripažįsta, kad buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, to prašė Š. M.. Jam nebuvo žinoma apie sporto klubo pajamas, finansinius dokumentus, sporto veiklai naudojamus pinigus. Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimų nedarė, nes tam neturėjo įgaliojimų ir prisijungimo kodų. Žino, kad T. V. (K.) dirbo sporto klube.

Paaiškino, kad kompiuterio IP (duomenys neskelbtini) buvo registruotas adresu Kaune, (duomenys neskelbtini) (jo gyvenamoji vieta), juo buvo galima naudotis ir Kaune, (duomenys neskelbtini) (patalpos jo nuosavybė). Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo registruota Kaune, (duomenys neskelbtini) (tai jo motinos adresas). Neigia G. M. parodymus, kad turėjo prisijungimus ir galėjo internetu tvarkyti sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas. Neigia, kad V. B. perdavė pinigus, kurie buvo paimti iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Neigia skolos faktą tarp jo (V. A. D.) ir Š. M.. Žino, kad „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė Š. M. ir D. M., šio klubo finansinėje veikloje jis (V. A. D.) nedalyvavo.

Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ įnešė pinigus, nieko nežinoma, jis pinigų negavo, negali paaiškinti, kodėl dokumente (kasos pajamų orderis) nurodyta jo pavardė ir parašas, galimai juo pasinaudojo, gal tai padaryti paprašė direktorius. 5000 Lt panaudojo auklėtinio kelionei į pasaulio čempionatą, treneriui į stovyklą Amerikoje, bet pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų neturi.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji T. V. (K.) kalta prisipažino iš dalies. Pripažino, kad netinkamai, aplaidžiai tvarkė buhalteriją, tačiau nepripažino ją tvarkiusi apgaulingai, svetimo turto pasisavinimo bei dalyvavimo organizuotos grupės veikloje. Paaiškino, kad darbą jai pasiūlė Š. M., ir nuo 2007 m. balandžio 17 d. ji tapo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininke. Banke ji atidarė sąskaitą, gavo kortelę. Klubą remdavo rėmėjai, buvo sudaromos paramos sutartys, pas notarą jas pasirašydavo ji ir paramos davėjas. Apie tai, kada ir kur reikia vykti pasirašyti sutartį, ją informuodavo Š. M.. Pripažįsta, kad ji pasirašė sutartis dėl paramos tarp klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovių „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Po paramos sutarčių pasirašymo Š. M. paskambindavo telefonu, ją informuodavo apie tai, kad pinigai pervesti, ir duodavo nurodymą juos „išgryninti“ (paimti iš banko). Buvo atvejų, kai Š. M. pats eidavo į banką ir su kortele paimdavo pinigus, bet buvo ir tokių atvejų, kai su kortele pinigus iš banko paėmė ji ir juos atidavė Š. M.. Pinigų perdavimo Š. M. dokumentais neformino. Jis aiškino, kad yra buhalterė, kuri sutvarko buhalterinius dokumentus. Š. M. pasitikėjo, nes jį pažinojo daug metų. Š. M. aiškino, kad už gautus pinigus bus remontuojamas baseinas, be to, už gautas lėšas buvo nupirktas televizorius, spausdintuvas, treniruokliai, projektorius, siųstuvas, suorganizuoti renginiai, atlikti brangūs laboratoriniai tyrimai, lėšos naudojamos klubo veikloje. Ne kartą prašė Š. M., kad jai pristatytų buhalterinę dokumentaciją, bet jis tik žadėjo ir nevykdė. Klube kasos ir kasininko nebuvo, į kasą pinigai nebuvo įnešami, juos atidavė Š. M., sau nepasiliko. Nepamena, kiek kartų ir kokios sumos pinigų buvo nuimamos, kokias sumas perdavė Š. M.. Paskutinį kartą nuėmus pinigus, juos perdavė Š. M., ir buvo sulaikyti. Pinigų panaudojimo dokumentų nėra gavusi.

Tvirtina, kad ji turėjo banko kortelę ir galimybę naudotis elektronine bankininkyste. Tvirtina, kad V. A. D. nėra davusi banko kortelės ir jis jos neturėjo. Kokią veiklą klube vykdė V. A. D., jai nežinoma. Jį pažįsta, nes pas jį namuose dirbo buities darbus. Pamena, kad kartą V. A. D. ją palydėjo iki banko, nes ji turėjo nuimti didelę pinigų sumą, o jis ėjo pakeliui pas sutuoktinę į darbą.

Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ji atidarė „Snoro“ banke, ją galėjo tvarkyti internetu. Pagal Š. M. prašymą teko internetu prisijungti prie sąskaitos, pervesti pinigus į kortelę, taip pat teko pinigus nuimti iš kortelės arba užpildžius čekį, tačiau visų atvejų ir datų nepamena. Atlikdama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pinigines operacijas naudojosi elektronine bankininkyste, prisijungdavo kompiuteriu, kuris buvo Kaune, (duomenys neskelbtini), arba R. D. kompiuteriu, kuris buvo jos bute - Kaune, (duomenys neskelbtini), kuomet tvarkė buitį. Kitu kompiuteriu nesinaudojo, jeigu reikėjo tvarkyti klubo finansus.

Kiek sąskaitų bankuose buvo atidaryta sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jai nežinoma. Negali paaiškinti, kodėl kai kuriuose dokumentuose nurodytas kasininkas V. A. D..

Pripažįsta, kad 2008-01-21 susitiko su Š. M., V. A. D., atidavė Š. M. pinigus. Neneigia, kad slapto sekimo metu yra užfiksuoti jos ir kaltinamųjų susitikimai ir atlikti veiksmai.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas Š. M. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir davė teisingus parodymus. Kadangi praėjo daug laiko, nepamena aiškintų aplinkybių.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2009-10-16 tyrėjo apklaustas įtariamuoju Š. M. paaiškino, kad jis pažįsta V. A. D.. Bendraujant su juo, jis pasakė, kad vis dar turi sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“ ir ieško įmonių, kurios galėtų paremti klubą, o parėmusi įmonė galėtų susigrąžinti iki 90 procentų sumos. Negrąžinta suma būtų pasidalijama tarp jo (Š. M.), V. A. D., T. K.. Kadangi V. A. D. jam buvo skolingas, todėl sutiko, nes jis paaiškino, kad tai vienintelis kelias susigrąžinti skolą. Todėl pradėjo ieškoti įmonių, kurios paremtų.

Jis (Š. M.) pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. B., šiam paaiškino, kad įmonei parėmus sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, bus galima susigrąžinti iki 90 procentų suteiktos paramos. A. B. supažindino su V. A. D.. Po šio pokalbio UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“.

2007 m. gegužės-birželio mėn. skambino V. A. D., klausė jo dėl skolos grąžinimo, o šis nurodė kreiptis į T. K., susitarti dėl pinigų nuėmimo. Susitikus su T. K., ji iš bankomato nuėmė pinigus ir jam padavė 20000 Lt. Skambino V. A. D., jo paklausė, kodėl tokia suma, nes V. A. D. jam buvo skolingas 12000 Lt. Šis atsakė, kad gavai, turėk, čia tavo. Suprato, kad tai 8000 Lt atlygis už suteiktą paramą.

2007 m. gruodžio mėn. paskambino A. B., pasiūlė paramą, todėl apie tai pasiteiravo V. A. D., jis nurodė, kad parama reikalinga. Po to su T. K. vyko pas notarą, kur ši pasirašė paramos sutartį su A. B. ar G. A. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi). 2007-12-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 49000 Lt sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat A. B. jį (Š. M.) informavo apie tai, kad jis pervedė paramą. Tuomet skambino V. A. D. ir jam pasakė, kad parama pervesta, šis nurodė kontaktuoti su T. K.. Susitikus su ja, ji perdavė 47000 Lt, jis A. B. perdavė apie 44000 Lt, jam (Š. M.) liko apie 3900 Lt. Nuo šios paramos A. D. negavo nieko, nes jis buvo skolingas 5000 Lt.

Taip pat žino, kad 2007-10-16 pinigus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B.. 2007 m. gruodžio mėn. paskambino A. B., vėl siūlė pravesti paramą. Tuomet informavo V. A. D. ir šis sutiko, nurodė skambinti T. K.. Sutarė, kad tokiu būdu jis (Š. M.) galės atgauti dalį V. A. D. skolos, šis buvo skolingas 9000 Lt. Skambino T. K., ją apie tai informavo, vežė T. K. pas notarą pasirašyti paramos sutartį, atvyko ir A. B.. 2007-12-12 A. B. pervedė 65000 Lt sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet paskambino V. A. D., paklausė ar pinigai pervesti, jis atsakė teigiamai ir paaiškino, kad pinigus perves į kortelę, o T. K. juos nuims iš bankomato. Susitikus su T. K., ji atidavė apie 63000 Lt, iš jų po 2000 Lt buvo jo (Š. M.), V. A. D. dalis, ją pasiliko kaip skolą, o T. K. pasiliko 2000 Lt. A. B. atidavė 58000 Lt.

