- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- e2-1799-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29960-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė (pirm.)
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- P. K.
- Advokatai
- Linas Blažulionis, Jūratė Normantė
- Kategorijos
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovui P. K., atstovaujamam globėjos D. Š., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas I. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. K. 5970,00 EUR skolą, 712,44 EUR palūkanų už paskolą, skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., 2,86 proc. skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2019 m. spalio 1 d. iki visiško paskolos grąžinimo, 118,08 EUR palūkanų už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. Š., kurios palikimą pagal testamentą priėmė P. K.. P. K. priėmė palikimą pagal antstolės J. B. sudarytą apyrašą. Turto apyraše nurodyta palikėjos skolinė pareiga ieškovui I. Š.. Ieškovas su palikėja 2015 metais susitarė dėl paskolos suteikimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Ieškovas paskolos sumą pervedė tiesiogiai pardavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Butas buvo nupirktas ir įregistruotas palikėjos vardu. Paskolos grąžinimo terminas nebuvo nustatytas, tačiau susitarta, kad paskola bus grąžinta pagal ieškovo pareikalavimą ir palikėjos galimybes, tačiau iki palikėjos mirties nebuvo grąžinta. Atsakovas, kaip G. Š. įpėdinis, perėmė visą palikėjos turtą ir kreditorinius įsipareigojimus. Apie ieškovo kreditorinį reikalavimą palikėjos įpėdiniui buvo pareikšta tinkamai ir laiku, tačiau dėl skolos grąžinimo susitarti nepavyko.
Atsiliepimas
Atsakovas P. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog tarp palikėjos G. Š. ir ieškovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o vien pinigų pervedimas, vykdant G. Š. prievoles trečiajam asmeniui, nenurodant mokėjimo paskirties, paskolos teisinių santykių nesukuria. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ir banko pavedimas gali būti pripažintas paskola, jeigu įrodomos esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu, tačiau būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011, 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Atsakovas pažymi, kad vien faktas, jog ieškovas atliko mokėjimą palikėjos vardu, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ir ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu (LietuvosAukščiausiojo teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Atsakovas laiko, kad nebuvo įrodyta ir kita paskolos sutarčiai sudaryti būtina sąlyga – paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus. Mokėjimo nurodymas nėra rašytinis dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties sudarymo faktą, – pinigų pervedimas ir gavimas, nesant kitų įrodymų, išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti išvados apie paskolos santykių buvimą. Atsakovas mano, kad ieškovas, nepertraukiamai iki jos mirties bendraudamas su palikėja, turėjo galimybių sudaryti rašytinę paskolos sutartį, jei būtų tokios siekęs. Atsakovo nuomone, palikėja niekada nereiškė valios gauti paskolą arba jos prašyti, o 2015 m. liepos 29 d. darytas mokėjimo pavedimas palikėjos vardu, buvo darytas tik dėl to, kad palikėja besąlygiškai pasitikėjo ieškovu, pati nesinaudojo banko paslaugomis ir neturėjo galimybės kitaip atlikti pavedimą už butą. Atsakovas nurodo, kad 2015 m. gegužės 15 d. sudegus palikėjos turimam gyvenamajam namui, jai (duomenys neskelbtini) miestelio žmonės paaukojo palikėjai pinigų sumą, taip pat 1.000 Eur paaukojo I. ir G. N., 1000 Eur – palikėjos pusseserė J. G., 1000 Eur – krikšto dukra V. Š., dar 1000 Eur – palikėjos sūnėnai, pas kuriuos palikėja ir gyveno iki buto nusipirkimo. Kadangi ieškovo motina yra palikėjos marti, o ieškovo tėvas (kuris jau miręs) yra palikėjos sūnus, palikėja pasitikėjo ieškovu, o banko paslaugomis tuo metu ji nesinaudojo, dėl to ieškovui ir buvo perduotos visos palikėjai priklaususios piniginės lėšos, kad šis tiesiog atliktų pavedimą palikėjos vardu. Kad palikėja pasitikėjo ieškovu, patvirtina ir tai, kad kai paštininkai nustojo nešioti pensijas į namus, palikėjai atsidaryti banko sąskaitą padėjo būtent ieškovas, kuris iki jos mirties ir disponavo palikėjos vardu išduota banko kortele. Atsakovo turimomis žiniomis, ieškovas ir jo visa šeima yra deklaravę savo gyenamąją vietą bute adresu (duomenys neskelbtini), dėl to būtent ir kyla ieškovo interesas į šį butą – siekiant išsaugoti gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Ieškovo I. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank, AB, patvirtina, kad iš minėtos sąskaitos 2015 m. liepos 29 d. buvo pervesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 5970,00 EUR už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), mokėtoju nurodant G. Š. (e.b.l. 28-29, tomas 1). G. Š. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė atsakovas P. K. pagal antstolės J. B. 2018 m. spalio 31 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 24-25, tomas 1). Antstolė J. B. 2019 m. vasario 5 d. sudarė paveldimo turto apyrašo papildymą Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukiant į apyrašą palikėjos skolinę pareigą - 5970,00 EUR kreditorinis reikalavimas I. Š. naudai; paskola suteikta 2015 m. liepos 29 d., paskolos tikslas – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui; paskola sumokėta tiesiogiai į buto pardavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą mirusios G. Š. vardu (e.b.l. 26-27, tomas 1). Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V. 2019 m. vasario 22 d. išdavė atsakovui P. K. paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal G. Š. testamentą, patvirtintą Kauno 14-ojo notarų biuro notarės D. M. – M. 2017 m. sausio 5 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 12-23, tomas 1).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant abiem šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.
Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad dokumentų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, juose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).
Dėl teisinių santykių kvalifikavimo, kai kreditorius pinigų sumą perduoda ne tiesiogiai skolininko nuosavybėn, o sumoka skolininko kreditoriui, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017. Minėtose nutartyse kasacinės teismas išaiškino, kad tokiu atveju tarp šalių susiklosto ne paskolos (CK 6.870 straipsnis), o kito asmens prievolės įvykdymo už skolininką teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.50 straipsnio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).
Taigi, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju ieškinyje pateikiamas ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, kaip paskolos sutarties, teismui neprivalomas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės bei prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai liudija, kad tarp ieškovo ir palikėjos G. Š. susiklostė teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.50 straipsnio 3 dalies.
CK 6.50 straipsnyje įtvirtinta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. CK 6.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad palikėja G. Š. iš valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Buto kainą, sudarančią 5790,00 EUR, sumokėjo ieškovas I. Š., iš savo banko sąskaitos 2015 m. liepos 29 d. pervesdamas nurodytą sumą pardavėjui mokėjimo nurodymu, jame nurodydamas mokėjimo paskirtį – „už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mokėtojas G. Š.“. Todėl ieškovui kaip trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovas įvykdė prievolę už palikėją savo nuosavomis piniginėmis lėšomis, ar pačios palikėjos jai nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis, perduotomis grynaisiais pinigais ieškovui minėtai prievolei įvykdyti. Atsakovas teigia, jog palikėjos giminaičiai ir kaimo bendruomenė surinko G. Š. reikalingą sumą atsiskaitymui už perkamą butą, dalį minėtos sumos perduodami grynaisiais pinigais pačiai G. Š., o dalį pervesdami į I. Š. sąskaitą, iš kurios bus atliekamas mokėjimo pavedimas. Šios aplinkybės atsakovas negali pagrįsti tiesioginiais įrodymais, todėl įrodinėja liudytojų parodymais ir bylos nagrinėjimo metu surinktais rašytiniais įrodymais apie ieškovo turtinę padėtį prievolės įvykdymo metu, jo gaunamas pajamas, deklaruotą turtą ir kt.