Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-308-1139/2024 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2024 m. birželio 3 d. buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje T. G. kaltinamas:

Motyvuojamoji dalis

1.1. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, mušdamas bei kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo, o, būtent: 2023-06-04 apie 02 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su neblaiviu M. P., kuriam nustatytas 1,16 promilių girtumas, G. N. atvažiavus į kiemą su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipus iš automobilio ir einant per kiemą, M. P., pribėgęs prie jo, ranka sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam G. N., pataikydamas į besiginančio G. N. kairės rankos plaštaką, metė akmenį į G. N., pataikydamas į smakrą, o jis – T. G. paimtu nuo žemės pagaliu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, mesdamas arba suduodamas į kairę koją, pataikydamas į kairės kojos išorinę kulkšnį, tokiais savo bendrais veiksmais kartu su M. P. padarydami nukentėjusiajam G. N. apatinio dešinės pusės III danties vainiko nuskilimą, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešinės čiurnos – pėdos srityje, odos nubrozdinimus smakre, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, - sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis sugadino svetimą turtą, o, būtent: 2023-06-04 apie 02 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su neblaiviu M. P., kuriam nustatytas 1,16 promilių girtumas, M. P., tyčia pribėgęs prie nukentėjusiajam G. N. priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo žemės paėmęs ikiteisminio tyrimo nenustatytą daiktą, su juo daužė automobilio priekinį stiklą, po to, paėmęs karutį, jį sviedė į automobilio priekinį stiklą, jį sudaužydamas, G. N. bandant važiuoti atbuline eiga iš namo kiemo, M. P. ir T. G., pribėgę prie automobilio, abu į automobilį mėtė įvairius daiktus, įlenkdami automobilio variklio gaubtą, kairės pusės priekinį sparną, kairės pusės galines dureles, stogą, automobilio priekines bamperio groteles, išdaužė kairės pusės priekinį rūko žibintą, tokiais savo bendrais veiksmais sugadino svetimą, G. N. priklausantį, turtą – automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarydami 390,83 eurų turtinę žalą.

2.1. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, mušdamas bei kitaip smurtaudamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, o, būtent: 2023-06-03 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių girtumas), priėjęs iš už nugaros prie S. K., sėdinčios lauke prie stalo ant suoliuko, suėmęs jai už plaukų, parvertė ją ant žemės ir, gulinčiai ant dešinio šono, iš kojos spyrė ne mažiau kaip 6 kartus į įvairias kūno vietas, pataikydamas į pilvą, kairį šoną, taip pat ne mažiau kaip 2 kartus iš kojos spyrė į veidą, vieną kartą iš jų pataikydamas į dešinės pusės žandikaulį, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2023-06-04 apie 00.30 val., nukentėjusiajai S. K. atsisėdus į automobilio „Ford S-MAX”, valst. nr. (duomenys neskelbtini) galą, nespėjus uždaryti automobilio galinių durelių, pribėgęs prie automobilio galinių durelių, neleido jų uždaryti, suėmęs S. K. už kairės rankos, ištempė ją iš automobilio ant žemės, suėmęs už pečių, purtė, vartodamas necenzūrinius žodžius „kurva”, „kalė”, taip padarydamas nukentėjusiajai S. K. odos nubrozdinimus pakaušyje, nugaroje, dešinėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje alkūnėje, dešinėje alkūnėje, kairėje klubinėje srityje, kairėje blauzdoje, dešinėje blauzdoje, sužalojimus, sukėlusius nežymų S. K. sveikatos sutrikdymą;

2.2. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nesunkai sužalojo kitą žmogų, o, būtent: 2023-06-04, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 00 val. 30 min. iki 02 val. 59 min., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių girtumas), po žodinio konflikto su R. S. dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė jai į dešinės pusės skruostą, po to, suėmęs R. S. abiem rankomis už veido, stipriai trenkė jos galvą į automobilio šoną, dėl to nukentėjusioji R. S. nukrito ant žemės, po to, R. S. atsikėlus nuo žemės ir nuėjus prie lauke esančio stalo ir pasiėmus savo mobilaus ryšio telefoną „Samsung A53” ir kalbant telefonu, iš jos rankų atėmė mobilaus ryšio telefoną ir sviedė jį į sieną, taip jį sudaužydamas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, abiem rankom suėmęs R. S. iš priekio už drabužių, stipriai sviedė ją į žemę, jai nugriuvus ant nugaros, kumščiu sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius nukentėjusiajai R. S., gulinčiai ant žemės, į veido sritį, rankos kumščiais sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas, pataikydamas į dešinį petį, ir vieną kartą iš kojos spyrė į nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajai R. S. poodines kraujosruvas pakaušyje, dešinėje ausyje, kairiame petyje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, krūtinės priekinio paviršiaus, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairiame kelyje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, dešinio raktikaulio lūžį;

