Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J., jo atstovei advokatei R. M.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotam atstovui J. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 181³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2016 m. lapkričio 22 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 79P-78340038-16 pagal ATPK (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 181³ straipsnio 1 dalį, kadangi jis 2016 m. lapkričio 17 d., apie 8.20 val., dirbdamas Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos geltonojo autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, atvežė vaikus į Šilavoto pagrindinės mokyklos kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), iš autobuso išleidęs vaikus, autobuse liepė pasilikti nepilnamečiui E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kurį žemino, gąsdino vaiko teisių apsaugos tarnyba, motinos atleidimu iš darbo, dėl to nepilnametis patyrė baimę ir išgąstį, pavėlavo į pamokas. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. nurodė (b. l. 1), kad dirba Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos mokyklinio autobuso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2016 m. lapkričio 16 d. apie 8.05 val. E. K. nebuvo mokyklinio autobuso stotelėje. Vaiko palaukė apie 2 minutes. Po 10 minučių važiavęs kitas mokyklinio autobuso vairuotojas jo nepaėmė, nes kartu mokykliniu autobusu važiavusi socialinė darbuotoja K. D. vaiko neatpažino. 2016 m. lapkričio 17 d., apie 8.20 val., pagal grafiką atvežė vaikus į Šilavoto pagrindinės mokyklos kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur vaikai išlipo ir nuėjo į mokyklą. E. K. paprašė daugiau rytais nevėluoti, jo autobuse nelaikė, negąsdino vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jo motinos atleidimu iš darbo. Jis kaip vairuotojas, už vėluojančius vaikus ir nerūpestingą tėvų išleidimą į mokyklą, neatsako. Jis mano, kad mokyklos direktorė V. R. nori jį atleisti iš darbo, nes nedirba darbo laisvalaikiu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. teismo posėdyje nurodė, kad dirba Šilavoto pagrindinėje mokykloje autobuso vairuotoju. Su pažeidimu nesutinka. Lapkričio 16 d. E. K. stotelėje nebuvo ir dėl to jo nenuvežė į mokyklą. Vaiko laukė apie 2 min., bet šis neatėjo. Iš paskos važiavo Crafter autobusas, kurio maršrutas dubliuojasi, bet ir jis vaiko nepaėmė, nes sakė, kad vaiko nepažino. Būna, kad dėl tam tikrų kelio, oro sąlygų vėluoja, tačiau visada stengiasi nevėluoti. Važiuoja pagal taisykles, nes svarbiausiai yra vaikų saugumas. Jis neprivalo laukti vaikų atvykęs į sustojimą. Nežino dėl ko atsirado skundas. Jam tik lapkričio 17 d., 9.00 val. direktorė ir socialinė darbuotoja pasakė laukti mamos pareiškimo policijoje arba liepė eiti namo, o lapkričio 22 d. sužinojo, kad vaikas parašė skundą, jog jis vaiką užsidarė ir gąsdino. Jam ant vėluojančių vaikų nepikta, dėl vaikų atsakingi tik jų tėvai. Kiekvieno pavėlavusio vaiko prašo, kad nevėluotų. Jeigu vaikas eina, tai sustoja ir jį paima, taip pat paima iš numatytų maršute sustojimo vietų. Yra vos keletas vaikų, kurie nuolat vėluoja. K. vienas iš tų vaikų, kuris yra problematiškas, laužo autobuso sėdynes, rūko, degina. K. tikrai negąsdino, durų prieš jį neuždarė. Autobuso durų atidaryti ir uždaryti neatsisegęs saugos diržo jis negali. Lapkričio 17 d. į mokyklą atvežė 17-20 vaikų. Jam yra aktualu kiek vaikų išlipa iš autobuso, kadangi kiemas didelis, tuo pat metu į mokyklą suvažiuoja ir mokytojai, todėl reikia žiūrėti, kad neatsitiktų kas nors. K. iš autobuso išlipo priešpaskutinis, kadangi įlipa viename pirmųjų sustojimų ir sėdi dažniausiai gale autobuso. Tame sustojime jis vienintelis įlipa. Jis ne iš tų vaikų, kuris reaguoja į prašymus. K. į mokyklą negalėjo vėluoti dėl techninių sąlygų, nes jo paprasčiausiai nebuvo. Žino, kad