Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-228-1036/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-07-10
Bylos Nr.: AN2-228-1036/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00328-2025-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas
Pažeidėjas: D. N.

Kategorijos

17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-228-1036/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00328-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 17.11.3; 22.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (N.) įgaliotos atstovės A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-2895-2025 ir D. N. (D. N.) skundas netenkintas, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2895-2025 (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. N. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 70 (septyniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 13 d. 13 val. 13 min. Gedimino pr. 16, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais D. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai atsakydamas į visus D. N. skundo argumentus, pažymėjo, jog skundo argumentai apie tai, kad automobilis stovėjo ant ne šaligatvio, o privačioje viešbučio teritorijoje yra nepagrįsti. Administracinėn atsakomybėn patraktas asmuo savaip interpretuoja šaligatvio sampratą, tačiau tai nereiškia, kad toje vietoje šaligatvio nėra. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad vieta, kurioje stovėjo D. N. vairuojamo automobilio dešinė dalis yra šaligatvis, t. y. dalis, kuri atitinka šaligatvio sąvokos esmę KET 150.5 punkto prasme, o ne vientisas važiuojamajai kelio daliai priskirtinas plotas. Priešingu atveju aiškinant kelio dalis taip, kaip patogu tam tikrose situacijose, reikštų, kad važiuojamoji kelio dalis tęsiasi iki pat viešbučio durų. Vien tai, kad tam tikroje vietoje nėra bortelių ir yra galimybė užvažiuoti, nereiškia, kad toje vietoje galima važiuoti, sustoti ar stovėti transporto priemonės. Kartu akcentuota ir tai, jog pagal apibrėžimą, ar konkreti teritorijos dalis laikytina šaligatviu, apsprendžiama ne pagal aplinkybę, kam ši teritorija priklauso nuosavybės teise (valstybei, savivaldybei ar privačiam subjektui), tačiau pagal šios teritorijos paskirtį – šaligatviai, kurie skirti pėsčiųjų judėjimui. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, kaip nepagrįstus atmetė D. N. argumentus, kad jo vairuotas automobilis stovėjo, o nuotraukoje prie automobilio užfiksuotas asmuo ir yra keleivis, priėjęs prie automobilio. O būtent, nustatė, jog vienas iš nuotraukose užfiksuotų asmenų yra praeivis, be kita ko, pažymėdamas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo klientų turi laukti ne automobilį pastatydamas ant šaligatvio. Skundžiamoje nutartyje pabrėžta ir tai, kad nuotrauka, kurioje užfiksuotas pažeidimas, buvo pateikta laikantis taisyklių, t. y. nustatyta pranešimą su nuotrauka pateikusio asmens tapatybė, o Institucija įvertino pranešimo ir nuotraukos turinį bei nustatė, kad nusižengimas išties padarytas. Galiausiai, nenustatyta, kad asmuo pranešdamas apie padarytą nusižengimą, būdamas identifikuotas, sutikęs su programėlėje nustatytomis taisyklėmis ir supažindintas su atsakomybe dėl melagingo pranešimo, tyčia stengtųsi melagingai apkaltinti jam nepažįstamą asmenį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. N. įgaliota atstovė A. P. (toliau – ir atstovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. N. atžvilgiu nutraukti.

1.1. Skunde nurodoma, kad ties viešbučiu „Novotel“, adresu Gedimino pr. 16, Vilnius, įrengtas kelio ženklas, leidžiantis sustoti. Byloje pateiktoje nuotraukoje tolumoje matyti ženklas, draudžiantis sustoti, o už jo yra lygiagrečiai įrengti stulpeliai su prikabintomis grandinėmis. Atstovės vertinimu, atkarpoje nuo pirmojo ženklo iki antrojo sustoti yra leidžiama (kelio ženklas negalioja taksi automobiliui su įjungtu taksometru).

