Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Pripažinti, kad nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki 2020 metų spalio mėnesio ieškovas A. U. ir atsakovas A. E. vedė bendrą ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu su tikslu sukurti bendrą turtą - įsigyti ir rekonstruoti nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti 2020-08-28 paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu laikant, kad 88 800 EUR suma yra dalis ieškovo A. U. finansinio indėlio į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad ieškovo A. U. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaro 4/5 dalis.

Įsigyto nekilnojamojo turto rekonstravimu ir tvarkymu iš esmės rūpinosi tik Ieškovas (tiek savo žiniomis, tiek darbu, tiek ir finansiniu indėliu), kadangi tam reikiamų lėšų ir žinių Atsakovas neturėjo. Tačiau Ieškovas dėl to (kad prisideda didžiąja dalimi prie bendro ūkio vedimo ir bendro turto kūrimo) Atsakovui pretenzijų nereiškė, kadangi jam net nebuvo abejonių, kad turtas kuriamas bendram gyvenimui. Deja, bet kai įsigytas nekilnojamasis turtas buvo iš esmės rekonstruotas ir paruoštas gyventi, Atsakovas nusprendė atsisakyti sukurtą rezultatą įforminti abiejų partnerių vardu ir nusprendė vienašališkai ir nesąžiningai nutraukti bet kokius ryšius su Ieškovu. Kadangi Atsakovas iš esmės nebereagavo į Ieškovo žodinius prašymus ir reikalavimus (elektroninius laiškus) grąžinti Ieškovo indėlį finansine išraiška į bendrai kurtą ūkį, Ieškovas su Atsakovu 2020-08-28 sudarė paskolos sutartį taip siekdamas užsitikrinti faktą, kad bent dalis investuotų į bendrą ūkį pinigų bus oficialiai įforminta. Ir po šios sutarties pasirašymo tarpusavio santykiai ir bendro turto kūrimo santykiai toliau tęsėsi, kas patvirtina, kad nei Ieškovas, nei Atsakovas nelaikė minėtos sutarties paskolos sutartimi. Iš tikrųjų Ieškovas ir Atsakovas minėtą paskolos sutartį sudarė pridengti paprastam tikslui - Ieškovui užsitikrinti galimybę oficialiai įforminti bent dalį jo investuotų lėšų į bendrai sukurtą rezultatą, kuris, beje, VĮ Registrų centre buvo ir tebėra registruotas tik Atsakovo vardu. Dėl to 2020-08-28 paskolos sutartis turėtų būti pripažinta apsimestiniu sandoriu ir paskolos sutartyje nurodyta suma turėtų būti laikoma Ieškovo finansiniu indėliu sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu.

Visiškai nutrūkus santykiams ir Atsakovui vengiant bendrauti su Ieškovu, Ieškovas kreipėsi į Atsakovą su reikalavimu grąžinti paskolintus (investuotus) pinigus į bendro ūkio kūrimą (su keliais alternatyviais pasiūlymais), tačiau iš gauto Atsakovo atsakymo tapo aišku, kad Atsakovas neigia tiek bet kokio bendro ūkio kūrimą, tiek jo vedimą, tiek ir konkretaus nekilnojamojo turto sukūrimą.

3.Ieškovas ir Atsakovas susipažino 2016 metų viduryje ir iš karto pradėjo artimiau bendrauti. 2016 metų vasarą Ieškovas ir Atsakovas kartu atostogauja užsienyje. 2017 metų pirmoje pusėje Ieškovas ir Atsakovas du kartus kartu atostogauja užsienyje bei kelis kartus išvyksta kartu pailsėti į Europos didmiesčius. Po Ieškovo buto remonto, nuo 2017 metų gruodžio mėnesio Ieškovas ir Atsakovas apsigyveno kartu Ieškovo bute ir iš esmės gyveno kaip šeima (partneriai), rūpinosi buitimi, maisto pirkimu, laisvalaikiu, kartu kūrė ateities planus ir pan. 2018 metų kovo mėnesį Ieškovas ir Atsakovas išvyko bendrų atostogų į Kanarų salas. Kadangi Ieškovas ir Atsakovas buvo nusprendę, kad jie kartu nori turėti bendrą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi kartu, Ieškovas aktyviai tiek per pažįstamus, tiek ir per nekilnojamojo turto skelbimus ieškojo nekilnojamojo turto netoli (duomenys neskelbtini) miesto, kurį galėtų kartu su Atsakovu įsigyti ir ten toliau kurti gyvenimą kartu. Po kurio laiko Ieškovui pavyko surasti labai prasto stovio gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). 2018-04-19 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Atsakovo vardu buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Kaip atrodė šis nekilnojamasis turtas iš karto po įsigijimo patvirtina teikiamos kelios fotonuotraukos.

4.Atsakovui to primygtinai reikalaujant, jo vardu šis nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas vien tik dėl to, kad Ieškovas turi du sūnus, kurie yra jo įpėdiniai (paveldėtojai), dėl to Atsakovas bijojo, kad jei šis nekilnojamasis turtas (ar jo dalis) būtų registruotas Ieškovo vardu, jį vėliau galėtų paveldėti Ieškovo sūnūs ir taip Atsakovas iš esmės netektų bendrai su Ieškovu sukurto turto. Ieškovas, neįtardamas jokių nesąžiningų Atsakovo ketinimų reiškiant tokius reikalavimus / sąlygas, su tokia sąlyga sutiko. Kadangi įsigytam nekilnojamajam turtui iš esmės buvo būtina atlikti rekonstrukciją bei kapitalinį remontą (kalbant apie statinius), taip pat sutvarkyti apleistą ir neprižiūrėtą žemės sklypą, iš esmės didžiąja dalimi vien tik Ieškovas rūpinosi gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimu, darbų organizavimu, darbininkų, statybinių medžiagų, inžinerinės įrangos, buitinės technikos, baldų bei visų kitų buities daiktų suradimu, įsigijimu, transportavimu ir montavimu, žemės sklypo tvarkymo darbais. Gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas buvo parengtas Ieškovo giminaičio, Atsakovas prie šio vieno iš pagrindinių veiksmų siekiant rekonstruoti gyvenamąjį namą prisidėjo tik tuo, kad kartu su Ieškovu tarėsi, derino ir nusprendė, kaip jiems abiem būtų tinkamiausia suprojektuoti rekonstruojamą gyvenamąjį namą (kur kokie kambariai, kur ir kokie langai turi būti bei pan.).

5.Kaip yra žinoma, indėlis į jungtinę veiklą nebūtinai turi būti piniginis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-543- 695/2016, 38 p.). Ieškovo nuolatinį rūpinimąsi rekonstruojamu gyvenamuoju namu bei teritorijos tvarkymu, jo kasdienį nuolatinį buvimą darbų atlikimo vietoje ir darbininkų / statybininkų priežiūrą, atsiskaitymą su jais, jeigu Atsakovas šiuos faktus neigs, Ieškovas įrodinės ir liudytojų parodymais. Bendrų santykių metu su Atsakovu buvo bendraujama per WhatsApp programėlę, tariamasi dėl kiekvieno veiksmo / darbo atlikimo, dėl įrengimo, dėl dizaino, dėl medžiagų bei darbų kainų ir t. t. Ieškovas ir Atsakovas tiesiog siekė savo gyvenimui kartu įsirengti gyvenamąjį namą, sutvarkyti kitus statinius, susitvarkyti teritoriją būtent taip, kad abiem jis būtų tinkamas ir jaukus gyventi. Šias aplinkybes patvirtinantis susirašinėjimas iš WhatsApp programėlės teikiamas teismui su šiuo ieškiniu. Taip pat teikiamas ir susirašinėjimas SMS žinutėmis apie bendrus santykius, Atsakovo rūpinimąsi, kur jam reikės gyventi, kai grįš Ieškovo vienas iš sūnų atostogoms, bendrą laisvalaikį, produktų pirkimą parduotuvėse ir pan. Ieškovas visą laiką rekonstruojant statinius ir tvarkant žemės sklypą buvo statybos darbų vietoje ir prižiūrėjo darbininkus / statybininkus, padėdavo jiems atlikti kai kuriuos darbus fiziškai, atveždavo reikiamas medžiagas, nuolatos tarėsi ir su Atsakovu įvairiausiais gyvenamojo namo įrengimo klausimais. Kaip atrodė bendrai įsigytas nekilnojamasis turtas ir kaip jis kito iki visiško darbų užbaigimo, matomas iš teismui teikiamų rekonstrukcijos darbų etapų nuotraukų.

6.Kaip jau minėta, tiek rekonstrukcijos, tiek ir teritorijos tvarkymo darbus organizavo, už juos mokėjo ir su darbininkais juos kartu atliko tik Ieškovas. Apie visus šiuos veiksmus nuolatos buvo informuojamas ir Atsakovas, jis pats domėjosi atliekamais darbais, pritardavo / tardavosi su Ieškovu dėl pastarojo pasiūlymų, Ieškovas netgi netiesiogiai priekaištaudavo, kad jam jau baigiasi pinigai, ar ir Atsakovas gali prie to dalinai prisidėti ir pan. Savaime suprantama, Atsakovas neturėdavo ką atsakyti į tokius Ieškovo nusiskundimus, kadangi pats iš esmės finansinių lėšų tokio masto bendro ūkio kūrimo darbams, kuriuos finansavo Ieškovas, niekada neturėjo. Prie šio nekilnojamojo turto (aptarto rezultato) sukūrimo (kadangi įsigyti statiniai buvo labai prastos būklės) Ieškovas prisidėjo 37 385,71 EUR suma (bankiniai pavedimai ir mokėjimai banko kortelėmis su mokėjimų paskirtimis ir gavėjais teikiami teismui) bei 50 614,29 EUR grynųjų pinigų suma (už kurią buvo atsiskaitoma su darbininkais bei atliekant kitus mokėjimus / pirkimus, kurie išimtinai susiję su aptarto rezultato sukūrimu). Iš viso Ieškovas prie bendro ūkio sukūrimo prisidėjo bendra 91 000 EUR suma (Atsakovas iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio pervedė į Ieškovo sąskaitą 3 000 EUR).

7.Kai praktiškai vien tik Ieškovo indėliu (finansiniu bei žiniomis ir darbu) buvo sukurtas gerbūvis ir pilnai po rekonstrukcijos įrengtas gyvenamasis namas, sutvarkyti kiti statiniai bei aplinka, Atsakovas vengė įregistruoti bendrą dalinę nuosavybę ir tik Ieškovo primygtinai prašomas, išvykimo nuolat dirbti į užsienį dieną, sutiko ranka pasirašyti paskolos raštelį 80 000 EUR sumai bei įsipareigojo surasti notarą, kad visa tai būtų įforminta notarine sutartimi. Ieškovas pradėjo baimintis, kad jo suinvestuota į bendrą turtą suma, kai turtas įregistruotas tik Atsakovo vardu, gali pradingti ir ją vėliau susigrąžinti bus praktiškai nebeįmanoma. Kai toks skolos raštelis buvo pasirašytas, Ieškovas šiek tiek nusiramino ir toliau siekė iki galo pabaigti bendrą rezultatą bei toliau investavo savo lėšas į kuriamą bendrą nuosavybę. 2020 metų gegužės - rugpjūčio mėnesių laikotarpiu Ieškovas ir Atsakovas susitinka savaitgaliais, laiką leidžia ir gyvena kartu rekonstruotame nekilnojamame turte, kadangi darbo dienomis Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, Rusijoje, ir į Lietuvą pas Ieškovą grįždavo tik savaitgaliais. Vėliau Ieškovas, matydamas, kad Atsakovas pradėjo vengti bendrauti, tarpusavio santykiai atšalo ir pašlijo, pats surado notarą ir po eilės bandymų susiderinti su Atsakovu tokios sutarties pasirašymo datą, Ieškovas ir Atsakovas pasirašė paskolos sutartį, kad Ieškovas turėtų garantiją, kad jo investuotų į jungtinę veiklą (partnerystę) pinigų suma būtų bent tokiu būdu oficialiai įforminta. Tiek Atsakovui, tiek ir notarui buvo aiškiai nurodyta, kad į šią sumą neįskaičiuotas užmokestis už Ieškovo sugaištą laiką, investuotą darbą ir žinias sukuriant bendrą turtą. Be to, net notarui elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad iš pradžių paskolos davėjas (Ieškovas) ir paskolos gavėjas (Atsakovas) planavo notarine tvarka įforminti bendrąją nuosavybę. Tačiau, kaip jau minėta, Atsakovui to vėliau visais įmanomais būdais vengiant (ne kartą atsisakant žodžiu, neatsakant į laiškus šiuo klausimu ir pan.), beliko tik pasirašyti tokio pobūdžio dokumentą.

