Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-341-324/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-04
Bylos Nr.: 2A-341-324/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11106-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
Atsakovas: A. V.
Ieškovas: S. V.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-341-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11106-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-72-214/2018 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje atliktą įrašą (Nr.175) apie (duomenys neskelbtini) bažnyčioje šalių sudarytą santuoką; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei palikti pavardę V., atsakovui – V.; priteisti iš atsakovo ieškovei 4 000 Eur neturtinę žalą už santuokos iširimą dėl jo kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko J. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, skirti ieškovę sūnaus gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 6 700 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-30 iki 2016-05-30; nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakovu susituokė, kai šeštą mėnesį laukėsi kūdikio. Jų sūnus gimė anksčiau nustatyto laiko, neišnešiotas. Atsakovui rūpėjo ne šeima, o draugai, moterys, pasilinksminimai iki paryčių. 2013 m. pabaigoje mirus ieškovės tėvui, ji nutarė laikinai pagyventi pas motiną (duomenys neskelbtini), kad būtų lengviau išgyventi netektį. Atsakovas persikraustė gyventi kartu, tačiau tolimesnis šeimos gyvenimas dėl jo kaltės nesusiklostė. Atsakovas nuo sūnaus gimimo neprisidėjo finansiškai prie jo išlaikymo, prie bendro šeimos gyvenimo. Atsakovas 2015 m. vasario 8 d. prieš ieškovę griebėsi smurtinių veiksmų, už ką buvo nuteistas Šakių apylinkės rajono teismo baudžiamojoje byloje Nr.1-1-829/2016. Dėl atsakovo smurtavimo ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, nes atsakovas daugiau kaip ketverius metus ją įžeidinėjo, vaiko ir kitų asmenų akivaizdoje vadindamas nepagarbiais žodžiais, todėl iš atsakovo priteistina 4 000 Eur neturtinė žala. Atsakovas nuo vaiko gimimo dienos nesirūpino jo sveikata, praktiškai nerėmė šeimos finansiškai, paskutinius vienerius metus paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino. Nustatytina jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Iš atsakovo priteistinas 200 Eur per mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymas, gaunamų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Kadangi atsakovas neteikė sūnui išlaikymo iki kreipimosi į teismą dienos, todėl išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2016-05-30. Atsakovas nuo 2013-05-30 iki 2016-05-30 šeimos reikmėms skyrė 500 Eur, kurie turi būti atimti iš bendros išlaikymo įsiskolinimo sumos, todėl iš jo priteistina 6700 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma.

3. Atsakovas priešieškiniu prašė šalių sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti sūnaus J. V. gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovą; laikinai apriboti motinos valdžią, kol ieškovė išklausys Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir psichologo rekomenduotus ir teismo įpareigotinus lankyti psichologinius bendravimo su vaiku tobulinimo (tėvystės įgūdžių formavimo kursus), įgis psichologinių žinių, kaip reikia bendrauti su sūnumi ir sūnaus tėvu, nekenkiant sūnaus interesams ir psichologinei raidai; nustatyti ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką po laikino motinos valdžios apribojimo pasibaigimo.

