Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo M. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2013-07-04, apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu Gardino g. 86, Druskininkai, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie T. M., vadindama ją prostitute, narkomane, „pijoke“, psichine ligone, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 174 str. Šią veiką M. L. įvykdė girdint mažametei T. M. dukrai E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl ko pastaroji išsigando, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d.

Nesutikdama su Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimu, M. L. skundžia nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Teismas buvo nusprendęs kokią baudą skirti, nesiklausė ir neatsižvelgė į apelianto duotus paaiškinimus ir prašymus. Be to, nutarimą, priimtą 2013-10-31, teismas įteikė iškart posėdžio metu, atspausdinus nutarimą prie apeliantės. Tai reiškia, kad teismas jau iš anksto buvo nusprendęs dėl bylos baigties, tinkamai nevertindamas bylos aplinkybių ir liudytojų bei kitų asmenų parodymų tikrumo, aiškumo, nevertino liudytojų parodymų, kurie akivaizdžia skiriasi.

Teismas nurodo, kad tiek liudytojas R. G., tiek liudytoja I. J., tiek liudytoja A. Š., paaiškino, kad pažeidėja vadino nukentėjusiąją negražiais žodžiais, tačiau teismas neišaiškino sąvokos „negražūs žodžiai“ prasmės ir nepaklausė liudytojų, kokie konkrečiai žodžiai buvo pasakyti nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, sąvoka „negražus žodis“ yra subjektyvi, taigi kas vienam žmogui pagal jo socialinę padėtį ir išsilavinimo lygį, yra „negražus žodis“, kitam asmeniui tai gali būti įprastas žodis, vartojamas jo kalboje. Taigi, nei vienas liudytojas, apklaustas byloje, nepatvirtino, kad pažeidėja girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios, vadino ją prostitute, narkomane, pijoke, psichine ligone. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusios duktė išsigando ar kitaip neigiamai sureagavo į pažeidėjos ir nukentėjusiosios pokalbį.

Be to, teismas apklaustų liudytojų O. B., P. L. parodymus dalyje, kad pažeidėja neapšaukė ir neiškoliojo T. M., neišgąsdino jos dukros, vertino kritiškai ir atmetė tik dėl tos priežasties, kad šiuos asmenis liudyti teisme prašė pati pažeidėja, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, t.y. tuo, kad šie liudytojai duotų parodymus palankius jai, tačiau teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios T. M., liudytojų G. G., I. J., A. Š. parodymais, kadangi tai atitiko ir sutapo su kita bylos medžiaga ir, tik todėl juos priėmė ir vertino. Taigi, teisėjas jau turėjo išankstinę nuomonę dėl jos pažeidimo, o bylos esmės visiškai netyrė, nes minėti liudytojai aplinkybių, kad buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, nepatvirtino.

Teismo posėdžio metu, vykusio 2013 m. spalio 31 d. dalyvavo pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą – T. A., kuris paaiškino, kad turi duomenis iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC), kad tą dieną buvo gautas vienintelis pranešimas, jog prie namo yra triukšmaujama ir apie triukšmą pranešė asmuo, kuris neprisistatė. Tai neatitinka faktinės padėties, kadangi teismui yra pateikta BPC Alytaus skyriaus 2013-09-11 pažyma Nr. 41 D(A) -127, kurioje nurodyta, kad BPG Alytaus skyrius 2013-07-04 Centro sistemoje 20:52:52 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 8-654-45457, dėl triukšmo adresu Gardino g. 86, Druskininkai. Skambutis peradresuotas į Druskininkų PK. Taigi, pareigūno parodymas, kad tai buvo anoniminis pranešimas, neatitinka tikrovės ir teismo nutarime nebuvo vertinamas. Visuotinai yra žinoma, jog žinant telefono numerį, iš kurio buvo skambinta, galima be jokių kliūčių nustatyti asmens tapatybę, kam būtent priklauso šis telefono numeris.

Skundžiamame nutarime teismas apskritai nepasisakė dėl šio jos padaryto administracinio teisės pažeidimo. Konstatuota tik tai, kad ji neva vartojo necenzūrinius žodžius girdint nukentėjusiosios mažametei dukrai E. V., gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko pastaroji išsigando. Tačiau pažymi, kad teismas nenurodė kokį neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ji įvykdė, kokias konkrečiai vaiko teises pažeidė.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodo visi liudytojai, kieme buvo daugiau vaikų, kurie žaidė, tačiau nenustatyta, kad buvo pažeisti ir kitų vaikų interesai būnant toje pačioje vietoje.