8.Pasirašius pas notarą 2020-08-28 paskolos sutartį, kurios Atsakovas ypač nenorėjo pasirašyti (iš dabartinės perspektyvos daugiau nei aišku, kodėl), Atsakovo elgesys apie 2020 metų spalio mėnesį kardinaliai pasikeitė - bendravimas su Ieškovu praktiškai nutrūko, Atsakovas net nebesakydavo Ieškovui, kada grįžta į Lietuvą ir Ieškovas suprato, kad Atsakovas užmezgė naujus santykius. 2020 metų lapkričio - gruodžio mėnesiais tarpusavio bendravimas ir bet kokie santykiai nutrūko, Atsakovas vengdavo atrašyti į Ieškovo elektroninius laiškus. Akivaizdu, kad Atsakovas dar bendro ūkio vedimo ir bendro gyvenimo kūrimo metu buvo nesąžiningas, turėjo slaptų kėslų ir siekė įsiregistruoti nuosavybę tik savo vardu, kurią iš esmės didžiąja dalimi sukūrė Ieškovas savo lėšomis ir darbu. Būtina pažymėti ir tai, kad Atsakovo darbo užmokestis buvo ganėtinai nedidelis. 2019 metais - intensyviausiu statybų metu, Atsakovas labai dažnai vykdavo į kelių dienų ar savaičių komandiruotes užsienyje ir labai dažnai vykdavo savaitgaliais į trumpalaikes komandiruotes konsuliniam darbui per Lietuvos Respubliką važiuojančiais tranzitiniais traukiniais. Todėl Atsakovas savo jėgomis ir finansais būtų niekaip negalėjęs įsirengti tokio nekilnojamojo turto ir taip susitvarkyti gerbūvį.

9.Ieškovas 2021-01-27 reikalavime, siekdamas rasti geriausią abiem pusėms sprendimą, siūlė geranoriškai tartis. Ieškovas netgi pasiūlė Atsakovui iš jo išpirkti tą dalį nuosavybės už tiek, kiek Atsakovas suinvestavo savo asmeninių lėšų į nekilnojamąjį turtą (prieš tai pagrindus objektyviais duomenimis tokį įnašą). Savaime suprantama, atsakyme į reikalavimą apie tai net nebuvo užsiminta. Kaip jau buvo užsiminta aukščiau, Ieškovas pateikė Atsakovui 2021-01-27 reikalavimą dėl paskolintų (investuotų) pinigų į bendro ūkio kūrimą grąžinimo. Savo atsakyme Atsakovas ėmė neigti ne tik bendro ūkio vedimą bei bendrų tikslų turėjimą, bet ir „pamiršo", dėl kokių priežasčių buvo sudaryta 2020-08-28 paskolos sutartis, kuri „paskolos sutartimi" gali būti vadinama tik dėl jos pavadinimo (bet ne turinio ir tikrojo paskolos sutarties tikslo), kadangi šiuo sandoriu tiesiog buvo įforminta Ieškovo dalis (tik finansinis indėlis) į sukurtą bendrą ūkį (nekilnojamąjį turtą), neaptariant Ieškovo žinių, laiko ir darbo sukuriant bendrą rezultatą. Sutarties pasirašymo dieną jokios piniginės lėšos nebuvo Ieškovo perduotos ar paskolintos Atsakovui, visos lėšos buvo investuojamos į bendros nuosavybės kūrimą 2019 metais bei 2020 metų pradžioje.

10.Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo turto rekonstrukcijos / kapitalinio remonto faktai nėra įregistruoti, nekilnojamasis turtas neapdraustas, dėl ko iš esmės Ieškovo sukurta nuosavybė nėra niekaip apsaugota ir su ja Atsakovas gali elgtis visiškai laisvai (įkeisti, perleisti, parduoti, išnuomoti (ar kitaip apsunkinti)). Dėl to šiame ieškinyje formuluojamas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Juo labiau, kad Atsakovo akivaizdus kategoriškas neigimas apie bet kokį Ieškovo indėlį į nekilnojamąjį turtą matomas iš atsakymo į reikalavimą 3 puslapio 1 pastraipoje. Tad yra akivaizdi grėsmė, kad Atsakovas ir toliau gali elgtis nesąžiningai ir šį turtą apsunkinti. Šioje faktinio ieškinio pagrindo dalyje nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys teismui teikiami duomenys, Ieškovo įsitikinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad Ieškovas ir Atsakovas vedė bendrą ūkį, kūrėsi bendrą gyvenimą, siekė įsigyti ir įsigijo nekilnojamąjį turtą, Ieškovas investavo iš esmės pagrindinę dalį į įsigytą nekilnojamąjį turtą ir jo pagerinimą, kadangi buvo įsitikinęs, kad su Atsakovu galės ir toliau plėtoti santykius ir gyventi kartu (Ieškovas buvo įsitikinęs, kad ir Atsakovo siekiai yra tokie patys). Būtent į tai buvo nukreipta Ieškovo ir Atsakovo valia. Tačiau kai tik žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu ir iš esmės didžiąja dalimi tik Ieškovo indėliu / įnašu buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė, Atsakovas su Ieškovu nutraukė bendrus santykius (partnerystę) ir pradėjo neigti absoliučiai viską: kad buvo tiek bendras ūkis, tiek ir bendras tikslas, kuris, kai tik buvo pasiektas, Atsakovui tapo nebe bendru tikslu (rezultatu).

11.Dėl šioje ieškinio dalyje nurodytų priežasčių Ieškovas teismo prašys pripažinti, kad Ieškovas ir Atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėnesio vedė intensyvų, nuolatinį bendrą ūkį nepasirašytos, žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu siekdami bendro tikslo - sukurti bendrą dalinę nuosavybę į visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)

Be to, Ieškovas teismo prašys, atsižvelgus į Ieškovo tiesioginį finansinį indėlį į bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimą, pripažinti jo teisę į 4/5 dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)

12.Kadangi po rekonstrukcijos pasikeitę nekilnojamojo turto duomenys nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti tikrąją iš esmės naujai sukurto nekilnojamojo turto vertę, Ieškovas proceso eigoje prašys teismo skirti siekto bendrai sukurti (ir sukurto) nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, kadangi tik taip bus galima tiksliai nustatyti ne tik visą bendrai sukurto nekilnojamojo turto vertę, kaip pakito nekilnojamąjį turtą charakterizuojantys duomenys, bet ir Ieškovo finansinį indėlį (jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje). Tačiau ši Ieškovo dalis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu sukurtoje bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro ne mažiau nei 4/5 dalis. Atsižvelgus į tai, kad tiek Ieškovas, tiek ir Atsakovas žinojo, kad 2020-08-28 paskolos sutarties pasirašymo metu šiuo sandoriu prisiimti įsipareigojimai neatitiko paskolinių teisinių santykių ir tikrosios šalių valios bei siekių tokio sandorio sudarymu (jokie pinigai nebuvo perduoti, paskola beprocentinė, ilgalaikė ir neatlygintinė (kas visiškai neatrodo tikėtina, jeigu Ieškovas ir Atsakovas būtų elgęsi kaip svetimi asmenys), o pati sutartis buvo sudaryta vien tik dėl to, kad Ieškovas turėtų minimalią garantiją, kad bent jau dalis jo dalies sukurtame nekilnojamame turte nebūtų prarasta, dėl ko Ieškovas prašo šį sandorį pripažinti apsimestiniu CK 1.87 str. pagrindu ir laikyti, kad ši 2020-08-28 paskolos sutartyje nurodyta 88 800 EUR neva tai paskolinama suma laikytina Ieškovo finansiniu indėliu / įnašu į bendrai siektą sukurti ir sukurtą dalinę nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini)

13.Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams ir tokių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006; 2011-10-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011 ir kt.). Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 str. 4 d.) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nebuvo sudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais įrodymais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Taigi, nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes.

14.Kaip jau minėta, nuo 2017 metų gruodžio mėnesio Ieškovas ir Atsakovas apsigyveno kartu Ieškovo bute, kartu leido laisvalaikį, atostogavo, kartu rūpinosi buitimi. Kadangi santykiai buvo tvirti ir artimi, kartu nusprendė įsigyti ir pagal savo poreikius įsirengti nekilnojamąjį turtą bendram gyvenimui ir ateities kūrimui.

Kartu įsigijus nekilnojamąjį turtą, kartu buvo ieškomi asmenys, galintys atlikti visus rekonstrukcijos darbus. 2018 metų rudenį tokius meistrus Ieškovas surado ir jie įsipareigojo 2019 metų pradžioje pradėti darbus. Kai 2019 metų pradžioje prasidėjo / buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, beveik 3 savaitėms Ieškovas ir Atsakovas kartu išvyko į Kambodžą ir Tailandą atostogų. Kartu su ieškiniu teikiami tai patvirtinantys duomenys. Grįžus iš kelionės, Ieškovas visiškai pasinėrė į bendro turto rekonstrukcijos / kūrimo darbus.

15.Kartu su Ieškiniu teikiamas Ieškovo ir Atsakovo susirašinėjimas WhatsApp programėle 2019 m. vasario - rugsėjo mėnesiais akivaizdžiausiai patvirtina, kad Ieškovas ir Atsakovas ne tik siekė kartu susikurti gyvenamąjį vietą, bet ir tarpusavyje derino įvairius veiksmus, įrengimo detales, dalijosi besikeičiančios savo bendros sodybos vaizdais, kartu tuo džiaugėsi ir pan. Teikiami minėti išrašai iš Ieškovo sąskaitų bankuose patvirtina, kad būtent Ieškovas iš savo lėšų pirko įvairias statybines medžiagas, iš reguliariai išsigrynintų pinigų mokėjo darbininkams ir pan., pirko įrangą, baldus, tvarkė aplinką ir iš esmės viską paruošė faktiniam gyvenimui kartu su Atsakovu.

16.Kaip matyti, į bendrą tikslą - nekilnojamojo turto rekonstrukciją - Ieškovas, neskaičiuojant savo laiko, darbo ir žinių, investavo 91 000 EUR sumą. Akivaizdu, kad vidutiniškai apdairus ir protingas žmogus tokių itin didelių finansinių investicijų neinvestuotų į kito, visai svetimo, asmens nekilnojamojo turto statybą (rekonstrukciją). Tai tik ir patvirtina, kad Ieškovas tokius veiksmus atliko visiškai pagrįstai laikydamas, kad nekilnojamasis turtas yra bendras su Atsakovu ir su Atsakovu yra siekiama to paties bendro tikslo. Nemažiau reikšminga ir tai, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, bet ir dalyvaujant savo darbu. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-11 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 19 punktą). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-28 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-543- 695/2016, 39 punktas).