4. Nurodė, kad ieškovė kenkia vaiko interesams, neugdo jo kaip pilnaverčio visuomenės nario, fiziškai ir emociškai jį riboja, yra pernelyg globėjiška, dėl to ieškovė turėtų lankyti psichologinius kursus, kad suprastų, jog vaikui reikalingi abu tėvai. Santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys kartu negyvena nuo 2015 metų ir nei vienas iš sutuoktinių nesistengė išsaugoti santuokos, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė vienas kitam moralinės pagalbos. Tėvas vaiko auginimui turi visas sąlygas, gyvena moderniai įrengtame name su visais patogumais, kuris priklauso atsakovo motinai, jų tarpusavio santykiai šilti. Šiame name vaikui yra skirtas gerai įrengtas kambarys. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, gauna pakankamas pajamas vaikui išlaikyti. Vaiko išlaikymui turi būti skiriama 250 Eur per mėnesį. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, jis skirs vaiko poreikiams papildomas pinigines lėšas vaiko pramogoms ir kitoms reikmėms. Kadangi vaikui reikalingi abu tėvai, prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018-10-19 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Panaikino Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje atliktą įrašą (Nr.175) apie (duomenys neskelbtini) bažnyčioje šalių sudarytą santuoką, sprendė, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovei paliko pavardę V., atsakovui – V. Priteisė ieškovei iš atsakovo 700 Eur neturtinę žalą. Nustatė nepilnamečio vaiko J. V. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo po 200 Eur išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-05-30) iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka. Skyrė ieškovę sūnaus gaunamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo 4 900 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013-05-30 iki 2016-05-30. Nustatė tėvo su sūnumi bendravimo tvarką. Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovei 4 533 Eur advokato išlaidų, 117,73 Eur ekspertizės išlaidų, 27,70 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1 400 Eur advokato pagalbos išlaidų, 52,60 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės valstybei 17,44 Eur, iš atsakovo 69,74 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Nustatė, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įregistruota 2012-11-26 Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.175. Šalių santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. V.. Šalys dėl tarpusavio nesutarimų kartu negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio nuo 2015 m. vasario mėnesį įvykusio konflikto, dėl kurio atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla. Šakių rajono apylinkės teisme 2016-01-28 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nustatyta, kad atsakovas mažamečio sūnaus akivaizdoje sugriebė ieškovę už rankų, kurias suspaudė ir trenkė ją į balkono duris, o vėliau pastūmė, dėl ko ji parvirto ant žemės, taip padarė ieškovei nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendyje nustatyta, kad tai tyčinis nusikaltimas. Šalių konfliktiškus santykius patvirtina Šakių rajono policijos komisariato tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad ieškovė kreipėsi į policiją dėl atsakovo grasinimų jai, konfliktų dėl bendravimo su vaiku. Teismas pripažino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovo veiksmai sukėlė ieškovei fizinius ir dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą, nes prieš ieškovę atsakovas naudojo fizinį smurtą, ieškovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs šalių santuokos trukmę, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, laipsnį, šalies ekonominius rodiklius, iš atsakovo ieškovei priteisė 700 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nustatė, kad nepilnamečio J. V. interesus labiausiai atitiktų maksimali bendravimo su tėvu tvarka, adaptacinio laikotarpio numatyti nereikia, nes sūnaus ir tėvo emociniai ryšiai yra artimi ir šilti. Padarė išvadą, kad ieškovė, siekdama apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, pažeidė CK 3.156 str. nustatytą tėvų valdžios vaiko atžvilgiu lygybę. Ieškovė nepagrindė savo nurodytų aplinkybių, kad vaiko tėvo ar artimų giminaičių iš tėvo pusės bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, priešingai – vaiko psichologinės ekspertizės išvadose ir specialisto išvadoje nurodyta, kad atsakovas tinkamai bendrauja su sūnumi, juos sieja artimas šiltas emocinis ryšys, bendravimas su tėvu sūnui kelia džiugias emocijas ir skatina jo pažintinę, emocinę ir socialinę raidą. Spręsdamas dėl laikino motinos valdžios apribojimo vaiko motinai teismas vertino, kad dėl šalių konfliktų ieškovės nuolatinis trukdymas bendrauti vaikui su tėvu turi piktnaudžiavimo motinos valdžia požymių, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą sūnaus atžvilgiu, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos prisirišęs, tarp jų yra glaudus emocinis ryšys, vaikas motinos tinkamai prižiūrimas ir ugdomas, jo atskyrimas nuo motinos, aplinkos pakeitimas tokio amžiaus vaikui sukeltų neigiamas pasekmes. Atsakovas po vaiko gimimo tik neilgą laiką gyveno su šeima, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu pakenktų vaiko emocinei būsenai. Vaikas labai prisirišęs prie mamos. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, teismas patikslino atsakovo pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, nes ji, lyginant su prašoma nustatyti ieškovės, yra išsamesnė, vertintina kaip maksimali ir aiškiai apibrėžta bendravimo su tėvu tvarka. Priteisė iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas. Ieškovės nenurodyti sąskaitos duomenys negali būti priežastimi neteikti vaikui išlaikymo. Priteisė išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui šioje byloje dienos, po 150 Eur už kiekvieną mėnesį, išskaičiuodamas iš jos 500 Eur sumą, kurią atsakovas davė ieškovei, iš viso priteisė 4 900 Eur.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nutraukdamas santuoką dėl atsakovo kaltės teismas nepagrįstai rėmėsi vien faktu, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nes vartojo fizinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu. Teismas nevertino, jog atsakovo neleistinų veiksmų panaudojimas ieškovės atžvilgiu buvo vienkartinis, susijęs su pačios ieškovės elgesiu ir bendru šalių šeiminių santykių nedarnumu, egzistavusiu iki tol, nuolatinėmis ir ilgą laiką trukusiomis konfliktinėmis situacijomis. Santuokos metu abu sutuoktiniai konfliktavo, elgėsi nepagarbiai vienas kito atžvilgiu, šios aplinkybės yra užfiksuotos 2016-01-28 nuosprendyje. Jame taip pat nurodyta, jog ieškovė smurtavo prieš atsakovą – ne kartą trenkė atsakovui, sulaužė jo akinius, sudaužė telefoną, išmetė jo daiktus per balkoną, vijo jį iš bendrų namų. Teismas privalėjo nustatytus prejudicinius faktus taikyti ne tik atsakovo, bet ir ieškovės atžvilgiu.

7.2. Teismas nevertino, jog šalių santuoka jau buvo faktiškai iširusi iki minėto smurto panaudojimo, netyrė jos iširimo aplinkybių ir nepagrįstai bei neteisingai preziumavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo panaudoto smurto. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo, pablogėjus tarpusavio santykiams, ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Abi šalys teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuoka realiai buvo iširusi iki įvykusio konflikto.

