Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-406/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-20
Bylos Nr.: 1A-406/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-01063-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjai: Linas Šiukšta, Rūta Mickevičienė (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis: A. V., B. P., D. U.
Advokatai: Stasys Karvelis, Edvinas Sergaitis, Romas Aikevičius

Kategorijos

1.2.14.7.2Kvalifikuotas turto iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-406/2014Proceso Nr. 1-06-1-01063-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1; 2.1.7.4.; 2.1.15.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teisėjų Elenos Vainienės ir Lino Šiukštos,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Venckūnui,nuteistiesiems A. V. ir B. P.,gynėjams advokatams Stasiui Karveliui, Edvinui Sergaičiui ir Romui Aikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. P. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, taip pat nuteistojo D. U. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

B. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas:

pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (2 600 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 30 MGL (3 900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 105 MGL (13 650 Lt) dydžio bauda.

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 90 MGL (11 700 Lt) dydžio bauda.

D. U. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, bei, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda.

Iš B. P., A. V. ir D. U. solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinę žalą bankrutuojančiai UAB „V (duomenys pakeisti)“ (toliau – BUAB “V“).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį R. S.-U., tačiau nuosprendis dėl jos apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. P. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent :

laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 9 d. būdamas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi bei kasininku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus, kur nurodoma, jog Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, veikdamas bendrai kartu su UAB “V“ vienintelės akcininkės P. V. sūnumi komercijos direktoriumi A. V. bei su tiekėju D. U., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės UAB “V“ turtą – pinigines lėšas, kartu su A. V. žadėdamas atsilyginti už paslaugą, įtikino D. U. pateikti jo sutuoktinei R. S.-U. pasirašyti fiktyvias sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos pastaroji neva sukurs statybos profilio autorinius darbus. D. U. sutikus su pasiūlymu, A. V. organizavus minėtų dokumentų: sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų paruošimą, t. y. nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai juristei S. M. pagal A. V. pateiktus duomenis surašius po du vienetus sutarčių:

2008 m. vasario 4 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „P (duomenys pakeisti)“ sandėlio šiltam angarui 875 m², (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „D (duomenys pakeisti)“ sandėliams 7000 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt;2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „V (duomenys pakeisti)“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 32 200,00 Lt;2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „C (duomenys pakeisti)“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 34 500,00 Lt;2008 m. balandžio 28 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „M (duomenys pakeisti)“ keturių aukštų komerciniam pastatui 3600 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 41 400,00 Lt;2008 m. birželio 18 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „A (duomenys pakeisti)“ sandėlio šiltam angarui 648 m², (duomenys neskelbtini) k., Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. birželio 25 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „T (duomenys pakeisti)“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. liepos 15 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB „U (duomenys pakeisti)“ administracinio pastato 800 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt,

kuriose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iš viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ įsipareigoja už juos atsiskaityti, bei surašius po du vienetus perdavimo-priėmimo aktų:

2008 m. vasario 22 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/02/04-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-02; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-03; 2008 m. birželio 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/04/28-01; 2008 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/06/18-01; 2008 m. liepos 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/06/25-01; 2008 m. rugpjūčio 5 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/07/15-01,

kuriuose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, šiuos suklastotus dokumentus – minėtas sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus – A. V. per D. U. perdavus apie daromą nusikalstamą veiką – turto iššvaistymą –nieko nežinančiai R. S.-U., pastarajai pasirašius minėtose suklastotose sutartyse bei perdavimo-priėmimo aktuose, šiuos dokumentus per D. U. ir A. V. atidavus B. P., pastarasis patvirtino savo parašu ir UAB “V“ antspaudu minėtas suklastotas sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis nurodė nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai vyr. buhalterei V. A. (buvusi pavardė N.) ankščiau išvardintų suklastotų sutarčių pagrindu įforminti apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – autorinių darbų pirkimą iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30 877,50 Lt. V. A. įvykdžius direktoriaus B. P. nurodymus, t. y. įtraukus šias ūkines operacijas į įmonės apskaitą bei kaip atsiskaitymą už neva atliktus autorinius darbus išrašius kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. išmokama grynais pinigais iš viso 174 972,50 Lt, B. P. tokiu būdu kaip įmonės kasininkas nepagrįstai nurašė iš kasos pinigus, o įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iš viso 30 877,50 Lt, B. P. kartu su bendrininkais A. V. ir D. U. šiais savo veiksmais užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB “V“ priklausantį turtą, iš viso 205 850,00 Lt, dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalą.

B. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

B. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., būdamas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi ir kasininku bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574 21 straipsnio reikalavimus būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas to paties Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodoma, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“, nurodė nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai vyr. buhalterei V. A. įforminti apskaitoje jo paties parašu ir įmonės UAB “V“ antspaudu patvirtintus suklastotus dokumentus – sutartis: 2008 m. vasario 4 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01, 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01, 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02, 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03, 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01, 2008 m. birželio 18 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01, 2008 m. birželio 25 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01, 2008 m. liepos 15 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01, kuriose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iš viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ – už juos atsiskaityti, bei perdavimo-priėmimo aktus: 2008 m. vasario 22 d. Nr. A-2008/02/04-01, 2008 m. kovo 31 d. Nr. A-2008/03/10-01, 2008 m. kovo 31 d. Nr. A-2008/03/10-02, 2008 m. kovo 31 d. Nr. A-2008/03/10-03, 2008 m. birželio 23 d. Nr. A-2008/04/28-01, 2008 m. liepos 5 d. Nr. A-2008/06/18-01, 2008 m. liepos 23 d. Nr. A-2008/06/25-01, 2008 m. rugpjūčio 5 d. Nr. A-2008/07/15-01, kuriuose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, vyr. buhalterei įvykdžius direktoriaus B. P. nurodymus, įmonės apskaitoje buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos – autorinių darbų pirkimas iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30 877,50 Lt, ir kasos išlaidų orderiai: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69 402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. buvo išmokėta grynais pinigais iš viso 174 972,50 Lt.

Dėl šių Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB “V“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d.

B. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

B. P. taip pat nuteistas už tai, kad jis pagamino netikrus dokumentus, o būtent:

laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d., būdamas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, direktoriumi, žinodamas, kad jokie autoriniai darbai nebus atliekami, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje patvirtino savo parašu ir UAB “V“ antspaudu šiuos fiktyvius dokumentus – sutartis:

2008 m. vasario 4 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “P“ sandėlio šiltam angarui 875 m², (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “D“ sandėliams 7000 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “V“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 32 200,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “C“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 34 500,00 Lt; 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “M“ keturių aukštų komerciniam pastatui 3600 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 41 400,00 Lt; 2008 m. birželio 18 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “A“ sandėlio šiltam angarui 648 m², (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. birželio 25 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “T“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. liepos 15 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “U“ administracinio pastato 800 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt,

kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. įsipareigoja atlikti autorinius darbus, iš viso už 205 850,00 Lt, o UAB “V“ – už juos atsiskaityti. Šių netikrų dokumentų – sutarčių pagrindu pagal kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604, kaip atsiskaitymą už neva atliktus autorinius darbus, nurašius iš įmonės kasos iš viso 174 972,50 Lt bei įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iš viso 30 877,50 Lt, B. P. tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus ir dėl to padarė didelės – 205 850,00 Lt turtinės žalos UAB “V“.

B. P. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

A. V. nuteistas už tai, kad jis organizavo užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėto didelės vertės svetimo turto iššvaistymą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. būdamas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, komercijos direktoriumi ir, kaip UAB “V“ vienintelės akcininkės P. V. sūnus turėdamas įtaką bendrovės valdymui, veikdamas bendrai kartu su direktoriumi ir kasininku B. P. bei su tiekėju D. U., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės UAB “V“ turtą – pinigines lėšas, kartu su B. P. žadėdamas atsilyginti už paslaugą, įtikino D. U. pateikti jo sutuoktinei R. S.-U. pasirašyti fiktyvias sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos pastaroji neva sukurs statybos profilio autorinius darbus. D. U. sutikus su pasiūlymu, A. V. organizavo minėtų dokumentų: sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų paruošimą, t. y. nurodė nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai juristei S. M. pagal jo pateiktus duomenis surašyti minėtus dokumentus. S. M. įvykdžius A. V. nurodymus – surašius po du vienetus sutarčių:

2008 m. vasario 4 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/02/04-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “P“ sandėlio šiltam angarui 875 m², (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “D“ sandėliams 7000 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį A-2008/03/10-02 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “V“ autoservisui ir administracinėm patalpom 1820 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 32 200,00 Lt; 2008 m. kovo 10 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/03/10-03 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “C“ DAF autoservisui su administracinėm patalpom 2280 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 34 500,00 Lt; 2008 m. balandžio 28 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/04/28-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “M“ keturių aukštų komerciniam pastatui 3600 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 41 400,00 Lt; 2008 m. birželio 18 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/18-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “A“ sandėlio šiltam angarui 648 m², (duomenys neskelbtini), Kauno r.“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt; 2008 m. birželio 25 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/06/25-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “T“ sandėliavimo pastatam ir administracinėm patalpom 1206 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 17 250,00 Lt;2008 m. liepos 15 d. autorinę kūrinio užsakymo sutartį Nr. A-2008/07/15-01 „Priešprojektiniai brėžiniai ir pasiūlymai UAB “U“ administracinio pastato 800 m², (duomenys neskelbtini), Kaunas“, kūrinio kaina – 23 000,00 Lt,

2008 m. vasario 22 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/02/04-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-02; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-03; 2008 m. birželio 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/04/28-01; 2008 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/06/18-01; 2008 m. liepos 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/06/25-01; 2008 rugpjūčio 5 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/07/15-01,

kuriuose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, A. V. paėmė šiuos suklastotus dokumentus ir per D. U. perdavė apie daromą nusikalstamą veiką – turto iššvaistymą – nieko nežinančiai R. S.-U.. Pastarajai pasirašius minėtose suklastotose sutartyse bei perdavimo-priėmimo aktuose ir šiuos dokumentus per D. U. grąžinus A. V., pastarasis atidavė juos B. P. nurodydamas juos pasirašyti, patvirtinti bendrovės antspaudu bei įforminti UAB “V“ apskaitoje. B. P. įvykdžius A. V. nurodymus, t. y. minėtas suklastotas sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus patvirtinus savo parašu ir UAB “V“ antspaudu bei šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu įforminus įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – autorinių statybos profilio darbų pirkimą iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30 877,50 Lt, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai UAB “V“ vyr. buhalterei V. A. įtraukus šias ūkines operacijas į įmonės apskaitą bei kaip atsiskaitymą už neva atliktus autorinius darbus išrašius kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69 402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. išmokama grynais pinigais iš viso 17 4972,50 Lt, B. P., kaip įmonės kasininkui, nepagrįstai nurašius iš kasos pinigus, o įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iš viso 30 877,50 Lt, A. V. tokiu būdu kartu su bendrininkais B. P. ir D. U. šiais savo veiksmais organizavo užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėto didelės vertės svetimo – UAB “V“ priklausančio turto, iš viso 205 850,00 Lt, iššvaistymą, dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalą.

