- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- ATP-1010-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00758-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Pažeidėjas
- J. S.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas J. S. 2014 m. liepos 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2014 m. birželio 15 d. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, vartojo necenzūrinius žodžius G. I. I. atžvilgiu, girdint jos mažamečiam anūkui E. I.. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė LR Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. , 8 str. 1 d. 1 p. ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu J. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 181³ str. 1 d. ir skyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Šalies argumentai
J. S. (toliau – apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad G. I. I. melagingai policijos pareigūnams nurodė, kad jis, apeliantas, naudojo necenzūrinius žodžius neva įvykusio konflikto metu, kurio liudininku tapo G. I. I. anūkas E. I.. Apeliantas pažymi, kad G. I. I. versiją paneigia, liudytojų Z. P., L. P. parodymai.
Be to, apeliantas skunde nurodo, kad G. I. I. anūkas su kitais vaikais be leidimo tą dieną vaikščiojo svetimo namo kieme, bei apeliantas matė, kaip jos anūkas daužė kaimynų M. duris, todėl jis vaikus išvijo iš kiemo ir sudrausmino. Todėl, apelianto nuomone, G. I. I. kerštaudama apeliantui už tai, kad jis neleido jos anūkui būti svetimame kieme melavo policijos pareigūnui. G. I. I. apklausos teisme metu nurodė, jog apeliantas laiko didelius šunis, kuriuos vedžioja be antsnukių, tokiu būdu gąsdindamas E. I.. Apeliantas neigia laikantis šunis, o tuo labiau jais gąsdinantis nepilnametį E. I.. Liudininkai L. ir Z. P. savo parodymuose taip pat nurodo, kad G. I. I. nuolat užpuola namo gyventojus, grasina visiems ir kolioja viso namo kaimynus. Apeliantas 2014-06-15 susitikimo su G. I. I. metu nevedžiojo jokių šunų. Kita svarbi aplinkybė ta, jog nors neva kilęs konfliktas tarp jos ir apelianto dėl apelianto šunų, ši informacija kaip esminė nebuvo nurodyta surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Skunde teigiama, kad liudytojo K. T. paaiškinimas yra nepagrįstas ir šališkas, nes jis yra geras G. I. I. draugas ir yra galimai prieš apeliantą nusistatęs. Taip pat mano, kad nepilnamečių asmenų parodymai turėtų būti vertinami itin atidžiai ir rūpestingai, nes jiems dėl savo amžiui būdingo nepatyrimo ir patiklumo tikėtina didelė artimųjų asmenų įtaka formuojant savitą nuomone tam tikru aspektu. Šiuo atveju E. I. savo paaiškinime nurodė, jog apeliantas necenzūrinius žodžius prieš G. I. I. naudoja kiekvieną dieną, o ne tik 2014-06-15. Jis taip pat nepaminėjo aplinkybės, jog konfliktas kilo dėl apelianto neva auginamų šunų, todėl darytina prielaida, kad ši tikrovės neatitinkanti aplinkybė buvo sugalvota pačios G. I. I., siekiant pakenkti apeliantui. Apelianto nuomone, šioje byloje buvo remiamasi tik vienos šalies subjektyvia nuomone. Be to, policijos pareigūnas minėtame protokole remiasi Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.; 8 str. 1 d. 1 p., nors teisė taikyti ši įstatymą nenurodyta nei LR ATPK, nei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme. Tokia teisę, apelianto nuomone, turi tik kompetentinga institucija savo veikla bei atliekamomis funkcijomis tiesiogiai susijusi su vaiko teisių apsauga.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodo, kad su J. S. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-08-01 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
J. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. S. padarė LR ATPK 181³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Skunde apeliantas teigia, kad G. I. I. duodama paaiškinimus ir parodymus teisme melavo, aiškindama, kad apeliantas laiko didelius šunis, kuriuos vedžioja be antsnukių ir tokiu būdu gąsdina jos anūką E. I., tačiau apeliantas skunde neigia laikantis šunis, o tuo labiau jais gąsdinantis nepilnametį E. I.. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog J. S. laiko šunis patvirtina tiek byloje surinkti duomenys, tiek teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys. Visų pirma, 2013 m. spalio 23 d. J. S. buvo surašytas protokolas ir jis nubaustas už tai, kad pažeisdamas nustatytas taisykles, vedžiojo vilkšunių veislės šunį be antsnukio ir nepateikė gyvūno vakcinacijos dokumento. Be to, K. T. savo paaiškinime nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo metu J. S. išvedė savo šunis, kurie lojo ant berniuko, kuris jų išsigando. Be to, iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad J. S. turi šunis patvirtina pats J. S., pateikęs Alytaus rajono apylinkės teismui pareiškimą iškelti privataus kaltinimo bylą G. I. I. atžvilgiu dėl to, kad ši 2014-05-27 apie 7:05 val. galimai jam vedžiojant šunis pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais ir metė tuščią plastmasinį kibirą, pataikydama į šuns kairį šoną, dėl ko šuo sucypė iš skausmo (2014 m. liepos 28 d. priimta nutartis atsisakyti priimti skundą ir jį grąžinti J. S.). Ši aplinkybė, kad J. S. neigia, jog laiko šunis, kelia teismui pagrįstą abejonę ir dėl kitų jo duodamų parodymų apie įvykį teisingumo. Pirmosios instancijos teismas apklaustų liudytojais Z. P. ir L. P. parodymus dalyje, kad pažeidėjas neapšaukė ir neišplūdo G. I. I. anūko E. I. akivaizdoje pagrįstai įvertino kritiškai bei atmetė, kadangi šiuos asmenis apklausti teisme prašė pats pažeidėjas, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, t.y. tuo, kad šie liudytojai duotų palankius jam parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad abejoti nukentėjusiosios G. I. I., nepilnamečio anūko E. I. ir kaimyno K. T. parodymais ir paaiškinimais pagrindo nėra, kadangi jie atitinka ir sutampa su kita bylos medžiaga, taip pat byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šie liudytojai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. G. I. I., E. I. ir K. T. paaiškinimai patvirtina, kad J. S. vartojo necenzūrinius žodžius G. I. I. atžvilgiu, girdint nepilnamečiui E. I..
Apelianto nurodomos aplinkybės, kad kaimynų vaikai kartu su E. I. buvo svetimame kieme ir galimai daužė kaimyno M. duris ir jis juos sudrausmino, nėra šios bylos dalykas, todėl šie apelianto argumentai paliekami nenagrinėtini.
LR ATPK 260 str. 1 d. nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Iš šio straipsnio formuluotės matyti, kad protokole turi būti nurodoma administracinio teisės pažeidimo esmė – šiuo atveju tai yra mažamečio E. I. teisių pažeidimas, kurį padarė J. S., E. I. girdint, vartojo jo močiutės G. I. I. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tai, jog konfliktas galimai kilo dėl šunų ar dėl nepaklusnių vaikų sudrausmino, ar galimai dėl kitų teismui nežinomų priežasčių, nėra esminės pažeidimo aplinkybės, todėl tos aplinkybės pagrįstai nebuvo įrašytos į administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes tai teisingam teisės pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi.
Remiantis LR ATPK 259 str. 1 d. teisės pažeidimų protokolus už teisės pažeidimą numatytą ATPK 181³ str. 1 d. yra įgalioti surašyti tiek vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, tiek savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnai ar jų tam įgalioti valstybės tarnautojai, o kadangi ATPK 181³ str. įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. Taigi, šiuo konkrečiu atveju tyrėjas vadovavosi bei nurodė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atitinkamus straipsnius.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
J. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.