Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovams advokatams Mariui Endzinui, Kęstučiui Švirinui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. U. ir jo gynėjo advokato Mariaus Liatuko bei nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mariaus Endzino apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 243471,76 Lt ir už 37139,76 Lt pasisavinimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (už tikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą ir jų panaudojimą padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (už apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės teisės įgijimą į 37139,76 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir turtinės prievolės panaikinimą šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos suklastojimą ir panaudojimą, padarant didelės žalos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pasisavinti R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 457566,08 Lt, iš kurių pasisavinta 352910,48 Lt) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (už UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą, netikrų dokumentų (atliktų darbų aktų) pagaminimą ir šių dokumentų panaudojimą, padarant didelės žalos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (už apgaule R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės teisės į 69798,22 Lt biudžeto lėšų įgijimą ir turtinės prievolės šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą panaikinimą) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (už tikrų dokumentų PĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų suklastojimą ir panaudojimą, padarant didelės žalos) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį – du epizodai; Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį – du epizodai), tuomet dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį bei R. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta sulaikyme išbūta viena para nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, iš R. U. konfiskuota turto už 390050, 24 Lt sumą.

Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje (už apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės teisės į 6441,60 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų įgijimą ir turtinės prievolės šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą panaikinimą), 300 straipsnio 2 dalyje (už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ metinės pelno mokesčio deklaracijos suklastojimą ir panaudojimą) nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ teisių, pareigų, turto ir prievolių perėmėja, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį bei nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (už turtinės teisės į 69798,22 Lt valstybės biudžeto lėšų įgijimą apgaule ir panaikinimą turtinės prievolės šiuos pinigus sumokėti į biudžetą) 350 MGL (43750 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. LR įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2006 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (už tikrų dokumentų – PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų suklastojimą ir panaudojimą, padarant didelės žalos) 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) 150 MGL (18750 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir ši bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą bei juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta galutinė subendrinta bausmė - 400 MGL (50000 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. U. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2002-04-22 registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2003 m. gruodžio - 2004 m. kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 243 471,76 Lt, susitarė su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nare E. M., iš minėto nusikalstamo susivienijimo narių įsigyti suklastotus kitų įmonių dokumentus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas paslaugas ir gautą apmokėjimą už jas, t.y. suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir suklastotus kasos pajamų orderius, pagrindžiančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. M., tarpininkaujant V. R., už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo, minėto nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L. ir kitų nenustatytų nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva nupirko paslaugų ir prekių už 243471,76 Lt ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nėra įvykę, siekdamas nusikalstamo susivienijimo nariams atsilyginti už suklastotų dokumentų pateikimą, mokėjimo pavedimais – 2004-03-05 Nr. 860, 2004-03-05 Nr. 862, 2004-03-05 Nr. 861 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „NORD/LB Lietuva“ Naujosios Vilnios skyriuje, kaip dalinį atsiskaitymą už tariamai suteiktas paslaugas, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“ pervedė iš viso 37 139,76 litus.

S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus nuėmė grynaisiais pinigais ir 2004 metų kovo mėnesio laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šiuos pinigus perdavė S. K., kuris padalijo šias lėšas tarp savęs, V. R., ir E. M..

2004-06-01 pradėjus ikiteisminį tyrimą ir teisėsaugos institucijoms nutraukus minėtas nusikalstamas veikas, S. K. nusikalstamo susivienijimo nariai nespėjo R. U. pateikti suklastotų kasos pajamų orderių pagrindžiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą. Dėl šių, nuo R. U. valios nepriklausančių aplinkybių jis negalėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos neteisėtai paimti 206332 Lt, t.y. negalėjo baigti suplanuotos nusikalstamos veikos. Tokiu būdu R. U., padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., E. L., V. R., E. M. ir kitiems nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams pasikėsino pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 243471,76 Lt, iš kurių pasisavino 37 139,76 Lt.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

R. U. nuteistas už tai, kad jis 2003 m. gruodžio – 2004 metų kovo mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L., V. R., E. M. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams kompiuterinės technikos pagalba į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210 įrašius melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 243471,76 Lt, tame tarpe 37139,76 Lt PVM, o E. L. pasirašius už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką O. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių N. M., S. K. šiuos dokumentus pateikė V. R., jis dokumentus atidavė E. M., o ši juos atidavė R. U.. R. U., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė minėtus dokumentus ir tokiu būdu juos suklastojo. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Birbynių g. 4, Vilnius finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu juos panaudojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtų suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais 2004-03-05 Nr. 860, 2004-03-05 Nr. 862, 2004-03-05 Nr. 861 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „NORD/LB Lietuva“ Naujosios Vilnios skyriuje pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“ iš viso 37139,76 litus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės 37139,76 Lt materialinės žalos.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo2003-05-01 iki 2006-02-10).

R. U. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – V. R., E. M., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, Vilniaus mieste, 2003 m. gruodžio mėn. – 2004 metų sausio mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 37139,76 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

R. U., E. M. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei prekes, bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, R. U. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš E. M. įsigyti ir įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei pateikė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. M., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, šiuos duomenis perdavė V. R., o šis juos perdavė S. K.. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką nurodė E. L., ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams į nusikalstamo susivienijimo narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų blankus įrašyti melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka prekes ir paslaugas. E. L. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai į realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210 įrašė melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas iš viso už 243471,76 Lt, tame tarpe 37139,76 Lt PVM. E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtuose dokumentuose suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko O. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. M. parašus, ir šiuos dokumentus perdavė S. K., o šis V. R., kuris dokumentus atidavė E. M., kuri juos perdavė R. U., o šis juos perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad R. U. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos nebuvo ir šie dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 metų gruodžio PVM deklaracijų 14,18 bei 61 langelius, 37139,76 Lt sumažindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šią deklaraciją 2004-01-26 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams. Tokiu būdu, R. U., veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. M., E. L., S. K. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turinę teisę į 37139,76 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

R. U. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio mėn. – 2004 metų sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., V. R., E. M., E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

R. U., žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210 sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šiuos dokumentus užpildyti 2003 m. gruodžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaraciją, įrašyti 2003 gruodžio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM“ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 37139,76 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. gruodžio mėn. ir R. U. šią deklaraciją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, patvirtino savo parašu ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtą suklastotą PVM deklaraciją 2004-01-26 pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams, tokiu būdu jis panaudojo suklastotą dokumentą padarydamas didelės 37139,76 Lt žalos Lietuvos Respublikos biudžetui.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsni 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo2003-05-01 iki 2006-02-10).

