Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. G., jo atstovei advokatei Vladai Buivydienei,

išnagrinėjęs L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. 2013 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), išplūdo necenzūriniais žodžiais mažametę V. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei ją išvadino „kūrva“, tuo demonstruodamas netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu bei pažeidė vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje, 16 straipsnyje, 43 straipsnyje, garantuojančias vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, nuo psichinio smurto demonstravimo, teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi bei teisę į poilsį ir laisvalaikį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. G. teisme pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu nepripažino ir paaiškino, kad su G. šeima santykiai neutralūs. Mama prašė, kad nedaužytų sienų ir lubų. Mergaitė praeidama pro jį vaiposi, rodo gestus. Visa tai prasidėjo liepos mėnesio pabaigoje. Telefonu įrašinėjo. Dėl žodžių išsakymo yra netiesa. Buvo vasara. Tą dieną buvo atidaryti langai. Buvo namie savo kambaryje. Balkone nukrito dangtis, išgirdo čaižų garsą ir paklausė motinos „kas buvo“. T. y. pro langą iškišo galvą ir klausė motinos, į mergaites nesikreipė, žodžio „kurva“ nesakė. Mergaitės žaidė po langais, jos buvo trys: B., M.. Mergaitės buvo prie pirmo aukšto, jos ten įprastai žaidžia, tai neužkliūva. Vaikų nėra niekaip išvadinęs. Su V. G. motina jokių reikalų neturi. Šeima mėgsta šventes, būna daužymas į sieną, be jo viską galima kentėti. Pas kaimynus bildėjimas kasdien, namuose dūksta vaikai, daužo sienas. Jį kaimynė išvadino idiotu ir pasiūlė padidinti vaistų dozę. Tai vyko apie 7.00 val. ryto. Abejoja, ar kaimynė žino apie jo ligą. Jam sunki depresija. Iš po to įvykio laiptinėje yra vaipomasi, gestikuliuojama, būna vidurinio piršto iškišimas. Taip mergaitė elgėsi lipdama laiptais su draugėmis, o eidama viena pasislepia už stulpo, kad jai nieko nesakytų. Jai nieko nesako.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad L. G. yra kaimynas. Santykiai keli metai yra įtempti. Konfliktas dėl dukros yra 5-6 metus. Kaimynams kliūva vaiko vaikščiojimas, juokas - viskas. Ne kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, siūlė rašyti pareiškimą. Pareigūnams parašytas pirmas pareiškimas, tačiau ne kartą buvo kreiptasi. Apie įvykį sužinojo iš dukros bei sakė dvi mergaitės: M. ir E.. Dukra pasakė apie įvykį tą pačią dieną. Trys mergaitės žaidė kieme, vasarą, gal garsiau kalbėjo ir kaimynas išvadino necenzūriniais žodžiais. Nežino koks buvo kaimyno elgesio motyvas. Dukra sakė, kad jos šūkavo ir kaimynas iškišęs galvą pro langą sako „dinkit kurvos, netriukšmaukit“. Dukrą nuramino, paaiškino, kad žmogus pasikarščiavo. Pareiškimo rašyti nenorėjo, nes norėjo ramiai gyventi. 20 dieną pati dirbo, į darbą išėjo 8.00 val. Įvykis buvo dieną apie 14.00- 15.00 val., mergaitės atėjo po įvykio. Dukrai reikia ir namie pašokti ir parepetuoti, dūdele pagroti, visa tai trukdo kaimynams. Ankščiau tokių žodžių nebuvo. Žodžius girdėjo mergaitės. Kas dar girdėjo išsakytus žodžius, nežino. Buvo atėjęs kaimynas kaip galėtų išspręsti konfliktą, norėjo, kad atsiimtų pareiškimą. Pati norėjo, kad jis atsiprašytų. Kaimynas ją apkaltino, kad dukra meluoja, viską neigė, nors tai patvirtino kitų kaimynų mergaitės. Tą pačią dieną pareiškimo nerašė. Pareiškimą parašė kuomet 22.00 val. buvo beldimas į radiatorius. Kieme susitikusi kaimyną prašė nebelsti į radiatorių. Žmonės yra ligoniai, jie nori tylos. Dabar su kaimynais santykių jokių, beldimas į radiatorius pasibaigė.