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo, tiek atsakovo kviesti liudytojai patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, jog sudegus palikėjos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) ir atsiradus galimybei įsigyti butą toje pačioje palikėjos gyvenamojoje vietoje, jos giminaičiai perdavė tam tikslui įvairias pinigų sumas paskolos ar dovanojimo pagrindais, perduodamos sumos sudarė apie 1000,00 EUR iš vieno asmens. Iš liudytojų parodymų matyti, jog giminaičiai paskolino ar padovanojo palikėjai iš viso 5000,00 EUR, I. Š. paskolino 1000,00 EUR. Po 1000,00 EUR grynaisiais pinigais palikėjai perdavė jos pusseserė J. G., krikšto dukra V. Š., sūnėnai Viktoras ir E. D., taip pat 1000,00 EUR banko pavedimu tiesiogiai į I. Š. banko sąskaitą pervedė G. N.. Minėti asmenys (I. N., J. G., V. D., V. Š.) buvo apklausti teismo posėdyje liudytojais ir davę priesaiką patvirtino minėtas aplinkybes. Šie asmenys nesuinteresuoti G. Š. palikimu, taip pat byloje nėra kitų duomenų, sudarančių pagrindą laikyti minėtų liudytojų parodymus neobjektyviais ir šališkais, o šiuos asmenis suinteresuotais duoti tendencingus parodymus. Aplinkybę, jog 1000,00 EUR suma buvo 2015 m. liepos 29 d. pervesta G. N. į ieškovo banko sąskaitą, iš kurios buvo vykdomas mokėjimo pavedimas, atsiskaitant už palikėjos nuosavybės teise įgyjamą butą, tiesiogiai patvirtina ir ieškovo banko sąskaitos išrašas. Iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, jog per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsiskaitymo pagal palikėjos prievoles dienos 2015 m. liepos 29 d., taip pat ir po to iki 2015 m. gruodžio 31 d. ieškovo banko sąskaitoje nebuvo sukaupta sumos, artimos ginčo sumai - 5970,00 EUR. Tik 2015 m. liepos 28 d. ir atsiskaitymo dieną 2015 m. liepos 29 d. ieškovas septyniomis banko operacijomis po 500,00 EUR ir viena 350,00 EUR operacija įmokėjo į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais 3850,00 EUR, 1080,00 EUR pervedė R. Š. 2015 m. liepos 29 d. Tokiu būdu, įskaitant G. N. mokėjimo pavedimą 1000,00 EUR sumai, buvo sukauta ieškovo banko sąskaitoje reikalinga 5970,00 EUR suma atsiskaitymui už butą ir pervesta pardavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu.
Iš antstolės J. B. 2018 m. spalio 31 d. sudaryto paveldimo turto apyrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 24-25, tomas 1), 2019 m. vasario 5 d. paveldimo turto apyrašo papildymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J. V. 2019 m. vasario 22 d. atsakovui P. K. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad į G. Š. palikimą sudarančio turto masę nebuvo įtraukta jokių piniginių lėšų, nei grynaisiais pinigais, nei jos vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas I. Š. artimai bendravo su palikėja, todėl jam turėjo būti žinomos aplinkybės, kaip buvo panaudotos giminaičių perduotos palikėjai piniginės lėšos, tačiau ieškovas nenurodė jokių minėtų piniginių lėšų panaudojimo aplinkybių. Todėl teismas daro išvadą, jog minėtos piniginės lėšos buvo perduotos palikėjos ieškovui grynaisiais pinigais ir panaudotos atsiskaitymui už palikėjos nuosavybėn perkamą butą. Šias pinigines lėšas ieškovas įnešė grynaisiais pinigais į savo banko sąskaitą 2015 m. liepos 28 d. – 29 d. ir panaudodamas jas, atliko mokėjimo pavedimą pardavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 2015 m. liepos 29 d. Ieškovas nenurodė ir neįrodė šaltinių, iš kurių jis gavo 2015 m. liepos 28 d. – 29 d. į jo banko sąskaitą grynaisiais pinigais įmokėtą 3850,00 EUR sumą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi santaupų, saugomų grynaisiais pinigais, mažai tikėtina ir prieštaraujanti kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie ieškovo turtinę padėtį, t. y. jog ieškovas periodiškai skolinasi piniginių lėšų, apie jo gaunamo darbo užmokesčio dydį bei duomenų apie kitokias pajamas ar lėšų šaltinius nebuvimą.
Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad ieškovas, vykdydamas prievolę už palikėją, panaudotojo 1000,00 EUR nuosavų piniginių lėšų, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad visos iš giminaičių palikėjos pasiskolintos pinigines lėšos buvo grąžintos. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas taip pat pripažino 1000,00 EUR skolos grąžinimo jam faktą, tačiau nenurodė aiškių šios skolos grąžinimo aplinkybių. Pažymėtina, jog nuo ieškovo teigiamos paskolos suteikimo momento 2015 m. liepos 29 d. iki palikėjos mirties (duomenys neskelbtini) praėjo 3 metai. Artimai bendraudamas su palikėja ieškovas turėjo galimybę tinkamai įforminti paskolos teisinius santykius. Byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovo reikalavimą palikėjai grąžinti skolą ar ją įforminti įstatymo reikalaujama forma, taip pat nenurodyta aplinkybių, patvirtinančių, jog tinkamai įforminti paskolos sutartį nebuvo galimybės.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Neįvardijus lėšų pervedimo paskirties nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Jei priskirti šį dokumentą prie kitokių skolos dokumentų, tai ir jame turėtų atsispindėti prievolė grąžinti gautą paskolą. Įvertinant tai, kad šalis siejo giminystės ryšiai, šalių santykiai pinigų pervedimo metu buvo geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos gali būti kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Šiuo atveju ieškovas nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta palikėjos kaip paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis taip pat nepatvirtina pervestos sumos kaip paskolos paskirties: mokėjimo nurodyme nurodyta mokėtoju pati palikėja, o ne kad ieškovas atsiskaito už palikėją.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog tarp palikėjos G. Š. ir ieškovo nebuvo susiklosčiusių paskolos teisinių santykių – ieškovas neperdavė palikėjos nuosavybėn piniginių lėšų, o palikėja nebuvo išreiškusi įsipareigojimo grąžinti ieškovui pastarojo paskolintą sumą. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrindą laikyti tarp šalių buvusius CK 6.50 straipsnyje reglamentuotus teisinius santykius – trečiojo asmens prievolės įvykdymą už skolininką, tačiau tik 1000,00 EUR sumai, tačiau tokio dydžio skolos grąžinimą ieškovas pripažįsta. Tuo tarpu likusi palikėjos prievolės suma, sudaranti 4970,00 EUR, sumokėta ne ieškovo, o palikėjos piniginėmis lėšomis, kurias jai perdavė dovanojimo ar paskolos pagrindu giminaičiai, ieškovui atliekant tik techninius grynųjų pinigų įskaitymo į banko sąskaitą ir pavedimo pardavėjui veiksmus. Tai, kad mokėjimo pavedimo dieną Luminor banke buvo atidaryta banko sąskaita palikėjos vardu, nei patvirtina, nei paneigia, jog ieškovas atliko tik techninio pobūdžio banko operacijas. Aplinkybė, jog palikėja buvo senyvo amžiaus, taip pat globojo neįgalų asmenį, sudaro pagrindą laikyti tikėtinu, jog jos galimybės įnešti turimus grynuosius pinigus į banko sąskaitą ir atlikti banko pavedimą pačiai buvo apsunkintos. Tuo atveju, jei palikėja būtų išreiškusi norą ir turėjusi galimybes pati atlikti buto kainos sumokėjimo veiksmus, ieškovas turėjo galimybę paskolos sumą grynaisiais pinigais perduoti palikėjai ir įforminti paskolos suteikimą, tačiau tokių veiksmų neatliko ir to priežasčių nenurodė. Todėl darytina išvada, jog palikėjos skola ieškovui neįrodyta ir ieškinys atmetamas.
Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1573,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovo atsakovui; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo I. Š. atsakovui P. K., atstovaujamam globėjos D. Š., 1573,00 EUR (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo I. Š. valstybei 11,30 EUR (vienuolika eurų, trisdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.