A. V. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

D. U. nuteistas už tai, kad jis padėjo iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent :

laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. dirbdamas UAB “V“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, tiekėju, veikdamas bendrai kartu su įmonės direktoriumi ir kasininku B. P. bei su komercijos direktoriumi A. V., veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas nusikalstamą tikslą padėti iššvaistyti didelės vertės UAB “V“ turtą – pinigines lėšas, įtikintas A.V. ir B.P., kurie žadėjo atsilyginti už paslaugą, sutiko pateikti savo sutuoktinei R. S.-U. pasirašyti fiktyvias sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos pastaroji neva sukurs statybos profilio autorinius darbus. Po ko, A.V. organizavus minėtų dokumentų: sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų paruošimą, t. y. nurodžius nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai juristei S. M. pagal jo pateiktus duomenis surašyti minėtus dokumentus, S. M. įvykdžius A.V. nurodymus – surašius po du vienetus sutarčių:

2008 m. vasario 22 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/02/04-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-01; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-02; 2008 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/03/10-03; 2008 birželio 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/04/28-01; 2008 m. liepos 5 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/06/18-01; 2008 m. liepos 23 d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/06/25-01; 2008 m. rugpjūčio 5d. perdavimo-priėmimo aktą Nr. A-2008/07/15-01,

kuriuose buvo įrašyti jam žinomai melagingi duomenys apie tai, kad neva R. S.-U. atliko ir perdavė autorinius darbus, o UAB “V“ direktorius B. P. juos priėmė, A. V. minėtas sutartis bei perdavimo-priėmimo aktus perdavus D. U., pastarasis juos pateikė apie daromą nusikalstamą veiką – turto iššvaistymą – nieko nežinančiai savo sutuoktinei R. S.-U., kuriai šiuos dokumentus patvirtinus savo parašu, D. U. grąžino juos A. V.. Po ko, B. P. A. V. nurodymu minėtas suklastotas sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus patvirtinus savo parašu ir UAB “V“ antspaudu bei šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu įforminus įmonės apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – autorinių statybos profilio darbų pirkimą iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, tarp jų Gyventojų pajamų mokestis (15 proc.) – 30877,50 Lt, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai UAB “V“ vyr. buhalterei V. A. įtraukus šias ūkines operacijas į įmonės apskaitą bei kaip atsiskaitymą už neva atliktus autorinius darbus išrašius kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69402,50 Lt sumai, pagal kuriuos neva R. S.-U. išmokama grynais pinigais iš viso 174 972,50 Lt, B. P., kaip įmonės kasininkui, nepagrįstai nurašius iš kasos pinigus, o įmonei 2008 m. lapkričio 13 d. sumokėjus Gyventojų pajamų mokestį, nesusijusį su darbo santykiais, iš viso 30 877,50 Lt, D. U., tokiu būdu teikdamas priemones, padėjo bendrininkams B. P. ir A. V. iššvaistyti užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėtą didelės vertės svetimą – UAB “V“ priklausantį turtą, iš viso 205 850,00 Lt, dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelę turtinę žalą.

D. U. tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Nuteistojo B. P. gynėjas advokatas Romas Aikevičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl B. P. nuteisimo ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį: 1) išteisinti B. P. iš kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką; 2) išteisinti B. P. iš kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, apeliaciniame skunde prašoma civilinį ieškinį, kuriuo iš B. P. priteista atlyginti turtinę žalą, atmesti.

Dėl B. P. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį gynėjas atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio nustatomoji dalis yra pažodžiui perrašyta iš kaltinamojo akto, nors nustatytos aplinkybės neatitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Tokia išvada daroma visų pirma analizuojant nuteistųjų D. U. ir B. P. parodymus, duotus bylos teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos palyginus matyti, jog tarp jų parodymų yra daug prieštaravimų ir jie nėra pašalinti. Tačiau teismas, nustatydamas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, rėmėsi tik D. U. parodymais, kurie nėra kategoriški, jog B. P. galėjo žinoti apie jo (D. U.) ir A. V. susitarimą. D. U. teisiamajame posėdyje negalėjo pasakyti, kuris – A. V. ar B. P. – pasiūlė jam sudaryti autorines kūrinių užsakymo sutartis su D. U. žmona R. S.-U.. Niekur nėra užfiksuoti D. U. parodymai, kad A. V. pasakymą, jog realių projektavimo darbų daryti nereikės, o reikalingos tik fiktyvios sutartys su D. U. žmona, girdėjo ir B. P.. Tuo tarpu teismas, remdamasis D. U. parodymais, padarė išvadą, kad B. P. žinojo, jog jokie autoriniai darbai nebus atliekami. Nuosprendyje nėra paneigti nuteistojo parodymai, kad jis nieko nežinojo apie autorines kūrinių užsakymo sutartis, nes visas bendrovės sutartis pagal darbų pasiskirstymą ruošė A. V., o B. P., kaip bendrovės direktorius, pasirašydavo jas ir patvirtindavo bendrovės antspaudu. A. V. taip pat neigia minėtą pokalbį su D. U.. Teismas nuosprendyje nurodė, kad D. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminiame nagrinėjime davė nuoseklius parodymus, todėl nėra pagrindo jais netikėti, tačiau B. P. gynėjui nėra aišku, kokiu tikslu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka buvo pagarsinti D. U., kaip specialiojo liudytojo, parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jie aprašyti nuosprendyje. Liudytoja S. M. per visą baudžiamąjį procesą neįvardijo, kad B. P. yra kaip nors susijęs su autorinėmis kūrinių užsakymo sutartimis, o nuosprendyje, aprašant liudytojos S. M. parodymus, įrašytas sakinys, kad „kas liepė parengti sutartis, dabar tiksliai pasakyti negali – arba B. P., arba A. V., tačiau greičiausiai A. V.“. Be to, ši liudytoja nurodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog šias sutartis liepė parengti A. V., yra teisingi, nes tuo metu geriau prisiminė aplinkybes. Taigi, ši kaltinimo B. P. dalis yra pagrįsta vien abejotinais D. U. parodymais, kuris suinteresuotas šios bylos baigtimi, bei prielaidomis.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nėra aišku, kuo pagrįsta kaltinimo B. P. dalis, jog per D. U. ir A. V. atidavus dokumentus B. P., pastarasis patvirtino suklastotas sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus savo parašu bei UAB “V“ antspaudu. Dokumentų perdavimo nepatvirtino nei D. U., nei A. V., o B. P. mano, kad visos autorinės kūrinių užsakymo sutartys, pasirašytos su R. S.-U., taip pat perdavimo-priėmimo aktai atgalinėmis datomis buvo paruošti tuo metu, kai jis nedirbo. B. P. atvykus pasirašyti dokumentų, trys sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai, ant kurių yra jo parašai, buvo paduoti kartu su kitais dokumentais. Kadangi už sutarčių sudarymą buvo atsakingas bendrovės komercijos direktorius A. V., B. P., neįsigilindamas į pateiktus dokumentus, pasirašė juos. Be to, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad B. P. pasirašė visas aštuonias sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, nors iš tikrųjų iš aštuonių sutarčių nuteistasis pasirašė ir patvirtino bendrovės antspaudu tik 2008 m. balandžio 28 d., 2008 m. birželio 25 d. ir 2008 m. liepos 15 d. sutartis, o kitos penkios sutartys yra be užsakovo parašų ir antspaudų.

Šalies argumentai

B. P. gynėjo teigimu, taip pat nėra aišku, kuo pagrįstas nuteistajam pareikštas kaltinimas, kad jis nurodė bendrovės vyr. buhalterei V. A. įforminti apskaitoje neįvykusias ūkines operacijas – autorinių darbų pirkimą iš R. S.-U., po ko V. A. išrašė 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderius. B. P. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad jis 2008 m. liepos 29 d. parašė pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo ir jis nuo šios dienos iki atleidimo 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo kelis kartus nuėjęs į bendrovę, A. V. reikalaujant ateiti ir pasirašyti dokumentus, o nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. B. P. dėl sveikatos problemų turėjo nedarbingumą. Tokie nuteistojo parodymai nėra paneigti. A. V. teigė, kad autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai galėjo būti paruošti 2008 m. rugpjūčio mėn., t. y. jo atostogų metu, nors byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad A. V. minėtu laiku atostogavo. Liudytoja V. A., duodama parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos teisminiame nagrinėjime, nepaneigė, kad nurodymą atspausdinti minėtus kasos išlaidų orderius galėjo duoti ir A. V.. Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad B. P., kaip direktoriaus, valdžia bendrovėje buvo ribota ir nors jis pagal pareigas buvo atsakingas už finansinę bendrovės veiklą bei buhalterijos organizavimą, bet šiuos klausimus sprendė A. V.. Kad bendrovei realiai vadovavo A. V., patvirtino ir liudytoja J. M., kuri parodė, jog ji 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. pavadavo bendrovės direktorių, tačiau neatliko jokių finansinių operacijų. Tokią aplinkybę nurodė ir liudytoja S. M.. Išanalizavęs visus nuteistųjų ir liudytojų parodymus, gynėjas daro išvadą, kad B. P. buvo formalus bendrovės vadovas. Jam taip pat buvo pavesta užimti bendrovės kasininko pareigas, nors šios pareigos nebuvo įformintos jokiu dokumentu, tuo labiau, kad toks įforminimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 2, 18 ir 23 punktų reikalavimams, pagal kuriuos B. P. pats turėjo save paskirti bendrovės kasininku ir klausyti vyr. buhalterės nurodymų. Su nuteistuoju nebuvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o kasos knygą tvarkė pati bendrovės vyr. buhalterė. B. P. gynėjas kelia klausimą, ar ginamasis galėjo atsakyti už bendrovės kasininko darbą, jei jis nebuvo supažindintas su taisyklėmis. Todėl apeliaciniame skunde konstatuojama, kad B. P. formaliai atliko bendrovės kasininko darbą vykdydamas A. V. nurodymą, tačiau neatsakė už tai materialiai.

