Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi (iš nuosprendžio aprašomosios dalies), ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams 10 dienų, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 27 straipsniu, E. Ž. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 10 d. iki 2025 m. lapkričio 13 d.

Nuspręsta iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: 2025 m. spalio 9 d. apie 21.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė į veidą sugyventinei R. L., dėl to nukentėjusioji griuvo ant žemės ir, gulinčiai ant žemės, ne mažiau tris kartus koja spyrė į įvairias kūno vietas, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, daugiabučio namo laiptinėje vieną kartą delnu sudavė į veidą ir kakta trenkė nukentėjusiajai R. L. į kaktą, taip padarydamas nukentėjusiajai R. L. kraujosruvas kaktos kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, tai yra, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi, ir skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta per griežta bausmė. Nurodo, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, bandė įgyti specialybę, jo socialiniai ryšiai su šeima yra stiprūs ir tvirti. Atkreipia dėmesį, kad gyvenant kartu su nukentėjusiąja jai buvo skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis, įpareigojant nukentėjusiąją išsikelti iš jo namų, be to, nukentėjusioji yra „karšto“ charakterio moteris, kas ir lėmė šį įvykį, kurio metu jis buvo žeminamas bei išprovokuotas. Gailisi nusikaltęs. Akcentuoja, kad iki nusikalstamos veikos padarymo tinkamai vykdė probacijos sąlygas. Prašo atsižvelgti į tai, kad yra gana jauno amžiaus, turi svajonių ir tikslų, būdamas laisvėje 5 metus nenusikalto, dirbo, turi stiprų palaikymą iš artimųjų, yra kilęs iš geros šeimos, todėl turi visas galimybės pasikeisti.

3. Atsiliepimų į nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Deimantė Banaitienė prašė nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo jo gynėjas Valdas Kairys prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. Ž. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą ir prašo jam paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl paskirtos bausmės

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su nuteistojo E. Ž. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę.

9. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

10. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. Ž. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinus jį recidyvistu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas šią bausmę E. Ž., atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad E. Ž. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas 9 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui (1 t., b. l. 106-123), baustas administracine tvarka 11 kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kadangi paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 163-174), nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro I kurse (1 t., b. l. 177), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Duomenų, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kaip teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, byloje nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai E. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jam sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

11. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam E. Ž. paskirta bausmė savo dydžiu yra per griežta. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodęs, kad nuteistajam E. Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui (vidurkis – 1 metai 1 mėnuo 15 dienų), pastarajam paskyrė ženkliai didesnį šios bausmės dydį – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, kuris yra artimesnis sankcijoje numatytam bausmės maksimumui. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistojo E. Ž. padarytu nusikaltimu nukentėjusiajai nebuvo sukelta ilgalaikių padarinių (padarytos kraujosruvos kaktos kairėje pusėje ir kairės ausies kaušelyje, sukeltas fizinis skausmas) ir nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje nereiškė, nuteistasis E. Ž. yra pakankamai jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), atsiprašė nukentėjusiosios, nusikalstamos veikos padarymo metu (iki suėmimo) mokėsi profesinio rengimo centre, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo ir buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 175-176), nurodė suprantantis, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir tai pripažįsta (1 t., b. l. 87-88), gydosi nuo šios priklausomybės (1 t., b. l. 182), jo paties teigimu, pastarojo socialiniai ryšiai su šeima yra stiprūs ir tvirti, taip pat buvo nustatyta tiek viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, nors nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau teikimų dėl nuteistojo elgesio ir probacijos sąlygų pažeidimų nebuvo gauta (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai E. Ž. atžvilgiu gali būti pasiekti sumažinus jam pirmosios instancijos teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį iki artimo sankcijos vidurkiui – 1 metų. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistajam E. Ž. neteisingai paskirtos bausmės, t. y. dėl neteisingai nustatyto bausmės dydžio (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

12. Kadangi baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir ši bausmė, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, E. Ž. padarė neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, nekeičiant pirmosios instancijos teismo nustatytos pridedamos bausmės dalies dydžio – 3 mėnesių.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

13. BK 75 straipsnio 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje aptarė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos motyvams pritaria.

14. Akcentuojama, kad pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

15. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022).

16. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. Ž. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistajam skiriama galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš nuteistojo E. Ž. teistumų matyti, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas 9 kartus, ankstesniu nuosprendžiu taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui neišnykus, anksčiau jis buvo atleistas ir nuo baudžiamosios atsakomybės, daug kartų baustas administracine tvarka. Be to, nuteistasis jau trečią kartą iš eilės padaro smurtinį nusikaltimą ir paskutinius du kartus jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teigiamo poveikio nuteistajam tai nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. Ž. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. sausio 27 d. pažymą Nr. APD-2026-01016, kurioje prašoma priteisti valstybei iš E. Ž. 110,42 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjo advokato Valdo Kairio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendį apskundė nuteistasis E. Ž.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi nuteistajam E. Ž. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinį skundą tenkina. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. Ž. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo E. Ž. 110,42 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi, pakeisti.

E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienų) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 7 mėnesiams 10 dienų, ir E. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo E. Ž. valstybės naudai išieškoti 110,42 Eur (vieną šimtą dešimt eurų, 42 euro centus) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.