Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15688-214/2016 pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: sūnus su tėvu bendrauja vieną kartą per savaitę. Sūnaus bendravimas su tėvu vyksta iš anksto ieškovės ir atsakovo suderintoje vietoje ne ilgiau kaip 3 (tris) valandas dienos metu. Sūnaus bendravimo su tėvu metu, visada dalyvauja ieškovė, jo motina. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybėmis, kad atsakovas nepaiso ieškovės bei mažamečio sūnaus interesų, pasiima vaiką iš anksto nesuderintu laiku ir be ieškovės leidimo, neinformuoja ieškovės, kur būna su vaiku, kur leidžia laisvalaikį, neužtikrina vaiko saugumo bei traumuoja jį psichologiškai, nuteikinėdamas jį prieš ieškovę.Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad su ieškovės prašymu sutinka tik iš dalies ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną bendravimo tvarką užtikrinančią maksimalų atsakovo bendravimo su sūnumi bendravimą. Nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas visada norėjo bendrauti su sūnumi, nevengė tėvo pareigų, rūpinosi sūnumi tiek kiek galėjo ir tiek kiek leido ieškovė. Sūnus yra išreiškęs norą bendrauti su tėvu. Ieškovės noras apriboti atsakovo ir jo sūnaus bendravimą yra nesuderinamas su vaiko interesaisIšvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje pritaria, kad būtų nustatytą A. V. bendravimo su sūnumi bendravimo tvarka atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ir jo interesus.Išvadą teikianti institucija – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad skirti laikinąją apsaugos priemonę sūnaus atžvilgiu netikslinga, atsakovui bendravimo su sūnumi teisė turi būti suteikta.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies.Nustatė atsakovo A. V. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. V. tvarką:

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu šalys suderino ir susitarė dėl abiem šalims priimtinos bendravimo tvarkos ir prašė teismo ją nustatyti. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes bei Vaiko teisių apsaugos skyrių išvadas, teismas sprendė, jog šalys geruoju susitarė dėl dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, atsižvelgiant į tai, kad teisėtas vaikų interesas yra bendravimas su abiem tėvais, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną šalių susitartą, iki bus priimtas teismo sprendimas, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.).Teismas laikė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra adekvačios byloje pareikštiems reikalavimams, nėra pažeisti protingumo, teisingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Kadangi santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, bendravimo tvarką nustatė laikinai, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos laikiną bendravimo su vaikais tvarką.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė prašo pakeisti 2016-07-01 Kauno apylinkės teismo nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: sūnus su tėvu bendrauja vieną kartą per savaitę. Sūnaus bendravimas su tėvu vyksta iš anksto ieškovės ir atsakovo suderintoje vietoje ne ilgiau kaip tris valandas dienos metu dalyvaujant ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 147str. numatytos tvarkos - klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesinius terminus, apie žodinį nagrinėjimą ieškovei ir jos atstovui nepranešė. Teismui neinformavus tinkamai ieškovės apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo žodinį nagrinėjimą buvo pažeista teisė į teisingą teismą, ieškovei buvo suvaržyta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu teismo posėdyje, procesas nepagrįstai užvilkintas. Ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2016-06-02, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atidėtas tris kartus dėl nežinomų ieškovei motyvų. Nei ieškovei, nei jos atstovui advokatui apie posėdį nebuvo tinkamai pranešta, t.y. tik 2016-06-29 telefonu ieškovė buvo informuota apie 2016-06-30 vyksiantį posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo svarstymo žodinio proceso tvarka. Ieškovės atstovas 2016-06-30 posėdyje dalyvauti negalėjo dėl užimtumo, tokiu būdu ieškovė, dalyvaudama teismo posėdyje be atstovo, negalėjo tinkamai apginti savo teisių, patyrė psichologinį spaudimą iš atsakovo bei teismo dėl ko teismo posėdžio metu nukrypo nuo savo pradinio procesiniame dokumente išdėstyto reikalavimo ir iš dalies sutiko su atsakovo atkakliai siūloma bendravimo su nepilnamečiu tvarka. 1 ir 2 punktuose nustatyta laikina bendravimo tvarka yra itin ydinga, neteisinga, žalinga mažamečio vaiko asmenybės vystymuisi ir emocinei būklei, nustatyta, visapusiškai neįvertinus visas aplinkybes apie atsakovo asmenį ir sūnaus amžių. Bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis pakenktų normaliam vaiko dienos režimui, o mažamečio vaiko išvežimas iš motinos gyvenamosios vietos, t.y. jam įprastos aplinkos, visam savaitgaliui gali turėti žalingų pasekmių. Mažametis yra 3,5 metų amžiaus, atsakovas nė karto nėra pasilikęs vienas su vaiku per naktį, todėl nežino vaiko dienotvarkės, o dėl praktikos stokos atsakovas vienas negalėtų dvi paras tinkamai pasirūpinti mažamečiu. Tokio amžiaus vaikas yra per mažas nakvoti pas atsakovą, be to tokiam bendravimui reikia mažametį pratinti palaipsniui, kad nakvojimas svetimoje vietoje nesukeltų nerimo. Ieškovė mano, kad mažo vaiko išvežimas į jam mažai žinomą aplinką su nakvyne neabejotinai sukeltų stresą. Palikus galioti nustatytą laikinąją bendravimo tvarką nebus užtikrintas vaiko saugumas -atsakovo gyvenamosios vietos kieme yra neaptvertas vandens telkinys, laikomi palaidi šunys ir pan. Sūnus yra dar mažas, todėl jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Teismas neatsižvelgė į rašytinius įrodymus, neigiamai charakterizuojančius atsakovą- jis nuteistas lygtinai už smurtą; medicininius išrašus pažyminčius jo nesugebėjimą užtikrinti vaiko saugumo, atsakovo gyvenamoje aplinkoje esančius rizikos veiksnius, o taip pat ieškovės posėdžio metu išdėstytas aplinkybės, jog mažametis yra nuteikinėjamas prieš motiną, po pasimatymų su atsakovu vaikas būna neramus, vartoja necenzūrinius žodžius. Sūnaus bendravimas su tėvu daro jam žalą, atsakovas netinkamai naudojasi savo kaip tėvo teisėmis, neužtikrina mažamečiui saugios aplinkos, psichologiškai traumuoja vaiką, žemina motinos autoritetą, todėl jo laikinas bendravimas su vaiku turi būti nustatomas minimalus.Pridedami teismui nauji įrodymai – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalių rajono policijos komisariato raštas pažymi, kad dėl atsakovo veiksmų buvo kreiptasi į teisėsaugą keletą kartų, tame tarpe ir dėl to, jog be ieškovės žinios šis pasiėmė mažametį, neinformuodamas nei apie buvimo vietą nei apie bendravimo trukmę. Minėtas dokumentas pažymi, jog atsakovas nėra linkęs klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu ir bendravimu, spręsti abipusiu sutarimu, dėl ko ieškovė yra priversta kreiptis pagalbos į policiją dėl mažamečio vaiko buvimo vietos nustatymo. Pridedamą dokumentą prašo prijungti prie bylos.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Nei su prašymu skirti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų, kad atsakovas daro neigiamą įtaką savo sūnui, ar kitaip pažeidžia jo interesus. Akivaizdu, kad aplinkybių, kurios leistų teismui nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su J. V. tiesiog nėra. Tai patvirtina ir dviejų išvadas teikiančių institucijų pateikti dokumentai. Ieškovės samprotavimai apie tai, kad atsakovas negali vaiku pasirūpinti dėl praktikos stokos, kad atsakovas nežino sūnaus dienotvarkės negali būti tinkamas pagrindas nustatyti minimalią atsakovo ir J. V. bendravimo tvarką. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės teiginius dėl nesaugios atsakovo gyvenamosios aplinkos ir nepilnamečiam sūnui galimai kilsiančio streso ilgesniam laikui pasiliekant su tėvu. Byloje esantys surinkti įrodymai (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas JI3-751) kategoriškai paneigia ieškovės teiginius dėl galimai nesaugios atsakovo gyvenamosios aplinkos. Atkreiptinas dėmesys į nekonstruktyvų ir nepilnamečio sūnaus interesų neatitinkantį pačios ieškovės elgesį. Norėdama išvengti jos nurodomų galimai kilsiančių problemų atsakovui bendraujant su sūnumi, ieškovė turėtų imtis konstruktyvių veiksmų supažindindama atsakovą su kažkokiais specifiniais sūnaus poreikiais, jeigu tokie yra. Tačiau vietoje to ieškovė visaip stengiasi riboti atsakovo bendravimą su jo nepilnamečiu sūnumi, taip pati sukeldama jam stresą ir įtampą. Prie atskirojo skundo pridedamas 2016-06-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, kuris Ieškovės nuomone parodo Atsakovo nenorą bendravimo su vaiku klausimus spręsti geranoriškai, tačiau pats policijos pareigūnų iškvietimo faktas jokiu būdu nepatvirtina ieškovės teiginių. Akivaizdu, kad tiek 2016-05-08, tiek 2016-05-29 ieškovė policijos pareigūnus kvietė norėdama apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu sūnumi. Pažymėti, kad nei vienu atveju nebuvo nustatyta jokių netinkamo atsakovo elgesio požymių. Abiem atvejais ieškovė rašyti pareiškimą atsisakė, kaip vėliau paaiškėjo teismo posėdžio metu, į vaiko teisių apsaugos specialistus nesikreipė. Atskirajame skunde teigia, kad nakvojimas svetimoje vietoje J. V. gali sukelti nerimą, stresą. Tai taip pat yra tik ieškovės nieko nepagrįsti samprotavimai. Pats J. V. yra išreiškęs norą bendrauti su atsakovu. Vaikas su atsakovu bendrauja noriai, mielai su juo pasilieka. J. V. šiuo metu eina ketvirti metai, jis visiškai aiškiai sugeba išreikšti savo nuomonę. Atsakovas nesutinka ir su atskirojo skundo teiginiais dėl procesinių pažeidimų. Nagrinėdami šeimos bylas teismai prioritetą suteikia vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 str. 1 d.). Visiškai neaišku, kaip ieškovės nurodyti „proceso teisės normų pažeidimai“ sąlygojo šio principo nesilaikymą ir vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Atsakovo manymu vien tai, kad teismo padarytos išvados ir priimti sprendimai dėl kažkokių tai priežasčių nepatinka Ieškovei negali būti laikoma pakankama priežastimi juos laikyti neteisėtais ir nepagrįstais. Ieškovė turėjo pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Tačiau ieškovė to nedarė ir būtent jai jos nurodytoje gyvenamojoje vietoje nepavykus įteikti procesinių dokumentų teismas buvo priverstas skirti kitą posėdį. Ieškovės argumentai dėl to, kad teismo veiksmai sutrukdė jai pasirūpinti tinkamu atstovavimu taip pat vertintini kritiškai. Pasirūpinti atstovavimu ir informuoti teismą apie pasirinktą atstovą buvo būtent ieškovės pareiga, tačiau apie jokį atstovą, su kuriuo ieškovė yra sudariusi susitarimą dėl atstovavimo teismas informuotas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016-06-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalių rajono policijos komisariato raštą, kad dėl atsakovo veiksmų buvo kreiptasi į teisėsaugą keletą kartų, tame tarpe ir dėl to, jog be ieškovės žinios šis pasiėmė sūnų, neinformuodamas nei apie buvimo vietą nei apie bendravimo trukmę. Minėtas dokumentas pažymi, jog atsakovas nėra linkęs klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu ir bendravimu, spręsti abipusiu sutarimu, dėl ko ieškovė yra priversta kreiptis pagalbos į policiją dėl mažamečio vaiko buvimo vietos nustatymo. Pridedamą dokumentą prašo prijungti prie bylos.

CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė šį dokumentą turėjo galimybę pateikti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2016-06-30), kadangi dokumento parengimo data yra 2016-06-20. Be to šiame rašte nurodoma tik iškvietimų datos (2015-02-08, 2015-09-13, 2016-05-08, 2016-05-29), nenurodant iškvietimo priežasčių. Apeliantė nenurodė aplinkybių dėl kurių ji šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad apeliantė būtų šį dokumentą pateikusi pirmosios instancijos teismui, kuris nepagrįstai ją būtų atsisakęs priimti. Byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą atitinkamoms išvadoms, patikrinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, padaryti. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktą 2016-06-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalių rajono policijos komisariato raštą Nr.64-64-s-31135.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta atsakovo su nepilnamečiu sūnumi J., gim. (duomenys neskelbtini), laikina iki teismo sprendimo įsiteisėjimo bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Apeliantė nurodo, kad 1 ir 2 punktuose nustatyta laikina bendravimo tvarka yra itin ydinga, neteisinga, žalinga mažamečio vaiko asmenybės vystymuisi ir emocinei būklei, nustatyta, visapusiškai neįvertinus visas aplinkybes apie atsakovo asmenį ir sūnaus amžių, kadangi bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis pakenktų normaliam vaiko dienos režimui, o mažamečio vaiko išvežimas iš motinos gyvenamosios vietos, t.y. jam įprastos aplinkos, visam savaitgaliui gali turėti žalingų pasekmių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais apeliantės argumentais. Iš 2016-06-30 teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad ieškovė (03 min. 00 s.) sutiko nusileisti dėl bendravimo tvarkos, atsakovo atstovas (03 min. 42 s.) taip pat nurodė, kad atsakovas yra linkęs susitarti šiuo klausimu, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė (05 min. 09 s.) taip pat nurodė, kad šalys turi susitarti dėl bendravimo tvarkos. Bylą nagrinėjanti teisėja (05 min. 58 s.) pasiūlė šalims byloje padaryti pertrauką ir susitarti dėl bendravimo su sūnumi tvarkos, šalys sutiko. Ieškovė sutiko, kad vaikas bendrautų su atsakovu du kartus per savaitę ir vieną kartą savaitės viduryje bei ieškovė pirmą mėnesį dalyvautų tėvo ir sūnaus susitikimuose (05 min. 10 s.), taip pat sutiko atsakovui pateikti savo darbo grafiką (14 min. 02 s.; 40 min. 52 s.). Atsakovas sutiko bendrauti su vaiku du savaitgalius bei kartą per savaitę (15 min. 39 s.), atsakovo atstovas patvirtino, kad nustatyta bendravimo tvarka priimtina (43 min. 15 s.). Vaiko teisių apsaugos atstovė pritarė tarp šalių suderintai laikinai bendravimo atsakovo su sūnumi tvarkai (30 min. 04 min.). Taigi apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2016-06-30 teismo posėdžio garso įrašu, matyti, kad šalys suderino ir susitarė dėl abiem šalims priimtinos atsakovo su sūnumi bendravimo tvarkos. Civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių argumentų, įrodymų, kad bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis pakenktų normaliam vaiko dienos režimui, o mažamečio vaiko išvežimas iš motinos gyvenamosios vietos, t.y. jam įprastos aplinkos, visam savaitgaliui gali turėti žalingų pasekmių, kad vaiko buvimas tėvo aplinkoje kelia riziką ar yra nesaugus, kad tėvas nesugebės tinkamai pasirūpinti vaiku. Byloje taip pat nenustatyta, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, nenori su juo pasilikti ar vykti pas jį, todėl nėra pagrindo teigti, kad vaikas yra per mažas nakvoti pas atsakovą, kad nakvojimas svetimoje vietoje gali sukelti vaikui nerimo, kadangi vaikas bus su sau artimu žmogumi – tėvu. Byloje taip pat pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kuriose pritariama, kad būtų nustatyta laikina atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka. 2016-06-30 teismo posėdyje dalyvavusi vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, kad nustatant laikiną atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus bei pritarė šalių sutartai laikinai atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkai (30 min. 04 s.).