vaiko mama dirba kažkokioje lentpjūvėje, bet jis nieko nei priima į darbą, nei atleidžia iš jo. K. auklėtoja yra direktorės pavaduotoja A. K.. Kitas vairuotojas yra S. K.. Jo vairuojamas automobilis yra IvecoDaily. Autobuso durys mechaninės, todėl iš vairuotojo vietos nėra galimybės ką nors sulaikyti, vaikai patys atsidaro ir uždaro duris. Direktorė lapkričio 18 d. pakeitė grafiką pagal šio vaiko pavėlavimą. Tą pačią dieną vaikams buvo pasakyta neklausyti vairuotojo ir laikytis naujo grafiko. Mano, kad lapkričio 18 d. grafikas yra neįmanomas, kadangi 7 km nuvažiuoti žvyrkeliu nevėluojant ir atvežti vaikus laiku neįmanoma. Pirmam vairuotojui yra grafikas kitoks. Naujas įsakymas buvo pritaikytas tik IvecoDaily. Autobusais tarpusavyje nesikeičia. Atsako už automobilius asmeniškai. Mano, kad įsakymas pakeisti autobuso grafiką buvo priimtas tik dėl jo. Konfliktai su direktore prasidėjo nuo rugsėjo pradžios dėl jo atleidimo iš darbo motyvuojant tuo, kad jis dirba tik 6 val., o visi autobuso remontai, kiti techniniai dalykai, ekskursijų vežimai tenka jam atlikti nedarbo metu. Jam atsisakius, tai daryti nemokamai buvo paprašyta rašyti pareiškimą ir išeiti iš darbo. Į šiuos konfliktus įtraukiami tėvai, ypač iš asocialių šeimų. Šiais metais jis rašė skundą direktorės atžvilgiu į švietimo skyrių. Iš ten gavo atsakymą. Skundą rašė neanonimiškai, o dabar dėl to yra tęsinys. Prieš E. K. nieko prieš neturi. Jis atsakingas už saugumą ir tvarką autobuse. Kiek mokinių atvažiavo į mokyklą sužiūri socialinė darbuotoja K. D.. Jo santykiai su ja dalykiniai. Jis turi nustatytą neįgalumą dėl kaulų retėjimo. Tai yra vienintelė jo darbo vieta, darbas šiuo metu jam yra priimtiniausias pagal sveikatos būklę.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 72 straipsnyje nurodyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. ATPK (galiojusiame iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 181³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia įspėjimą arba baudą iki dvidešimt aštuonių eurų. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki ANK įsigaliojimo, į tai, kad ANK atitinkamuose straipsniuose numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, R. J. padaryta veika neperkvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 d.) 72 straipsnį ir šios bylos nagrinėjimui taikytinos ATPK nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Kauno apygardos teismo nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPK-448-478/2016). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1010-175/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-524-360/2014).

Analizuojant ATPK 181³ straipsnio 1 dalies turinį matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal 181³ straipsnio 1 dalies administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia tiek tarptautiniai teisės aktai (pvz. Jungtinių Tautų vaiko teisų konvencija, tarptautinės dvišalės sutartys ir kt.), tiek nacionaliniai (pvz. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). Pažymėtina, kad teisinį reglamentavimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Nagrinėjamojoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nurodant, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 14 straipsnio 1 dalies nuostatos. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vaikas turi teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir ją platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos (Įstatymo 11 straipsnis). Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, o už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (Įstatymo 43 straipsnis). Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 55 straipsnis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 57 straipsnis). Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus (Įstatymo 57 straipsnis).