Kalbant su V. A. D. jis nurodė, kad reikia surasti realių rėmėjų, kad nekiltų įtarimo dėl sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Kadangi jis (Š. M.) pažinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių T. B., jį suvedė su T. K., buvo pasirašyta paramos sutartis, 2007-12-12 jis pervedė klubui 120000 Lt paramą. Nežino, kam parama buvo panaudota, jos dalies negavo, ji sugrąžinta bendrovei nebuvo.

Pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. B. nuo 2006 m. 2007 m. balandžio –gegužės mėn. paskambino V. B., pasiūlė susitikti. Susitikimo metu jam paaiškino, kad jei jo įmonė ar draugų įmonės paremtų sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, tuomet galėtų susigrąžinti iki 90 procentų nuo sumos. Jam šis pasiūlymas tiko. Tuomet V. A. D. informavo, kad yra įmonė kuri norėtų fiktyviai paremti sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“. A. D. nurodė, kad parama jam reikalinga, nurodė toliau bendrauti su T. K.. Susitikus su T. K. ir V. B., jie pasirašė 2007-05-11 paramos sutartį, pagal kurią 2007-05-22 buvo pervesti 17500 Lt, 2007-06-29 buvo pervesti 17500 Lt ir 2007-08-06 buvo pervesti 17500 Lt. Po 2007-05-22 paskambino V. B., pasakė, kad pinigai pervesti, tuomet jis paskambino V. A. D., paklausė, ar tikrai gavo pinigus, V. A. D. atsakė, kad gavo, ir nurodė toliau bendrauti su T. K.. Paskambinus T. K. ji nurodė, kur ir kada konkrečiai susitikti. Į nurodytą vietą, t. y. Rotušės aikštę, Kaune, jis atvyko su V. B.. Susitikus su T. K. išlipo iš V. B. automobilio, T. K. atsisėdo į V. B. automobilį, po kiek laiko išlipo ir nuėjo. Atsisėdo atgal į V. B. automobilį, jo paklausė, ar viskas tvarkoje, jis atsakė, kad viskas gerai. Suprato, kad T. K. atidavė jam dalį pinigų.

2007-06-29 V. B. pervedus 17500 Lt kaip paramą, paskambino V. A. D., pasakė, kad reikia iš banko sąskaitos gautą paramą pervesti į kortelinę sąskaitą. V. A. D. pavedimą padarė, iš bankomato, esančio Taikos pr., Kaune, prie parduotuvės „Berželis“, išėmė apie 17300 Lt. V. B. perdavė 15750 Lt, sau pasiliko apie 1350 Lt. Su V. A. D. buvo sutarta, kad gauti 1350 Lt bus įskaičiuota kaip V. A. D. skola.

2007-08-06 V. B. pervedus 17500 Lt kaip paramą, paskambino V. A. D., pasakė, kad reikia iš banko sąskaitos gautą paramą pervesti į kortelinę sąskaitą. V. A. D. pavedimą padarė, iš bankomato, esančio Baltų g., Kaune, prie parduotuvės „Iki“, išėmė apie 17300 Lt. V. B. perdavė 15750 Lt, sau pasiliko apie 1350 Lt. Su V. A. D. sutarta, kad gauti 1350 Lt bus įskaičiuota kaip V. A. D. skola. Nuo šio momento V. A. D. skolą atidavė visą, todėl jam atidavė sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę.

2008 m. sausio mėn. V. B. atsiuntė SMS, kurioje rašė, kad nori padaryti pavedimą. Paskambino V. A. D., paklausė, ar jam reikia paramos, V. A. D. atsakė, kad parama jam reikalinga. Vėliau kalbant su V. A. D. jam sakė, kad daugiau jis (Š. M.) nenori tarpininkauti, tačiau V. A. D. įtikino dar kartą tarpininkauti ir nurodė V. B. pasakyti, kad įmonė galės susigrąžinti iki 85 procentų paramos sumos. Sutiko, todėl susitiko su V. B., jam pasakė, kad iš paramos jam galima grąžinti iki 85 procentų nuo sumos. V. B. sutiko ir 2008-01-18 pervedė 45000 Lt. 2008-01-22 susitiko su T. K., pas kurią atvažiavo su V. A. D.. T. K. įsėdusi į mašiną iš pinigų krūvelės pasiėmė 2000 Lt, padavė likusius pinigus, tačiau jų neėmė, pinigus paėmė V. A. D.. Vežant V. A. D. namo, jis pradėjo prašyti paskutinį kartą tarpininkauti ir atiduoti pinigus V. B.. Pinigus atiduoti sutiko, V. A. D. iš likusios sumos pasiėmė 1300 Lt savo dalį ir atidavė apie 40500 Lt. A. D. nurodė, kad iš šios sumos pasiimtų 2500 Lt o likusius 38000 Lt atiduotų V. B.. V. A. D. pinigus perdavė juodame plastikiniame maišelyje su auksinėmis juostelėmis. 2008-01-23 susitiko su V. B., būnant namuose V. B. perdavė 38000 Lt, kurie buvo tame pačiame plastikiniame maišelyje. V. B. paprašė nuvežti jį pas T. K. pasirašyti sutarties, atvažiavus prie T. K. namų sulaikė FNTT darbuotojai.

Sutarė dėl paramos suteikimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. A., kuris yra jo pažįstamas. Su V. A. D. sutarė, kad už pervestą paramą bus perkama plaukimo technikos analizės įranga ir ji perduota pagal panaudos sutartį plaukimo mokyklai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2007-12-03 – 49000 Lt, 2007-12-06 – 49500 Lt. Su V. A. D. buvo sutarta, kad jis pinigus laikys iki 2008 m., tačiau tyrimo metu sužinojo, kad jis juos nuėmė iš sąskaitos.

Pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. K., jam pasakė, kad yra galimybė paremti klubą ir susigrąžinti dalį pinigų, jis sutiko. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutiko paremti, informavo V. A. D., šis nurodė bendrauti su T. K.. Suvedė T. K. ir K. K., buvo pasirašyta paramos sutartis. 2007-12-06 K. K. pervedė 50000 Lt, apie tai pasakė V. A. D., šis nurodė kontaktuoti su T. K., o susitikus ši padavė apie 47500 Lt. Realiai jo ir V. A. D. dalis buvo po 1250 Lt, bet jam pinigų neatidavė, nes su juo sutarė, kad ši dalis liks kaip skola. Jis (Š. M.) buvo paskolinęs V. A. D. 2500 eurų, kai šis atostogavo Italijoje. V. A. D. nurodė, kad už šią paskolintą pinigų sumą jis neims procentų iš visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų pervedimų, o savo dalį atiduos kaip skolą. Analogiškai K. K. 2007-12-13 pervedė 50000 Lt, 2007-12-14 – 50000 Lt. Nuo visų pervedimų T. K. atiduodavo apie 47000 Lt, jis K. K. atidavė 45000 Lt, o jam likdavo 2500 Lt.

A. B. informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėtų paremti klubą, tuomet vėl paklausė V. A. D., ar reikalinga parama, jis sutiko. Supažindino T. K. su A. B.. N. V. nepažįsta, mano, kad jis bendravo su V. A. D., nes šiame pinigų susigrąžinime jis (Š. M.) nedalyvavo. 2007-04-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė klubui 20000 Lt. Paklausus V. A. D., ar įvyko sandoris, jis atsakė teigiamai. 2007-12-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedus klubui 29000 Lt, vėl skambino V. A. D., jį informavo, kad pavedimas padarytas, o šis nurodė toliau bendrauti su T. K.. Susitikus su T. K., ji padavė 27000 Lt, sau jis pasiliko apie 1000 Lt (kaip V. A. D. skolą), o A. B. atidavė 26100 Lt. Kaip supranta , V. A. D. stengėsi visą laiką būti skolingas, tokiu būdu jį privertė ieškoti paramos davėjų, nes kaip jis teigė, tai buvo vienintelis kelias atgauti skolą.

Analogiškai paramos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, kuriam 2007-09-19 V. B. pervedė 45000 Lt, jam buvo grąžinti 42000 Lt. Šiuo atveju fondo vadovas buvo jo brolis D. M.. (t. 11, b. l. 165-167)

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-11-13 apklaustas įtariamuoju Š. M. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta, tvirtina 2009-10-16 duotus parodymus ir patvirtino pinigų pervedimo atvejus, tikslus, susitarimą daryti nusikalstamą veiką, V. A. D., T. K. dalyvavimą nusikaltime, visiems jiems trims piniginio atlygio gavimą už pinigų išgryninimą. V. A. D. realiai valdė pinigus, kurie buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, jis turėjo rekvizitus, kodus, prieigą prie internetinės bankininkystės ir galėjo kontroliuoti banko operacijas. Pinigų grąžintiną procentą nustatydavo V. A. D.. (t. 11, b. l. 171-183)

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-01-19 tyrėjo liudytoju apklaustas Š. M. patvirtino nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikaltime dalyvavusius asmenis (T. K., V. A. D.), detalizavo kiekvieno bendrininko veiksmus ir atvejus, kuomet buvo pervedami pinigai ir jie išgryninami. Šie parodymai yra analogiški anksčiau duotiems parodymams, kuomet Š. M. buvo apklaustas įtariamuoju. (t. 12, b. l. 56-61) Pažymėtina, kad šiuos parodymus Š. M. davė būdamas įspėtas pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.