17.Būtina pažymėti, kad Atsakovas iš savo turėtų lėšų suorganizavo rekonstruoto gyvenamojo namo stogo dengimo darbus. Tai buvo jo vienintelė finansinė investicija, tačiau Ieškovas, suprasdamas, kad kuriamas bendras turtas, nereiškė Atsakovui jokių pretenzijų, kad didžioji dalis įnašo į bendrąją dalinę nuosavybę sudarė Ieškovo finansinis ir nefinansinis indėlis. Nors Atsakovas 2021-02-08 atsakyme į Ieškovo 2021-01-27 reikalavimą ir mėgina formalizuoti kilusią situaciją - kad tik jo lėšomis buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, todėl jo vardu jis ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre - tačiau šioje byloje įrodinėjimo dalyką būtent ir sudaro aplinkybės apie tai, jog situacija de jure neatitinka situacijos de facto, t. y., jog tikrasis ginčo turto savininkas yra ne vien viešame registre atitinkamo sandorio pagrindu įregistruotas asmuo (paprastai - vienas iš sugyventinių), ir šiai aplinkybei pagrįsti pasitelkiamos įvairios įrodinėjimo priemonės, nereikalaujant privalomai nuginčyti sandorį, kuriuo pagrindu įregistruota tik vieno asmens nuosavybės teisė į turtą.

18.Taigi, nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui turėtų būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04­08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011-03-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Šioje vietoje šio fakto nustatymui (nekalbant apie tikslią bendrosios dalinės nuosavybės dalį), Ieškovo įsitikinimu, yra pakankamai duomenų. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu bendrai sukurto nekilnojamojo turto duomenys, esantys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, neatitinka realiai tikrovėje egzistuojančių duomenų, o juos pakeisti Ieškovas, kadangi nėra registruotas kaip savininkas, neturi jokios galimybės. Dėl to Ieškovas prašys teismo skirti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę ir nustatyti, kokia yra sukurto nekilnojamojo turto vertė ekspertizės atlikimo dienai, kaip pasikeitė nekilnojamojo turto duomenys (charakteristika), koks yra Ieškovo indėlis visą nekilnojamojo turto rekonstrukcijos laiką rūpinantis statybos projekto sukūrimu, įgyvendinimu, prižiūrint darbus atliekančius darbininkus, pačiam organizuojant visus rekonstrukcijos darbus, kaip nekilnojamojo turto rinkos kainą įtakoja už Ieškovo asmenines lėšas supirkta inžinierinė įranga, baldai, buitinė technika, žemės sklypo sutvarkymas ir pan. Tokiu atveju bus galima nustatyti tikslią Ieškovo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nepaisant to, Ieškovas nurodo, kad atsižvelgus į jo investuotas asmenines pinigines lėšas, atliktą neturtinį įnašą į turto sukūrimą, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (faktiškai rekonstruotuose nekilnojamo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)) sudaro ne mažiau 4/5. Proceso eigoje ši dalis / išraiška galimai bus tikslinama, kadangi tikslių duomenų apie realią nekilnojamojo turto rinkos vertę šio ieškinio pateikimo dienai Ieškovas neturi.

19.Bet kuriuo atveju Ieškovui priklausanti bendrai sukurto turto dalis negali būti mažesnė nei %, kadangi jungtinės veiklos partnerių įnašai į bendrą turtą yra laikomi bendrais (CK 6.970 str. 2 d.). Atsižvelgus į šias proporcijas ir turint duomenis apie naujai bei bendrai Ieškovo ir Atsakovo sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertę vėliau bus galima tiksliau apskaičiuoti bendrą Ieškovui priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuri, neatmestina, gali būti ir didesnė nei 4/5 (pridėjus prie šios dalies ir nefinansinį indėlį - darbą, laiką ir žinias). Dėl to šioje dalyje Ieškovas pasilieka teisę vėliau tikslinti šį ieškinio reikalavimą. Šiuo metu, Ieškovo turimais preliminariais duomenimis, viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė turėtų būti apie 130 000 EUR. Tačiau, kaip jau minėta, siekto bendrai sukurti ir sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertė galės būti nustatyta tik byloje paskyrus ekspertizę.

20.Taigi, Ieškovas savo finansiniu indėliu (88 800 EUR) bei darbu ir žiniomis (iš esmės vienintelis rūpinosi gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto parengimu, darbininkų, statybinių medžiagų, inžinerinės įrangos, buitinės technikos, baldų bei visų kitų buities daiktų suradimu, įsigijimu, transportavimo ir montavimu, teritorijos tvarkymo darbais, Atsakovo asmeninių daiktų atvežimu iš Žemaitijos ir kitų vietų Ieškovo transportu) itin ženkliai prisidėjo prie bendro su Atsakovu siekio įgyti (sukurti) nekilnojamąjį turtą bendram gyvenimui.

21.CK 1.87 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure 2020-08-28 tarp Ieškovo ir Atsakovo buvo pasirašyta paskolos sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Kad šiuo sandoriu buvo siekiama visai kitų tikslų, nei suteikti paskolą (perduoti pinigus paskolos sutarties pasirašymo metu), patvirtina šios žemiau nurodomos aplinkybės. 2019 metų pabaigoje Ieškovas padėjo Atsakovui susivežti jo daiktus (taip pat ir likusius iš Ieškovo buto) į naujai sukurtą nekilnojamąjį turtą. Prasideda intensyvūs gyvenamojo namo valymo ir dekoravimo darbai. Šiuos darbus, savaime suprantama, atlieka taip pat Ieškovas ir Atsakovas kartu. Pirmojo karantino laikotarpiu Ieškovas ir Atsakovas gyveno kartu naujai sukurtame nekilnojamame turte. Nuo 2020 metų balandžio mėnesio Atsakovas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) mieste. Iš esmės nuo tada Atsakovas dar aktyviau pradėjo vengti su Ieškovu kalbėti apie jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto duomenų pakeitimą VĮ Registrų centre ir atsisakė įforminti bendrąją dalinę nuosavybę.

22.Ieškovas, baimindamasis, kad jo investuotas pinigų bei darbo ir žinių indėlis į jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą gali likti negrąžintas / neįteisintas, pareikalavo, kad Atsakovas raštu patvirtintų, kad tokia Ieškovo pinigų suma buvo iš tikrųjų investuota. Atsakovas, nors ir ne iš karto, bet galiausiai sutiko pasirašyti skolos raštelį 80 000 EUR sumai. Tada Ieškovas, žinodamas, kad dar pilnai gyvenamasis namas nėra įrengtas, su meistrais atsiskaityta tik iš dalies bei visiškai nemokėta už elektros, signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo darbus, todėl ir toliau investavo savo lėšas į nekilnojamąjį turtą, kuris, tik primintina, registruotas kaip Atsakovo asmeninė nuosavybė. Nors Atsakovas ir buvo žadėjęs, kad suras notarą ir Ieškovo investuotą sumą apiformins kaip paskolą, tačiau galiausiai, Atsakovui vis išsisukinėjant atlikti ir šiuos veiksmus, tik Ieškovo iniciatyva buvo surastas notaras, kuris ir sutiko apiforminti Ieškovo investicijas į jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą kaip paskolą (kadangi, kaip minėta, Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės fakto įregistruoti nesutiko).

23.Ieškovas kreipėsi į notarą, nurodė, kad buvo galvojama apie bendrą nuosavybę, bet galiausiai buvo nuspręsta forminti paskolą. Ieškovas visos santykių istorijos su Atsakovu, savaime suprantama, nenurodė, kadangi tam ir nebuvo tikslo. Su notaru ir Atsakovu buvo derinamos paskolos sutarties sąlygos. Kaip matyti iš 2020-08-26 Ieškovo elektroninio laiško notarui, buvo aiškiai patvirtinta, kad jokie pinigai paskolos sutarties sudarymo metu nebus perduoti. Ieškovas surinko visus duomenis, kad jis 88 800 EUR sumą objektyviai turėjo ir ją aktualiu laikotarpiu pervedė ne tiesiogiai Atsakovui, bet tiems asmenims (fiziniams ir juridiniams), kuriuos pats Ieškovas ir buvo suradęs siekdamas kaip galima greičiau jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu sukurti bendrą turtą. Galiausiai, 2020-08-28 buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios 1.1 punkte buvo nurodyta, kad Ieškovas perdavė Atsakovo nuosavybėn 88 800 EUR sumą.

24.Paskolos sutarties 1.2.1 punkte nurodyta, kad 42 613,80 EUR Ieškovas perdavė Atsakovui grynaisiais pinigais ne notaro akivaizdoje. Tai tik ir patvirtina, kad pinigai taip, kaip jie apibrėžiami paskolos sutartyje, niekada nebuvo Atsakovui perduoti. Paskolos sutarties 1.2.2 punkte nurodyta, kad 37 386,20 EUR sumą Ieškovas, Atsakovo nurodymu, išmokėjo Atsakovui mokamaisiais pavedimais tiesiogiai Atsakovo nurodytiems Atsakovo kreditoriams, tokiu būdu padengdamas Atsakovo įsipareigojimus Atsakovo nurodytiems tretiesiems asmenims. Šis punktas itin reikšmingas, kadangi iš esmės visus pirkimus ir atsiskaitymus siekiant sukurti bendrą turtą atlikdavo tik Ieškovas, o Atsakovas jokių kreditorių pagal tokią formuluotę, kuri nurodyta paskolos sutarties 1.2.2 punkte, neturėjo. Priešingai, teikiamas Ieškovo ir Atsakovo susirašinėjimas SMS žinutėmis patvirtina, kad Atsakovas kaip tik vengdavo (bijodavo ar gėdydavosi) sukuriant naują nekilnojamąjį turtą pasirodyti darbininkams ar statybininkams kartu su Ieškovu. Dėl to neįtikėtina situacija, kad jis būtų leidęs Ieškovui už jį atsiskaityti su jo kreditoriais.

25.Pagal CK 6.870 str. 1 d. ir 2 d. paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kaip jau buvo minėta, skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo kitų panašių sutartinių teisinių santykių - tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06­17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011). Šių jungtinę veiklą kvalifikuojančių požymių buvimą nagrinėjamu atveju tiesiogiai įrodo itin aktyvus Ieškovo dalyvavimas gyvenamojo namo rekonstrukcijos procese (iš esmės, tik Ieškovo), visų rekonstrukcijos darbų ir išlaidų kontroliavimas, savo asmeninių lėšų investavimas, ir už tai jokio atlygio nereikalavimas iš Atsakovo, kurio vardu šis turtas ir buvo registruotas. Taigi tokie Ieškovo veiksmai aktyviai įsitraukiant į gyvenamojo namo rekonstrukcijos, teritorijos tvarkymo darbus, tuo metu gyvenant kartu su Atsakovu Ieškovui priklausančiame bute, yra visiškai nebūdingi tikslinės paskolos teisiniams santykiams (CK 6.877 str. 1 d.), o būtent, patvirtina buvus jungtinės veiklos (partnerystės) žodinei sutarčiai siekiant sukurti bendrą objektą - bendrą nuosavybę.

