- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- 1A-232-606/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42441-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Daiva Jazbutienė, Edita Lapinskienė
- Nuteistasis
- M. L., Ž. V., T. I.
- Advokatai
- Alvydas Buta
Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-606/2022
Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42441-2020-2
2022 m. rugsėjo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. V., M. L. ir nuteistojo T. I. gynėjo advokato Alvydo Butos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio (pataisyto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi), kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams,
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta trejų metų septynių mėnesių aštuonių dienų dalimi ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Ž. V. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Ž. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 60 Eur konfiskavimas.
T. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 59 MGL (2 950 Eur) baudos bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešių mėnesių laisvės atėmimas ir 59 MGL (2 950 Eur) dydžio bauda.
Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. 12.45 val. iki 2020 m. lapkričio 13 d. 12.30 val. (2 dienos).
T. I. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. L. (M. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Į paskirtą bausmę įskaityta pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ž. V. nuteistas už tai, kad 2020 metais, ne vėliau kaip 2020 m. lapkričio 11 d. iki 12.30 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, ne mažiau kaip 2,431 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki, kol 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), 3 folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu pardavė už 60 Eur T. I., o likusį 2,368 g heroino kiekį, supakuotą į 31 folijos lankstinuką ir 2 maišiukus, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki, kol 2020 m. lapkričio 11 d. 19.10 val. policijos pareigūnai narkotinę medžiagą aptiko ir išėmė kratos metu.
2. Ž. V. nuteistas ir už tai, kad 2020 m. lapkričio 11 d. 19.10 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė 31 tabletę „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, iki tabletes surado ir paėmė kratos metu policijos pareigūnai.
3. T. I. nuteistas už tai, kad esant išankstiniam susitarimui su M. L. nusipirkti narkotinės medžiagos – heroino bei ją kartu suvartoti, ir M. L. perdavus T. I. 20 Eur šio susitarimo įgyvendinimui, T. I. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iš Ž. V. už M. L. duotus 20 Eur ir savo 40 Eur nupirko 3 lankstinukus su 0,063 g heroino, iš jų 2 lankstinukus su 0,042 g heroino pasiliko sau ir laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d. 12.54 val., kol jo apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) , heroiną surado ir išėmė policijos pareigūnai, o 1 lankstinuką su 0,021 g heroino netrukus po nupirkimo taksi automobilyje perdavė M. L. vartoti, kuris jį laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.56 val., kol heroiną jo asmens apžiūros metu (duomenys neskelbtini), surado ir išėmė policijos pareigūnas.
4. M. L. nuteistas už tai, kad esant išankstiniam susitarimui su T. I. nusipirkti narkotinės medžiagos – heroino bei ją kartu suvartoti, ir M. L. perdavus T. I. 20 Eur šio susitarimo įgyvendinimui, T. I. 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), iš Ž. V. už M. L. duotus 20 Eur ir savo 40 Eur nupirko 3 lankstinukus su 0,063 g heroino, iš jų 2 lankstinukus su 0,042 g heroino pasiliko sau ir laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d. 12.54 val., kol jo apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), heroiną surado ir išėmė policijos pareigūnai, o 1 lankstinuką su 0,021 g heroino netrukus po nupirkimo taksi automobilyje perdavė M. L. vartoti, kuris jį laikė prie savęs iki 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.56 val., kol heroiną jo asmens apžiūros metu (duomenys neskelbtini), surado ir išėmė policijos pareigūnas.
II. Apeliacinių skundų argumentai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį jam pakeisti – nusikalstamą veiką dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje surastų 2,368 g heroino bei 31 tabletės „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio l dalį, o dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T. I. kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus jo padarytas nusikalstamas veikas, skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis visiškai pripažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, tačiau kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Tokios praktikos laikosi ir teismai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
5.2. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų pilna analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, ir jame neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Be to, minėtos nuostatos prasme, vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, kad nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis, ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata reikalauja, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti; turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma; vertindamas įrodymus, teisėjas turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nesilaikė šių reikalavimų, todėl ir buvo priimtas šioje dalyje nepagrįstas ir neteisėtas apkaltinamasis nuosprendis.
5.3. Nuteistasis Ž. V. teigia, kad jis viso proceso metu davė detalius, konkrečius ir nuoseklius parodymus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai, nekeičiant savo parodymų tvirtino, kad 2020 m. lapkričio 11 d. savo reikmėms įsigijo apie 3 g heroino, nes yra visiškai priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas vartoja labai seniai, su pertraukomis apie dvidešimt metų. Iki suėmimo jis dirbo, todėl turėjo lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti ir, kai tik būdavo galimybė, įsigydavo didesnį kiekį, kad nereikėtų ieškoti, o be to, perkant didesnį kiekį, atitinkamai būdavo mažesnė kaina. Tą dieną buvo gavęs atlyginimą, todėl turėdamas pinigų įsigijo minėtą kiekį heroino. Įsigijęs minėtą narkotinę medžiagą ją padalino į lankstinukus sau mėnesiui, tokiu būdu pasidarė apie trisdešimt lankstinukų, tai yra tiek, kiek jam reikia, kad neperdozuotų ir galėtų normaliai dirbti ir gyventi. Per dieną suvartodavo du-tris lankstinukus.