Liudytoja I. G. teisme parodė, kad su sūnumi sutaria gerai. Su G. šeima nesutaria, konfliktas yra dėl mergaitės triukšmo. Kaimynai pastoviai daužo. Prašė, kad kaimynė pakalbėtų su vaikais dėl triukšmo. Patys į radiatorių nebeldžia, gal prieš kelis metus yra taip buvę. Gyvena apatiniame aukšte, jie virš jų buto. Sužinojus, kad L. G. kaltinamas, kad taip pasakė, pačiai buvo šokas. Balkone tvarkėsi, raugė agurkus ir jai išsprūdo dangtis, gavosi triukšmas. L. G. iškišo pro langą galvą, sakė „kas čia buvo“, pažiūrėjo „nieko ypatingo“. Mergaitės buvo kieme. L. G. rugpjūčio 8 d. 7.00 val. sudrausmino vaikus, tą pačią dieną kaimynė parašė pareiškimą. L. G. sušuko „baikit daužytis“, ji pasakė „idiote“. Su B. sutaria normaliai. Sūnus tokių žodžių neišsakė. Rugpjūčio 8 d. policijos pareigūnai pasakė, kad L. G. išplūdo mergaites. Policijos pareigūnai sakė, kad meluoja, paskui pati prisiminė, kad šis nagrinėjamas atvejis galėjo būti.