R. U. nuteistas už tai, kad 2003-12-01– 2004-03-05, veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

R. U., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2002-04-22 registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003 metų gruodžio mėn. – 2004 metų kovo mėn. laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 2003 metų laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L., ir kitų nenustatytų nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus tikrus dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugas ir prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jas sumokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003-12-01-2004-03-05 m. veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. U. nuteistas už tai, kad, būdamas R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“, 1992-06-30 registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininku ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą, 2003 m. rugpjūčio - 2004 m. balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą pasisavinti didelės vertės R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtą - 457 566,08 Lt, susitarė su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nare E. M. iš minėto nusikalstamo susivienijimo narių įsigyti suklastotus kitų įmonių dokumentus apie R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas paslaugas ir gautą apmokėjimą už jas, t.y., suklastotas PVM sąskaitas faktūras ir suklastotus kasos pajamų orderius, pagrindžiančius R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš E. M., tarpininkaujant V. R., už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo, minėto nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L. ir kitų nenustatytų nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus dokumentus - UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799082, LEA Nr. 6799116, LEA Nr. 6799137 bei prie jų pridedamus: 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 08/28-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 09/30-2, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 10/30-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr.2901389, LEB Nr. 2901411, LEB Nr. 2901439, LEB Nr. 2901450 bei prie jų pridedamus 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 08/29-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 09/30-3, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 10/31-2, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 11/29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258187, LEB Nr. 7258172, LEB Nr. 7258175, LEB Nr. 7258177, LEB Nr. 7258180, LEB Nr. 7258189, LEB Nr. 7258191, LEB Nr. 7258192, bei prie jų pridedamas 2003-11-03 sutartis Nr. 031103, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 11-29/3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 5614509, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva pardavė, o R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ neva nupirko paslaugų ir prekių už 457566,08 Lt, ir perdavė šiuos suklastotus dokumentus R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams, nurodydamas juos įtraukti į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad minėti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokių sandorių nėra įvykę, mokėjimo pavedimais – 2003-09-18 Nr. 11, 2003-09-22 Nr. 206, 2003-09-24 Nr.207, 2003-10-23 Nr. 249, 2003-10-23 Nr. 250, 2003-11-04 Nr. 256, 2003-11-21 Nr. 271, 2003-11-04 Nr. 257, 2003-11-10 Nr. 269, 2003-12-18 Nr.323, 2003-12-19 Nr. 329, 2003-12-22 Nr. 330, 2003-12-16 Nr. 321, 2004-03-31 Nr. 46, 2004-04-23 Nr. 57 iš R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Nord LB/Lietuva“, kaip dalinį atsiskaitymą už tariamai suteiktas paslaugas, pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, iš viso 352910,48 litus.

S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narys E. L., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinių sąskaitų šiuos pervestus pinigus nuėmė grynaisiais pinigais ir 2003 metų rugsėjo - 2004 metų balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, šiuos pinigus perdavė S. K., pastarasis pinigus perdavė V. R., jis pinigus atidavė E. M., o pastaroji juos perdavė R. U. be ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią nusikalstamo susivienijimo nariai pasiliko už suklastotų dokumentų išrašymą.

2004-06-01 pradėjus ikiteisminį tyrimą ir teisėsaugos institucijoms nutraukus minėtas nusikalstamas veikas, S. K. suburto nusikalstamo susivienijimo nariai nespėjo R. U. pateikti dalies suklastotų kasos pajamų orderių pagrindžiančių R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą. Dėl šių, nuo R. U. valios nepriklausančių aplinkybių jis negalėjo iš R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasos neteisėtai paimti 104655,60 Lt, t.y., negalėjo baigti suplanuotos nusikalstamos veikos. Tokiu būdu R. U. padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., E. L., V. R., E. M. ir kitiems nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, pasikėsino pasisavinti R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 457566,08 Lt iš kurių pasisavino - 352910,48 Lt.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

R. U. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio – 2004 metų balandžio mėnesių laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L., V. R., E. M. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, suklastojo tikrus bei pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams kompiuterinės technikos pagalba į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799082, LEA Nr. 6799116, LEA Nr. 6799137 bei prie jų pridedamas: 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 08/28-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 09/30-2, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 10/30-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr.2901389, LEB Nr. 2901411, LEB Nr. 2901439, LEB Nr. 2901450 bei prie jų pridedamas 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 08/29-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 09/30-3, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 10/31-2, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 11/29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258187, LEB Nr. 7258172, LEB Nr. 7258175, LEB Nr. 7258177, LEB Nr. 7258180, LEB Nr. 7258189, LEB Nr. 7258191, LEB Nr. 7258192, bei prie jų pridedamas 2003-11-03 sutartis Nr. 031103, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktas Nr. 11-29/3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 5614509 įrašius melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 457566,08 Lt, tame tarpe 69798,22 Lt PVM, o E. L. pasirašius už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką J. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. M. bei vadybininką O. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių N. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką S. G., S. K. šiuos dokumentus pateikė V. R., jis dokumentus atidavė E. M., o ši juos atidavė R. U.. R. U., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ jokių paslaugų nesuteikė ir prekių nepardavė, kaip R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas pasirašė minėtas PVM sąskaitas faktūras ir tokiu būdu jas suklastojo, be to jis pasirašė 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/28-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-2, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/30-1, 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/29-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-3, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/31-2, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11/29, 2003-11-03 sutartis Nr. 031103, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11-29/3 ir tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtus pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. rugpjūčio – 2004 metų balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančios Birbynių g. 4, Vilnius, finansininkams bei nurodė juos įtraukti į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu juos panaudojo. R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtų netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu bankiniais pavedimais 2003-09-18 Nr. 11, 2003-09-22 Nr. 206, 2003-09-24 Nr.207, 2003-10-23 Nr. 249, 2003-10-23 Nr. 250, 2003-11-04 Nr. 256, 2003-11-21 Nr. 271, 2003-11-04 Nr. 257, 2003-11-10 Nr. 269, 2003-12-18 Nr.323, 2003-12-19 Nr. 329, 2003-12-22 Nr. 330, 2003-12-16 Nr. 321, 2004-03-31 Nr. 46, 2004-04-23 Nr. 57 iš R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas „Nord LB/Lietuva“ pervedus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Bankas Snoras“, iš viso 352910,48 litus, R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės 352910,48 Lt materialinės žalos.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo2003-05-01 iki 2006-02-10).

R. U. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – V. R., E. M., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, Vilniaus mieste, 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2004 metų sausio mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, apgaule R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 69798,22 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

R. U., E. M. pasiūlius, už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti jo vadovaujamai R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas bei prekes, bei tokiu būdu sumažinti R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, R. U. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš E. M. įsigyti ir įtraukti į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei pateikė E. M., R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose – faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“. E. M., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, perdavė minėtus duomenis V. R., šis juos perdavė S. K.. S. K., toliaus tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė E. L. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams į nusikalstamo susivienijimo narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytų PVM sąskaitų – faktūrų blankus įrašyti melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda, o R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ perka prekes ir paslaugas. E. L. ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamo susivienijimo nariai į realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799082, LEA Nr. 6799116, LEA Nr. 6799137 bei prie jų pridedamus: 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/28-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-2, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/30-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr.2901389, LEB Nr. 2901411, LEB Nr. 2901439, LEB Nr. 2901450 bei prie jų pridedamus 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/29-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-3, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/31-2, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11/29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258187, LEB Nr. 7258172, LEB Nr. 7258175, LEB Nr. 7258177, LEB Nr. 7258180, LEB Nr. 7258189, LEB Nr. 7258191, LEB Nr. 7258192, bei prie jų pridedamas 2003-11-03 sutartis Nr. 031103, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11-29/3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 5614509 įrašė melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas iš viso už 457566,08 Lt, tame tarpe 69798,22 Lt PVM. E. L., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtuose dokumentuose suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko J. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. M. bei vadybininko O. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko S. G. parašus, ir šiuos dokumentus perdavė S. K., šis juos perdavė V. R., o pastarasis E. M.. E. M., tęsdama nusikalstamą veiką, minėtus dokumentus perdavė R. U., kuris juos perdavė R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas. R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad R. U. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei prie jų pateikti dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2003 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio PVM deklaracijų 14,18 bei 61 langelius, 69798,22 Lt sumažindami R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM bei šias deklaracijas 2003-09-25, 2003-10-21, 2003-11-19, 2003-12-22, 2004-01-26 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams. Tokiu būdu, R. U., veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. M., E. L., S. K. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turinę teisę į 69798,22 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

R. U. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2004 metų sausio mėn. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., V. R., E. M., E. L. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

