Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-181-368/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-14
Bylos Nr.: 2A-181-368/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04526-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: V. Š.

Kategorijos

2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai

Civilinė byla Nr. 2A-181-368/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04526-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.10.; 2.6.1.4.; 2.6.2.1.; 2.6.8.6.; 2.6.8.9.; 2.6.8.10.; 2.6.8.11.5.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.8.; 2.6.16.1.; 2.6.16.11.1.; 2.6.16.12.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-149-641/2020 pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuomos, komunalinių mokesčių bei nuostolių priteisimo ir atsakovo V. Š. patikslintą priešieškinį ieškovei J. G. dėl negrąžinto depozito priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. G. prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 960,00 Eur nuompinigius už 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius, 271,68 Eur delspinigius už nesumokėtą nuomos mokestį, 514,49 Eur nesumokėtus komunalinius mokesčius už 2018 metų gruodžio bei 2019 metų sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius, 13,36 Eur delspinigius už nesumokėtus komunalinius mokesčius. Į padarytos 1355,00 Eur žalos atlyginimą įskaičius 500,00 Eur depozitą, priteisti iš atsakovo 855,00 Eur nuostolių atlyginimą. Taip pat priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1154,16 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2017 m. gegužės 7 d. nuomos sutartimi, kuri buvo pratęsta 2018 m. gegužės 1 d., ieškovė išnuomojo atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini) (toliau tekste – butas), bei vieną automobilio parkavimo aikštelę Nr. 12. Ieškovė teigė, jog pagal žodinį susitarimą nuo 2018 metų gruodžio mėnesio atsakovas išsinuomojo ir antrą automobilių parkavimo aikštelę Nr. 4 bei įsipareigojo mokėti nuomos mokestį po 20,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas pažeidė nuomos sutarties ir žodinio susitarimo dėl automobilio parkavimo aikštelės Nr. 4 sąlygas, laiku nesumokėjo nuomos mokesčio, mokesčių už komunalines paslaugas ir už naudojimąsi automobilio parkavimo aikštele Nr. 4. Paaiškino, jog atsakovas už buto nuomą ir komunalinius mokesčius visada mokėjo grynais, pagal jos pateiktas sąskaitas, pinigus iš atsakovo ji pasiimdavo jo darbovietėje. Mokesčius už komunalines paslaugas ieškovė susimokėdavo internetu. Teigė, jog iki 2018 metų rudens atsiskaitymai pagal sutartį atsakovui jokių problemų nekėlė, tačiau 2018 metų rugsėjo / spalio mėnesį prasidėjus atsiskaitymo vėlavimams, susidarė nemaža skolos suma. Taip pat ieškovė teigė, jog visi atsakovo mokėjimai pagal sutartį baigėsi nuo 2019 metų sausio mėnesio, tačiau nurodė, jog 2019 m. sausio 24 d. ieškovė su atsakovu susitiko prie atsakovo darbovietės, tada jai buvo grąžintas nuomos mokesčio likutis už 2018 metus ir 249,13 Eur suma už nesumokėtus rugsėjo / spalio mėnesio komunalinius mokesčius. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 m. gegužės 6 d. atsakovo iniciatyva, t. y. atsakovui tą dieną grąžinus buto raktus ieškovei. Išsikeldamas iš ieškovei priklausančio buto, atsakovas ne tik neatsiskaitė už nuomą bei nesumokėjo komunalinių mokesčių, taip pat atsakovas paliko butą netvarkingą, apleistą ir nešvarų, todėl ieškovė turėjo samdyti valymo paslaugas teikiančius asmenis ir patyrė 600,00 Eur buto generalinio valymo išlaidų. Ieškovė teigė, jog atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas, pablogino išsinuomotą daiktą, padarė jos turtui žalos, t. y. apgadino daiktus, sienas, grindis, miegamajame kambaryje sulaužė lovos groteles, virtuvėje sulaužė į spintelę įmontuotą dėžę šiukšlėms dėti, virtuvėje sulaužė 2 staljuostes, nepataisomai sugadino vonios kriauklės paviršių, sulaužė odinę kėdę (pufą), sulaužė žurnalinį staliuką, todėl privalo atlyginti ieškovei nuostolius. Nurodė, jog sutartyje numatyta teise apžiūrėti butą nuomos laikotarpiu ji nesinaudojo, neturėjo tam laiko. Ieškovė prašė atsakovo V. Š. patikslintą priešieškinį atmesti. Teigė, jog šalys nuomos sutartimi susitarė, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, sumoka 500,00 Eur dydžio depozitą, kuris atsakovui grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai ir atsakovui atsiskaičius su nuomotoja už išsinuomotas patalpas su sąlyga, kad atsakovas šiai patalpai nepadarys jokios žalos. Kadangi atsakovas padarė žalos turtui, kuri viršijo sumokėtą depozitą, ieškovė depozito negrąžino, įskaitė sumokėtą depozitą į jai padarytos žalos dydį sumažindama prašomus priteisti 1355,00 Eur nuostolius 500,00 Eur suma, todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteisti 855,00 Eur nuostoliai.

2. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, tenkinti jo patikslintą priešieškinį ir priteisti iš ieškovės 500,00 Eur negrąžintą depozitą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas išsinuomojo butą su baldais, buitine įranga ir požemine aikštele. Kadangi ieškovei priklausė dvi požeminės aikštelės, 2019 m. vasario mėnesį, mokėdamas nuomą ir komunalinius mokesčius, atsakovas ieškovės paprašė geranoriškai leisti laikinai pasinaudoti požemine aikštele Nr. 4 draugės automobiliui pastatyti, kol jie bus išvykę į Egiptą. Žodinio susitarimo dėl šios aikštelės nuomos jie nebuvo sudarę, ieškovė aikštele leido naudotis be papildomo mokesčio, kadangi aikštelė vis tiek buvo tuščia, ieškovė ja nesinaudojo, bute atsakovo draugė niekada negyveno, 2018 metų gruodžio mėnesį jokios kalbos ar susitarimo dėl antros aikštelės nebuvo, nes atsakovui ji buvo nereikalinga. Šalių sudaryta buto nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. kovo 31 d., atsakovas iš buto daiktus išsivežė 2019 m. kovo 30 d., 2019 m. kovo 31 d. butą išvalė ir daugiau bute nebesilankė. Atsakovo atstovė nurodė, jog byloje nėra ginčo, jog šalys susitiko bute 2019 m. gegužės 6 d. ir atsakovas tą dieną atidavė ieškovei buto raktus. Atsakovas įsipareigojo nuompinigius ir komunalinius mokesčius mokėti grynais pinigais. Ieškovė žodžiu pasakydavo komunalinių mokesčių sumą, o atsakovas būtent tiek grynųjų pinigų jai paduodavo, komunalinių mokesčių lapelių netikrindavo. Visus mokesčius pagal sutartį mokėjo grynais pinigais laiku, nuomos mokestį mokėjo į priekį, t. y. už ateinantį mėnesį, o komunalinius mokesčius už einamąjį mėnesį. Išsikraustydamas 2019 m. kovo 31 d. paskambino ieškovei dėl buto raktų grąžinimo, tačiau ieškovė neturėjo laiko ir pasakė, jog turėdama laiko buto raktus pasiims pati. Teismo posėdžio metu nurodė, jog susitikus 2019 m. gegužės 6 d. atsakovas ieškovei perdavė 200,00 Eur už paskutinius komunalinius mokesčius. Atsakovas teigė, jog šalims susitikus 2019 m. sausio 24 d. prie atsakovo darbovietės, jis padavė ieškovei 500,00 Eur sumą už vasario mėnesio nuomą ir už sausio mėnesio komunalinius mokesčius. Šalims susitikus 2019 m. vasario mėnesį, atsakovas ieškovei padavė 600,00 Eur sumą. Atsakovas teigė, jog ieškovė taip pat nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo VŠĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro paskaičiuotą mokestį už laikotarpį 2019-01-01 – 2019-12-31, nors ginčo dėl to, kad atsakovas visus 2019 metus buto nesinuomojo, nėra. Pasak atsakovo, neteisingai paskaičiuoti ir delspinigiai. Nurodė, jog butą atsakovas paliko sutvarkytą, išsinuomotame bute negyveno nei vaikai, nei gyvūnai, nevyko vakarėliai ar švenčių šventimai, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti 600,00 Eur buto valymo išlaidas yra nepagrįstas. Giluminis buto ir jame esančių baldų valymas yra rekomendacinis, dėl to šalys sutartimi nesitarė. Atsakovas teigė, jog butą paliko tokį, kokį išsinuomojo, atsižvelgiant į natūralų daiktų nusidėvėjimą, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, jog odinę kėdę (pufą) galėjo sulaužyti. Nesutiko su kriauklės sugadinimu, teigė, jog akrilinė kriauklė natūraliai nusidėvėjo, žurnalinio staliuko mechanizmas jau buvo sulūžęs išnuomojant, apie jį atsakovas ieškovei pranešė dar 2017 m. birželio mėnesį, lovos grotelių mechanizmo jis išsinuomojant netikrino, čiužinio nepakėlė, kitų daiktų taip pat nesulaužė, virtuvės stalviršio apvadus galėjo sulaužyti darbininkai tvarkę dujinį katilą. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog antstolis R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą surašė tik 2019 m. gegužės 20 d. Jame pažymėjo natūralų daiktų susidėvėjimą ir dulkes bute. Nurodė, jog ieškovė reikalaudama žalos atlyginimo iš esmės remiasi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir 2017-05-07 priedu Nr. 1, kuriame visų daiktų būklė nurodyta „gera“, ir kaitlentės, kurios kraštas nuskeltas, būklė „gera“. Mano, jog šie netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios, taip pat teigė, jog daiktų remonto / pakeitimo išlaidos nėra ieškovės realiai patirti nuostoliai, kuriuos ieškovė būtų sumokėjusi ir kuriuos dabar reikalauja priteisti iš atsakovo, nes ieškovė ir jos sugyventinis teismo posėdžiu metu nurodė, jog į jokių daiktų remontus ir / ar taisymus nėra investuotos piniginės lėšos. Atsakovui kyla abejonių, ar ieškovė nebegali naudotis akriline vonios kriaukle pagal jos funkcinę paskirtį dėl atsiradusio nusidėvėjimo. Atsakovas vertina, kad 500,00 Eur depozito ieškovė jam negrąžino nepagrįstai, jokios žalos ieškovės turtui jis nepadarė ir yra pilnai atsiskaitęs su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei J. G. iš atsakovo V. Š. 349,72 Eur nuomos ir komunalinius mokesčius, 66,55 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 416,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui V. Š. iš ieškovės J. G. 339,19 Eur negrąžintą depozitą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 339,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 444,80 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė. Paskirstė šalims procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