26. Ieškovo visų rekonstrukcijos darbų valdymas, priežiūra, šių darbų apmokėjimas, gyvenamojo namo apstatymo klausimų sprendimas įrodo, kad Ieškovas ne formaliai (kaip būtų galima suprasti iš Atsakovo atsakymo į pretenziją) vykdė Atsakovo nurodymus dėl Atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos, bet rūpinosi su Atsakovu sutarto bendro rezultato pasiekimu, t. y. gyvenamojo namo ir statinių rekonstrukcija, teritorijos sutvarkymu, kuriame ateityje Ieškovas ir Atsakovas gyventų kartu. Dėl to Atsakovo atsakyme į reikalavimą pateiktas paaiškinimas, kad 2020-08-28 paskolos sutartimi būtent ir buvo Atsakovui paskolinti pinigai - visiškai neatitinka Ieškovo ir Atsakovo veiksmų, tikrųjų ketinimų ir yra laikytini tik Atsakovo gynybine versija siekiant nesąžiningai praturtėti Ieškovo sąskaita. Kaip ir paskolos sutarties 1.2.2 punktas, kuriame nurodyta, kad neva tai Ieškovas anksčiau pervedė pinigus Atsakovo nurodytiems kreditoriams. Dar kartą patvirtiname, kad Atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių kreditorių, kadangi iš esmės visą gyvenamojo namo rekonstrukcijos procesą organizavo ir kontroliavo tik Ieškovas. Grynųjų pinigų (42 613,80 EUR) Atsakovas iš Ieškovo taip pat niekada tiesiogiai nepriėmė, nes šie Ieškovo pinigai buvo skirti atsiskaityti su darbininkais rekonstrukcijos procese bei perkant reikiamas statybines medžiagas. Be to, paskolos sutartimi nebuvo sutartas joks mokėjimas (palūkanos) Ieškovui už jo „paskolintus“ pinigus. Kadangi Ieškovas siekė vien tik užsitikrinti, kad Atsakovas nepradės neigti Ieškovo indėlio (kaip galiausiai ir nutiko), ir tikėjosi, kad jų partnerystė ir toliau tęsis, tik todėl jis nematė būtinybės laikytis formalių reikalavimų, aptarti palūkanas ir pan.

27.Ne mažiau reikšminga ir tai, kad ir po paskolos sutarties sudarymo, nors Atsakovas ir buvo ypatingai nepatenkintas, kad buvo „priverstas“ pripažinti, kad Ieškovas prisidėjo prie anksčiau abiejų aptarto bendro tikslo įgyvendinimo - rekonstruoti gyvenamąjį namą ir sutvarkyti gerbūvį - tačiau ir toliau dar kelis mėnesius vis tiek su Ieškovu artimai bendravo; kartu buvo atšvęstas Ieškovo gimtadienis (2020 metų spalis) naujai rekonstruotame gyvenamajame name. Tačiau vėliau santykius su Ieškovu Atsakovas visiškai nutraukė. Ieškovo turimais duomenimis Atsakovas 2020 metų pabaigoje užmezgė naujus santykius ir, turėdamas savo vardu registruotą ir pilnai rekonstruotą gyvenamąjį namą ir sutvarkytą teritoriją (bei turėdamas galimybę nevaržomai / netrukdomai tuo naudotis), visiškai nustojo bendrauti su Ieškovu, nebeatsakinėjo į jokius Ieškovo elektroninius laiškus. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi nustatyti tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai - juos pridengia (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3- 26/2011; 2012-12-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012 ir kt.). Dėl to Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti 2020-08-28 paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu ir prašo 88 800 EUR sumą laikyti Ieškovo indėliu į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu siekto sukurti ir sukurto nekilnojamojo turto dalį.

28.Ieškovas patikslinęs ieškinio dalyką prašė:

Pripažinti, kad nuo 2017 metų gruodžio iki 2020 metų spalio mėnesio ieškovas A. U. ir atsakovas A. E. vedė bendrą ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu su tikslu sukurti bendrą turtą - įsigyti ir rekonstruoti nekilnojamąjį turtą (kurio dabartiniai duomenys (informacija apie juos) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (taip pat tvorą ir automobilių pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. U. iš atsakovo A. E. 11 423,50 EUR piniginę kompensaciją už ieškovo A. U. investuotas lėšas į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu sukurtą ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui A. E. atitenkantį bendrą turtą (kurio dabartiniai duomenys (informacija apie juos) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre): žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (taip pat tvorą ir automobilių pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo A. E. visas ieškovo A. U. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

29.6. Duomenys apie ieškovo A. U. investuotas lėšas į bendrai su atsakovu planuotą sukurti ir sukurtą nekilnojamąjį turtą jau yra pateikti byloje bei išsamiai išanalizuoti ieškovo A. U. duotų parodymų teisme metu. Atsakovo samprotavimai, kad neva tai minima suma suinvestuota į kitus ieškovui priklausančius objektus, yra visiškai paneigti bylos medžiaga ir laikytini tik atsakovo pasirinkta taktika viską neigti nenurodant jokių tokių teiginių motyvų. Akivaizdu ir tai, kad atsakovas pats supranta, kad bendrai sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra tas pats, kas investicijų į nekilnojamąjį turtą suma.

29.7.Iš esmės po ekspertizės atlikimo pasitvirtina ieškovo nuosekliai teisminio proceso metu įrodinėta versija apie paties ieškovo ir atsakovo suinvestuotas sumas: ieškovas investavo 100 223,50 EUR, o atsakovas tik sumokėjo nekilnojamojo turto pirkimo kainą (apie 14 000 EUR) ir sumokėjo už stogą (apie 10 000 EUR, nes tuo metu buvo susipykęs su ieškovu ir pastarasis kurį laiką buvo nustojęs finansuoti nekilnojamojo turto statybas tik savo lėšomis). Vien tai, kad dėl nekilnojamojo turto lokalizacijos, rinkos svyravimų, kitų veiksnių bei ekspertizės atlikimo metu taikyto lyginamojo metodo (nesant dideliam skaičiui panašių / analogiškų sandorių), nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė neatitinka investicijų dydžio, jokiu būdu nereiškia, kad ieškovo suinvestuota suma į atsakovui liekantį nekilnojamąjį turtą turi likti atsakovui.

29.8.Dar daugiau, pats atsakovas iki ekspertizės byloje paskyrimo netgi sugebėjo teismui nurodyti, kad neva tai jis pats suinvestavo apie 70 000 EUR į nekilnojamąjį turtą. Net ir sekant šia neįtikėtina atsakovo versija, tokiu atveju į nekilnojamąjį turtą yra suinvestuota ne tik atsakovo išsigalvota 70 000 EUR suma, bet papildomai ir 88 800 EUR iš ieškovo pasiskolinta pinigų suma. Tai reiškia, kad pats atsakovas pripažįsta ir supranta, kad bendrai siekto sukurti ir sukurto nekilnojamojo turto rinkos vertė neatitinka realių investicijų sumos. Mano, kad šis ieškinio patikslinimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (iki 2023-02-15 teismo posėdžio pakankamai laiko ir atsiliepimui į šį ieškinio patikslinimą pateikti), iš esmės naujų ir šalims ar teismui nežinomų aplinkybių šiame patikslintame ieškinyje nėra nurodoma, tokio ieškinio patikslinimo priėmimas ateityje užkirs kelią ginčams tarp potencialių bendraturčių dėl turto naudojimosi tvarkos ir pan., bei geriausiai užtikrins proceso šalių interesus (atsakovas liks ir toliau su draugu gyventi jo vardu registruotame nekilnojamame turte, šis turtas liks jam asmenine nuosavybe, o ieškovas per paskolos sutartyje nurodytą laiką atgaus likusią negrąžintą paskolos sumą ir atgaus visą sumą, kurią suinvestavo į ginčo nekilnojamojo turto sukūrimą).

29.9.Tenkinus ieškovo A. U. patikslintą ieškinį, bus atkurtas teisingumas ir užtikrinti šalių interesai - atsakovui asmeninės nuosavybės teise liks ginčo nekilnojamasis turtas, o ieškovas A. U. atgaus visą sumą, kuri buvo jo paties iš asmeninių lėšų investuota į bendrai siektą sukurti ir sukurtą, o po šios bylos atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį turtą; ieškovo investicijų suma - 100 223,50 EUR, dalinis investicijų grąžinimas - pagal paskolos sutartį atsakovui grąžinant 88 800 EUR (kas šiuo metu jau yra vykdoma), o skirtumas tarp šios sumos ir visos suinvestuotos sumos (100 223,50 EUR), kas sudaro 11 423,50 EUR, taip pat turi būti grąžintina ieškovui A. U.

29.10.Svarbu pažymėti ir tai, kad tik gavus teismo ekspertizės aktą bei atsižvelgus į tai, kokias aplinkybes dėl galimo taikaus ginčo užbaigimo buvo nurodęs atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžių metu, ieškovas siūlė atsakovui šį ilgai besitęsiantį ginčą baigti taikiai, tačiau jokios derybos iš esmės nevyko, o į paskutinę ieškovo komunikaciją iš viso nebuvo sureaguota. Šie realiai atlikti veiksmai taip pat truko kurį laiką, dėl ko ieškovas šį patikslintą ieškinį teikia būtent dabar.

30.Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad savo santykių su atsakovu, orentacijos neviešino nei prieš šeimos narius, nei darbo kolegas, tai jiems buvo svarbu, tai žinojo tik artimi draugai. Su atsakovu jie susipažino per jo bendrą pažįstamą 2016 metų balandžio mėnesį, o po mėnesio pradėjo kartu gyventi, vasarą atostogaudavo Vokietijoje, Sicilijoje, Izraelyje, Jordanijoje. Jis pateikė aviabilietų kopijas, viešbučių rezervacijos dokumentus, sąskaitas, iš jų matosi jų abiejų pavardės. Į keliones vyko kaip pora, mokėjo bendrai, vieįšbučiuose gyveno kaip pora, kelionės išlaidos iš jo buvo didesnės, nes jo pajamos buvo didesnės, nei atsakovo, miegojo vienoje lovoje, laisvalaikį leisdavo kartu. Atsakovas atskirai vyko tik į komandiruotes. 2017 metų gruodžio mėnesį jis baigė rekonstruoti savo butą (duomenys neskelbtini), tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini) sodyboje, kaip šeima pradėjo gyventi jo bute (duomenys neskelbtini). Yra SMS žinutės už tą laikotarpį apie tai kas šaldytuve, kada kas grįž iš darbo, apie jų gyvenimą paliudijo liudytojai. Atsakovo parodynai, kad jis gyveno sesers bute nepagrįsti, jis tik mokėjo už sesers buto komunalinius mokesčius, pas seserį negyveno, nuvažiuodavo kartais. Kartu gyvenant kilo mintis įsigyti bendrą nekilnojamąją turtą, atsakovui labai patiko jo sodyba (duomenys neskelbtini), jie ten leisdavo savo laisvalaikį, greta gyveno draugai, nutarė pirkti sukriošusią sodybą, kad gyvens kartu, planavo savo bizniuką ką nors auginti. Jis įkalbėjo atsakovą parduoti netoli (duomenys neskelbtini) esančią sodybą po tėvų mirties, atsakovas lyg ir sutiko. (Duomenys neskelbtini) sodybos pirkimo pardavimo sutartis atsakovo vardu buvo sudaryta 2018-04-19, už ją mokėjo atsakovas, jie nenorėjo viešintis, kad yra pora, buvo susitarę, kad jis išsipirks 50 proc. tos sodybos, elgesi abu kaip bendrasavininkiai. Praėjus nemažai laiko jis klausė atsakovo kada jie sudarys tą bendro turto sutartį, bet atsakovas sakė, kad jis (ieškovas) turi sūnus, kurie gali paveldėti vėliau ir atsakovas gali netekti savo turto, jis tada su atsakovu sutiko. Buvo sutarę, kad turtą įregistruos per pusę. N. R. sodybą, ieškovas pradėjo ieškoti meistrų rado V. V. dėl rekonstrukcijos, statybos darbus jis viską organizavo. Didžiąja dalimi jis rūpinosi projekto parengimu, buities dalykais, statybinėmis medžiagomis, visais staybos darbais, pirko statybines medžiagas, rūpinosi dizainu, leisdavo savo pinigus. Vienintelis dalykas, kad atsakovas nupirko kaminą. Jo sesers vyras paruošė namo rekonstrukcijos projektą, atsakovas prisidėjo tik tuo, kad siūlė savo pasiūlymus dėl projekto. Indėlis į jungtinę veiklą nebūtinai turi būti pinigais, tai jo nuolatinis buvimas vietoje, meistrų priežiūra, atsiskaitymas su jais, jo įdėta sveikata, laikas. Už jo lėšas įrengta medinė ir vielinė tvora aplink sodybą. Jie abu siekė viską susitvarkyti ir gyventi, jie tvarkant tuos statinius ir žemę nuolat ten važinėjo ir savaitgaliais ir po darbo. Jis mokėjo už žemės darbus, atsakovas prie to neprisidėjo. Sodyboje 2019 m. gruodžio mėnesį viskas buvo baigta, jie ten po Kalėdų gyveno kaip šeima. Jokių medžiagų jis į savo sodybą nevežė. Už (duomenys neskelbtini) sodybos pirkimą jis nemokėjo, atsakovas buvo paėmęs 15000 Eur paskolą, jie tada gyveno kartu. Prie atsakovo paskolos grąžinimo jis neprisidėjo. Jis nedeklaravo atsakovo paimtos paskolos, nes oficialiai jie nebuvo susituokę. Į tą sodybą jis įdėjo 100,223,90 Eur. 80000 Eur buvo išleista tai dienai, kai atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini) dirbti, bet į šią sumą neįrašyti visi darbai. Kai darbai buvo baigti suma buvo 88800 Eur ir tik po to, kai jie su atsakovu išsiskyrė jis sužiūrėjo visas sumas ir įrašė 100,223,90 Eur. Paskolos sutartyje įrašyta 88800 Eur, jis neįskaičiavo visų jo mokėjimų, nes jie su atsakovu artimai bendravo. Kad jis turėjo grynuosius patvirtina išrašai iš jo sąskaitų, jis nuiminėjo grynuosius pinigus, yra jo rašytiniai įrodymai. 2017 metų – 2020 metų spalio mėnesio laikotarpiu jo materialinė padėtis buvo stabili, jis lizingu įsigijo automobilį, dirbo, gaudavo virš 5000 Eur, gaudavo premijas, pardavė savo vertybinius popierius apie 179000 Eur vertės, iš kurių 79000 Eur buvo sodybos finansavimui. Jie kartu su atsakovu kartu gyveno nuo 2017 metų iki 2020 spalio mėnesio. Už sodybos elektros darbus mokėjo atsakovas, o jis mokėjo už santecnikos darbus, atsakovas nupirko stogą ir kaminą, kelis kartus mokėjo meistrams. Jie su atsakovu tarėsi, kad sodybą vėliau įtvirtins kaip bendrą nuosavybę. Jis prisidėjo prie sodybos apie 100000 Eur. Jo paskaičiavimai pateikti exselio lentelėje, jais reikia vadovautis. Atsakovo pajamos buvo mažesnės negu jo.