R. U., žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799082, LEA Nr. 6799116, LEA Nr. 6799137 bei prie jų pridedamus: 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/28-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-2, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/30-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr.2901389, LEB Nr. 2901411, LEB Nr. 2901439, LEB Nr. 2901450 bei prie jų pridedamus 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/29-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-3, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/31-2, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11/29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258187, LEB Nr. 7258172, LEB Nr. 7258175, LEB Nr. 7258177, LEB Nr. 7258180, LEB Nr. 7258189, LEB Nr. 7258191, LEB Nr. 7258192, bei prie jų pridedamas 2003-11-03 sutartis Nr. 031103, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11-29/3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 5614509 sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šiuos dokumentus užpildyti 2003 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas, įrašyti 2003 m. rugpjūčio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM “ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 11017,13 Lt didesnę PVM sumą, negu R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. rugpjūčio mėn., įrašyti 2003 m. rugsėjo mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM “ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 11247,78 Lt didesnę PVM sumą, negu R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. rugsėjo mėn., įrašyti 2003 m. spalio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM “ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 9507,87 Lt didesnę PVM sumą, negu R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. spalio mėn., įrašyti 2003 m. lapkričio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM “ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 19187,43 Lt didesnę PVM sumą, negu R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. lapkričio mėn., įrašyti 2003 m. gruodžio mėnesio deklaracijos skiltyje „Pirkimo (importo) PVM “ 40 grafoje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ 12587,40 Lt didesnę PVM sumą, negu R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM 2003 m. gruodžio mėn., ir R. U. šias deklaracijas kaip R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas patvirtino savo parašais ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams minėtas suklastotas PVM deklaracijas 2003-09-25, 2003-10-21, 2003-11-19, 2003-12-22, 2004-01-26 pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams, tokiu būdu jis panaudojo suklastotus dokumentus padarydamas didelės 69798,22 Lt žalos Lietuvos Respublikos biudžetui.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo2003-05-01 iki 2006-02-10).

R. U. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2004 m. balandžio mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

R. U., būdamas R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“, 1992-06-30 registruotos Vilniaus miesto savivaldybėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003 metų rugpjūčio mėn. – 2004 metų balandžio mėn. laikotarpio R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, 2003 metų rugpjūčio mėn. – 2004 metų balandžio mėn. laikotarpiu, žinodamas, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių į R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių S. K., E. L., ir kitų nenustatytų nusikalstamo susivienijimo narių suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus dokumentus:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEA Nr. 6799082, LEA Nr. 6799116, LEA Nr. 6799137 bei prie jų pridedamus: 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/28-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-2, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/30-1, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras: LEB Nr.2901389, LEB Nr. 2901411, LEB Nr. 2901439, LEB Nr. 2901450 bei prie jų pridedamus 2003 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 08/29-1, 2003 m. rugsėjo mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 09/30-3, 2003 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 10/31-2, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11/29, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258187, LEB Nr. 7258172, LEB Nr. 7258175, LEB Nr. 7258177, LEB Nr. 7258180, LEB Nr. 7258189, LEB Nr. 7258191, LEB Nr. 7258192, bei prie jų pridedamas 2003-11-03 sutartis Nr. 031103, 2003 m. lapkričio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 11-29/3, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą LEB Nr. 5614509, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirko paslaugas ir prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jas sumokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2003 metų rugpjūčio mėn. – 2004 metų balandžio mėn. laikotarpio veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Tokiu būdu R. U. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

R. U. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais – V. R., E. M. S. K., E. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais to paties nusikalstamo susivienijimo nariais, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 metų gruodžio – 2004 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 6441,60 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, o būtent:

R. U. buvo kaltinamas tuo, kad pasiūlius E. M., už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį, pateikti jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų – faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas ir prekes bei tokiu būdu sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, R. U. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš E. M. įsigyti ir įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei pateikė jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose – faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. M., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, šiuos duomenis perdavė V. R., o šis juos perdavė S. K.. S. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką nurodė E. L. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams į jo suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210 įrašyti melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 243471,76 Lt. E. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, ant minėtų dokumentų suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko S. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko O. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus N. M. parašus ir šiuos dokumentus perdavė S. K., šis juos perdavė V. R., kuris juos perdavė E. M., o ši juos perdavė R. U.. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad pagal E. M. jam pateiktus dokumentus sandoriai nėra įvykę, šiuos E. M. pateiktus žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams bei nurodė juos įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bei pagal juos parengti pelno mokesčio deklaracijas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkai, nežinodami, kad R. U. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ , UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos ir parduotos nebuvo ir šie dokumentai yra suklastoti ir netikri, įtraukė juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, neteisėtai padidino įmonės patirtas sąnaudas 2003 metais 42944 Lt, bei įtraukė jas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2003 metų Pelno mokesčio deklaraciją, taip 644,60 Lt sumažindami UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, bei šią deklaraciją 2004-09-20 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams.

Tokiu būdu, R. U. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje

R. U. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2003 metų gruodžio – 2004 m. rugsėjo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais S. K., E. L., V. R., E. M. ir kitais nenustatytais nusikalstamo susivienijimo nariais, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

R. U., žinodamas, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 5614518, LEB Nr. 5614523, LEB Nr. 5614525, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 2901490, LEB Nr. 2901487, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras LEB Nr. 7258204, LEB Nr. 7258207, LEB Nr. 7258210 sandoriai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įvykę, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams pagal šiuos suklastotus tikrus dokumentus užpildyti 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, t.y., 2003 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nepagrįstai padidino sąnaudas 42944 Lt, tuo pačiu skiltyje „Pelno mokesčio suma“ nepagrįstai sumažino pelno mokestį 6441,60 Lt ir kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius šią deklaraciją patvirtino savo parašu ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą. R. U., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, minėtą suklastotą metinę pelno mokesčio deklaraciją 2004-09-20 pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius darbuotojams, tokiu būdu jis panaudojo suklastotą dokumentą.