4. Dėl nuomos sutarties pabaigos, nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo, teismas atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, kasacinio teismo praktiką bei vadovaujantis įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis (sprendimo 13-21 punktai), sprendė, jog atsakovui 2019 m. kovo 31 d. negrąžinus ieškovei buto raktų, atsakovas faktiškai neįvykdė savo pareigos grąžinti ieškovei nuomotą butą, todėl jam tenka pareiga atlyginti ieškovės nuostolius, t. y. sumokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius už 2019 m. balandžio mėnesį. Kadangi ieškovės nuostolius už 2019 metų balandžio mėnesį sudaro 300,00 Eur nuomos mokestis už butą, 48,05 Eur komunaliniai mokesčiai, paskaičiuoti pagal ieškovės teismui pateiktą pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ir 1,67 Eur mokestis už balandžio mėnesio buto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (20,00 Eur / 12 mėn. = 1,67 Eur), teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 300,00 Eur nuomos mokesčio ir 49,72 Eur komunalinių mokesčių, t. y. 349,72 Eur sumą.

5. Dėl ieškovė reikalavimo priteisti iš atsakovo nuompinigius už buto nuomą 2019 metų vasario ir kovo mėnesį, nesumokėtus komunalinius mokesčius už 2018 metų gruodžio, 2019 metų sausio, vasario ir kovo mėnesius, teismas nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių ieškinio reikalavimą dėl nesumokėtų nuompinigių ir komunalinių mokesčių pagrindžiančių patikimų įrodymų. Įvertinęs bylos aplinkybes ir vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovės reikalavimo dalyje nurodytus nuompinigius ir komunalinius mokesčius yra sumokėjęs, nes priešingu atveju ieškovė nebūtų leidusi gyventi atsakovui nuomojamame bute ir balandžio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą dėl nesumokėtų 640,00 Eur nuompinigių už 2019 metų vasario ir kovo mėnesius ir 466,44 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, teismas laikė neįrodytu, todėl atmetė.

6. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl 60,00 Eur nuomos mokesčio už aikštelės Nr. 4 nuomą 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, nes nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad šalių sudaryta rašytinė Sutartis būtų pakeista ir šalys būtų susitariusios dėl aikštelės Nr. 4 nuomos. Nors ieškovė teigė, kad 2018 metų gruodžio mėnesį šalys sudarė žodinį susitarimą dėl aikštelės Nr. 4 nuomos, tačiau jokių objektyvių įrodymų byloje nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog pagal bylos duomenis negalima nustatyti atsakovą turėjus prievolę mokėti ieškovei 20,00 Eur nuomos mokestį už aikštelę Nr. 4.

7. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 271,68 Eur delspinigius už nesumokėtą nuomos mokestį 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesį bei 13,36 Eur delspinigius už nesumokėtus komunalinius mokesčius 2018 metų gruodį, 2019 metų sausį, vasarį, kovą ir balandį, teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą (Sprendimo 33-36 punktai), Sutarties nuostatas, ieškovės pateiktą delspinigių skaičiavimą, sprendė, jog delspinigių skaičiavimo laikotarpis už nesumokėtus nuompinigius už balandžio mėnesį yra nuo 2019 m. kovo 26 d. iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, t. y. ieškinio teismui pateikimo dienos. Todėl priteisė ieškovei iš atsakovo 0,2 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 26 d iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. liepos 12 d.), juos skaičiuojant nuo už 2019 metų nesumokėtos 300,00 Eur nuomos mokesčio sumos, t. y. 65,40 Eur ((300,00 x 0,2 %) x 109 = 65,40; Sutarties 4.2. punktas, CK 6.71 straipsnis).

8. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 514,49 Eur delspinigių atlyginimą už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius, teismas nustatė, jog šalių nuomos sutartis pasibaigė 2019 m. kovo 31 d., kas reiškia, jog atsakovas komunalinius mokesčius už kovo mėnesį ieškovei turėjo sumokėti paskutinę nuomos sutarties galiojimo dieną – 2019 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisė 0,02 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., juos skaičiuojant nuo laiku kovo mėnesį nesumokėtos 57,21 Eur komunalinių mokesčių sumos, t. y. 0,41 Eur ((57,21 Eur x 0,02 %) x 36 = 0,41) bei 0,02 procentų dydžio delspinigiai už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. liepos 12 d.), juos skaičiuojant nuo laiku už balandžio mėnesį nesumokėtos 48,05 Eur komunalinių mokesčių sumos, t. y. 0,74 Eur ((48,05 Eur x 0,02 %) x 77 = 0,74) ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 1,15 Eur delspinigių už laiku nesumokėtus komunalinius mokesčius.

9. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti atsakovo padarytą 1355,00 žalos atlyginimą (įskaičius atsakovo sumokėtą 500,00 Eur depozitą), priteisti iš atsakovo 855,00 Eur nuostolių atlyginimą dėl bute esančių daiktų apgadinimo ir valymo paslaugų, teismas įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, sprendė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės dėl pufo sulaužymo bei virtuvės apvado įlaužimo gali būti vertinamos kaip pagrindas būsimai žalai atsirasti pagal ieškovės pateiktą sąmatą byloje, todėl šioje dalyje patikslintą ieškinį tenkino, iš atsakovo ieškovei priteisiant 150,00 Eur žalos atlyginimą. Ieškovės reikalavimų atlyginti nuostolius dėl kitų daiktų – sulaužytų lovos grotelių, dėl virtuvėje sulaužytos į spintelę įmontuotos dėžės šiukšlėms dėti, sugadinto žurnalinio staliuko sukimosi mechanizmo, išlaužtos sofos – lovos kairės pusės lentelės su tvirtinimo mechanizmu, teismas netenkino iš esmės dėl įrodymų nepakankamumo bei laikė kaip neįrodytus. Reikalavimą atlyginti žalą dėl dar vieno daikto - galimai nepataisomai sugadintos vonios kriauklės paviršiaus atmetė ne tik dėl įrodymų nepakankamumo, bet ir laikė, kad jos būklė pablogėjo dėl natūralaus jos nusidėvėjimo. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog pakeitus kriauklę ir patyrus realias išlaidas, ieškovei išlieka teisė kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

10. Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 600 Eur patirtą už generalinį buto valymą, nes atsakovas paliko butą netvarkingą ir taip pažeidė sutarties 5.4. punktą ir butą paliko netvarkingą, todėl prašo priteisti iš atsakovo 600,00 Eur žalos atlyginimą už generalinį buto valymą, teismas nurodė, kad Sutartis nenumatė ieškovei teisės vienašališkai nuspręsti samdyti buto tvarkytoją, o dėl generalinio buto valymo profesionaliomis valymo priemonėmis šalys Sutartimi nesitarė (Sutarties 5.4 p., 6.2 punktas), todėl pripažino, kad ieškovė patyrė tik 10,81 Eur šaldytuvo išvalymo išlaidų. Prie šios sumos pridėjęs žalos atlyginimo sumą dėl pufo sulaužymo bei virtuvės apvado įlaužimo, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 160,81 Eur žalos atlyginimo sumą, t. y. sumažino atsakovo sumokėtą depozitą (500 Eur) 160,81 Eur suma.

