Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Č. M. ieškinį atsakovams A. O. ir V. O. dėl rangos darbų kainos sumažinimo ir pagal atsakovų A. O. ir V. O. priešieškinį ieškovei Č. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Č. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) sumažinti pagal 2020-08-06 rangos darbų sutartį Nr. AV057/2020.08.06 atliktų rangos darbų kainą 438,32 Eur suma; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 438,32 Eur mirusiojo M. G. (M. G.) kapavietės, esančios Lavoriškių (Vilniaus r. sav.) kapinėse, statinių rangos darbų kainos; 3) sumažinti pagal 2020-08-06 rangos darbų sutartį Nr. AV058/2020.08.06 atliktų rangos darbų kainą 1065,08 Eur suma; 4) priteisti iš atsakovų solidariai 1065,08 Eur mirusiosios J. G. (J. G.) kapavietės, esančios Lavoriškių (Vilniaus r. sav.) kapinėse, statinių rangos darbų kainos ir 5) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai A. O. ir V. O. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Rangos sutartyse buvo nurodyti planuojami atlikti darbai ir jų bei granito gaminių kaina. Kapavietės rekonstrukcijos projektuose buvo nurodyti preliminarūs abiejų kapaviečių išmatavimai, kadangi sudarant sutartį ieškovė tiksliai kapaviečių išmatavimų nežinojo, o atsakovai jų dar nebuvo išsimatavę, todėl pagal ieškovės pateiktus skaičius, sudarant sutartį ir buvo skaičiuoti granito plokščių matmenys. Abi rangos sutartys buvo pasirašytos, o ieškovė savo parašu ir prierašu patvirtino, jog su ja suderintos visos sutarčių sąlygos. Pagal Rangos sutartis reikėjo rekonstruoti dvi kapavietes - vieną mažą, o kitą didelę. Dėl mažosios - ieškovės pageidavimas buvo sutvarkyti ją kuo mažesnėmis sąnaudomis - uždengti granito plokšte, jog priežiūra būtų kuo paprastesnė, iškloti trinkeles. Sutartyje preliminarūs granito plokštės uždengimo išmatavimai pateikti 125x65x3. Išmatavus kapavietę vietoje, darbų metu paaiškėjo, jog realus kapo matmuo 122,5x65x3, skirtumas 2,5 cm. Didžiosios kapavietės rekonstrukcijai buvo derinami keli kapo dengimo variantai, skirtingai dėliojant plokštes, derinant įvairias spalvines gamas; ieškovė pasirinko rausvo Aurora ir juodo Karelijos granito derinį. Sutarties projekte buvo pateikti apytiksliai kapavietės išmatavimai, kadangi tikslių niekas nežinojo, 270xl90, pagal juos buvo apskaičiuoti granito plokščių matmenys. Darbai buvo pradėti 2020 m. spalio 12 d. Meistrams tiksliai išsimatavus kapavietes paaiškėjo, jog mažoji vos mažesnė nei planuota, o didžiosios išmatavimai neatitinka sutartyje numatytų dydžių, todėl atsakovas paskambino ieškovei ir informavo, jog faktiniai kapo išmatavimai ne 270x190, o 250x170 ir kapavietės didinti negalima dėl vietos trūkumo - aplink labai arti yra kaimyniniai kapai, ir jeigu būtų remiamasi ieškovės pateiktais skaičiais, būtų uždengtas kaimyninis kapas. Šis matmenų pasikeitimas buvo suderintas, dėl sumažėjusio plokščių dydžio atitinkamai pakoreguota sąmata - ji sumažėjo. To paties pokalbio metu ieškovė paprašė šalia kapo palikti demontuotus senus granito bortelius - norėjo juos pasiimti. Kitą dieną t. y. 2020 m. spalio 13 d. ieškovė nuvyko į kapines apžiūrėti išbetonuotų pamatų ir pasiimti demontuotų bortelių; ji paskambino atsakovui - A. O. ir paminėjo, jog pamatus matė, kapuose buvo; jokių pastabų ar pretenzijų dėl atliktų darbų ar medžiagų kokybės neturėjo. To paties pokalbio metu buvo suderintas vejos bortų išklojimas kapo priekyje, kad kapavietė būtų apsaugota nuo žemyn šliaužiančio grunto. Ieškovei nekilo jokių klausimų dėl vejos bortų aplink trinkeles. 2020 m. spalio 29 d. kapaviečių rekonstrukcijos darbai buvo baigti. Ieškovė atsakovui A. O. paskambino tik 2020 m. lapkričio 2 d. ir pateikė pretenziją dėl plokščių montavimo būdo, kadangi ieškovės teigimu, centrinė juoda plokštė turėjo būti iškelta, o ne viename lygyje su šoninėmis. Atsakovas A. O. atsakė, kad montavimo darbai buvo atlikti pagal projektą, kurį savo parašu patvirtino pati ieškovė ir projekte nėra numatytas centrinės plokštės iškėlimas. Tą pačią dieną ieškovė atsiuntė el. laišką atsakovei su pretenzija dėl plokščių montavimo būdo ir prisegė projektą, kuriame buvo prierašas ranka apie centrinės plokštės iškėlimą. Minėtas projektas buvo darytas derybų procese kaip vienas iš galimų kapavietės įrengimo sprendimų t. y. derinant kapavietės dengimo projektą, ieškovė rinkosi iš kelių variantų. Ieškovės atsiųstas projektas buvo be jokių parašų, priešingai nei tas, kuris yra prie pasirašytos sutarties. Taip pat buvo pateikta pretenzija dėl užrašo ant paminklo postamento uždengimo, tačiau jis buvo paliktas originaliame lygyje - kaip buvo ir iki rekonstrukcijos. Taip pat buvo išsakytas nuogąstavimas dėl trinkelių - ieškovės manymu, turėjo po žiemos subyrėti, tai negalėjo nutikti, kadangi trinkelės buvo paklotos ne ant grunto, o ant betoninio pagrindo. Taip pat ieškovė pateikė pastabą dėl vejos borto nebuvimo, kuris nebuvo nei derintas, nei kitaip aptartas, nei numatytas sutartyje. Atkreipė dėmesį, kad bortui iš kapo kraštų net fiziškai nėra vietos, kadangi labai arti kaimyniniai kapai. Be to, jeigu trinkelės yra klojamos su vejos bortais, jų išmatavimai būna numatyti sutartyje ir sąmatoje toks darbas vadinamas „Trinkelių klojimas su vejos bortais“. Tame pačiame laiške ieškovė išreiškė pretenziją dėl jos neinformavimo apie darbų pradžią, nors telefoninio pokalbio išklotinėje aiškiai matoma, jog ieškovei buvo skambinta ir su ja kalbėta. 2020 m. lapkričio 3 d. susirašinėjimas tęsėsi toliau ir ieškovė pareiškė pretenzijas dėl mažosios kapavietės plokštės montavimo būdo - jai nepatiko tarpas, atsiradęs tarp paminklo ir plokštės. Norime atkreipti dėmesį, kad šią kapavietę ieškovė prašė įrengti kaip įmanoma pigiau, neatliekant jokių nebūtinų darbų, todėl paminklas nebuvo iškeltas ir tarpas tarp paminklo ir plokštės nebuvo eliminuotas, nes tokie darbai nebuvo suderinti su ieškove ir ieškovė nepareiškė noro, jog plokštė ir paminklo postamentas būtų viename lygyje. Šiuos veiksmus buvo ir yra galima padaryti, tačiau reikėtų permontuoti paminklą, kas reikštų papildomus kaštus, kurių būtent šiai kapavietei skirti ieškovė nenorėjo. Bendraujant su ieškove susidarė nemalonus įspūdis, jog ji tiesiog vengia mokėti už atliktus darbus, nes nuolat stengdavosi rasti kokių nors jos netenkinančių kapaviečių rekonstrukcijos sprendimų. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovė buvo sutikusi apmokėti už abi kapavietės rekonstrukcijas ir prašė vieną sąskaitą išrašyti jos vardu, o kitą - jos brolio. Pasiteiravus, kurią išrašyti broliui, o kurią pačiai ieškovei, atsakymo nebuvo, apmokėjimo taip pat. Pabrėžė, jog visą laiką ieškovei teigė, jog atsakovai gali atlikti visus jos norimus papildomus darbus - tiek sudėti vejos bortelius ten, kur jie fiziškai telpa, tiek pakelti centrinę plokštę ar pakelti mažosios kapavietės paminklą. 2020 m. gruodžio 3 d. gavo pranešimą iš ieškovės advokato dėl atliktų darbų perdavimo organizavimo. 2020 m. gruodžio 9 d. buvo suplanuotas susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovė, jos brolis, advokatas ir antstolis. Ieškovė išreiškė tas pačias pretenzijas, kurios buvo išsakytos elektroniniais laiškais. Bendro sutarimo pasiekti nepavyko, ieškovė atliktų darbų nepriėmė ir toliau reikalavo atlikti papildomus darbus, kurie nebuvo aptarti ir apmokėti už suteiktas paslaugas atsisakė, reikalavo pasirašyti advokato surašytą aktą su tariamais trūkumais. 2021 m. birželio 23 d. atsakovai nusiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališkai pasirašomą darbų priėmimo aktą, tačiau 2021 liepos 7 d. atsakovai gavo pranešimą apie ieškinį.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis yra glaudžiai tarpusavyje susiję, teismas, analizuodamas ir vertindamas įrodymus, šalių paaiškinimus, sprendžia dėl abiejų jų pagrįstumo kartu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovai, kaip rangovai (vykdytojai), sudarė 2020-08-06 Rangos darbų sutartį Nr. AV057/2020.08.06 (toliau – Rangos sutartis I) dėl ieškovės tėvo mirusiojo M. G. (M. G.) kapavietės, esančios Lavoriškių (Vilniaus r. sav.) kapinėse, statinių rekonstravimo. Taip pat šalys sudarė 2020-08-06 Rangos darbų sutartį Nr. AV058/2020.08.06 (toliau – Rangos sutartis II) dėl ieškovės motinos mirusiosios J. G. (J. G.) kapavietės, esančios Lavoriškių (Vilniaus r. sav.) kapinėse, ir joje esančių statinių rekonstravimo. Pagal Rangos sutartį I, rangos darbų kaina - 605 Eur, o pagal Rangos sutartį II – 2835 Eur, todėl bendra rangos darbų kaina sudarė 3440 Eur. Darbų atlikimo terminas pagal Rangos sutartis – 2020-10-25. Nustatyta, kad pagal Rangos sutartį I ieškovė sumokėjo atsakovams 100 Eur dydžio avansą, o pagal Rangos sutartį II – 700 Eur, iš viso - 800 Eur (tai patvirtina 2020-08-06 pinigų priėmimo kvitas).