7.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas taikėsi prie ieškovės gyvenamosios vietos pasikeitimo poreikių ir gyveno kartu iki tol, kol buvo pritaikyta kardomoji priemonė. Teismas nevertino, jog, šalims pradėjus gyventi atskirai, ieškovė nebendravo su atsakovu, nedavė jam banko sąskaitos numerio, į kurią jis norėjo pervesti sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas, gyvendamas su ieškove, rėmė šeimą materialiai, mokėjo mokesčius, išlaikė butą, rūpinosi šeimos laisvalaikiu, ieškovės tėvų namais ir ūkiu, prisidėjo prie kitų šeimos poreikių tenkinimo, todėl neteisingi teiginiai, kad atsakovas niekada neprisidėjo prie šeimos gerovės ir vaiko išlaikymo.

7.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip ir kuo pasireiškė žala, kokius konkrečiai sukrėtimus ji patyrė, ko ėmėsi, kad jai padaryta žala būtų sumažinta, t. y. ieškovė nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo ir jos dydžio. Teismas, remdamasis vien apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, vadovavosi deklaratyviais ieškovės teiginiais, kad ji patyrė fizinį smurtą ir dvasinius išgyvenimus. Nors ieškovė neturtinę žalą siejo išimtinai su smurto prieš ją panaudojimo faktu, tačiau tokios žalos atlyginimo ieškovė baudžiamojoje byloje neprašė. Tai patvirtina, jog žala nebuvo realiai patirta, o jeigu ir buvo patirta, ieškovė dėl jos atlyginimo kreipėsi nesavalaikiai, ne tame procese.

7.5. Teismas nurodė, kad ieškovės elgesyje yra piktnaudžiavimo motinos valdžia požymių, tačiau nesiėmė priemonių atsakovo ir jo sūnaus bendravimui užtikrinti. Vien bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymas nereiškia, kad ieškovė nustos piktnaudžiauti motinos valdžia ir tinkamai vykdys sprendimą. Vaiko interesai kur kas labiau pažeidžiami motinos valdžios neapribojus, nes tai skatina vaiko izoliaciją nuo tėvo, ryšių su tėvu praradimą. Laikinai apribojus motinos valdžią, bus užtikrintas vaiko ir tėvo ryšio atstatymas, galimybė vaikui bendrauti su tėvu, o motinos valdžios apribojimui pasibaigus, vaikas be trukdžių galės bendrauti su abiem tėvais.

7.6. Teismas nevertino, kodėl nuo 2015 m. atsakovas ir jo sūnus kartu negyvena, mažai bendrauja, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko dėl to, jog atsakovui buvo apribota teisė artintis prie ieškovės, o tokiu būdu jis neteko galimybės bendrauti su sūnumi. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų ir neužtikrino vaiko ir atsakovo bendravimo – kaip ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos, taip ir po jo ieškovė ir toliau piktnaudžiauja savo teisėmis, neleidžia vaikui bendrauti su atsakovu. Teismas nevertino, kad per visą ginčo dėl bendravimo su vaiku laikotarpį nebuvo susitikimo, kurio metu atsakovas ir sūnus bendrautų be trikdžių. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovės veiksmuose yra nusikalstamos veiklos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje, požymiai. Šio įtarimo pareiškimas suponuoja nuomonę, kad ieškovė vengia sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu netgi pas specialistą, tačiau nesant apkaltinamojo nuosprendžio dėl šios įtariamos veiklos, nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti ieškovės kaltų veiksmų.

7.7. Nustatydamas šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, teismas neatsižvelgė į antstolio fiksuotas aplinkybes, kad ieškovė nevykdė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, į teismo psichologijos ekspertizės aktą, kuriame nustatyta, kad ieškovė formavo ir formuoja sūnaus neigiamą požiūrį į atsakovą, nuteikinėjo ir nuteikinėja sūnų prieš tėvą, daro psichologinį spaudimą sūnui, kad jis nebendrautų su tėvu. Neatsižvelgė į VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialisto nuomonę, kad vaiko ir tėčio ryšio stiprinimui neigiamą įtaką turėjo motinos dalyvavimas per antrą ir trečią susitikimą, buvo stebimas padidintas jos noras globoti vaiką, kuris dažniausiai turi neigiamų pasekmių vaiko psichologinei būsenai ir raidai.