2.3. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, mušdamas bei kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo, o, būtent: 2023-06-04 apie 02 val. 30 min(duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su neblaiviu T. G., kuriam nustatytas 2,21 promilių girtumas, G. N. atvažiavus į kiemą su automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei A. S. išlipus iš G. N. automobilio ir bėgant per kiemą ieškoti savo mamos R. S., M. P. dešine ranka sudavė A. S. vieną smūgį į dešinės pusės žandą ir vieną smūgį į dešinės pusės kaktą, kuri po suduotų smūgių nugriuvo ant žemės ir prarado sąmonę, taip nepilnametei nukentėjusiajai A. S. sukeldamas fizinį skausmą, G. N. išlipus iš automobilio ir einant per kiemą, M. P., pribėgęs prie jo, ranka sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veidą, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam G. N., pataikydamas į besiginančio G. N. kairės rankos plaštaką, po to, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, rankoje laikydamas šakalį, su juo vieną kartą trenkė A. R. į kairę ausį, vieną kartą į dešinį šoną, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 7 smūgius į krūtinės sritį ir į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam A. R. odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kairėje ausyje, kairiame smilkinyje, dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, dešinėje blauzdoje, kairėje plaštakoje, taip sukeldamas A. R. fizinį skausmą, taip pat metė akmenį į G. N., pataikydamas į smakrą, o T. G. paimtu nuo žemės pagaliu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, mesdamas arba suduodamas į kairę koją, pataikydamas į kairės kojos išorinę kulkšnį, tokiais savo bendrais veiksmais kartu su T. G. padarydami nukentėjusiajam G. N. apatinio dešinės pusės III danties vainiko nuskilimą, poodines kraujosruvas kairėje plaštakoje, dešinės čiurnos - pėdos srityje, odos nubrozdinimus smakre, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, - sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą;

2.4. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad sugadino svetimą turtą, o, būtent: 2023-06-04 apie 02 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su neblaiviu T. G., kuriam nustatytas 2,21 promilių girtumas, tyčia pribėgęs prie nukentėjusiajam G. N. priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo žemės paėmęs ikiteisminio tyrimo nenustatytą daiktą, su juo daužė automobilio priekinį stiklą, po to, paėmęs karutį, jį sviedė į automobilio priekinį stiklą, jį sudaužydamas, G. N. bandant važiuoti atbuline eiga iš namo kiemo, M. P. ir T. G., pribėgę prie automobilio, abu į automobilį mėtė įvairius daiktus, įlenkdami automobilio variklio gaubtą, kairės pusės priekinį sparną, kairės pusės galines dureles, stogą, automobilio priekines bamperio groteles, išdaužė kairės pusės priekinį rūko žibintą, tokiais savo bendrais veiksmais sugadino svetimą, G. N. priklausantį, turtą - automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip padarydami 390,83 eurų turtinę žalą.

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-308-1139/2024 perduota prokurorui, nustatant 2 mėnesių terminą kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartyje konstatuota, kad, įvertinus kaltinimų, pareikštų T. G. ir M. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, turinį, kai nusikalstamą veiką galimai padarė veikdami kartu (bendrai), matyti, jog iš esmės skiriasi tos pačios veikos aprašymas T. G. ir M. P.. Iš T. G. aprašytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį matyti, jog jis kaltinamas kartu su M. P. sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą G. N., tačiau iš M. P. veikos aprašymo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2-a veika) galima manyti, jog jis kaltinamas kartu su T. G. sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą ne tik nukentėjusiajam G. N., bet ir sukėlęs fizinį skausmą nukentėjusiajai A. S. bei nukentėjusiajam A. R.. Iš kaltinimo M. P. nėra aišku, kokius vis tik nusikalstamus veiksmus ir prieš kokius nukentėjusiuosius atliko M. P. ir T. G., veikdami kartu, t. y. bendrais veiksmais. Taip pat skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš kaltinimo aprašymo M. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2-a veika), kaip nurodyta kaltinime, veika galimai padaryta prieš nukentėjusiuosius A. S., A. R. ir G. N., nėra aišku, ar prieš kiekvieną nukentėjusįjį atlikti veiksmai yra tęstinio pobūdžio ar atskiri. Iš kaltinimo aprašymo matyti, kad M. P., tik atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus prieš nukentėjusįjį G. N., savo veiksmus tęsė toliau, t. y. nurodyta, jog „tęsdamas savo veiksmus, jis atliko atitinkamus veiksmus prieš nukentėjusįjį A. R.“. Tačiau iš to paties kaltinimo aprašymo nėra aišku, kokio pobūdžio buvo kiti M. P. kaltinime aprašyti veiksmai, atlikti prieš kitus nukentėjusiuosius, taip pat pakartotinai ir prieš G. N., t. y., ar tai tęstiniai veiksmai ar ne. Kaltinimas prieš šiuos nukentėjusiuosius M. P. yra kvalifikuojamas kaip viena veika, tačiau iš kaltinimo aprašymo negalima suprasti, kokio pobūdžio visa veika buvo padaryta: ar tęstinė veika prieš visus nukentėjusiuosius ar tik dalis veiksmų yra tęstiniai, o dalis veiksmų atskiri.