Iš kapavietės rekonstrukcijos projekto prie Rangos sutarties I matyti, jog šalys sulygo dėl ieškovės mirusio tėvo M. G. kapavietės rekonstrukcijos ir atsakovai įsipareigojo atlikti šiuos rangos darbus: padengti kapavietę granito plokšte „Aurora“ (išmatavimai 125 x 65 x 3), aplink kapavietę pakloti trinkelių takelį. Pagal prie Rangos sutarties II suderintą šalių J. G. kapavietės rekonstrukcijos projektą atsakovai įsipareigojo atlikti šiuos rangos darbus: sumontuoti kapavietės dvi granito plokštes „Aurora“ (išmatavimai 270 x 75 x 3) ir vieną juodą Karelijos granito plokštę (išmatavimai 270 x 40 x 3) „Aurora“; kapavietės viena juoda Karelijos granito plokštė montuojama per vidurį, kuri yra iškelta šoninių plokščių atžvilgiu – šis reikalavimas patikslintas, nes prieš tai buvo nurodyta, kad plokštės montuojamos viename lygyje, taip pat atsakovai įsipareigojo aplink kapavietę pakloti 20 cm pločio trinkelių takelį, kapavietės pamatui atlikti rausvą granitavimą, paminklo nedemontuoti; šalys sulygo, kad kapaviečių statinių (paminklo, antkapio ir kt.) rekonstravimo darbai bus atlikti iki 2020-10-25.

Taip pat nustatyta, kad Rangos sutarčių 3.1 punktu šalys susitarė dėl atliktų darbų perdavimo priėmimo tvarkos, o būtent, kad užsakovas priima atliktus darbus ir parašu Sutartyse patvirtina, jog suteiktos paslaugos yra kokybiškos ir pretenzijų vykdytojui neturi.

2020-12-02 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo, nurodydama, kad darbai iki šiol jai nėra perduoti, todėl informavo juos, kad 2020-12-09, 11 val. bus atliekama kapaviečių apžiūra ir jų atliktų rangos darbų perdavimas – priėmimas.