E. K. 2016 m. lapkričio 21 d. paaiškinimas (b. l. 5), kurį užrašė policijos pareigūnas J. P. ir kuriame E. K. nurodė, kad mokosi Šilavoto pagrindinėje mokykloje, į ją atvyksta geltonuoju mokykliniu autobusiuku, kurį vairuoja R. J.. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 8.20 val., kartu su kitais vaikais mokykliniu autobusiuku atvyko į mokyklos kiemą, kur vairuotojas išleido į mokyklą atvykusius visus vaikus, jam liepė pasilikti. Likusį jį vairuotojas gąsdino, kad jis iškvies vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri nubaus jo motiną, atleis ją iš darbo. Autobuse jį laikė apie 5 minutes. Tą patį jam vairuotojas sakė ir ryte, kai įlipo į autobusiuką. Mano, kad vairuotojas ant jo supyko, dėl to, kad jis pasiskundė socialinei darbuotojai, nes vairuotojas jį paliko ir nenuvežė į mokyklą. Kaip vairuotojas jį laikė autobuse matė kiti vaikai. Kai vairuotojas jo neišleido iš mokyklinio autobusiuko, jis patyrė baimę ir išgąstį;

Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 11-12) iš kurio nustatyta, kad R. J. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-127-316/2014). Vertinant R. J. pažeidimą pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti tai, ar jis atsižvelgė į nepilnamečio vaiko E. K. teisėtus interesus, ar veždamas į mokyklą ir parveždamas iš jos protokole nurodytą dieną vairuotojas nepažeidė vaiko teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ar sudarė vaikui saugią aplinką, ar vaikas turėjo teisę į mokslą, teisę laisvai reikšti savo pažiūras ir pan. Atsakomybėn traukiamas asmuo, surašant protokolą, nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 dieną jis paprašė vaiko E. K. daugiau nebevėluoti rytais. Tuo tarpu, teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo, jį atstovaujanti advokatė nurodė, kad jis, kaip vairuotojas, tik paaiškino vaikui atvykimo grafiką. Taigi, atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, surašant protokolą ir teismo posėdžio metu kito, buvo prieštaringi bei prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaip nustatyta iš paties vaiko E. K. paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų: A. R., E. K. paaiškinimų, su vaiku įvykio dieną vairuotojas bendravo du kartus (b. l. 5 - 7). Pažymėtina, kad vaiko E. K. paaiškinimai, duoti tiek įvykio dieną, tiek apklausiant jį policijos pareigūnui, tiek teismo posėdžio metu, buvo nuoseklūs, neprieštaringi, dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, kadangi jis vienareikšmiškai nurodė, kad vairuotojas įvykio dieną jam liepė du kartus pasilikti mokyklos autobuse (tik įlipus ir prieš išlipant) ir abu kartus vairuotojas jį gąsdino, jam sukėlė baimę. Priežastis dėl ko vaikas patyrė baimę: ar dėl savęs, ar dėl to, kad mamą atleis iš darbo teisiškai nėra svarbi, kadangi, kaip matyti iš vaiko paaiškinimų, jis išsigando apskritai. Vertintinas ir vaiko elgesys šio įvykio metu: vairuotojui liepus pasilikti, vaikas vairuotojo klausė ir pasiliko, neišlipo paskui kitus vaikus, vairuotojui bendraujant su vaiku- pastarasis tylėjo, neatsikalbinėjo, neprieštaravo. Esant tokiam vaiko elgesiui įvykio metu, akivaizdu, kad vaikas patyrė išgąstį, baimę, juolab pokalbis tarp jų vyko 3-5 minutes, kas rodo, jog vairuotojas pasakė ne vieną sakinį „daugiau nebevėluoti“, ar kokiu jo vairavimo grafiko laiku jis būna sustojime, kuriame įlipa vaikas į autobusą. Tai, kad vaikas patyrė išgąstį ir baimę, patvirtino ne tik liudytojų: policijos pareigūno J. P., socialinės pedagogės K. D. paaiškinimai, tačiau ir pačios vaiko mamos, apklaustos teismo posėdyje kaip liudytojos, parodymai. Vaiko E. K. mama J. K. teismo posėdyje nurodė, kad jai grįžus iš darbo vaikas papasakojo, kad vairuotojas jį gąsdino, grasino mamos atleidimu iš darbo, nurodė, kad vaikas dėl patirto išgąsčio verkė. Aptartų įrodymų visuma patvirtina aplinkybę, kad vaikas dėl vairuotojo R. J. veiksmų įvykio dieną patyrė