2012-07-11 apklaustas liudytoju Š. M. nurodė, kad patvirtina anksčiau duotus parodymus. (t. 15, b. l. 49-50)

Teisme liudytojas Š. M. patvirtino, kad 2008 m. sausio 23 d. buvo sulaikytas, o prieš sulaikymą buvo susitikęs su V. B. ir jam perdavęs pinigus (38000 Lt), kurie buvo jo persiųsti kaip parama klubui. Pinigus išgrynino ir jam padavė T. K..

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2009-11-19 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Š. M. atžvilgiu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką (BK 39¹ straipsnis). (t. 12, b. l. 52-54)

Liudytojas G. M. paaiškino, kad nuo 2004 m. apie dvejus metus jis buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Steigėjai buvo V. A. D., A. B., Š. M.. Atidarė banko sąskaitą, visus banko prisijungimus, sąskaitų valdymus atidavė V. A. D.. Š. M. ieškojo rėmėjų, kuravo plaukimą, tvarkant klubo finansus turėjo galimybę naudotis elektronine bankininkyste, V. A. D. valdė banko sąskaitas, kuravo boksą, o jis (G. M.) tvarkė buhalterinę apskaitą, kuravo autosportą. Klubą remdavo rėmėjai pagal paramos sutartis, dalį lėšų jis (G. M.) panaudojo įmonės veikloje, kitas lėšas kažkur pervedė V. A. D., jis perdavė lėšų ir autosportui. Kai jis (G. M.) atsistatydino, perdavė dokumentaciją, tuomet jo funkcijas perėmė T. K..

Liudytojas D. M. paaiškino, kad jis buvo labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonės veikla-plaukimo sporto programų rėmimas, varžybų organizavimas, sporto stovyklų organizavimas ir vykdymas. 2007 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neatsimena, kalbant su Š. M., jis paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali paremti fondą, ir jis sutiko. 2007-09-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į fondo sąskaitą pervedė 45000 Lt. Pinigus paėmė iš banko, 42000 litų perdavė Š. M., jis sakė, kad pinigai bus sumokėti už plaukikų stovyklas, keliones, medikamentus, medicininį aptarnavimą. Likę pinigai (3000 Lt) kaip buvo panaudoti fondo veikloje nepamena, jis asmeniškai pinigų negavo. Kur Š. M. panaudojo pinigines lėšas, nežino.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad ji keletą metų dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu buvo V. B.. 2006-2009 m. laikotarpiu buvo remontuojamas geležinkelis, pirktos medžiagos, apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, tačiau kas remontavo, negali nurodyti.

Liudytojas E. N. paaiškino, kad jis teikė finansinę paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, pervedė 100000 Lt. Nežino, kur pinigus panaudojo paramos gavėjas. Iš matymo pažįsta Š. M., o kaltinamųjų V. B., V. A. D., T. V. (K.) nepažįsta. Jam (E. N.) pinigai grąžinti nebuvo.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis dirbo ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teikė finansinę paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Paramos prašė broliai Š. ir D. M., su jais buvo pažįstamas. Jam (A. B.) pinigai grąžinti nebuvo.

Liudytojas G. A. paaiškino, kad 2008 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Susitiko pažįstamą Š. M., jis paprašė finansinės pagalbos, teikė finansinę paramą ir pervedė klubui „(duomenys neskelbtini)“ 49000 Lt. Galvojo, kad pinigai bus panaudoti plaukikų sportiniam lygiui kelti. Jam (G. A.) pinigai grąžinti nebuvo. Pažinojo D. M., kartu mokėsi vienoje mokykloje.

Liudytojas V. A. paaškino, kad 2006 – 2008 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė teikė finansinę paramą klubui „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pinigų pervedimo tarėsi su Š. M., jis yra sodo kaimynas. Nežino, kur pinigus panaudojo paramos gavėjas. Jam (V. A.) pinigai grąžinti nebuvo. Kaltinamųjų V. B., V. A. D., T. V. (K.) nepažįsta.

Santuokos liudijime yra įrašas apie tai, kad 2013-05-11 T. K. susituokė su A. V. ir jos pavardė po santuokos V. (t. 17, b. l. 19)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Įstatymo nustatyta tvarka surinkti duomenys visiškai patvirtina šiuos faktus ir bylos aplinkybes.

Nustatyta, kad Š. M. atliko tarpininko vaidmenį surandant paramos davėją, taip pat tarpininkavo perduodant pasisavintas lėšas. Šiame epizode Š. M. pinigus grynino. Š. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Kaltinamasis V. B. tvirtina, kad gautus ir susigrąžintus pinigus jis ne pasisavino, o panaudojo įmonės reikmėms. Šiuo paaiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes kaltinamasis nepateikia dokumentų, įrodančių piniginių lėšų panaudojimą.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ( BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Teismas, remdamasis teisme ištirtais įrodymais, nustatė, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, tačiau nėra pagrindo tvirtinti, kad jie veikė organizuotoje grupėje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, jog joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, jog bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje kaip tik ir nustatyta, jog bendrininkai visi veikė kaip vykdytojai, kiekvienas savo atliktais veiksmais realizavo objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, nors detaliai kiekvienas jų ir neaptarė, nederino, nesiaiškino, tačiau kiekvieno bendrininko atlikti veiksmai buvo indėlis į konkrečią nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės įrodo, kad veikė bendrininkų grupėje, kuriai esant nebūtini tokie požymiai, kaip iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas, nuolatiniai glaudūs ryšiai ir pan.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto - 42000 Lt pasisavinimas (V. B.)

Kaltinamasis V. B. tvirtina, kad gautus ir susigrąžintus pinigus jis ne pasisavino, o panaudojo įmonės reikmėms. Šiuo paaiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes kaltinamasis nepateikia dokumentų, įrodančių piniginių lėšų panaudojimą.

Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turto - 956000 Lt pasisavinimas (V. A. D. ir T. V. (K.)

Liudytojai E. N., A. B., G. A., V. A., K. K., N. V. patvirtino, kad jie pervedė pinigus kaip paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, pinigų nesusigrąžino.

Liudytojas Š. M. patvirtino, kad jis surasdavo paramos davėjus. Kai jie pervesdavo fiktyvią paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, apie tai jis (Š. M.) informuodavo V. A. D., šis duodavo nurodymą T. V. (K.) pinigus išgryninti ir toliau bendrauti su ja. Gavęs pinigus iš T. V. (K.), didesnę jų dalį grąžino paramos davėjams, dalį pasidalino jis, T. V. (K.), V. A. D.. Kaltinamoji T. V. (K.) pripažino aplinkybę, kad ji grynino pinigus, kurie buvo pervesti kaip parama, ir juos atiduodavo Š. M.. Taip pat T. V. (K.) pripažino aplinkybę, kad ji turėjo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelę, jos pagalba nuimdavo pinigus. Elektroninės bankininkystės sutartį su banku sudarė ji. Yra pagrindas daryti išvadą, kad darant pinigų pervedimus tarp sporto klubo sąskaitų buvo jungiamasi ir pervedami pinigai elektroninės bankininkystės pagalba, tai darė V. A. D., nes liudytojas Š. M. patvirtino, kad prieigą prie banko sąskaitų turėjo V. A. D., jis patikrindavo, ar pinigai pervesti, ir apie tai jam pasakydavo, po to nurodydavo bendrauti su T. V. (K.). Liudytojo G. M. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, kad V. A. D. turėjo prieigą prie sporto klubo banko sąskaitų.

Liudytojas Š. M. nurodė, kad dalis pinigų bendrovių savininkams sugrįžo. Šią aplinkybę bendrovių vadovai neigia.

Iš sąskaitų išrašų matyti, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų nenaudojo veiklai, susijusiai su klubo veikla, o dažniausiai tik išgrynindavo. Pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys nepateikė. Todėl tikima Š. M. parodymais, kad paramos sutartys buvo fiktyvios, o sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik priemonė pinigams išgryninti.