2020-12-09 buvo surašytas rangos darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1-2020 pagal 2020-08-06 Rangos darbų sutartį Nr. AV057/2020.08.06 (Rangos sutartis I) dalyvaujant šalims, ieškovės broliui S. G. ir advokatui Algiui Lukoševičiui; nustatyta, kad atsakovai (rangovai) darbų perdavimo akte nepasirašė, aktas pasirašytas tik ieškovės (užsakovės); nurodytame akte užfiksuoti šie atlikti darbai: antkapių pamatų betonavimas, plokštės „Aurora“ montavimas ir betono trinkelių su vejos bordiūrais montavimas. Taip pat akte Nr. 1-2020 užfiksuotos šios užsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės: 1) antkapio pamatai sumontuoti be išlyginamojo pagrindo; 2) antkapio pamatai sumontuoti be pamatus rišančio armatūros karkaso; 3) antkapio pamatai sumontuoti iš neaiškios medžiagos – nenurodyti ir nepateikti duomenys apie betono gniuždymo stiprio klasę ir markę; 4) antkapio pamatų aukštis yra 3,5 cm, t. y. per aukštai paminklo pamato atžvilgiu ir 5) kapavietėje sumontuotos trinkelės (grindinio) yra be vejos bordiūrų.

Taip pat 2020-12-09 buvo surašytas rangos darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2-2020 pagal 2020-08-06 Rangos darbų sutartį Nr. AV058/2020.08.06 (Rangos sutartis II), kuriame užfiksuoti šie atlikti darbai: antkapių pamatų ir plokščių „Aurora“ bei „Karelija“ montavimas, taip pat grindinio trinkelių su vejos bordiūrais montavimas. Taip pat akte Nr. 2-2020 užfiksuotos šios užsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės: 1) antkapio pamatai sumontuoti be išlyginamojo pagrindo ir be rišančio armatūros karkaso (tinklo), naudojant neaiškią medžiagą – nenurodyti ir nepateikti duomenys apie betono gniuždymo stiprio klasę ir jo markę; pamatų aukštis yra 3,5 cm – per aukštas paminklo pamato atžvilgiu; 2) granito plokštės „Aurora“, 2 vnt. neatitinka matavimų, 3) granito plokštė „Karelija“ (1 vnt.) nėra iškelta virš abiejų granito plokščių „Aurora“, 4) kapavietėje sumontuotos grindinio trinkelės be vejos bordiurų. Nurodytas aktas surašytas dalyvaujant šalims, ieškovės broliui S. G. ir advokatui Algiui Lukoševičiui, aktas pasirašytas tik ieškovės, tuo tarpu atsakovai (rangovai) darbų perdavimo akto nepasirašė.

Prie 2020-12-09 rangos darbų perdavimo – priėmimo aktų Nr. 1-2020 ir Nr. 2-2020 pridėtos kapaviečių fotonuotraukos.

Iš 2020-12-31 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 35-20-33 matyti, kad jam atvykus 2020-12-09, 11 val. 20 min., į Lavoriškių kapines, buvo nustatytos šios aplinkybės: atlikta mirusiųjų kapaviečių apžiūra, stebimas atliktų darbų pagal Rangos sutartis perdavimas – priėmimas ir konstatuota, kad: dalyvaujant užsakovei, jos atstovui adv. A. Lukoševičiui bei rangovams – atsakovams, buvo siekiama perduoti-priimti rangos darbus; užsakovei paprašius, rangovai atsisakė nurodyti ir kartu pateikti dokumentus, patvirtinančius: atliktiems rangos darbams panaudotas medžiagas, jų kiekius ir kainas bei atliktų rangos darbų apimtis (turinį) ir šių darbų bendrą kainą (vertę). Užsakovei paprašius ir pasiūlius, rangovai atsisakė pasirašyti 2020-12-09 rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, juose nurodant tiek atliktų darbų, tiek pačių rangovų pastabas, t. y. jų nesutikimą su užsakovės pareikštomis pretenzijomis dėl atliktų darbų trūkumų. Fotonuotraukose yra užfiksuoti užsakovės nurodyti atliktų darbų trūkumai.

2020-11-02 elektroninis ieškovės laiškas atsakovei liudija, jog ji 2020-11-01 buvo nuvykusi į kapines ir apžiūrėjo atliktus darbus. Nurodė, kad darbai padaryti ne pagal sutartą projektą: vidurinė plokštė nėra iškelta šoninių atžvilgiu, nors buvo tartasi, kad vidurinė plokštė bus iškelta ir uždengs siūlę, o atsakovai padarė dvi siūles viename lygyje; taip pat ieškovė nurodė, kad uždengta paminklo pamato dalis, kuriame užrašyti žodžiai. Pabrėžė, kad pakeitimai nebuvo derinti, trinkelės yra pakabintos ore, nėra bortelio; atkreipė dėmesį, jog ieškovė prašė informuoti, kada bus pradėti darbai, tačiau informacijos nesulaukė.

2020-11-03 atsakyme atsakovė nurodė, kad darbus atliko pagal Sutarties projektą, ir jame nurodyta, kad juoda plokštė yra viename lygyje su šoninėmis; jei centrinė plokštė būtų iškelta, ji uždengtų dalį užrašų ant paminklo. Nurodė, kad apie darbų pradžią ieškovė buvo informuota.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2020-11-17, 2020-11-18, 2020-11-23, 2020-11-24, 2020-11-25 laiškuose šalys mėgino išspręsti ginčą, tačiau pasiekti sutarimo joms nepavyko.

Byloje esanti 2020-12-15 Prekių pirkimo - užsakymo sutartis liudija, kad ieškovė susitarė su UAB „Siloma“ dėl abiejų kapaviečių atliktų darbų trūkumų šalinimo atitinkamai 1065,08 Eur ir 438,32 Eur sumoms. Iš prekių ir darbų užsakymo turinio matyti, jog būtina atlikti tuos darbus, kurie užfiksuoti 2020-12-09 rangos darbų perdavimo – priėmimo aktuose Nr. 1-2020 ir Nr. 2-2020 bei prie jų pridėtose kapaviečių fotonuotraukose.