1.2. Nors Institucija teigia, kad D. N. vairuojamas automobilis yra sustojęs ir stovi ant šaligatvio, tačiau nei Institucija, nei apylinkės teismas nevertino į bylą pateiktų VĮ „Registrų centro“ REGIA duomenų, jog automobilis faktiškai sustojo privačiame kieme, kurio teritorija nuosavybes teise priklauso viešbučiui. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad privatus sklypas ribojasi su važiuojamąja kelio dalimi tiesia linija iki kelio posūkio, o faktinė kelio ir privataus sklypo riba, atskirta trinkelėmis, t. y. trinkelių išdėstymas skiria ne šaligatvį nuo kelio, bet žymi privataus sklypo ribą. Taigi privačių sklypų riba yra visiškai tiesi linija palei važiuojamąją kelio dalį, nuosekliai ši riba greta šalia esančio pastato – parduotuvės „Kristiana“ – atskirta dar papildomai ir stulpeliais su pakabintomis grandinėmis, kas dar labiau išryškina sklypo nuosavybės ribas ir jų atitiktį pateiktam REGIA išrašui. Atstovės nuomone, vadovaujantis valstybės institucijų argumentais, bet kuris automobilis sustojęs ir stovintis bet kuriame privačiame sklype taisyklingai (keliomis eilėmis išklotų plytelių) yra KET pažeidėjas, nes plytelės matosi kaip šaligatvis. Maža to, bet kuriame privačiame kieme juk taip pat vaikšto pėstieji. Atkreipiamas dėmesys, jog jeigu valstybės institucijos negali pagrįsti juridiniais dokumentais, jog miesto infrastruktūroje aptariama atkarpa yra šaligatvis, tuomet argumento – „akivaizdžiai matosi", teisinėje valstybėje teisme akivaizdžiai neturi pakakti. Tuo labiau, D. N. – privatus asmuo, valstybės institucijoms teikia įrodymus, jog jo vairuojamas automobilis yra sustojęs privačiame kieme, o minėtos institucijos į tokį argumentą atsako – tikrai matosi šaligatvis ir KET taisyklės galioja taip pat ir privačiuose sklypuose. Apibendrinant nurodoma, kad nuosekliai sekant institucijų logine mintimi – bet kuriame privačiame kieme taip pat vaikšto pėstieji, vadinasi, kiekvienas privatus kiemas yra šaligatvis, kuris pagal savo paskirtį, nėra skirtas automobiliams sustoti ir stovėti.

1.3. Akcentuojama, jog byloje neįrodytas šaligatvio statusas. Naujausioje apeliacinio teismo praktikoje, analogišku atveju, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-497/2025, konstatuota, jog byloje nesurinkta įrodymų dėl šaligatvio statuso, todėl administracinė teisena nutraukta. Gi šiuo atveju Institucija ir apylinkės teismas aptariamą atkarpą akivaizdžiai mato šaligatviu. Teigiama, kad vairuojantiems asmenims labiau aišku, jog taip pavadintas paaukštinimas, vairuojant automobilį netgi nesijaučia ir D. N. tas menkas paaukštinimas matosi ne kaip kelio ir šaligatvio atribojimas, o viešai infrastruktūrai priklausančio kelio bei privačios nuosavybės ribos atskyrimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui esant neteisiam, byloje turėtų būti pateikti juridiniai dokumentai, t. y. kad tai ne viešbučio teritorija, o būtent šaligatvis, ir kiek konkrečiai centimetrų automobilis yra sustojęs (ir stovi) ant šaligatvio kaip kelio dalies, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) reglamentuotą sampratą.