baimę, išgąstį, vaikui minėtas įvykis sukėlė neigiamas emocijas, psichologinį nepatogumą, vaikas buvo emociškai trikdomas, tokiu būdu buvo pažeisti vaiko teisėti interesai (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vaiko teisė į sveiką ir saugią aplinką (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu R. J. nurodė, kad E. K. yra problematiškas vaikas, laužo autobuso sėdynes, rūko, degina. Be abejo, vaikas, būdamas visuomenės dalimi, jos nariu ir naudodamasis savo teisėmis, turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. Minėto įstatymo 48 straipsnis reglamentuoja vaiko pagrindines pareigas, tarp kurių numatyta, jog vaikas privalo gerbti savo tėvus, pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį kankinimą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą (įstatymo 49 straipsnis). Atsakomybėn traukiamas asmuo nurodydamas, kad vaikas netinkamai elgiasi jo vairuojamoje transporto priemonėje, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (pvz. kad informavo mokyklą apie mokinio elgesį, kad kreipėsi į policiją ir pan.), todėl šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, juolab bet koks vaiko drausminimas negali peraugti į psichologinį ar kitokį smurtą, vaiko garbės ar orumo žeminimą. Drausmė mokyklose turi būti palaikoma metodais, atspindinčiais pagarbą vaiko orumui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 28 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vairuotojas E. K. įlipus į autobusą, matant ir girdint kitiems vaikams, su juo atitinkamai bendravo, sukeldamas vaikui ne tik išgąstį, kas nustatyta aukščiau, tačiau ir parodydamas nepagarbą vaiko orumui, jį pažemindamas, tokiu būdu pažeisdamas ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismas pažymi, kad protokole nurodytas Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas šalintinas, kadangi nenustatyta, kad R. J. pažeidė vaiko teisę į mokslą, teisę įgyti specialybę, pasirinkti darbą, taip pat minties, sąžinės, religijos, žodžio laisvę, teisę naudotis įvairia humanitarine informacija ir ją platinti, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras.

Pažymėtina, kad pats pažeidimo faktas, pažeidus Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, byloje įrodytais nuosekliais tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų J. P., K. D., E. K. tiesioginiais parodymais, o taip pat juos patvirtinančiais liudytojų J. K. bei O. M. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Šių asmenų parodymai iš esmė sutapo, atitiko jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms, minėtų asmenų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir tarpusavyje dėl esminių įvykio aplinkybių sutapo, todėl teismas jais vadovaujasi ir laiko patikimais, nustatant tikrąsias veikos padarymo aplinkybes ir jas atribojant nuo mokyklos administracijos ir vairuotojo tarpusavio darbinių santykių, R. J. atžvilgiu priimtų drausminių nuobaudų, kurių teisiniam reguliavimui, apskundimui taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šie liudytojai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi kaip kad teigė R. J. atstovė. Teismas neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų parodymais. Pats vaikas tiek duodamas parodymus policijos pareigūnui 2016 m. lapkričio 21 d., tiek duodamas parodymus teisme 2017 m. sausio 19 d., nurodė iš esmės vienodas įvykio aplinkybes, kad autobuso vairuotojas jį gąsdino, kad šis dėl jo elgesio pasiskundė socialinei darbuotojai. Socialinis darbuotojas – tai specialistas, kurio darbo paskirtis yra sustiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos sugebėjimus, atstatyti ryšius su visuomene, padėti jam integruotis į ją ir skatinti pilnavertiškesnį žmogaus socialinį funkcionavimą, todėl natūralu, kad vaikas, prieš mokyklos pamokų pradžią patyręs baimę ir išgąstį, dėl savo problemos ir pasipasakojo socialinei darbuotojai, o grįžęs namo ir savo motinai.