Nors atsakovai 2020-11-18 reikalavimo teisę į ieškovę perleido Teisės ir kreditų valdymo departamentui, tačiau 2020-11-18 reikalavimo perleidimo sutartis ir jos priedas Nr. 1 B prie Sutarties galiojo 4 mėnesius nuo jos pasirašymo su galimybe šalių raštišku susitarimu terminą pratęsti; byloje konstatuota, kad nurodyta sutartis pratęsta nebuvo, šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovai, todėl Teisės ir kreditų valdymo departamentas nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl Rangos sutarčių vykdymo ir atsiskaitymo pagal šias sutartis. Ieškovė teigė, kad atsakovai darbus atliko ne pagal šalių sulygtą projektą ir nekokybiškai, dėl ko ji atsisakė už juos apmokėti. Tuo tarpu atsakovai tvirtino, kad darbus atliko pagal šalių sulygtą projektą, laiku ir tinkamai; todėl prašė priteisti iš ieškovės skolą už atliktus darbus.

Nagrinėjamu atveju šalių ginčo santykiams reguliuoti taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.672 – 6.680 straipsniai). Vartojimo ranga turi atitikti šiuos požymius: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-49-186/2016, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-535/2009). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-14-330/2016, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2012 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-02-17 nutartyje civ. byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus.

Nustačius, kad ieškovės ir atsakovų teisiniai santykiai kilę iš vartojimo sutarties, teismas nagrinėjamoje byloje patikrina Rangos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Atsižvelgiant į išdėstytą ir kasacinio teismo praktiką, teismas atsakovų atstovės teiginius, jog ieškovė neginčijo Sutarčių sąlygų nesąžiningumo, dėl ko jos yra privalomos, - atmeta kaip prieštaraujančius tiek nacionalinei, tiek tarptautinei teismų praktikai.

CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

Kasacinis teismas apibendrintai yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 36 punktas). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Sutarčių sąlygos neatitinka skaidrumo reikalavimo, jei jos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai. Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos 93/13/EEB taikymo aspektu suformuotą praktiką, skaidrumo reikalavimo apimtis neturi būti susiaurinta iki suprantamumo tik formaliuoju ir gramatiniu aspektais, skaidrumo reikalavimas turi būti suprantamas plačiai; siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos tam, kad vartotojas, remdamasis aiškiais ir suprantamais kriterijais, galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iš anksto jo suformuluotas sąlygas. ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sąlyga gramatiškai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sąlygos reikšmės. Klausimą, ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sąlygą, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iš vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (žr., be kita ko, 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą byloje Kasler ir Kaslerné Rabai prieš OTP Jelzalogbank Zrt, C-26/13; 2015 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Bogdan Matei, Ioana Ofelia Matei prieš SC Volksbank Romania SA, C-143/13; 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Jean-Claude Van Hove prieš CNP Assurances SA, C-96/14).

Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 48 punktas).

CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Vertinant CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies normą lingvistiškai, bet kuri neskaidri sutarties sąlyga, t. y. neatitinkanti aiškumo ir suprantamumo reikalavimo, reiškia tokios sąlygos nesąžiningumą. Tokia nuostata atitinka Direktyvos 93/13/EEB normas. Direktyva 93/13/EEB priskirtina minimalaus derinimo direktyvoms, o nurodyta nuostata užtikrinama didesnė vartotojų apsauga. Kita vertus, CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis įtvirtina kartu ir neskaidrioms sutarčių sąlygoms būdingas teisines pasekmes – contra proferentem taisyklę (kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog prie Rangos sutarties II esantis J. G. kapavietės rekonstrukcijos projektas, apibrėžiantis atsakovų pareigas dalyse dėl trinkelių paklojimo ir granitavimo kapavietės pamatui atlikimo, neatitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimo dėl šių nustatytų aplinkybių.

Pirma, atsakovai, kaip rangovai, įsipareigojo Sutartimi pakloti trinkeles, tačiau nedetalizavo ar su borteliu, ar be jo. Pati atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad trinkelės gali būti klojamos ir su borteliu, ir be jo. Taigi, atsižvelgiant į tokio pobūdžio darbus, atsakovams kilo pareiga nedviprasmiškai atskleisti sutarties sąlygas ieškovei. Pažymėtina, kad yra vertinama darbų visuma, jų bendras vaizdas ir užbaigtumas; todėl ieškovams kilo pareiga išaiškinti ieškovei, kaip bus klojamos trinkelės: ar su bortais, ar be jų ir pan. Nors atsakovai teigė, kad fiziškai nebuvo vietos borteliams pakloti, tačiau iš jų procesinių dokumentų matyti, kad už papildomą užmokestį jie tai būtų galėję atlikti. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad vartojimo sutarties sąlygoms keliami skaidrumo reikalavimai, kurie suprantami plačiąja, o ne formaliąja ir gramatine prasme. Juolab, kad ESTT pabrėžė, kad siekiant laikytis skaidrumo reikalavimo vartotojui ne tik svarbu, kad prieš sudarant sutartį jam būtų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sąlygų, bet ir aiškiai bei suprantamai išdėstytos sutarties sąlygos.

Antra, dėl granitavimo kapavietės pamatui atlikimo atsakovai neaptarė su ieškove, kokiame aukštyje bus klojamas pamatas, nepaaiškino ieškovei, kad pamatas bus paklotas taip, kad uždėjus ant jo granito plokštes, raidžių dalis, esanti ant paminklo, bus uždengta. Byloje konstatuota, kad antkapio pamatų aukštis yra 3,5 cm, t. y. per aukštai paminklo pamato atžvilgiu ir dalis raidžių yra uždengta.

Pagal CK 6.163 str. 4 d. šalys privalo atskleisti informaciją viena kitai, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Tuo tarpu išanalizavus ir įvertinus Sutarčių turinį, faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad atsakovai neatskleidė ieškovei esminės informacijos, susijusios su sutarties vykdymu. Atsakovai neįrodė, jog ieškovė neišreiškė savo tikrosios valios dėl kapaviečių rekonstrukcijos ir nesudarė jiems galimybės pašalinti darbų trūkumų; taip pat atsakovai neįrodė, kad jie, sudarę vartojimo rangos sutartis, atlikdami ieškovės užsakymus veikė taip, jog tai labiausiai atitiktų vartotojos (ieškovės) interesus.

Teismas negali ignoruoti fakto, jog atsakovai yra verslininkai, jų veiklos sritis – kapaviečių tvarkymas. Taigi akivaizdu, jog atsakovai, užsiimdami komercine veikla, susijusia su kapaviečių tvarkymu, įrengimu ir rekonstrukcija, dažnai sudaro sandorius, jie yra įgiję sutartinių santykių patirtį, geriau susipažinę su savo kaip sutartinių santykių subjekto teisėmis, todėl jiems keliami aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai nei šiuo atveju – ieškovei, kuri yra fizinis asmuo, turintis vartotojo statusą.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.).