1.4. Taigi D. N., kaip vairuotojui, analizuojama situacija matosi visiškai kitaip, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mato privatų sklypą (viešbučio teritoriją pagal VĮ „Registro centro“ REGIA paslaugos duomenis), skirtingas plyteles, kurių gražus išdėstymas atskiria kelio atkarpą nuo privataus sklypo, vietoje buvusios taksi aikštelės (šalia viešbučio „Novotel“, kurioje stovėdavo taksi automobiliai) dar mato kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, apimantį „šaligatvį“. Be to ką mato, supranta dar ir tai, kad kiekvieno viešbučio teritorija – privatus kiemas, paprastai yra pritaikytas klientų įlaipinimui ir išlaipinimui, todėl sustojimas šioje vietoje atitinka logišką ir proporcingą veiksmą be kurio neįmanoma keleivių aptarnavimo paslauga. Savaime suprantama, kad vairuotojai nesitiki privačiuose sklypuose matyti kelio ženklą, leidžiantį stovėjimo būdą ant šaligatvio, net ir neneigiant KET galiojimo privačiuose kiemuose, nelogiška privatu kiemą laikyti šaligatviu. Cituojant SEAKĮ apibrėžtą šaligatvio sampratą, teigiama, kad privatus viešbučio kiemas, esantis greta važiuojamosios kelio dalies, nėra viešajai infrastruktūrai priklausančio kelio dalis. Viešbučio „Novotel“ administracija savo teritorija disponuoja kaip privačiu sklypu, o ne šaligatviu, kuriame negali sustoti ir stovėti automobiliai. Viešbučio administracija nesikreipia į Instituciją dėl tariamų pažeidimų, o viešbučio teritorijoje automobilius nuolat parkuoja tiek viešbučio svečiai, tiek darbuotojai. Institucija nesilaikė savo pareigos neginčijamai įrodyti pažeidimo fakto, keliamo klausimo dėl šaligatvio statuso nei viena institucija iš esmės nenagrinėjo, apsiribodamos deklaratyvia prielaida. priimamus sprendimus nepaisymą; parodo, jog sprendimai grindžiami atsainiai, tik subjektyviomis nuostatomis, prielaidomis, o ne objektyviais kriterijais. Atstovės vertinimu, toks institucijų požiūris atskleidžia pareigos pagrįsti priimamus sprendimus nepaisymą, parodo, jog sprendimai grindžiami atsainiai, tik subjektyviomis nuostatomis, prielaidomis, o ne objektyviais kriterijais.

1.5. Be to, įrodymu, kad automobilis stovėjo, byloje nėra. Institucijos nutarime nurodytos aplinkybės – stovėjo, nepagristos jokiais įrodymais. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas pažeidimo sudėties požymio – stovi, nepagrindė jokiais argumentais, apsiribojo komentavimu ar prie taksi automobilio matyti praeivis su šviesai striuke, ar taksi klientas. Jokių argumentų, pagrindžiančių konstatuojamą aplinkybę - „stovi" - teismas nenurodė. Tokiu būdu byloje nenustatyti nusižengimo sudėties elementai, t. y. nei stovėjimas, nei šaligatvis.

1.6. Kartu atkreipiamas dėmesys, jog Institucija savo internetinėje svetainėje skelbia Atmintinę dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimų fiksavimo, kurioje labai aiškiai nurodoma, jog nuotraukos turi būti iš skirtingų pusių ir panašiai. Nagrinėjamu atveju, pateiktos dvi nuotraukos, abi jos iš vieno ir to paties taško (kampo). Vis tik, kaip nurodoma, pati Institucija į Atmintinės nuostatas, nebekreipia dėmesio, o tai ne kas kita, kaip teisės principų selektyvus taikymas, tiesiogiai pažeidžiantis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą.

1.7. Taip pat, skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2023 m. balandžio 19 d. procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. el-5-662/2023), akcentuojant individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir teigiant, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atstovės vertinimu paminėtos nuostatos iš esmės atitinka situaciją nagrinėjamoje byloje, o apylinkės teismas dėl to nepasisakė. Kartu akcentuojama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas Institucijos nutarimą nepagrįstai pripažino pagrįstu, pats nurodydamas, kad į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus klausimus vyriausioji specialistė, surašiusi ginčijamą individualų administracinį aktą, neatsakė.

Atsiliepimas

4. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo palikti Skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą nepakeistus, ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, o išvada, kad D. N. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, negalima. Priešingai nei teigiama skunde, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog D. N. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent byloje esančiose nuotraukose matyti aiškus kelio važiuojamosios dalies atribojimas nuo šaligatvio –važiuojamoji kelio dalis nuo šaligatvio iš abiejų pusių atskirta keliomis eilėmis plytelių (besiskiriančių savo dydžiu ir išdėliojimo tvarka) bei paaukštinimais. Toks pat važiuojamosios dalies ir šaligatvio atribojimas tęsiasi per visą palei viešbutį „Novotel“ besidriekiantį kelio ruožą (nuo pat įvažiavimo iš Gedimino pr. pusės iki pat išvažiavimo į Vilniaus g.). Institucijos vertinimu, aiškus ir nesunkiai pastebimas atribojimas buvo pakankamas D. N. suprasti, kad už šio atribojimo esanti teritorija yra skirta tik pėsčiųjų judėjimui ir kad joje automobiliui sustoti ir stovėti draudžiama. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors skunde nurodoma, kad yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. AN2-137-497/2025, kuria administracinė teisena D. N. atžvilgiu nutraukta, tačiau to paties asmens atžvilgiu, dėl tokiu pačiu nusižengimų analogiškose bylose esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, buvo priimti sprendimai Institucijos nutarimus bei Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikti galioti ir D. N. apeliacinių skundų netenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. AN2-133-873/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. AN2-138-1036/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis Nr. AN2- 167-935/2025).