5.4. Apeliantas nurodo, kad jis T. I. pažįsta iš matymo ir pažįsta būtent kaip asmenį, priklausomą nuo narkotinių medžiagų, buvo apsikeitę telefono numeriais. 2020 m. lapkričio 11 d. T. I. parašė žinutę, kad nori susitikti. Susitiko netoliese, prie esančios parduotuvės „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pradžioje. Susitikus, T. I. paklausė, gal jis žino, kur gauti narkotinių medžiagų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencijos būsena, jis labai blogai jautėsi. Kadangi su savimi turėjo keletą lankstinukų, o iš savo ilgalaikės patirties labai gerai žinodamas, ką reiškia žmogui tokia būsena, sutiko T. I. perleisti tris lankstinukus su heroinu už savikainą. T. I. už visus tris lankstinukus sumokėjo 60 Eur, tai yra po 20 Eur už lankstinuką, tokia yra savikaina, taip susigrąžindamas sau 60 Eur. Daugiau niekam nėra pardavęs ar perdavęs jokių narkotinių medžiagų, ir tai patvirtina visa objektyvi bylos medžiaga. Taigi T. I. atvejis buvo visiškai atsitiktinis.
5.5. Apeliaciniame skunde aptariama BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicija. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis jau seniai yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, patvirtina byloje esantis Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 260 straipsnio l dalį. Įvykio dieną – 2020 m. lapkričio 11 d. – jis buvo suvartojęs du lankstinukus su heroinu, o po dviejų dienų jį kamavo abstinencijos būsena, apie tai jis parodė 2020 m. lapkričio 13 d. apklausos metu, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių nebuvo atliktas šlapimo tyrimas.
5.6. Apeliantas nurodo, kad byloje liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai Ž. S., M. Š. ir Ž. G., kurie atliko slaptą tyrimą, susijusį su jam inkriminuota nusikalstama veika, tačiau nei vienas iš jų negalėjo nurodyti ir pateikti faktinių duomenų, kad jis kam nors (išskyrus T. I.) būtų pardavęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas. Į bylą yra pateikta 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria buvo leista nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. klausytis jo pokalbių, perduodamų elektroninių ryši tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti. Taip pat į bylą yra pateikta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartis, kuria buvo leista nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. atlikti jo slaptą sekimą. Šių nutarčių pagrindu 2020 m. lapkričio 13 d. buvo surašytas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir 2020 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas slapto sekimo protokolas. Iš šių, apelianto nuomone, labai svarbių dokumentų matyti, kad jis (išskyrus epizodą su T. I.) su niekuo nesitarė, nepardavinėjo ar kitaip neplatino narkotinių medžiagų. Taip pat šiais dokumentais nenustatyta, kad jam inkriminuojamą narkotinę medžiagą – heroiną – įsigijo tikslu platinti. Todėl apeliantas daro išvadą, kad jo nusikalstama veika dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu gyvenamojoje vietoje surastų 2,368 g heroino bei 31 tabletės „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, turi būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o epizodas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T. I. turi būti kvalifikuojamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, jam skirtina švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl narkotinės medžiagos pardavimo T. I., o taip pat visiškai pripažino savo kaltę dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu gyvenamojoje vietoje surastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
5.7. Apelianto nuomone, turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė tam tikriems įrodymams ar jų daliai, nevertindamas įrodymų visumos, kai kuriuos įrodymus vertindamas netinkamai, neatsižvelgdamas į in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei padarydamas bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl jo kaltumo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
5.8. Taip pat, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neteisėtai pripažino jį pavojingu recidyvistu. Nurodo, kad BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispozicijoje imperatyviai nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau ne labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis). Todėl nuosprendžio dalis dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu naikintina kaip neteisėta.
6. Nuteistojo T. I. gynėjas advokatas A. Buta prašo nuteistajam T. I. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
6.1. Atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatas, gynėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. I. paskyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad baudžiamasis įstatymas už BK 259 straipsnio l dalyje numatytą veiką nustato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, laisvės atėmimą iki dviejų metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmės numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, o laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas.