Aiškinant sutartis, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 str. 1 d.); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.).

Iš ginčo Sutarčių ir jų priedų - rekonstrukcijos projektų turinio matyti, kad atsakovai (rangovai) įsipareigojo atlikti ieškovei jos tėvų kapaviečių rekonstravimo darbus už 3440 Eur iki 2020-10-25, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 800 Eur avansą ir priimti darbus. Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties priede – rekonstrukcijos projekte dėl ieškovės mirusios motinos J. G. kapavietės atliekamų rangos darbų, o būtent – granito plokščių montavimo; atsakovai teigė, kad įsipareigojo jas sumontuoti viename lygmenyje, tuo tarpu ieškovė tvirtino, kad vidurinė plokštė turėjo būti iškelta kitų dviejų plokščių atžvilgiu. Pasak atsakovės, ji patvirtino savo parašu projektą, pagal kurį visos plokštės yra viename lygyje.

Pabrėžtina, jog šalys, sudarydamos sutartį, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. Taigi, šalių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sąlygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama sąžiningai (CK 6.158 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad buvo atliktas Sutarties (projekto) pakeitimas, kuriuo ji išreiškė valią dėl granito plokščių montavimo, o būtent prašė kapavietės vieną juodą Karelijos granito plokštę, kuri montuojama per vidurį, iškelti kitų dviejų šoninių plokščių atžvilgiu; pasak ieškovės, šis reikalavimas buvo patikslintas, atliekant pataisymą atsakovės ranka. Sprendžiant, ar buvo atliktas šis Sutarties patikslinimas, svarbu pažymėti, kad byloje yra atsakovės ranka parengtas projekto pataisymas, nurodant, kad vidurinė plokštė iškelta kitų dviejų plokščių atžvilgiu. Nors atsakovė teigė, kad pakeitimas - plokštės iškėlimas, nebuvo patvirtintas šalių parašais ir ta aplinkybė, jog jos ranka surašyta pastaba nepatvirtina, kad ji tokį pakeitimą pasirašė, - teismas tokio pobūdžio argumentus vertina kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei tikrajai ieškovės valiai. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji surašė tokią pastabą, tačiau teigė, kad tai nepatvirtina, kad ji tokį pakeitimą pasirašė; pažymėtina, kad atsakovė 2020-11-04 laiške ieškovei nurodė, kad buvo svarstyti keli kapavietės uždengimo sprendiniai, tačiau neprisiminė, kad projekte buvo padarytas pakeitimas – prierašas ranka. Be to, atsakovė ir teismo posėdyje pripažino, kad svarstė kelis sprendinius dėl plokščių dengimo. Taigi, įvertinus tokio pobūdžio atsakovės argumentus, teismui yra labiau tikėtina, jog ieškovė buvo išreiškusi valią dėl vidurinės plokštės iškėlimo kitų dviejų atžvilgiu ir tai buvo atsakovės užfiksuota; ta aplinkybė, kad atsakovė neprisiminė apie atliktas pastabas, savaime neatleidžia jos nuo tinkamo pareigų vykdymo, juolab, kad ieškovė yra vartotoja sutartiniuose santykiuose ir jos teisėti interesai bei lūkesčiai turėjo būti užtikrinti tinkamai. Pažymėtina, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas yra veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su esminėmis sandorio vykdymo sąlygomis, tame tarpe ir šalies tikrąja valia, jos lūkesčiais. Juolab, kad atsakovai yra verslininkai, veiklą vykdo 9 metus, todėl jiems keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tuo tarpu byloje esantys duomenys liudija, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga sudarant Sutartis su ieškove, ji nefiksavo esminės informacijos ir net pati savo laiškuose ieškovei pripažino, kad nors ir buvo svarstyti keli kapavietės uždengimo sprendiniai, tačiau neprisiminė, kad projekte buvo padarytas pakeitimas – prierašas ranka. Šiame kontekste, o būtent rangos teisinių santykių, yra akcentuota bendradarbiavimo pareigos svarba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-209-345/2014, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperacijos bei jos vykdymo ekonomiškumo principai (CK 6.200 straipsnis) yra darnios, tarpusavyje koreliuojančios vartotojų teisių apsaugos ir rangos santykių teisinio reguliavimo sistemos sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2262-275/2015, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Atsižvelgiant į nurodytą praktiką ir byloje konstatuotas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovai nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, nors CK 6.691 str. įpareigoja šalis bendradarbiauti vykdant Rangos sutartį. Juolab, kad ir atsižvelgiant į ieškovės vartotojos statusą, atsakovams, kaip verslininkams, kilo didesnė rūpestingumo ir atidumo pareiga sutartinių santykių vykdyme. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismui yra labiau tikėtina, kad ieškovė išreiškė savo valią dėl projekto pakeitimo ir ją derino su atsakove, kuri pažymėjo pastabas savo ranka, tačiau vykdydami sutartinius įsipareigojimus rangovai neįgyvendino ieškovės tikrosios valios. Teismo vertinimu, nurodyti pakeitimai buvo šalių derinami, o tai, kad atsakovė jų nepasirašė, nors surašė savo ranka, yra tik formali aplinkybė atsižvelgiant į byloje esančių santykių specifiką (vartojimo). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį.

Teismo posėdyje tikslu išsiaiškinti ieškovės tikrąją valią, buvo apklaustas liudytojas A. M., kuris parodė, jog yra ieškovės sūnus ir dalyvavo pirmame susitikime su atsakovais dėl kapaviečių tvarkymo. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas glaudžiais giminystės ryšiais yra susijęs su ieškove, teismas jo parodymus vertina kaip subjektyvius ir nepatikimus, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimis; todėl šio liudytojo parodymais teismas nesivadovauja.

Pagal vartojimo rangos sutartis reglamentuojančias normas, o būtent pagal CK 6.676 str. 2 d., rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus.

Pažymėtina, jog vertinant sutarties vykdymą, analizuojami ir vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip; taip pat vertinama kaip šalys bendradarbiavo, vykdydamos sutartį.

