Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. (D. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. RV-25-1593, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pastarajam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu) paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 13 metų 1aisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. K. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas netenkintinas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame Nutarime. Lietuvos kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1346 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad atlikus pastarojo pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, 2023 m. balandžio 25 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aptariant nuteistojo D. K. nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, svarbu paminėti ir pastarojo ankstesnių nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatus. Kaip matyti iš nuteistojo D. K. asmens bylos, pastarasis pirmą kartą buvo vertinamas 2017 m. gegužės 3 d. (minėtas vertinimas atliktas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (t. y. dabartiniame Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjime)), kurioje tuo metu jis atliko bausmę), tuomet buvo pripažinta, kad pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pakartotinai nuteistasis buvo vertinamas 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2022 m. spalio 31 d. (vertinimai atlikti Vilniaus pataisos namuose (t. y. dabartiniame Vilniaus kalėjime)), šių vertinimų metu D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, vertinimo metu reikšmingų rizikos pokyčių nenustatyta. Teigiami rizikos pokyčiai nustatyti tik paskutiniojo nuteistojo vertinimo, atlikto 2023 m. balandžio 26 d., metu, kuomet konstatuota, kad buvo pastebėti teigiami pokyčiai problemų sprendimo ir pasekmių nustatymo (mąstymo ir elgesio) srityje. Apibendrinant, akivaizdu, kad nuo nuteistojo D. K. pradėjimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, pastarojo rizika nusikalsti ženkliai nepasikeitė. Tai reiškia, kad nepaisant nuteistojo akcentuojamo aktyvaus dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse, tikimybė, kad jis pakartotinai nusikals per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tapati.

Vertinant D. K. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis (kadangi išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo būdu ypatumais.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis D. K. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė Komisijos jam pateiktas rekomendacijas ir aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos priemonėse – t. y. nuteistasis dalyvavo mokymosi procese, užsiima individualia veikla, sumokėjo turimas skolas, kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, individualaus socialinės reabilitacijos priemonių valdymo galimybės, dėjo pastangas dalyvauti intervencinėse pataisos priemonėse, skirtose kriminogeninių veiksnių valdymui, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, atliko gerbūvio darbus. Nustatyta, kad paskutiniu bausmės vykdymo laikotarpiu D. K. supažindintas su pirmuoju socialinės integracijos etapu. Nuteistasis dalyvavo kriminalinės subkultūros apraiškų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje, kurioje buvo skatintas nevartoti kriminalinės subkultūros elementų kasdieniniame gyvenime, necenzūrinių žodžių, žargono bei pravardžių. Nacionalinio instituto socialinės integracijos visi skirtingi visi lygūs psichologo asistentės Z. I. 2023 m. balandžio 24 d. pažymoje, D. K. šiuo metu dalyvauja nuteistųjų sėkmingo reintegravimosi programos „Aš esu pokytis“ grupiniuose valdymo užsiėmimuose, kuriuose nuteistasis pasižymi aktyviu ir nuolatiniu įsitraukimu į užsiėmimus, visada palaiko gerą, atvirą kontaktą, įsitraukia į diskusijas. Taip pat, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: spalvų terapijoje; stalo teniso turnyre; auksinio proto žaidime; renginyje, skirtame vasario 16 d. paminėti; smiginio turnyre; teniso turnyre; stalo žaidimų turnyre; teisėjavo futbolo turnyre; du kartus dalyvavo labdaros organizacijos surengtuose klasikinės muzikos koncertuose; sporto renginyje; pokerio, teniso turnyre. Be to, pastarasis bausmės vykdymo laikotarpiu, vykdė individualią veiklą – (duomenys neskelbtini) ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gavo 400 Eur pajamų. D. K. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 5 d. Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus duomenimis, nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi (atšaukti), tad iš to matyti, kad nuteistasis D. K. dėjo pastangas spręsti savo turimus finansinius įsipareigojimus. Akivaizdu, kad pirmiau aptartos ir nuteistąjį D. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad pastarasis dabartiniame jam paskirtos bausmės atlikimo etape ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio ir mąstymo korekciją. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo D. K. lygtinio paleidimo taikymo, šios tiek nuteistojo skunde akcentuotos, tiek Komisijos Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės – tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienos iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo D. K. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu pastarojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023). Juo labiau, Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nuteistojo D. K. akcentuojamas teigiamas elgesys pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo stabilia, teigiama dinamika. Priešingai, nuteistojo ženklios pastangos keisti jam įprastą gyvenimo ir mąstymo būdą yra pastebėtos tik paskutiniame Komisijos įvertintame pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo etape.

