- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-239-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00539-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- D. N.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (D. N.) atstovės A. P. (toliau – ir apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir D. N. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2025 m. sausio 10 d., 17.26 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams. Tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą D. N. skirta administracinė nuobauda – 70 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su minėtu Institucijos nutarimu, D. N. jį apskundė teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir D. N. skundas netenkintas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu D. N. atstovė A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. N. atžvilgiu nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ties viešbučiu „N.“, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtas kelio ženklas, leidžiantis sustoti. Į bylą pateiktoje nuotraukoje tolumoje matyti ženklas, draudžiantis sustoti, o už jo yra lygiagrečiai įrengti stulpeliai su prikabintomis grandinėmis. Vadinasi, atkarpoje nuo pirmojo iki antrojo ženklo sustoti yra leidžiama (kelio ženklas negalioja taksi automobiliui su įjungtu taksometru).
5. Institucijos teigimu, apelianto vairuojamas automobilis yra sustojęs ir „stovi“ ant „šaligatvio“, tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktų VĮ „Registrų centro“ REGIA duomenų, jog automobilis faktiškai sustojo privačiame kieme. Šį skundo teiginį iliustruojant nuotraukomis, nurodoma, jog pirmojoje VĮ „Registrų centro“ REGIA paslaugos ekrano kopijoje matyti, kad privatus sklypas ribojasi su važiuojamąja kelio dalimi tiesia linija iki kelio posūkio. Antrojoje nuotraukoje matyti faktinė kelio ir privataus sklypo riba, atskirta trinkelėmis, t. y. trinkelių išdėstymas skiria ne šaligatvį nuo kelio, bet žymi privataus sklypo ribą. Taigi, kaip matyti iš REGIA paslaugos duomenų, privačių sklypų riba yra visiškai tiesi linija palei važiuojamąją kelio dalį, nuosekliai ši riba greta šalia esančio pastato – parduotuvės „K.“, atskirta dar papildomai ir stulpeliais su pakabintomis grandinėmis, kas dar labiau išryškina sklypo nuosavybės ribas ir jų atitiktį pateiktam REGIA išrašui. Apelianto atstovės nuomone, vadovaujantis Institucijos argumentais, bet kuris automobilis sustojęs ir stovintis bet kuriame privačiame sklype taisyklingai (keliomis eilėmis išklotų plytelių) yra KET pažeidėjas, nes plytelės matosi kaip šaligatvis. Maža to, bet kuriame privačiame kieme juk taip pat vaikšto pėstieji. Atkreipiamas dėmesys, jog jeigu valstybės institucijos negali pagrįsti juridiniais dokumentais, jog miesto infrastruktūroje aptariama atkarpa yra šaligatvis, tuomet argumento – „akivaizdžiai matosi“, teisinėje valstybėje teisme akivaizdžiai neturi pakakti. Tuo labiau, D. N. – privatus asmuo, valstybės institucijoms teikia įrodymus, jog jo vairuojamas automobilis yra sustojęs privačiame kieme, o minėtos institucijos į tokį argumentą atsako – tikrai matosi šaligatvis ir KET taisyklės galioja taip pat ir privačiuose sklypuose. Apibendrinant nurodoma, kad nuosekliai sekant institucijų logine mintimi – bet kuriame privačiame kieme taip pat vaikšto pėstieji, vadinasi, kiekvienas privatus kiemas yra šaligatvis, kuris pagal savo paskirtį, nėra skirtas automobiliams sustoti ir stovėti.
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog byloje neįrodytas šaligatvio statusas. Remiantis apeliacinio teismo praktika, analogišku atveju, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-497/2025, konstatuota, jog byloje nesurinkta įrodymų dėl šaligatvio statuso, todėl administracinė teisena nutraukta. Apelianto atstovės teigimu, nei Institucija, nei pirmos instancijos teismas šioje byloje nekreipė dėmesio į REGIA paslaugos išrašus, jog teritorija priklauso nuosavybės teise viešbučiui. Taip pat Institucija savo ruožtu nepateikė, o pirmosios instancijos teismas neišreikalavo iš pastarosios juridinę reikšmę turinčių įrodymų, jog aptariama atkarpa – „šaligatvis“. Šiuo gi atveju ir Institucija, ir pirmosios instancijos teismas aptariamą atkarpą „akivaizdžiai“ mato šaligatviu, tačiau į bylą nebuvo pateikti juridiniai dokumentai, patvirtinantys, kad tai ne viešbučio teritorija, o būtent šaligatvis, taip pat nebuvo nustatyta, kiek konkrečiai centimetrų automobilis yra sustojęs (ir stovi) ant šaligatvio, ką buvo privalu padaryti.