11. Dėl atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimų – priteisti iš ieškovės 500,00 Eur negrąžintą depozitą ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teismas konstatavo, jog atsakovas padarė ieškovės nuomotai gyvenamajai patalpai 160,81 Eur žalą, todėl sprendė, jog atsakovas pažeidė Sutarties 3.2. punktą. Teismas pažymėjo, jog sutartinės netesybos, t. y. 500,00 Eur depozitas, bei priteistas 160,81 Eur žalos atlyginimas skirti tam pačiam tikslui – kompensuoti kreditoriaus (ieškovės) patirtus nuostolius, todėl jas įskaitė viena į kitą ir atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 339,19 Eur (500,00 Eur – 160,81 Eur) atsakovo pagal Sutartį sumokėta depozito dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) J. G. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių priteisimo ir šioje dalyje ieškinį patenkinti pilnai: 1) priteisti ieškovei iš atsakovo 600 Euru gyvenamųjų patalpų ir automobilių parkavimo aikštelės Nr. 12 nuomos mokesčio už 2 mėnesius (2019 m. vasario ir kovo mėnesius); 2) 60 Eur automobilių parkavimo aikštelės Nr.4 nuomos mokesčio už 3 mėnesius (2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius), bei 206,28 Eur delspinigių už nesumokėtą nuomos mokestį; 3) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių priteisimo ir šioje dalyje ieškinį patenkinti pilnai: priteisti ieškovei iš atsakovo 464,77 Eur komunalinių mokesčių už 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius bei 12,21 Eur delspinigių už nesumokėtus komunalinius mokesčius; 4) pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo: į padarytos žalos atlyginimą įskaičius 500 Eur depozitą, priteisti iš atsakovo 694,19 Eur nuostolių; 5) priteisti iš atsakovo penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 339,19 Eur ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo priešieškinį atmesti; 7) likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, 8) priteisti iš atsakovo 1154,16 Eur. bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 371,30 Eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 176-185 straipsniai). Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 600 Eur nuomos mokesčių už buto ir automobilių stovėjimo aikštelės Nr. 12 už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius, 464,77 Eur komunalinių mokesčių už 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, nepagrįstai nepriteisė ir delspinigių nuo šių laiku nesumokėtų sumų ir taip neteisingai aiškino Sutarties sąlygas.

12.2. Teismas sprendime konstatavęs, kad atsakovas pilnai sumokėjo nuomos mokesčius už du mėnesius (vasario ir kovo mėnesius), o komunalinius mokesčius už keturis mėnesius (2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius), nenustatė, kada, per kiek kartų ir kokiomis sumomis tai padarė, t. y. neatskleidė šios bylos esmės. Teismas nepagrįstai savo išvadas kaip įrodymų šaltiniu grindė atsakovo parodymais ir neįvertino atsakovo pozicijos, išdėstytos procesiniuose dokumentuose, nenuoseklumo ir prieštaringumo. Teismas nepagrįstai kaip įrodymų šaltiniu rėmėsi liudytojo M. Č. parodymais, SEB banko lėšų nurašymo rašytiniais dokumentais laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 metų vasario mėnesio, neva patvirtinančiais, kad atsakovas nuomos mokestį už butą bei komunalinius mokesčius ieškovės nurodytu laikotarpiu yra sumokėjęs. Pateikti mokėjimo nurodymai atsakovo atsiskaitymo su ieškove fakto neįrodo. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas jai nesumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių. Šiuo atveju tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą. Atsakovas įrodymų nepateikė, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei ir nepagrįstai ieškinį patenkino tik iš dalies.

12.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 60 Eur mokesčio už naudojimąsi antra automobilių parkavimo aikštele Nr. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nesinaudojo automobilių parkavimo aikštele Nr. 4., todėl ir neturėjo mokėti ieškovei po 20 Eur už 2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Nepagrįstai teismas nurodė, kad susitarimas dėl antros automobilių parkavimo aikštelės turėjo būti sudarytas raštu, o šalių sudaryta Nuomos sutartis nebuvo pakeista. Susitarimas dėl antros automobilių parkavimo aikštelės nuomos buvo papildomas susitarimas, dėl to nuomos sutarties sąlygų keisti nereikėjo.

12.4. Atsakovas padarė nuostolių už 1355 Eur. Iškaičius į padarytų nuostolių sumą atsakovo sumokėtą 500 Eur depozitą, prašė priteisti 855 Eur, tačiau teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad atmestoje žalos atlyginimo dalyje ieškovė neįrodė savo ieškinio. Nuomos sutarties 2.2.6 punkte, 2017-05-07 sudarant nuomos sutartį, buvo surašytas Priedas Nr. 1 „Nuomojamų gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas“, kuriame buvo surašyta perduodama buto įranga, baldai, buitinė technika ir kitas turtas bei perduodamų daiktų būklė. 2019 m. gegužės 6 d., perduodant buto raktus, paaiškėjo, kad atsakovas perduoda butą ir jame esantį turtą ne tokios būklės, kokios buvo perduotas jam, sudarant nuomos sutartį, o butui padaryta žala. Žalos padarymo faktą užfiksavo antstolis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o žalos dydį įrodo UAB „Geriau LT“ Defektinis aktas ir sugadintų baldų, sanmazgų, apdailos detalių keitimo ir remonto Darbų sąmata, kur paskaičiuotas padarytos žalos dydis. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuostolių atlyginimo už miegamajame kambaryje sulaužytas lovos groteles ir nepataisomai sugadintą vonios kriauklės paviršių.

Šalies argumentai

12.5. Apeliantė nurodo, kad prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur žalos atlyginimo už generalinį buto valymą, tačiau teismas, patenkino dalį šių išlaidų - 10,81 Eur už šaldytuvo valymą. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai aiškino Sutarties sąlygas (2.2.6 p., 5.4. p., 6.2 p.) ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neva turėjo teisę samdyti buto tvarkytoją tik tuo atveju, jei, realizuodama savo teisę vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti butą, nustato sanitarijos pažeidimus ir pareiškia reikalavimą nuomininkui. Mano, kad atsakovas nuomos sutarčiai pasibaigus privalėjo palikti patalpas švarias ir tvarkingas, o to nepadaręs, privalo atlyginti ieškovei žalą, patirtą dėl šios pareigos nevykdymo. Anot apeliantės, nepagrįstai teismas sprendė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl generalinio buto valymo profesionaliomis valymo priemonėmis. Kadangi butas atsakovui buvo išnuomotas išvalytas, švarus, o atsakovas jį paliko neišvalytą, apleistą, dulkėtomis užuolaidomis, dulkėtais ir riebaluotais paviršiais, ieškovė buvo priversta buto išvalymui samdyti valymo paslaugų įmonę.

12.6. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 500 Eur negrąžintą depozitą. Teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 339,19 Eur sumokėto depozito dalį. Teismas neteisingai aiškino sutarties sąlygas ir netinkamai taikė įstatymą: Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad atsakovas pasirašydamas sutartį, sumoka 500 Eur dydžio depozitą, kuris atsakovui bus grąžintas pasibaigus Nuomos sutarčiai ir atsakovui visiškai atsiskaičius su nuomotoja už išsinuomotas patalpas su sąlyga, kad atsakovas išsinuomotai patalpai nepadarys jokios žalos. Kadangi atsakovas padarė žalos turtui, dėl kurio prisiėmė atsakomybę (Sutarties 4.1 punktas), kuri viršijo sumokėtą depozitą, ieškovė depozito negrąžino.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į ieškovės J. G. apeliacinį skundą, atsakovas V. Š. prašo jį atmesti, palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (450 Eur) apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

13.1. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė, įvertinęs įrodymų visetą, ne tik šalių parodymus. Apeliantė, įrodinėdama savo pasirinktą poziciją dėl nesumokėtų nuompinigių už 2019 m. vasario mėnesį ir komunalinių patarnavimų mokesčių kritiškai vertina ne tik reguliarius atsakovo grynųjų pinigų iš banko sąskaitos nuėmimo faktus, bet ir liudytojo M. Č. parodymus. Liudytojas davė parodymus prisiekęs dėl melagingų parodymų davimo, pavaldumo santykių tarp jo ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovas mokėjo nuomą ir komunalinių patarnavimų mokesčius grynais pinigais apeliantei, nes taip pageidavo apeliantė, tokia buvo ir nuomos sutarties sąlyga. Apeliantės neapsunkindavo reguliarus kasmėnesinis atvykimas į sutartą vietą Šiaulių mieste, dažniausiai prie atsakovo darbovietės, grynųjų pinigų perdavimui. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų reikalavusi ar bent kokiu tai būdu užsiminusi atsakovui apie neva nesumokėtą nuomą ir/ar nesumokėtus mokesčius (pvz. atsakovui siųstą SMS žinutę su priminimu/reikalavimu) ir jokių pretenzijų atsakovui iki pat 2019 m. gegužės 6 d. nereiškė.

