Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. P., G. P., A. D., trečiajam asmeniui Tauragės šeimos gerovės centui (iki 2020 m. birželio 4 d. pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl laikino motinos valdžios apribojimo, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaikų globos vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkinti ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Byloje nustatyta, kad N. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovės sūnūs. N. P. tėvas – atsakovas G. P., K. P. tėvas – atsakovas A. D..

17. Nustatyta, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, netinkamos vaikų priežiūros nuo 2017 m. vasario 22 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2017 m. vasario 22 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams nustatyta vaiko laikinoji globa, vaikų globėju paskirta šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) administracija. 2017 m. kovo 16 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo N. P. ir K. P.“ pripažinimo netekusiu galios“ vaikai buvo grąžinti motinai.

18. 2017 m. birželio 7 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams nustatyta vaiko laikinoji globa, vaikų globėja paskirta šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) administracija. 2017 m. liepos 10 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo N. P. ir K. P.“ pripažinimo netekusiu galios“ vaikai buvo grąžinti motinai.

19. 2017 m. spalio 29 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) K. P. nustatyta vaiko laikinoji globa, vaiko globėja paskirta šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) administracija. 2017 m. lapkričio 9 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo K. P.“ pripažinimo netekusiu galios“ vaikas buvo grąžintas motinai.

20. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tauragės rajono apylinkės teismas tenkino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. S2-4087-367/2018, leisdamas paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos (atsakovės). 2018 m. rugpjūčio 16 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams nustatyta vaiko laikinoji globa, vaikų globėja paskirta šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) administracija. 2019 m. balandžio 8 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 9 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai buvo grąžinti motinai (atsakovei).

21. 2019 m. balandžio 24 d. Tauragės rajono apylinkės teismas tenkino ieškovo prašymą civilinėje byloje Nr. eS2-2033-367/2019 dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus iš jų motinos (atsakovės). N. P. ir K. P. 2019 m. balandžio 30 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko laikinoji globa, vaikų globėja paskirta šeimos gerovės centro (duomenys neskelbtini) administracija.

22. Nustatyta, jog atsakovės šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykdoma atvejo vadyba.

23. Šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaikų globos vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus skyrimo.

24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies. Skundžiama sprendimo dalimi nusprendė priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui mokant po 80,00 Eur. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto iš jos išlaikymo dydžio pateikė apeliacinį skundą. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia sumažinti kiekvienam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 40,00 Eur per mėnesį.

25. Nagrinėjamu atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama teismo sprendimo dalis priimta tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir atitinka teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaikų poreikiams patenkinti, atitinka atsakovės galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Toliau dėl apeliacinio skundo argumentų pasisakytina detaliau.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

26. Apeliantė neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnamečių sūnų išlaikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteistas teiktino išlaikymo dydis kiekvienam sūnui – po 80,00 Eur per mėnesį nuo 2020 m. balandžio 21 d. iki vaikų pilnametystės. Taigi apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymą.

27. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

28. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

29. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, be kita ko, prašė atsakovų nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti išlaikymą iš atsakovės po 100,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, iš atsakovų G. P. ir A. D. – po 150,00 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, nusprendė priteisti iš atsakovės kiekvienam vaikui po 80,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Teismas įvertinęs tai, jog atsakovas G. P. sutiko savanoriškai mokėti 250,00 Eur per mėnesį sūnaus N. P. išlaikymui, tokio dydžio išlaikymą nepilnamečiam sūnui iš jo priteisė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas A. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neišsakė savo pozicijos dėl prašomo priteisti sūnaus išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį, padarė išvadą, kad atsakovas sutinka ir turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl iš atsakovo A. D. priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. P. po 150,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė dviejų vaikų išlaikymui 160,00 Eur per mėnesį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo sprendimu iš ieškovės priteistas išlaikymo dydis prieštarauja teismų praktikai. Apeliantės teigimu, kadangi ji yra ribotai darbinga, vienintelis pragyvenimo šaltinis yra netekto darbingumo pensija, todėl nepilnamečių vaikų tėvai (atsakovai) privalo vaikams teikti didesnį materialinį išlaikymą.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, mano, kad nėra pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.

33. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinąsias išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

34. Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

35. Byloje iš esmės nėra ginčo tarp šalių dėl nepilnamečiams vaikams išlaikyti reikalingos sumos. Apeliantė neginčija, jog nepilnamečių sūnų išlaikymui reikalinga ginčijamu teismo sprendimu nustatyta suma.

36. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio atsakovų nepilnamečiams vaikams nustatymo, pabrėžė, jog tėvams išlieka pareiga išlaikyti savo vaikus ir apribojus tėvų valdžią. Apeliantė nurodė, kad jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 252,00 Eur (netekto darbingumo išmoka). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena iš Tauragės rajono savivaldybės nuomojamame bute, atsakovei dėl turimų ligų nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į atsakovės gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovė yra finansiškai mažiau pajėgi prisidėti prie vaikų išlaikymo nei atsakovai. Atsižvelgdamas į tai, priteisė iš atsakovės kiekvienam vaikui po 80,00 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Taigi pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bylos duomenis dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgęs į vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė nei kitų dviejų atsakovų, todėl atsakovės galimybės prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo yra mažesnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nagrinėjamu atveju yra pagrįsta.

38. Pažymėtina, išlaikymo dydis nustatomas vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nustatant konkretų priteistino išlaikymo dydį vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant užsidirbti, gauti pajamų vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nurodyto išaiškinimo kontekste apeliantės argumentai, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 252,00 Eur netekto darbingumo išmoka, nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismo sprendimu nustatyta pareiga teikti vaikams po 80,00 Eur išlaikymo kiekvienam prieštarauja teismų praktikai ir kad yra pagrindas perkelti didesnes, nei nustatyta skundžiamu sprendimu, nepilnamečių sūnų išlaikymo pareigas atsakovams. Apeliantė nepateikė duomenų apie savo profesinį pasirengimą, įgūdžius, pastangas rasti savo sveikatos būklę atitinkantį darbą ar užsidirbti papildomai. Apeliantė nenurodo jokių svarių argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad apeliantei turėtų tekti dar mažesnė pareigos dalis išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nei nustatyta skundžiamu sprendimu. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovė nesistengia pagerinti savo turtinės padėties, negali būti pagrindu sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovė yra jauno amžiaus, 35 proc. darbinga, todėl gali susirasti darbą, atitinkantį jos sveikatos būklę. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, jog šalių sūnums išlaikyti sutiktų mokėti po 40,00 Eur kiekvienam kas mėnesį. Analizuojant bylos duomenis atsakovės nurodyta 40,00 Eur suma laikytina deklaratyvia, nepagrįsta įrodymais, kadangi šalių sūnūs su atsakove negyvena.

39. Kaip minėta, kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, o jeigu ieškovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

40. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos įrodymų visuma, nusprendžia, kad vaikų poreikiai (jų dydis) pirmosios instancijos teismo nustatyti tinkamai. Apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės galimybės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikams. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo, todėl jis netenkinamas.

41. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinųjų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei vėliau, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka skundžiamoje teismo sprendimo dalyje nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

45. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.