Šalies argumentai
7. Apelianto atstovė teigia, jog Institucijai neteikiant įrodymų, apeliantui bei kitiems automobilių vairuotojams ši situacija (privatus kiemas lygu šaligatvis) nėra suprantama ir neatitinka teisinio tikrumo principo, ir, esant prieštaravimams ar dviprasmybėms, jos turi būti aiškinamos apelianto naudai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, o ne argumentais „matosi“. Kartu akcentuojama, jog situacija vairuotojui matoma taip – privatus sklypas – viešbučio teritorija, skirtingos plytelės, kurių gražus išdėstymas atskiria kelio atkarpą nuo privataus sklypo, vietoje buvusios taksi aikštelės matosi kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, apimantis „šaligatvį“. Skunde pažymima ir tai, kad kiekvieno viešbučio teritorija – privatus kiemas, paprastai yra pritaikytas klientų įlaipinimui ir išlaipinimui, todėl sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą, be kurio neįmanoma keleivių aptarnavimo paslauga. Savaime suprantama, kad vairuotojai nesitiki privačiuose sklypuose matyti kelio ženklą, leidžiantį stovėjimo būdą ant šaligatvio, net ir neneigiant KET galiojimo privačiuose kiemuose, nelogiška privatų kiemą laikyti šaligatviu. Cituojant Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) apibrėžtą šaligatvio sampratą, teigiama, kad privatus viešbučio kiemas, esantis greta važiuojamosios kelio dalies, nėra viešajai infrastruktūrai priklausančio kelio dalis. Viešbučio „N.“ administracija savo teritorija disponuoja kaip privačiu sklypu, o ne šaligatviu, kuriame negali sustoti ir stovėti automobiliai. Viešbučio administracija nesikreipia į Instituciją dėl tariamų pažeidimų, o viešbučio teritorijoje automobilius nuolat parkuoja tiek viešbučio svečiai, tiek darbuotojai. Institucija nesilaikė savo pareigos neginčijamai įrodyti pažeidimo fakto, keliamo klausimo dėl šaligatvio statuso nei viena institucija iš esmės nenagrinėjo, apsiribodamos deklaratyvia prielaida. Apelianto atstovės teigimu, „šaligatvio“ statusas šioje byloje neįrodytas. Taigi, nebuvo pateikta jokių teisinių įrodymų, susijusių su aptariamos atkarpos statusu, nors tai yra esminė aplinkybė, turinti tiesioginę reikšmę atsakomybės buvimui.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apelianto automobilio „stovėjimo“ faktas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Apelianto atstovės teigimu, automobilio uždarytos durelės ir bagažinė gali reikšti ir tai, kad automobilis lėtai važiuoja, todėl pirmosios instancijos teismas savo poziciją, jog automobilis „stovi“ grindžia prielaidomis. Tai, kad asmuo eina tolimesniu atstumu (kaip nurodo pirmosios instancijos teismas), taip pat visiškai nereiškia, jog jis neina prie automobilio. Asmuo eina sau patogia trajektorija, ar jis nutolęs, ar nenutolęs – niekaip neįrodo, jog galutinis jo tikslas nebuvo prieiti prie taksi automobilio, atvykusio pagal iškvietimą. Tokiu būdu, apelianto atstovės vertinimu, šiame ginče visi priimti sprendimai yra nepagrįsti, paremti prielaidomis ir spėliojimais, o ne pareiga neginčijamai įrodyti pažeidimo faktą.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Institucija savo interneto svetainėje skelbia „Atmintinę dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo“ (toliau – ir Atmintinė). Šioje Atmintinėje labai aiškiai nurodoma, jog nuotraukos turi būti iš skirtingų pusių ir pan. Šiuo atveju byloje pateiktos nuotraukos iš vieno ir to paties taško. Nors taisyklės turi būti taikomos visiems vienodai, tačiau pati Institucija į Atmintinės nuostatas nebekreipia dėmesio, jas gali laisvai ignoruoti ir vadovautis patogiomis interpretacijomis. Tokia praktika ne tik sukuria dvigubus standartus, bet ir formuoja palankias prielaidas korupcinio pobūdžio sprendimams – kai taisyklės egzistuoja, bet jų laikymasis priklauso, šiuo atveju, nuo Institucijos valios. Apelianto atstovės teigimu, ne tik nesivadovaujama Atmintine, bet ignoruojami ir „Tvarkau miesto“ reikalavimai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pavyzdžiui, 2023 m. balandžio 19 d. administracinėje byloje Nr. el-5-662/2023) yra išaiškinęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Dėl pastarųjų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtotų nuostatų, kurios iš esmės atitinka situaciją nagrinėjamoje byloje, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutylėjo, nors savo skunde šiuos argumentus apeliantas ypatingai akcentavo.