Tokiu būdu R. U. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. U. ir jo gynėjo advokato Mariaus Liatuko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) atstovo advokato Mariaus Endzino apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad R. U., gavęs kaltinime nurodytus pinigus, juos išleido rekonstrukcijos tikslams, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės neturi reikšmės R. U. veiksmų teisiniam vertinimui, veikos kvalifikavimui, t. y. pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 11 punktu, kuriame nurodyta, kad pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tiesiogiai remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimais nėra įstatyminio pagrindo, nes jie nėra teisės šaltinis, precedento reikšmę turi teismų sprendimai konkrečiose bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 11 punktą. Minėto Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Senato nutarimo 11 punktas nesusijęs su teismo pareiga nustatyti subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, jis skirtas kitam tikslui – apibrėžti šios nusikalstamos veikos baigtumo momentą, nuo kurio veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Pirmosios instancijos teismas apie R. U. veikų atitiktį Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 daliai sprendė vien tik pagal objektyviuosius veikos požymius – pinigų pervedimą iš įmonės sąskaitos ir išgrynintų pinigų paėmimą, o dėl R. U. tyčios, padarius, būtent šį nusikaltimą – pasisavinus R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius pinigus, konkrečių argumentų nepateikė, pažymėdamas, kad tolesnis pinigų likimas kvalifikuojant R. U. veiksmus jokios įtakos neturi. Šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė nuteistojo R. U. psichinio santykio su daroma veika, t. y., ar pinigų pervedimas iš įmonės sąskaitos ir vėliau išgrynintų pinigų paėmimas, buvo tiesioginės R. U. tyčios paversti juos savo turtu išraiška. Tik nustačius tokią aplinkybę, būtų galima teigti, kad tolesni kaltininko veiksmai su tuo turtu neturi kvalifikuojamosios reikšmės. Nuteistasis R. U. tvirtina, kad visos išgrynintos R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos buvo panaudotos 2003 metais įsigytų gamybinių patalpų, (duomenys neskelbtini), remontui, gamyklos įrengimų pervežimui ir senų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), į naujas patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), už šiuos darbus privačiai samdomiems darbininkams apmokant grynais pinigais. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai I. L., M. N., A. I., A. K., V. J., D. J., B. U., I. B., taip pat apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai M. O., A. Z.. Liudytoja I. L. parodė, kad 2003 – 2004 m. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)‘ keitė savo buveinę, kraustėsi į Naująją Vilnią, vyko labai dideli darbai, patalpos buvo apleistos, jose vyko remontas, buvo remontuojama absoliučiai viskas, šiuos darbus darė ne R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Liudytojas M. N. nurodė, kad nuo 2003 m. ji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tais metais jie persikraustė į patalpas Naujojoje Vilnioje. Prieš persikraustant ji matė naujas patalpas, jos buvo baisios, buvo atliktas remontas, pervežti įrenginiai ir gamybinės priemonės, pervežant įmonės įrengimus, buvo atliekami specialūs statybos darbai. Liudytojos teigimu, statybos ir remonto darbus atliko ne jų įmonės darbuotojai. Liudytojas A. I. parodė, kad kai jis 2003 m. pradėjo dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, bendrovė ruošėsi persikraustyti į naująją Vilnią, buvo remontuojamos patalpos (duomenys neskelbtini). Administracinis pastatas buvo senas, neveikė kanalizacija, jame buvo viskas išardyta ir viskas daroma iš naujo, buvo vedama nauja instaliacija, sudėti nauji langai, durys, padaryta apdaila, cechas taip pat buvo senas, jame viską reikėjo daryti iš naujo. Iš (duomenys neskelbtini) kranais buvo pervežta daugiau kaip 500 ar 600 vienetai staklių, buvo išvežta apie 100 sunkvežimių šiukšlių. Liudytojo teigimu, už statybos darbus buvo atsakingas R. M., kiek jam žinoma, R. M. buvo sumokėta grynais, kad šis greičiau surastų darbininkus ir, kad greičiau būtų atlikti darbai, R. M. turėjo daug grynųjų pinigų. Visus darbus atliko samdyti darbininkai, ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Liudytojas A. K. parodė, kad jis dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pardavimų direktoriumi, 2003 m. kraustantis į Naująją Vilnią dideliems įrengimams pervežti reikėjo automobilių, kranų, technikos buvo daug, iki remonto pastatas buvo apleistas, nebuvo šildymo, elektros, dujų, langų, viskas buvo daroma iš naujo. Liudytojo teigimu, už statybos darbus buvo atsakingas R. M., jis samdė darbininkus. R. U. duodavo R. M. grynųjų pinigų, kuriais šis atsiskaitydavo už atliktus darbus ir kitas paslaugas. Liudytojas V. J. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ persikėlus į Naująją Vilnią, reikėjo demontuoti ir pervežti visus įrengimus, tam buvo priimta brigada specialistų, buvo samdomi kranai, automobiliai, perkraustymas vyko virš metų laiko. Liudytojo teigimu, iki remonto patalpose nebuvo šviesos, vamzdžiai buvo sutrūkinėję, buvo griaunamos sienos, pertvaros, buvo įrengtos normalios patalpos, statybininkams vadovavo R. M.. Liudytoja D. J. parodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhaltere, buvo remontuojamos patalpos Arimų gatvėje, buvo atidaryta nauja sąskaita remontui, ji matė iš (duomenys neskelbtini) gabenamus įrengimus, darbai vyko. Liudytojos teigimu, kas atliko pervežimo darbus ir kas už juos mokėjo ji nežino, už statybos darbus buvo atsakingas R. M.. Liudytoja B. U. nurodė, kad reikėjo persikelti į naujas patalpas, kurios neatitiko įmonės reikalavimų, visiems statybos darbams vadovavo jos vyras R. U., kas atliko remonto darbus ji nesidomėjo, atliktų darbų aktus sudarinėdavo jos vyro vadovaujami žmonės ir jis pats. Liudytojos teigimu, remonto darbai pastate (duomenys neskelbtini) vyko gana ilgai, buvo išgriautos sienos, padarytos grindys, įrengtas skaitiklių reguliavimo cechas, pastate visai nebuvo šildymo, buvo įrengta katilinė, pastatyti nauji katilai, perdarytas vandentiekis. Ji matė sąskaitas faktūras, išrašytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jose nurodyti darbai buvo daryti ir paslaugos buvo suteiktos. Liudytoja I. B. parodė, kad dirbo R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke, vadovai įgijo patalpas, darė remontą, įmonės atliko statybos darbus. Liudytojos teigimu, darbai buvo daromi, nes ji matė patalpas, kurios iki remonto buvo siaubingos, buvo įrengti kabinetai, sutvarkyti visi ofisai, įrengtos gamybinės patalpos. Kokios firmos ten dirbo, liudytoja teigė neprisimenanti, dėl sąskaitų faktūrų apmokėjimo sprendimus priimdavo vadovai, R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tokių darbuotojų, kurie galėtų atlikti remontus darbus. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai M. O. ir A. Z. parodė, kad R. U. pažįsta, nes atliko statybos ir remonto darbus pastate (duomenys neskelbtini). Liudytojų teigimu, už darbą su jais atsiskaitydavo vadybininkas, mokėjo grynais pinigais, pastate dirbo ir daugiau žmonių. Išanalizavus aptartus R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymus, taip pat apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų M. O. ir A. Z., kurie tiesiogiai atliko statybos ir remonto darbus, parodymus, darytina išvada, kad 2003 m. įsigytos gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), neatlikus jose remonto, iš tiesų nebuvo tinkamos pradėti įmonės veiklai. Tiek iš minėtų liudytojų parodymų, tiek iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad remonto darbai patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti, R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ 2003 – 2004 metais pirko statybines medžiagas, kurios buvo panaudotos patalpų (duomenys neskelbtini) remontui, remontas buvo padarytas ir įmonė šiose patalpose pradėjo vykdyti ir vykdo veiklą. Byloje nėra duomenų, kad už atliktus remonto, kraustymo darbus būtų kam nors mokėta oficialiai, todėl nepaneigti yra nuteistojo R. U. parodymai, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remonto, statybos, taip pat perkraustymo darbus atliko pašaliniai samdyti asmenys, kuriems už darbus buvo mokama ,,neoficialiai“ gautais grynais pinigais. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama iš kokių lėšų už išvardintus darbus buvo mokama, t. y., ar mokėjimai buvo oficialūs, ar buvo mokama nelegaliai išgrynintais pinigais. Šiuo metu nuo R. U. inkriminuojamų veikų padarymo praėjus beveik dešimčiai metų, pasikeitus patalpų savininkams, galimai atlikus patalpų perstatymus, remontą, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti kokie darbai ir kokia apimtimi buvo atlikti, kas juos atliko ir, kaip už atliktus darbus buvo užmokėta. Nesant byloje duomenų, paneigiančių R. U. parodymus apie tai, kad jis išgrynintus pinigus siekė panaudoti ir panaudojo tų pačių paslaugų ir prekių, kurios buvo įrašytos suklastotose PVM sąskaitose faktūrose, pirkimui, t. y. išgrynintus pinigus panaudojo įmonės reikmėms, nėra pagrindo daryti išvados, kad R. U. ketino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigus užvaldyti ir paversti juos savu turtu, t. y. juos pasisavinti arba, kad jis tuos pinigus pavertė savo turtu.

Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl asmens veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, būtina nustatyti veikos padarinius – atsiradusią žalą. Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad R. U. pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei kitus buhalterinės apskaitos dokumentus iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bankinės sąskaitos pervesti šių įmonių pinigai į paslaugas neva suteikusių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kurie vėliau buvo nuimti grynaisiais, buvo naudojami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai. R. U. tyčia buvo nukreipta ne į žalos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ padarymą pasisavinant šių įmonių pinigus, t. y. asmeninės naudos siekimą, bet į veikimą įmonių naudai ir jų interesais. R. U. veiksmai nepadarė jokios žalos nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, priešingai – buvo naudingi šioms įmonėms. Iš byloje esančio BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio 29 d. rašto matyti, kad BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto metu, kai bankroto administratorius, veikdamas visų kreditorių interesais, tikrina visus įmonės sudarytus sandorius, R. U. nebuvo reikšta jokių turtinių reikalavimų, jokių reikalavimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ R. U. nėra reiškusi ir anksčiau. Vertinant R. U. veiksmus jo personalinės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, būtina įvertinti šios įmonės turto teisinį statusą. Pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą, individualiomis įmonėmis laikomos ir personalinės įmonės (14 straipsnis). Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualių įmonių įstatymas nustato ypatingą, lyginant su ribotos atsakomybės juridiniais asmenimis, individualios įmonės ir jos savininko turtinį teisinį santykį – nors individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (8 straipsnio 2 dalis), tačiau individualios įmonės savininkui įstatymas suteikia teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (6 straipsnio 6 dalies 2 punktas), laisvai, savo nuožiūra, be jokių papildomų sąlygų paimti iš individualios įmonės turtą (6 straipsnio 6 dalies 3 punktas), netgi metinę finansinę atskaitomybę individuali įmonė kaip juridinis asmuo sudaro tik specialiais atvejais – jeigu tai numatyta jos nuostatuose (9 straipsnio 2 dalis). Mokestine prasme individualios įmonės ir jos savininko turtas (pajamos) taip pat yra susieti. Atsižvelgiant į šias nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas individualios įmonės turtą tiesiogiai sieja su jos savininko turtu, savo ruožtu nustatant teisinį reglamentavimą, kuriuo individualios įmonės prievolės pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CK 2.50 straipsnio 4 dalis) yra užtikrinamos jos savininko asmeniškai. Esant tokiam teisės aktais nustatytam individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko turto santykiui, individualios (personalinės) įmonės turtas nelaikytinas svetimu Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme. R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas nėra jam svetimas, t. y. nėra nepriklausantis jam nuosavybės teise, todėl nėra ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje – turto pasisavinimo – dalykas. Kaltinime nurodytais R. U. – personalinės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ savininko, turinčio jam įstatymų suteiktą teisę disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu – veiksmais R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ jokia žala negalėjo būti ir nebuvo padaryta. Pats turto savininkas negali pasisavinti ar kitokiu būdu pagrobti nuosavo turto. Jokia žala kaltinime nurodytais R. U. veiksmais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta, t. y. būtinas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje, sudėties požymis byloje nenustatytas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms R. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 d. dėl pasikėsinimo pasisavinti R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 457566,08 Lt, iš kurių pasisavino 352910,48 Lt, bei dėl pasikėsinimo pasisavinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 242371,76 Lt, iš kurių pasisavino 37139,76 Lt, išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. U. pripažintas kaltu bei nuteistas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. M., E. L., S. K. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 37139,76 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, taip pat už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. M., E. L., S. K. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į 69798,22 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą, atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas ir juridinis asmuo R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini) (nuo 2009 m. balandžio 16 d. juridinių asmenų registre registruota kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“). Tiek nuteistasis R. U. ir jo gynėjas, tiek nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tvirtina, kad R. U. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Apeliantai skunduose nurodo, kad ūkinės operacijos (darbai ir paslaugos), nurodytos byloje minimose PVM sąskaitose faktūrose realiai yra įvykusios, jos tik neteisingai buhalteriniuose dokumentuose įformintos, t. y. darbus atliko ir paslaugas suteikė ne sąskaitose faktūrose nurodyti ūkio subjektai (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“), bet kiti, tretieji asmenys, už darbus apmokant ,,neoficialiai“ gautais grynais pinigais, R. U. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nuo pervedamų piniginių sumų jas gaunančios įmonės - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesumokės PVM, t. y. R. U. nežinojo apie šių įmonių mokestinį nesąžiningumą, nuteistasis sąžiningai klydo manydamas, jog minėtos įmonės moka mokesčius, be to, apeliaciniuose skunduose pažymima, kad ši aplinkybė, t. y. ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo PVM nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriama.

Pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį kvalifikavo ir R. U. veiksmus - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą ir jų panaudojimą įtraukiant šiuos dokumentus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaip minėta, būtinas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis yra padariniai - didelė žala. Šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, jog dėl R. U. neteisėtų veiksmų, susijusių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimu ir jų panaudojimu, jokia žala nei R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padaryta nebuvo, priešingai – nustatyta, kad R. U. veikė šių įmonių interesais. Didelės žalos padarymas kokiems nors kitiems asmenims R. U. dėl šios veikos nebuvo inkriminuotas, todėl neišeinant iš apeliacinių skundų ribų, nėra pagrindo svarstyti ar dėl neteisėtų R. U. veiksmų, susijusių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimu bei jų panaudojimu, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims. R. U. veikoje nėra būtino Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo, šioje jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), sudėties požymiai. Pagal susiformavusią teismų praktiką tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Todėl R. U. veika - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas ir jų panaudojimas – atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį nekvalifikuojamas. Remiantis šiomis teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, R. U. veika - R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų suklastojimas ir šių PVM deklaracijų panaudojimas pateikiant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai – taip pat neturėtų būti atskirai pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį kvalifikuojama. Tačiau už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), padarymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė, kuri dar yra ir alternatyvi kitoms bausmėms – baudai ir areštui. Lengvesnis nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalis) negali apimti sunkesnio nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalis), todėl šioje dalyje R. U. veikos, kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) neapima Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalis.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pripažintas ir juridinis asmuo R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2009 m. balandžio 16 d. registruota juridinių asmenų registre kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“). Nuteisto juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde prašo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) pagal visus kaltinimus išteisinti.

Juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais kalte. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėjęs, kad juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad šiuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį. Kartu Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog Baudžiamajame kodekse nustatytas teisinis reguliavimas nereiškia, kad juridinio asmens kaltumas neturi būti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati šiai kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui. Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, nustatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individuliai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: 1) atstovauti juridiniam asmeniui arba 2) priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba 3) kontroliuoti juridinio asmens veiklą.

Galima išskirti tokias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinas sąlygas:

1. Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies konkrečioje normoje būtinai turi būti numatyta, kad už šią veiką atsako ir juridinis asmuo.

3. Nusikalstamą veiką fizinis asmuo turi padaryti juridinio asmens naudai arba interesais. Šis požymis leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš šios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų klausimą, neturi reikšmės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą, turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (pvz., neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose). Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo.

Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktūra ir pan. Tokio ryšio nėra, kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktūra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai, o ryšio egzistavimą parodo tai, kad juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedūros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan. Nagrinėjant konkrečią bylą juridinio asmens strategija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatytos visos trys būtinos juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini) (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Už juridiniam asmeniui UAB ,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) inkriminuotas nusikalstamas veikas yra numatyta juridinio asmens atsakomybė Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose – 182 straipsnio 5 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 4 dalyje, tai reiškia, kad juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) inkriminuotoje veikoje yra pirma būtina juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlyga – padarytos veikos, už kurių padarymą yra numatyta atsakomybė Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje. Juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje yra ir antra juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtina sąlyga – nusikalstamas veikas padaręs fizinis asmuo - R. U. buvo įmonės savininkas, vadovavo juridiniam asmeniui, turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad R. U. tiek dokumentus klastojo ir juos naudojo, tiek apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tiek sukčiavo PVM srityje, būtent, savo personalinės įmonės naudai ir jos interesais. Dėl tokių R. U. neteisėtų veiksmų, būtent, R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinis asmuo, nesumokėjo mokesčių į valstybės biudžetą. Aplinkybė, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo R. U. personalinė įmonė, tik dar labiau sustiprina tiek paties R. U., tiek jo padarytų nusikalstamų veikų ryšį su juridiniu asmeniu bei įrodo, kad R. U. veikė juridinio asmens – PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvada dėl juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) kaltės bei pagrįstai juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.), 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 2 dalį.

Nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) atstovo apeliaciniame skunde akcentuojami baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie, apelianto nuomone, sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, t. y. skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio grindimas neteisėtais operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo atskyrimas, netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas po pertvarkymo neegzistuojančio juridinio asmens atžvilgiu. Nuteistojo juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo R. U. (ir vėliau R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) atžvilgiu atskyrimas 2008 m. rugpjūčio 18 d. iš ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10011-04 buvo dirbtinis, šis atskyrimas iš esmės sutrukdė nustatyti visas abiejų kaltinamųjų atsakomybei reikšmingas aplinkybes ir iš esmės suvaržė jų teisę į gynybą, dėl to buvo surašytas neišsamus, Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio nuostatų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Nuteistojo juridinio asmens atstovo apeliaciniame skunde nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, susiję su ikiteisminio tyrimo atskyrimu, iš esmės teisingi. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas neleidžia apeliacinės instancijos teismui, net ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui. Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 224 straipsnyje ir 225 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis aktas iš tiesų nėra surašytas nepriekaištingai Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio prasme, tačiau bylų apeliacinio proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir kiek įmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas bei baudžiamojo proceso pažeidimus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai, tačiau šių tyrimų išvados nėra išsamios, kadangi užduotys atlikti minėtus tyrimus nebuvo tinkamai suformuluotos, t. y. užduotys specialistams buvo formuluojamos remiantis liudytojų parodymais, užduotyse a priori konstatuojant, kad ūkinės finansinės operacijos, dėl kurių išrašytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros, neįvyko, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo fiktyvios įmonės, nevykdančios jokios veiklos. Byloje surinktų įrodymų, tame tarpe ir liudytojų parodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu ūkinės finansinės veiklos tyrimas turi apsiriboti buhalterinių finansinių dokumentų tyrimu. Tik įvertinus visus įrodymus, tame tarpe ir specialisto išvadą, kompetentinga teisėsaugos institucija gali daryti išvadas, tame tarpe ir apie įmonių, jų atliekamų ūkinių operacijų fiktyvumą. Siekiant pašalinti šiuos pažeidimus bei nustatyti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjo PVM ir kitus mokesčius valstybei nuo PVM sąskaitose faktūrose išvardintų paslaugų ir prekių, ar šias paslaugas ir prekes pirko iš kitų įmonių, ar, perkant iš kitų įmonių prekes ir paslaugas, mokėjo PVM, ar įmonės, iš kurių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes ir paslaugas, buvo PVM mokėtojos, ar mokėjo PVM nuo parduodamų prekių ir paslaugų, t. y. nustatyti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM ir kiti mokesčiai buvo valstybei sumokėti, ar PVM ir kitų mokesčių atskaitos ir mokėjimo grandinė nutrūko ties kuriuo nors ūkinėse finansinėse operacijose dalyvavusiu ūkio subjektu, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartimi buvo paskirtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė J.Liegienė atliko tyrimą bei pateikė 2012 m. spalio 19 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/132, papildydama savo ankstesnę išvadą, pateiktą atlikus tyrimą pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotį.

Nuteistojo juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde ginčija operatyvinių veiksmų atliktų šioje byloje teisėtumą, nurodo, kad iš nutarčių, kuriomis buvo sankcionuoti operatyviniai veiksmai E. M. ir kitų asmenų atžvilgiu matyti, kad visose tose nutartyse teismas sankcionavo, būtent, tose nutartyse aiškiai nurodytų asmenų (V. R., E. M. ir kt.) perduodamos informacijos kontrolę, bet ne kitų asmenų (nurodytųjų asmenų pašnekovų, įskaitant R. U.) perduodamos informacijos kontrolę, nesant teismo sankcijos kontroliuoti ir fiksuoti telekomunikacijų tinklais, būtent, R. U. perduodamą informaciją, protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir jo prieduose užfiksuoti R. U. tariamai pasakyti žodžiai ar frazės negali būti laikomi teisėtais įrodymais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme. Be to, apelianto nuomone, protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo turinys viršija jį surašiusių pareigūnų kompetenciją. Šie apelianto teiginiai iš esmės nėra teisingi. Kaip matyti iš byloje esančio 2008 m. balandžio 4 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (t. 1, b. l. 11 – 151), Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka (slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas) S. K., E. L., V. R., E. M. atžvilgiu, R. U. atžvilgiu techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka sankcionuotas iš tiesų nebuvo. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog operatyviniai veiksmai R. U. atžvilgiu buvo atliekami nepagrįstai ir visi šių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys neturi įrodomosios reikšmės. 2008 m. balandžio 4 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo nurodyta, kad, vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 2 punktu, 7 straipsniu, 10 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi, techninės priemonės specialia tvarka buvo panaudotos siekiant gauti duomenis ne tik apie S. K., E. L., V. R., E. M. darytas nusikalstamas veikas, bet ir apie kitų jų bendrininkų darytas nusikalstamas veikas. Vykdant S. K., E. L., V. R., E. M. naudotų abonentinių numerių slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą, ir buvo nustatyta, jog su minėtais asmenimis nusikalstamas veikas darė ir R. U.. Tuo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatyme nebuvo imperatyvios nuorodos, jog atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą vieno ar kelių asmenų atžvilgiu, ir nustačius, kad galimai nusikalstamas veikas daro ir kiti asmenys, turi būti sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir šių asmenų atžvilgiu. Juo labiau, kad, kaip ir buvo minėta, šiuo atveju buvo leista panaudoti technines priemones specialia tvarka ne tik S. K., E. L., V. R., E. M. atžvilgiu, bet kitų jų bendrininkų atžvilgiu. Todėl šioje situacijoje nebuvo jokios būtinybės keiptis į teismą su prašymu leisti policijos pareigūnams atlikti R. U. atžvilgiu slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą. Nepagrįstas yra juridinio asmens atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad 2008 m. balandžio 4 d. protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti faktiniai duomenys, negavus ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties, negalėjo būti panaudoti šioje baudžiamojoje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 162 straipsnio nuostatas, jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl vienoje baudžiamojoje byloje taikant Baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinktos informacijos apie privatų asmens gyvenimą panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas R. U. atžvilgiu buvo atliekamas kartu su ikiteisminiu tyrimu dėl S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veiklos ir valstybės biudžeto lėšų įgijimo apgaule naudojant daugiau kaip 80 įmonių. Išskyrus ikiteisminį tyrimą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ generaliniam direktoriui ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkui R. U. inkriminuojamų nusikalstamų veikų į atskirą, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sutikimo (nutarties) faktinių duomenų apie asmens privatų gyvenimą, surinktų baudžiamojoje byloje, panaudojimui kitoje – iš tos bylos išskirtoje baudžiamojoje byloje, nebuvo būtina gauti.

Siekiant pašalinti nuteistojo juridinio asmens atstovo apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl to, ar operatyvinius veiksmus R. U. atžvilgiu atlikę pareigūnai neviršijo savo kompetencijos ribų, protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo įrašydami savo pastabas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti šioje byloje operatyvinius veiksmus atlikę pareigūnai T. K. ir D. K.. Liudytojas T. K. pripažino, kad operatyvinio sekimo priemonės iš tiesų buvo vykdomos ne R. U., bet kitų asmenų atžvilgiu, pagrindinis tyrimo objektas buvo organizuota grupė, kuri valdė visą eilę įmonių nusikalstamai veiklai nuslėpti, o R. U. ir jo vadovaujamos įmonės buvo tų fiktyvių nusikalstamų paslaugų naudotojos. Liudytojas taip pat nurodė, kad po atskirų pokalbių suvestinėmis pastabas įrašė jis, tačiau faktas yra asmenų užfiksuoti pokalbiai, o pastabos po suvestinėmis yra tiesiog pagalbinis elementas, bet ne įrodymas. Liudytojo teigimu, dabar šios praktikos atsisakyta, t. y. pareigūnai savo pastabų prie protokolų nerašo. Liudytojas D. K. parodė, kad operatyvinio tyrimo tikslas buvo nustatyti sunkių nusikaltimų - sukčiavimo, turto pasisavinimo požymius, taip pat su tuo susijusius asmenis ir įmones. Jokios subjektyvios informacijos į protokolus jis nerašydavo, tikslus pokalbių turinys fiksuojamas pokalbių suvestinėse, o prierašai protokoluose daromi todėl, kad tokie reikalavimai numatyti Operatyvinės veiklos įstatyme, pagal šį įstatymą protokole privalu atvaizduoti informacijos turinį bei įvertinti visus veiksmus ir jų metu surinktus duomenis. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareigūnų į operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus įrašytos pastabos negali būti pripažintos įrodymais, jomis negalima grįsti asmens kaltės bei vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų viseto, 2008 m. balandžio 4 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir pokalbių suvestinės (t. 1, b. l. 11 – 51) yra tik vienas iš įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje ir tikrai nėra esminis. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tiek fizinio asmens - R. U., tiek juridinio asmens – R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltę bei leidžiančių daryti išvadą, kad R. U. klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei sukčiavo PVM srityje ir, kad tokias veikas R. U. darė juridinio asmens – savo personalinės įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais.

Pagrįstas yra juridinio asmens atstovo apeliacinio skundo argumentas, kad atskirti ikiteisminį tyrimą R. U. atžvilgiu, tokiu būdu, kaip jis buvo atskirtas, buvo netikslinga. R. U. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padaręs su kitais asmenimis, t. y. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad pasikėsino pasisavinti ir prasisavino svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą padedant S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariams S. K., E. L., V. R., E. M. ir kitiems nenustatytiems nusikalstamo susivienijimo nariams, bei už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. K. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariais V. R., E. M., E. L. S. K. ir kitais nenustatytais nariais, apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo turtinę teisę į valstybės biudžetui priklausančias lėšas ir panaikino turtinę prievolę šias lėšas sumokėti į valstybės biudžetą. Nusikalstamų veikų padarymas bendrininkaujant yra labai svarbus teisminio bylos nagrinėjimo objektas. Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas galėtų būti tik išsamiai ištyrus ir objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias su bendrininkavimo formos, bendrininkų rūšies nustatymu, įvertinus kiekvieno bendrininko vaidmenį, atliekamas užduotis bei kaltę. Šioje byloje, iškilus būtinumui dėl itin didelės bylos apimties atskirti ikiteisminius tyrimus, ikiteisminis tyrimas turėjo būti atskirtas ne vieno R. U. atžvilgiu, o visų asmenų, kuriems inkriminuojamas bendrininkavimas, padarant R. U. inkriminuotas nusikalstamas veikas, atžvilgiu, t. y. ikiteisminis tyrimas turėjo būti skiriamas ne pagal asmenis, o pagal nusikalstamos veikos epizodus. Tokiu būdu išskirti ikiteisminius tyrimus nebuvo kliūčių, kadangi nei S. K., nei E. M., nei kiti galimi nusikalstamų veikų bendrininkai nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nebėgo ir nebuvo pasislėpę. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo juridinio asmens atstovas, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu išėjo iš Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio ribų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs R. U. ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltumą bendrininkaujant su E. M., S. K. ir kitais asmenimis, iš esmės konstatavo ir tų asmenų kaltę, nors minėti asmenys šioje byloje nebuvo kaltinamaisiais. Nagrinėjant baudžiamąją bylą R. U. atžvilgiu atskirai nuo kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų bendrininkų, buvo apsunkintas kiekvieno nusikalstamų veikų bendrininko indėlio į bendrą nusikalstamą veiką nustatymas, nebuvo galima nustatyti tikslaus kiekvieno bendrininko nusikalstama veika užvaldytų piniginių lėšų dydžio, teisingai spręsti Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatų taikymo klausimą. Lietuvos Respublikos BPK 170 straipsnis suteikia prokurorui teisę ikiteisminius tyrimus atskirti, tačiau ikiteisminių tyrimų atskyrimas negali būti savitikslis, ikiteisminių tyrimų atskyrimas turi palengvinti bylos nagrinėjimo procesą, o ne atvirkščiai – sukliudyti surašyti kaltinamąjį aktą, atitinkantį Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus, kas trukdytų nagrinėti bylą teisme. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo atskyrimas R. U. atžvilgiu, būtent, ir sutrukdė surašyti kaltinamąjį aktą, atitinkantį Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimus. Tačiau šiuo metu, praėjus nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir baudžiamosios bylos iškėlimo beveik devyneriems metams, bei apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinių skundų ribose, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės šio procesinio pažeidimo ištaisyti, kadangi, grąžinus baudžiamąją bylą prokurorui naujo kaltinamojo akto surašymui, tokiu būdu būtų įsikišama į kitas baudžiamąsias bylas, kurios turėtų būti nagrinėjamos arba jau išnagrinėtos S. K., E. M. ir kitų asmenų atžvilgiu, ir kurių apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų ribose neturi teisės nagrinėti. Todėl R. U. baudžiamosios atsakomybės klausimas sprendžiamas tokio kaltinamojo akto, kuris yra šioje baudžiamojoje byloje, ribose, visus neaiškumus ir abejones, kuriuos pašalinti trukdo ydingas baudžiamosios bylos išskyrimas, aiškinant nuteistojo naudai (dėl svetimo – R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto pasisavinimo, bausmės skyrimo nuteistajam R. U., turto konfiskavimo (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis) nuostatų taikymo ir kt.).