Šalies argumentai

13.2. Apeliantė skunde nurodo prieštaringas aplinkybes dėl antros automobilio saugojimo aikštelės: atsakovui buvo reikalinga antra automobilio saugojimo aikštelė draugės automobiliui, kol jie bus kelionėje, kas reikštų - trumpam laiko tarpui. Tačiau skundo II dalyje 6 lape nurodo, kad atsakovui buvo reikalinga antra automobilio parkavimo aikštelė, nes išsinuomotame bute su juo gyveno draugė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas bute gyveno vienas. Atsakovas neneigė, kad draugė buvo pasilikusi jo nuomojamame bute kelis kartus nakvoti. Apeliantė kelia vis naujas versijas ir, kaip matyti iš skundo argumentų, ne vieną, bandydama nepagrįstai įtikinti apeliacinės instancijos teismą tų aplinkybių, kurių nebuvo, tikėtinumu.

13.3. Faktinė ir byloje nustatyta aplinkybė yra ta, kad 2019 m. gegužės 6 d. apeliantė pareiškė atsakovui pretenziją dėl, anot jos, nepakankamai gerai išvalyto buto ir suniokotų ir sulaužytų daiktų. Apeliantės pozicija dėl žalos dydžio yra nenuosekli, paskaičiavimus keitė ne kartą. Apeliantė nenuoseklią poziciją dėl žalos atlyginimo dydžio aiškina tuo, kad 2019-05-20 antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tai yra praėjus dviem savaitėm po paskutinio šalių susitikimo 2019-05-06, nes, anot apeliantės keturiolika dienų „su atsakovu tarėsi dėl žalos atlyginimo“ (skundo 3.2 punktas 8 lapas). Atsakovas su apeliante dėl žalos atlyginimo per tas dvi savaites nesitarė, nė karto nekontaktavo, argumentas nepagrįstas jokiais bylos įrodymais ir yra melagingas. Kokiu tikslu apeliantė naudojo butą po paskutinio šalių susitikimo nuo 2019-05-06 iki 2019-05-20 antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo, byloje nustatinėjama nebuvo, teismas rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle.

13.4. Atsakovo veiksmais padarytos žalos ir įprastinio susidėvėjimo santykį patvirtina skundžiamame sprendime nustatytos aplinkybės: atsakovui išnuomojant butą daiktai nebuvo nauji, butas įrengtas 2009 metais, atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ką tik atliktu remontu ir naujais baldais. Nuomos sutarties 2.2.6 punkte yra įtvirtinta, kad nuomininkas neatsako už įprastą susidėvėjimą. Atsakovui išnuomotas butas, kaip minėta, nebuvo apstatytas naujais baldais ir nauja buitine įranga. Natūralus nusidėvėjimas užfiksuotas ir 2019-05-20 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole: įbrėžimai ir dėmės ant šaldytuvo, įlenktas gyvatuko skersinis, nors būklė sutarties priede Nr. 1 nurodyta „gera“. Atsakovas sutinka, kad tokia daiktų būklė vertintina „gera“, o kad atsakovui išsinuomojant butą ant šaldytuvo buvo uždėti dekoratyviniai magnetai įbrėžimams paslėpti, nedaro šaldytuvo nenaudojamo pagal paskirtį ir neblogina jo naudojimo pagal paskirtį būklės. Atsakovas gražino butą su baldais ir buitine technika tokios būklės, kokios ir išsinuomojo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą (CK 6.499 str. 1 d.).

Atsiliepimas

13.5. Atsakovas nesutinka, kad jis yra atsakingas ir turi sumokėti apeliantei už atliktus buto valymo darbus pagal 2019 m. gegužės 30 d. Valymo darbų sąmatą. Apeliantės teigimu, atsakovas butą paliko neišvalytą, apleistą, dulkėtomis užuolaidomis, dulkėtais ir riebaluotais paviršiais. Atsakovas nesutinka su apeliantės pretenzija dėl dulkėtų užuolaidų. Išsinuomojant butą, užuolaidų ant langų nebuvo, kabojo vertikalios žaliuzės. Užuolaidos, kaip perduodamas atsakovui turtas, nenurodytos ir 2017-05-07 priede Nr. 1 Gyvenamųjų patalpų perdavimo – priėmimo akte. Nuomos sutartyse nebuvo numatyta ir sulygta dėl kokių tai ypatingų sąlygų perduodant butą su baldais ir buitine technika atsakovui, nebuvo įtraukti minkštų baldų cheminio valymo su giluminiu siurbliu, dvigulės lovos čiužinio cheminio valymo su giluminiu siurbliu darbai, langų valymo (nors atsakovas pats juos ne kartą valėsi), užuolaidų plovimo darbai.

13.6. Teismas skundžiamame sprendime teisingai įskaitė šalių reikalavimus, kadangi įskaičius patenkintus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus, būtų palengvintas teismo sprendimo vykdymas. Dėl to teismo išspręsti šalių reikalavimai gali būti įskaitomi, o likusi suma priteistina iš pareigą ją sumokėti turinčios šalies (CK 6.130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys atsakovui dėl nuomos, komunalinių mokesčių bei nuostolių priteisimo ir atsakovo patikslintas priešieškinis ieškovei dėl negrąžinto depozito priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde pateikia savo argumentus, Tuo tarpu atsakovas laiko, kad teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti.

Dėl bylos esmės

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 61,06 kv. m. trijų kambarių butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini), ir 1/17 dalis negyvenamosios patalpos–garažo, esančio po gyvenamuoju namu (adresu: duomenys neskelbtini) (toliau tekste – garažas). 1/17 dalį garažo sudaro dvi automobilių parkavimo aikštelės: Nr.12 ir Nr. 4 (1 t., b. l. 8-9, 10-19, 20-21 b. l.). 2017 m. gegužės 7 d. ieškovė J. G. ir atsakovas V. Š. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), su baldais ir buitine įranga bei požemine aikštele automobiliui. 2018 m. gegužės 1 d. pratęsus 2017 m. gegužės 7 d. sudarytą nuomos sutartį (toliau tekste – Sutartis), šalys susitarė, jog mėnesio nuomos mokesčio suma yra 300,00 Eur, visi mokėjimai, atliekami nuomininko (atsakovo) nuomotojui (ieškovei) pagal šią Sutartį, t. y. 300,00 Eur plius komunaliniai mokesčiai turi būti sumokami nuomotojui (ieškovei) grynais iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nuomininkas (atsakovas) visus komunalinius mokesčius įstaigoms sumoka pats (3.1. punktas). Nuomininkas (atsakovas) pasirašydamas šią sutartį sumoka 500,00 Eur dydžio depozitą. Depozitas grąžinamas Nuomos Sutarties galiojimui pasibaigus ir visiškai atsiskaičius su nuomotoju (ieškove) už nuomojamas patalpas, su sąlyga, kad nuomininkas (atsakovas) gyvenamajai Patalpai nepadarys jokios žalos (3.2. punktas). 3.6.2. punktu šalys susitarė, jog už ateinančius mėnesius (pradedant birželio mėnesiu) nuompinigiai ir komunaliniai mokesčiai bus mokami nuomotojui (ieškovei) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos už sekantį nuomos mėnesį. 4.1. – 4.4. punktais šalys susitarė: nuomininkas (atsakovas) prisiima pilną atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo (ieškovės) gyvenamajai patalpai, baldams, virtuvės ir sanitarijos įrengimams ir prietaisams; jeigu nuomininkas (atsakovas) uždels sumokėti pinigus už nuomą daugiau nei penkias dienas, jis privalo mokėti delspinigius - 0,2 (dvi dešimtąsias) procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Šalių susitarimu delspinigiai neskaičiuojami. Jeigu nuomininkas (atsakovas) uždels sumokėti komunalinių paslaugų ir ryšio mokesčius, tai jis privalo mokėti delspinigius pagal LR Vyriausybės nustatytą tvarką. Delsimas sumokėti mokesčius, numatytus Sutarties 3.6.1, 3.6.2 ir 3.7 punktuose, laikomas sutarties pažeidimu, kurio pasekmė gali būti sutarties nutraukimas ir depozito negrąžinimas. Sutarties 5.1. punkte šalys numatė, jog sutartis įsigalioja nuo pasirašymo datos ir galioja iki 2019 m. kovo 31 d. Pasibaigus nuomos sutarties galiojimo laikui, sutartis automatiškai pratęsiama neribotam laikotarpiui, jei nei viena iš sutarties šalių nepareiškė noro nutraukti sutartį arba pakeisti nuomos sąlygų. 6.2. punktas numatė, jog nuomininkas (atsakovas) privalo įsileisti nuomotoją (ieškovę) ar jo atstovą vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, baldus, ir įrengimus, įvertinti ar turtas eksploatuojamas tinkamai, nėra sugadintas ir bute laikomasi sanitarijos reikalavimų. Jei yra nustatomi šie pažeidimai, nuomotojas (ieškovė) gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį arba reikalauti samdyti buto tvarkytoją už kurios paslaugas privalės mokėti nuomininkas (atsakovas). 1.3. sutarties punktas numatė, jog baldus ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus nuomotojas (ieškovė) išnuomoja nuomininkui (atsakovui) kartu su gyvenamąja patalpa, pasirašant jų perdavimo nuomininkui (atsakovui) aktą. Šio akto pasirašymas reiškia, kad gyvenamoji patalpa, virtuvės baldai ir sanitarijos įrenginiai ir prietaisai perduoti nuomininkui (atsakovui) visam nuomos laikotarpiui. Gyvenamosios patalpos perdavimo-priėmimo aktas pridedamas prie Sutarties. (1 t. 22–26, 27–29 b. l.). Iš 2017 m. gegužės 7 d. priedo Nr. 1, t. y. nuomojamo gyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo akto, matyti, jog šalys pasirašė bute esančios įrangos ir baldų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame išvardintų daugumos daiktų būklė nurodoma „gera“, išskyrus šviestuvų kambariuose ir paveikslo, jų būklė nurodoma „nauji“ (1 t. 25-26 b. l.).