11. Apibendrinant, apelianto atstovė nurodo, jog šioje byloje neįrodytas nei „šaligatvio“ statusas, nei stovėjimo faktas, o tai reiškia, kad nėra pažeidimo sudėties. Be to, skundžiamas nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų ir plačiai apeliaciniame skunde išplėtotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
12. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo apelianto D. N. atstovės A. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime nurodoma, jog pirmos instancijos teismas, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl D. N. skundo netenkino. Institucijos nuomone, bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino surinktus įrodymus, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovės A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
14. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovės A. P. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties motyvus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju D. N. padarė administracinį nusižengimą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), paliktu nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi, pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ar daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmos instancijos teismas.
16. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovė A. P. apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Taigi apygardos teismas, pritardamas pakankamai išsamiems, aiškiems bei bylos įrodymais pagrįstiems procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, papildomai jų nekartos, o juos tik papildys atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Taip pat šiame kontekste akcentuotina, jog tokia pozicija yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023). Juolab, kad D. N. už administracinius nusižengimus (padarytus 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. spalio 2 d., 2024 m. spalio 10 d., 2024 m. gruodžio 13 d., 2024 m. gruodžio 17 d. toje pačioje vietoje, tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje) pagal analogiškus kaltinimus jau yra nubaustas, netenkinus jo apeliacinių skundų, kurie tai pat buvo grindžiami iš esmės analogiškais argumentais, galutinėmis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. birželio 19 d. ir 2025 m. liepos 10 d nutartimis (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-574/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-133-873/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-138-1036/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-167-935/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-201-957/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-228-1036/2025).
17. Nagrinėjamu atveju D. N. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2025 m. sausio 10 d., 17.26 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, tokiu būdu jis pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Tokias aplinkybes tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nustatė byloje surinktais ir teisingai įvertintais įrodymais, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų. Apelianto atstovė byloje neginčija, kad administraciniame kaltinime užfiksuota transporto priemonė „Mercedes Benz E 200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. N., kad nurodytą dieną jis pats valdė transporto priemonę. Esminis apeliacinio skundo, kaip ir skundo pirmosios instancijos teismui, argumentas yra tas, kad vieta, kurioje buvo užfiksuotas D. N. automobilis, nėra šaligatvis, o yra privatus sklypas, t. y. viešbučio teritorijoje esantis kiemas. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija.
18. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostata yra blanketinė ir jos turinys detalizuojamas KET, nagrinėjamu atveju yra reikšminga vertinti, ar D. N. veiksmais buvo pažeisti Institucijos nutarime nurodyto KET 150.5 punkto reikalavimai, pagal kuriuos sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje išaiškinta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas.
19. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumą (pranešimą programėlėje „Tvarkaumiesta.lt“, pridėtas fotonuotraukas, administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjo bei jo atstovės pateiktas fotonuotraukas bei papildomus paaiškinimus), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė teisingas, byloje surinktais duomenimis pagrįstas išvadas, jog D. N. veiksmuose nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Nuotraukose, pateiktose kartu su pranešimu, matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, t. y. šoniniai dešinieji ratai stovi ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams (b. l. 22). Nuotraukos aiškios, ryškios ir nedviprasmiškos, jų autentiškumu pagrindo abejoti nėra, pranešime nurodyta informacija apie administracinio nusižengimo padarymo vietą ir laiką. Taigi darytina išvada, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas šioje byloje yra užfiksuotas ir D. N. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, t. y. kad apelianto atstovės teigimu, vieta, kurioje užfiksuotas D. N. automobilis, nėra šaligatvis, teritorija yra viešbučio „N.“ privati valda, pirmiausiai akcentuoja, kad pagal SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalies nuostatas šaligatvis apibrėžiamas kaip kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, jog vieta, kur buvo sustojęs ir stovėjo D. N. vairuojamas automobilis, nėra važiuojamoji kelio dalis, taip pat nėra skirta automobiliams sustoti ir stovėti (b. l. 22). Kaip matyti, zonos, kurioje stovi automobilis, kelio danga yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, skiriasi ir plytelių išdėstymas. Iš abiejų važiuojamosios dalies pusių trys plytelių eilės sudėtos kitokia tvarka, nei likusios. Už jų dar kitokia eile sudėtos plytelės atriboja šaligatvį nuo važiuojamosios kelio dalies ir vizualiai sudaro matomą išsiskiriančią liniją, kuri yra aiškiai matoma, kaip ir link šaligatvio einantis paaukštinimas. Taigi akivaizdu, jog D. N. automobilis, kurio dešinės pusės ratai užfiksuoti ant aptarto ploto, stovi būtent SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalyje apibrėžtame šaligatvio plote. Be to, ant šaligatvio matyti gėlių stovai – papildomos kliūtys, neabejotinai pakankamos suvokti, kad ši dalis neskirta automobilių sustojimui ir stovėjimui, o tuo tarpu pažeidėjo automobilio dešinės pusės ratai yra užvažiavę ant šaligatvio prie pat vazono. Kitaip vertinti fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra objektyvaus pagrindo, nes tai sukurtų klaidingą įspūdį, kad važiuojamoji kelio dalis tęsiasi iki pat pastato. Tai, kad šaligatvis neturi bortelio ir, kad jo atskyrimas nuo kelio yra pažymėtas kitokiu trinkelių išdėstymu bei ant jo galima užvažiuoti, nereiškia, jog ši vieta yra skirta automobilių stovėjimui. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius, todėl pagrįstai procesiniuose sprendimuose ji buvo įvardinta šaligatviu. Užfiksuotoje vietoje kelio ženklo, kuris leistų stovėti ant šaligatvio, nėra.
21. Atsakydamas į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus dėl privačios teritorijos, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Kaip jau minėta, pagal SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalies nuostatas, šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Taigi konkreti teritorijos dalis vertinama kaip šaligatvis ne pagal tai, kam ši teritorija priklauso nuosavybės teise (valstybei, savivaldybei ar privačiam subjektui), o pagal šios teritorijos paskirtį. Iš nagrinėjamoje byloje esančių nuotraukų matyti, jog vieta, kurioje stovėjo D. N. automobilis, nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, atlieka šaligatvio funkciją, t. y. juo vaikšto žmonės, ir eismo dalyviai privalo laikytis KET reikalavimų. Vien tai, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sustojo viešbučio teritorijoje, kurioje įprasta išlaipinti ir įlaipinti klientus, nešalina jo atsakomybės ir pareigos laikytis KET, o apygardos teismas neturi pagrindo vertinti, jog vieta, kurioje stovėjo D. N. automobilis, nėra šaligatvis. Nagrinėjamu atveju D. N. žinojo ir suprato, kad pastatydamas automobilį toje konkrečioje vietoje trukdys kitiems eismo dalyviams ir pažeis KET reikalavimus, tačiau vis tiek nusprendė taip elgtis. Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog visai greta užfiksuotos D. N. transporto priemonės, t. y. priešais, matyti įrengta transporto priemonių stovėjimo vieta su nurodytu stovėjimo būdu, kurioje D. N. būtų galėjęs sustoti nepažeisdamas KET reikalavimų.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo remtis apeliaciniame skunde nurodomu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu. Sutiktina, kad minimame nutarime dėl iš esmės tapačių D. N. veiksmų, padarytų toje pačioje vietoje, administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamoje situacijose svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teisme jau ne kartą nagrinėti D. N. (ir jo atstovės) iš esmės analogiškais argumentais grindžiami apeliaciniai skundai dėl sistemingai D. N. daromų tapačių (identiškomis aplinkybėmis padarytų) nusižengimų, kurie jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-574/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-133-873/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-138-1036/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-167-935/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-201-957/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-228-1036/2025 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, daro kitokią išvadą nei Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-497/2025, besiformuojančios teismų praktikos aptariamu klausimu dalimi laiko minėtas Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis D. N. (ir jo atstovės) apeliaciniai skundai buvo atmesti, todėl apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas nelaikytinas precedentu šioje byloje.