2008-01-17 AB banko “Snoras“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti kompiuterių IP adresai su kuriais jungtasi prie sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, iš kurių matyti, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ prie banko sąskaitų laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2007-12-21 dažniausiai jungiasi IP adresas (duomenys neskelbtini). Pagal 2008-04-08 AB TEO LT raštą Nr. (duomenys neskelbtini), IP adresas (duomenys neskelbtini)priklauso abonentui (duomenys neskelbtini) (byloje užfiksuota, kad V. A. D. šį numerį pateikęs kaip savo namų kontaktinį telefoną, o abonentas registruotas pagal jo gyvenamąją vietą). Taigi šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad iš savo gyvenamosios vietos kompiuterio pagalba elektroninės bankininkystės būdu V. A. D. darė piniginių lėšų pavedimus iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo V. A. D. aiškinimas, kad jis pavedimų nedarė, vertinamas kritiškai, nes nerealu, kad kiti bendrininkai naudojosi jo kompiuteriu. Juo labiau kad Š. M. parodymais patvirtinama, kad dėl fiktyvios paramos gavimo, pinigų gryninimo jis buvo iš anksto sutaręs su V. A. D., jis apie tai žinojo ir kiekvieną kartą buvo informuojamas fiktyvios paramos pervedimo atveju. Jie buvo susitarę, kad dalį suteiktos paramos pasidalins. Taip yra pagrindas daryti išvadą, kad V. A. D. buvo suinteresuotas pinigų gavimu ir atliko kai kuriuos veiksmus, kad juos užvaldytų. Teisme apklausta T. V. (K.) negalėjo nurodyti kiek sąskaitų sporto klubas turėjo banke. Tai rodo, kad ji nežinojo kiek jų yra ir elektroninės bankininkystės pagalba nesijungė, nedarė pervedimų iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į kitas sporto klubo sąskaitas.

Nustatyta, kad 2007-04-17 - 2008-01-24 laikotarpiu, pagal V. A. D., Š. M. nurodymus, T. V. (K.) per keletą kartų iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos paėmė tam tikras pinigų sumas ir jas perdavė Š. M., o šis, pagal Š. M. parodymus, dalį paramos pervestų pinigų grąžino bendrovių vadovams. Kitą dalį pinigų pasidalino tarpusavyje V. A. D., Š. M., T. K.. Šias aplinkybes patvirtina Š. M., T. V. (K.) parodymai.

Nors kaltinamasis V. A. D. neigia, kad tarėsi ir dalyvavo nusikaltime, neigia daręs pinigų pervedimus iš sporto klubo sąskaitos į kortelines sąskaitas, tačiau V. A. D. dalyvavimą nusikaltime patvirtina Š. M. parodymai, liudytojų – bendrovių vadovų parodymai dėl paramos suteikimo būtent sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo V. A. D. įsteigta ir buvo jo žinioje, kaip ir piniginės lėšos pervestos klubui. Taigi V. A. D. negalėjo nežinoti, kad jo įsteigtas klubas gauna paramą, juo labiau, kad byloje nustatyta, jog elektroninės bankininkystės pagrindu prisijungimai prie klubo sąskaitos yra padaryti iš V. A. D. gyvenamosios vietos kompiuterio ir būtent tuomet, kai pinigai jau buvo pervesti.

Liudytojo Š. M. parodymai atitinka ir kitus byloje esančius duomenis, kurie užfiksuoti specialistų išvadose dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, bankų pateiktuose finansiniuose dokumentuose, kuriuose pateikti duomenys apie pinigų įplaukas ir nuėmimus iš sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, telefoniniuose pokalbiuose.

Teismas daro išvadą, kad pavedimai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kortelines) buvo daromi dėl to, kad būtų galimybė išgryninti pinigus.

Liudytojas Š. M. patvirtino aplinkybę, kad jis susitiko su paramos davėjais, tarėsi su jais dėl fiktyvios paramos suteikimo sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“, dėl dalies pinigų jiems sugražinimo ir šie sutiko. Apie tai informavo V. A. D. ir jis taip pat sutiko su tokiu pasiūlymu, nurodė dėl pinigų gryninimo bendrauti su T. V. (K.). Taip pagal Š. M. parodymus nustatyta, kad V. A. D. žinojo ir buvo informuotas apie tai, kad fiktyviai bus sudaromos paramos sutartys, pervedami pinigai ir vėliau gryninami.

Taip pat Š. M. patvirtino aplinkybę, kad buvo sudarytos fiktyvios paramos sutartys, jos patvirtintos notaro, jas pasirašė paramos davėjai - bendrovių vadovai ir T. V. (K.), buvo pervesti pinigai. Šis aiškinimas visiškai atitinka kitus bylos duomenis, nes byloje yra paramos sutartys, banko dokumentai.

Liudytojas Š. M. patvirtino aplinkybę apie tai, kad po pinigų pervedimo apie tai jį informavo paramos davėjai, o jis informavo V. A. D.. Byloje nustatyta, kad gavus pinigus į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, tuoj pat jie buvo pervedami į kortelines sąskaitas, o tai darė V. A. D.. Po to jie buvo gryninami, o tai darė kaltinamoji T. V. (K.), kuri pripažino, kad ji turėjo kortelę ir jos pagalba išėmė pinigus grynais iš bankomatų, juos atidavė Š. M.. Liudytojas Š. M. patvirtino aplinkybę, kad jis, T. V. (K.) susitikdavo, iš jos gaudavo išgrynintus pinigus, paramos davėjams buvo gražinama didesnė dalis pervestų pinigų.

Liudytojai E. N., A. B., G. A., V. A., K. K., N. V. – paramos davėjų vadovai, pripažino faktą, kad jie tikrai pervedė sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytas pinigų sumas, ir nors neigia susigrąžinę dalį pinigų, vis dėl to yra pagrindas tikėti Š. M. parodymais, kad dalį paramos jie susigrąžino, o tą faktą neigia dėl atsakomybės baimės.

Teismas neturi pagrindo netikėti Š. M. parodymais apie tai, kad nusikaltime dalyvavo V. A. D.. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad Š. M. jį apkalba, nes kaip matyti iš bylos aplinkybių, įvykiai klostėsi ir pinigai cirkuliavo būtent tokia tvarka, kaip teigia Š. M.. Apkalbėti nėra pagrindo dar ir dėl to, kad jie buvo to paties klubo steigėjai, juos siejo bendra nusikalstama veika, bendri tikslai, jie nesipyko, bendravo. Teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad V. A. D. buvo informuotas ir žinojo apie pinigų pervedimus, jo tikslus ir pasekmes, nes Š. M. patvirtino, kad su V. A. D. iš anksto buvo sutaręs dėl to, o kai paramos davėjai jį informuodavo apie pinigų pervedimus, tai apie tai jis (Š. M.) pranešdavo V. A. D.. Šis patikrindavo pinigų gavimą, pasakydavo, kad tikrai gavo, ir toliau nukreipdavo bendrauti su T. V. (K.) dėl pinigų gryninimo. Po šių veiksmų jis gaudavo dalį pinigų, juos gavo ir V. A. D., T. V. (K.). Be to, teismas vertina tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu Š. M. davė parodymus būdamas įspėtas pagal LR BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jis pasakojo tiesą ir tyrimui nemelavo, o jo tvirtinimas apie tai, kad nusikaltime dalyvavo V. A. D. ir T. V., yra teisingas.

Be to, liudytojas Š. M. patvirtino aplinkybę, kad dalis pervestų pinigų buvo grąžinama paramos davėjams, o dalis liko jiems (Š. M., T. V. (K.), V. A. D.), šis iš gautų pinigų grąžino skolą jam). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti Š. M. parodymais apie kaltinamųjų dalyvavimą nusikaltime, fiktyvių sutarčių sudarymą, siekiant pasisavinti pinigus, tam tikrų sumų pervedimą, išgryninimą, nes kaip nustatyta byloje, tokie veiksmai ir buvo atliekami.

Liudytojo Š. M. parodymus apie jų tarpusavio bendrininkavimą nusikaltime su kaltinamaisiais patvirtina slapto sekimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, kratos protokole esantys duomenys, kur nustatyta, jog kaltinamieji V. A. D., T. V. (K.) aktyviai bendrauja, susitinka, vieni kitus informuoja apie pinigų judėjimą, tikrina jų gavimą. Nors sekimo ir kratos protokolai labiau patvirtina epizodą dėl „(duomenys neskelbtini)“ turto pagrobimo, tačiau tai leidžia tikėti Š. M. parodymais dėl pinigų gryninimo ir pasidalijimo aplinkybių ir šiame epizode („(duomenys neskelbtini)“).

Byloje nustatyta, kad kiekvienas kaltinamasis - V. A. D., T. V. (K.) ir asmuo (Š. M.), kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atliko tam tikrą vaidmenį nusikaltime ir pasisavinant pinigines lėšas. Byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad suteiktą fiktyvią paramą ir pervestus, įneštus į kasą pinigus, kaltinamieji V. A. D., T. V. (T. K.) išgrynino, kitus paėmė iš kasos, juos užvaldė ir pavertė savo nuosavybe neteisėtai. Taip buvo pasisavintas sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turtas, jis T. V. buvo patikėtas dėl užimamų pareigų, o pinigai pasisavinti tik bendromis pastangomis ir atliktais veiksmais. Kaltinamieji buvo informuoti, kad sutartys sudarytos tik fiktyviai, kad pinigai pagal paskirtį panaudoti nebus, o išgrynindami juos, suvokė, kad kad sporto klubo veikloje parama panaudota nebus. Nustatyta, kad gauta parama sporto klubo veikloje nebuvo panaudota, po pinigų pervedimo jie iš karto buvo išgryninami ir paimami, pasidalijami. Tyčia bendra visų bendrininkų, jie žinojo, kieno pinigai pervesti, kam perduodami, visi turėjo naudos iš nusikaltimo. Neteisėtai pasinaudota suteiktais įgaliojimais, turtas pasisavintas, jis neteisėtai paverstas savo nuosavybe. Užvaldę svetimą turtą, kaltinamieji turėjo realią galimybę jį valdyti, naudotis, diponuoti. Kaltinamųjų veiksmams būdinga tiesioginė tyčia, nes jie suvokė, kad neteisėtai, neatlygintinai savinasi T. V. (K.) patikėtą turtą ir taip pažeidžia teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam žalą.