Teismas, sugretinęs nuteistojo D. K. skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, D. K. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl D. K. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais D. K. kriminogeniniais veiksniais yra pripažintini – teistumai (5); didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teisme, skaičius; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (t. y. siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų sprendimo, pasekmių numatymo sunkumai. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik trys apsauginiai veiksniai – darbo patirtis įgyta iki suėmimo, bausmės atlikimo metu įgyta profesinė kvalifikacija, įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo D. K. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nors nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo įgijęs vidurinį išsilavinimą ir turėjo darbą (dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini)), bei pats nuteistasis teigė, kad jo pagrindinis pajamų šaltinis buvo darbo užmokestis, tačiau kaip matyti iš D. K. kriminalinės patirties – jis ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su materialinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Akivaizdu, kad turimas pastovus darbas ir reguliariai gaunamos pajamos jo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Aptariant nuteistojo D. K. santykį su lėšų tvarkymu ir pajamomis, Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu, dėjo pastangas spręsti savo finansinius įsipareigojimus – pilnai atsiskaitė ir šiuo metu neturi vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimų, tačiau pokalbio metu pats nuteistasis išskyrė savo probleminę sritį, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu – t. y. finansų valdymas, susidorojimas su skolomis. Tai įrodo, kad nuteistasis D. K. dalinai geba atpažinti problemas, susijusias su nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau taip pat patvirtina, jog ši sritis vis dar išlieka viena iš svarbiausių veiksnių, susijusių su nuteistojo nusikalstamumu ateityje. Šios prielaidos egzistavimas gali būti paneigtas pastarojo savęs realizavimu oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų darbinėje veikloje. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo D. K. ryšių aspektą, pripažinta, kad nuteistasis palaiko ryšius su savo šeimos nariais (žmona, vaikais, motina bei seserimi). Kita vertus, šios aplinkybės nuteistajam buvo žinomos ir nusikalstamų veikų vykdymo metu, tačiau tai nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti pastarąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo D. K. gyvenimo stiliaus sritį, pripažinta, kad nuteistojo elgesys pasižymėjo nusikalstamumu jau nuo 19 metų. Nepaisant turimo darbo ir šeimos, taip pat jo atžvilgiu taikomų poveikių priemonių, D. K. negebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir nuosekliai kartojo ankstesnes klaidas – vykdė naujus nusikaltimus. Akivaizdu, kad D. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, teisės pažeidimai buvo vykdomi sąmoningai, tuo metu tai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Šiuo metu nuteistasis kritiškai vertina savo ankstesnį gyvenimo būdą bei elgesį, nurodo, kad palaiko ryšius su draugais laisvėje, kurie nepalaiko kriminalinių nuostatų, pabrėžia savo šeimos ir darbo svarbą, nurodo turintis planų ateičiai. Kaip vienas iš aspektu, nulemiančiu nuteistojo D. K. dinaminius kriminogeninius kriterijus, Socialinio tyrimo išvadoje buvo pripažintas pastarojo mąstymas ir elgesys. Aptariamojoje išvadoje nustatyta, kad D. K. struktūrizuotoje aplinkoje vengia konfliktinių situacijų, nebuvo užfiksuotų savitvardos praradimo atvejų. Kita vertus, nuteistasis, pildydamas savęs vertinimo anketą, kuri pateikia palyginamąjį pačio teisės pažeidėjo požiūrį į savo poreikius, nurodė tik vieną, jo vertinimu, probleminę sritį, susijusią su nusikalstamu elgesiu, - finansų valdymas ir susidorojimas su skolomis, kitų sričių jis neįvardijo. Akivaizdu, kad tokiu būdu D. K. tik dalinai atpažįsta problemas, susijusias su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Galiausiai, Socialinio tyrimo išvadoje, analizuojant nuteistojo nuostatas, pripažinta, kad jo nusikalstamas elgesys pasireiškė vadovaujantis netinkamomis moralinėmis nuostatomis. Pastarasis nusikalto ne kartą, jam būdingos tam tikros neigiamos nuostatos į visuomenės narius – ne tik ne kartą teistas, bet ir baustas administracine tvarka. Nuteistojo D. K. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus – tokia išvada darytina atsižvelgiant išskirtinai į jo elgesį bausmės atlikimo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (dabar Pravieniškių kalėjime), kuomet jis ne kartą buvo baustas drausmine tvarka. Pabrėžtina, jog tokio savo elgesio nuteistasis nevertina kritiškai, kadangi savo Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde nurodė, kad visi jo baustumai bausmės vykdymo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (dabar Pravieniškių kalėjime) buvo susiję išskirtinai tik su tenykštės administracijos vertinimu. Tęsiant bausmės atlikimą (t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d.) Vilniaus pataisos namuose, nuteistasis D. K. nė karto nepažeidė nustatytų taisyklių ar rėžimo reikalavimų. Pripažinta, kad veikiamas socialinės aplinkos, nuteistasis laipsniškai perima socialinei grupei vertingas būdingas vertybes, socialinio elgesio normas, veiklos ir bendravimo su kitais būdus ir jo elgesys atitinkamai kinta (a. b. t. 1, d. 1, b. l. 171-180).

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio ir mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka 8 kartus, 1 kartą nuobauda panaikinta, skatintas tik 5 kartus), taip pat tą faktą, kad bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo D. K. atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.

Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių pastarojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos Nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma. Tiek aptariamam Komisijos nutarimui aktualioje 2023 m. balandžio 26 d. Socialinio tyrimo išvadoje, tiek ankstesnėse analogiško pobūdžio dokumentuose, buvo išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio sritys, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam D. K. taikomų priemonių įtaka nuteistojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Akivaizdu, kad jog minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam D. K. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad D. K. ne kartą (teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje), šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 265 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto aguonų ir kanapių auginimo), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (dėl pasikėsinimo neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), BK 181 straipsnio 2 dalyje (turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą), t. y. atlieka bausmę iš esmės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pažymėtina, kad pirmą kartą nuteistasis į teisėsaugos akiratį pateko būdamas 19 metų amžiaus. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog neigiamos nuteistojo nuostatos visuomenėje galiojančios tvarkos bei teisės aktų ginamų vertybių atžvilgiu susiformavo pakankamai anksti. Jo gyvenimo būdas praeityje pasižymėjo kriminaliniais bruožais, jis pakartotinai vykdydavo nusikalstamas veikas bei nesiekė keisti savo gyvenimo stiliaus. Nuteistojo nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos siekimu ir šios naudos siekimas buvo realizuojamas vis pavojingesniais būdais – buvo vykdomas draudžiamų medžiagų auginimas, o vėliau finansinės naudos gavimui buvo panaudotas ir smurtas. Pažymėtina, kad vykdant nusikalstamas veikas, nuteistasis D. K. veikė ne vienas, o bendrininkų grupėje – kartu su kitais bendrininkais pasikėsino disponuoti labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, be to, ėmėsi gan aktyvių veiksmų atlikdamas savo veiksmus – augino ir pjovė šiltnamyje augintas kanapes. Juo labiau, pastarasis veikdamas kartu su bendrininkais, panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą, taip pat atimdamas asmeniui laisvę, prievartavo kitam asmeniui priklausantį turtą. Savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų nuteistasis D. K. prisipažino tik iš dalies.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam D. K. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, D. K. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo D. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. K. (D. K.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. RV-25-1593, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.