Byloje konstatuota, jog atsakovai vykdė kapaviečių rangos darbus pagal Rangos sutartis ir jų priedus - kapaviečių rekonstrukcijos projektus. Pagal kapavietės rekonstrukcijos projektą prie Rangos sutarties I atsakovai įsipareigojo atlikti šiuos rangos darbus: padengti kapavietę granito plokšte „Aurora“ (išmatavimai 125 x 65 x 3), aplink kapavietę pakloti trinkelių takelį. Pagal prie Rangos sutarties II suderintą kapavietės rekonstrukcijos projektą atsakovai įsipareigojo atlikti šiuos rangos darbus: sumontuoti kapavietės dvi granito plokštes „Aurora“ (išmatavimai 270 x 75 x 3) ir vieną juodą Karelijos granito plokštę (išmatavimai 270 x 40 x 3) „Aurora“; pagal patikslintą reikalavimą kapavietės viena juoda Karelijos granito plokštė turėjo būto sumontuota per vidurį ir būti iškelta šoninių plokščių atžvilgiu, taip pat atsakovai įsipareigojo aplink kapavietę pakloti 20 cm pločio trinkelių takelį, kapavietės pamatui atlikti rausvą granitavimą, paminklo nedemontuoti.

Telefono skambučių išklotinė patvirtina, kad darbus atsakovai atliko laiku ir ieškovė nuvyko lapkričio 1 d. į kapines, o lapkričio 2 d. informavo atsakovus apie darbų trūkumus. Iš šalių susirašinėjimo matyti, jog jos iki 2020-11-25 mėgino ginčą išspręsti bendru sutarimu, tačiau joms nepavyko. Būtent dėl to ieškovė 2020-12-02 pranešimu informavo atsakovus dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo 2020-12-09, 11 val. Šalims atvykus, buvo atlikta kapaviečių apžiūra ir surašyti rangos darbų perdavimo – priėmimo aktai, kurių rangovai nepasirašė. Atsakovų teigimu, 2021 m. birželio 23 d. jie nusiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališkai pasirašomą darbų priėmimo aktą.

Kadangi nagrinėjamu atveju taikomos ir statybos rangą reglamentuojančios normos (CK 6.681 str. – 6.699 str.), darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose (CK 6.662 str.), tiek specialiosiose (CK 6.694 str.) normose. Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog atsakovams kilo pareiga perduoti jų atliktus darbus ir juos įforminti aktu, tai yra imperatyvūs reikalavimai; tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovai būtų perdavę ar bent organizavę savo atliktų darbų perdavimą, nėra, nors darbai buvo atlikti nustatytu terminu, t. y. iki 2020-10-25; be to, nėra ir duomenų, jog ieškovė būtų atsisakiusi darbus priimti. Byloje nustatyta, kad 2020-12-02 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo, nurodydama, kad darbai iki šiol jai nėra perduoti, todėl informavo juos, kad 2020-12-09, 11 val. bus atliekama kapaviečių apžiūra ir jų atliktų rangos darbų perdavimas – priėmimas. Atsižvelgiant į tai, 2020-12-09 buvo surašytas rangos darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1-2020 pagal 2020-08-06 Rangos darbų sutartį I dalyvaujant šalims; iš akto turinio matyti, kad atsakovai (rangovai) darbų perdavimo akte nepasirašė, aktas pasirašytas tik užsakovės (ieškovės); nurodytame akte užfiksuoti šie atlikti darbai: antkapių pamatų betonavimas, plokštės „Aurora“ montavimas ir betono trinkelių su vejos bordiūrais montavimas. Taip pat akte Nr. 1-2020 nurodytos užsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės, o būtent, kad antkapio pamatai sumontuoti be išlyginamojo pagrindo, antkapio pamatai sumontuoti be pamatus rišančio armatūros karkaso, antkapio pamatai sumontuoti iš neaiškios medžiagos – nenurodyti ir nepateikti duomenys apie betono gniuždymo stiprio klasę ir markę, antkapio pamatų aukštis yra 3,5 cm, t. y. per aukštai paminklo pamato atžvilgiu, o kapavietėje sumontuotos trinkelės yra be vejos bordiūrų.

Taip pat nustatyta, kad dalyvaujant šalims, 2020-12-09 buvo surašytas rangos darbų perdavimo – priėmimo aktas Nr. 2-2020 pagal 2020-08-06 Rangos darbų sutartį II, kuriame užfiksuoti šie atlikti darbai: antkapių pamatų ir plokščių „Aurora“ ir „Karelija“ montavimas, taip pat grindinio trinkelių su vejos bordiūrais montavimas. Taip pat akte Nr. 2-2020 nurodytos šios užsakovės pretenzijos dėl darbų kokybės: antkapio pamatai sumontuoti be išlyginamojo pagrindo ir be rišančio armatūros karkaso (tinklo), naudojant neaiškią medžiagą – nenurodyti ir nepateikti duomenys apie betono gniuždymo stiprio klasę ir jo markę; pamatų aukštis yra 3,5 cm – per aukštas paminklo pamato atžvilgiu; granito plokštės „Aurora“, 2 vnt. neatitinka matavimų, granito plokštė „Karelija“ (1 vnt.) nėra iškelta virš abiejų granito plokščių „Aurora“, kapavietėje sumontuotos grindinio trinkelės be vejos bordiurų. Nurodytas aktas pasirašytas tik ieškovės, tuo tarpu atsakovai (rangovai) darbų perdavimo akto nepasirašė, jokių pastabų dėl ieškovės pretenzijų nepareiškė. Prie 2020-12-09 rangos darbų perdavimo – priėmimo aktų Nr. 1-2020 ir Nr. 2-2020 pridėtos kapaviečių fotonuotraukos.

Byloje nustatyta, kad 2020-12-31 buvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 35-20-33, kuriame nurodyta, kad jam atvykus 2020-12-09, 11 val. 20 min., į Lavoriškių kapines, buvo nustatytos šios aplinkybės: atlikta mirusiųjų kapaviečių apžiūra, stebimas atliktų darbų pagal Rangos sutartis perdavimas – priėmimas ir konstatuota, kad: dalyvaujant užsakovei, jos atstovui adv. A. Lukoševičiui bei rangovams – atsakovams, buvo siekiama perduoti-priimti rangos darbus; užsakovei paprašius, rangovai atsisakė nurodyti ir kartu pateikti dokumentus, patvirtinančius: atliktiems rangos darbams panaudotas medžiagas, jų kiekius ir kainas bei atliktų rangos darbų apimtis (turinį) ir šių darbų bendrą kainą (vertę). Užsakovei paprašius ir pasiūlius, rangovai atsisakė pasirašyti 2020-12-09 rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, juose nurodant tiek atliktų darbų, tiek pačių rangovų pastabas, t. y. jų nesutikimą su užsakovės pareikštomis pretenzijomis dėl atliktų darbų trūkumų. Fotonuotraukose yra užfiksuoti užsakovės nurodyti atliktų darbų trūkumai.