7.8. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistės pateikta išvada, jog, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad šeimos bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, bet ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Teismas turėjo įvertinti VTAS išvadą ir visus kitus byloje surinktus įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir tada spręsti dėl ginčo – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

7.9. Teismas nevertino šalių materialinių ir laiko galimybių rūpintis vaiku. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, gauna pakankamas pajamas vaiko poreikiams užtikrinti. Ieškovė nurodė, kad jos finansinė padėtis prasta, ji negali patenkinti vaiko maksimalių poreikių. Atsakovo darbo grafikas lankstus, jis gali su sūnumi praleisti daug laiko. Ieškovė dirba slenkančiu grafiku, o tomis pamainomis, kai ji dirba, vaikas paliekamas pašaliniams žmonėms – kaimynams, draugėms, broliui, auklėms. Spręsdamas, kad vaiko interesus labiausiai užtikrintų gyvenimas su ieškove, teismas paneigė institucijų padarytas išvadas, kad vaiko poreikius labiausiai atitiktų gyvenimas su atsakovu ir bendravimas su ieškove. Priimdamas priešingą sprendimą, teismas turėjo išsamiai ir detaliai pasisakyti, kodėl nukrypo nuo specialistų pateiktų rekomendacijų, kodėl nevertino ieškovės ir atsakovo elgesio bendravime su vaiku ir tarpusavyje.

7.10. Iš dalies nesutinka su teismo argumentais dėl priteistų 200 Eur nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šalių vaikas neturi specialių poreikių ir pagal sprendimu nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su sūnumi praleidžia du savaitgalius per mėnesį, t. y. 6 dienas iš 30 mėnesio dienų, kuriomis rūpinasi visais jo poreikiais, todėl manytina, kad vaiko išlaikymui turėtų būti skiriama 250 Eur per mėnesį. Kadangi atsakovas nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, keičiant vaiko gyvenamąją vietą turi būti keičiama ir sąlyga dėl išlaikymo šalių sūnui priteisimo. Nustačius nuolatinę sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės turi būti priteisiamas 125 Eur dydžio išlaikymas.

7.11. Teismas nereikšmingu įrodymu laikė ieškovės vengimą atsakovui pateikti savo banko sąskaitos numerį. Atsakovas niekada nevengė mokėti išlaikymo savo vaikui. Teismas nevertino, kad atsakovas visada mokėjo šalių sūnaus gyvybės draudimą, todėl ši suma turėtų būti įskaičiuota į jam teikiamą išlaikymą.

7.12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas, gyvendamas su ieškove, rėmė šeimą materialiai, mokėjo mokesčius, išlaikė butą, rūpinosi šeimos laisvalaikiu, ieškovės tėvų namais ir ūkiu, prisidėjo prie kitų šeimos poreikių tenkinimo (rūpinosi malkomis, maistu, kiemo darbais). Atsakovas šalių namuose Kauno m. Ašigalio g. darė remontus, nupirko ir sudėjo grindis, nupirko svetainės baldus, virtuvės baldus, televizorių, t. y. jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Šalys kartu atostogaudavo, vykdavo prie jūros, todėl neteisingi teiginiai, jog atsakovas niekada neprisidėjo prie šeimos gerovės ir vaiko išlaikymo. Teismas nevertino, kad iki 2015 metų šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl įsiskolinimo priteisimas už 36 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos yra nepagrįstas.

7.13. Nesutiktina su išlaikymo įsiskolinimo 150 Eur mėnesiniu dydžiu. 2013 metais šalių sūnus buvo kūdikis, jo poreikiai tuo metu buvo mažesni, jokių specialių poreikių vaikas neturėjo. Ieškovė nepagrindė, jog gimus kūdikiui atsakovas neprisidėjo prie jo išlaikymo, nesirūpino vaikui reikalingais daiktais, higienos priemonėmis ir maistu. Pagal 2013-2014 metų teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, dažniausiai kūdikiui išlaikymas būdavo priteisiamas po 400 Lt, kas sudaro apie 115 eurų, todėl teismas išlaikymo įsiskolinimo sumą nepagrįstai vertino pagal dabartinę finansinę situaciją ir Lietuvos teismų praktiką.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1. Atsakovas dar iki smurto dienos su ieškove elgėsi nelojaliai, nuolat žemino kitų žmonių akivaizdoje, dėl to ji patyrė psichologinį smurtą. Teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad atsakovo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nes jis ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, ir pagrįstai nesivadovavo prejudiciniu faktu baudžiamojoje byloje, kad ieškovė, besigindama nuo smurtautojo, sudaužė jo akinius.

8.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad gyvendamas su ieškove rėmė šeimą materialiai, mokėjo mokesčius, išlaikė butą, rūpinosi šeimos laisvalaikiu. Apeliaciniame skunde jis nurodė priešingus argumentus, kad „šalių santuoka jau buvo iširusi iki ieškovės minimo smurto panaudojimo prieš ją atvejo“.

8.3. Sūnus gimė neišnešiotas, mažas būdamas dažnai sirgo, buvo gydomas ligoninėse, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, dėmesys. Vaiko tėvo tuo metu šalia nebuvo, todėl ieškovė turėjo viena jį prižiūrėti ir slaugyti. Viena kovodama dėl sūnaus gyvybės, sveikatos, patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl šių priežasčių teismo sprendimas dėl 700 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas.