6.2. Apelianto nuomone, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pripažintą nuteistojo T. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad T. I. nedaro išvadų ir toliau savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, dėl to bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad nuteistasis T. I. yra jauno amžiaus, turi nuolatinį darbą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, deda maksimalias pastangas tam, kad atsikratytų priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tai patvirtina byloje esanti Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo 2021 m. vasario 8 d. pažyma apie T. I. gydymąsi. 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu T. I. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 2 950 Eur bauda, tačiau šios baudos visa apimtimi T. I. negalėjo sumokėti ir taip atlikti paskirtą bausmę tiek dėl pandeminiu laikotarpiu susiklosčiusios prastos ekonominės padėties, tiek ir dėl blogos savo sveikatos būklės, nes nagrinėjant šią bylą teisme, jis buvo labai sunkiai sužalotas, jo gyvybei grėsė pavojus, atliktos kelios sudėtingos operacijos, buvo nedarbingas beveik metus laiko. 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu dalį paskirtos baudos – 450 Eur T. I. sumokėjo. Todėl aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis bei alternatyviomis BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, važiavo gydytis į reabilitacijos centrą, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, dirba, augina du mažamečius vaikus.
8. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis M. L., nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
9. Nuteistojo Ž. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo M. L. ir nuteistojo T. I. Gynėjo A. Butos apeliaciniai skundai atmestini.
10. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).
Dėl nuteistojo Ž. V. apeliacinio skundo
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. prašo nusikalstamą veiką dėl 2020 m. lapkričio 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje surastų 2,368 g heroino bei 31 tabletės „Lorazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kurio masė 0,0775 g, ir 15 tablečių „Clonazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė 0,030 g, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio l dalį, o dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T. I. kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus jo padarytas nusikalstamas veikas, skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, pripažįstant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis visiškai pripažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu. Teigia, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad 2020 m. lapkričio 11 d. savo reikmėms įsigijo apie 3 g heroino, nes yra visiškai priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tuo metu turėjo lėšų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Įsigijęs minėtą narkotinę medžiagą ją padalino į lankstinukus sau mėnesiui, tokiu būdu pasidarė apie trisdešimt lankstinukų, tai yra tiek, kiek jam reikia, kad neperdozuotų ir galėtų normaliai dirbti ir gyventi. Apelianto teigimu, jis pardavė T. I. narkotinių medžiagų atsitiktinai, jį pažįsta iš matymo kaip asmenį, priklausomą nuo narkotinių medžiagų. 2020 m. lapkričio 11 d. T. I. parašė žinutę, kad nori susitikti, susitikus paklausė, gal jis žino, kur gauti narkotinių medžiagų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencijos būsena, todėl, suprasdamas jo būseną, sutiko T. I. perleisti tris lankstinukus su heroinu, kuriuos turėjo su savimi, už savikainą. Apelianto teigimu, faktą, kad jis kam nors, išskyrus T. I., būtų pardavęs ar kitaip platinęs narkotines medžiagas, neparodė ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai Ž. S., M. Š., Ž. G., kurie atliko slaptą tyrimą. Fakto, kad jis įsigijo narkotikų su tikslu juos platinti, nepatvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija bei slapto sekimo duomenys. Apelianto nuomone, turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė tam tikriems įrodymams ar jų daliai, nevertindamas įrodymų visumos, kai kuriuos įrodymus vertindamas netinkamai, neatsižvelgdamas į in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo reikalavimus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei padarydamas bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl jo kaltumo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Motyvai dėl įrodymų turi būti pagrįsti argumentuota visų įrodymų analize. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą įvesti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-32/2010 ir kitos). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
13. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-309-495/2019).
14. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. V. neginčija fakto, kad pardavė už 60 Eur T. I. 3 folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu, tačiau tvirtina, kad likusį 2,368 g heroino kiekį, supakuotą į 31 folijos lankstinuką ir 2 maišiukus, laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol 2020 m. lapkričio 11 d. 19.10 val. policijos pareigūnai narkotinę medžiagą aptiko ir išėmė kratos metu, savo asmeniniam vartojimui, todėl prašo jo veiką dėl šios likusios narkotinės medžiagos – heroino – įsigijimo ir laikymo kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o dėl 2020 m. lapkričio 11 d. 3-jų folijos lankstinukų su 0,063 g heroino pardavimo už 60 Eur T. I. kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo Ž. V. visa nusikalstama veika pagrįstai ir teisėtai kvalifikuota būtent pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
15. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis Ž. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad pardavė dalį narkotinės medžiagos – heroino – nuteistajam T. I., kad parodė, jog visas kitas jo gyvenamojoje vietoje kratos metu surastas narkotinės medžiagos – heroino – kiekis buvo skirtas tik jo asmeniniam vartojimui. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tokia nuteistojo versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.
16. Pažymėtina, kad nuteistojo Ž. V. nurodyta aplinkybė, jog jis ir pats vartojo narkotines medžiagas, visiškai nepaneigia fakto, jog jis didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino – įsigijo būtent turėdamas tikslą jas platinti.