32.1.Minėtame Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad teismo ekspertė 2022-09-14 atliko VĮ “Registrų centras” nekilnojamojo turto registro paiešką pagal nutartyje nurodytus vertintinus nekilnojamojo turto objektus, jų unikalius numerius. Paieškos VĮ Registro centro duomenų bazėje metu buvo nustatyta, jog teismo nutartyje nurodytas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra padalintas į du atskirus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,3696 ha, paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas - 1,2414 ha, paskirtis - miškų ūkio).

32.2.Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) byloje gautas - 2022-12-23, faktą, kad žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) yra padalintas į du atskirus žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas žinojo dar iki nekilnojamojo turto ekspertizės byloje gavimo, kadangi byloje 2022-03-08 buvo pateiktas 2021-03-16 prašymas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Apinkos ministerijos išduoti statybos leidimą ir 2021-03-22 atsakymas, kuriame pranešama, kad prašymas yra atmestas, nes nėra žemės sklypo matavimų ir neatidalinta užsattyta teritorija pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį. Svarbu pažymėti tai, kad teismo ekspertė Irmanta Krikščiūnienė 2022-09-27 pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo, kuriuo buvo prašoma pateikti žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) taksacines (aprašomąsias) miškų charakteristikas ir miško grafinius kadastro duomenis), po ko pats ieškovas byloje 2022-10-13 pateikė pranešimą bei valstybinės miškų tarnybos duomenis, negana to, pats ieškovo atstovas 2022-09-14 dalyvavo ir turto apžiūros metu ir šios aplinkybės jam buvo žinomos. Taigi tiek ieškovui, tiek ieškovo atstovui faktas dėl to, kad žemės sklypas padalintas į du atskirus žemės sklypus buvo žinomas iki ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje pateikimo. Tik tuomet, kada buvo gautas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepalankus ieškovui kilo sumanymas pakeisti ieškinio dalyką ir to pasekoje buvo pateiktas toks Pareiškimas. Tai, kad byloje gautas ginčo turto vertinimas nepalankus ieškovui patvirtina tas faktas, kad jis iki atliekant nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę nurodė, kad jo turimais duomenimis turto vertę sudaro 130 000 Eur, nurodė, kad prie neva bendro ūkio sukūrimo prisidėjo 91 000 Eur suma, todėl jo subjektyvia nuomone turi būti nustatyta dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

32.3. Kaip minėta, ieškovas pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą ir reikalaudamas pripažinti 2020-08-28 paskolos sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu, laikant, kad 88 800 Eur suma yra dalis ieškovo finansinio indėlio į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą, byloje įrodinėjo būtent tas aplinkybes, kurios susijusios su jungtinės veiklos sudarymu ir vykdymu. Negana to, Pareiškime nurodyta, kad bendro gyvenimo kartu tikslu metu du nauji nekilnojamojo turto objektai - automobilių pastogė ir tvora. Šiame atsiliepime žemiau nurodysime argumentus, kurie patvirtins, jog ieškovas ir atsakovas kartu negyveno ir neturėjo tikslo sukurti bendro turto, tačiau pasisakytina, kad nei prie pastogės, nei prie tvoros pastatymo ieškovas niekada neprisidėjo nei darbu, nei piniginėmis lėšomis, pats tai patvirtina, todėl nesuprantama apie kokį bendro turto kūrimą ieškovo Pareiškime kalbama. Tuo labiau, kad pastogė ir tvora pastatyta jau po paskolos sutarties sudarymo, o atsakovas nurodo, kad paskola buvo finansinis indėlis į kaip jis įvardija “bendrą turtą”. Pažymėtina, kad tas aplinkybes, jog ieškovas negyveno su atsakovu patvirtina rašytiniai įrodymai. Atsakovas ieškovo nurodytu laikotarpiu (t.y. nuo 2017 metų kaip A. U. teigia, kad pradėjo kartu gyventi su atsakovu), gyveno adresu (duomenys neskelbtini), šiame bute gyveno panaudos sutarties pagrindu, mokėjo už jį mokesčius, tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Be to, atsakovas A. E. nuo 2019-04-21 dirba (duomenys neskelbtini) ir gyvena Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini) mieste.

32.4.Pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo nurodyta, jog būtina patikslinti nekilnojamojo turto sąrašą, kuris buvo siektas sukurti ir sukurtas vedant bendrą ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu. Ieškovas nurodo, kad keičia ieškinio dalyką ir nebereiškia reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir reikalavimo nustatyti, kad ieškovo dalis bendroje dalinėje nuosavybėje sudaro 4/5 dalis. Teiginiai apie sprendime nurodyto nekilnojamojo turto sukūrimą ieškovui ir atsakovui vykdant jungtinę veiklą, siekiant sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, yra nepagrįsti, neįrodyti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyt, kad jis buvo susitaręs su atsakovu nekilnojamąją turtą įsigyti bendrojon dalinėn nuosavybėn, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis būtų prisidėjęs prie nekilnojamojo turto pirkimo savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir netgi negali nurodyti jokios konkrečios pinigų sumos, kuria galimai būtų prisidėjęs prie nurodyto nekilnojamojo turto įsigijimo ar jo pagerinimo.

32.5.Akcentuotina, kad atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad ginčo turtas buvo įgytas už jo asmenines lėšas, vien šis faktas yra vada ieškiniui atmesti, Nes turto įgijimo momentu tarp šalių nebuvo jokio susitarimo šį turtą peversti bendrąja nuosavybe. Akivaizdu, kad Ieškovas skolino pinigines lėšas Atsakovui, tačiau tai nereiškia, kad paskoliniai santykiai tarp šalių gali būti tapatinami su jungtine veikla, kaip kad teigia nepagrįstai Ieškovas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo, Lietuvoje nėra reglamentuoti tos pačios lyties asmenų santykiai gyvenant kartu. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovas ir atsakovas negali būti laikomi partneriais. Akcentuotina, kad nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino ieškovo nurodomų aplinkybių dėl bendro ūkio vedimo su atsakovu, ar siekio sukurti bendrą turtą. Nei ieškovo atsivestas liudytojas V. G., kuris patvirtino, kad ieškovas turi vaikų - du sūnus, V. G. 2022-01-12 duodamas parodymus nurodė, kad atsakovą pirmą kartą pamatė prieš 6 metus, jo draugas T. G. nurodė, kad pirmą kartą atsakovą pamatė prieš 4 metus vasarą. V. M. nurodė, kad ieškovas jam pasirodė kaip darbų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, organizatorius, kuris žodžiu derino darbus. Liudytojas V. V. atliko stogo, karkaso, apdailos darbus, kaip įvardijo tuo metu ruošiamo gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas jam pristatė kaip namo prižiūrėtojai ir savininkai, tik nežino, kuris iš jų prižiūrėtojas, o kuris savininkas. Pripažino, kad prieš posėdį į jį kreipėsi ieškovas A. U. ir teiravosi, ar yra galimybė atbuline data sudaryti sutartį su V. V.. V. V. namų raktus perdavė atsakovas, reiškė priekaištus dėl atsiskaitymo atsakovui, o ne ieškovui. V. V. patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog atsakovas dažnai būdavo komandiruotėse ir tuo metu darbus derindavo ieškovas. Klausimą dėl mokėjimo už medieną derino su atsakovu. Langus, langų darbus derino su atsakovu, nes yra tai patvirtinantys susirašinėjimai. Su atsakovu derino raktų perdavimo klausimą t.y. jis jam nurodydavo, kur raktus palikti, rašydavo atsakovui kur palikdavo raktą, siuntė atsakovui nuotrauką kaip atrodys namo stogas, galutinai raktus grąžino atsakovui. V. V. duodamas parodymus nurodė, kad buvo daugiau linkęs galvoti, kad namo, kuriame atliko darbus savininkas yra atsakovas, tačiau nesigilino, kuris yra tikrasis savininkas. V. V. nurodo, kad mano, jog ieškovą ir atsakovą siejo draugų, gerų pažįstamų santykiai. Liudytojas M. R. nurodė, kad pažįsta ieškovą, jie yra draugai. Leisdavo laiką pas ieškovą sodyboje (duomenys neskelbtini) sen., nepatvirtino, kad būtų matęs ten atsakovą. Nurodė, kad ieškovą su atsakovu siejo draugų santykiai, nurodė, kad jie kartu negyveno (duomenys neskelbtini) kaime esanti sodyba priklauso atsakovui, M. R. padėjo jam jos ieškoti. Ieškovas nebuvo išreiškęs valios būti minėtos sodybos bendrasavininku. Atsakovą supažindino su meistru V. V., atsakovas palikdavo M. R. pinigų sumą, iki tūkstančio eurų dydžio, kurią liudytojas paduodavo V. V. Ieškovas atsakovą tiesiog konsultavo įvairiais statybos darbais. Liudytojas nurodė, kad ieškovas visuomet sakydavo, kad atsakovas yra jam skolingas, o atsakovas niekada to neneigė, todėl tarp jų buvo sudaryta sutartis (akivaizdu, kad liudytojas turi omenyje paskolos sutartį, kuri sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo). Statybų metų ieškovas buvo nurodęs liudytojui, kad atsakovas jam skolingas. Šioje byloje nėra pagrindo pripažinti tarp šalių buvus žodinį susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, nes bylos šalys nebuvo giminaičiai, sugyventiniai, įrodymų, kad būtų nuolat kartu gyvenę, nuolat kartu tvarkę ūkį byloje nėra. Be to šiuo atveju taikytina CK 1.93 straipsnio 2 dalis ir šalių iniciatyva teismo apklaustų liudytojų parodymai teismo nevertinami, nes jungtinės veiklos sutarties sudarymo faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. CK 6.969 straipsnio 4 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais - notarinės formos, t. y. tarp šalių privalėjo būti sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis. Vadinasi, bet kokie galimi žodiniai ieškovo ir atsakovės susitarimai dėl jungtinės veiklos, net jeigu ir būtų egzistavę, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis). Į bylą nebuvo pateikta kitų įrodymų (tiesioginių / netiesioginių), kurie patvirtintų ar bent jau keltų teismui pagrįstų abejonių dėl to, kad ieškovą ir atsakovę siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nustačius, kad tarp šalių nebuvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai ir šalys nesukūrė bendros dalinės nuosavybės, restitucijos klausimas byloje nespręstinas. Negana to, Ieškovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu jis renovavo savo nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) sen., bei butą (duomenys neskelbtini), tačiau neparašo šį turtą pripažinti bendrąja jungtine jo ir atsakovo nuosavybe.