Nuteistojo gynėjas cituoja 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados Nr. 5-2/171 „Dėl UAB “V“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ 4 puslapio paskutinę pastraipą, kurioje nurodyta, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d., kai iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderius Nr. 595 ir 604 neva R. S.-U. buvo išmokamos piniginės lėšos, bendrovės komercijos direktorius A. V. įnešė į bendrovės kasą atitinkamai 105 570 ir 69 402,50 Lt. Nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje apie šią specialisto išvados dalį neužsiminta, be to, teismas apskritai neanalizavo šio įrodymo. Remiantis A. V. parodymais, UAB “V“, jau atleidusi B. P. iš direktoriaus pareigų ir priėmusi naują direktorių, nurašė visą 205 850 Lt sumą į sąnaudas, tokiu būdu šia suma buvo padidintas 2008 m. bendrovės patirtas nuostolis iki 736 351 Lt. Todėl B. P. gynėjas daro išvadą, kad A. V. žinojo apie kasos išlaidų orderius Nr. 595 ir 604. Tuo tarpu teismas nesidomėjo, kas priėmė iš A. V. nepanaudotas avanso lėšas, kas išmokėjo jas ir kokiu tikslu. Nuteistojo gynėjo teigimu, akivaizdu, kad apie minėtas aplinkybes žinojo bendrovės vyr. buhalterė, nes būtent ji tvarkė bendrovės kasos knygą. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kaip B. P. galėjo išvaistyti bendrovės lėšas, kurių bendrovės kasoje nebuvo, nes pagal specialisto išvadą 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. pradžioje bendrovės kasos likutis buvo 0 Lt, o bendrovės lėšos buvo A. V. žinioje. Baudžiamojo proceso metu nebuvo aiškinamasi, ar B. P. inkriminuojamos piniginės lėšos nors trumpam buvo atsidūrusios bendrovės kasoje.

Šalies argumentai

B. P. gynėjas teigia, kad įvertinus visas aplinkybes, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis dalyvavo BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme.

Dėl B. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuosprendyje padaryta išvada, jog B. P. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, prieštarauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies nuostatoms, nes atsakomybę už tai turėjo prisiimti vyr. buhalterė V. A.. Pastarosios parodymai kategoriškai nepatvirtino, kad būtent B. P. davė jai nurodymus išrašyti kasos išlaidų orderius, o V. A. atidavė juos nuteistajam. Tai reiškia, kad liudytoja galėjo atlikti minėtus veiksmus A. V. nurodymu. B. P. gynėjo manymu, buvusi bendrovės vyr. buhalterė suprato savo atsakomybę už netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl ji pasirinko poziciją, kad neprisimena, kurio direktoriaus nurodymą ji vykdė. Šiuo atveju taip pat nebuvo aiškinamasi, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis R. S.-U. pasirašė 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 604.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine tyčia. Anksčiau aptartų įrodymų analizė patvirtina, kad B. P. nieko nežinojo apie autorines kūrinių užsakymo sutartis, o tris iš šių dokumentų ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderį pasirašė apgaulės būdu, t. y. nuteistojo ligos laikotarpiu jis pasirašė dokumentus neįsigilindamas į jų turinį ir negalvodamas, kad juose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Todėl B. P. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios suklastoti dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, B. P. veiksmai neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas Edvinas Sergaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, bei priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinę žalą BUAB “V“ naudai.

Apeliantai teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalys yra neteisėtos ir nepagrįstos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendyje nurodyta, jog A. V. organizavo užimamų pareigų pagrindu B. P. patikėto didelės vertės turto iššvaistymą, o B. P., „kaip bendrovės kasininkas, nepagrįstai nurašė iš kasos pinigus“. Tai reiškia, kad veika, dėl kurios organizavimo A. V. yra nuteistas, pasireiškė ne UAB “V“ piniginių lėšų iššvaistymu, o tuo, kad buvo tiesiog „nurašytos“ bendrovės piniginės lėšos, tokiu būdu nuslepiant galbūt anksčiau (kitu laikotarpiu) įvykdytą bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą arba iššvaistymą. Apeliaciniame skunde cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose“ 9 ir 11 punktai, kuriais apibrėžiama turto išvaistymo esmė ir jo baigtumo momentas. Teismas konstatavo, kad nustatyta, jog UAB “V“ neperdavė jokių pinigų R. S.-U.. Pasak A. V. ir jo gynėjo, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad „nurašytos“ iš bendrovės kasos piniginės lėšos, dėl kurių iššvaistymo organizavimo yra nuteistas A. V., buvo perleistos kokiam kitam trečiajam asmeniui. Be to, nusikalstamos veikos organizavimas kiekvienu atskiru atveju pasireiškia konkrečiais ir skirtingais veiksmais, kuriuos reikia įrodyti, tačiau jis nuteistas kaip UAB “V“ piniginių lėšų iššvaistymo organizatorius net nenustačius, kada ir kam buvo perleistos bendrovės piniginės lėšos. Jeigu piniginės lėšos nenustatytu laiku ir aplinkybėmis buvo tiesiog išimtos iš UAB “V“ kasos, tokie veiksmai turi kito nusikaltimo – svetimo turto pasisavinimo – požymių, tačiau A. V. šioje byloje nebuvo pareikštas kaltinimas dėl tokios nusikalstamos veikos padarymo. Todėl pripažintina, kad teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. V. veiksmuose nėra inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Teismas taip pat nurodė, kad kvalifikuoja A. V., B. P. ir D. U. veiksmus kaip svetimo turto iššvaistymą dėl to, kad byloje nesurinkta įrodymų, kad jie bent trumpą laiką buvo užvaldę „anksčiau minėtą turtą“ ir su juo galėjo atlikti bet kokius veiksmus. Apeliantams nėra aišku, apie kokį „anksčiau minėtą turtą“ rašoma nuosprendyje, tuo labiau, kad UAB “V“ neperdavė jokių pinigų R. S.-U.. Šioje byloje nėra įrodyta, kad bendrovės direktorius B. P., disponavęs piniginėmis lėšomis, paėmė jas ir pavertė savo nuosavybe ar perdavė kitiems asmenims, nuo ko priklauso veikos kvalifikavimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ar 184 straipsnio 2 dalį. Todėl apeliaciniame skunde daroma išvada, kad nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis.

Šalies argumentai

A. V. ir jo gynėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino nuteistojo D. U. ir liudytojos R. S.-U. parodymus. Visų pirma, analizuojant minėtos liudytojos 2013 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, pripažintina, kad visos autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai su ja nebuvo pasirašyti vienu metu ir A. V. neinicijavo bei neorganizavo perdavimo-priėmimo aktų surašymo, kaip teigiama nuosprendyje, o to pareikalavo pati R. S.-U.. To paties teisiamojo posėdžio metu D. U. patvirtino liudytojos duotus parodymus, kad jie aptarė interjero darbų atlikimą ir tuo metu niekas D. U. nesakė, kad darbai nebus atlikti. Be to, D. U. ir liudytoja paneigė teiginius, kad D. U. sutiko perduoti savo žmonai pasirašyti fiktyvias sutartis paveiktas A. V.. Vertinant D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, būtina atsižvelgti į tai, kad jis bylos nagrinėjimo teisme ne vieną kartą nurodė, jog jo apklausos protokoluose užfiksuoti ne tokie parodymai, kuriuos jis davė, todėl šio nuteistojo duoti parodymai ikiteisminiame tyrime turi būti vertinami kritiškai. Remdamasis išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu duotais D. U. ir liudytojos R. S.-U. parodymais bei neteisingai interpretuodamas jų parodymus, duotus bylos teisminiame nagrinėjime, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vertindamas liudytojos S. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, negalėjo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nes ji 2013 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ją apklausiant ikiteisminiame tyrime, buvo pasakyta, jog kiti asmenys šioje byloje duoda parodymus A. V. nenaudai. Be to, pati S. M. patvirtino, kad dar mokydamasi ji atliko praktiką advokatų kontoroje, kurioje dirbo „N (duomenys pakeisti)“ narės, o būtent jos parekomendavo liudytoją tos pačios partijos nariui B. P., kuris ir priėmė S. M. į darbą UAB “V“ bei išmokėdavo atlyginimą. Taigi, liudytoja S. M. šioje byloje yra akivaizdžiai šališka, o jos priėmimas į darbą bendrovėje rodo, kad B. P. realiai vadovavo bendrovei ir net joje būrė lojalių darbuotojų komandą. Pasak A. V. ir jo gynėjo, teismas tendencingai interpretavo liudytojos S. M. parodymus dėl to, kas vadovavo bendrovei ir duodavo valdingus nurodymus, bei padarė nepagrįstą išvadą, jog A. V. nurodė B. P. pasirašyti suklastotas autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, patvirtinti bendrovės antspaudu ir įforminti bendrovės apskaitoje. Šiuo atveju nebuvo atsižvelgta į liudytojų V. A. ir J. M. parodymus, patvirtinančius, jog būtent B. P. realiai vadovavo UAB “V“. Taigi, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog UAB “V“ buhalterinėje apskaitoje įformino aštuoniais atvejais pagal autorines kūrinių užsakymo sutartis darbų – priešprojektinių brėžinių ir pasiūlymų – pirkimą iš R. S.-U. už 205 850 Lt (tarp jų 30 877,50 Lt Gyventojų pajamų mokestis), o 2008 m. lapkričio 13 d. bendrovė sumokėjo minėto dydžio mokestį. Kadangi teismas konstatavo, jog ūkinės operacijos – autorinių statybos profilio darbų pirkimas iš R. S.-U. realiai neįvyko, todėl pripažintina, kad bendrovė be teisėto pagrindo sumokėjo 30 877,50 Lt Gyventojų pajamų mokestį. Tokiu būdu sumokėtas šio dydžio mokestis turi būti grąžintas bendrovei, o iš nuteistųjų solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinė žala UAB “V“ naudai atitinkamai mažinama. Be to, priteisdamas tik iš trijų nuteistųjų solidariai atlyginti 205 850 Lt turtinę žalą bendrovės naudai, teismas neargumentavo, kodėl žalos neturi atlyginti ir nuteistoji R. S.-U., kuri visiškai pripažino savo kaltę ir buvo nuteista už dokumentų, kurių pagrindu UAB “V“ buvo padaryta turtinė žala, klastojimą.