Pagal CK 6.694 str. 4 d., darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo-priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai - įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

Atsižvelgdamas į įstatyminį reglamentavimą dėl darbų perdavimo-priėmimo bei nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip vienašališkai pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus; juolab, kad rangovai net neinicijavo darbų perdavimo. Nors atsakovė teigė, kad aktų nepasirašė dėl to, kad nebuvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas, teismas tokio pobūdžio teiginius vertina kaip gynybinę versiją ir prieštaraujančią 2020-12-31 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 35-20-33 nustatytai aplinkybei, jog ieškovei paprašius ir pasiūlius, rangovai atsisakė pasirašyti 2020-12-09 rangos darbų priėmimo-perdavimo aktus, juose nurodant tiek atliktų darbų, tiek pačių rangovų pastabas, t. y. jų nesutikimą su užsakovės pareikštomis pretenzijomis dėl atliktų darbų trūkumų.

Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad šalys Rangos sutarčių 3.1 punktu sulygo dėl atliktų darbų perdavimo - priėmimo tvarkos, o būtent, kad užsakovas priima atliktus darbus ir parašu Sutartyse patvirtina, jog suteiktos paslaugos yra kokybiškos ir pretenzijų vykdytojui neturi. Pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį, užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą; tačiau nurodytoje normoje nėra įtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Todėl teismas vadovaujasi bendrosiose (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 str. 1 d.). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė (užsakovė) surašė vienašališkus atliktų darbų aktus, kurių atsakovai nepasirašė ir pastabų nepareiškė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

Pažymėtina, kad vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog ginčyti rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina reikšti ieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; kt.). CK 6.694 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Rangos sutarčių 3.1 punktu šalys sulygo dėl atliktų darbų perdavimo priėmimo tvarkos, o būtent, kad užsakovas priima atliktus darbus ir parašu Sutartyse patvirtina, jog suteiktos paslaugos yra kokybiškos ir pretenzijų vykdytojui neturi. Byloje konstatuota, kad atsakovai ne tik, kad atsisakė pasirašyti darbų aktus, bet jie netgi neinicijavo atliktų darbų perdavimo. Byloje nustatyta, kad 2020-12-02 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl rangos darbų perdavimo-priėmimo, nurodydama, kad darbai iki šiol jai nėra perduoti, todėl informavo juos, kad 2020-12-09, 11 val. bus atliekama kapaviečių apžiūra ir jų atliktų rangos darbų perdavimas – priėmimas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog ieškovė tinkamai vykdė, savo kaip užsakovės pareigas: ji inicijavo darbų priėmimą – perdavimą taip, kaip numatė Rangos sutarčių 3.1 p., taip pat ji tiek elektroniniuose laiškuose atsakovams, tiek aktuose nurodė, kad atsakovai ne tik nukrypo nuo projekto, bet ir darbus atliko nekokybiškai, dėl kurių buvo susitarta. Tuo tarpu atsakovai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, nenurodydami tam priežasčių. Esant tokiai situacijai, ieškovė turėjo darbų užbaigimo aktus pasirašyti vienašališkai. Atsižvelgiant į byloje konstatuotas aplinkybes, teismas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti ieškovės vienašališkai pasirašytus darbų perdavimo-priėmimo aktus negaliojančiais; juolab, kad atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pateisintų jų atsisakymą pasirašyti 2020-12-09 aktus (CPK 178 str.).

Nors atsakovai tvirtino, kad darbus pagal Rangos sutartis atliko kokybiškai, byloje nustatytos aplinkybės liudija priešingai. Byloje esanti ieškovės motinos kapavietės fotonuotrauka, kurioje pavaizduotas bendras atsakovų atliktas darbas aiškiai liudija, jog pamatas granito plokštėms buvo paklotas netinkamai, nes postamento raidžių apatinė dalis yra uždengta. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad teismo posėdyje šalys patvirtino, kad kapavietėse prieš tai buvo gruntas, granito plokštės nebuvo paklotos; vadinasi atsakovai objektyviai turėjo galimybę kontroliuoti granito plokščių aukštį, t. y. pakloti jas tokiame lygmenyje, kad nedengtų postamente esančio užrašo raidžių dalies. Tokiu būdu atsakovų teiginiai, jog nors ir buvo pateikta pretenzija dėl užrašo ant paminklo postamento uždengimo, tačiau jis buvo paliktas originaliame lygyje - kaip buvo ir iki rekonstrukcijos, - patvirtina, jog darbus jie atliko nekokybiškai; ta aplinkybė, kad paminklas buvo paliktas tame lygyje, kuris ir buvo iki rekonstrukcijos, netrukdė atsakovams tinkamai pakloti pamatą plokštėms, nes esant gruntui yra galimybė kontroliuoti jo gylį ir pamatą pakloti tokiame lygyje, kad uždėjus plokštes paminklo raidės nebūtų uždengtos.

Taip pat atsakovų teiginiai dėl mažosios kapavietės plokštės montavimo būdo (būtent, kad ieškovei nepatiko tarpas, atsiradęs tarp paminklo ir plokštės), tvirtinant, kad šią kapavietę ieškovė prašė įrengti kaip įmanoma pigiau, neatliekant nebūtinų darbų, dėl ko paminklas ir nebuvo iškeltas, o tarpas tarp paminklo ir plokštės nebuvo eliminuotas, sudaro pagrindą teismui pripažinti, kad atsakovai neatskleidė ieškovei esminės informacijos vykdant sutartį, juolab, kad tokia aplinkybė kaip plokštės ir paminklo postamento buvimas viename lygyje buvo itin svarbi bendram kapavietės vaizdui.

Teismas, įvertinęs byloje konstatuotas faktines aplinkybes, o būtent – atsakovų elgesį vykdant sutartį ir po jos įvykdymo, taip pat atsižvelgdamas į proporcingumo principą, sprendžia, kad atsakovų atlikti rangos darbai buvo nekokybiški ir neatitiko ieškovės lūkesčių, juolab, kad atsakovai net neinicijavo darbų perdavimo ieškovei. Ta aplinkybė, kad atsakovai tik 2021 m. birželio 23 d. nusiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališkai pasirašytą darbų priėmimo aktą, - nepaneigia 2020-12-09 rangos darbų perdavimo – priėmimo aktuose Nr. 1-2020 ir Nr. 2-2020 bei prie jų pridėtose kapaviečių fotonuotraukose užfiksuotų aplinkybių, o būtent – ieškovės nurodytų darbų trūkumų ir nukrypimo nuo projekto. Juolab, kad teismas negali ignoruoti aplinkybės, kad atsakovai vienašališkai surašė darbų priėmimo aktą praėjus 8 mėnesiams nuo Sutarties įvykdymo termino pabaigos.

Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovų teiginius, kad jie neatsisakė pašalinti atliktų darbų trūkumų, nes jų nebuvo, o ieškovės nurodyti atliktų darbų trūkumai vertintini kaip papildomi darbai, už kuriuos ji turėtų apmokėti. Pabrėžtina, kad ieškovė yra vartotoja, dėl ko sudarant Rangos sutartis atsakovams kilo pareiga tiksliai ir nedviprasmiškai atskleisti atliekamų darbų turinį, jų apimtis tiek dėl grindinio trinkelių montavimo, tiek dėl pamato paklojimo. Tai, kad atsakovai tinkamai neatskleidė Sutarties sąlygų turinio ieškovei, būtent ir sąlygojo aplinkybę, jog darbai buvo atlikti nekokybiškai. Šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad vartojimo sutarties sąlygoms keliami skaidrumo reikalavimai, pagal kuriuos Sutarties sąlygos turi būti aiškios, nedviprasmiškos ir nekelti abejonių dėl darbų apimties ir šalių lūkesčių. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovė neišreiškė savo tikrosios valios dėl kapaviečių rekonstrukcijos ir nesudarė jiems galimybės pašalinti darbų trūkumų; taip pat atsakovai neįrodė, kad jie, sudaręs vartojimo rangos sutartis, atlikdami ieškovės užsakymus veikė taip, jog tai labiausiai atitiktų ieškovės (vartotojos) interesus. Ta aplinkybė, kad atsakovai ieškovės nurodytus darbų trūkumus vertina kaip reikalavimą dėl papildomų darbų, dėl kurių šalys nesitarė, atlikimo, - savaime nepaneigia fakto, kad darbai pagal Sutartis buvo atlikti nekokybiškai ir nukrypstant nuo projekto.

Sprendžiant, ar atsakovai darbus atliko tinkamai, teismas negali ignoruoti šių konstatuotų faktinių aplinkybių, kurios užfiksuotos pačios atsakovės pateiktose fotonuotraukose, kurios patvirtina, kokiame lygyje buvo paminklas su postamentu ir raidėmis bei betoniniu pagrindu, ir kaip darbus atliko atsakovai – akivaizdu, jog buvo uždengta apatinių raidžių dalis, kadangi pamatų paruošimas uždengimui (plokščių) buvo atliktas netinkamai – per aukštai užbetonuotas; taip pat įvertintina aplinkybė, kad atsakovė neneigė, jog pataisymas dėl iškeltos granito plokštės projekte atliktas jos ranka, tačiau, ji neprisiminė, kad projekte buvo padarytas pakeitimas – prierašas ranka (tai atsakovė nurodė 2020-11-04 laiške ieškovei).

Pagal CK 6.678 str. 1 d., darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.

Byloje konstatuota, kad ieškovė nesutiko su atsakovų atliktų darbų rezultatu ir ji kreipėsi į UAB „Siloma“ dėl abiejų kapaviečių atliktų darbų trūkumų šalinimo; tai patvirtina 2020-12-15 Prekių pirkimo - užsakymo sutartis, iš kurios matyti, kad trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 1065,08 Eur ir 438,32 Eur. Svarbu tai, kad iš prekių pirkimo ir darbų užsakymo turinio matyti, jog būtina atlikti tuos darbus (jie aiškiai detalizuoti), kurie užfiksuoti 2020-12-09 rangos darbų perdavimo – priėmimo aktuose Nr. 1-2020 ir Nr. 2-2020 kaip darbų trūkumai. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad faktiškai šiai dienai ji nėra atlikusi darbų trūkumų šalinimo pagal 2020-12-15 Prekių pirkimo - užsakymo sutartį. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio faktines aplinkybes, ieškovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise prašyti, kad būtų sumažinta darbų kaina, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai ir byloje tai konstatuota.

Sprendžiant, ar ieškovei turi būti atlygintos trūkumų šalinimo išlaidos pagal CK 6.665 str., svarbu pažymėti, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje atsisakė šalinti trūkumus, teigdami, jog tai papildomi darbai; todėl ieškovė kreipėsi dėl trūkumų šalinimo į UAB „Siloma“, kuri nustatė trūkumų šalinimo išlaidų kainą. Atsižvelgiant į tai, rangos darbų kaina pagal Rangos sutartis yra mažintina nurodyta suma (atitinkamai 438,32 Eur ir 1065,08 Eur). Tuo tarpu ieškovės reikalavimai priteisti solidariai iš atsakovų trūkumų šalinimo kainą - 438,32 Eur ir 1065,08 Eur, vertintini kaip nepagrįsti, nes pagal Rangos sutartis ji sumokėjo 800 Eur avanso atsakovams, o Sutarties kaina buvo 3440 Eur; taigi ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų daugiau, nei ji investavo; byloje nėra duomenų, kad ji patyrė 438,32 Eur trūkumų šalinimo išlaidų dėl mažosios kapavietės ir 1065,08 Eur dėl didžiosios kapavietės. Juolab, kad byloje nustatyta, jog ieškovė šiai dienai nėra atlikusi trūkumų šalinimo darbų. Taigi, priteisus aukščiau nurodytas sumas iš atsakovų, ieškovė nepagrįstai praturtėtų pastarųjų sąskaita. Be to, šios bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad proporcingumo principas vartojimo santykiuose nėra absoliutus, jis yra reliatyvus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės pasirinkti teisių gynimo būdai, numatyti CK 6.665 straipsnyje, neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo ir prieštarauja Europos Teisingumo Teismo praktikai (byla Weber and Putz, 68-69 par.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis remiantis CPK 79 str., 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d., 98 str., jos patirtos 1002 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, jos prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Taip pat proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovams priteistinos iš ieškovės jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (50 proc.), atitinkamai – 242 Eur atsakovei ir 484 Eur atsakovui.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Sumažinti pagal 2020-08-06 Rangos darbų sutartį Nr. AV057/2020.08.06 darbų kainą 438,32 Eur suma.

Sumažinti pagal 2020-08-06 Rangos darbų sutartį Nr. AV058/2020.08.06 darbų kainą 1065,08 Eur suma.

Kitose dalyse ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1002 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Č. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. O., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 242 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovo A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.