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

4.1. Skunde nurodo, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką ne visi kaltinamojo dokumento trūkumai savaime turi nulemti bylos grąžinimą prokurorui. Susipažinus su teismo motyvais, matyti, jog teismui nekyla jokių abejonių dėl teisingai kvalifikuotų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl teismo nurodyti motyvai niekaip neįtakotų kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Vertinti ir analizuoti, ar minėti kaltinamųjų veiksmai (taip pat jų pobūdis ir padarymo būdas) atitinka jiems inkriminuotas baudžiamųjų įstatymų normose numatytas nusikalstamas veikas, galima tik teisiamajame posėdyje tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus.

4.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neturėtų vertinti byloje esančių įrodymų ir tuo labiau daryti išvadų apie galimą nusikalstamos veikos kvalifikavimą bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Taigi, atitinkamos išvados, ar kaltinamųjų veiksmus jungė vieninga tyčia, ar kaltinamieji savo veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką, turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą dėl visos nusikalstamos veikos, išvados apie sumanymo įgyvendinimo etapiškumą ir kt., galėtų būti daromos taip pat tik teisiamajame posėdyje tiriant ir vertinant byloje esančius įrodymus.

4.3. Skunde teigiama, jog, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, nustatyti kaltinamojo dokumento trūkumai nėra laikytini esminiais ir gali būti ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Tokių kaltinamojo dokumento trūkumų pataisymas esmingai nepaveiktų teisminio nagrinėjimo, todėl bylos perdavimas prokurorui vien dėl šių priežasčių reikštų formalų teismo sprendimą ir ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą, bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Šiuo atveju apylinkės teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis formuluotėmis, jog aptarti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme, kad teismui nėra aiškios kaltinimo ribos.

4.4. Prokuroras pažymi, jog bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, jog teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, jog būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Be to, teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu turi teisę prašyti prokuroro patikslinti ar paaiškinti tam tikras kaltinime nurodytas aplinkybes, gali įpareigoti prokurorą pateikti papildomus duomenis. Taigi, apylinkės teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tikslinti visus jam kilusius kaltinamojo dokumento neaiškumus.

5. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą negauta.

Skundas tenkinamas.

6. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams 2024 m. birželio 3 d. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas nutarė ne perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, o perduoti bylą prokurorui. Tokį sprendimą apylinkės teismas priėmė vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 3 punktu ir 234 straipsnio 2 dalimi, konstatavęs, jog kaltinamasis aktas turi trūkumų, kurių nėra galimybės ištaisyti teisme. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kadangi iš kaltinimo, suformuluoto M. P., nėra aišku, kokius nusikalstamus veiksmus ir prieš kokius nukentėjusiuosius atliko M. P. ir T. G. veikdami kartu, t. y. bendrais veiksmais, be to, nėra aišku, ar prieš kiekvieną nukentėjusįjį atlikti veiksmai yra tęstinio pobūdžio ar atskiri, t. y. kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prieš nukentėjusiuosius A. S., A. R. ir G. N. M. P. yra kvalifikuojamas kaip viena veika, tačiau iš kaltinimo aprašymo negalima suprasti, kokio pobūdžio visa veika buvo padaryta: ar tęstinė veika prieš visus nukentėjusiuosius ar tik dalis veiksmų yra tęstiniai, o dalis veiksmų atskiri.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prokuroro skundu bei baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartimi baudžiamoji byla nepagrįstai perduota prokurorui nustatytiems trūkumams pašalinti. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nesudaro teisinio pagrindo juos vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, ir dėl kurių nebūtų galima priimti teisingo galutinio procesinio sprendimo. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, šie trūkumai netrukdo nagrinėti baudžiamosios bylos, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta.