8.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas faktiškai sūnaus neaugino, tarp jo ir sūnaus nėra ryšio. Teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad iki 2015-02-08 smurto šeimoje įvykio atsakovas buvo tik kaip savaitgalių, ir tai ne kiekvieno, svečias šeimoje. Nustatydamas ir išplėsdamas atsakovo prašomą bendravimo tvarką, teismas užtikrino atsakovo ir sūnaus bendravimą didžiausia apimtimi.

8.5. Teismas teisingai konstatavo, kad, ieškovei pareiškus įtarimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20416-18, tačiau nesant apkaltinamojo nuosprendžio dėl šios veikos, nėra pagrindo neginčijamai konstatuoti ieškovės kaltų veiksmų. Teisingai nustatė, kad nėra pagrindo ieškovei laikinai apriboti motinos valdžią.

8.6. Atsakovas neteisingai nurodo, jog teismas nevertino specialistų išvadų. Teismas pagrįstai nusprendė, kad psichologės teismo posėdyje padaryta išvada apie vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu pakenkimą vaiko emocinei būsenai lemia šio klausimo sprendimą vaiko interesų naudai, neatribojant jo nuolatinio gyvenimo nuo motinos. Nors atsakovas remiasi teismo psichologinės ekspertizės aktu, tačiau jame nėra nuostatos, kad sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas nemotyvuotai nesivadovavo ir atmetė VTAS specialistės pateiktą išvadą, jog, atsižvelgiant į ieškovės elgesį, sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu. Vertindamas VTAS atstovės J. G. žodinę išvadą paskutinio teismo posėdžio metu, teismas motyvuotai ir teisingai nusprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina iš esmės geriau atitinka jo interesus, negu gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su tėvu. VTAS atstovė J. G. šios bylos nagrinėjime, kuris tęsėsi daugiau kaip dvejus metu, dalyvavo pirmą kartą, todėl, tikėtina, buvo neįsigilinusi į bylos esmę. Buvusi skyriaus atstovė A. L., byloje dalyvavusi nuo pradžių, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vienareikšmiškai buvo kitos nuomonės.

8.7. Dėl vaiko nepagarbaus elgesio su tėvu kaltę turėtų prisiimti atsakovas, nes jis vaiko iki penkerių metų faktiškai neaugino, nesukūrė tėvo ir sūnaus ryšio.

8.8. Teismas išsamiai pagrindė, kodėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 200 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Atsakovas patvirtino, kad dirba pagal verslo liudijimą, jo pajamos yra pakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, todėl nepagrįstas atsakovo prašymas vaiko išlaikymui priteisti po 125 Eur kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovo teiginiai dėl priteisto įsiskolinimo yra prieštaringi. Apeliacinio skundo 35 punkte jis nurodo, kad teismas nevertino šalių gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo iki 2015 metų, 10 punkte – kad šalių santuoka jau buvo iširusi iki smurto prieš ieškovę panaudojimo atvejo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog šalys iki 2015 m. gyveno kartu ir jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog nuo 2013-05-30 iki bylos iškėlimo teisme sūnui būtų teikęs išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl šalių santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės ir priteisė ieškovei neturtinę žalą, ar pagrįstai laikinai neapribojo motinos teisių šalių vaiko atžvilgiu ir jo gyvenamąją vietą nustatė su motina, ar tinkamai nustatė išlaikymo dydį ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Apeliacinio proceso metu ieškovė pateikė naują įrodymą – Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-3777-888/2018, kuriuo teismas nusprendė S. V. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 245 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

12. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šis įrodymas priimtinas.

Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos

13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2015 m. vasario mėnesį tarp jų įvykusio konflikto, dėl kurio atsakovas buvo nuteistas. Pažymėtina, jog pastarojo laikotarpio neginčijo nei viena šalis. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog šalių santuoka iširo dėl to, kad jis niekada neprisidėjo prie šeimos gerovės ir vaiko išlaikymo. Atsakovas nurodė, jog nurodytu laikotarpiu šeimą išlaikė, mokėjo mokesčius už butą. Ieškovė nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie tuo metu buvusius šeiminius ryšius ir bendrą ūkį. Tokiu būdu vertinant priežastis, dėl kurių iširo šalių šeima, aktualūs 2012-11-26 – 2015-02-08 laikotarpiu (du metus ir du mėn.) egzistavę faktai, kurie, šalių teigimu, nulėmė santuokos baigtį. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių kaltės dėl šeimos iširimo nustatymui nėra svarbūs pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti ieškovės kreipimaisi į policiją 2016 metais, susiję su šalių konfliktais bendraujant su vaiku.