23. Apeliaciniame skunde yra pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas stovintis automobilis, kurio vairuotojas, galimai, taip pat pažeidė KET. Pažymėtina, jog kitų asmenų tokie pat ar panašaus pobūdžio galimi nusižengimai neatleidžia atsakomybėn traukiamų asmenų nuo atsakomybės.
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apelianto automobilio „stovėjimo“ faktas nėra pagrįstas objektyviais įrodymais. Vis tik, nepaisant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės dėstomų aplinkybių, byloje esančiais duomenimis – nuotraukomis, nustatyta, kad užfiksuotas automobilis savo dešine puse žymiai (o ne keliais centimetrais, dėl kurių būtų galima abejonė) užvažiavęs ant šaligatvio, visai šalia vazono, stovinčio ant šaligatvio, išvažiuojant reikėtų išsukti priekinius automobilio ratus, tačiau šie stovi tiesiai. Pažymėtina, jog visos automobilio durelės ir bagažinė uždarytos, automobilio gabaritinės šviesos nedega, taip pat neįjungti automobilio avariniai žibintai (žinant, jog automobilis pastatytas neleistinoje vietoje ir (ar) tik laikinai sustojus įlaipinti/išlaipinti keleivius). Tai, kad automobilis stovi pažymėta ir padarytą pažeidimą užfiksavusio darbuotojo V. S. komentare. Taigi konstatuotina, jog D. N. vairuojamas automobilis buvo pastatytas ir stovėjo toje vietoje, kurioje negalėjo sustoti bei stovėti pagal KET reikalavimus. Be to, ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl šis nusižengimas laikomas baigtu nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento. Be to, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, dėl kokios būtent priežasties D. N. sustojo aptariamoje teritorijoje. Svarbu yra tai, jog jis ignoravo KET nuostatą, draudžiančią transporto priemonėms sustoti ir stovėti, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Taip pat teisės aktuose nėra numatytos išimtys pašalinančios atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, net ir laipinant ar išlaipinant keleivius, nes įvykio vietoje nei sustoti, nei stovėti D. N. negalėjo.
25. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog D. N. pažeidimas yra užfiksuotas nuotraukomis, darytomis iš vieno ir to paties taško, taip pažeidžiant Institucijos internetinėje svetainėje skelbiamos Atmintinės dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo bei asmenų lygiateisiškumo principą. Kaip matyti, apeliaciniame skunde cituojamu adresu (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kaip pranešti apie netinkamai pastatytą automobilį, pavyzdžiai apie tinkamą ir netinkamą pranešimą. Apygardos teismo vertinimu, ši Atmintinė yra rekomendacinio pobūdžio, kadangi vien nuotraukos įkėlimas į „Tvarkau miestą“ sistemą nesukelia administracinės atsakomybės pažeidėjui. Tik patikrinus pateiktą informaciją ir įvertinus, ar surinkti įrodymai pakankami pažeidimo padarymui nustatyti, Institucijos darbuotojas gali priimti sprendimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Šiuo atveju Institucija konstatavo, jog pranešimas yra tinkamas, tokiai išvadai pritaria ir apygardos teismas, be to, administracinių nusižengimų įrodinėjimo taisykles apibrėžia ne Atmintinė, bet ANK nuostatos.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujamasi ir nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje, kadangi nagrinėjamoje byloje priimti procesiniai sprendimai, t. y. nei Institucijos nutarimas, nei pirmosios instancijos teismo nutartis, nėra individualūs administraciniai aktai, todėl nurodoma praktika nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo privaloma remtis.
27. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinę teiseną D. N. atžvilgiu nutraukti, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos nuobaudos aspektu.
28. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, Institucija, skirdama D. N. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. N. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta 70 Eur bauda, kurios dydis nežymiai didesnis nei sankcijos vidurkio dydžio bauda, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl mažinti jam paskirtos administracinės baudos dydį nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovės A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.