32.6.Nagrinėjamoje byloje šalių santykių pobūdis skiriasi nuo skirtingų lyčių sugyventinių (partnerių) pobūdžio, o Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka ar partnerystė. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika - ne santuokos metu įgytas turtas. CK 3.12 straipsnyje įtvirtintas draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims. Vienos lyties asmenų santykiai Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuoti, nėra įstatymo, reglamentuojančio šių asmenų bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo.Teismas patenkindamas ieškovo reikalavimus įteisintų dviejų asmenų tos pačios lyties partnerystę, kuri iš esmės prilyginama tradicinei šeimai, kas akivaizdžiai prieštarautų LR Konstitucijos 21 straipsniui. Ieškovas ir atsakovas jungtinę veiklą galėjo tik sudarę dėl to rašytinę jungtinės veiklos sutartį. Tokia veikla turi būti įforminta ir vykdoma taip, kaip tai reglamentuota CK šeštojoje knygoje.

32.7. Išsamiai susipažinus su ieškovo Pareiškimu darytina pagrįsta išvada, kad ieškovo pozicija nenuosekli, kintanti ir prieštaringa dėl tų pačių aplinkybių, kas traktuotina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Pirmiausia ieškovas įrodinėja aplinkybes dėl to, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, nors notarą sandorio sudarymui surado pats ieškovas, derino sutarties sąlygas, vėliau nurodo, kad reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu atsisako. Kintanti ieškovo pozicija sudaro pagrindą nesivadovauti jo nurodytomis aplinkybėmis bei į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais kuriais jis grindžia savo reikalavimus. Visų pirma, kategoriškai nesutikina su Pareiškime nurodytais teiginiais, kad bylai esant teisme, atsakovas nusprendė padalinti žemės sklypą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), į du žemės sklypus taip tikėdamasis užkirsti kelią ieškovui reikšti reikalavimą šį žemės sklypą ir laikyti tuo turtu, kuris turėjo būti sukurtas (sutvarkytas) vedant bendrą ūkį. Toliau minėtame Pareiškime nurodyta, kad žemės sklypo padalijimas į du atskirus žemės sklypus negali užkirsti kelio ieškovui pretenduoti į šį turtą, taigi, ieškovo pozicija prieštaringa, siekiant teismui sudaryti apie atsakovą neigiamą įspūdį.

32.8. Akcentuotina, kad tiek ieškovui, tiek ieškovo atstovui puikiai žinoma, kad 2021-05-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi šioje byloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti A. E. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (šulinį, tualetą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Taigi, atsakovas neturėjo galimybės apsunkinti jo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Ieškovas klaidina teismą tokiais teiginiais, nes žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du atskirus žemės sklypus vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl kurio į minėtą instituciją buvo kreiptasi 2021-03-16, t.y. gerokai anksčiau nei ieškovas pateikė ieškinį teismui (2021-04-08 pirminis ieškinys; 2021-05-03 patikslintas ieškinys; 2021-09-01 patikslintas ieškinys). Tuo labiau, kad 2018-04-19 buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovo A. E. vardu (už jo asmenines lėšas) buvo įsigytas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše, atsispindi bankiniais mokėjimo pervedimais 2018-03-07 ir 2018-03-28 gauta 29 000 Eur suma už parduotą nekilnojamąjį turtą iš mokėtojo A. L. Akcentuotina, kad už šiuos pinigus atsakovas įsigijo ginčo turtą ir tai neginčijamai nustatyta byloje esančiais duomenimis, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo, kaip jis nurodo pretenduoti į šį turtą.

32.9. 2021-03-16 pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (registracijos Nr.: (duomenys neskelbtini)) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ 2021-03-22 gautas atsakymas, kuriame pranešama, kad prašymas yra atmestas, nes nėra žemės sklypo matavimų ir neatidalinta užstatyta teritorija pagal Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį. Nurodyti dokumentai byloje buvo pateikti 2022-03-08 kartu su prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo.

32.10.Toliau pareiškime nurodyta, kad atsakovas naudojasi procesu ir iš dalies vykdo 2020-08-28 paskolos sutartį mokėdamas mėnesines įmokas (tačiau šiai dienai yra nepadengęs paskolos sumos nuvertėjimo (pagal 2020-08-28 paskolos sutarties 1.5 dalį), t.y. infliacijos kompensacijos, kuri šiuo metu sudaro 21 542,40 Eur dydžio įsiskolinimą, ir kurio išieškojimo klausimas bus sprendžiamas kitame teisminiame procese). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskolos sutartis pasirašyta 2020-08-28, o į teismą su patikslintu ieškiniu dėl neva apsimestinio sandorio ieškovas kreipėsi 2021-09-01 (antra kartą tikslindamas ieškinį), kas paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes dėl to, kad atsakovas naudojasi procesu ir iš dalies vykdo 2020-08-28 paskolos sutartį. Atsakovas sąžiningai vykdo paskolos sutarties sąlygas nuo pat jos sudarymo dienos, ir pats ieškovas su jomis sutiko, jo iniciatyva buvo sudaryta paskolos sutartis, šiai sutarčiai sudaryti jis surado notarą, šias aplinkybes pripažįsta ir pats ieškovas ir tretysis asmuo. Paskolos gavėjas t.y. atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui t.y. ieškovui 1.1. p. nurodyta sumą iki 2029-10-10. Šis sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kadangi atitinka tikrąją (vidinę) šalių valią, buvo sudaryta abipusiu sutarimu, jos sąlygos vykdomos iki šios dienos, be to buvo patvirtinta pačio ieškovo pasirinkto notaro.

32.11.Pirmiausia šalys pasirašė 2020-04-21 Skolos raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovas iš ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai gavo 80 000 Eur. 2020-04-21 skolos raštelyje ir paskolos sutartyje (1.2.1., 1.2.2.) nurodytos sumos (42 613,80 Eur ir 37 386,20) yra lygios 80 000 Eur. Paskolos sutarties 1.4 papunktyje yra įtraukta sąlyga, kad paskolos gavėjui paskola yra suteikiama neatlygintinai, t. y. už naudojimąsi paskolos suma Paskolos gavėjas Paskolos davėjui jokių papildomų sumų nemoką. Negana to, atsakovas nepagrįstai kiekvienais metais moka infliacijos kompensaciją pagal viešai nurodytus paskaičiavimus, nors, atsižvelgiant į Sutarties sąlygas ir į tai, kad Sutartis yra neatlygintinė, jis šių mokėjimų daryti neprivalo, tuo labiau, kad Sutartyje nurodyta, jog paskolinta 80 000 Eur, o Atsakovas privalo gražinti 88800 Eur. Toks Ieškovo reikalavimas pažeidžia teisingumo protingumo ir sąžiningumo principą, įtvirtintą teisėje.

32.12.Atkreiptinas dėmesys, kad paskolos sutartyje 1.1 p. nurodyta suma yra 88 800 Eur t.y. jau su apskaičiuotais procentais, atsakovas sutiko su didesne suma, nei iš tiesų buvo skolingas, todėl šalys ir įtraukė į paskolos sutartį sąlygą, kad paskolos gavėjui paskola yra suteikiama neatlygintinai, t.y. už naudojimąsi paskolos suma Paskolos gavėjas Paskolos davėjui jokių papildomų sumų nemoka. Nors 2020-04-21 skolos raštelyje ir paskolos sutartyje (1.2.1. p., 1.2.2. p.) nurodytos sumos (42 613,80 Eur ir 37 386,20 Eur) yra lygios 80 000 Eur, o ne 88 800 Eur. Atsižvelgiant į paskolos sutartyje 1.4 papunktyje nurodytą sąlygą ieškovo reiškiamas reikalavimas, kuris pasak ieškovobus sprendžiamas kitame teisminiame procese, atsakovui dėl 21 542,40 Eur dydžio įsiskolinimo yra nepagrįstas. Ieškovo pozicija prieštaringa, kadangi nors jis nurodo, kad nebereiškia reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir reikalavimo nustatyti, kad ieškovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje sudaro 4/5 dalis, nors kaip nurodo ir toliau nesutinka, kad ši paskolos sutartis atitinka tikruosius ją pasirašiusių asmenų ketinimus. Akcentuotin,a kad Paskolos sutarties 3.1. p. šalys pareiškė, kad Sutartis sudaryta jų laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys priverstos sudaryti šią sutartį, taip pat pareiškė, kad sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, sutartis nesuteikia nepagrįsto pranašumo nei vienai iš šalių, atitinka tikrąją šalių valią, sudaryta be suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, apie visas šios sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino. Taigi, ieškovas yra nenuoseklus, siekiantis suklaidinti teismą.

32.13.2021-05-03 ir 2021-09-01 Patikslintuose ieškiniuose ieškovas nurodė, kad į nekilnojamojo turto rekonstrukciją investavo 91 000 Eur (37 385,71 Eur bankiniais pavedimais ir mokėjimais banko kortelėmis ir 50 614,29 Eur grynųjų pinigų suma), dabar gi nurodo, jog ieškovo investiticijų sumą sudaro - 100 223,50 Eur, atimant paskolos sutartyje nurodytą paskolintą sumą. Atkreipiame teismo dėmesį, kad dar 2021-01-27 teikiant reikalavimą dėl paskolintų (investuotų) pinigų į bendro ūkio kūrimą grąžinimo ieškovas reikalavo viso 116 200 Eur sumos, nurodydamas, kad ją sudaro 84 000 Eur suma negrąžintos paskolos, 16 000 Eur už ieškovo darbą, indėlį, žinias bei laiką rūpinantis absoliučiai visais nekilnojamojo turto rekonstracijos darbais ir ši suma buvo apskaičiuota 10 proc. Suma nuo bendros dabartinės nekilnojamojo turto vertės, kuri turėtų būti 130 000 Eur, bei 16 200 Eur palūkanų suma, kuri susidaro nuo bendros 90 000 Eur paskolintos (investuotos) sumos. 2021-02-22 pakartotiniu reikalavimu taip pat buvo reikalaujama analogiška suma. Ieškovo pateikti dokumentai (banko sąskaitos išrašai, sąskaitos faktūros, mokėjimo kvitai) nėra pakankami pagrįsti ieškovo teiginius, kad prašomas priteisti išlaidas jis patyrė būtent ginčo statinių statyboms (CPK 178 straipsnis). Šiai dienai pagal paskolos sutartį atsakovas ieškovui sumokėjęs - 28 111,20 Eur sumą. Ieškovas neįrodė, kad būtent šios nurodytos sumos būtų buvę investuotos į Ieškovo turtą, nes tuo pačiu laikotarpiu jis renovavo savo turimą turtą (duomenys neskelbtini) sen., rūpinosi buto (duomenys neskelbtini) investicijomis. Vien tai, kad ieškovas pateikė lentelę, jog turėjo kažkokias išlaidas tariamai Atsakovo turtui gerinti, užmiršdamas apie savo turto gerinimą, nepatvirtina fakto, kad tokio dydžio lėšas jis ir investavo į ginčo turtą.