Nustatyta, kad T. V. (K.) buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė ir vadovė, ji kaip vadovė turėjo įgalinimus veikti juridinio asmens vardu, jai buvo patikėtas turtas, kurį ji galėjo tvarkyti įstatuose nurodytiems tikslams. Tačiau su sporto klubo turtu elgėsi nusikalstamai, jį pasisavino ir savo veiksmais sudarė galimybę turtą pasisavinti kitiems asmenims. V. A. D. buvo sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, jo atlikti veiksmai realizavo nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl jis yra nusikaltimo bendravykdytojas. Jis pervedė pinigus iš vienos sąskaitos į kitas, kurios buvo atidarytos banke sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vardu, gavo dalį išgrynintų pinigų. Viena iš kortelių buvo išduota T. K. vardu, ir kaltinamoji neneigia, kad ja disponavo, grynino pinigus iš sąskaitos. Teismas daro išvadą, kad ir antroji kortelė buvo kaltinamosios žinioje, nes Š. M. patvirtino, jog dažniausiai pinigus iš bankomatų paimdavo T. V. (K.) po V. A. D. nurodymo. Tiek liudytojas Š. M., tiek liudytojas G. M. paaiškino, kad visi bankų prisijungimo kodai ir sąskaitų valdymas buvo pas V. A. D., todėl teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad jis atliko pinigų pervedimus tarp sporto klubo sąskaitų. Ta aplinkybė, kad filmuotoje medžiagoje (2007-12-12) yra užfiksuota, kaip V. A. D. ir T. V. išima iš bankomato pinigus, o banko pateikti duomenys patvirtina tuo metu pinigų (47800 Lt) nuėmimą iš sporto klubo sąskaitos, leidžia pagrįstai teigti, jog nusikaltime bendrai dalyvavo ir V. A. D., ir T. V. (K.). Kaltinamųjų V. A. D., T. V. (K.) parašai rasti ir ant kai kurių finansinių dokumentų – kasos pajamų orderių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 60000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30000 Lt). Tai rodo, kad pinigus jie gavo, o patikrinimo metu pinigai nerasti, pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikta. Visa tai rodo, jog jie dalyvavo nusikaltime ir žinojo apie pinigų pervedimus ir gavimus. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pervestų pinigų tikrinimo dieną (2008-02-01) sporto klubo sąskaitose nelikę, jų rasta tik 47,40 Lt. Byloje nustatyta, kad faktiškai sporto klubas veiklos nevykdė, veiklos dokumentų nevedė, kasos neturėjo, finansininkė į darbą nepriimta, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad klubas buvo tik priemonė ir priedanga pinigams gryninti. Iš viso į sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ir kasą buvo įnešti bei pervesti 956000 Lt, tačiau jie tikrinimo metu nerasti, kaltinamųjų pasisavinti, taip klubui padaryta turtinė žala. Pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų kaltinamieji V. A. D. ir T. V. (K.) nepateikė.

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo V. A. D. parodymus, kad vien tik T. V. (K.) valdė elektroninės bankininkystės duomenis, nes šiuos parodymus paneigia liudytojų Š. M., G. M. parodymai. Teismas neturi pagrindo tikėti V. A. D. paaiškinimu apie tai, kad T. V. (K.) būdama jo bute naudojosi kompiuteriu, nes tokių duomenų byloje nėra. Priešingai byloje yra T. V. (K.) telefoninis pokalbis su kitu asmeniu, kur ji prašo šio asmens paskambinti V. A. D. ir paprašyti, kad jis perskambintų jai, nes pati nenori to daryti, kadangi gali atsiliepti V. A. D. sutuoktinė, o tai rodo, kad jos vengė. Taigi, jeigu vengė telefoninio pokalbio, tai lankytis V. A. D. bute tuo labiau.

Kaltinamoji T. V. (K.) nurodė, kad ji kompiuterio neturėjo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ji negalėjo jungtis prie elektroninės bankininkystės, o jos vaidmuo nusikaltime buvo tik pinigų gryninimas ir fiktyvus vadovės buvimas. Juo labiau, kad jos vadovavimo laikotarpiu jokia veikla klube nebuvo vykdoma, nerasta ir finansinių ar kitų dokumentų.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko nustatyti konkrečių sumų, kurios buvo pasidalintos tarp V. A. D., Š. M., T. K.. Tačiau tai esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, nes bendrininkai privalo atsakyti už visą turtą, kuris buvo neteisėtai užvaldytas ir pasisavintas, nepriklausomai nuo to, kokia dalis kiekvienam teko. Neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltinamasis siekė naudos sau, ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka BK 183 straipsnio 2 dalies sudėtį. Pasisavintas turtas didelės vertės, nes pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Teismas daro išvadą, kad V. A. D. ir T. V. (K.) nusikalstamas veikas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas), kurios kvalifikuotos kaip dvi atskiros, reikia laikyti kaip vieną tęstinę ir kvalifikuoti kaip vieną.

Formuojamoje teismų praktikoje buvo apibrėžti pagrindiniai kriterijai, įgalinantys atskirti pavienę nusikalstamą veiką nuo realiosios nusikalstamų veikų sutapties. Pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą, tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau juos visus jungia vienas sumanymas (vieninga tyčia). Turto pasisavinimo bylose būtina įvertinti tęstinumo požymius: vienas pasisavinamo turto šaltinis; toks pat pasisavinimo būdas; nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų; kaltininko vieno sumanymo (vieningos tyčios) buvimas. Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikaltimus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos įprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės.

Šioje byloje nustatyta, kad buvo kaltinamųjų vieninga tyčia pasisavinti kaip paramą pervestus pinigus visais pinigų gavimo atvejais, dėl visų atvejų ji susiformavo iš anksto ir jau pirmo veiksmo metu, jų veika buvo tapati, vienoda, atlikti veiksmai analogiški, jie grynino pinigus iš tos pačios sporto klubo sąskaitos, pasisavino tuomet, kai jie buvo patekę į sporto klubo sąskaitą, sumanymas pasisavinti bendrovių pervedamus pinigus buvo darant jau pirmą veiksmą, abu atvejus siejo vienas sumanymas, buvo toks pat pinigų pasisavinimo būdas, laiko tarpas tarp atskirų veikų nedidelis. Yra pagrindas daryti išvadą, kad tai buvo vientisa veika, ir kaltinamieji tai suprato.

Kadangi veika tęstinė, todėl V. A. D., T. V. (K.) nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

4) Apgaulingas apskaitos tvarkymas, LR BK 222 straipsnio 1 dalis, - T. V. (K.)

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji T. V. (K.) neprisipažino apgaulingai tvarkiusi buhalterinę apskaitą, tvirtino, kad ją tvarkė aplaidžiai.

Liudytojas G. M. (buvęs sporto klubo vadovas) paaiškino, kad jis perdavė sporto klubo dokumentus T. V. (K.).

2008-07-30 specialisto išvadoje Nr. 5-2/102 dėl sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų (t. 1, b. l. 136-200, t. 2, b. l. 1-5) nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui: 1) kasos knygų už laikotarpius: 2005.10.01-2005.10.31; 2006.07.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.06.01-2007.07.12; 2008.01.01-2008.01.31; ir 2) banko registrų už laikotarpius: 2004.11.01-2004.12.31; 2005.01.01-2005.12.31; 2006.01.01-2006.12.31; 2007.01.01-2007.03.31; 2007.08.01-2007.08.31; 2008.01.01-2008.01.31; ir 3) avansinių apyskaitų ir jų registrų už laikotarpį 2005.01.01-2008.02.10. ir 4) didžiosios knygos, bendrųjų žurnalų, darbo laiko dokumentų, darbo užmokesčio priskaitymo suvestinių, ilgalaikio turto, inventorizacijos dokumentų laikotarpiu nuo 2004-10-15 iki 2008-02-01. Tai rodo, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo: LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimais: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą <…> Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nurodyta: 1) Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2) Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens duomenų kortelę, sporto klubo pirmininku įregistruotas nuo 2004-10-15 G. M., o nuo 2007-04-24 sporto klubo pirmininke įregistruota T. K..