Liudytoja D. B. teisme parodė, kad L. G. yra matytas, jis yra kaimynas. Su kaimynu sutaria normaliai, su juo nėra konfliktų. Yra kaimynai, santykiai yra neutralūs kaimyniški, mažai bendrauja, pasisveikina ir tiek. Su G. šeima lygiai taip pat, mažai bendrauja, kadangi tiek šie kaimynai, tiek kiti kaimynai gyvena virš jos buto. Vienodai sutaria, tiek su G. šeima, tiek su G. šeima. Kas liečia dėl vasarą įvykusio įvykio, tai žino apie jį tik iš nuogirdų, nes pati tiesiogiai paties įvykio nematė. Dukra E. B., kuriai dabar yra 13 metų, pasakojo, kad už namo ant pievutės sėdėjo su draugėm, bendravo trys mergaitės ir išgirdo pro langą, kad kaimynas pasakė necenzūriniais žodžiais. Kaimynas - tai salėje sėdintis vyras, iš dukros žodžių suprato, kad šitas jų kaimynas. E. B. su kaimynu (L. G.) nelabai bendrauja, nes amžiaus skirtumas. Dukra girdėjo kaip kaimynas pasakė lyg vieną necenzūrinį žodį, jo įvardyti negali, pati įvykio nematė. Tas necenzūrinis žodis konkrečiau turbūt buvo adresuotas mergaitėms. V. G. gal jis skirtas todėl, kad jos (mergaitės) tarpusavyje taip nusprendė. Čia viskas vyko kitoje namo pusėje, ne kiemo pusėje, bet už namo. Pati tuo metu buvo namuose, aišku, pati prie lango nestovėjo ir nieko negirdėjo. Kad kristų dangtis balkone pas kaimynus, negirdėjo ir dėmesio į tai neatkreipė. Dukra dažnai lankosi pas V., jos bendrauja, abi viena pas kitą ateina, nes jos kaimynės. Dukra nepasakojo kaip bendrauja neutralioje aplinkoje kaimynai G. su G., nei V. su kaimynu, nei dukra su kaimynu, to neužakcentavo. Iš dukters neteko girdėti ir pati nežino, kad kaimynas yra dar kada nors pakliuvęs į tokią situaciją, kad vartotų necenzūrinius žodžius ar kažkaip netinkamai elgtųsi. Po tų kaimyno pasakytų necenzūrinių žodžių dukra namo parbėgo pasipasakoti ir viskas, daugiau vėl turbūt išbėgo į kiemą. Vaikas išgirdo tokį necenzūrinį žodį, aišku, kad turbūt nelabai gražu, bet fiziškai nieko ten nenutiko ir labai šio dalyko nesureikšmino. Dukra atkreipė dėmesį dėl šio įvykio, bet toliau visi bendrauja ir tiek. Kai dukra atėjo į namus, pati mergaitė po įvykio buvo nustebusi, labai didelių emocinių tų sukrėtimų nebuvo. Dukra parbėgo, pasakė, kad ji išgirdo ką kaimynas pasakęs ir nesakė kokia buvo tos kitos mergaitės reakcija, kuriai buvo pasakytas tas necenzūrinis žodis. Kaip V. G. sutaria su kaimynu, nežino, taip pat nežino jų tarpusavio santykių. Dėl šio įvykio su pareigūne pati nebendravo, buvo tik tyrėjos skambutis. Tyrėja teiravosi, ar būtų galima mergaitę apklausti. Pareigūnei pasakė, kad vaikas yra nepilnametis ir nelabai norėtų, kad ji būtų apklausiama. Dėl paties įvykio pareigūnė nieko neklausė, tik klausė, ar gali apklausti mergaitę. Sunku pasakyti, kaip mergaitėms ten atrodė, kad įvyko toks nesusipratimas su kaimynu, ką jos išgirdo, ar joms pasigirdo, ar jos išgirdo tai ką kaimynas sakė. Jai dukra taip sakė, kad ji tai girdėjo. Negali pasakyti, ką kiti gali girdėti ar negirdėti, nes gali garantuoti tik už save. Su V. G. motina dėl šio įvykio nebendravo ir apskritai tarpusavyje nebendrauja. Tiesiog pasisveikina tarpusavyje ir nebuvo konkrečiai šnekėjusios apie nagrinėjamą įvykį. Pati gyvena pirmame namo aukšte, antrame aukšte gyvena – G. ir trečiame aukšte - gyvena G.. Nežino, ar yra buvę konfliktų tarp G. ir G.. Kadangi trečias aukštas nuo pirmo yra per atstumą, tai triukšmo negirdėti. Kad V. G. triukšmauja, negirdi, girdisi tik antrame aukšte kas triukšmauja, bet būna ne triukšmas, bet tiesiog kaip daugiabutis, iš visų butų galima girdėti, bet tokio kažkokio išskirtinumo tai nėra.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad yra M.motina, L. G. nematytas. G. šeima nepažįstama. Pažeidėjo motina buvo užėjusi, kokiu klausimu, tai nelabai suprato, norėjo su dukra lyg pasikalbėti, bet neleido. D. B. taip pat negirdėta. Svetima moteris norėjo pasikalbėti dėl įvykio. Išplėšė iš dukros tokį pasakojimą, kiek ji prisiminė, kad vasarą žaidė už namo ant žolyno su mergaitėmis V., E.ir pro langą jas išvadino „kurvomis“. Paminėjo, kad V. kaimynas, su kuriuo sakė V. šeimai kyla problemos. Dukra papasakojo neseniai, kai jos paklausė kas ten įvyko. Papasakojo Kūčių dieną apie praėjusios vasaros įvykį. Dukra užsimindavo dažnai, kad ji nueidavo į pas V. svečius, kad į radiatorių barbena, kad ten turi labai tyliai vaikščioti, kad muzikos negali leisti, kad pas V. reikia labai tyliai elgtis. Mergaitės žaidė ant žolyno ir joms buvo išsakytas žodis, kurį minėjo, sakė, kad tą žodį pasakė kaimynas L., pavardės jo nežino. Tas žodis buvo adresuotas mergaitėms. Dukros reakcija apie šį įvykį, tai buvo seniai ir nepasakojo daugiau. Vasarą važiuodavo ir pasiimdavo į sodą V. G., prie ežero nusiveža, jos bendrauja tarpusavyje. V. G. - šauni mergaitė, rami labai, kai ateina, tai iš vis jų nesigirdi, jos kambarį užsidariusios žaidžia, šnibždasi, visokių žaidimų prisigalvoja, tokia linksma mergaitė. Dukra, išgirdusi keiksmažodį, neakcentuoja. Jei būtų kokia labai situacija, tai būtų tikrai papasakojusi, gal būtų užsiakcentavusi ir būtų pasakojusi. Namuose nėra keiksmažodžių, bet visur aplink išgirsta, nėra, kad aikčiotų ar jautriai reaguotų.

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas, santykiai su L. G. ir D. G. neutralūs. Dirbant pietinėje policijos nuovadoje kreipėsi moteris su skundu, kad ne pirmą kartą terorizuojama jos dukra. Po kelių dienų iškvietė tariamą pažeidėją ir surašė protokolą. Asmuo su pažeidimu nesutiko. Ką jis kalbėjo, nepamena, bet neigė. Su šiuo piliečiu profilaktiškai nekalbėjo, jis viską neigė. Perrašant protokolą, jis atsiminė, kad pykosi su motina. Moteris yra skundusis ne kartą dėl kaimyno elgesio, sakė „palaukim“. Pareiškėja pasakė, kad atsibodo toks kaimyno elgesys, kaimynas išlindęs per langą pradėjo kolioti, vaikai tą asmenį matė. Moteris sakė, kad dukra bijo būti namie, skambina jai. Moteris buvo kartu su mergaite. Pačios mergaitės raštu neapklausė, bet mergaitė sakė, kad yra įtampa kai mamos nėra namie. Kolegė bendravo su kita mergaitės motina, kuri pasakė, kad nenori vaiko tampyti po įstaigas.