17. Iš 2020 m. lapkričio 11 d. kratos protokole užfiksuotų duomenų nustatyta, kad nuteistojo Ž. V. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), surasta ir paimta metalinė dėžutė, kurioje 15 vnt. folijos lankstinukų su galbūt narkotine medžiaga, kuri supakuota į paketą Nr. 457001, 31 vnt. „Lorazepam“ ir 15 vnt. „Clonazepam“ tablečių, supakuotos į paketą Nr. 456912, 2 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių su galbūt narkotine medžiaga ir 16 vnt. folijos lankstinukų su galbūt narkotine medžiaga, supakuotų į paketą Nr. 456911, elektroninės svarstyklės supakuotos į paketą Nr. 456921, 480 Eur (t. 1, b. l. 72–76). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog kratos metu Ž. V. bute surasti folijos lankstinukai buvo su narkotine medžiaga – heroinu, šią aplinkybę objektyviai patvirtina 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada (t. 1, b. l. 117–123).
18. Kaip ir apeliaciniame skunde, teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. tvirtino, kad jis 2,368 g heroino kiekį, supakuotą į 31 folijos lankstinuką ir 2 maišiukus, surastus kratos metu, laikė savo asmeniniam vartojimui, jis buvo nusipirkęs didesnį kiekį narkotinių medžiagų už 500 Eur, nes buvo gavęs atlyginimą, kad nereikėtų ieškoti, pasidarė trisdešimt su trupučiu lankstinukų (t. 3, b. l. 173–175).
19. Nors nuteistasis Ž. V. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo ir gaudavo pajamų, tačiau, kaip jis teisiamajame posėdyje pats parodė, turi žmoną, kuri niekur nedirba, mažametį vaiką, ir jis vienas išlaiko šeimą, todėl tai, kad jis gaudavo pajamų, savaime nepatvirtina to, kad jis turėjo finansinę galimybę įsigyti didelį kiekį narkotinių medžiagų būtent savo asmeniniam vartojimui. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą daryti išvadą, kad įsigytas didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino – buvo skirtas būtent platinimui.
20. Teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. tvirtino, kad jis išdalindamas narkotines medžiagas į lankstinukus, jokių priemonių nenaudojo, jas dalino iš akies. Namuose turėjo elektronines svarstykles, tačiau narkotinėms medžiagoms sverti svarstyklių nenaudojo, svarstyklėmis svėrė maistą katinui (t. 3, b. l. 173–175). Tačiau iš 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 456921), 2020 m. lapkričio 11 d. surastų kratos metu namuose (duomenys neskelbtini), paviršiaus yra narkotinių medžiagų – heroino – ir metadono pėdsakai (t. 1, b. l. 117–123). Ir ši aplinkybė visiškai paneigia nuteistojo Ž. V. versiją, kad jis svarstyklėmis svėrė maistą katinui, bei patvirtina faktą, kad svarstyklėmis buvo svertos būtent narkotinės medžiagos – heroinas. Be to, bylos duomenys visiškai paneigia nuteistojo Ž. V. parodymus dėl to, kad jis išdalino narkotines medžiagas į lankstinukus iš akies, nes jie buvo skirti jo asmeniniam vartojimui, o tris lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kuriuos buvo pasiėmęs su savimi, pardavė T. I. tik atsitiktinai, suprasdamas jo būseną. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2020 m. gruodžio 17 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados nustatyta, jog rudos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 454740), asmens apžiūros metu surasto pas M. L., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,021 g (23,1 %); rudos spalvos miltelių iš 2 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. 454741), asmens apžiūros metu surastų pas T. I., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio bendroji masė yra 0,042 g (25,3 %), t. y. tiek pas M. L., tiek ir pas T. I. asmens apžiūros metu surastuose lankstinukuose, kiekviename iš jų buvo visiškai vienoda narkotinės medžiagos – heroino – masė – po 0,021 g. Ir ši aplinkybė parodo, kad nuteistasis Ž. V. narkotines medžiagas išdalino į lankstinukus ne iš akies, kaip jis teigė asmeniniam vartojimui, bet narkotinės medžiagos kiekviename lankstinuke buvo pasvertos itin tiksliai, kiekviename lankstinuke narkotinės medžiagos – heroino – masė buvo po 0,021 g, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad visi lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu – buvo paruošti būtent platinimui.
21. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas ir buvo pradėtas 2020 m. spalio 23 d. būtent tada, kai Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ajame veiklos skyriuje buvo gauta informacija (kriminalinės žvalgybos duomenys), apie tai, jog Ž. V. platina narkotinę medžiagą – heroiną (t. 1, b. l. 1–6). Tą pačią dieną prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir teisėjo 2020 m. spalio 23 d. nutartimis buvo leista nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2021 m. sausio 23 d. klausytis Ž. V. telefoninių pokalbių jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu, darant šios informacijos garso įrašus, bei atlikti slaptą Ž. V. sekimą (t. 1, b. l. 44–45, 58–59). Ir, nepraėjus nei 20 dienų po minėtos informacijos gavimo, ši informacija visiškai pasitvirtino – atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 11 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), Ž. V. tris folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu pardavė už 60 Eur T. I.. Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. G. patvirtino, kad iš kriminalinės žvalgybos buvo gauta informacija, jog Ž. V. disponuoja narkotinėmis medžiagomis, jas platina, todėl tuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sankcionuotos prievartos priemonės, taikytos Ž. V. (t. 4, b. l. 115–117).