15. Šia prasme nėra informatyvūs ir liudytojų parodymai – ieškovės brolis liudytojas A. Č. parodė, kad šalys mažai kartu gyveno ir šiuo metu kartu negyvena, atsakovas vaikui neteikia išlaikymo; ieškovės draugė R. R. parodė, kad iš pradžių šalių santykiai buvo geri, pablogėjo gimus vaikui, kad atvykęs atsakovas norėjo jį išsivežti, todėl ieškovė nuo jo su vaiku bėgo; kaimynė V. Š. parodė, jog ieškovės su jos sutuoktiniu niekada nematė; atsakovo motina O. V. parodė, kad ieškovė su ja nebendravo. Ieškovės teigimu, gimus vaikui atsakovui rūpėjo ne šeima, o įvairūs pasilinksminimai iki paryčių. Atsakovas nurodė, jog tai buvo susiję su jo verslu (palapinių nuoma, dėl kurio jis dalyvaudavo renginiuose ir parvykdavo tik surinkęs palapines), tačiau pripažino, kad jo santykiai su ieškove minėtu dviejų metų laikotarpiu buvo įtempti. Ieškovė teigė, jog su atsakovu negali gyventi dėl jo pavartoto fizinio smurto. Esant tokiems duomenims pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus apie šeimos iširimo priežastis, pagrįstai rėmėsi prejudicine tvarka baudžiamojoje byloje nustatytu faktu apie 2015-02-08 atsakovo panaudotą fizinį smurtą prieš ieškovę, padarant jai nežymų sveikatos sutrikimą, dėl kurio atsakovas buvo nuteistas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog įsiteisėjusiu Šakių rajono apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-1-829/2016 nustatyti faktai patvirtina ne apelianto argumentus apie šeimos iširimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovės teiginius apie jos keikimą necenzūriniais žodžiais vaiko akivaizdoje bei fizinį smurtą. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl abipusio fizinio smurto – iš ieškovės (nukentėjusios) parodymų matyti, kad jos veiksmai buvo susiję su moters apsigynimu nuo vyro smurto. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad fizinį sutuoktinių konfliktą išprovokavo kaltinamasis; nukentėjusioji, kuri realiai tokioje situacijoje pajuto grėsmę savo sveikatai ir sudavė kaltinamajam smūgį į veido sritį, netgi nepadarė jam jokio fizinio sužalojimo. Abi šalys baudžiamojoje byloje pripažino, jog 2015-02-08 tarp jų tvyrojo įtampa. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įtampos atomazga tapus atsakovo išprovokuotam fiziniam konfliktui (smurtui), pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija dėl santuokos iširimo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (šioje byloje – už sutuoktinės sužalojimą). Atsakovo akinių sulūžimas buvo jo paties smurto pasekmė, kaip ir baudžiamojoje byloje jam pritaikytas draudimas artintis prie ieškovės. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad telefono sudaužymas nėra nustatytas, nukentėjusios pyktis ir atsakovo rūbų išmetimas pavojaus jo sveikatai nesukėlė, todėl jis neturėjo pagrindo daryti nukentėjusiai fizinį poveikį (CPK 182 straipsnio 2 p.).

17. Sutiktina su apeliantu, kad įvykio dieną namuose tvyrojusi įtampa rodo, jog šalių santykiai buvo nedarnūs, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Atsakovo argumentai apie nepakankamą rūpinimąsi vienas kitu, neteikimą moralinės pagalbos ir maksimalių pastangų išsaugoti santuoką yra deklaratyvaus pobūdžio. Jis nenurodė, kokie konkretūs faktai rodo tokią ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo. Atsakovo argumentai susiję su vėlesniais ginčais dėl bendravimo su vaiku, kuomet šalių šeiminis gyvenimas faktiškai buvo pasibaigęs.

18. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

19. Pagrįstai konstatavęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas fiziniu smurtu ieškovei padarytą neturtinę žalą įvertino 700 Eur. Dėl to atmestini apeliacinio skundo teiginiai apie nepagrįstą ieškovės rėmimąsi apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytais atsakovo veiksmais. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teiginiai apie dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, patiriamus dėl fizinio smurto, yra deklaratyvūs. Toks apelianto vertinimas nei logiškas, nei teisingas, nei kuo nors pagrįstas. Nėra duomenų, rodančių, kad dėl fizinio smurto ieškovė patyrė atvirkštines emocijas ir išgyvenimus (CPK 178 straipsnis). Taip pat pažymėtina, jog neturtinės žalos teismas nesusiejo su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais ieškovės išgyvenimais dėl neišnešioto vaiko sveikatos. Aplinkybė, jog neturtinės žalos ieškovė neprašė atlyginti baudžiamojoje byloje, nepašalina teisės moralinės satisfakcijos reikalauti byloje dėl santuokos nutraukimo.

Dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos

20. Nesutiktina su apeliantu, kad byloje yra nustatytas pagrindas laikinam motinos valdžios apribojimui.

21. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.