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės pranešimas, skirtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Archyvo skyriui, kuriuo informuojama, kad buvo kreiptasi dėl leidimo susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais šiuo metu įrengtus (esamus) šaligatvius, adresu Gedimino pr. 16, Vilnius (ties viešbučiu „Novotel“).

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. įgaliotos atstovės A. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

2. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Skundo autorė ginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teigdama, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo išsamiai ištirti administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai, neatsižvelgta į pateiktus paaiškinimus, Institucija ir pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstus procesinius sprendimus, darydami prielaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. N. stovėjo toje kelio atkarpoje, kurioje sustoti leidžiama, tačiau tuo pačiu prieštaraujant paties skundo argumentams, teigiama, kad stovėjimo faktas apskritai nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, atstovės įsitikinimu vieta, kurioje užfiksuotas automobilis, yra viešbučio teritorija, t. y. privati teritorija, ir jokiu būdu ne šaligatvis.

3. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apylinkės teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei Institucijos atsiliepimo argumentus sprendžia, kad žemesnės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas įvertino byloje surinktus duomenis, juos gretino tarpusavyje bei nurodė aiškias priežastis, dėl kurių vienus duomenis pripažįsta įrodymais, tuo tarpu kitus duomenis (paaiškinimus) atmeta ir jais nesivadovauja, todėl pagrįstai sprendė, kad D. N. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

4. Pirmiausiai pažymėtina, kad apygardos teismui pateiktame skunde yra dėstomi iš esmės analogiški argumentai, į kuriuos jau buvo išsamiai atsakyta Skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visus D. N. atstovės argumentus bei juos pagrįstai ir motyvuotai atmetė. Apygardos teismas, pritardamas pakankamai išsamiems, aiškiems bei bylos įrodymais pagrįstiems procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams, papildomai jų nekartos, o juos tik papildys atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus. Taip pat šiame kontekste akcentuotina, jog tokia pozicija yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, Nr. 2AT-98-677/2015, Nr. 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-4-511/2023).

5. Kartu pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Todėl vien tai, kad apeliaciniame skunde dėstoma kitokia nuomonė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas asmens atžvilgiu pradėtą teiseną nutraukti.

6. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostata yra blanketinė ir jos turinys detalizuojamas KET, nagrinėjamu atveju yra reikšminga vertinti, ar D. N. veiksmais buvo pažeisti Institucijos nutarime nurodyto KET 150.5 punkto reikalavimai, pagal kuriuos sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

7. Administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad D. N. vairuojama transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuota administraciniame kaltinime nurodytoje vietoje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos aplinkybės, kad D. N. Institucijos nutarime nurodytu administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi automobiliu, kuris buvo užfiksuotas stovintis KET draudžiamoje vietoje, tačiau, kaip jau minėta, skunde nesutinkama, kad aktuali ginčo vieta yra šaligatvis, pabrėžiant, kad tai yra privati teritorija. Taip pat skundo autorės nuomone, toje atkarpoje, kurioje užfiksuota aptariama transporto priemonė, sustoti yra leidžiama, t. y. to neriboja kelio ženklai. Vis tik dėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisakys, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes D. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, o už sustojimą ir stovėjimą ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Kartu pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės KET nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. KET 150.5 punkte nustatyta, kad ant vejos, šaligatvio stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o šioje vietoje tokių nebuvo, todėl ir teisė stovėti nebuvo suteikta.