Nuteistasis D. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista atlyginti 205 850 Lt turtinę žalą BUAB “V“ naudai.

Nuteistasis nurodo, kad jis, dirbdamas UAB “V“ tiekimo skyriaus vadovu, vykdė B. P. ir A. V. nurodymus. D. U. negalėjo padaryti bendrovei civiliniame ieškinyje nurodytos žalos, nes jis netvarkė bendrovės finansų. Pasak apelianto, jis padarė nusikaltimą dėl A. V. ir B. P. spaudimo bei neturėjo jokios finansinės naudos. Be to, D. U. sužinojo apie pareikštą civilinį ieškinį tik teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistieji B. P., A. V. bei jų gynėjai, taip pat nuteistojo D. U. gynėjas prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo B. P. gynėjo, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo bei nuteistojo D. U. apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Dėl B. P. ir A. V. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

Nuteistojo B. P. gynėjas, nuteistasis A. V. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad nuteistieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, apygardos teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

BK 184 straipsnis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už turto iššvaistymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2011, 2K-630/2013).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog B. P. ir A. V. inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikotarpiu užėmė UAB “V“ atitinkamas pareigas, t. y. B. P. buvo UAB “V“ direktorius ir kasininkas, o A. V. buvo šios bendrovės komercijos direktorius. Nuteistieji viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad jie užėmė minėtas pareigas UAB “V“. Nuteistasis D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam dirbant UAB “V“ tiekimo skyriaus vadovu, buvo kalbama, kad D. U. su žmona reikia pradėti daryti nesudėtingus interjero darbus. Direktoriai pasiūlė organizuoti tokių darbų atlikimą. D. U. negalėjo nurodyti, kuris iš direktorių pasakė, kad darbai pagal sudarytas autorines kūrinių užsakymo sutartis realiai nebus atliekami. A. V. žadėjo atsilyginti už tokių sutarčių sudarymą. D. U. taip pat parodė, jog tuo metu, kai vienas iš direktorių pakvietė jį pakalbėti dėl autorinių kūrinių užsakymo sutarčių, abu, t. y. A. V. ir B. P., sėdėjo kabinete. D. U. kalbant su A. V., B. P. dalyvavo pokalbyje. Bendrovėje B. P. ir A. V. sprendimai buvo bendri (t. 4, b.l. 77-78). Nors D. U., apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nedavė itin detalių parodymų, pavyzdžiui, kuris iš nuteistųjų – A. V. ar B. P. – pasiūlė sudaryti autorines kūrinių užsakymo sutartis su D. U. žmona R. S.-U., tačiau tai paaiškintina objektyvia priežastimi, nes nuo nagrinėjamų įvykių iki D. U. apklausos apygardos teisme praėjo daugiau nei penkeri metai, dėl ko jis natūraliai galėjo užmiršti kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes. Kita vertus, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka perskaičius D. U. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, nuteistasis pripažino, jog šie parodymai yra teisingi (t. 4, b.l. 77). Iš šių parodymų matyti, kad D. U. nurodė, jog B. P. ir A. V. pasikvietė pasikalbėti D. U. dėl fiktyvių autorinių kūrinių užsakymo sutarčių sudarymo su pastarojo žmona R. S.-U.. A. V. pažadėjo atsilyginti už tokių sutarčių pasirašymą. Visos autorinės sutartys su perdavimo-priėmimo aktais buvo pasirašytos B. P. (t. 2, b.l. 184-186). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-451/2013). Nuteistojo D. U. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai nelaikytini įrodymais, tačiau jie yra reikšmingi vertinant šio asmens parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, patikimumą. Analizuojant D. U. parodymus viso baudžiamojo proceso metu, nenustatyta esminių prieštaravimų tarp jo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, o vien tai, kad D. U. neatsiminė tam tikrų aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nelaikytina pakankama aplinkybe atmesti šio nuteistojo parodymus kaip nepagrįstus. A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog D. U. teisiamajame posėdyje ne vieną kartą nurodė, jog jo apklausos protokoluose užrašyti ne tokie parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminiame tyrime. Teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad D. U. minėjo šią aplinkybę. Nuteistasis teisiamajame posėdyje iš tikrųjų nurodė, kad nebuvo suderinti konkretūs atlygio procentai už autorines kūrinių užsakymo sutartis, o tai sukonkretino tyrėja, apklausdama D. U. (t. 4, b.l. 78). Akivaizdu, kad D. U., ikiteisminiame tyrime atsakydamas į 2011 m. sausio 10 d. apklausą vykdžiusio tyrėjo patikslinantį klausimą, parodė, kokį procentą nuo visų sutarčių sumos A. V. pasiūlė D. U. (t. 2, 185-186). Toks nuteistojo parodymų patikslinimas nepatvirtina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neatitinka tikrovės. Be to, D. U. minėtos dienos apklausos protokole pasirašytinai nurodė, kad jo parodymai buvo surašyti teisingai (t. 2, b.l. 186). Taigi, D. U. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, nėra pagrindo vertinti kritiškai. Nuteistoji R. S.-U. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis, tačiau neatliko jokių statybos profilio autorinių darbų (t. 4, b.l. 76-77). Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka perskaičius R. S.-U. analogiškus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, ji patvirtino perskaitytus parodymus kaip teisingus (t. 4, b.l. 77). Nenustatyta pagrindų, dėl kurių D. U. ir R. S.-U. būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti B. P. bei A. V., jų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, papildo vieni kitus ir atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, todėl laikytini patikimais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad D. U. ir R. S.-U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka. Šiame punkte numatyta, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat kai pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Šioje byloje D. U. ar R. S.-U. nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar anksčiau nagrinėjant bylą teisme, todėl apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad šių nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta tvarka. Kita vertus, toks netikslumas savaime nereiškia, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžiama apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti asmenų parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, kurie buvo ištirti BPK nustatyta tvarka.

D. U. viso baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad pokalbyje dėl autorinių kūrinių užsakymo sutarčių sudarymo galimybės su jo žmona R. S.-U. dalyvavo A. V. ir B. P.. Neįtikinama B. P. versija, kad nuteistasis, būdamas tame pačiame kabinete, nežinojo, kokio turinio pokalbis vyko tarp A. V. ir D. U.. Pastarasis teisiamajame posėdyje neparodė, kad A. V. pasakymą, jog realių statybos profilio autorinių darbų daryti nereikės, o reikalingos tik fiktyvios sutartys su D. U. žmona, girdėjo ir B. P., tačiau vertinant vėlesnius B. P. neteisėtus veiksmus, t. y. kai nuteistasis pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, nors realūs statybos profilio autoriniai darbai nebuvo vykdomi, neabejotina, kad B. P. buvo žinomas nusikaltimo mechanizmas ir jis siekė įgyvendinti bendrą nusikalstamą tikslą – iššvaistyti UAB “V“ priklausantį turtą. Pasak B. P. gynėjo, visas bendrovės sutartis pagal darbų pasiskirstymą ruošė A. V., o B. P., kaip bendrovės direktorius, pasirašydavo jas ir patvirtindavo bendrovės antspaudu, dėl ko jis nieko nežinojo apie autorines kūrinių užsakymo sutartis. Toks apelianto teiginys yra nelogiškas, nes nesuprantama, kaip B. P., pasirašydamas autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus bei patvirtindamas juos bendrovės antspaudu, nežinojo apie tokių sutarčių egzistavimą.

A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja D. U. ir R. S.-U. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad D. U. žmona realiai manė, jog ji gali atlikti statybos profilio autorinius darbus. Byloje nustatyta, jog pagal sudarytas aštuonias autorines kūrinių užsakymo sutartis jokie statybos profilio autoriniai darbai nebuvo atlikti, o byloje surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, kad nuteistieji A. V. ir B. P. nuo pat pradžių neturėjo tikslo, kad autorinės kūrinių užsakymo sutartys realiai būtų vykdomos. Be to, R. S.-U. teisiamajame posėdyje parodė, jog ji inkriminuotu laikotarpiu dirbo kitoje įmonėje dizainere ir kūrė apatinį trikotažą (t. 4, b.l. 76). Byloje nėra duomenų, kad nuteistoji anksčiau buvo užsiėmusi statybos profilio autorinių darbų atlikimu. R. S.-U. ikiteisminiame tyrime parodė, jog ji negali paaiškinti, kodėl ji sutiko pasirašyti autorines kūrinių užsakymo sutartis, nors nuteistoji žinojo, jog ji negali atlikti tokių darbų (t. 2, b.l. 180). Įvertinus R. S.-U. darbo pobūdį aptariamu laikotarpiu ir statybos profilio autorinių darbų specifiką, konstatuotina, kad apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistoji žinojo, kad ji, neturėdama patirties, negalės tinkamai atlikti autorinių statybos profilio darbų. Vien R. S.-U. subjektyvus manymas, kad ji galėjo atlikti tokio pobūdžio darbus, nepaneigia minėtos išvados. Nepagrįstas A. V. ir jo gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. U. pats pasakė, jog jo žmona gali atlikti projektavimo darbus. Tokie nuteistojo parodymai neužfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole. Priešingai, D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad ne jo iniciatyva R. S.-U. buvo pasiūlyta neva atlikti autorinius statybos profilio darbus (t. 4, b.l. 77). D. U. nurodė tokią aplinkybę ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime, be to, nuteistasis patvirtino, jog jis pokalbio metu informavo B. P. ir A. V., kad jo žmona negalės realiai atlikti projektavimo darbų pagal autorines kūrinių užsakymo sutartis, nes ji nėra tos srities specialistė ir tuo metu buvo vaiko auginimo atostogose (t. 2, b.l. 185). Esant tokiems duomenims, sprendžiama, kad B. P. ir A. V. buvo žinoma, jog D. U. žmona nėra tinkamas asmuo atlikti autorinėse kūrinių užsakymo sutartyse numatytus darbus.

Byloje yra iš viso aštuonios autorinės kūrinių užsakymo sutartys: 1) 2008 m. vasario 4 d. sutartis Nr. A-2008/02/04-01, kurioje nurodytas 17 250 Lt atlygis už projektą; 2) 2008 m. kovo 10 d. sutartis Nr. A-2008/03/10-02, kurioje nurodytas 32 200 Lt atlygis už projektą; 3) 2008 m. kovo 10 d. sutartis Nr. A-2008/03/10-03, kurioje nurodytas 34 500 Lt atlygis už projektą; 4) 2008 m. kovo 10 d. sutartis Nr. A-2008/03/10-01, kurioje nurodytas 23 000 Lt atlygis už projektą; 5) 2008 m. balandžio 28 d. sutartis Nr. A-2008/04/28-01, kurioje nurodytas 41 400 Lt atlygis už projektą; 6) 2008 m. birželio 18 d. sutartis Nr. A-2008/06/18-01, kurioje nurodytas 17 250 Lt atlygis už projektą; 7) 2008 m. birželio 25 d. sutartis Nr. A-2008/06/25-01, kurioje nurodytas 17 250 Lt atlygis už projektą; 8) 2008 m. liepos 15 d. sutartis Nr. A-2008/07/15-01, kurioje nurodytas 23 000 Lt atlygis už projektą (t. 2, b.l. 3-4, 6-7, 9-10, 12-13, 15-16, 18-19, 21-22, 24-25). Šios sutartys buvo sudarytos tarp UAB “V“, atstovaujamos direktoriaus B. P., ir R. S.-U.. Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji rengė autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kas nurodė parengti sutartis – B. P. ar A. V.. S. M., duodama parodymus ikiteisminiame tyrime apie tai, kad tokį paliepimą davė A. V., nurodė teisingas aplinkybes, nes ji anksčiau visa tai geriau prisiminė (t. 4, b.l. 61). Ši liudytoja, apklausta ikiteisminiame tyrime, vienareikšmiškai patvirtino, jog A. V. liepė jai parengti autorines kūrinių užsakymo sutartis su R. S.-U. ir perdavimo-priėmimo aktus (t. 2, b.l. 158-159). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. M. negalėjo prisiminti, kas nurodė parengti aptariamas sutartis, taip pat dėl objektyvios priežasties, t. y. dėl praėjusio didelio laiko tarpo nuo nagrinėjamų įvykių iki jos apklausos. S. M. nurodė, kad minėtą nurodymą davė A. V. arba B. P., kas neprieštarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminiame tyrime. A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas negalėjo remtis šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, nes jai apklausos metu buvo pasakyta, jog kiti asmenys byloje duoda A. V. nenaudingus parodymus. Remiantis S. M. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, negalima teigti, kad jai buvo daromas koks nors spaudimas duoti A. V. nenaudingus parodymus (t. 4, b.l. 62). Liudytojai tapo žinoma, kad kiti asmenys yra davę parodymus prieš A. V., jau po apklausos, kas rodo, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos jos duotų parodymų teisingumui. Be to, S. M. apklausos protokole pasirašytinai patvirtino, kad jos duoti parodymai yra surašyti teisingai (t. 2, b.l. 159). Nėra pagrindo atmesti šios liudytojos parodymus ir dėl kitų A. V. bei jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su S. M. priėmimu į darbą UAB “V“. Ta aplinkybė, kad S. M. buvo priimta į bendrovės teisininkės pareigas nusprendus B. P., savaime nepatvirtina, kad S. M. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. V.. Be to, B. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbant UAB “V“ direktoriumi, viena iš jo funkcijų buvo darbuotojų priėmimas į darbą (t. 4, b.l. 78). Tokią aplinkybę nurodė ir A. V. (t. 4, b.l. 88). Taigi, S. M. priėmimas dirbti bendrovėje B. P. sprendimu tik patvirtina, kad pastarasis įgyvendino jam tiesiogiai suteiktus įgaliojimus, tačiau neįrodo, jog ši liudytoja yra šališka, tuo labiau, kad jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Pastebėtina, kad A. V. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad S. M. viena iš darbinių funkcijų buvo sutarčių ruošimas, ką ji ir atlikdavo (t. 4, b.l. 90). A. V. minėtais savo parodymais netiesiogiai patvirtino, kad apeliantas duodavo S. M. nurodymus parengti sutartis. Be to, byloje nėra duomenų, kad S. M. vykdė kokių nors kitų asmenų, išskyrus B. P. ir A. V. nurodymus. Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad S. M. parengė autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus A. V. nurodymu. R. S.-U. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsiradus daugiau autorinių kūrinių užsakymo sutarčių, ji pasiūlė rašyti darbų perdavimo-priėmimo aktus (t. 4, b.l. 77). Priešingai nei teigia A. V. ir jo gynėjas, tokie nuteistosios parodymai neįrodo, jog ji organizavo, kad S. M. parengtų perdavimo-priėmimo aktus. R. S.-U. nebuvo UAB “V“ darbuotoja, todėl ji negalėjo duoti S. M. nurodymą atlikti tokio pobūdžio darbą. B. P. gynėjo teigimu, ši liudytoja per visą baudžiamąjį procesą neįvardino, kad B. P. yra kaip nors susijęs su autorinėmis kūrinių užsakymo sutartimis, kita vertus, B. P. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, o S. M. parodymus vertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, nėra pagrindo abejoti, jog B. P. padarė BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą kartu su kitais nuteistaisiais. Be to, S. M. parodymai, kuriuose ji nenurodo, jog B. P. padarė kokius nors neteisėtus veiksmus, nepaneigia anksčiau aptartų D. U. parodymų teisingumo.

A. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde akcentuojama, jog analizuojant nuteistųjų R. S.-U., D. U. ir liudytojos S. M. parodymus, autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai buvo parengti skirtingais laikotarpiais, priešingai nei nurodė apygardos teismas. Visų pirma pasakytina, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nėra konstatuojama, jog aptariamos sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai buvo parengti vienu metu. Vertinant apygardos teismo nustatytas A. V. nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat negalima teigti, kad dokumentai tarp UAB “V“ ir R. S.-U. buvo parengti tuo pačiu metu. Nuteistajam nebuvo pareikštas kaltinimas, kad autorinėse kūrinių užsakymo sutartyse ir perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta jų sudarymo data neatitinka tikrovės. Šių dokumentų parengimas skirtingais laikotarpiais tik įrodo, jog A. V. ir kitų nuteistųjų padarytas nusikaltimas yra tęstinio pobūdžio, tačiau tai neturi reikšmės vertinant byloje nustatytas aplinkybes. D. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam iš pradžių niekas nesakė, jog nebus atliekami statybos profilio autoriniai darbai, o sutartys yra fiktyvios (t. 4, b.l. 77), tačiau apklausiamas ikiteisminiame tyrime pripažino, jog jam jau pokalbio su B. P. ir A. V. metu buvo pranešta, kad realių statybos profilio autorinių darbų nereikės atlikti (t. 2, b.l. 185). Šiuo atveju akivaizdu, kad nuo pirmos autorinės kūrinio užsakymo sutarties parengimo tarp UAB “V“ ir R. S.-U., kuri neturėjo patirties atliekant statybos profilio autorinius darbus, visi nuteistieji žinojo, kad tokio pobūdžio sutartys bus fiktyvios.

