Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03484-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 48.5; 79.1.

2014 m. kovo ­­6 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo L. G. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 20 d., apie 15.00 val., Šiauliuose, (duomenys nesklebtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais mažametę V. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei ją išvadino „kurva“, tuo demonstruodamas netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu bei pažeidė vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje, 16 straipsnyje, 43 straipsnyje, garantuojančias vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, nuo psichinio smurto demonstravimo, teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi bei teisę į poilsį ir laisvalaikį. L. G. skirtas įspėjimas.

Apeliaciniu skundu L. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi mergaitės „kurva“ nevadino, tiesiog išgirdęs balkone nukritusį dangtį, iškišo galvą ir motinos pasiteiravo: „Kas buvo“. Teigia viso proceso metu tvirtinęs, kad mergaitės necenzūriniais žodžiais nevadino, liudytoja D. B. teisme negalėjo patvirtinti, ar jos dukra ką nors girdėjo, liudytoja R. M. nenurodė, kad dukrai tas įvykis sukėlė kokią nors reakciją. Apelianto nuomone, liudytojų parodymai neįrodo, kad jis mergaičių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė jo motinos parodymus, nurodydamas, kad liudytoja yra jo motina.

Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis su G. šeima seniai nesutaria, santykiai yra įtempti, jų dukra iš jo nuolat šaiposi. Atkreipia dėmesį, kad pareiškimas buvo parašytas policijai praėjus mėnesiui.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, liudytojų duotus parodymus, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir remdamasis tuo daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad L. G. padarė jam inkriminuotą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.); tarnybinis pranešimas (4 b. l.), apylinkės teismo posėdžių metu liudytojų D. G., D. B., N. K., R. M. duoti parodymai (15, 16, 21–23; 28, 29 b. l.).

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoja apklausta liudytoja D. G. parodė, kad konfliktuoja su kaimynu L. G. jau 5–6 metus, nes jam netinka viskas, ką daro jos dukra V.. Apie įvykį liudytoja sužinojo iš dukters tą pačią dieną. Dukra pasakojo, kad ji su draugėmis M. ir E. žaidė kieme ant pievelės, kaimyną iškišęs galvą per langą pasakė: „Dinkit, kurvos, netriukšmaukit“. Pareiškimo iš karto nerašė, norėjo ramiai gyventi. Pareiškimą parašė po kito konflikto, kai kaimynai 22 val. pradėjo belsti į radiatorių.

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausta D. B. parodė, kad nei su L. G., nei su G. šeima artimai nebendrauja, juos sieja neutralūs kaimyniški santykiai, įvykio liudytoja nematė. Dukra E., kuriai dabar 13 metų, jai pasakojo, kad jai su draugėmis vasarą sėdint ant pievutės kaimynas per langą pasakė kažką necenzūriniu žodžiu, mergaitės tarpusavyje nusprendė, kad tas necenzūrinis žodis buvo skirtas V. G.. Apie šį įvykį dukra jai papasakojo tą pačią dieną, parėjusi namo (21, 22 b. l.).

Apylinkės teismo posėdžio metu liudytoju apklausta R. M. parodė, kad nepažįsta nei pažeidėjo, nei G. šeimos. Pas ją buvo užėjusi G, norėjo pasikalbėti su jos dukra, bet ji neleidusi. Iš dukros sužinojusi, kad vasarą jos dukra su draugėmis V. ir E. žaidė kieme, kaimynas L. per langą jas išvadino „kurvomis“. Ji suprato, kad tas žodis buvo adresuotas mergaitėms. (28, 29 b. l.).

Apklausta liudytoja N. K. paaiškino, kad yra policijos pareigūnė, ji V. G. apklausė tiesiogiai, ji viską pasakojo sklandžiai, viskas surašyta 2013-09-03 paaiškinime. Pareigūnei pasirodė, kad tas įvykis įstrigęs jos gyvenime. Apklausiant vaikus, tėvams pasakoma, kad dabar bus bendraujama su vaiku, tėvai pasisakyti gali po to. Pareigūnė suprato, kad tarp mergaitės šeimos ir kaimyno vyksta konfliktai, suprato, kad mergaitė kaimyno bijo (22, 23 b. l.).

V. G. savo 2013-09-03 paaiškino, kad ji su draugėmis M. M. ir E. žaidė kieme pasiklojusios paklotą, joms garsiau susijuokus, pro antro aukšto langą išlindo vyras L., pradėjo jas varyti lauk, sakydamas: „eikit iš čia“, pavadino ją „kurva‘. Apie tai mergaitė papasakojo mamai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole, V. G. paaiškinime, N. K. tarnybiniame pranešime, taip pat apylinkės teismo posėdžių metu liudytojais apklaustų D. G., D. B., R. M., N. K. duoti parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. G. 2013 m. liepos 20 d., apie 15.00 val., išplūdo necenzūriniais žodžiais mažametę V. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir išvadino ją „kurva“, tuo demonstruodamas netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, pažeidė vaiko teises ir šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apylinkės teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, liudytojais apklaustų įvykyje dalyvavusių vaikų mamų duotais parodymais, V. G. apklaususios policijos pareigūnės parodymais, kuriuos patvirtina 2013-09-05 tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos aplinkybės bei paaiškinime užfiksuotos V. G. nurodytos aplinkybės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad apklausti liudytojai būtų suinteresuoti siekti nepagrįstai apkalbėti ir nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, taip nėra duomenų, kad skundžiamą nutarimą priėmęs teismas būtų buvęs šališkas.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir apylinkės teismo posėdžio metu liudytojos I. G. duotus parodymus, juos atmeta, kadangi ji yra L. G. motina, tiesiogiai suinteresuota duoti jam palankius parodymus ir taip jam padėti siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Dėl liudytojos D. G. konflikto su L. G. jos duotais parodymais apylinkės teismas teisingai rėmėsi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. sausio 17 d. nutarimą L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.