Liudytoja N. K. parodė, kad yra policijos pareigūnė. L. G. jai nėra matytas. Atsimena įvykį, kuris įvyko liepos 20 d., pati tuo metu pavadavo kolegą ir dėl konflikto apklausė nukentėjusiąją mergaitę. Bandė apklausti liudininkę mergaitę, bet motina atsisakė, kad mergaitė būtų apklausinėjama. Atsisakė atvykti į nuovadą ir pasakė, kad mergaitė yra maža. Surašė tarnybinį pranešimą. Su V. G. tiesiogiai bendravo, ėmė iš jos paaiškinimus dalyvaujant jos motinai. Dabar tiksliai negali pasakyti kaip nuosekliai V. G. pasakojo, bet viską pasakojo gan sklandžiai. Įvykį V. G. prisiminė, nežino gal namuose buvo daugiau kalbėta. Kai bendravo su V. G., jos būklę galėtų įvardinti taip, kad iš pradžių nelabai drąsiai kalbėjo. Kaip pareigūnei pasirodė, kad tas įvykis jai įstrigęs gyvenime, kiek liečia visą situaciją. Mergaitė nenorėjo kalbėti, matėsi, kad jai nėra malonu atsiminti įvykį, bet ji jį atsiminė. Kai yra apklausinėjami vaikai, tėvams pasako, kad dabar kalbasi su vaiku, jei norės tėvai kažką tai pasakyti, tada po apklausos. Nelabai leidžia, kad tėvai kištųsi į vaikų apklausą, šiuo atveju taip ir buvo. Kiek pamena, motina kažkiek paskui pasakojo, kad su kaimynu kažkokie konfliktai, ar tarp motinos ir kaimyno. Paskui motina pasakojo, kad mergaitė bijo kaimyno, apie kurį šiuo metu eina kalba. Dėl ko bijo, nepamena, smulkmenų neatsimins, nes praėjo jau pakankami laiko. Ką mergaitė pasakojo, užfiksavo, po to bendravo su motina, ji turėjo komentarų ir su ja pasikalbėjo, bet tai apklausoje neatsispindi. Motina buvo parašiusi pareiškimą, o ji (N. K.) apklausė mergaitę, kuri dalyvavo pačiame įvykyje. Paskui surinktą medžiagą perdavė savo kolegai.

Motyvuojamoji dalis

Nors L. G. ir neprisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, jo kaltė pažeidimo padaryme yra įrodyta ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais: D. G. pareiškimu, V. G. rašytiniu paaiškinimu, Šiaulių AVPK Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialistės N. K. tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų D. G., D. B., S. P., N. K., R. M. teisme duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. neigė savo kaltę ir teigė, kad mergaitės „kurva“ nevadino, tiesiog išgirdęs balkone nukritusį dangtį, iškišo galvą ir savo motinos pasiteiravo „kas buvo“. Panašiai teisme aplinkybes nurodė ir L. G. motina I. G., kuri buvo apklausta kaip liudytoja. Minėta liudytoja taip pat teigė, kad „balkone tvarkėsi, raugė agurkus ir jai išsprūdo dangtis, gavosi triukšmas. L. G. iškišo pro langą galvą, sakė „kas čia buvo“, pažiūrėjo - „nieko ypatingo“. Pažymėtina, kad liudytoja I. G. yra L. G. motina, tarpusavyje juos sieja giminystės ryšiai, todėl teismas I. G. parodymais nesiremia ir jos duotus parodymus laiko šališkais. Tuo tarpu teismas nenustatė, kad liudytojai D. B., S. P., N. K., R. M. prieš šį įvykį būtų turėję konfliktų su L. G., todėl tikslo apkalbėti jo neturi. Esant šioms aplinkybėms, teismui nelieka pagrindo netikėti liudytojų D. B., S. P., N. K., R. M. teisme duotais parodymais, todėl jais remiasi pilna apimtimi. Dėl liudytojos D. G. teisme teiktų parodymų, pažymėtina, kad iki šio įvykio minėta liudytoja yra turėjusi konfliktų su kaimynu. Dėl šios priežasties teismas liudytojos D. G. parodymais remiasi tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems parodymams.