Tiek B. P. gynėjas, tiek A. V. ir jo gynėjas apeliaciniuose skunduose ginčija nuteistųjų užimamų pareigų svarbą UAB “V“ nesutardami, kuris iš nuteistųjų realiai vadovavo bendrovei. B. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis, eidamas UAB “V“ direktoriaus pareigas, veikė kaip administratorius, užsiėmė žmonių priėmimu į darbą, taip pat buvo paskirtas bendrovės kasininku (t. 4, b.l. 78). Iš byloje esančių autorinių kūrinių užsakymo sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų, pasirašytų su R. S.-U., matyti, jog apeliantas turėjo valdingus įgalinimus sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis bendrovės vardu. B. P. teisiamajame posėdyje neneigė, kad nuteistasis pasirašydavo įvairaus pobūdžio dokumentus (t. 4, b.l. 79). Ši aplinkybė nurodoma ir jo gynėjo apeliaciniame skunde. A. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB “V“ jam buvo atskaitingi visi darbų vadovai, tiekėjai, gamybininkai. B. P. funkcijos buvo susijusios su pinigų tvarkymu, administravimu ir asmenų įdarbinimu. Be to, nuteistasis patvirtino, kad jis ir B. P. duodavo nurodymus S. M., kuri dirbo UAB “V“ administratore ir juriste (t. 4, b.l. 88, 90). D. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad B. P. ir A. V. sprendimai buvo bendri, jis gaudavo darbinius nurodymus iš abiejų direktorių (t. 4, b.l. 77-78). S. M. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ji, dirbdama UAB “V“, sėdėjo tame pačiame kabinete kaip ir A. V. bei B. P.. Jie abu spręsdavo klausimus, susijusius su bendrovės veikla. Kiekvienas pagal savo sritį priimdavo sprendimus. Jai duodavo nurodymus A. V. bei B. P. (t. 4, b.l. 61-62). Taigi, B. P. gynėjas neteisus teigdamas, kad liudytoja S. M. patvirtino, jog visus sprendimus bendrovėje priimdavo tik A. V.. Be to, S. M. paaiškino, kad būdavo atvejų, jog A. V. duodavo nurodymus ir B. P. (t. 4, b.l. 62). Byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB “V“ vienintelė akcininkė buvo A. V. motina (t. 3, b.l. 19). A. V. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis pasiūlė B. P. tapti bendrovės direktoriumi (t. 4, b.l. 87). Įvertinus A. V. užimtas pareigas UAB “V“, jo šeiminius ryšius su bendrovės akcininke, negalima S. M. parodymus, jog A. V. duodavo B. P. nurodymus, vertinti kaip nepagrįstus. Tokios išvados nepaneigia A. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti liudytojų V. A. ir S. M. parodymai. Priešingai, V. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad abu nuteistieji duodavo nurodymus kitiems bendrovės darbuotojams. Ši liudytoja, aptariamų įvykių metu dirbusi UAB “V“ vyriausiąja buhaltere, buvo atsakinga už kasos ir bankines operacijas, orderių išrašymą, neruošdavo pačių pavedimų, pats B. P. turėjo generatorių ir disponuodavo grynaisiais pinigais. Jai liepdavo rašyti orderius tik A. V. ar B. P.. V. A. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą B. P. (t. 4, b.l. 75). Liudytoja S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dėl priėmimo į darbą UAB “V“ kalbėjosi su A. V.. Dirbdama šioje bendrovėje, liudytoja atsiskaitydavo B. P. (t. 4, b.l. 59). Priešingai nei teigiama B. P. gynėjo apeliaciniame skunde, ta aplinkybė, jog S. M. nurodė, kad ji, 2008 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais pavadavusi bendrovės direktorių, nevykdė jokių finansinių operacijų, neleidžia savaime teigti, jog nusikaltimo padarymo laikotarpiu UAB “V“ realiai vadovavo tik A. V.. Visi anksčiau aptarti asmenų parodymai patvirtina, kad A. V. ir B. P. vadovavo UAB “V“, nors ir vykdė skirtingas funkcijas bendrovėje, tačiau jie duodavo nurodymus žemesnes pareigas užėmusiems darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad B. P. ir A. V. užimamos pareigos UAB “V“ buvo formalios, nėra pagrindo. Apeliantai, siekdami sumenkinti savo indėlį į inkriminuoto nusikaltimo padarymą, nurodo tarpusavyje priešingas aplinkybes, susijusias su tuo, kuris iš jų valdė bendrovę. Šiuo atveju siekiant, kad UAB “V“ tinkamai vykdytų veiklą, buvo būtinas abiejų direktorių funkcijų įgyvendinimas. Abu nuteistieji, pasinaudodami savo užimamomis pareigomis, užtikrino, kad būtų sudarytos autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai su R. S.-U., kurių pagrindu vėliau buvo iššvaistytas UAB “V“ turtas. B. P. gynėjas, A. V. ir jo gynėjas, apeliaciniuose skunduose nurodydami, kuris iš nuteistųjų valdė bendrovę, pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl anksčiau išdėstytų asmenų parodymų pabrėždami tik B. P. ar A. V. palankius parodymus dėl jų atliekamų funkcijų UAB “V“. Be to, pastebėtina, kad iš B. P. ir A. V. parodymų, duotų baudžiamajame procese, matyti, kad jų tarpusavio santykiai nuo bylos iškėlimo momento yra konfliktiški, todėl kiekvienas iš šių nuteistųjų turi interesą versti kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo vienas kitam.

D. U. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, apie tai, kad žmonai R. S.-U. pasirašius autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, šiuos dokumentus perdavė A. V. (t. 2, b.l. 186, t. 4, b.l. 77). Autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus pasirašė bei bendrovės antspaudu patvirtino B. P., kaip UAB “V“ direktorius, todėl nėra abejonių, kad apeliantas tam tikru metu disponavo šiais dokumentais. Vertinant D. U. minėtus parodymus darytina išvada, kad B. P. gavo autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus per A. V.. B. P. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo deklaratyvų teiginį, kad visi dokumentai atgalinėmis datomis buvo paruošti tuo metu, kai jis nedirbo. Autorinių kūrinių užsakymo sutarčių ir perdavimo-priėmimo aktų sudarymo datos yra skirtingos, t. y. nuo 2008 m. vasario iki liepos mėn. S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji parengė aptariamus dokumentus skirtingais laikotarpiais (t. 4, b.l. 61). UAB “V“ apyvartos žiniaraštyje užfiksuotos autorinės kūrinių užsakymo sutartys su R. S.-U. tomis pačiomis dienomis, kurios nurodytos šiuose dokumentuose (t. 1, b.l. 128-133). Vertinant B. P. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją, ginamojo elgesys, kai jis pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis žinodamas, jog jos yra parengtos kitomis dienomis nei yra iš tikrųjų, yra nelogiškas ir nenaudingas pačiam nuteistajam. Byloje nėra duomenų, kad visomis dienomis, kai buvo sudaryti minėti dokumentai, B. P. nedirbo. Nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad B. P. 2008 m. rugpjūčio mėn. atvykus pasirašyti dokumentų, trys autorinės kūrinių užsakymo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai buvo paduoti kartu su kitais dokumentais, o B. P., neįsigilindamas į pateiktus dokumentus, pasirašė juos. Anksčiau minėti D. U. parodymai patvirtina, kad B. P. buvo žinoma apie fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus nuo pat jų sudarymo momento, todėl pripažintina, kad nuteistasis sąmoningai pasirašė dokumentus ir patvirtino UAB “V“ antspaudu. Šių dokumentų pasirašymas bei patvirtinimas bendrovės antspaudu nebuvo vienkartinis atvejis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad B. P. veiksmai buvo padaryti per klaidą, atsitiktinai. Byloje iš tikrųjų yra tik trys (2008 m. balandžio 28 d., 2008 m. birželio 25 d. ir 2008 m. liepos 15 d.) nuteistojo pasirašytos ir UAB “V“ antspaudu patvirtintos autorinės kūrinių užsakymo sutartys (t. 2, b.l. 15-16, 21-22, 24-25). Kita vertus, ši aplinkybė nereiškia, kad kitos sutartys nebuvo apelianto pasirašytos bei patvirtintos bendrovės antspaudu. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra B. P. parašu ir UAB “V“ antspaudu patvirtinti visi perdavimo-priėmimo aktai, kurie sudaryti autorinių kūrinių užsakymo sutarčių pagrindu. Pastarosios sutartys taip pat yra užfiksuotos UAB “V“ apyvartos žiniaraštyje. Nesudarius autorinių kūrinių užsakymo sutarčių, pasirašyti ir patvirtinti bendrovės antspaudu perdavimo-priėmimo aktus ar užfiksuoti šias sutartis bendrovės apyvartoje nebūtų pagrindo. Taigi, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad B. P. pasirašė ir patvirtino UAB “V“ antspaudu visas nuosprendyje nurodytas autorines kūrinių užsakymo sutartis.

B. P. gynėjas nesutinka su apygardos teismo padaryta išvada, kad ginamasis nurodė UAB “V“ vyriausiajai buhalterei V. A. įforminti apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas – autorinių darbų pirkimą iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, bei išrašyti du kasos išlaidų orderius: 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 595 – 105 570,00 Lt sumai ir 2008 m. rugsėjo 1 d. Nr. 604 – 69402,50 Lt sumai. Kaip minėta, liudytoja V. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad B. P. turėjo generatorių, jis disponuodavo grynaisiais pinigais ir tik jis ar A. V. liepdavo rašyti kasos išlaidų orderius. V. A. buvo atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą B. P. (t. 4, b.l. 75). Byloje nėra duomenų, kad liudytoja V. A. turėjo kokį nors suinteresuotumą išrašyti minėtų dienų kasos išlaidų orderius ar įforminti apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas savo iniciatyva. 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 595 nurodyta, kad kasininkas B. P. išdavė 105 570 Lt, kaip autorinį atlyginimą, R. S.-U. už penkias autorines kūrinių užsakymo sutartis (t. 1, b.l. 134). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1811 (11) konstatuota, kad minėtame kasos išlaidos orderyje esantis parašas prie vardo ir pavardės „B. P.“ yra B. P. (t. 1, b.l. 195-199). 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 604 nurodyta, jog R. S.-U. išduodama 69 402,50 Lt, kaip autorinis atlyginimas, kitų trijų autorinių kūrinių užsakymo sutarčių pagrindu (t. 1, b.l. 134). B. P. inkriminuotu laikotarpiu jis užėmė ne tik UAB “V“ direktoriaus, bet ir bendrovės kasininko pareigas. Byloje nenustatyta, kad nuteistajam užimant tokias pareigas, koks nors kitas bendrovės darbuotojas realiai disponavo grynaisiais pinigais bendrovėje. Įvertinus tai, kad B. P. pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, jis buvo atsakingas už disponavimą grynaisiais pinigais bendrovėje, taip pat atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, susijusias su kasos išlaidų orderių išrašymu, negalima teigti, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. A. atliko nuosprendyje nurodytus veiksmus B. P. nurodymu. B. P. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad ginamajam buvo pavesta užimti kasininko pareigas neįforminus to jokiu dokumentu, su juo nebuvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, o kasos knygą tvarkė pati bendrovės vyr. buhalterė. B. P. užimtų kasininko pareigų UAB “V“ teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pats nuteistasis nurodė, kad jis užėmė šias pareigas bendrovėje. Tokią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Akivaizdu, kad asmuo, nesutikdamas eiti kokių nors konkrečių pareigų, neatliktų su šiomis pareigomis susijusių funkcijų. B. P., būdamas UAB “V“ direktoriumi, turėjo teisę atsisakyti užimti kasininko pareigas, tačiau jis nepadarė to. Be to, paties nuteistojo veiksmai, pavyzdžiui pasirašant 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 595, patvirtina, kad jis realiai atliko UAB “V“ kasininko pareigas. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme B. P. ir jo gynėjas nekėlė aptariamo klausimo. B. P. gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad ginamasis 2008 m. liepos 29 d. parašė pareiškimą dėl jo atleidimo iš darbo, o nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. B. P. dėl sveikatos problemų turėjo nedarbingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti tuo metu, kai apeliantas dar dirbo UAB “V“, o jis buvo atleistas iš bendrovės direktoriaus pareigų tik nuo 2008 m. rugsėjo 8 d. (t. 3, b.l. 19). B. P. baudžiamajame procese nebuvo nuoseklus teigdamas, ar jis po nedarbingumo dar grįžo dirbti į UAB “V“. Nuteistasis ikiteisminiame tyrime tvirtino, kad jis sirgo nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d., ligos metu padavė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo, o po ligos nebedirbo bendrovėje (t. 3, b.l. 16). Kita vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, B. P. jau teigė, kad jis 2008 m. rugpjūčio 29 d. buhalterijoje gavo pasirašyti daug dokumentų (t. 4, b.l. 79), kas rodo, jog nuteistasis patvirtino, kad jis buvo atvykęs į darbą ir po nedarbingumo. Nagrinėjamu atveju B. P. turėtas nedarbingumas neįrodo, jog nuteistasis neatliko skundžiamu nuosprendžiu nustatytų neteisėtų veiksmų.