Atkreiptinas dėmesys, kad parodymų prieštaravimu laikoma tokia situacija, kai nukentėjusiųjų ar liudytojų duoti parodymai iš esmės skiriasi nuo prieš tai duotų parodymų, t. y. nurodomos iš esmės skirtingos aplinkybės (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-645-309/2013). Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad socialinės darbuotojos O. M. duoti parodymai yra iš esmės prieštaringi kitiems liudytojų parodymams. Tai, kad skiriasi tam tikros neesminės aplinkybės, kad buvo nurodytos papildomos neesminės aplinkybės, susijusios su tuo, kas iš ko ir kam dalyvaujant apklausė vaiką, paaiškinama tuo, kad tiriamo įvykio metu viskas vyko greitai, vaikas patyrė baimę, išgąstį, nenorėjo smulkių detalių papasakoti netgi savo motinai, apsiribodamas tuo, kad jam buvo baisu, ir dėl to verkdamas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. M. teismo posėdyje nurodė, kad dėl šio atvejo į policiją turėjo kreiptis vaiko mama, ji turėjo parašyti pareiškimą dėl tokio įvykio Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kuri taip pat turi teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet gavosi viskas nuo to, kad K. D. viską inicijavo. Remiantis ATPK 259 straipsnio 1 dalimi, teisės pažeidimo protokolą už teisės pažeidimą numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje yra įgalioti surašyti tiek vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, tiek savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai ar jų tam įgalioti valstybės tarnautojai, o kadangi ATPK 181³ straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1010-175/2014). Šiuo konkrečiu atveju policijos tyrėjas J. P., surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi bei nurodė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamus straipsnius, kuriuos pažeidė R. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko motina J. K. teismo posėdyje nurodė, kad raštą dėl R. J. netinkamo elgesio pateikė Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir mokyklos direktorei. Raštą ji parašė namuose, o vaikas jį nunešė į mokyklą, kadangi ji pati į darbą išvyksta 6.30 val., o grįžta iš jo apie 16.00 val. Vaiko teisių apsaugos tarnyba po įvykio buvo atvykusi pas ją į namus. Pabrėžtina, kad prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas turi būti užtikrinamas visų asmenų: tiek tėvų, tiek kitų teisėtų vaiko atstovų, valstybės, visuomeninių institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų. Mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės bei savivaldybių darbuotojai, atsakingi už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, privalo nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas apie jiems žinomus vaiko teisių pažeidimus (Įstatymo 57 straipsnis). Kaip kad nustatyta aukščiau nagrinėjamojoje byloje apie vaiko patirtą baimę, išgąstį pirmiausia sužinojo mokyklos darbuotojai. Kaip vaikas teigė, jis pirma pasipasakojo auklėtojai, kuri tai papasakojo direktorei, todėl logiškai suprantama, kad mokykla, kaip institucija atsakinga už vaikų teisių įgyvendinimą ir kaip asmuo, atsakingas už darbuotojo veiksmus, privalėjo imtis aktyvių veiksmų ištiriant vaiko nurodytą įvykį. Kita vertus, kaip minėta aukščiau, vaiko teises ir teisėtus interesus privalo saugoti visi asmenys, todėl teisinio skirtumo kas inicijuos galimai pažeistų vaiko teisių gynimą nėra, svarbu, kad kompetentingos institucijos apie žinomus vaiko teisių pažeidimus būtų informuojamos apskritai (Įstatymo 57 straipsnis). Be to, atmestinas atsakomybėn traukiamo asmens advokatės argumentas kaip nepagrįstas, kad faktas kas iš ko sužinojo apie vaiko patirtą išgąstį nėra aiškus ir tuo pagrindu, kad tiek iš vaiko paaiškinimų, tiek iš liudytojų K. D., J. K. paaiškinimų matyti, jog vaikas pasipasakojo tiek konkretiems mokyklos darbuotojams, tiek mamai, kuri taip pat buvo informuota ir socialinės darbuotojos. Logiškai suprantama, kad vaikas mamai pasipasakojo šiai grįžus iš darbo, o mokyklos darbuotojai tai sužinojo pirmiausiai, kadangi įvykis įvyko ryte, prieš tos dienos pamokas, todėl suprantama, kad mokykla pirmiausiai ir tiesiogiai tai sužinojusi iš vaiko nedelsdama privalėjo inicijuoti šio įvykio tyrimą ir informuoti kompetentingas institucijas – policijos komisariatą ir vaiko teisių apsaugos skyrių (b. l. 