Tyrimo metu nustatyta, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui kasos pajamų orderių, kurie užregistruoti tyrimui pateiktose kasos knygose:

2005-04-28 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 18900.00 Lt;

2005-05-05 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 18200.00 Lt ;

2005-05-05 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 27300.00 Lt;

2005-05-06 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 22750.00 Lt ;

2005-05-09 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 18200.00 Lt ;

2005-05-12 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 5000.00 Lt ;

2005-05-31 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 37000.00 Lt;

2005-06-02 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 36500.00 Lt;

2005-06-06 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 27500.00 Lt;

2005-06-07 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 36500.00 Lt;

2005-08-24 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9950.00 Lt;

2005-08-24 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9950.00 Lt;

2005-08-25 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 14250.00 Lt ;

2005-08-26 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9680.00 Lt ;

2005-08-29 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 11460.00 Lt;

2005-08-30 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt;

2005-09-01 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt;

2005-09-06 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt;

2005-09-08 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 19200.00 Lt;

2005-09-09 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9600.00 Lt;

2005-09-15 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 28300.00Lt;

2005-09-16 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 9600.00Lt;

2005-09-19 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 16000.00Lt;

2005-09-21 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 7800.00Lt;

2005-11-03 (duomenys neskelbtini) grynų išėmimo iš a/s 9500.00Lt;

2005-11-10 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 37400.00Lt;

2005-11-11 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 19000.00Lt;

2005-11-15 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 28300.00Lt;

2005-11-24 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 39500.00Lt;

2005-11-25 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 29500.00Lt;

2005-11-28 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 39500.00Lt;

2005-12 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 39500.00Lt;

2005-12 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 49700.00Lt;

2005-12 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 38100.00Lt;

2005-12 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 34000.00Lt;

2005-12-29 (duomenys neskelbtini)grynų išėmimo iš a/s 49100.00Lt;

2007-05-02 (duomenys neskelbtini)iš mokėjimo kortelės į kasą 9965.00Lt;

2007-05-02 (duomenys neskelbtini)iš mokėjimo kortelės į kasą 9915.00Lt;

2007-05-21 (duomenys neskelbtini)iš mokėjimo kortelės į kasą 19930.00Lt;

2007-05-22 (duomenys neskelbtini)iš mokėjimo kortelės į kasą 33800.00Lt;

2007-05-24 (duomenys neskelbtini)iš mokėjimo kortelės į kasą 32000.00Lt;

2007-05-28 (duomenys neskelbtini)iš mokėjimo kortelės į kasą 31400.00Lt.

Sporto klubas “ (duomenys neskelbtini)” nepateikė tyrimui aukščiau įvardintų kasos pajamų orderių, kurie užregistruoti tyrimui pateiktose kasos knygose laikotarpiu nuo 2004-10-15 iki 2008-02-01 iš viso už 972550.00 Lt.

Atlikus tyrimą nustatyta, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė tyrimui kasos išlaidų orderių, kurie užregistruoti tyrimui pateiktose kasos knygose:

1. 2005-05-21 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ 90.00 Lt;

2. 2005-07-22 (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ stabdžių skystis 36.01 Lt;

3. 2005-12-31 (duomenys neskelbtini)DU už 2005-07-12 1600.50 Lt;

4. 2006-01-30 (duomenys neskelbtini)DU už 01 mėn. 266.75 Lt;

5. 2006-04-30 (duomenys neskelbtini)Sodrai 178.00 Lt;

6. 2006-05-31 (duomenys neskelbtini)266.75 Lt;

7. 2007-04-18 (duomenys neskelbtini)30.00 Lt.

Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ aukščiau įvardintų kasos pajamų ir išlaidų orderių nepateikimas rodo, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo šiais teisės aktų reikalavimais:

1) LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6, 12, 19, 21 straipsnio reikalavimais: 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimais: Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 dalies reikalavimais: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti.“; 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ reikalavimais: 1) Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. 2) Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1) Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2) Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

Teismas konstatuoja, kad pagal BK 222 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, o šiuo atveju nustatyta, kad sporto klubo vadovė – pirmininkė buvo T. V. (K.), todėl ji privalo atsakyti. Teisme apklaustas liudytojas G. M. (buvęs sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) patvirtino, kad jis perdavė finansinę dokumentaciją naujai vadovei T. V. (K.). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimui finansinių dokumentų kaltinamoji nepateikė nei tų, kuriuos ji gavo iš G. M., nei tų, kurie turėjo būti forminami jos darbinės veiklos metu. Dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti sporto klubo veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal teismų praktiką, BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Minėto įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis); visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti ūkio subjekto vadovas. Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuo atveju specialisto išvada patvirtino, kad ši aplinkybė nustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad būtent T. V. (K.) yra atsakinga už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą sporto klube „(duomenys neskelbtini)“. Apskaita buvo tvarkoma apgaulingai tyčia, turint tikslą nuslėpti pasisavinamas sporto klubo lėšas. Kaltinamoji, nors iš dalies ir pripažino buvus specialisto išvada nustatytus kai kuriuos apskaitos tvarkymo sporto klube pažeidimus, tačiau tvirtino dėl to nesanti atsakinga, nes tvarkė ne apgaulingai, o aplaidžiai. Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apskaita tvarkyta apgaulingai, o atsakomybė tenka kaltinamajai T. V. (K.). Kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį. Šalintina kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamoji sunaikino apskaitos dokumentus, kadangi ši aplinkybė nepasitvirtino ir neįrodyta.

V. B. ir T. V. (kaltinimas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį - netikro dokumento pagaminimas)

V. B. kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2007 m. gegužės 11 d., Kauno mieste, 17-ajame Kauno notarų biure pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) suteikiama 52500 Lt parama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) veikloje panaudota nebus, o sutartis surašoma tam, kad būtų pasisavintas didelės vertės svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, 2007-05-11 Paramos sutartyje, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie paramos suteikimą, patvirtino savo parašu.

V. B. kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: jis 2007 m. gegužės mėn., Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) suteikiama 45000 Lt parama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) veikloje panaudota nebus, o sutartis surašoma tam, kad būtų pasisavintas didelės vertės svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, 2007-05-11 Paramos sutartyje, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie paramos suteikimą, patvirtino savo parašu.

V. B. kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2008 m. sausio mėn., Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) suteikiama 45000 Lt parama sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) veikloje panaudota nebus, o sutartis surašoma tam, kad būtų pasisavintas didelės vertės svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, 2008-01-16 Paramos sutartyje, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie paramos suteikimą, patvirtino savo parašu.

V. B. kaltinamas pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2007 m. rugsėjo mėn., Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) suteikiama 45000 Lt parama labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) veikloje panaudota nebus, o sutartis surašoma tam, kad būtų pasisavintas didelės vertės svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, 2007-09-11 Paramos sutartyje, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie paramos suteikimą, patvirtino savo parašu.

T. V. (K.) kaltinama pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino netikrą dokumentą, o būtent: 2007 m. gegužės mėn. 11 d., Kauno mieste, 17-ajame Kauno notarų biure pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) suteikiama 52500 Lt parama sumoje sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) veikloje panaudota nebus, o sutartis surašoma tam, kad būtų pasisavintas didelės vertės svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, 2007-05-11 Paramos sutartyje, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie paramos suteikimą, patvirtino savo parašu.

T. V. (K.) kaltinama pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino netikrą dokumentą,2007 m. gegužės mėn., Kauno mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrą dokumentą, o būtent: žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) suteikiama 45000 Lt parama sumoje sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas) veikloje panaudota nebus, o sutartis surašoma tam, kad būtų pasisavintas didelės vertės svetimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas, 2007-05-11 Paramos sutartyje, kurioje įrašyti žinomai melagingi duomenys apie paramos suteikimą, patvirtino savo parašu.

Teismas pažymi, kad LR BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką.

LR BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

LR BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

LR BK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Išimtį sudaro šio kodekso normos, nustatančios atsakomybę už genocidą (99 straipsnis), tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis (100 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą (101 straipsnis), civilių trėmimą ar perkėlimą (102 straipsnis), tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimą, kankinimą ar kitokį nežmonišką elgesį su jais ar jų turto apsaugos pažeidimą (103 straipsnis), civilių ar karo belaisvių prievartinį panaudojimą priešo ginkluotosiose pajėgose (105 straipsnis), saugomų objektų naikinimą ar nacionalinių vertybių grobstymą (106 straipsnis), agresiją (110 straipsnis), draudžiamą karo ataką (111 straipsnis), uždraustų karo priemonių naudojimą (112 straipsnis), aplaidų vado pareigų vykdymą (113¹ straipsnis).

BK 95 straipsnis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį. Šiuo metu galiojančio BK 95 straipsnio 1 dalies b punktas numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

Tačiau kaltinamųjų veikos padarymo metu galiojo BK 95 straipsnio nuostata, kuri numatė, kad negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamieji kaltinami nesunkaus nusikaltimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) padarymu. Veikos padarymo metu galiojo įstatymas, kuris yra švelnesnis ir palengvina teisinę padėtį, nei dabar galiojantis. Kadangi šiuo metu galiojantis įstatymas (BK 95 straipsnio 1 dalies b papunktis) yra sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl neturi grįžtamosios galios. Taikomas švelnesnis įstatymas, kuris galiojo veikos padarymo metu. Nustatyta, kad nuo kaltinime nurodytos veikos padarymo dienos yra praėję 5 metai, todėl kaltinamųjų atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

LR BPK 3 straipsnis nurodo aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Šiuo atveju baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nes BPK 254 straipsnio 4 dalis nurodo, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Taigi, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. A. D. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), kuris yra tyčinis, baigtas, savanaudiškas. V. A. D. neteistas, dirba. V. A. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai T. V. (K.) atsižvelgiama į tai, kad ji padarė du nusikaltimus, kurių vienas (BK 183 straipsnio 2 dalis) yra sunkus, o kitas (BK 222 straipsnio 1 dalis) yra apysunkis. Nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, o vienas jų (BK 183 straipsnio 2 dalis) yra savanaudiškas. T. V. teista, teistumas išnykęs, nedirba, ištekėjusi, turi šeimą. T. V. paskirta sutuoktinio A. V. rūpintoja, nes jam nustatytas nuolatinis slaugos poreikis (t. 17, b. l. 123 - 2013-12-17 teismo nutartis). T. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę V. B. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 183 straipsnio 2 dalis), kuris yra tyčinis, baigtas, savanaudiškas. Vedęs, turi šeimą, sutuoktinė laukiasi kūdikio. V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Bausmės teisingumo principas - vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Jo esmė yra ta, jog teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, iš jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris irgi yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, jog teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai reglamentuoja BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatos.

Spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti kaltinamiesiems BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal EŽTT ir Lietuvos teismų praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Taip užtikrinamas bausmės teisingumo principo įgyvendinimas, be to, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, kompensuojama dėl šio pažeidimo patirta žala (EŽTT byla Sorvisto prieš Suomiją).

Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos užtikrina asmens teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Europos žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą sąlygoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, jog procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis; padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius; įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas; teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo (asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, o nagrinėjamoje byloje – šiame procese persekiojamo asmens) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (EŽTT byla Kravtas prieš Lietuvą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. sausio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu paskutinis procesinis veiksmas atliktas 2012 m. spalio 11 d., kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. spalio 31 d., t. y. beveik po daugiau kaip penkerių metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisme byla gauta 2012 m. lapkričio 16 d., nuosprendis bus skelbiamas 2014 m. vasario 3 d. Taip procesas byloje užsitęsė ir kaltinamieji ilgą laiką turėjo gyventi būdami netikri dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties (EŽTT byla Merit prieš Ukrainą). Mažesnis baudžiamojo proceso poveikis asmens situacijai nepaneigia jo teisės į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigų. Taigi dėl valstybės institucijos (ikiteisminio tyrimo įstaigos ir/arba prokuratūros) nepateisinamo delsimo bylos perdavimas teismui nepagrįstai užsitęsė daugiau nei penkerius metus, o su bylos išnagrinėjimu - daugiau nei šešerius metus. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad teisė į bylos nagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką buvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Byla nėra sudėtinga ir reikalavusi ilgo laiko ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Kita vertus, tokia išvada savaime nesąlygoja BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Pagal šią įstatymo nuostatą švelnesnė bausmė gali būti motyvuotai skiriama tik tuo atveju, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso siejamas su nusikalstamos veikos pavojingumo, kaltininko asmenybės ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011).

Nors kaltinamųjų padarytas nusikaltimas (BK 183 straipsnio 2 dalis) yra sunkus ir priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos, tačiau šis nusikaltimas (BK 183 straipsnio 2 dalis), kaip ir BK 222 straipsnio 1 dalis, yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan.

Iš kaltinamųjų asmenybę apibūdinančių duomenų matyti, kad jie teisiami pirmą kartą. Jie turi šeimas, o tai leidžia manyti, kad socialiniai ryšiai tvirti. V. B., V. A. D. dirba. Nenustatyta, jog nuo aptariamos nusikalstamos veikos padarymo iki šiol kaltinamieji būtų padarę naujų nusikalstamų veikų. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamųjų padaryti nusikaltimai nebuvo dėsninga jų ankstesnio gyvenimo pasekmė.

Teismas įvertina tą aplinkybę, kad sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ buvo priemonė ir įrankis gryninti pinigus. Kaip nurodė Š. M., bendrovės pervesdavo pinigus, jų vadovams didesnė pinigų dalis (apie 90 procentų) buvo grąžinama. Kitą sumos dalį (apie 10 procentų) pasidalindavo Š. M., V. A. D., T. V. (K.). Nors sporto klubui pervedimus kaip paramą darę bendrovių vadovai, išskyrus V. B., tvirtino, kad jie atgal pinigų dalies negavo, tačiau nėra pagrindo tuo tikėti, nes tokius parodymus paneigia Š. M. parodymai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp vadovų ir Š. M. nedarytos, neatlikti kiti procesiniai veiksmai Š. M. parodymus patikrinti ir vadovų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Nutraukto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo šiuo atveju teismas vertinti negali. Tačiau teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad vis dėl to bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pravesti pinigai nebuvo kaip tikra parama, nes Š. M. parodymai tai paneigia, o juos atitinka bei patvirtina T. V. (K.) parodymai. Juo labiau kad pravedamos pinigų sumos buvo didelės, kaip antai „(duomenys neskelbtini)“- 120000 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 300000 Lt, „(duomenys neskelbtini)“- 198000 Lt, „(duomenys neskelbtini)“ – 114000 Lt. Todėl abejotina, kad tokios didelės sumos buvo parama. Yra pagrindas manyti, kad kaltinamieji kaip ir kitais atvejais (UAB „(duomenys neskelbtini)“) išgrynino pinigus, gautus iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, didelę jų dalį atidavė vadovams, kitą dalį gavo kaip atlygį, o kaltinamųjų gauta suma nebuvo didelė. Taigi faktiškai V. A. D., T. V. (K.) gautoji pinigų suma ir nauda nebuvo didelė, o bendrovių vadovai, pervesdami pinigus, elgėsi neatsakingai ir sudarė sąlygas padaryti nusikaltimą kaltinamiesiems V. A. D., T. V. (K.). Analogiška situacija nustatyta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pravestų pinigų atveju, kur V. A. D., T. V., Š. M. neturėjo didelės naudos iš nusikaltimo, jiems atiteko tik maža dalis pinigų, nes V. B. patvirtino, kad pravedus pinigus susigrąžino didesnę jų dalį. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad kitų asmenų neatsakingi veiksmai kaltinamiesiems V. A. D. ir T. V. (K.) sudarė sąlygas padaryti nusikaltimus, o kaltinamųjų atliktais veiksmais gauta turtinė nauda nebuvo didelė.

Įvertinus visas aplinkybes galima daryti išvadą, kad kaltinamieji iš nusikalstamos veikos labai nepraturtėjo, kiti asmenys jais pasinaudojo, todėl kaltinamieji nėra tiek pavojingi visuomenei, nepaisant to, kad jie nuteisiami ir už sumas, kurios faktiškai buvo pervestos ir išgrynintos, nes jie yra nusikaltimo bendrininkai. Teismas įvertina kiekvieno kaltinamojo vaidmenį nusikaltimų padaryme, pasisavinto turto vertę.

Tuo pačiu teismas ypatingą dėmesį atkreipia į tą aplinkybę, kad kaltinamasis V. B. iš dalies kaltu prisipažino, jis paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl padėjo, palengvino tyrimui išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes ir bendrininkus.

Kaltinamoji T. V. (K.) yra paskirta sutuoktinio A. V. rūpintoja, jam nustatytas nuolatinis slaugos poreikis, todėl nepaneigtas būtinumas kaltinamajai būti laisvėje ir atlikti globėjos funkcijas dėl sutuoktinio neįgalumo.

Be to, būtina atsižvelgti, jog bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas teisme nepateisinamai ilgai užsitęsė. Nuo nusikaltimo padarymo ir tyrimo pradėjimo (2007 – 2008 m.) iki bylos išnagrinėjimo teisme (2014 metų) praėjo šešeri metai. Tai iš tiesų ilgas laikotarpis teisingumo vykdymo prasme, kurio metu nesant naujų kaltinamuosius neigiamai apibūdinančių duomenų parodantis jų mažesnį pavojingumą.

Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje ilgas bylos nagrinėjimo terminas yra kaip pagrindas skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę (byla Nr. 1A-12/2013; Nr. 1A-18/2013; 1A-199/2013; 1A-291/2013).

Teismo nuomone, aptartos aplinkybės laikytinos išimtinėmis, nes jos rodo, jog nustatytomis aplinkybėmis kaltinamųjų padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamieji nėra tiek pavojingi, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus laisvės atėmimo bausmę.

Dėl to LR BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamą veiką šiuo konkrečiu atveju aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei BK 41 straipsnyje numatytai bausmės paskirčiai.