8. Atsakant į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus dėl privačios teritorijos, t. y. dėl KET galiojimo privačiose teritorijose, pažymėtina, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus, galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Esminis požymis yra ne žemės sklypo ar kelio nuosavybės forma, o žmonių ir transporto priemonių judėjimas kelio ribose, t. y. eismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Šis baudžiamojoje byloje pateiktas išaiškinimas yra bendro pobūdžio, neapibrėžtas konkrečiomis detalėmis, todėl pagrįstai taikytas ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, kurioje ginčas kyla dėl to, kaip ir kokia apimtimi yra taikomos KET privačioje teritorijoje. Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 67 dalį šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytas vietas. Taigi konkreti teritorijos dalis vertinama kaip šaligatvis ne pagal tai, kam ši teritorija priklauso nuosavybės teise (valstybei, savivaldybei ar privačiam subjektui), o pagal šios teritorijos paskirtį. Iš nagrinėjamoje byloje esančių nuotraukų matyti, jog administraciniame kaltinime nurodyta vieta yra viešosios erdvės dalis, skirta būtent pėstiesiems, nes, judėdami šia kelio dalimi, pėstieji turi galimybę pakliūti į pastate esančias įstaigas (viešbutį, maitinimo bei prekybos vietas), judėti prie šalia esančio kito pastato, prie kurio yra laipteliai ir vieta pritaikyta asmenų su negalia judėjimui, kuriame taip pat yra prekybos vieta, be to, šalia važiuojamosios kelio dalies yra pastatyti vazonai, kurie akivaizdžiai rodo tai, kad tai nėra automobiliams skirta kelio dalis, yra įrengta rūkymui skirta vieta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad iš viešai prieinamos informacijos apie viešbutį „Novotel“ akivaizdžiai matyti (paties viešbučio administracijos pateikiama informacija), kad šis viešbutis neturi automobiliams skirtų stovėjimo vietų. Viešbučio klientai automobilius gali statyti artimiausiojoje viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Gedimino pr. 9A, Vilniuje.

9. Pasisakant dėl apeliaciniame skunde itin gausiai dėstomų argumentų apie aptariamos vietos statusą, t. y. dėl D. N. atstovės pozicijos, kad privati viešbučio teritorija negali būti laikoma šaligatviu, apygardos teismas pažymi, kad transporto priemonės pastatymas vietoje, kai važiuojamoji kelio dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, o tam pritardamas ir apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vietoje, kurioje užfiksuota transporto priemonė, kairėje pusėje yra šaligatvis, kurio dešiniame krašte yra betoninės kliūtys, už kurių yra išilgai gatvės klotos keturios plytelių juostos (pirmoji juosta, esanti arčiausiai betoninių kliūčių, yra klota ilgesnėmis plytelėmis nei likusios trys plytelių juostos). Už išilgai klotų plytelių juostų yra kelio dalis skirta važiuoti transporto priemonėms, t. y. važiuojamoji kelio dalis. Šioje dalyje plytelės yra klotos statmenai į anksčiau minėtą šaligatvį. Pasibaigus kelio daliai, kurioje plytelės yra klotos statmenai, vėl yra išilgai klotos keturios plytelių juostos, iš kurių paskutinė (labiausiai nutolusi į dešinę pusę nuo statmenai išklotų plytelių ir esanti arčiausiai pastatų) yra išklota ilgesnėmis plytelėmis. Išilgai išklotų plytelių juostomis, o tiksliau kraštinėmis juostomis (iš vienos pusės juosta labiausiai nutolusi į kairę, o iš kitos pusės juosta labiausiai nutolusi į dešinę), kurios išklotos ilgesnėmis plytelėmis, yra skiriama kelio važiuojamoji dalis nuo šaligatvių. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad D. N. dešinės pusės ratai akivaizdžiai yra už išilgai ilgomis plytelėmis išklotos juostos, todėl konstatuotina, jog transporto priemonė „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 13 d., yra užfiksuota ant šaligatvio. Taigi analizuojamoje situacijoje aktualioje vietoje vykstantis kelių eismo dalyvių priemonių judėjimas, esanti kelio dangų atskirtis, sąlygoja išvadą, jog KET aptariamoje transporto priemonių aikštelėje yra taikytinos taip, kaip ir visose teritorijose.