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė R. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad byloje pateiktas aiškus grafikas, kad K. D. Šilavoto pagrindinėje mokykloje dirba tik pirmadieniais ir penktadieniais. Lapkričio 16 d. buvo trečiadienis, lapkričio 17 d. buvo ketvirtadienis ir ji negalėjo būti mokykloje. Byloje yra įsakymas, kad tariamai tomis dienomis K. D. buvo mokykloje, vadavo kažkokią mokytoją, bet ji įgijusi tik socialinę pedagogiką ir neturi teisės vaduoti mokytojų. Sutiktina su minėtos atstovės argumentu, kad iš byloje pateikto Šilavoto pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės K. D. darbo grafiko 2016-2017 mokslo metams (b. l. 61) matyti, jog ji mokykloje dirba pirmadieniais nuo 8.30 iki 12.30 val. ir nuo 13.00 val. iki 10.00 val. bei penktadieniais nuo 8.30 val. iki 12.30 val. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio Šilavoto pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės K. D., pavaduojančios mokytoją R. G., darbo grafiko ir mokyklos direktorės įsakymo (b. l. 62, 63-64), K. D. skirta pavaduoti mokytoją R. G. ir nurodyta, kad nuo 2016 m. lapkričio 14 d. K. D. Šilavoto pagrindinėje mokykloje dirba – pirmadieniais 8.00-15.34 val., trečiadieniais 8.00-15.28 val., ketvirtadieniais 8.00-14.07 val., penktadieniais 8.00-12.58 val. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės advokatės R. M. argumentas, kad K. D. įgijusi tik socialinę pedagogiką ir neturi teisės vaduoti mokytojų nelaikytinas nagrinėjamos bylos dalyku, o kaip tik patvirtina liudytojų K. D. ir O. M. parodymus, kad K. D. buvo mokykloje tiek 2016 m. lapkričio 16 d., tiek ir 2016 m. lapkričio 17 d., tokiu būdu turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą sužinojusi tiesiogiai iš vaiko jo patirtą baimę, išgąstį, imtis veiksmų šiam įvykiui išaiškinti, informuoti mokyklos vadovybę, kuri savo ruožtu informavo atitinkamas kompetentingas institucijas.

Tiek atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek jo atstovė advokatė R. M. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad Šilavoto pagrindinėje mokykloje norima palikti vieną vairuotoją, t. y. direktorės pavaduotojos sutuoktinį, dėl to visomis įmanomomis priemonėmis rašomos įvairios nuobaudos, paaiškinimai prieš R. J., direktorė yra labai konfliktiniuose santykiuose su R. J., kurį nori atleisti iš darbo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas Šilavoto pagrindinės mokyklos mokinių autobusų važiavimo grafikas 2016-2017 mokslo metų I pusmečiui (b. l. 25), Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1.3.V1-113 patvirtintas mokinių autobusų važiavimo grafikas 2016-2017 mokslo metų I pusmečiui (b. l. 26-27), Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1.3.V1-115 dėl nuobaudos vairuotojui R. J. skyrimo (b. l. 29), R. J. prašymas dėl Prienų rajono Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo „Dėl nuobaudos vairuotojui R. J. skyrimo“ Nr. 1.3-V1-101 panaikinimo (b. l. 67), kiti dokumentai (b. l. 68, 69, 70) negali būti vertinami bendrame įrodymų kontekste, jie negali būti laikomi šios bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi autobusų važiavimo grafikas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiami kitomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatytomis taisyklėmis.