LR BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama turtinių nusikaltimų kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Teismo nuomone, BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, sprendžia, kad skirtina švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė. Šioje byloje nenustatyta pagrindų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje, taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skirtina švelnesnė bausmės rūšis. Teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes, įvertinęs kaltinamųjų asmenybę, kitas šiame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo ir tikslingumo principus, daro išvadą, jog skiriant bausmę už nusikaltimo padarymą bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamiesiems paskyrus baudas. Tokio pobūdžio bylose (BK 183 straipsnio 2 dalis) teisminėje praktikoje dažni atvejai, kuomet pritaikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir skiriama bausmė – bauda.

Kaip minėta anksčiau, LR BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. Vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, skiriant kaltinamiesiems baudų dydžius taikoma BK 47 straipsnio redakcija, kuri galiojo veikos padarymo metu. Ji numatė, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bauda iki 300 MGL dydžio, už apysunkio – iki 200 MGL dydžio.

2008-07-15 priėmus Lietuvos Respublikos „Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo“ Įstatymą Nr. X-1710, įsigaliojusį 2008-08-01, nebeliko MGL (minimalaus gyvenimo lygio) instituto. Šio įstatymo 3 straipsnis numato, kad bazinis bausmių dydis – tai rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti bei bausmių dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Minėto Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, kad įsigaliojus įstatymui, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų kvalifikavimą bei bausmių dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių dydžiui. Esant šioms aplinkybėms, skiriant baudą turi būti vartojamas terminas BBD (bazinis bausmės dydis).

V. B., V. A. D., T. V. pripažintini kaltais ir nuteistini dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (97500 Lt) pasisavinimo. V. A. D., T. V. pripažintini kaltais ir nuteistini dėl sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ turto (956000 Lt) pasisavinimo. V. B. - dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (42000 Lt) pasisavinimo.

Nusikalstamu būdu užvaldytos lėšos buvo kaltinamųjų padaryto nusikaltimo rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vieną konfiskuotino turto rūšių.

BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Be kito nurodyto konfiskuotino turto, teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus.

Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys Nr. 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis Nr. 2K-368/2011). Išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje kasacinėje nutartyje 2K-7-84/2012 yra išaiškinta, kad „kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.“

Nagrinėjamoje byloje atlikto įrodymų tyrimo metu nepasitvirtino kaltinamųjų aiškinimas, kad pinigai panaudoti bendrovės ar sporto klubo veikloje. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamieji, padarydami nusikaltimus ir pasisavindami turtą, praturtėjo, vienu atveju V. B., V. A. D., T. V. pasisavino 97500 Lt, kitu atveju V. A. D., T. V. pasisavino 956000 Lt, o V. B. - 42000 Lt. Nepaisant to, kad jų turėta nauda ir gauta pinigų suma buvo mažesnė nei pasisavinta, tačiau kaip minėta anksčiau, jie privalo atsakyti už visą pasisavintą pinigų sumą, o tuo pačiu ir už tą, kurią jie perdavė kitiems asmenims.

Byloje nėra duomenų, kad turtas būtų grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“ ar būtų pareikštas civilinis ieškinys civilinio, baudžiamojo proceso tvarka, ar būtų susitarta dėl padarytos žalos atlyginimo kitokiu būdu.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasis pirmiau minėtomis nuostatomis, teismas privalo nusikalstamu būdu gautus pinigus konfiskuoti, nes jie yra gauti iš nusikalstamos veikos ir yra nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotino turto, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), negalima paimti iš kaltininko ar jo bendrininkų, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Todėl iš kaltinamųjų išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos.

Byloje civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti nepareikšti. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepavyko nustatyti konkrečios pinigų sumos, kurią kiekvienas atskirai kaltinamasis gavo iš nusikalstamos veikos. Teismas nenustatė, kokią konkrečią dalį lėšų gavo kiekvienas kaltinamasis asmeniškai. Kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti, kokią konkrečią sumą kiekvienas kaltinamasis ir kitas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, gavo. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi galimybės nustatyti, kokią konkrečią naudą – pinigų sumą iš nusikalstamos veikos gavo kiekvienas kaltinamasis, kad ją būtų galima iš kiekvieno atskirai išieškoti. Kadangi solidariai konfiskuoti turto negalima, kiekvieno kaltinamojo gautos turtinės naudos konkrečios sumos nustatyti nepavyko, todėl turto konfiskavimas taikomas, o iš kaltinamųjų išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma vienodomis dalimis (nuo pasisavintos sumos) iš kiekvieno. Tokia yra teisminė praktika (2K-68/2010).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinta suma yra 97500 Lt, ją padalinus iš 3 = 32000 Lt. Ši suma konfiskuotina ir išieškotina lygiomis dalimis po 32000 Lt iš V. B., V. A. D., T. V. (K.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinta suma yra 42000 Lt, ši suma konfiskuotina ir išieškotina iš V. B.. Sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinta suma 956000 Lt, ją padalinus iš 2 = 478000 Lt, todėl ši suma konfiskuotina ir išieškotina lygiomis dalimis po 478000 Lt iš V. A. D., T. V.. Taigi iš V. A. D., T. K. iš viso konfiskuotina ir išieškotina 510500 Lt (32500 +47800 Lt), gi iš V. B. iš viso konfiskuotina ir išieškotina 74500 Lt (42000 Lt +32500 Lt).

Dėl prokuroro prašymo konfiskuoti solidariai

Teismas pažymi, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės (atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą). Tai reiškia, kad turto konfiskavimas tais atvejais, kada jis skiriamas kartu su bausme arba atleidžiant nuo bausmės, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Baudžiamoji atsakomybė yra individuali, o tai reiškia, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalys). Iš to išeina, kad asmeniui bausmė ir kitos baudžiamajame įstatyme nustatytos valstybės prievartos priemonės (pvz.: auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės) yra taikomos individualiai, t. y. konkrečiam asmeniui, kuris teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Todėl įvertinus įstatymo nuostatas negali būti tenkinamas prokuroro prašymas taikyti turto konfiskavimą solidariai visų kaltinamųjų atžvilgiu. Negali būti teismo sprendimo konfiskuoti turtą (atitinkamą pinigų sumą) solidariai, nes tai neatitiktų ne tik BK 72 straipsnio taikymo esmės, bet ir pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnyje, kur pabrėžiamas individualus baudžiamosios atsakomybės pobūdis.

Pinigai - 38 000 Lt buvo rasti kratos metu pas V. B.. Šie pinigai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, todėl grąžintini bendrovei.

Daiktų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 4 dalimi, 297, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius bei vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę 100 BBD (MGL) - (13000 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p. ir 66 straipsniu, į bausmę V. B. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką 2008-01-23 - 1 diena (2 BBD (MGL) - 260 Lt) ir galutinę bausmę paskirti 98 BBD (MGL) - (12740 litų) dydžio baudą.

Įpareigoti V. B. baudą sumokėti per 1 (vienus metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamosios bylos dalį V. B. atžvilgiu dėl kaltinimų (netikro dokumento pagaminimas 2007-05-11, 2007-05-diena nenustatyta, 2008-01-diena nenustatyta, 2007-09-diena nenustatyta) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nutraukti LR baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. B. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

V. A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius bei vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę 300 BBD (MGL) - (39000 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p. ir 66 straipsniu, į bausmę V. A. D. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-23 iki 2008-02-25 (33 dienos - 66 BBD (MGL) - 8580 Lt) ir galutinę bausmę paskirti 234 BBD (MGL) - (30420 litų) dydžio baudą.

Įpareigoti V. A. D. baudą sumokėti per 1 (vienus metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. A. D. dėl kaltinimo pagal LR BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas - 42000 Lt) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. A. D. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

T. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje; ir

pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius bei vadovaujantis LR BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirti bausmę 200 BBD (MGL) - (26000 litų) dydžio baudą,

pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį skirti bausmę 100 BBD (MGL) - (13000 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę skirti 200 BBD (MGL) - (26000 litų) dydžio baudą

Vadovaujantis LR BK 65 straipsnio 1 dalies 2 p. „a“ p. p. ir 66 straipsniu, į bausmę T. V. įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-01-23 iki 2008-02-14 (22 dienos-44 BBD (MGL) - 5720 litų) ir galutinę bausmę paskirti 156 BBD (MGL) - (20280 litų) dydžio baudą.

Įpareigoti T. V. baudą sumokėti per 1 (vienus metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamosios bylos dalį T. V. atžvilgiu dėl kaltinimų (netikro dokumento pagaminimas 2007-05-11, 2007-05-diena nenustatyta) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nutraukti LR baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. V. palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti 74500 Lt ir šią sumą išieškoti iš V. B..

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti 510500 Lt ir šią sumą išieškoti iš V. A. D..

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti 510500 Lt ir šią sumą išieškoti iš T. V..

Daiktus: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, Sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus grąžinti sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“.

2) Pinigus - 38000 (trisdešimt aštuonis tūkstančius) litų grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas - 38000 Lt palikti galioti iki pinigai bus perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.