2013 m. spalio 31 d. nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas jos prašymą dėl E. V. tėvo, kaip liudytojo, kvietimo dalyvauti šioje byloje, atmetė, motyvuodamas tuo, kad teismui nėra žinoma kas yra T. M. dukters tėvas ir nežinoma jo gyvenamoji vieta. Šis teismo argumentas yra nesuprantamas, kadangi teismas galėjo išreikalauti vaiko gimimo liudijimo akto įrašą ir gimimo liudijimo duomenis, ir tik nustačius, kad gimimo akto įraše ir gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas, nekviesti jo liudytoju, nesant tokio asmens.

Motyvuojamoji dalis

M. L. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. L. padarė ATPK 174 str. ir 181³ str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį padariusį pažeidimą, teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais bei teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, o nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. įtvirtinta, jog nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. normos dispozicijoje aprašyti keli esminiai joje apibrėžto teisės pažeidimo objektyvieji požymiai: pažeidėjo elgesys turi pasireikšti necenzūriniais žodžiais, gestais arba įžeidžiančiu kibimu, pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje, t. y. tokioje vietoje, į kurią gali patekti kiekvienas to panorėjęs asmuo, pažeidžiant viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-73/2006, 2007 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1280/2007, 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1092/2012 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad M. L. 2013-07-04, apie 20.00 val., viešoje vietoje, prie namo, adresu Gardino g. 86, Druskininkai, girdint ir matant pašaliniams asmenims, įžeidžiamai kibo prie T. M., ir nors konfliktas įvyko dėl asmeninių santykių, pažeidėjos pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas sudaro pagrindą jos veiką vertinti kaip nedidelį chuliganizmą.

Lietuvos Respublikos ATPK 288 str. 1 d. nustatyta, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą, taigi pirmosios instancijos teismas, nutarimą, priimtą 2013-10-31, įteikęs iškart, posėdžio metu, atspausdinus nutarimą prie apeliantės, ne tik nepažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 str. 1 d., kurioje nurodoma, kad asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, tačiau ir tinkamai vykdė administracinių teisės pažeidimų bylų proceso nuostatas bei reikalavimus. Priešingai, nei nurodo apeliantė, tai nereiškia, jog teismas jau iš anksto buvo nusprendęs bylos baigtį.

Pirmosios instancijos teismas apklaustų liudytojais O. B., P. L. parodymus dalyje, kad pažeidėja neapšaukė ir neišplūdo T. M., neišgąsdino jos dukros pagrįstai įvertino kritiškai bei atmetė, kadangi šiuos asmenis apklausti teisme prašė pati pažeidėja, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi, t.y. tuo, kad šie liudytojai duotų palankius jai parodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad abejoti nukentėjusiosios T. M., liudytojų R. G., I. J. ir A. Š. parodymais pagrindo nėra, kadangi jie atitinka ir sutampa su kita bylos medžiaga, taip pat byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad šie liudytojai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Nukentėjusioji T. M. bei liudytojai R. G., I. J. ir A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apeliantė M. L. įžeidžiamai kibo prie T. M., vadindama ją prostitute, narkomane, „pijoke“ ir psichine ligone.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti, jog M. L. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neiškvietė ir posėdyje neapklausė E. V. tėvo. Teismas taip pat pagrįstai nesiaiškino, ar tai, kad pranešimą apie triukšmą pateikė neprisistatęs asmuo, atitinka tikrovę, kadangi ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje neturi jokios reikšmės.

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. nustatyta, kad neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. nustatyta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., užtenka nustatyti bent vieną Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 str. 2 d. numatytą požymį, kadangi šioje normoje pateiktos veikos yra nurodomos kaip alternatyvios.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad M. L. įžeidžiamai kibo prie T. M., vadindama ją prostitute, narkomane, „pijoke“, psichine ligone girdint mažametei T. M. dukrai E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl ko pastaroji išsigando, pagrįstai šiuos veiksmus laikė psichinio smurto demonstravimu vaikams. Nukentėjusioji T. M. paaiškino, kad jos dukra Emilija dėl pažeidėjos šauksmo išsigando ir prisiglaudė, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai R. G., A. Š.. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir Druskininkų Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, informuodama, kad įvertinus pateiktą informaciją, darytina išvada, jog M. N., gyv. Gardino g. 86-508, Druskininkuose, pažeidė mažametės E. V. teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai byloje esančius duomenis laikė pakankamais, ir padarė pagrįstą išvadą, jog M. L. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

M. L. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. ir 181³ str. 1 d. Padaryta veika tinkamai kvalifikuota, kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 str. ir 181³ str. 1 d., visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareiškimu, paaiškinimais, ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais. Skirdamas nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir pagrįstai paskyrė ATPK 174 str. ir 181³ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydį, vadovaujantis ATPK 33 str. nuobaudas subendrinus, nustatė 200 Lt.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 straipsniai) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.