Kiek kitaip įvykio aplinkybes, susijusias su L. G. veiksmais, parodo kiti teisme apklausti liudytojai: D. G., D. B., N. K. bei R. M.. D. G. teisme teigė, kad „vasarą, trys mergaitės žaidė kieme, gal garsiau kalbėjo ir kaimynas išvadino jas necenzūriniais žodžiais; nežino koks buvo kaimyno elgesio motyvas; dukra sakė, kad jos šūkavo ir kaimynas, iškišęs galvą pro langą, sako „dinkit kurvos, netriukšmaukit“. Kad kaimynas, t. y. L. G., mergaičių akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, kurie buvo nukreipti V. G., patvirtino ir liudytojos R. M., D. B.. R. M. teisme teigė, kad vasarą mergaitės žaidė ant žolyno ir joms buvo išsakytas žodis, kurį minėjo, sakė, kad tą žodį pasakė kaimynas L., pavardės jo nežino; tas žodis buvo adresuotas mergaitėms. Panašiai teigė ir teisme liudytoja apklausta D. B., kad dukra E. B., kuriai dabar yra 13 metų, pasakojo, kad už namo ant pievutės sėdėjo su draugėm, bendravo trys mergaitės ir išgirdo pro langą, kad kaimynas kažką pasakė necenzūriniais žodžiais; dukra girdėjo kaip kaimynas pasakė lyg vieną necenzūrinį žodį, jo įvardyti negali, nepasakys, nes tai vaikai, pati įvykio nematė; tas necenzūrinis žodis konkrečiau turbūt buvo adresuotas mergaitėms; V. G. gal ir skirtas, todėl, kad jos (mergaitės) tarpusavyje taip nusprendė; po tų kaimyno pasakytų necenzūrinių žodžių dukra parbėgo namo pasipasakoti ir viskas, daugiau vėl turbūt išbėgo į kiemą. Šie surinkti įrodymai įrodo, kad L. G. tikrai pavartojo necenzūrinį žodį mergaičių atžvilgiu, ko pasekoje į susidariusią situaciją neigiamai sureagavo, t. y. E. B. nutraukė žaidimus ir grįžo namo pasipasakoti motinai, o V. G. toks kaimyno L. G. elgesys išgąsdino, buvo baisus, ji taip pat viską pasipasakojo savo motinai (3 b. l.). Kad mergaitei analizuojamas įvykis paliko nemalonius prisiminimus, teigė ir pareigūnė N. K., kuri atliko V. G. apklausą. Liudytoja N. K. teisme paaiškino, kad jai, kaip pareigūnei, pasirodė, kad tas įvykis įstrigęs gyvenime, kiek liečia visą situaciją; mergaitė nedrąsiai nenorėjo kalbėti, matėsi, kad jai nėra malonu atsiminti įvykį, bet ji jį atsiminė. Teisme apklaustas S. P. taip pat teigė, kad moteris (D. G.) dėl kaimyno elgesio sakė, kad dukra bijo būti namie, skambina jai. Tai, kad D. B. pareiškimas policijoje dėl L. G. elgesio buvo gautas ne tą pačią įvykio dieną, neturi jokios teisinės reikšmės analizuojant nagrinėtiną situaciją.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalauja padarinių, darytina išvada, kad byloje pakanka duomenų dėl L. G. netinkamo elgesio mažametės V. G. akivaizdoje. L. G. veika atitinka teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje, nes jis, elgdamasis netinkamai, t. y. vartodamas necenzūrinį žodį vaiko atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas ir saugomas vaiko teises.

Asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės įvirtintos ATPK 31 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe laikytina jeigu teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2012 m. birželio 28 d. patvirtino Invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aprašymą Nr. I-543, kuriame nurodoma, kad „Invalidumo grupės prilyginamos: I invalidumo grupė - 20 proc. darbingumo lygiui; II invalidumo grupė - 35 proc. darbingumo lygiui; III invalidumo grupė - 50 proc. darbingumo lygiui“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. G. teismo posėdžio metu pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad L. G. turi 45 % darbingumą (12 b. l.), jo invalidumo grupė priskirtina II invalidumo grupei, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ATPK 32 str.) nenustatyta.

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (praeityje administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, L. G. skirtina administracinė nuobauda - įspėjimas (ATPK 30, 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 281, 286-288 straipsniais, 291-293 straipsniais, teisėjas

nutaria:

L. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.