19. Iš ieškovės teismui pateiktų „Swedbank“, AB vietinių mokėjimų, sąskaitos išrašo 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 1 d. laikotarpiu, matyti, jog ieškovė mokesčius daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, UAB „Lietuvos energijos tiekimui“, UAB „Šiaulių vandenys“, UAB „Ekskomisarų biurui“ 2019 metų sausio, vasario, kovo, gegužės mėnesiais mokėjo iš savo asmeninės banko sąskaitos. Iš VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pateiktų mokėjimo pranešimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog ieškovei už buto komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota 32,00 Eur mokėtina suma, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 20,00 Eur (1 t. 58, 59 b. l.). Iš SEB lėšų nurašymų laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio iki 2019 metų vasario mėnesio matyti, jog atsakovas V. Š. iš AB SEB banko bankomatų 2018 m. lapkričio 27 d. išsigrynino 600,00 Eur, 2018 m. gruodžio 23 d. išsigrynino 600,00 Eur, 2019 m. sausio 24 d. išsigrynino 400,00 Eur, 2019 m. vasario 27 d. išsigrynino 600,00 Eur (1 t. 97-100 b. l.).

20. 2019 m. liepos 2 d. ieškovė J. G. registruotu pranešimu informavo atsakovą, jog jis liko skolingas buto nuomos mokesčio už 3 mėnesius – 900,00 Eur, nesumokėtus komunalinius mokesčius už 5 mėnesius – 512,23 Eur, nesumokėtą mokestį už garažo nuomą – 60,00 Eur, delspinigių nuo nesumokėtų nuompinigių – 184,32 Eur, delspinigių nuo nesumokėtų komunalinių mokesčių – 8,70 Eur. Nurodė, jog atsakovas nuniokojo ieškovės butą ir apgadino daiktus, sienas, grindis, padarė 668,79 Eur žalos turtui, kurią sudaro miegamajame kambaryje sulaužytos lovos grotelės – 36,44 Eur, jų pakeitimas – 15,00 Eur, virtuvėje sulaužyta į spintelę įmontuota dėžė šiukšlėms dėti, kurios vertė 33,71 Eur, pakeitimas – 20,00 Eur, virtuvėje sulaužytos dvi staljuostės po 10,78 Eur, iš viso 21,56 Eur, jų montavimas – 30,00 Eur, nepataisomai sugadintas vonios kriauklės paviršius – 192,08 Eur, pakeitimas – 50,00 Eur, sulaužyta odinė kėdė (pufas), turto vertė – 70,00 Eur, sulaužytas žurnalinis staliukas, turto vertė – 200,00 Eur. Taip pat nurodė, jog išsikeldamas iš buto atsakovas jį paliko netvarkingą, apleistą, nešvarų, buto generalinio valymo išlaidos – 600,00 Eur, taigi nurodė, jog atsakovas ieškovei padarė 2934,04 Eur žalos ir paprašė atlyginti jai padarytą 2343,04 Eur (2934,04 Eur žala sumažinta įskaičiavus atsakovo sumokėtą 500,00 Eur depozitą) žalą (1 t. 65, 66-67, 68 b. l.).

21. 2019 m. gegužės 23 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą (1 t. 103-106 b. l.). Nutarime nustatytos aplinkybės, jog 2019 metais kovo pradžioje V. Š. paskambino ir pasakė, jog iš anksto praneša apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2019 m. gegužės 1 d., nuo tos dienos butą atlaisvins. Nuvykus pasiimti raktų, paaiškėjo, jog butą nuomininkas perduoda ne tokios būklės, koks jam buvo perduotas sudarant nuomos sutartį, butui yra padaryta žala: apgadinti daiktai, sienos, grindys ir pan. Butui padaryta žala: miegamajame kambaryje sulaužyta lova, t. y. - lovos grotelės, jų vertė 36,44 Eur, pakeitimas - 15,00 Eur, viso 51,44 Eur; virtuvėje sulaužyta į spintelę įmontuojama dėžė šiukšlėms dėti - 33,71 Eur, pakeitimas - 20,00 Eur, viso 53,71 Eur; virtuvėje sulaužytos staljuostės - 2 vnt. po 10,78 Eur, -21,56 Eur, jų montavimas - 30,00 Eur, viso 51,56 Eur; nepataisomai sugadintas vonios kriauklės paviršius, vertė - 192,08 Eur, pakeitimas - 50 Eur, viso 242,08 Eur; sulaužyta odinė kėdė (pufas), naudoto turto vertė - 70,00 Eur; sulaužytas žurnalinis staliukas, naudoto turto vertė - 200,00 Eur; visa butui padaryta žala sudaro 668,79 Eur. Nuomininką informavus apie turtui padarytą žalą, jis ją atlyginti atsisakė, pareiškė, jog tokios būklės butas buvo jam perduotas išnuomojant. Nutarime taip pat nurodyta, jog apklaustas V. Š. paaiškino, kad išsikėlus iš buto, raktus atidavė gal praėjus kokiam mėnesiui. Gyvenant minėtame bute, miegamojo lovoje nebuvo vieno pagaliuko, jo jis neišlaužė, miegojo ant tokios lovos kokia ji buvo. Pirmą dieną jam virtuvėje atidarius spintelę, kur buvo šiukšlinė, ji tiesiog iškrito iš ją laikančio prietaiso, todėl jis ja nebesinaudojo. Virtuvėje staljuostės nebuvo sulaužytos, vienoje nuo nusidėvėjimo buvo atsiradusi skylutė. Vonios kriauklės paviršius niekur nebuvo subraižytas, jis tiesiog nusidėvėjo, ant vonios paviršiaus tik atsirado dėmės, kurios galėjo atsirasti dėl plastmasės paviršiaus senėjimo. Odinis pufas įdubo, nes tiesiog išsisėdėjo, o žurnalinis staliukas iš vis nesulaužytas, jo sukinėjimosi mechaninė detalė buvo išdilusi. Sienos ir grindys irgi niekur nebuvo sugadintos (1 t. 103-106 b. l.).