Pasak B. P. gynėjo, apygardos teismas neatsižvelgė į 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvados Nr. 5-2/171 „Dėl UAB “V“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ dalį, kurioje nurodyta, kad kasos išlaidų orderių išrašymo dienomis A. V. įnešė į bendrovės kasą atitinkamai 106 000 Lt ir 61 010 Lt. Tokią aplinkybę patvirtina UAB “V“ avanso apyskaitos Nr. 52 ir 56 (t. 1, b.l. 136-137). Analizuojant minėtą specialisto išvadą, neabejotina, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 604 išrašymas bei piniginių lėšų įnešimas į UAB “V“ kasą nebuvo atsitiktinis. Akivaizdu, kad šie veiksmai buvo atlikti siekiant vėliau išgryninti pinigų sumas, kurios neva buvo perduotos R. S.-U. už autorinių kūrinių užsakymo sutartis. Kita vertus, tokie A. V. veiksmai nepatvirtina, kad B. P. nebuvo prisidėjęs prie nusikaltimo padarymo. Priešingai, anksčiau aptartų B. P. ir A. V. veiksmų visuma leido B. P. užimamų pareigų pagrindu iššvaistyti jam patikėtą didelės vertės UAB “V“ priklausantį turtą. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad UAB “V“ 2008 m. lapkričio mėn. nurašė 205 850 Lt sumą, kuri neva buvo sumokėta R. S.-U., į sąnaudas, t. y. apskaitė buhalterinėje sąskaitoje Nr. 6118 „Kitos bendrosios sąnaudos“, tokiu būdu šia suma padidino 2008 m. nuostolį iki 736 351 Lt (specialisto išvados 5 punktas, t. 1, b.l. 100). Taigi, nurašant 205 850 Lt sumą į UAB “V“ turėtas sąnaudas, norėta oficialiai įforminti, kad šios piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje. Toks veiksmas buvo atliktas tuo metu, kai B. P. nebeužėmė direktoriaus ir kasininko pareigų UAB “V“, tačiau jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl 2008 m. lapkričio mėn. 205 850 Lt sumos nurašymo į bendrovės turėtas sąnaudas ir nepaneigia apygardos teismo padarytų išvadų dėl B. P. kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą.

Priešingai nei tvirtinama B. P. gynėjo apeliaciniame skunde, byloje buvo aiškintasi, kas priėmė iš A. V. nepanaudotas avanso lėšas, kas išmokėjo jas ir kokiu tikslu, tačiau to nepavyko tiksliai nustatyti. Liudytoja V. A. parengė UAB “V“ avanso apyskaitas Nr. 52 ir 56, kuriose užfiksuota, kad A. V. įnešė atitinkamai 106 000 Lt ir 61 010 Lt, kaip grąžintinus avansus, į bendrovės kasą (t. 1, b.l. 136-137). Tai nurodyta ir 2008 m. rugpjūčio 1 d. bei 2008 m. rugsėjo 1 d. išrašytuose kasos pajamų orderiuose Nr. 0000433 ir 0000443 (t. 1, b.l. 135). Šiuos kasos orderius taip pat parengė liudytoja V. A.. Viename iš kasos orderių, t. y. 2008 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 0000433, yra B. P. parašas, kuriuo įrodoma, jog jis, kaip bendrovės kasininkas, gavo 106 000 Lt. 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 0000443 buvo išrašytas tuo metu, kai B. P. vis dar dirbo UAB “V“ direktoriumi ir kasininku. Nagrinėjamu atveju nors remiantis 2011 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada nustatyta, jog 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir 2008 m. rugsėjo 1 d. pradžioje bendrovės kasos likutis buvo 0 Lt, tačiau A. V. įnešus 106 000 Lt ir 61 010 Lt į UAB “V“ kasą ir B. P., kaip bendrovės kasininkui, priėmus šias pinigines lėšas, akivaizdu, kad piniginės lėšos pateko į bendrovės kasą. A. V. perduotos piniginės lėšos į UAB “V“ kasą vėliau buvo neva išmokėtos R. S.-U. už autorinių kūrinių užsakymo sutartis. Pastaroji viso baudžiamojo proceso metu neigia gavusi kokias nors pinigines lėšas iš UAB “V“ už pasirašytas fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur buvo panaudotos 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 604 pagrindu nurašytos piniginės lėšos iš UAB “V“ kasos. Liudytoja V. A. baudžiamajame procese negalėjo paaiškinti šių aplinkybių. B. P. gynėjas, pateikdamas tik savo subjektyvią nuomonę, teigia, kad ši liudytoja žinojo apie aptariamas aplinkybes, nes būtent ji tvarkė bendrovės kasos knygą, nors byloje nėra tokį jo teiginį patvirtinančių duomenų.

Apygardos teismas pagrįstai kvalifikavo B. P. atliktus veiksmus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o A. V. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. B. P., inkriminuotu laikotarpiu užimdamas UAB “V“ direktoriaus ir kasininko pareigas, turėjo bendrovėje įgalinimus spręsti piniginių lėšų panaudojimo klausimą. Remiantis anksčiau aptartais įrodymais, A. V. ir B. P. bendrų veiksmų visuma leido pastarajam iššvaistyti UAB “V“ priklausančias pinigines lėšas. Apygardos teismas nustatė, jog turto iššvaistymo mechanizmas pasireiškė tuo, kad fiktyvių autorinių kūrinių užsakymo sutarčių pagrindu buvo išrašytas 2008 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. 595 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderis Nr. 604, kuriais buvo neva sumokėtos piniginės lėšos R. S.-U. už autorinį darbą. Skundžiamame nuosprendyje minimas tokių piniginių lėšų „nurašymas“ būtent ir rodo, jog UAB “V“ priklausančios piniginės lėšos nebuvo panaudotos pagal paskirtį, t. y. įvykdyti autorinėse kūrinių užsakymo sutartyse prisiimtus įsipareigojimus, o jos buvo iššvaistytos, taip padarant bendrovei žalą. A. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde pateiktas teiginio „UAB “V“ priklausančių piniginių lėšų nurašymo“ interpretavimas šiuo atveju neturi reikšmės vertinant nuteistojo veiksmų kvalifikavimą pagal baudžiamąjį įstatymą. Byloje esančių įrodymų analizė neleidžia daryti išvados, kad B. P. užimamų pareigų pagrindu pasisavino skundžiamame nuosprendyje nustatytą piniginių lėšų sumą. Pastebėtina, kad apygardos teismas, teigdamas, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, jog D. U., A. V. ir B. P. būtų bent trumpą laiką užvaldę anksčiau minėtą turtą ir su juo galėję atlikti bet kokius veiksmus, turėjo mintyje nuteistiesiems inkriminuotą UAB “V“ piniginių lėšų sumą. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog remiantis kasos išlaidų orderiais Nr. 595 ir Nr. 604, bendra piniginių lėšų suma (174 972,50 Lt) buvo perduota R. S.-U. ar kokiam nors kitam konkrečiam trečiajam asmeniui. Kita vertus, analizuojant nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra abejonių, kad A. V. ir B. P. inkriminuota piniginių lėšų suma buvo iššvaistyta. To, kad A. V. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, nepaneigia aplinkybė, jog byloje konkrečiai nenustatyta, kuriam asmeniui buvo perleistos UAB “V“ priklausančios piniginės lėšos. A. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde vertina A. V. ir B. P. veiksmus BK 183 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau pabrėžtina, kad nė vienas iš jų nebuvo kaltinamas padaręs šį nusikaltimą, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji padarė būtent BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Tai, kad A. V. ar B. P. veiksmai neatitinka turto pasisavinimo sudėtį, savaime nereiškia, jog jie savo bendrais veiksmais neiššvaistė UAB “V“ priklausančio turto.

Skundžiamame nuosprendyje buvo atskleisti A. V., kaip UAB “V“ priklausančio turto išvaistymo organizatoriaus, veiksmai (nuosprendžio 16 lapas). Apygardos teismas nurodė nuteistojo konkrečius veiksmus, kurie pasireiškė aptariamo nusikaltimo organizavimu, t. y. D. U. įkalbėjimas pateikti savo žmonai R. S.-U. pasirašyti fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis ir žadėjimas materialiai atsilyginti už tokių veiksmų atlikimą, šių sutarčių ir perdavimo-priėmimo dokumentų ruošimo organizavimas, jų perdavimas per D. U. R. S.-U. ir tiesiogiai B. P. pasirašyti dokumentus, taip pat nurodymo davimas pastarajam įforminti neįvykusias ūkines operacijas UAB “V“ apskaitoje. Taigi, šiuo atveju buvo tinkamai nustatytas A. V. vaidmuo kartu su kitais nuteistaisiais padarytame nusikaltime ir individualizuoti jo veiksmai.