32.14.Ieškovas yra nenuoseklus vienur nurodydamas, kad paskola apsimestinis sandoris, nes tai neva buvo jo finansinis indėlis į bendrą turtą, toliau nurodo, kad visiškai nutrūkus santykiams ieškovas prašė grąžinti paskolintus pinigus. Ieškovo teiginiais: “Ieškovo iniciatyva buvo surastas notaras, kuris ir sutiko apiforminti Ieškovo investicijas į jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu sukurtą nekilnojamąjį turtą kaip paskolą (kadangi, kaip minėta, Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės fakto įregistruoti nesutiko).'". Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, o būtent ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybes: “Ieškovas surinko visus duomenis, kad jis 88 800 EUR sumą objektyviai turėjo ir ją aktualiu laikotarpiu pervedė ne tiesiogiai Atsakovui, bet tiems asmenims (fiziniams ir juridiniams), kuriuos pats Ieškovas ir buvo suradęs siekdamas kaip galima greičiau jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu sukurti bendrą turtą.”. Tačiau ieškovas skolino 80 000 Eur, o ne 88 800 Eur ir tai patvirtina Paskolos Sutartis sudaryta tarp šalių. Atsižvelgiant į tai, nesuprantamas ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 11 423,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovas nepateikė motyvų, kokiu būdu jo tariamų investicijų suma padidėjo iki 100 223,50 Eur, kaip jis nurodo Pareiškimo 16 punkte. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovui teko procesinė pareiga pateikti įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius, jog ieškovas prie atsakovei priklausančio turto sukūrimo prisidėjo prašoma priteisti suma arba tokią sumą Atsakovui paskolino (CPK 12, 178 straipsniai). Vien aplinkybė, kad ieškovas galimai turėjo piniginių lėšų statyboms, nėra pakankama spręsti, jog šias lėšas jis ir panaudojo ginčo statinių statyboms. Priešingai nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju atsakovui, kuriam ginčo statiniai priklauso asmeninės nuosavybės teise, nekilo pareiga pateikti įrodymus, kad šie statiniai statyti iš jo asmeninių lėšų.

32.15. Toks aplinkybių dėstymas sau palankia linkme ir reikalavimų keitimas traktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Ieškovo lėšos buvo investuotos į jo paties nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad kaip matyti iš teikiamų ieškovo procesinių dokumentų nurodyta tariamų investicijų suma nepagrįstai kinta, vienu metu tai suma lygi negrąžintos paskolos sumai, kitu 91 000 Eur (patikslintame ieškinyje nurodyti duomenys), vėliau t.y. reiškiamu Pareiškimu - 100 223,50 Eur. Akivaizdu, kad tai yra dirbtinai didinama suma, siekiant pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovas teikdamas nepagrįstus reikalavimus pasipelnyti atsakovo sąkaita apeliuoja į siekį sukurti nekilnojamąjį turtą vedant bendrą ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad partnerystės teisinius santykius regamentuojantis Partnerystės įstatymas Lietuvos Respublikoje (LR PĮ) nėra priimtas, Seime tik užregistruotas šio įstatymo projektas. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas ir atsakovas nuo 2017 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Negana to, Ieškovo atstovas, atliekant ekspertizę, įsitikino, kad Atsakovas gyvena su sužadėtine, todėl net negali būti kalbos apie jungtinę veiklą (partnerystę) tarp Ieškovo ir Atsakovo.

32.16.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, laikoma didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei) grindžiama sutartimi. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Nesant rašytinės sutarties, ieškovas neįrodė savo teiginių apie tarp šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti partnerių įnašus, jų dydžius ir proporcijas, nėra duomenų apie sukurtą bendrą dalinę turto nuosavybę, apie jo apskaitą ir kt. Nenustačius esminių jungtinės veiklos požymių, nėra pagrindo išvadai, kad tokia sutartis buvo sudaryta. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019 ir kt.).

32.17.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai - bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas - tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, - tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974­6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo. Įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 27-29 punktai ir juose nurodyta praktika).

32.18. Pagal suformuluotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovas šioje byloje privalo įrodyti dvi esmines aplinkybes: pirma, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę susitarimą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais konkretų turtą, kurį siekiama pripažinti dalinės nuosavybės objektu. Antra, ieškovas, prašydamas priteisti labai konkrečią dalį ginčo turto privalo tinkamais įrodymais pagrįsti savo įnašo į šį tariamai bendrą projektą (jungtinę veiklą) dydį. Ieškovas su atsakovu niekuomet nesitarė ir net neturėjo pagrindo tartis su ieškovu dėl bendro turto įsigijimo dalinės nuosavybės teise, jo nurodyti teiginiai ieškinyje neatitinka objektyviai tiesai. Ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2018-04-19 už asmenines atsakovo lėšas, o ieškovas teigia, kad nuo 2017 metų (pabaigos) jis su atsakovu pradėjo vesti bendrą ūkį. Akcentuotina, kad atsakovas ir ieškovas niekada negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, tuo labiau neturėjo bendrų ketinimų įsigyti bendro nekilnojamojo turto. Paneigtinos ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis ir atsakovas buvo nusprendę, kad nori turėti bendrą nekilnojamąjį turtą, kuriame galėtų gyventi kartu, o po kurio laiko ieškovui pavyko surasti labai prasto stovio gyvenamąj į namą su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini). Analizuojant esamą situaciją svarbu įvertinti reikšmingas aplinkybes, jog ieškovas turėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame gyveno: bute, adresu (duomenys neskelbtini), be kita ko, ieškovas teismui ir nurodo gyvenamosios vietos adresą minėtu adresu. Kadangi atsakovas (duomenys neskelbtini) mieste neturėjo, jam nuosavybės teise priklausančio būsto, aktyviai ieškojo ir suradęs tinkamą būstą j į įsigijo iš savo piniginių lėšų. Nepagrįstą reikalavimą pripažinti, kad nuo 2017 metų gruodžio mėnesio iki 2020 metų spalio mėnesio ieškovas ir atsakovas vedė bendrą ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu su tikslu sukurti bendrą turtą, ieškovas grindžia nurodydamas, kad jis ir atsakovas nuo 2017 metų pirmos pusės kartu atostogavo užsienyje, vyko pailsėti į Europos didmiesčius, o nuo 2017 metų gruodžio mėnesio apsigyveno kartu ieškovo bute ir gyveno kaip šeima (partneriai). Be to atsakovas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai ir remontui ėmė vartojimo kreditą, tai patvirtina Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis pasirašyta 2019­03-28, tačiau Ieškovas nebuvo šios Sutarties šalimi.

32.19.Jokių pinigų ieškovas į atsakovo turtą neinvestavo, jis paskolino 80 000 Eur sumą atsakovui ko pasekoje ir buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios sąlygos sąžiningai vykdomos iki pat šios dienos, įsipareigojant ieškovui grąžinti didesnę sumą nei yra skolingas atsakovas. Ieškovas pretenduoja į atsakovo asmeninę nuosavybę be jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Paskolos sutartimi paskolinta ieškovo suma atsakovui, tai ne investuota į jungtinę veiklą (partnerystę) pinigų suma, o paskola atsakovui, kurią jis įsipareigojęs grąžinti. Taigi, konstatuotina, kad tarp šalių yra susiklostę paskoliniai santykiai, tai patvirtina rašytiniai įrodymai.

32.20.Tą faktą, kad ieškovas yra nesąžininga proceso šalis patvirtina jo veiksmai iki kreipiantis į teismą. Vienu metu jis nurodo žymiai didesnes sumas nei atsakovas jam yra skolingas, reikalauja jas sumokėti iš karto, užmiršdamas sumų dydį, vėliau dydį keičia. Šalių sandorio sudarymo metu aiškiai išreikšta valia sudaryti paskolos sutartį. Jokia žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis paskolos pagrindu tarp šalių sudaryta nebuvo ir nėra jokių tai pagrindžiančių įrodymų, šios aplinkybės grindžiamos deklaratyviais teiginiais. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turi šeimą - du sūnus ir pats tai nurodo patikslintame ieškinyje, todėl nesuprantama apie kokį bendro ūkio vedimą su atsakovu kalbama.

32.21.Tarp ieškovo ir atsakovo nėra ir niekada nebuvo sudaryta jokia nei rašytinės formos, nei žodinės formos jungtinės veiklos sutartis. Tokia veikla turi būti įforminta ir vykdoma taip, kaip tai reglamentuota CK šeštojoje knygoje. Jokie faktiniai šeimos santykiai tarp šalių neegzistavo ir jokie ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jo nurodytų objektyviai tiesai neatitinkančių aplinkybių. Tai, kad ieškovas su atsakovu bendravo kaip draugai nepatvirtina to fakto, kad jie būtų vedę bendrą gyvenimą. Pateikti susirašinėjimai nepatvirtina šalių bendro ūkio vedimo, ar gyvenimo kartu fakto ir siekio sukurti bendrą turtą ir iš viso neaišku, kas rašė SMS ir pan. Arba iš kur gavo nuotraukas Ieškovas. Reikšdamas reikalavimą akivaizdu, kad ieškovas siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita. Ieškovas su atsakovu negyveno drauge, ūkio kartu netvarkė, nekūrė jokio bendro turto, jokių ieškovo teiginius pagrindžiančių duomenų jis nepateikė. Ieškovas klaidina teismą dėl bendro ūkio ir gyvenimo kartu, bendro turto kūrimo fakto pateikdamas susirašinėjimus tarp šalių ar kelionių dokumentus, nors šie įrodymai turi būti vertinami kaip nepatikimi, gauti neteisėtais būdais-“iš neteisės negali kilti teisė”.

32.23.Apibendrinant ieškovo veiksmus teikiant nepagrįstus reikalavimus, keičiant ieškinio dalyka, sudėtinga suvokti kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 11 423,50 Eur piniginės kompensacijos, jei laiko, kad jo finansinis indėlis yra 80 000 Eur, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principui, įtvirtintam teisėje - CK 1.6 p. 2020-08-28 Paskolos sutartimi, kuri sudaryta tarp paskolos davėjo A. U. ir paskolos gavėjo A. E. bei patvirtinta Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aptarti ir išspręsti visi tarpusavio atsiskaitymo klausimai, be to, ieškovas Pareiškime nurodo, kad nebereiškia šio sandorio pripažinti apsimestiniu, todėl tokie nepagrįsti ir neteisėti reikalavimai negali būti tenkintini, imant domėn tai, kad iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), neteisėtu pagrindu teisė neatsiranda.