Nuteistojo juridinio asmens atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas dar ir dėl to, kad jis priimtas po pertvarkymo nebeegzistuojančio juridinio asmens – R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu. Su šiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamajame akte, su kuriuo ši baudžiamoji byla buvo perduota teismui, vienu iš kaltinamųjų nurodytas juridinis asmuo R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo - R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2009 m. balandžio 16 d. R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ juridinių asmenų registre įregistruota kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.104 straipsnio 1 dalį pertvarkymas yra juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Būtent Lietuvos Respublikos CK 2.104 straipsnio 1 dalies pagrindu atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri perėmė visas pertvarkomos R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ teises, pareigas, turtą ir prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, tuo tarpu juridinių asmenų pertvarkymas nėra jų pabaiga. Juridinio asmens pertvarkymas nėra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pertvarkytoją, kaip juridinį asmenį. Toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nenustatytas. Pertvarkius R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, iš esmės pasikeitė tik juridinio asmens forma. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad R. U. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Byloje surinktais ir šiame nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad R. U., būdamas personalinės įmonės savininku, klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir sukčiavo PVM srityje juridinio asmens – R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, todėl už šiuos fizinio asmens padarytus nusikalstamus veiksmus privalo atsakyti ir juridinis asmuo. Pasikeitus juridinio asmens – R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ teisinei formai ir iš personalinės įmonės juridinį asmenį pertvarkius į uždarąją akcinę bendrovę, esant tam pačiam bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui, jokiems kitiems nei fiziniams, nei juridiniams asmenims juridinio asmens teisinės formos pasikeitimas įtakos neturi ir nei teisinių, nei kokių nors kitokių padarinių nesukelia. Todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šiuo metu uždarosios akcinės bendrovės statusą turintis juridinis asmuo - ,,(duomenys neskelbtini)“ – pripažintas kaltu ir nuteistas teisėtai ir pagrįstai.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmių R. U. skyrimą motyvavo tuo, kad R. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, R. U. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe, R. U. anksčiau neteistas, jis padarė sunkius ir apysunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos laisvės atėmimo bausmės, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Tačiau toks bausmių skyrimo motyvavimas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, nes yra fragmentiškas, neatspindintis bausmės individualizavimui šioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių. Įpareigojimas bausmės individualizavimo procese įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte, reikalavimas atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę – šio straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktuose. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį teismas siejo tik su Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnyje įtvirtintu tyčinių nusikaltimų skirstymu į tam tikras kategorijas, t. y. nurodydamas, kad padaryti nusikaltimai yra apysunkiai ir sunkūs, nors R. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kodėl jis ryžosi nusikalsti, nuosprendyje apie nusikalstamų veikų padarymo motyvus nepasisakyta, o, vertinant R. U., kaip kaltininko, asmenybę, nurodyta tik tai, kad jis nebuvo teistas.

Skiriant bausmę už turtinius ir finansinius nusikaltimus, be kitų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ypatingai svarbu atsižvelgti ir įvertinti padarytos žalos atlyginimo klausimą, kadangi, atlyginus žalą, panaikinamos nusikalstamos veikos pasekmės, tuo pačiu mažėja ir nusikalstamos veikos pavojingumas. Nors dėl R. U. neteisėtų veiksmų buvo išvengta mokestinė prievolė valstybei didelei sumai, tačiau visa padaryta žala valstybei savanoriškai atlyginta, todėl valstybei žalos nebėra padaryta. Į šią aplinkybę, skiriant bausmę R. U., neatsižvelgti nebūtų teisinga, ypač vertinant tai, kad pagrindiniai nusikalstamų veikų organizatoriai ir vykdytojai V. R. ir E. L. baudžiamojon atsakomybėn nėra patraukti, nors jie nusikalstamomis veikomis padarytos žalos ir neatlygino.

Skiriant bausmę R. U., būtina atsižvelgti į tai, kad jis davė išsamius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, pripažino neteisėtu būdu kartu su bendrininkais išgryninęs jam inkriminuotas pinigų sumas - UAB ,(duomenys neskelbtini)“ ir R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas kurias panaudojo tų pačių įmonių naudai ir interesais, t. y. pripažino nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius. Iš bylos duomenų matyti, kad R. U. praeityje neteistas, dirba, turi šeimą, serga sunkiomis ligomis (du kartus yra patyręs insultą, jam diagnozuotas prostatos vėžys). Parenkant bausmės rūšį ir dydį R. U., būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo, praėjo ilgas laiko tarpas – beveik dešimt metų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga klausimus, susijusius su asmeniui pareikštu kaltinimu, išnagrinėti per įmanomai trumpiausią laiką. Minėtos Konvencijos nuostatos aiškinamos ir taikomos remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Kriterijai, kuriais remiantis vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; proceso reikšmė persekiojamam asmeniui. Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą suponuoja valstybės atitinkamų institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka – beveik devyneri metai, visą šį laiką R. U. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. buvo apribota R. U. judėjimo laisvė, taip pat buvo apribotos nuteistojo nuosavybės teisės, dėl procesinių prievartos priemonių taikymo R. U. patyrė asmeninės laisvės suvaržymus, teisės disponuoti turtu apribojimus, psichologinę įtampą. Šie nuteistojo teisių suvaržymai turėtų būti kompensuojami atitinkamai švelninant bausmę. Byloje nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų padarymo praėjus gana ilgam laiko tarpui, R. U. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitokių teisėtvarkos pažeidimų. Todėl, praėjus pakankamai daug laiko nuo nusikalstamų veikų padarymo, kai valstybei padaryta žala pilnai atlyginta, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtinių pretenzijų R. U. nereiškia, R. U. dirba, R. U. nusikalstamų veikų bendrininkai, kurių vaidmuo nusikaltimų padaryme žymiai svarbesnis ir nusikalstamų veikų apimtis didesnė, nėra nuteisti arba yra nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nebūtų teisinga R. U. skirti Baudžiamojo kodekso straipsnių, nustatančių atsakomybę už jo padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir parenkant kitą bausmės rūšį. Įvertinus R. U. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pasekmes ir paskyrus jam turtinio pobūdžio sankciją, nebūtų pažeistas ir viešasis interesas.

Skirdamas bausmę nuteistajam juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“), pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į tai, kad byloje nenustatyta nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, jog juridinis asmuo teisiamas pirmą kartą bei, vertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) paskyrė bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose numatytų bausmių – baudų – vidurkiai. Nei už atskiras nusikalstamas veikas juridiniam asmeniui paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) paskirtos bausmės švelninti nėra teisinio pagrindo, be to, šito neprašoma ir nuteistojo atstovo apeliaciniame skunde.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą bei nustačius, jog nusikalstamais R. U. veiksmais žala nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“) nepadaryta, jokių turtinių pretenzijų šios įmonės R. U. nereiškia, valstybei padaryta žala taip pat atlyginta, turi būti panaikinta skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatų taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

n usprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria R. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 243471,76 Lt ir už 37139,76 Lt pasisavinimą) bei pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pasisavinti R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 457566,08 Lt, iš kurių pasisavinta 352910,48 Lt) ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 243471,76 Lt ir už 37139,76 Lt pasisavinimą) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. U. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pasisavinti R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 457566,08 Lt, iš kurių pasisavinta 352910,48 Lt) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies taikymo.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendį.

R. U. nusikalstamą veiką Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (tikrų dokumentų – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas ir jų panaudojimas padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos) kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.

R. U. nusikalstamą veiką Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas R. U. PĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitų faktūrų suklastojimas, netikrų dokumentų (atliktų darbų aktų) pagaminimas ir šių dokumentų panaudojimas padarant didelės žalos) kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (už apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės teisės įgijimą į 37139,76 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir turtinės prievolės panaikinimą šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę – 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (už UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos suklastojimą ir panaudojimą, padarant didelės žalos), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę – 150 MGL (19500 Lt) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) skirti bausmę – 150 MGL (19500 Lt) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (už apgaule R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės teisės į 69798,22 Lt biudžeto lėšų įgijimą ir turtinės prievolės šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą panaikinimą), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę – 200 MGL (26000 Lt) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija galiojusi nuo 2006 gegužės 1 d. iki 2006 vasario 10 d.) (už tikrų dokumentų R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijų suklastojimą ir panaudojimą, padarant didelės žalos), pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti bausmę – 150 MGL (19500 Lt) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį (už apgaulingą R. U. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą) skirti bausmę – 150 MGL (19500 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir skirti R. U. galutinę subendrintą bausmę – 220 MGL (28600 Lt) dydžio baudą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinį skundą atmesti.