Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šios normos pripažįstant D. B. kalta padarius ATPK 181³ str. 1 d. numatytą pažeidimą nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Teismas išsamiai išanalizavo surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos ir motyvuotos.

ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika – užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), vienai iš pagrindinių vaiko teisių priskirdamas jo teisę būti sveikam, garantuojamą priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką (įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, to paties straipsnio 16 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius, o antroje dalyje nurodyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti. Taip pat pažymėtina, jog šio įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja kokių nuostatų ir principų turi laikytis tėvai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų paminėta ir nuostata, kad vaikas turi teisę naudotis visomis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytomis vaiko teisėmis bei laisvėmis. Iš šių nuostatų išplaukia visų asmenų pareiga apsaugoti vaikus nuo neigiamo poveikio bei užtikrinti jų teisę į saugią bei sveiką aplinką, tinkamą jų amžiui laisvalaikį.

Pažeidimo faktas įrodytas nuosekliais tarpusavyje neprieštaraujančiais liudytojų A. A., S. S., M. B. tiesioginiais parodymais, o taip pat juos patvirtinančiais netiesioginiais liudytojų J. J., Š. P., D. B., L. V., G. B. parodymais, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Liudytojai A. A., S. S., M. B. parodė, jog teismo nustatytomis aplinkybėmis jie buvo su vaikais lauke, vaikai žaidė, suposi, čiuožinėjo, o D. B. atidariusi langą šaukė, vijo vaikus ir tėvus lauk, priekaištavo, kad vaikai ten žaidžia, gąsdino policija, vaikai dėl tokio elgesio suirzo, pradėjo verkti, bijo eiti į žaidimų aikštelę, nors ir nori ten žaisti. Vaikų pramoga buvo nutraukta, tėvai, nenorėdami dar didesnių konfliktų, vaikus išsivedė. Šių asmenų parodymai iš esmė sutapo, tarpusavyje neprieštaravo, atitiko jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi ir laikė patikimais bei rėmėsi nustatydamas tikrąsias veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad D. B. nuolat trukdo vaikams žaisti tam skirtoje aikštelėje, patvirtino ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė Š. P., liudytojai J. J.. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai duomenys – daugiabučio namo gyventojų Žuvinto g. 30, Kaunas pareiškimas (b. l. 5), namo pirmininkės pareiškimas (b. l. 12). Tiek minėti liudytojai, tiek ir Girstupio PN specialistė parodė, jog vyksta nuolatiniai nesutarimai tarp namo gyventojų ir D. B. dėl vaikų žaidimo aikštelės ir joje žaidžiančių vaikų. N. P. patvirtino, jog vaikų mamos skundėsi, kad D. B. neleidžia žaisti, įvyksta konfliktai, veja vaikus, D. B. riksmus girdi vaikai, kurie dėl to patiria stresą. Liudytojai patruliai L. V. ir D. B. patvirtino, jog buvo atvykę pagal iškvietimą dėl triukšmo, tačiau jokių pažeidimų neužfiksavo, pareiškėja jų į savo namus neįsileido, matė žaidžiančius vaikus, tačiau jokio triukšmo nebuvo. Šie parodymai neprieštarauja tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotoms aplinkybėms. Pažymėtina, jog pati D. B. neigė padariusi inkriminuotą pažeidimą, tačiau pripažino, jog ji nepatenkinta vaikų žaidimo aikštelėje keliamu triukšmu, ji yra nepatenkinta tuo, kad aikštelė stovi teisiai po jos buto langais, neneigia kvietusi policiją dėl neva keliamo triukšmo. Visa tai tik sustiprina pagrindą tikėti visais anksčiau aptartais liudytojų parodymais ir juos laikyti patikimais. Šie duomenys neabejotinai pavirtina, jog D. B. veiksmai – vijo vaikus dienos metu iš vaikų laisvalaikiui skirtos žaidimų aikštelės, neleido jiems tarpusavyje bendrauti ir žaisti neabejotinai pažeidė anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintą teisę į sveiką ir saugią aplinką, vaiko teisę į laisvalaikį, todėl D. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį.

Nors Liudytoja O. M. parodė, jog būdama pas D. B. girdėjo dudenant, girdėjo, kad kažkas metė į langą šaką ar akmenį, švietė į langą balta šviesa, tačiau šie jos parodymai nepaneigia paties fakto, jog teismo nustatytomis aplinkybėmis D. B. iš tiesų per langą vijo vaikus iš žaidimų aikštelės, neleido jiems suptis, žaisti ir bendrauti.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad D. B. nors ir nesutinka su liudytojų parodymų vertinimu ir teismo išvadomis, tačiau iš esmės skunde neneigia atlikusi jai inkriminuotus veiksmus. Pažymėtina, kad iš visos bylos medžiagos matyti, jog vaikai žaidžia specialiai tam įrengtoje vietoje, taip užtikrinama jų teisė į laisvalaikį, saugią ir sveiką aplinką, tuo tarpu D. B. nepatenkinta vaikų žaidimo bei naudojimosi sūpynėmis sukeltu natūraliu garsu, be to, teigia, kad vaikų žaidimų aikštelė įrengta neteisėtai, tačiau žaidimų aikštelės įrengimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, žaidimų įrengimo teisėtumo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso ar administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytomis taisyklėmis, o kol šis klausimas nėra išspręstas, žaidimų aikštelė pastatyta pagal projektą, ji skirta vaikų laisvalaikiui, todėl ir D. B. neturi teisės trukdyti vaikams naudotis šia aikštele, ar kitaip pažeisti jų teisę į saugią bei sveiką aplinką ir laisvalaikį.

Administracinė nuobauda D. B. skirta teisingai, nepažeidžiant ATPK 20 str., 30 str. reikalavimų. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė 50 Lt dydžio baudą. Aukštesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas susideda ne iš vieno veiksmo, ne iš vieno epizodo, pažeistos mažamečių vaikų teisės, o taip pat įvertinus tai, kad nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, paskirtoji nuobauda nėra per griežta ir yra būtina užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

D. B. skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą aplikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.