22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, siekdama apriboti vaiko ir tėvo bendravimą, pažeidė CK 3.156 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios vaiko atžvilgiu lygybę. Byloje pateiktas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio PK Veiklos skyriaus 2018-07-10 pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.01-1-20416-18, kuriame ieškovė įtariama tuo, kad, Kauno apylinkės teismo 2018-02-22 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių būdama įpareigota užtikrinti nepilnamečio J. V. dalyvavimą konsultacijose pas psichologę ekspertę, psichoterapeutę dr. I. Š.–S., psichologės nustatytomis valandomis pagal psichologės iš anksto nustatytą grafiką pačiai arba perduodant vaiką pristatyti atsakovui, taip pat informuoti ekspertę ir atsakovą elektroniniu paštu iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos apie savo kito mėnesio darbo grafiką iki 2018-03-31 ir iki balandžio 30 d., nepateikė psichologei savo 2018 m. balandžio ir gegužės mėnesių darbo grafikų dėl susitikimų pas psichologę grafiko sudarymo, dėl ko specialistė negalėjo organizuoti atsakovo susitikimų su nepilnamečiu vaiku, tokiu būdu ieškovė tyčia nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šiuose ieškovės S. V. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos numatytos LR baudžiamojo kodekso 245 str.

23. Apeliacinio proceso metu nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018-12-21 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr.1-3777-888/2018, dėl šio nusikaltimo ieškovė buvo išteisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, jog „santykiai tarp S. V. ir A. V. yra asmeninio pobūdžio, itin įtempti ir konfliktiški, to pagrindinė priežastis paties nukentėjusiojo A. V. smurtavimas prieš kaltinamąją S. V. 2015 metais, dėl ko ji nesijaučia saugi, ir už tai A. V. buvo nuteistas (2 t., b. l. 48, 49). Todėl, išimtinai vaiko interesais, toks kaltinamosios S. V. elgesys, nenoras vykdyti teismo įpareigojimo gali būti vertinamas ne kaip sąmoningas, tyčinis nenoras vykdyti teismo sprendimą, bet gali būti suprantamas kaip psichologinė pasekmė kaltinamajai siekiant sumažinti riziką, apsaugoti tiek patį vaiką, tiek save dėl praeityje patirtų neigiamų išgyvenimų, tai yra paties A. V. smurto prieš S. V.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad S. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl to ji dėl jai inkriminuotos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).“

24. Nors šis nuosprendis nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), teisėjų kolegija, remdamasi apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis dėl šalių bendro gyvenimo iširimo priežasties ir konfliktiniais santykiais po 2015-02-08, susijusiais su abiejų tėvų teisių ir pareigų vaikui įgyvendinimu (teise bendrauti ir pareiga jį išlaikyti), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nuolatinis trukdymas vaikui bendrauti su tėvu turi piktnaudžiavimo motinos valdžia požymių, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo taikyti jai laikiną motinos valdžios apribojimą. Tai neatitiktų vaiko interesų. Apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškovė neleidžia be trikdžių jam bendrauti su vaiku, vengia sudaryti sąlygas jiems bendrauti net pas specialistus, formuoja neigiamą vaiko požiūrį į tėvą, tačiau iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų esminių išvadų, jog vaikas visąlaik gyveno su motina, yra prie jos prisirišęs, tarp jų – glaudus emocinis ryšys, motina nuo gimimo išimtinai rūpinosi jo sveikata (vaikas gimė neišnešiotas, problemos šeimoje gali traumuoti jo nervų sistemą), atskyrimas nuo motinos, aplinkos pakeitimas tokio amžiaus vaikui ((duomenys neskelbtini) sukako šešeri) nebūtų suprantas ir sukeltų neigiamas pasekmes.

25. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto VTAS atstovė teismo posėdyje pateikė galutinę išvadą, kad pagrindo apriboti motinos valdžią nėra. Jos nuomone, dėl vaiko nuteikinėjimo prieš tėvą jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui pastarąja išvados dalimi nesivadovauti. Atmestini apelianto teiginiai dėl tokio sprendimo nemotyvavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis pirmiau nurodytais vaiko ryšiais su motina, vadovavosi teismo psichologinės ekspertizės išvada, jog vaiko interesus esamu atveju labiausiai atitiktų maksimali bendravimo su tėvu tvarka, aiškiai apibrėžta, vienareikšmiškai suprantama, pastovi ir vaikui iš anksto žinoma. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013, kt.). Kai vaiko interesus geriausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, jos darbo grafikas negali būti vertinamas kaip pagrindinę išvadą paneigiantis faktorius. Byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikui būtų pakenkęs jo palikimas laikinai prižiūrėti ieškovei artimiems asmenims. Priešingai, nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tėvo sudarytos sąlygos gyventi vaikui yra geros, tačiau, vertinant įrodymų visumą, vaiko interesus geriau atitinka gyvenamoji vieta su motina, nustatant išsamią ir aiškiai apibrėžtą bendravimo tvarką su tėvu (CPK 185 straipsnis). Jos gyvendinimo užtikrinimo instrumentai reglamentuoti vykdymo procesą reglamentuojančiose CPK normose ir CK 3.174 straipsnio 4 dalyje bei 3.175 straipsnio 3 dalyje, jei ieškovė teismo nustatytos tvarkos nesilaikytų.