Remiantis tuo, kas nustatyta, B. P. ir A. V. pagrįstai nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, todėl naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pasak B. P. gynėjo, apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pažodžiui perrašyta iš kaltinamojo akto. Ši aplinkybė tik įrodo, jog B. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino byloje surinktais įrodymais, dėl ko skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl B. P. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį

B. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis pagamino netikrus dokumentus, t. y. pasirašė fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis ir patvirtino jas UAB “V“ antspaudu nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, taip padarydamas bendrovei didelę 205 850,00 Lt turtinę žalą.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde argumentuoja ginamojo nepagrįstą nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį jo tyčios nebuvimu. Pabrėžtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad B. P. buvo žinoma apie fiktyvių autorinių kūrinių užsakymo sutarčių sudarymą su R. S.-U.. Nors jokie statybos profilio autoriniai darbai nebuvo atlikti, tačiau nuteistasis pasirašė ir patvirtino bendrovės antspaudu perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodyta, jog visi projektai buvo perduoti UAB “V“ ir bendrovė neturi jokių pretenzijų. Autorinių kūrinių užsakymo sutarčių ir jų pagrindu perdavimo-priėmimo aktų sudarymas buvo nevienkartinio pobūdžio, todėl, kaip minėta, nėra pagrindo abejoti, kad B. P. padarė neteisėtus veiksmus sąmoningai, siekdamas įgyvendinti bendrą nusikalstamą tikslą – iššvaistyti UAB “V“ priklausantį turtą. B. P. gynėjas, teigdamas, kad jo ginamasis apgaulės būdu pasirašė išvardintus dokumentus, siekia sumenkinti nuteistojo kaltę padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, negalima tvirtinti, kad B. P. pasirašė fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis ir patvirtino UAB “V“ antspaudu dėl apgaulės ar suklydimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog B. P. veikė tiesiogine tyčia darydamas BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. B. P. nuteistas už apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).

Byloje nustatyta, kad B. P. nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo UAB “V“ direktorius ir kasininkas. UAB “V“ apskaitoje buvo įformintos fiktyvios autorinės kūrinių užsakymo sutartys, perdavimo-priėmimo aktai, realiai neįvykusios ūkinės operacijos – autorinių darbų pirkimas iš R. S.-U., iš viso už 205 850,00 Lt, taip pat išrašyti kasos išlaidų orderiai Nr. 595 ir 604. Šiuos veiksmus atliko UAB “V“ vyriausioji buhalterė D. A. Byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog ji žinojo apie tai, kad minėti dokumentai ar ūkinės operacijos neatitinka tikrovės. Nors D. A. konkrečiai negalėjo pasakyti, kuris iš nuteistųjų – A. V. ar B. P. – davė nurodymą išrašyti kasos išlaidų orderius ar atlikti dokumentų įforminimą bendrovės buhalterijoje, tačiau liudytoja patvirtino, jog ji buvo atskaitinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą B. P. (t. 4, b.l. 75). Įvertinus tokius D. A. parodymus, B. P. užimtas pareigas UAB “V“, taip pat tai, kad nuteistasis pasirašė fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis ir perdavimo-priėmimo aktus, darytina išvada, kad būtent B. P. davė nurodymą D. A. atlikti aptariamus veiksmus. B. P. gynėjo apeliacinio skundo teiginys, kad D. A. suprato savo atsakomybę už netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl ji pasirinko poziciją, kad neprisimena, kurio direktoriaus nurodymą ji vykdė, nepagrįstas jokiais byloje surinktais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpiniam vykdymui, t. y. tokiu atveju, kai įmonės vadovas sąmoningai pateikia buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad ji juos įtrauktų į apskaitą, o įmonės buhalterė apie tai neinformuojama. Šiuo atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterės rankomis, šiai nesuvokiant jos daromos veikos pavojingumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2012). Nagrinėjamu atveju B. P., žinodamas apie fiktyvias autorines kūrinių užsakymo sutartis, perdavimo-priėmimo aktus ir realiai neįvykusias ūkines operacijas, nurodė D. A. įforminti tokius dokumentus ir ūkines operacijas UAB “V“ apskaitoje, taip pat vėliau išrašyti kasos išlaidų orderius. Taigi, B. P., kaip UAB “V“ direktorius ir kasininkas, per bendrovės vyriausiąją buhalterę apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą siekdamas imituoti sutarčių sudarymą su R. S.-U. ir pinigų išmokėjimą jai. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai pripažino, jog B. P. yra tinkamas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas. Tokios išvados nepaneigia nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde cituojamos Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 2 dalies nuostatos. Pirmosios instancijos teisme apklausiant R. S.-U., buvo aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis nuteistoji pasirašė 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderį Nr. 604, bet jos duoti parodymai buvo neinformatyvūs. R. S.-U. tik parodė, kad ji pasirašė ant tos dienos orderio du kartus, tačiau nuteistoji negalėjo paaiškinti tokio savo elgesio (t. 4, b.l. 76). D. A. taip pat nenurodė kokių nors konkrečių aplinkybių šiuo klausimu (t. 4, b.l. 75-76). Kita vertus, tikslių 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos išlaidų orderio Nr. 604 surašymo aplinkybių nenustatymas dėl objektyvių priežasčių neįrodo, kad B. P. nepadarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

Dėl anksčiau išdėstytų argumentų, išteisinti B. P. iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepadarius jam veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo A. V. ir jo gynėjo, taip pat D. U. apeliacinių skundų argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu

Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš D. U., A. V. ir B. P. solidariai atlyginti 205 850 Lt turtinę žalą BUAB “V“. Byloje nustatyta, kad bendrovei minėto dydžio turtinė žala buvo padaryta D. U., A. V. ir B. P. bendrais nusikalstamais veiksmais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant bendrininkavimui nusikaltime, visi bendrininkai, nepaisant jų vaidmens nusikaltimo padaryme, atsako baudžiamąja tvarka už vieną ir tą patį nusikaltimą, jų veikos kvalifikuojamos pagal tą patį BK straipsnį. Tai nulemia solidariąją bendrininkų civilinę atsakomybę už nusikaltimu padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-531/2013). D. U. tiesiogiai nerealizavo BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, jis veikė kaip padėjėjas, tačiau apeliantas savo veiksmais prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo – iššvaistyti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai priteisė atlyginti BUAB “V“ padarytą žalą ir iš D. U.. Tokios išvados nepaneigia pastarojo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis netvarkė bendrovės finansų, padarė nusikaltimą dėl A. V. ir B. P. spaudimo bei neturėjo jokios finansinės naudos, be to, nuteistasis sužinojo apie pareikštą civilinį ieškinį tik teisme. Dėl paskutinio teiginio pastebėtina, kad BPK 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. BUAB “V“ bankroto administratorius pareiškė civilinį ieškinį dėl bendrovei padarytos žalos (205 850 Lt) dar ikiteisminiame tyrime (t. 2, b.l. 164-165), nepažeidžiant BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatų. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, D. U. pasinaudojo savo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b.l. 73), todėl nuteistojo teiginys, kad jis sužinojo apie byloje pareikštą civilinį ieškinį tik teisme, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pasak A. V. ir jo gynėjo, iš nuteistųjų solidariai priteista atlyginti 205 850 Lt turtinė žala BUAB “V“ turėtų būti sumažinta 30 877,50 Lt, nes šios piniginės lėšos be teisėto pagrindo, t.y. už realiai neįvykusias ūkines operacijas, buvo sumokėtos kaip Gyventojų pajamų mokestis. Pabrėžtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas BUAB “V“ padarytos žalos atlyginimo klausimas. Akivaizdu, kad nepagrįstai sumokėjus bendrovei priklausančias pinigines lėšas, kaip Gyventojų pajamų mokestį, už fiktyvias ūkines operacijas, civiliniam ieškovui buvo padaryta turinė žala. Byloje nėra duomenų, kad tokia žala buvo atlyginta grąžinant BUAB “V“ nors dalį piniginių lėšų, todėl apygardos teismas pagrįstai tenkino civilinio ieškinio dalį ir dėl 30 877,50 Lt sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio iš bendrovės piniginių lėšų. Baudžiamajame procese nėra svarstomi nepagrįstai sumokėtų mokesčių grąžinimo klausimai, o teismas negali priimti sprendimo grąžinti BUAB “V“ sumokėtą 30 877,50 Lt Gyventojų pajamų mokestį. Taigi, mažinti nuteistiesiems priteistą civilinį ieškinį nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas klausimas gali būti sprendžiamas mokestine tvarka.

Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byloje R. S.-U. nebuvo kaltinama atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su svetimo turto iššvaistymu. Ji nuteista tik už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Skundžiamame nuosprendyje aprašant nuteistosios nusikaltimo padarymo aplinkybes nebuvo nurodyta, kad ji savo veiksmais padarė BUAB “V“ turtinę žalą. To neįrodo aplinkybė, kad R. S.-U. pasirašė autorines kūrinių užsakymo sutartis. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nepriteisė iš jos atlyginti turtinę žalą BUAB “V“. Vien A. V. ir jo gynėjo nesutikimas su tuo, kaip apygardos teismas išsprendė civilinio ieškinio klausimą byloje, savaime nereiškia, kad šiuo atveju buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos.

Kadangi byloje įrodyta, kad B. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalą BUAB “V“, todėl jo gynėjo apeliacinio skundo prašymas atmesti civilinį ieškinį dėl nuteistojo pripažintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo B. P. gynėjo advokato Romo Aikevičiaus, nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Edvino Sergaičio, taip pat nuteistojo D. U. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Rūta MickevičienėTeisėjai Elena VainienėLinas Šiukšta