22. Nuteistojo Ž. V. teiginius, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, o tris folijos lankstinukus su 0,063 g heroinu T. I. pardavė atsitiktinai, be jau aptartų duomenų, visiškai paneigia ir 2020 m. lapkričio 11 d. telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuoti duomenys, taip pat ir nuteistųjų T. I. bei M. L. parodymai.
23. Iš 2020 m. lapkričio 11 d. telefoninių pokalbių, kurie užfiksuoti ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, suvestinės tarp vyriškio, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, T. I. ir Ž. V. nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 11 d. 11.22.03 val. vyriškis (T. I.) skambino Ž. V. ir klausė: „a viskas gerai“, Ž. V. atsakė, kad „pas manęs gerai“. Vyriškis (T. I.) neišgirdo, ką Ž. V. pasakė, klausė: „ką“, tada Ž. V. keikdamasis pasakė, kad „gerai sakau“, kad atsilaisvins už pusvalandžio, ne anksčiau, o vyriškis (T. I.) paklausė, kur gali susitikti. Ž. V. nurodė paskambinti už pusvalandžio, kad tada pasakys, kur tiksliai susitiks. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.05.18 vyriškis (T. I.) vėl paskambino Ž. V. ir paklausė, kur jie gali susitikti. Ž. V. nurodė, kad gali susitikti už 15 – 20 minučių, ne anksčiau, prie „ (duomenys neskelbtini)“. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.12.18 val. Ž. V. gavo SMS žinutę iš T. I. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini): „Ateik“. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.12.57 val. Ž. V. atsakė SMS žinute: „Tuoj. Keliese laukiat“. 2020 m. lapkričio 11 d. 12.13.13 val. T. I. SMS žinute atsakė: „Trise“ (t. 1, b. l. 52–53, 49–51).
24. Teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. parodė, jog T. I. pažįsta kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, su juo matėsi kelis kartus, buvo apsikeitę telefono numeriais. Įvykio dieną jis tiesiog susitarė su juo susitikti prie parduotuvės, o susitikimo metu T. I. paklausus, kur gauti narkotinių medžiagų, jis jam jų davė (pardavė), suprasdamas jo būseną, nes narkotinių medžiagų turėjo pasiėmęs su savimi (t. 3, b. l. 173–175). Atkreiptinas dėmesys, kad iš aptartų teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo Ž. V. parodymų nustatyta, jog jis T. I. iš esmės gerai net nepažinojo, kaip teigė, jį pažinojo būtent kaip asmenį, vartojantį narkotines medžiagas, ir su juo matėsi tik kelis kartus, tačiau iš aptartų telefoninių pokalbių tarp T. I. ir Ž. V. aiškiai matyti, kad T. I. paskambinęs Ž. V., t. y. paskambinęs tiesiog pažįstamam asmeniui, ir Ž. V. paklausus – „a viskas gerai“, o Ž. V. atsakius, kad „pas manęs gerai“, T. I. dar neišgirdus, o Ž. V. nervingai pakartojus, jog „gerai sakau“, T. I. iš karto paklausė, kur jie galėtų susitikti, o Ž. V. net neklausdamas, kodėl šis norėtų susitikti, su juo iš karto susitikti sutiko. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo jokios kalbos apie tai, kad T. I. nori susitikti su Ž. V. ne vienas, tačiau pats Ž. V. SMS žinute paklausė: „Keliese laukiat“, o T. I. SMS žinute atsakė: „Trise“. Pažymėtina, kad tiek iš nuteistojo T. I., tiek ir iš nuteistojo M. L. teisiamajame posėdyje duotų parodymų nustatyta, kad jie ieškojo iš ko nusipirkti narkotinių medžiagų, nes buvo abstinencijos būsenos, kad Ž. V. skambino būtent kaip asmeniui, kuris platina narkotines medžiagas, jie turėjo pinigų būtent trims lankstinukams, t. y. M. L. turėjo 20 Eur, o vienas „čekis“ tiek ir kainavo, ir T. I. turėjo 40 Eur, todėl nusipirko iš Ž. V. tris lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu, kurie iš karto po įvykio, asmens kratos metu iš jų ir buvo paimti – iš M. L. paimtas vienas ir iš T. I. – du lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu (t. 3, b. l. 176–178, t. 1, b. l. 90–92, 95–97). Ir šiuo atveju nėra net mažiausios abejonės dėl to, kad T. I. ir Ž. V. užmaskuotai, būtent jiems suprantamais išsireiškimais, kalbėjo būtent apie narkotines medžiagas – T. I. klausdamas: „a viskas gerai“, neabejotinai klausė, ar Ž. V. turi narkotinių medžiagų, o Ž. V. atsakius: „pas manęs gerai“, o T. I. dar neišgirdus, Ž. V. nervingai pakartojus, jog „gerai sakau“, patvirtino, kad jų turi. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad užmaskuotai buvo kalbama ir apie norimą įsigyti narkotinių medžiagų kiekį, kai Ž. V. SMS žinute paklausė: „Keliese laukiat“, o T. I. SMS žinute atsakė: „Trise“.
25. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. V. teigė, jog 2020 m. lapkričio 11 d. T. I. jam parašė žinutę, kad nori susitikti, ir tik susitikus jo paklausė, gal jis žino, kur gauti narkotinių medžiagų, nes jam buvo prasidėjusi abstinencijos būsena, todėl, suprasdamas jo būseną, sutiko T. I. už savikainą perleisti tris lankstinukus su heroinu, kuriuos turėjo su savimi. Tačiau pažymėtina, kad iš paties teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo Ž. V. parodymų nustatyta, kad susitikus su T. I., T. I. įsėdo į jo automobilį, ir jis T. I. be žodžių padavė tris dozes su heroinu, o T. I. padavė jam 60 Eur, ir jie išsiskyrė. Šiuo atveju paties nuteistojo Ž. V. parodymai patvirtina, kad joks pokalbis tarp jų nevyko, viskas buvo sutarta iš anksto, abu susitiko dėl iš anksto sutarto tikslo, t. y. Ž. V. tam, kad parduotų, o T. I. tam, kad nusipirktų iš Ž. V. tris lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis T. I. taip pat patvirtino, kad jis įlipo į Ž. V. automobilį, be pokalbių padavė 60 Eur, o Ž. V. jam padavė tris lankstinukus. Tai, kad narkotinių medžiagų pardavimas užtruko tik 10-20 sekundžių, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas M. Š., kuris dalyvavo atliekant Ž. V. slaptą sekimą. Liudytojas M. Š. parodė, kad T. I. priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo Ž. V., į jį įsėdo, iš rankų į rankas kažką perdavė, ir T. I. išlipo, į dešinės pusės džemperio kišenę kažką įsidėjo, įsėdo į taksi automobilio galą ir išvažiavo (t. 4, b. l. 102–103). Ir šiuo atveju ne tik paties nuteistojo Ž. V., bet ir nuteistojo T. I. parodymai parodo, kad Ž. V. T. I. pardavė narkotikus ne atsitiktinai jį sutikęs ir T. I. paklausus, kur gali įsigyti narkotinių medžiagų, bet T. I. su M. L. tikslingai taksi automobiliu atvyko į sutartą vietą, o nuteistasis Ž. V. tikslingai atvežė parduoti jau iš anksto tiksliai pasvėręs ir sudėjęs į tris lankstinukus narkotinės medžiagos – heroino, kaip ir tarėsi užmaskuotai telefoninių pokalbių metu bei SMS žinutėmis. Ir šios aptartos aplinkybės aiškiai parodo, kad Ž. V. buvo įsigijęs narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą ją platinti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Nagrinėjamu atveju tai, kad nebuvo užfiksuota daugiau telefoninių pokalbių ar nenustatyta daugiau faktų slapto sekimo metu dėl narkotinių medžiagų platinimo, visiškai nepaneigia aplinkybės, kad nuteistasis Ž. V. buvo įsigijęs didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad šiuo atveju aptarti telefoniniai pokalbiai tarp T. I. ir Ž. V., jų užmaskuoti, bet abiem suprantami išsireiškimai, kurie, kaip žinoma pagal teismų praktiką, paprastai būdingi visiems narkotikų pirkėjams ir jų platintojams, neabejotinai parodo, kad nuteistasis Ž. V. platino narkotines medžiagas. Šiuo atveju, nors užfiksuotas Ž. V. pokalbis tik su T. I., tačiau šis pokalbis aiškiai parodo, kad Ž. V. skambino asmenys, vartojantys narkotikus ir žinantys, kad Ž. V. juos platina, jis iš užmaskuoto išsireiškimo suprasdavo, kokį kiekį narkotinių medžiagų nori įsigyti jų pirkėjas, taip pat buvo ir susitarimas, iš kurio buvo aišku, ar tuo metu Ž. V. turi parduoti narkotinių medžiagų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir aptarti duomenys yra pakankamai informatyvūs tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl to, jog Ž. V. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą ją platinti. Pažymėtina, kad šiuo atveju ir vienos dienos aptarti užmaskuoti pokalbiai ir SMS žinutės tarp Ž. V. ir T. I. dėl narkotinių medžiagų pardavimo, juos vertinant su kitais byloje esančiais aptartais įrodymais, t. y. atsižvelgiant į Ž. V. įsigytos narkotinės medžiagos – heroino – kiekį, į tai, kad jo namuose buvo surastos elektroninės svarstyklės, ant kurių paviršiaus buvo narkotinės medžiagos – heroino, padarytų lankstinukų skaičių, netgi tiksliai pasvertus narkotinės medžiagos – heroino – kiekius lankstinukuose, kuriuos Ž. V. pardavė T. I., patį narkotinės medžiagos perdavimo faktą, kai ji buvo perduota T. I. net be žodžių, neabejotinai patvirtina, kad Ž. V. įgijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą ją platinti. Pažymėtina, kad iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo M. G. parodymų nustatyta, kad kontroliuojant Ž. V. telefoninius pokalbius, buvo ir kitų asmenų skambučių, iš kurių būtų galima suprasti, jog skambinama dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, bet skambinę asmenys nebuvo nustatyti (t. 4, b. l. 115–117). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis Ž. V. parodė, kad didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, kurių tris lankstinukus pardavė T. I., o kita dalis buvo surasta ir paimta kratos metu jo bute, įsigijo 2020 m. lapkričio 11 d., o tą pačią dieną ir buvo atlikta krata bei surasti, pažymėtina, paruošti lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu, todėl logiška, kad per trumpą laiką nuo narkotinių medžiagų įsigijimo, daugiau platinimo faktų nustatyta ir nebuvo. Tačiau, kaip jau aptarta, ši aplinkybė visiškai nepaneigia byloje surinktų ir aptartų įrodymų dėl to, kad Ž. V. laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turėdamas tikslą ją platinti. Priešingai, pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 11 d. nuteistasis Ž. V. įsigijęs didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, jas iš karto tą pačią dieną ir pradėjo platinti – jų pardavė T. I., o kitus lankstinukus su narkotine medžiaga – heroinu – laikė namuose, jų išplatinti nespėjo, nes tą pačią dieną, vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, būtent iš nuteistojo Ž. V. pokalbio turinio buvo nustatyta, kad Ž. V. gali platinti narkotinę medžiagą, bei slapto sekimo metu ši aplinkybė pasitvirtino, nuteistasis Ž. V. buvo užfiksuotas darantis nusikalstamą veiką, o kratos metu jo namuose buvo surasti ir paimti kiti likę paruošti lankstinukai su narkotine medžiaga – heroinu. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, be kita ko, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi ir tai, ar kaltininkas anksčiau jau yra jas platinęs. Šiuo atveju, be visų jau nustatytų ir aptartų aplinkybių, kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis Ž. V. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu buvo nuteistas, be kita ko, ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartimi 2019 m. vasario 4 d. lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikus trejų metų septynių mėnesių aštuonių dienų laisvės atėmimo bausmės.
27. Pažymėtina, kad tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, juos vertinant bendrajame bylos kontekste. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma pakankama Ž. V. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.
28. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. V. taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu, kadangi BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto dispozicijoje imperatyviai nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau ne labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis).
29. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistasis Ž. V. pripažintas pavojingu recidyvistu, motyvuojant tuo, kad Ž. V. anksčiau iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturis kartus už įvairius nusikaltimus, kartu ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, realiai atlikinėjo 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Lygtinio paleidimo metu padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir nors turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau toliau daro naujas sunkias nusikalstamas veikas, ir tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, rodo, kad jis nekeičia gyvenimo būdo ir yra itin pavojingas visuomenei.
30. BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą.
31. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad skundžiamu nuosprendžiu Ž. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, t. y. sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau ne labai sunkų (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimą. Tačiau pažymėtina, kad, nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo nurodoma, jog pripažįstant Ž. V. pavojingu recidyvistu, vadovaujamasi BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš motyvų aiškiai matyti, jog Ž. V. pripažintas pavojingu recidyvistu BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje teisingai ir pagrįstai nurodyta, kad Ž. V. anksčiau iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo buvo teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, iš jų Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. Ž. V. būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, kurių vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padarė naują sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, už kurį pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. V. pavojingu recidyvistu, atsižvelgė į BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatytos aplinkybės neginčijamos ir apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. V. pavojingu recidyvistu, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis, kadangi nuteistojo padėties neblogina, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Ž. V. pripažintinas pavojingu recidyvistu.