Dėl išlaikymo dydžio ir jo įsiskolinimo

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016), todėl konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, jis gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo metu priėmimo metu minimali alga sudarė 400 Eur.

27. Atsakovas 250 Eur dydžio vaiko poreikius grindė poreikių lentele t. 5 b. l. 23 (būsto išlaikymo vaiko dalis 60, maistui 80, vitaminams, papildams ir vaistams 40, aprangai ir avalynei 30, vaikų darželiui 40 eurų kas mėnesį), ieškovė 400 Eur dydžio poreikius – lentele t. 2 b. l. 94 (maistui 90, rūbams ir avalynei 60, higienos reikmenims 14, būstui 75, lavinimui, vaikų darželiui 64, gydymo išlaidos 37, laisvalaikiui 20, transportui, telefonui, internetui 40 Eur kas mėnesį) bei vaikui skirtų pirkinių kvitais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarosios išlaidos nėra užaukštintos, juolab atsižvelgiant į tai, kad kitais metais šalių sūnus pradės lankyti mokyklą, o gyvendamas atskirai, atsakovas nežino realių sūnaus poreikių. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Atsakovui pagal nustatytą bendravimo trukmę tektų mažesnė tokių papildomų išlaidų dalis. Be to, jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.). Apeliacine tvarka vertinamu atveju atsakovas neteigia, kad priteisto išlaikymo dydis nėra adekvatus jo turtinei padėčiai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu 200 Eur kasmėnesinio išlaikymo dydžiu.

28. Minėta, kad ieškovė apeliacine tvarka neginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2015-02-08 įvykusio konflikto, todėl sutiktina su apeliantu atsakovu, jog išlaikymo įsiskolinimas nepagrįstai priteistas nuo 2013-05-30. Vertinant protingumo principu, sutuoktiniams gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, jų abiejų kartu yra teikiamas ir išlaikymas vaikui, kurį pagrįsti kvitais, banko sąskaitomis ar kitais įrodymais nėra būtina ar visais atvejais įmanoma. Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimas nustatytinas tik 2015 m. vasario – 2016 m. gegužės mėn. laikotarpiu (už 17 mėnesių). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su 150 Eur dydžio kasmėnesinio išlaikymo įsiskolinimo įvertinimu. Nurodomu laikotarpiu šalių sūnus nebebuvo kūdikis. Teisėjų kolegijos vertinimu, 300 Eur išlaikymo poreikis yra visiškai realus atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio pateikimo 2016-05-30 pagrįstu pripažintas 400 Eur dydžio išlaikymo poreikis. Tuo remiantis išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas iki 2050 Eur (17x150-500).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

29. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, pagrindų laikinai apriboti motinos teises nebuvimo ir išlaikymo dydžio, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netinkamai nustatęs išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, nepagrįstai priteisė 4900 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į bylos kategoriją bei tai, kad su advokatų pagalba susijusias bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė vadovaudamasis pareikštų ir patenkintų reikalavimų skaičiumi, teisėjų kolegija sprendžia, jog išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas nesudaro pagrindo perskaičiuoti šalims paskirstytas jų patirtas advokatų pagalbos išlaidas bei žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1-4 d.) (pažymėtina, kad šių išlaidų paskirstymo šalys apeliacine tvarka neginčija). Kadangi nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo ieškovė yra atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl jo priteisimo iš atsakovo, iš atsakovo priteistinas 133,5 Eur (72+61,5) žyminis mokestis valstybei už patenkintą ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) (3 proc. nuo 200x12 +3 proc. nuo 2050 Eur išlaikymo įsiskolinimo).

30. Apeliacinio proceso metu atsakovas sumokėjo 375 Eur žyminio mokesčio (t. 5 b. l 86), ieškovė sumokėjo 1500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

31. Kasacinis teismas 2008-09-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008 yra išaiškinęs, jog „santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Akivaizdu, kad nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams ar sutuoktiniui dydis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.). Taigi ir bylinėjimosi išlaidų klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis.“

32. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad kaltu dėl santuokos nutraukimo yra pripažintas atsakovas, iš jo ieškovei priteistinos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 1500 Eur išlaidos šio procesinio dokumento parengimui yra akivaizdžiai per didelės – atsiliepime nenurodyta jokių naujų aplinkybių, dalis jame išdėstytų faktų nepagrįsti (neturtinės žalos dydžio motyvavimas vaiko sveikata, neteisingai nurodytas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis). Rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme neprivalomi, o 2018-12-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio pateikimas nėra aplinkybė, didinanti atsiliepimą parengusio advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tuo remiantis nustatytinas 500 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme dydis (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti, sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 2050 (dviejų tūkstančių penkiasdešimties) Eur. Papildyti sprendimą šiuo sakiniu:

„ Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 133,5 (šimtą trisdešimt tris Eur 50 ct) Eur žyminio mokesčio valstybei, sumokant priteistą sumą valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei S. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėVirginija GudynienėVirginija Lozoraitytė