35.Liudytojas V. G. parodė, kad su ieškovu yra draugai, su atsakovu tik pažįstami. Kada ieškovas ir atsakovas kartu gyveno ir išsiskyrė nežino. Jis susipažino su atsakovu, kai jį supažindino ieškovas ieškovo sodyboje (duomenys neskelbtini), gal 6-7 metai atgal. Pas ieškovą jis apsilankydavo sodyboje, ieškovas atsakovą pristatė kaip partnerį. Jis suprato, kad tai ieškovo partneris, nes matydavo kad kai ieškovas sodyboje atsakovas pjauna žolę, kartu su ieškovu vasarą sodyboje gyveno, savaitgaliais eidavo kartu į pirtį. Jis suprato iš visko, kad atsakovas dalinai gyveno pas savo seserį, bet ir kad jie su ieškovu partneriai ir kartu gyveno. (Duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime yra sodyba, ten jis buvo, kai ji buvo įsigyta ieškovo, buvo apleista. Negali tiksliai pasakyti kas tą sodybą įsigijo ir buvo savininkas, ieškovas siūlė ją įsigyti atsakovui. Jis suprato, kad jie abu bendrai tą sodybą (duomenys neskelbtini) rajone įsigijo. Kai vyko sodybos rekonstrukcija, jis buvo ten nuvažiavęs, nes jam buvo įdomu kaip ten vyksta darbai, ten abi šalys buvo dviese. Naujai rekonstruotam name jis buvo gal 2020 metų pirmoje pusėje kaip lyg įkurtuvėse, pirmas aukštas jau buvo įrengtas, o antras dar ne visai, nakvojo antrame aukšte. Ieškovas su atsakovu turėjo savo miegamąjį, bet ne atskiruose kambariuose. Ieškovas ir atsakovas miegojo vienoje lovoje, nes ten buvo viena lova. Ieškovo ir atsakovo elgesys buvo kaip partneriai, kaip pora. Jų buvo kompanija šešių asmenų: ieškovas su atsakovu, jis su partneriu ir M. R. su partneriu, jie švęsdavo bendrus vakarėlius. Apie šalių bendras atostogas jis žino, kad per kelis metus jie buvo atostogose kelis kartus užsienyje. Kuo ieškovas prieš 6-7 metus užsiiminėjo nežino, kur ieškovas dirbo tuo metu nežino, nepamena, lygtai užėmė aukštas pareigas valstybinėje įmonėje. Ieškovas turi berods du sūnus iš buvusios santuokos, kuri yra iširusi. Atsakovą jis matė praktiškai per vasarą gal 4-5 kartus, kai nuvažiuodavo pas ieškovą į sodybą. Jis (liudytojas) su T. G. turi sodybą (duomenys neskelbtini), netoli ieškovo sodybos. Ieškovas tuo metu turėjo sodybą ir butą, tai buvo ir yra jo turtas, o atsakovas nuomojosi butą, tai ieškovas norėjo sodybos (duomenys neskelbtini) rajone, kad atsakovas turėtų kur gyventi. Jis ir jo partneris T. G. yra buvę pas ieškovą bute (duomenys neskelbtini) gale, ten jis matė ir atsakovą, kuris ten gyveno pas ieškovą. Visais sodybos statybos darbais rūpinosi ieškovas, nes atsakovas dažnai buvo išvykęs į komandiruotes.

36. Liudytojas T. G. parodė, kad jis ieškovą pažįsta 10-12 metų, gal ilgiau, atsakovą mažiau, tiek kiek kartu jie gyveno, abi šalys gyveno kaip šeima, iki kada nežino. Kai tą namą (duomenys neskelbtini) pabaigė, išsiskyrė. Su atsakovu jį supažindino ieškovas sodyboje (duomenys neskelbtini), atsakovą ieškovas pristatė kaip draugą, partnerį. Jis juos matė kartu ne vieną kartą, jie kartu atostogavo, ieškovas ir atsakovas miegojo kartu vienoje lovoje. Jų pačių sodyba netoli, tai likdavo nakvoti (duomenys neskelbtini) sodyboje vienam kambary, o ieškovas ir atsakovas kitam kambary, tai buvo ir (duomenys neskelbtini) sodyboje. Per 3-4 paskutinius metus (duomenys neskelbtini) sodyboje nėra atsiradę naujų statinių. Kas įsigyti (duomenys neskelbtini) kaime sodybą nusprendė nežino, bet mintis buvo, kad atsakovui reikia turėti savo būstą netoli (duomenys neskelbtini), ieškovas sakė, kad atsakovui būtų kur gyventi. S. R. šalys įsigijo bendrai, tai jie sakė bendravimo metu. Kiek žino, atsakovas iki pažinties su ieškovu gyveno pas seserį, o po to apsigyveno pas ieškovą (duomenys neskelbtini) bute. Jis bute su savo partneriu gal 1 kartą, bute matė atsakovo drabužius. Atsakovą pirmą kartą pamatė prieš 4 metus ieškovo (duomenys neskelbtini) sodyboje. Atsakovas apie savo sodybą nieko nepasakojo, jis apskritai nekalbus. Žino, kad atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta tam, kad atsakovas neturėjo kur gyventi. Tos sodybos įkurtuvėse buvo jis su savo partneriu, tai ieškovas bendrai kalbėjo apie bendrą tą sodybą, nebuvo akcentuojama ar ta sodyba vieno ar kito. Į (duomenys neskelbtini) sodybą jį kvietė ieškovas, atsakovas jo asmeniškai nekvietė. Sodyboje tuomet jau buvo virtuvė ir miegamasis įrengtas Žino apie ieškovo ir atsakovo paskolą, bet kas kam moka, nežino.

37.Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta ieškovą, kuris buvo užsakovas dėl santechnikos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) namuke gal 2019 metais. Ieškovas paskambino ir paprašė atlikti kanalizacijos išvedimą, karšto ir šalto vandens įrengimą, šildymo įrengimą per pora etapų. Jis ten dirbo apie 3-4 mėnesius, jam mokėjo ieškovas. Tuo metu ten dirbo V. V., nieko daugiau nebuvo. Ieškovas buvo darbų organizatorius, su juo viską derino, kur koks prietaisas stovės, darbai vyko prie ieškovo, jis prižiūrėjo kaip darbai atliekami. Už su jo darbu susijusias medžiagas mokėjo ieškovas, kainą darbų buvo sutarę su ieškovu. Jam atrodė, kad to namo savininkas buvo ieškovas, nes jis derino darbus, kainas ir tik jį vieną ten matydavo, ir kiti meistrai su ieškovu derino visus darbus. Jis nematė, kad ieškovas susidėtų kokias medžiagas ir išsivežtų, jis pats (liudytojas) išsiveždavo nepanaudotas medžiagas. Daugiau su ieškovu jokių kontaktų nebuvo. Jam ieškovas sumokėjo grynais pinigais apie 2000 Eur, šitų pinigų jis nėra deklaravęs VMI. Jam yra tekę tokius darbus atlikti ir kituose objektuose. Jo nuomone, kas prižiūri darbus ir yra savininkas. Prie to namo nematė kaimynų, ten vienkiemis. (duomenys neskelbtini) girioj jokių darbų nėra atlikęs.

38.Liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta ieškovą ir atsakovą, nes prieš 3 metus (duomenys neskelbtini) kaime įrenginėjo stogą, karkasą, namo apdailą. Nepamena kas jį nusamdė darbus atlikti ar ieškovas, ar atsakovas. Jis dirbo nuo sausio iki spalio su pertraukom, atvažiuodavo arba abu ieškovas ir atsakovas arba vienas iš jų, jie prisistatė kaip namo savininkai, bet jis nežino, kuris iš tikro savininku buvo. Už darbus atsiskaitydavo daugiausia ieškovas grynais pinigais, pinigai jam būdavo paliekami. Medžiagas atveždavo ieškovas, kas atveždavo buitinę techniką nežino. Kad ieškovas susikraudavo medžiagas ir jas išsiveždavo nematė. Jo darbo metu kartais abu ieškovas ir atsakovas pasirodydavo, bet daugiau ieškovas statybose dalyvaudavo. Jam buvo sumokėta gal 2000 Eur, gal mažiau. Jam buvo palikti pinigai perduoti M., kuris gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, tiksliai nepamena gal ten būdavo keli šimtai į savaitę, nepamena. Jam namo raktus perdavė gal atsakovas, galutinį atsiskaitymą derino su ieškovu, jis ir sumokėjo jam 2018 metais. Pavedimu atsakovas iš pradžių buvo pervedęs, o po to atsiskaitymai buvo per M. Atsakovas jam buvo pervedęs gal 2000 Eur vieną kartą. Jis žinojo, kad atsakovas dažnai buvo komandiruotėse, tai tada būdavo ieškovas, stogą atrodo derino su ieškovu, gal dėl stogo dengimo derino su atsakovu. Dėl medienos derinosi gal su atsakovu, jei žinutėse jo yra apie atsakovo jam pervedamus 1500 Eur, tai gal taip ir buvo. Jis atsakovui namo nuotrauką siuntė, jis raktus grąžino atsakovui. Jis nesuprato tiksliai kas yra namo savininkas, jis mano, kad šalys yra geri pažįstami.

39. Liudytojas M. R. parodė, kad pažįsta ieškovą jau 12 metų, yra draugai, o su atsakovu susipažino per ieškovą gal prieš 4-6 metus pas ieškovą sodyboje (duomenys neskelbtini). Ar šalys buvo pora nežino, ne jų kartu nematė. Jis supažindino atsakovą su V. V. dėl darbų atlikimo. Atsakovas palikdavo jam pinigus, o jis perduodavo V. gal iki 1000 Eur. Tokias sumas atsakovas perduodavo kelis kartus. Atsakovas jam nepasakojo apie jokius atsiskaitymus tarp ieškovo ir atsakovo. Jis žino, kad atsakovas skolingas ieškovui, tai jam sakė ieškovas, taip pat ieškovas jam sakė, kad jie su atsakovu pasirašė sutartį. V. G. ir T. G. jis pažįsta, yra tekę kartu būti bendrai. Ieškovas nesakė, kad su atsakovu yra pora, kaip jie bendravo - su žvake nestovėjo. Jis žinojo, kad atsakovas dažnai važiuodavo į komandiruotes. Ieškovas jam buvo atvežęs pinigų, kad jis perduotų V., bet dažniau atsakovas jam atveždavo pinigus. Gal ir buvo, kad Naujus metus prieš tris metus kartu sutiko su ieškovu ir atsakovu, (duomenys neskelbtini) sodyboje įkurtuvėse jis buvo kartu su partneriu.

45. 2020-08-28 Paskolos sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinta Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notaro Donato Baranausko, A. U. (paskolos davėjas) paskolino A. E. (paskolos gavėjas) 88800 Eur: paskolos sumos dalį, lygią 42613,80 Eur paskolos davėjas perdavė, o paskolos gavėjas priėmė grynaisiais pinigais iki šios sutarties pasirašymo momento ne notaro akivaizdoje; paskolos sumos dalį lygią 37386,20 Eur paskolos davėjas paskolos gavėjo nurodymu, išmokėjo paskolos gavėjui mokamaisiais pavedimais tiesiogiai paskolos gavėjo nurodytiems paskolos kreditoriams, tokiu būdu padengdamas paskolos gavėjo įsipareigojimus paskolos gavėjo nurodytiems tretiesiems asmenims ir paskolos gavėjui; šalių susitarimu paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui visą sutartis 1.1 p. nurodytą paskolos sumą iki 2029-10-10 d. kiekvieną nurodyto termino mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis, iš kurių kiekvienos įmokos dydis yra lygus 800 Eur, o atitinkamai paskutinės periodinės įmokos dydis yra lygus visos sutarties 1.1 p. nurodytos paskolos sumos ir visų susumuotų sumokėtų periodinių įmokų skirtumui. Šalys susitaria, kad aukščiau nurodytos periodinės įmokos yra mokamos yra mokamos iki einamojo mėnesio 10 dienos, pirmąją nurodyto dydžio įmoką sumokant iki 2020-09-10 d.; paskolos grąžinimo įmokos gali būti mokamos grynaisiais pinigais ir (arba) mokamaisiais pavedimais į paskolos davėjui priklausančią banko sąskaitą. Šalys aiškiai susitaria, kad paskolos gavėjas paskolą gali grąžinti didesnėmis periodinėmis įmokomis, nei nurodyta sutartyje, bei grąžinti visą paskolos sumą iš karto prieš terminą, nurodytą sutarties 1.3 p. (Paskolos sutarties 1.1. – 1.3.p.p.).

50.Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

51.Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

52. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).