8. Kaltinamasis aktas pripažįstamas kaip neatitinkantis BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų tik tuomet, kai jame nėra nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas), ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnį, ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo trukdymo aspektas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojamą aktyvaus teismo modelį negali būti aiškinamas plečiamai, todėl bylos nagrinėjimo trukdžiai, kaip bylos perdavimo į pirmesnę proceso stadiją pagrindai, paprastai konstatuojami tik retose ir tik tokiose teisinėse situacijose, kai teismas atsiduria teisinėje aklavietėje ir, net būdamas aktyvus, negali ištaisyti įžvelgiamų BPK pažeidimų, arba kai nustatomi tokie BPK pažeidimai, kurie iš esmės apsunkina bylos nagrinėjimą, o jų taisymas bylą perduodant prokurorui būtų greitesnis, efektyvesnis bei labiau atitiktų proceso dalyvių teises ir interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-8-699/2019 ir kt.).

9. Be to, svarbu tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-8-699/2019). Kaip teisingai pažymėjo prokuroras apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto esminės neatitikties BPK reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme, ir kaip šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2014, Nr. 2K-319/2014, Nr. 2K-8-699/2019, Nr. 2K-260-222/2019). Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba BPK 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo teismui nagrinėti bylą.

10. Priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto turinys atitinka BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytus reikalavimus. Iš kaltinamojo akto matyti, kad jame pateiktas išsamus inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, aprašyti kaltinamųjų M. P. ir T. G. veiksmai, kilę padariniai, iš kaltinimo iš esmės yra aiškus ir nusikaltimo padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nuskalstamos veikos sudėties požymiai, kaltininkams inkriminuota veika kvalifikuota tiksliai nurodant BK normą. Be to, kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Šiuo atveju tas faktas, jog pirmosios instancijos teismui iš suformuluoto kaltinimo nėra aišku, kokius nusikalstamus veiksmus ir prieš kokius nukentėjusiuosius atliko M. P. ir T. G. veikdami bendrais veiksmais, be to, ir tai, kad pirmosios instancijos teismui iš M. P. atžvilgiu aprašyto kaltinimo nėra aišku, kokio pobūdžio nusikalstama veika buvo padaryta: ar tęstinė nusikalstama veika prieš kelis nukentėjusiuosius ar dalis nusikalstamų veiksmų yra tęstinio pobūdžio, o dalis veiksmų atskiri, negali būti traktuojamas kaip kaltinamojo akto trūkumas. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo įvardintos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant 2023-06-04 galimai padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą, tačiau teismas, net ir esant tam tikriems neatitikimams tarp kaltinime nurodytų aplinkybių, juos gali pašalinti, vertinti nagrinėdamas bylą, ir tai nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Juolab, kad BPK 287 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą procesinį veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi, visos aplinkybės gali ir turi būti išsiaiškintos bylą nagrinėjant teisme.

11. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK nuostatas, negali būti laikoma kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylos teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, Nr. 2K-469-648/2015, Nr. 2K-40-895/2016). Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali būti keičiamas nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka. Pažymėtina ir tai, kad BPK 256 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta prokuroro ir nukentėjusiojo teisė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis arba pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Taigi, esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės gali būti keičiamos (pildomos naujai paaiškėjusiomis, tačiau tiesiogiai susijusiomis ir kaltinimo esmės neiškreipiančiomis), kaip ir gali būti keičiamas kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimas nagrinėjant bylą teisme tiek prokuroro ir (ar) nukentėjusiojo prašymu, tiek bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva, tokiu būdu tinkamai užtikrinant nukentėjusiojo interesus, kaltinamojo teisę į gynybą, teisingą ir greitą procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą kartu suponuoja ir tai, kad teismas turi pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje svarbias bei reikšmingas aplinkybes. Be kita ko, teismas, nagrinėdamas bylą, nėra tik pasyvus stebėtojas, o teisingumo vykdymas nėra priklausomas tik nuo to, kokia bylos medžiaga yra pateikta teismui. Siekdamas objektyviai ir išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir joje nustatyti tiesą, teismas turi teisę ne tik pavesti atlikti tam tikrus veiksmus teisėsaugos institucijoms, tačiau ir pats gali atlikti tam tikrus proceso veiksmus. Tiek baudžiamuosiuose įstatymuose, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumo vertinimu, tačiau prireikus, gali tirti naujus įrodymus ir nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Taigi, tai leidžia daryti išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas ir pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus, kurie savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio nuostatų.

13. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė motyvus, kurie iš esmės nesudaro pagrindo baudžiamosios bylos grąžinti prokurorui dėl BPK 219 straipsnio pažeidimų. Bylos nagrinėjimas teisme šiuo atveju nepažeidžia kaltinamųjų teisių ir nesudaro kliūčių tinkamos gynybos užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko skundas tenkinamas – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. liepos 3 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-308-1139/2024 perduota prokurorui, ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.