Pažymėtina, kad byloje esantis Šilavoto pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1.3.V1-101 (b. l. 28) tik patvirtina aplinkybes, kad dar prieš nagrinėjamo pažeidimo padarymą R. J. buvo pripažintas neleistinai elgęsis su mokiniais mokykliniame autobuse – šiurkščiai elgėsi, rėkė, barėsi, prasivardžiavo, todėl jam ir buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, kas jį charakterizuoja kaip asmenį, nepagrįstai demonstruojantį psichologinį smurtą prieš vaikus. Nors atsakomybėn traukiamas asmuo teismui pateikė duomenis, kad minėtas įsakymas yra apskųstas darbo ginčų komisijai, tačiau pastebėtina, kad minėtos bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2017 m. sausio 4 d., teismo posėdis įvyko 2017 m. sausio 19 d., tačiau atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių duomenų apie minėto įsakymo panaikinimą, tokiu būdu darytina išvada, kad minėtas direktoriaus įsakymas galioja. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui taip pat pateikė mokykliniu autobusu vežiojamų vaikų tėvų raštiškus prašymus, adresuotus mokyklos direktorei (b. l. 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40), kuriuose vienareikšmiškai nurodyta, kad jie patenkinti R. J. vežimu į mokyklą ir parvežimu namo. Pastebėtina, kad visi šie prašymai rašyti laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 16 d., t.y. iki aukščiau minėto direktoriaus įsakymo priėmimo, todėl tai suponuoja išvadą, kad paaiškinimai buvo surinkti tikslu juos pateikti kartu su pačio R. J. 2016 m. lapkričio 2 d. paaiškinimu įvykio tyrimo komisijai (b. l. 28). Be to, minėti paaiškinimai, charakterizuojantys atsakomybėn traukiamą asmenį, vertintini kritiškai ir dėl to, kad liudytoja J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad „R. J. pats buvo atvykęs į jos namus ir pateikė pavyzdį koks jis yra geras vairuotojas ir ji pagal pateiktą pavyzdį parašė, kad jis geras vairuotojas, tačiau vėliau pasirodė viskas kitaip“. Akivaizdu, kad tėvų prašymai buvo renkami visai kitu tikslu, t. y. dėl ankstesnio įvykio, dėl kurio minėtu mokyklos direktoriaus įsakymu R. J. buvo paskirta drausminė nuobauda (b. l. 28). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, šie pateikti įrodymai bendrame įrodymų kontekste negali būti vertinami kaip patikimi.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nustatyta, į tai, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, į tai, kad draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko atžvilgiu, tai, kad ištirtų aukščiau įrodymų visuma patvirtina, kad R. J. savo kryptingu ir nevienkartiniu tos įvykio dienos elgesiu du kartus netinkamai bendraudamas ir sukeldamas baimę padarė neigiamą įtaką nepilnamečiui E. K., pažeidė prioritetinius vaiko interesus, neužtikrino jam saugios aplinkos, pažeidė vaiko orumą, todėl konstatuotina, kad R. J. padarė pažeidimą numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias, taip pat kitas teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31, 32 straipsniai). Bylos duomenimis spręstina, kad R. J. praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas susideda ne iš vieno veiksmo, ne iš vieno epizodo, pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir laisvės, o taip pat įvertinus tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina ATPK 181³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kuri įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, asmenį charakterizuojančius duomenis, teismų praktiką nelaikytina per griežta ir yra būtina užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus (žr. pvz. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-796-579/2014; Klaipėdos apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-524-360/2014; Panevėžio apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-272-581/2014; Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1380-493/2013 ir kt.). Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 286, 287, 302² ir 302⁴ straipsniais,

nutaria:

R. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, skirti 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.