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką būtent ir atsižvelgė į teismo posėdyje šalių šiuo klausimu išreikštą valią, vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktas išvadas. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismo patvirtinta 1 ir 2 punktuose laikina bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams ir dėl to būtų pagrindas ją keisti ieškovės atskirajame skunde siūlomu būdu. Apeliantė nurodo, kad teismas nesilaikė CPK 147 str. numatytos tvarkos - klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesinius terminus, apie žodinį nagrinėjimą ieškovei ir jos atstovui nepranešė, be to, teismui neinformavus tinkamai ieškovės apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo žodinį nagrinėjimą buvo pažeista teisė į teisingą teismą, ieškovei buvo suvaržyta galimybė pasirūpinti tinkamu atstovavimu teismo posėdyje, procesas nepagrįstai užvilkintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties, neteisėtumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (179 str. 2 d.) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirtas nagrinėti 2016-06-14 rašytinio proceso tvarka, atsakovui pasiūlyta pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš nutarties turinio matyti, kad teismas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų apsaugą ir objektyviau išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikė tikslinga gauti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą bei atsakovo atsiliepimą. 2016-06-14 nutartimi teismas nutarė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016-06-29. Teismas nurodė, kad prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės, kad siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją ir teisingai išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, būtina tiesiogiai išklausyti šalis.

Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su vaiko interesais, be to įstatymas nedraudžia šį klausimą svarstyti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nesilaikė CPK 147 str., nustatytos tvarkos – klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti rašytinio proceso tvarka. Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalims buvo išsiųsti teismo šaukimai. Iš 2016-06-29 teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad į klausimo nagrinėjimą neatvyko ieškovė, apie teismo šaukimo įteikimą./neįteikimą duomenų nėra (01 min. 07 s.). Teismo posėdžio metu padarius pertrauką buvo nustatyta, kad ieškovė nėra gavusi teismo šaukimo, tačiau telefoninio pokalbio metu buvo suderintas kitas teismo posėdžio laikas (00 min. 10 s.). Todėl negalima sutikti su apeliantės pozicija, kad apie žodinį nagrinėjimą ieškovei ir jos atstovui teismas nepranešė, o neinformavus tinkamai ieškovės apie laikinųjų apsaugos priemonių klausimo žodinį nagrinėjimą buvo pažeista teisė į teisingą teismą. Be to ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad dėl bylos vedimo per advokatą nėra apsisprendusi. 2016-06-30 teismo posėdžio metu ieškovei buvo išaiškintos jos teisės, tačiau ieškovė neteikė prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, tam, kad byloje nedalyvauja jos atstovas. Esant šioms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidė procesines teisės normas.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šiuo metu egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos pagal vienos ar abiejų šalių prašymą.Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė už atskirojo skundo surašymą patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus: sąskaitą už teisines paslaugas Nr.42 ir pinigų priėmimo kvitą 100 Eur sumai. Tačiau atskirajame skunde apeliantė neprašo šių išlaidų priteisti iš atsakovo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme advokatų padėjėjams nesuteikta teisė atstovauti bylos šalis, o šiuo atveju sąskaita už teisines paslaugas yra išrašyta it pasirašyta advokato padėjėjos už atskirojo skundo parengimą. Taip pat 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad apeliantės atskirasis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš priešingos šalies nepriteisiamos (CPK 93 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės atskirąjį skundą šios išlaidos iš jos nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.