Dėl nuteistojo T. I. gynėjo advokato A. Butos apeliacinio skundo
32. Nuteistojo T. I. gynėjas advokatas A. Buta prašo nuteistajam T. I. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis bei alternatyviomis BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytomis bausmėmis, motyvuodamas tuo, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino pripažintą nuteistojo T. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat gynėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad T. I. nedaro išvadų ir toliau savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, dėl to bausmės tikslų negalima pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nurodo, kad nuteistasis T. I. yra jauno amžiaus, turi nuolatinį darbą ir teisėtą pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, deda maksimalias pastangas tam, kad atsikratytų priklausomybės narkotinėms medžiagoms. 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu T. I. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtos 2 950 Eur baudos dalį – 450 Eur – T. I. sumokėjo, šios baudos visa apimtimi T. I. negalėjo sumokėti ir taip atlikti paskirtą bausmę tiek dėl pandeminiu laikotarpiu susiklosčiusios prastos ekonominės padėties, tiek ir dėl blogos savo sveikatos būklės, nes nagrinėjant šią bylą teisme, jis buvo labai sunkiai sužalotas, jis buvo nedarbingas beveik metus laiko.
33. Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
34. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.
35. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
36. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. I. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo T. I. skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
37. Skirdamas bausmę nuteistajam T. I. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad T. I. padarė tyčinį nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad dirba bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
38. Pažymėtina, kad nuteistasis T. I. anksčiau, iki nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo teistas keturis kartus už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžiu už narkotinių medžiagų disponavimą pagal BK 260 straipsnio 1, 2 dalis buvo nuteistas subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko 2020 m. gegužės 18 d., tačiau netgi po to, kai buvo nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, praėjus vos šešiems mėnesiams po bausmės atlikimo, jis ir vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su narkotinių medžiagų disponavimu, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Be to, nuteistasis T. I. po šios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, 2021 m. rugsėjo 3 d. padarė ir dar vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, už kurios padarymą nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu. Ir nors nuteistasis dirba, tačiau aptarti nuteistąjį T. I. charakterizuojantys duomenys parodo, kad jis visgi nelinkęs pasitaisyti, priešingai, yra linkęs nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų ir nusikalsti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis T. I. maksimaliai stengiasi dėl to, kad atsikratytų priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis T. I. būtent po to, kai 2020 m. spalio 30 d. buvo įrašytas dėl gydymo farmakoterapijos metadonu programoje Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale, nepraėjus nė dviem savaitėm, padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, susijusią vėl su narkotinių medžiagų disponavimu. Ir tai parodo, kad nuteistasis yra asmuo, kritiškai nevertinantis savo elgesio pasekmių.
39. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti T. I. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. I. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o, esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kuri parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, pirmosios instancijos teismo nustatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ir taip žymiai mažesnis nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys), todėl ją mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.
Dėl nuteistojo M. L. apeliacinio skundo
41. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo sumažinti jam paskirtą bausmę, motyvuodamas tuo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, važiavo gydytis į reabilitacijos centrą, šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja, dirba, augina du mažamečius vaikus.
42. Skirdamas bausmę nuteistajam M. L. už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė tyčinį nusikaltimą, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat atsižvelgė į tai, kad jis gydosi reabilitacijos centre bei į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).
43. Pažymėtina, kad nuteistasis M. L. teistas net šešiolika kartų už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, iš jų, iki šios nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymą teistas net dvylika kartų, iš jų ir už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinių medžiagų disponavimu, padarymą. Nors nuteistasis M. L. ir gydosi reabilitacijos centre, turi mažamečių vaikų, tačiau jo teistumai už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą rodo, kad jis nelinkęs gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo, nuolat daro tyčines nusikalstamas veikas, iš ankstesnių teistumų, nors ne kartą buvo nuteistas ir švelnesnėmis bausmės rūšimis, taip pat ir laisvės atėmimu, jis jokių išvadų nedaro ir, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei gyventi sąžiningai.
44. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekdamas užtikrinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti M. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. L. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai ir teisėtai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, o, esant nustatytai ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į kurią buvo atsižvelgta skiriant bausmę, bet ir jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kuri parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, pirmosios instancijos teismo nustatytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra ir taip žymiai mažesnis nei BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys), todėl ją mažinti dar labiau nėra jokio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
45. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma bei prašymas iš nuteistojo M. L. priteisti valstybei 170 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), t. y. už gynėjos advokatės M. Saveljevos suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam M. L. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
46. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundė nuteistasis M. L., išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pagrindas keisti nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistajam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis privalės atlikti įsiteisėjus nuosprendžiui. Šiuo metu nuteistasis nedirba, gydosi reabilitacijos centre, turi du mažamečius vaikus, pažymėtina, jis apeliacinį skundą rašė pats, advokato paslaugomis nesinaudojo, tačiau, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra privalomas. Todėl, nors nuteistojo apeliacinis skundas ir atmestinas, tačiau, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. L. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, kolegija
nusprendžia:
nuteistojo Ž. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažintas pavojingu recidyvistu, pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Ž. V. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Nuteistojo M. L. (M. L.) ir nuteistojo T. I. gynėjo advokato Alvydo Butos apeliacinius skundus atmesti.
Iš nuteistojo M. L. (M. L.) 170 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.