22. 2019 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis R. K. konstatavo aplinkybes dėl bute esančių baldų ir daiktų. Protokole nurodė, jog apžiūrėjus butą konstatuota, kad vonios kambaryje dėmėtas stalviršis, tarp vonios ir spintelės susikaupusios dulkės, vonia apibėgusi neaiškiu skysčiu, matosi nevalytos dėmės, vonios kambaryje esantis elektrinis gyvatukas nešvarus, ant jo susikaupęs dulkių sluoksnis, nešvarūs bute esantys elektros jungikliai, visame bute yra dėmių ant sienos, išpurvintos lubos prie priešgaisrinės signalizacijos, įlūžusi prieškambaryje esančio pufo sėdimoji dalis, susidaręs įdubimas, komodos viršutinė dalis dėmėta, išlūžusi viena miegamosios lovos lentelė, miegamojo lovos čiužinys dėmėtas, miegamojo kambaryje esančioje nišoje susikaupęs dulkių sluoksnis, matomos dėmės, spintos veidrodis dėmėtas, sulaužytas svetainės staliuko mechanizmas, ant stalo paviršiaus matomos dėmės ir dulkių sluoksnis, sulaužytas virtuvės komplekto baldinis plintusas, kaitlentės ir garų surinktuvo paviršiai dėmėti, nešvarūs, orkaitės visas vidus dėmėtas, nešvarus, sulaužytas šiukšlinės mechanizmas, ant šaldytuvo matomos dėmės, įbrėžimai, šaldytuvo vidus nešvarus, purvinas buto šilumos sistemos valdymo pultas, ant langų rėmų paviršiaus susikaupęs dulkių sluoksnis, virdulys nešvarus, susikaupęs kalkių sluoksnis. 2019 m. spalio 21 d. rangovas UAB „Geriau LT“ surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog tie patys daiktų sugadinimai konstatuoti antstolio faktinių aplinkybių protokole, ir parengė darbų sąmatą 755,00 Eur sumai, t. y. sugadintų baldų, sanmazgų, apdailos detalių keitimui ir remontui (1 t. 157-158 b. l.).

23. Iš 2019 m. gegužės 30 d. bute atliktos valymo darbų sąmatos matyti, jog ieškovė J. G. užsakė buto valymą už 600,00 Eur sumą (1 t. 60, 61, 62, 63 b. l.). Buvo atliktas minkštų baldų cheminis valymas su giluminiu siurbliu (70,00 Eur), dvigulės lovos čiužinio cheminis valymas su giluminiu siurbliu (40,00 Eur), langų valymas (60,00 Eur), užuolaidų plovimas, lyginimas, nukabinimas ir pakabinimas (100,00 Eur), patalpų valymas (330,00 Eur). Pastabose nurodoma, jog vonios praustuvas sugadintas, pakeista spalva, yra dėmių, išbalinti nesugadinus neįmanoma, rekomenduojama pakeisti, lovos čiužinys dėmėtas, virtuvinis baldų komplektas labai apleistas, riebaluotas, virtuvės buitinė technika apleista.

24. Byloje pateikta UAB „Ekskomisarų biuro“ saugomo objekto, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), signalizacijos įjungimo ir išjungimo ataskaita už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 5 d. Iš jos matyti, jog nurodytu laikotarpiu į butą nuolat kažkas ateidavo, keletą naktų bute buvo nakvojama (2 t. 78, 79-81, 82 b. l.). Pateiktas 2019 m. balandžio mėn. atsakovo V. Š. darbo laiko apskaitos žiniaraštis įrodo, jog atsakovas 2019 m. balandžio mėnesį dirbo (mieste) parduotuvės direktoriumi, darbo dienos pradžia 8.00 val.

25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 176-185 straipsniai). Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo 600 Eur nuomos mokesčių už buto ir automobilių stovėjimo aikštelės Nr. 12 už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius, 464,77 Eur komunalinių mokesčių už 2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio, vasario, kovo mėnesius, nepagrįstai nepriteisė ir delspinigių nuo šių laiku nesumokėtų sumų ir taip neteisingai aiškino Sutarties sąlygas.

26. Be to, pasak apeliantės, teismas sprendime konstatavęs, kad atsakovas pilnai sumokėjo nuomos mokesčius už du mėnesius (vasario ir kovo mėnesius), o komunalinius mokesčius už keturis mėnesius (2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius), nenustatė, kada, per kiek kartų ir kokiomis sumomis tai padarė, t. y. neatskleidė šios bylos esmės. Teismas nepagrįstai savo išvadas kaip įrodymų šaltiniu grindė atsakovo parodymais ir neįvertino atsakovo pozicijos, išdėstytos procesiniuose dokumentuose, nenuoseklumo ir prieštaringumo. Teismas nepagrįstai kaip įrodymų šaltiniu rėmėsi liudytojo M. Č. parodymais, SEB banko lėšų nurašymo rašytiniais dokumentais laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 metų vasario mėnesio, neva patvirtinančiais, kad atsakovas nuomos mokestį už butą bei komunalinius mokesčius ieškovės nurodytu laikotarpiu yra sumokėjęs. Pateikti mokėjimo nurodymai atsakovo atsiskaitymo su ieškove fakto neįrodo. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas jai nesumokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių. Šiuo atveju tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą. Atsakovas įrodymų nepateikė, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei ir nepagrįstai ieškinį patenkino tik iš dalies.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad komercinėmis sąlygomis sudaromomis gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis visuomet siekiama gauti pelno (CK 6.577 straipsnio 2 dalis). CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Nuomos mokesčio mokėjimas už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų. Ši pareiga pagrįsta įstatymo nuostata, o nuomininkui jos nevykdant nuomos sutartis gali būti nutraukta (CK 6.611 straipsnis).

28. Iš šalių 2017-05-07 sudarytos nuomos sutarties 3.1. punkto matyti, jog mėnesio nuomos mokesčio suma yra 300,00 Eur, visi mokėjimai, atliekami nuomininko (atsakovo) nuomotojui (ieškovei) pagal šią Sutartį, t. y. 300,00 Eur plius komunaliniai mokesčiai turi būti sumokami nuomotojui (ieškovei) grynais iki einamojo mėnesio 25 dienos. Nuomininkas (atsakovas) visus komunalinius mokesčius įstaigoms sumoka pats. 3.6.2. punktu šalys susitarė, jog už ateinančius mėnesius (pradedant birželio mėnesiu) nuompinigiai ir komunaliniai mokesčiai bus mokami nuomotojui (ieškovei) ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos už sekantį nuomos mėnesį. 4.4. Sutarties punktas taip pat numatė, jog delsimas sumokėti nuomos mokestį (3.6.1. punktas) yra laikomas sutarties pažeidimu, kurio pasekmė gali būti sutarties nutraukimas ir depozito negrąžinimas. Sutarties 5.4 punkte įtvirtinta nuomotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu yra grubūs sutarties pažeidimai, o nuomininko pareiga – nedelsiant palikti tvarkingai gyvenamąsias patalpas.

29. Atsakant į apeliantės argumentus, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovas jai nesumokėjo nuomos (už vasario ir kovo mėnesius), o komunalinius mokesčius už keturis mėnesius (2018 m. gruodžio, 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius), nes tokius įrodymus, jog sumokėjo, turėjo pateikti atsakovas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuomos sutartyje (2018-05-01variantas) (27-28 b. l.), kurios projektą atsakovui pateikė pati ieškovė, nebuvo numatyta atsiskaitymo už nuomą ir komunalines paslaugas būdo. Sutartyje neapibrėžta ar atsiskaitoma grynaisiais, ar bankiniu pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, kas neginčijamai patvirtintų apeliantės poziciją, jog lėšų už nuomą ir komunalines paslaugas už atitinkamus mėnesius ji negavo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių už nuomą ir komunalines paslaugas buvo mokama grynaisiais pinigais ir tokį atsiskaitymo būdą pasiūlė pati ieškovė, tačiau tarp šalių nebuvo susiklosčiusios praktikos, kad paimdama grynuosius pinigus, apeliantė išduoda atsakovui pakvitavimą (CK 6.65 straipsnis), jog pinigus iš jo gavo, todėl apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovas turėjo pateikti teismui tinkamo įsipareigojimų, mokėjimo už nuomą ir komunalinius mokesčius už apeliantės nurodomus mėnesius įvykdymo įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą.

30. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantė, teigdama, jog jai net keturis mėnesius nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai, o nuomos mokestis – du mėnesius, nesinaudojo sutarties 5.4 punktu ir sutarties vienašališkai su atsakovu nenutraukė anksčiau laiko, nors tokią teisę ji turėjo. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su atsakovo į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų reikalavusi ar bent kokiu tai būdu užsiminusi atsakovui apie neva nesumokėtą nuomą ir (ar) nesumokėtus mokesčius (pvz. atsakovui siųstą SMS žinutę su priminimu (reikalavimu)) ir jokių pretenzijų atsakovui iki pat 2019 m. gegužės 6 d. nereiškė. Todėl šiuo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė jokių pretenzijų atsakovui dėl nesumokėtų mokesčių beveik iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos nereiškė, Sutarties dėl esminių pažeidimų, nemokant mokesčių, nenutraukė, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jeigu atsakovas nebūtų laiku vykdęs savo prievolių pagal Sutartį, t. y. paskutinę nuomos sutarties galiojimo dieną būtų ieškovei skolingas 640,00 Eur nuompinigių ir 466,44 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, ieškovė nebūtų pratęsusi nuomos sutarties termino ir leidusi atsakovui gyventi balandžio mėnesį, yra teisinga ir logiška. Atsakovas pateikė įrodymus, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jis išgrynindavo lėšas - kiekvieno mėnesio pabaigoje iš bankomato pasiimdavo nuo 400,00 Eur iki 600,00 Eur sumą (1 t. 97, 98, 99, 100 b. l.). Nors iš sąskaitos paimti grynieji pinigai ir galėjo būti panaudoti kitoms atsakovo reikmėms, tačiau visgi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojo M. Č. parodymus, SEB banko lėšų nurašymo rašytinius duomenis bei faktą, kad mokėjimai pagal Sutartį atliekami iki einamojo mėnesio 25 dienos, o ieškovei nepateikus jokių ieškinio reikalavimą dėl nesumokėtų nuompinigių ir komunalinių mokesčių pagrindžiančių patikimų įrodymų, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovas ieškovės reikalavimo dalyje nurodytus nuompinigius ir komunalinius mokesčius yra sumokėjęs (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra motyvuota ir padaryta tinkamai įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių, rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų visumą, atsižvelgiant į įrodymų vertinimo ir aiškinimo taisykles. Esant nurodytam, apeliantės apeliacinio skundo argumentus dėl nepatenkintos ieškinio dalies – nepriteistos visos apeliantės prašomos sumos už nuomą ir komunalinius mokesčius, išdėstytus šios nutarties 25-26 punktuose, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl 600 Eur gyvenamųjų patalpų nuomos ir 464,77 Eur komunalinių mokesčių priteisimo, atmestinas reikalavimas ir dėl delspinigių priteisimo.

31. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei 60 Eur mokesčio už naudojimąsi antra automobilių parkavimo aikštele Nr. 4. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas nesinaudojo automobilių parkavimo aikštele Nr. 4., todėl ir neturėjo mokėti ieškovei po 20 Eur už 2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Anot apeliantės, nepagrįstai teismas nurodė, kad susitarimas dėl antros automobilių parkavimo aikštelės turėjo būti sudarytas raštu, o šalių sudaryta Nuomos sutartis nebuvo pakeista. Susitarimas dėl antros automobilių parkavimo aikštelės nuomos buvo papildomas susitarimas, dėl to nuomos sutarties sąlygų keisti nereikėjo.

32. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, teisėjų kolegija atsižvelgia į tarp šalių sudarytą Sutartį. Iš jos turinio matyti, kad sutartimi šalys susitarė dėl buto su baldais ir buitine įranga bei požemine aikštele automobiliui nuomos (Sutarties 1.1. punktas), o Sutarties 6.6 punktas numato, kad pakeitimai galioja tik jeigu jie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų Sutarties šalių. Ieškovė tvirtina, kad susitarimas dėl antros automobilių parkavimo aikštelės nuomos buvo papildomas susitarimas, dėl to nuomos sutarties sąlygų keisti nereikėjo. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad ieškovės paprašė geranoriškai leisti laikinai pasinaudoti požemine aikštele Nr. 4 draugės automobiliui pastatyti, kol jie bus išvykę į kelionę. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad niekas netrukdė apeliantei raštu sudaryti papildomą susitarimą dėl antros parkavimo aikštelės nuomos, taip užsitikrinant garantuotą mokėjimą už nuomą, jei toks papildomas susitarimas tarp šalių iš tiesų buvo sudarytas. Kita vertus, bylos duomenis patvirtina, kad apeliantė nuomos sutarties sąlygas keitė ir tokie pakeitimai buvo daromi raštu (pvz. dėl nuomos kainos; I t., 23, 28 b. l.), kas leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą prielaidą, kad apeliantei buvo suprantama ir žinoma, kad bet kokie šalių įsipareigojimai susiję su mokėjimais, turi būti aptarti raštu. Kadangi byloje nėra duomenų, jog šalių sudaryta rašytinė Sutartis būtų pakeista ar sudarytas raštu papildomas susitarimas dėl antros automobilio aikštelės nuomos (CPK 178, 185 straipsniai), teisėjų kolegija dar išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal bylos duomenis negalima nustatyti atsakovą turėjus prievolę mokėti ieškovei 20,00 Eur/kas mėnesį nuomos mokestį už aikštelę Nr. 4 (CPK 12, 178, 185 straipsniai) ir teisingai šioje dalyje ieškinį atmetė. Ir vertinti padarytos išvados kitaip šioje dalyje, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl 60 Eur nuomos mokesčio už automobilio aikštelę Nr. 4 už 2019 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesius priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

33. Apeliantė nurodo, kad atsakovas padarė nuostolių už 1355 Eurus. Iškaičius į padarytų nuostolių sumą atsakovo sumokėtą 500 Eur depozitą, prašė priteisti 855 Eur, tačiau teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad atmestoje žalos atlyginimo dalyje ieškovė neįrodė savo ieškinio. Nuomos sutarties 2.2.6 punkte, 2017-05-07 sudarant nuomos sutartį, buvo surašytas Priedas Nr. 1 „Nuomojamų gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas“, kuriame buvo surašyta perduodama buto įranga, baldai, buitinė technika ir kitas turtas bei perduodamų daiktų būklė. 2019 m. gegužės 6 d., perduodant buto raktus, paaiškėjo, kad atsakovas perduoda butą ir jame esantį turtą ne tokios būklės, kokios buvo perduotas jam, sudarant nuomos sutartį, o butui padaryta žala. Žalos padarymo faktą užfiksavo antstolis Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o žalos dydį įrodo UAB „Geriau LT“ Defektinis aktas ir sugadintų baldų, sanmazgų, apdailos detalių keitimo ir remonto Darbų sąmata, kur paskaičiuotas padarytos žalos dydis.

34. Pažymėtina, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Iš tarp šalių sudarytos sutarties matyti, jog atsakovas įsipareigojo pasibaigus patalpų nuomai, grąžinti ieškovei Gyvenamąją patalpą, baldus ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje ir techninėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje, tačiau atsakovas neatsako už įprastą susidėvėjimą. Pradinė Gyvenamosios patalpos, baldų, virtuvės ir sanitarijos įrenginių bei prietaisų būklė yra aprašyta jų perdavimo akte, kurį pasirašo ieškovė ir atsakovas (priedas Nr. 1) (Sutarties 2.2.6 punktas).

35. Kaip matyti iš Priedo Nr. 1 „Nuomojamų Gyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktas“ jame nurodyta įrangos ir baldų, viso 50 vienetų daiktų būklė, iš kurių tik elektrinė kaitlentė su defektu (nuskeltas kraštas), paveikslų – „nauji“, likusių kitų daiktų būklė – „gera“ (1 t. 25-26 b. l.). Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, jog nuomininkas (atsakovas) prisiima pilną atsakomybę už bet kokią dėl neatsargumo ar tyčia padarytą žalą išsinuomotai iš nuomotojo (ieškovės) gyvenamajai patalpai, baldams, virtuvės ir sanitarijos įrengimams ir prietaisams. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

36. Apeliantė teigia, kad atsakovas padarė žalą, t. y. sugadino nuomojamose patalpose esančius daiktus: vonios kambaryje paliko dėmėtą stalviršį, įlaužė prieškambaryje esančio pufo sėdimąją dalį dėl ko susidarė įdubimas, išlaužė vieną miegamosios lovos lentelę, sulaužė svetainės staliuko mechanizmą, sulaužė virtuvės komplekto baldinį plintusą ir šiukšlinės mechanizmą. Šias aplinkybes grindžia antstolio R. K. 2019 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Protokolas) ir laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad atmestoje žalos atlyginimo dalyje ieškovė neįrodė savo ieškinio.

37. Pabrėžtina, kad civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka; įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

38. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir jose nurodytą praktiką). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 str., 183 str. 1 d., 185 str. 1 d.) šiuos teiginius grindžia iš esmės tuo, kad teismas, anot ieškovės, netinkamai vertino jos pateiktus įrodymus. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo, ieškovės požiūriu, pasireiškė netinkamas įrodymų tyrimas teisme, kokie įrodymai teismo buvo įvertinti pažeidžiant jų vertinimo taisykles ir kuo pasireiškė toks pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.), kokiais įrodymais teismas nepagrįstai rėmėsi arba kokius nepagrįstai atmetė ir kodėl, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliaciniame skunde tik išvardijamos Sutarties nuostatos, ką atsakovas kaip nuomininkas įsipareigojo, ieškovės pateikti įrodymai dėl jos pageidaujamos priteisti žalos dydžio, nurodomos deliktinės atsakomybės teisės normos ir kritikuojamos pirmosios instancijos teismo sprendimo formuluotės.

40. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliantei apeliaciniame skunde nenurodant kitų teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimų ar netinkamo jų aiškinimo bei taikymo klausimų, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo, teisėjų kolegijos nuomone, neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu dalyje dėl apeliantės prašomos priteisti žalos dydžio. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas iš visų ieškovės išvardintų, jos nuomone, sugadintų daiktų, yra atsakingas tik už pufo sulaužymą bei virtuvės apvado įlaužimą, todėl teisingai apeliantei priteisė apeliantės sąmatoje nurodytą 150,00 Eur žalos atlyginimą (1 t. 157-158 b. l., CK 6.493 straipsnis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

41. Dėl kitų apeliantės nurodomų daiktų - miegamajame kambaryje sulaužytos lovos grotelės, dėl virtuvėje sulaužytos į spintelę įmontuotos dėžės šiukšlėms dėti, sugadinto žurnalinio staliuko sukimosi mechanizmo, išlaužtos sofos – lovos kairės pusės lentelės su tvirtinimo mechanizmu bei pakitusio vonios kriauklės paviršiaus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagrįstai ieškovei prašomo žalos atlyginimo nepriteisė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, lovos grotelės bei virtuvėje esančios į spintelę įmontuota dėžė šiukšlėms dėti į Priedą Nr. 1 neįtrauktos ir informacijos apie jų būklę nėra, žurnalinio staliuko būklė, sofos -lovos (minkšta dalis 3+1) nurodyta – gera, vonios spintelė su kriaukle su kranu – gera, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti daiktai buvo sugadinti dėl atsakovo tyčios ar neatsargumo, egzistuojant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms. Labiau tikėtina, kad šių daiktų būklė pablogėjo dėl jų natūralaus nusidėvėjimo arba dėl jų normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų. Juo labiau, kad atsakovui išsinuomojus butą 2017 m. gegužės 7 d., daiktai nebuvo nauji, butas įrengtas 2009 metais ir prieš tai ieškovė jį nuomojo, todėl natūralu, kad daiktai jais naudojantis dėvisi, o apeliantė, gaudama už nuomą atlygį, prisiima dėl to gyvenamosios patalpos ir joje esančių daiktų nusidėvėjimo riziką. Taigi, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kurie grindžiami detaliai ir išsamiai ištirtų įrodymų visuma, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei byloje esančių duomenų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas yra atmestini kaip nepagrįsti. Dėl nurodyto, apeliantės apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl nuostolių priteisimo: į padarytos žalos atlyginimą įskaičius 500 Eur depozitą, priteisti iš atsakovo 694,19 Eur nuostolių, atmestinas.

42. Apeliantė nurodo, kad prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur žalos atlyginimo už generalinį buto valymą, tačiau teismas, patenkino dalį šių išlaidų - 10,81 Eur už šaldytuvo valymą. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai aiškino Sutarties sąlygas (2.2.6 p., 5.4. p., 6.2 p.) ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neva turėjo teisę samdyti buto tvarkytoją tik tuo atveju, jei, realizuodama savo teisę vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti butą, nustato sanitarijos pažeidimus ir pareiškia reikalavimą nuomininkui. Mano, kad atsakovas nuomos sutarčiai pasibaigus privalėjo palikti patalpas švarias ir tvarkingas, o to nepadaręs, privalo atlyginti ieškovei žalą, patirtą dėl šios pareigos nevykdymo. Anot apeliantės, nepagrįstai teismas sprendė, kad šalys nebuvo susitarusios dėl generalinio buto valymo profesionaliomis valymo priemonėmis. Kadangi butas atsakovui buvo išnuomotas išvalytas, švarus, o atsakovas jį paliko neišvalytą, apleistą, dulkėtomis užuolaidomis, dulkėtais ir riebaluotais paviršiais, ieškovė buvo priversta buto išvalymui samdyti valymo paslaugų įmonę.

43. Su šia apeliantės pozicija ir išdėstytais argumentais dėl generalinio buto valymo, teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, kad šalių įsipareigojimų apimtį nustato Sutartis. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis 1 dalis). Be to, sutartis turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.).

44. Ieškovė reikalavimą dėl buto valymo išlaidų grindė Sutarties sąlyga, jog nuomininkas (atsakovas) gyvenamąsias patalpas privalo palikti tvarkingas (Sutarties 5.4. punktas). Analogiška sąlyga įtvirtinta Sutarties 2.2.6. punkte, kuris numato, kad pasibaigus nuomos laikui grąžinti nuomotojui (ieškovei) gyvenamąją patalpą, baldus ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje ir techninėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje <...>. Sutartyje taip pat numatyta nuomotojo (ieškovės) teisė samdyti buto tvarkytoją, tačiau tik tuo atveju, jei nuomotojas realizuodamas savo teisę vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti butą, nustato sanitarijos pažeidimus ir pareiškia reikalavimą nuomininkui (atsakovui) samdyti buto tvarkytoją (Sutarties 6.2. punktas). Aiškinant sistemiškai sutarties nuostatas ir atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį (CK 6.193 str. 1 d., 2 d.), teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad atsakovo pareiga buvo palikti tvarkingą gyvenamąją patalpą, tačiau šiuo klausimu, visgi pastebėtina keletas aspektų. Pirma, tvarkingos patalpos sąvoka Sutartyje neapibrėžta. Antra, nesant konkretaus apibūdinimo kaip turi atrodyti tvarkinga patalpa, natūralu, jog ši sąvoka gali būti suprantama kiekvieno asmens subjektyviai atitinkamai jo gyvenimo būdui, higienos ir sanitarijos laikymosi įpročiams. Trečia, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Sutartyje buvo numatyta nuomotojo (ieškovės) teisė samdyti buto tvarkytoją tik tuo atveju, jei nuomotojas realizuodamas savo teisę vieną ar du kartus per mėnesį apžiūrėti butą, nustato sanitarijos pažeidimus ir pareiškia reikalavimą nuomininkui (atsakovui) samdyti buto tvarkytoją (Sutarties 6.2. punktas), tačiau tokia teise apeliantė nepasinaudojo. Ketvirta, generalinis gyvenamosios patalpos cheminis profesionaliomis valymo priemonėmis valymas Sutartyje nebuvo numatytas, kaip ir nebuvo aptarta tokios paslaugos galima kaina, o apeliantės pozicija, kad gyvenamajai patalpai buvo būtinas generalinis brangus valymas, nes atsakovas paliko visiškai netvarkingą gyvenamąją patalpą (o ne dėl to, jog galimai pati apeliantė pasibaigus nuomos teisiniams santykiams ar keičiantis nuomininkams dėl higienos ir sanitarijos įpročių savo iniciatyva tokį valymą atlieka), nepakankamai pagrįstas. Taigi esant nurodytam, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo sprendimą dalyje dėl apeliantės patirtų valymo išlaidų ir pagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies, priteisdamas 10,81 Eur už šaldytuvo išvalymą. Šis apeliantės apeliacinio skundo dėl kitų jos patirtų valymo išlaidų iš atsakovo priteisimo reikalavimas taip pat atmestinas.

45. Apeliantė apeliuoja ir į tai, kad teismas priteisė atsakovui iš ieškovės 339,19 Eur sumokėto depozito dalį, taip nepagrįstai tenkindamas iš dalies atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 500 Eur depozito priteisimo. Pasak apeliantės, teismas neteisingai aiškino sutarties sąlygas ir netinkamai taikė įstatymą: Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, kad atsakovas pasirašydamas sutartį, sumoka 500 Eur dydžio depozitą, kuris atsakovui bus grąžintas pasibaigus Nuomos sutarčiai ir atsakovui visiškai atsiskaičius su nuomotoja už išsinuomotas patalpas su sąlyga, kad atsakovas išsinuomotai patalpai nepadarys jokios žalos. Kadangi atsakovas padarė žalos turtui, dėl kurio prisiėmė atsakomybę (Sutarties 4.1 punktas), kuri viršijo sumokėtą depozitą, ieškovė depozito negrąžino.

46. Atsakant į šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl atsakovo padarytos žalos ir jos dydžio, pasisakyta šios nutarties 34-41 punktuose, todėl nebesikartoja. Kadangi sutartinės netesybos, t. y. 500,00 Eur depozitas bei priteistas 160,81 Eur žalos atlyginimas skirti tam pačiam tikslui – kompensuoti kreditoriaus (ieškovės) patirtus nuostolius, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, šias sumas pagrįstai įskaitė vieną į kitą ir atsakovui priteisė 339,19 Eur iš ieškovės jo sumokėto depozito (CK 6.258 str. 2 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės argumentai, kad ji turėjo teisę negrąžinti atsakovo sumokėtą depozitą dėl atsakovo padarytos žalos, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties.

47. Apibendrinant, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė materialines teisės normas, vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir išsamiai pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės J. G. priteistinos atsakovo V. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos (450,00 Eur) apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliantės J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) atsakovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Egidijus MockevičiusBirutė SimonaitienėVilija Valantienė