10. D. N. atsakomybės nešalina ir apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinio nusižengimo sudėties elemento – stovėjimo, kadangi tokia aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais. Byloje esančiais duomenimis – nuotraukomis, nustatyta, kad užfiksuotas automobilis stovi, automobilio žibintai nedega, taip ir neįjungti automobilio avariniai žibintai (žinant, jog automobilis pastatytas neleistinoje vietoje ir (ar) tik laikinai sustojus įlaipinti/išlaipinti keleivius), automobilis užfiksuotas visai prie pat vazono, kuris stovi ant šaligatvio. Akivaizdu, kad automobilis toje vietoje, kurioje jis buvo užfiksuotas, nepravažiavęs (neapvažiavęs) vazono ir nepavažiavęs atgal bei nesustodamas, negalėjo atsirasti. Paminėtas manevras yra tikslingas tuo atveju, jeigu toje vietoje, kurioje užfiksuotas automobilis, yra ketinama ne tik sustoti bet ir stovėti. Priešingu atveju, D. N. laukiant klientų, jis, laikydamasis KET reikalavimų, su įjungtu taksometru turėjo teisę sustoti važiuojamojoje kelio dalyje.

11. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu (kuris suprantamas iš apeliacinio skundo turinio), jog apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos, o konkrečiai skunde nurodomos ir priimtos Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-497/2025 analogiškoje situacijoje. Iš ties sutiktina, kad minimame nutarime dėl iš esmės tapačių D. N. veiksmų toje pačioje vietoje ir tomis pačioms aplinkybėmis, jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamoje situacijose atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teisme jau ne kartą buvo nagrinėti D. N. (ir jo atstovės) apeliaciniai skundai dėl sistemingai daromų tapačių (identiškomis aplinkybėmis) nusižengimų, o skundai iš esmės buvo ir yra grindžiami analogiškais argumentais, kaip ir ankstesnieji, kurie jau buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-574/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-133-873/2025, 2025 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-574/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-138-1036/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-167-935/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-201-957/2025 (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys). Pastebėtina, jog pačiame nutarime, kuris minimas atstovės apeliaciniame skunde (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-497/2025), apygardos teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis teismas, ir remtis kitose Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose bylose pateiktu kitokiu kaltinime nurodytos vietos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys). Taigi šioje byloje paminėtą nutarimą laikyti precedentu teisinio pagrindo nėra. Kita vertus pastebėtina ir tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismo išaiškinimas yra privalomas žemesniesiems teismams (vertikalusis poveikis) ir pačiam jį suformulavusiam teismui (horizontalusis poveikis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Analizuojamu atveju, paminėtų šioje konkrečioje analizuojamoje byloje esančių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas dėl sprendimo, kurioje nustatytos tokios pačios aplinkybės, daro kitokią išvadą nei Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-137-497/2025, ir besiformuojančios teismų praktikos aptariamu klausimu dalimi laiko prieš tai paminėtas šešias Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuriomis apeliaciniai skundai buvo atmesti.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skunde, vadovaujamasi ir nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje (šio procesinio sprendimo 3.7. punktas). Apygardos teismas pažymi, kad byloje priimti procesiniai sprendimai, t. y. nei Institucijos nutarimas, nei pirmosios instancijos teismo nutartis, nėra individualūs administraciniai aktai, todėl nurodoma praktika nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra visiškai neaktuali.

13. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad tiriant administracinį nusižengimą Institucijos nutarime nepasisakyta dėl D. N. teiktų paaiškinimų. Priešingai, apylinkės teismas iš dalies sutiko su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais ir nurodė, kad tai nėra priežastis naikinti priimtą Institucijos nutarimą, kadangi procesiniame sprendime pakanka teisiškai reikšmingų argumentų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes bei D. N. kaltę, padarius analizuojamą administracinį nusižengimą.

14. Galiausiai administracinių nusižengimų įrodinėjimo taisykles apibrėžia ne apeliaciniame skunde nurodoma Institucijos interneto puslapyje esanti Atmintinė (Atmintinė dėl stovėjimo tvarkos pažeidimų), kurioje įtvirtintas reikalavimas pridėti daugiau kaip vieną pažeidimo nuotrauką, o ANK nuostatos. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad D. N. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo.

15. Apygardos teismas nenustatė ir administracinės nuobaudos skyrimo pažeidimų. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl D. N. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas) ir atsakomybių lengvinančių aplinkybių nebuvimą, darytina išvada, kad D. N. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta 70 (septyniasdešimties eurų) bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. (N.) įgaliotos atstovės A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas